CP v2

Blog

  • Triukas su koldūnais nustebins: įdarui deda nemėgstamą dalį, o šeima valgo apsilaižydama

    Koldūnai šiandien dažniausiai gaminami su kiauliena, paukštiena, varške ar uogomis, tačiau senesnėse Vidurio Europos virtuvės tradicijose neretai naudoti ir subproduktai. Vienas primirštas, bet ekonomiškas pasirinkimas – plaučiai, kurie tinkamai paruošti tampa švelnūs ir gerai sugeria prieskonius.

    Nors daliai žmonių subproduktai kelia abejonių, jų vartojimas vėl grįžta į madą dėl kainos, tvarumo ir vadinamosios nose to tail krypties. Idėja paprasta: panaudoti daugiau skirtingų gyvūno dalių, mažinti maisto švaistymą ir išgauti sodrų skonį be brangių ingredientų.

    Plaučiai pasižymi puria struktūra, todėl ilgesnis virimas su šakninėmis daržovėmis, lauro lapu ir pipirais padeda sušvelninti aromatą ir išryškina prieskonių natas. Po to juos verta sumalti bent du kartus, kad įdaras būtų vientisas ir neprimintų subproduktų tekstūra.

    Skoniui svarbiausia dalis yra svogūnai ir prieskoniai: svogūną apkepinus iki auksinės spalvos, įdaras įgauna salstelėjusį gylį. Dažnai pridedama juodųjų pipirų, mairūno ar čiobrelio, o druską geriausia reguliuoti tik pabaigoje, kai masė jau atvėsusi.

    Toks įdaras ypač tinka koldūnams, nes tešla sušvelnina intensyvesnį skonį, o patiekalą lengva pritaikyti šeimos skoniui. Patiekiant paprastai renkamasi klasika: pakepinti svogūnai arba traškūs spirgučiai, o norint lengvesnės versijos tinka ir grietinė ar natūralus jogurtas.

    Maisto saugos požiūriu svarbu subproduktus pirkti iš patikimos prekybos vietos, laikyti šaltai ir termiškai apdoroti iki galo. Jei virtuvėje tokių ingredientų vengiate, tą patį metodą galima pritaikyti ir kitoms mažiau mėgstamoms dalims, pavyzdžiui, maišant jas su keptais svogūnais ir prieskoniais, kad skonis taptų švelnesnis.

  • Turkiški klopsikai su jogurto padažu: paprastas triukas, kad jie būtų ypač sultingi ir minkšti

    Turkiškoje virtuvėje vienas atpažįstamiausių patiekalų – aromatingi mėsos kukuliai, dažniausiai vadinami kofta. Jie paprastai gausiai gardinami prieskoniais, tačiau skonis siekiamas ne aštrumu, o kvapnumu ir balansu.

    Šiame variante kukuliai pirmiausia trumpai apkepami, o vėliau troškinami ir patiekiami su kreminiu jogurto padažu, kuriame derinami kiaušinio trynys ir citrina. Toks padažas suteikia gaivumo ir švelnios rūgšties, o mėsa išlieka sultinga.

    Kas lemia turkišką skonį

    Vienas svarbiausių prieskonių šiame patiekale yra romėniškas kmynas, dažnai naudojamas Artimųjų Rytų ir Turkijos virtuvėse. Jis ypač tinka jautienai, nes suteikia šiltą, lengvai riešutinę natą ir išryškina mėsos skonį.

    Kad kukuliai būtų minkštesni, į faršą dažnai įmaišoma ryžių arba kruopų, kurios būna tik lengvai brinkintos karštame vandenyje. Troškinimo metu jos sugeria dalį sulčių ir padeda išlaikyti vientisą, švelnią tekstūrą.

    Jogurto padažas: kaip išvengti sušokimo

    Kukuliai kepami trumpai, tik iki gražios auksinės spalvos, o tuomet troškinami uždengus, įpylus šiek tiek vandens ar sultinio. Taip mėsa baigia kepti švelniai, neprarasdama drėgmės.

    Jogurto padažą geriausia įmaišyti pabaigoje ir nebevirti stipriai, kad jis išliktų vientisas ir kreminis. Svarbu, kad padažo temperatūra kiltų palaipsniui, o citrina ir trynys suteiktų tirštumo bei subtilaus gaivumo.

    Ką patiekti šalia

    Prie turkiškų kukulių dažnai tinka orkaitėje keptos bulvės arba lengvos salotos su pomidorais, agurku ir svogūnu. Šviežios žolelės, pavyzdžiui, petražolės ar mėta, suteikia patiekalui gaivos ir paryškina prieskonių aromatą.

    Jei norisi sotesnio garnyro, galima rinktis kruopas ar ryžius, o patiekalą užbaigti citrinos sultimis. Tai išlaiko turkiškai būdingą principą: daug kvapo, aiškus skonis ir maloni lengvumo pusiausvyra.

  • Taip užšaldykite kopūstų ir grybų koldūnus: verdant neplyš ir nesulips net po kelių savaičių

    Kopūstų ir grybų koldūnai yra vienas tų patiekalų, kuriuos patogu pasigaminti iš anksto: vėliau užtenka vos kelių minučių ir vakarienė paruošta. Vis dėlto netinkamai užšaldyti koldūnai verdant neretai plyšta, praranda formą arba sulimpa į vieną gabalą.

    Geras rezultatas prasideda dar prieš šaldymą: svarbu įdaro drėgnumas, tešlos kraštų suklijavimas ir pats šaldymo etapas. Jei įdaras per šlapias, tešla nuo vidaus suminkštėja, o vėliau verdant lengviau trūkinėja.

    Svarbiausia taisyklė: sausas įdaras

    Kopūstų ir grybų įdaras turi būti tvirtas, gerai nugarintas ir neleidžiantis skysčio. Raugintus kopūstus verta kruopščiai nuspausti, o jei jie itin rūgštūs, galima trumpai perplauti ir vėl gerai nusausinti.

    Džiovintus grybus pirmiausia reikia išmirkyti, tuomet išvirti ir ypač atidžiai nusunkti. Smulkintus grybus sumaišykite su kopūstais ir pakepintu svogūnu, o masę dar kelias minutes pakaitinkite keptuvėje, kad išgaruotų drėgmės perteklius.

    Prieš dedant įdarą ant tešlos jis turi visiškai atvėsti. Šiltas įdaras greičiau minkština tešlą, be to, sunkiau sandariai suklijuoti kraštus, ypač jei įdaro patenka ant tešlos sujungimo vietos.

    Šaldymas: iš pradžių po vieną

    Patikimiausias būdas, kad koldūnai nesuliptų, yra pradinio šaldymo etapas vienu sluoksniu. Šviežiai nulipdytus koldūnus išdėliokite ant lentelės ar padėklo taip, kad nesiliestų tarpusavyje, paviršių lengvai pabarstykite miltais arba išklokite kepimo popieriumi.

    Koldūnus dėkite į šaldiklį, kol visiškai sukietės, ir tik tada perkelkite į sandarų maišelį ar dėžutę. Toks šaldymas sumažina riziką, kad vėliau bandant atskirti porcijas koldūnai bus pažeisti.

    Galima šaldyti ir virtus koldūnus, tačiau tuomet ypač svarbu juos gerai nusunkti, visiškai atvėsinti ir taip pat išdėlioti atskirai ant padėklo. Kad mažiau suliptų, galima lengvai patepti aliejumi, o tik po to sudėti į talpą.

    Virimas: neatitirpinti ir nepervirti

    Užšaldytų koldūnų prieš verdant atitirpinti nereikia. Išimkite norimą porciją ir iškart dėkite į didelį puodą su verdančiu, lengvai pasūdytu vandeniu.

    Virti geriausia dalimis, kad vanduo staigiai neatvėstų ir koldūnai nepradėtų lipti prie dugno. Įdėjus koldūnus vandenį švelniai pamaišykite mediniu šaukštu, o kai vanduo vėl užvirs, kaitrą sumažinkite, kad virimas būtų ramus, be smarkaus burbuliavimo.

    Dažniausiai užtenka maždaug 2–3 minučių nuo momento, kai koldūnai iškyla į paviršių. Tikslesnis laikas priklauso nuo dydžio ir tešlos storio, todėl didesniems koldūnams gali prireikti dar apie minutės.

    Išvirtus koldūnus patogiausia išgriebti kiaurasamčiu ir trumpai nuvarvinti. Jei įdaras buvo pakankamai sausas, kraštai sandariai suklijuoti, o koldūnai prieš sudedant į pakuotę užšaldyti po vieną, jie išlaikys formą ir verdant nesubyrės.

  • „Visa“ ir „CoinShares“ tyrimai rodo augantį stablecoinų ir kriptovaliutų apetitą tarp vartotojų

    „Visa“ ir „CoinShares“ tyrimai rodo augantį stablecoinų ir kriptovaliutų apetitą tarp vartotojų

    Du nauji tyrimai rodo, kad susidomėjimas skaitmeniniu turtu auga ir tarp kasdienių vartotojų, ir tarp pasiturinčių investuotojų. „Visa“ apklausa Azijos ir Ramiojo vandenyno regione fiksuoja didėjantį stablecoinų patrauklumą mokėjimams, o „CoinShares“ duomenys rodo, kad kriptovaliutos vis dažniau tampa portfelių dalimi Vakarų šalyse.

    „Visa“ tyrime, kuris vyko birželio ir liepos mėnesiais, 46 proc. apklaustųjų 14-oje Azijos ir Ramiojo vandenyno rinkų teigė, kad per artimiausius penkerius metus tikėtina naudosis stablecoinais. Palyginimui, per pastaruosius 12 mėnesių stablecoinus buvo naudoję 16 proc. respondentų.

    Apklausa taip pat parodė, kad nemaža dalis vartotojų stablecoinus pirmiausia sieja su tarptautiniais pervedimais. Kaip galimi naudojimo scenarijai minėti ir atsiskaitymai internete, kelionės bei pirkimai užsienyje, kai svarbūs greitis, patogumas ir aiški pervedimo kaina.

    Vis dėlto plačiai paplitęs žinomumas dar nereiškia supratimo. Nors 66 proc. respondentų nurodė girdėję apie stablecoinus, tik 6 proc. demonstravo tikslų supratimą, kaip jie veikia, o tarp žinančių, bet nenaudojusių 38 proc. kaip pagrindinę priežastį įvardijo sukčiavimo ir apgavysčių riziką.

    Pasitikėjimas taip pat priklauso nuo to, kas būtų laikomas stablecoinų paslaugų teikėju. Daugiausia pasitikėjimo sulaukė su valdžios institucijomis ar centriniais bankais siejami subjektai, o po jų rikiavosi bankai ir reguliuojamos finansų institucijos, kas rodo, jog vartotojams svarbus aiškus reguliavimas ir atsakomybės mechanizmai.

    „Vartotojai nori, kad stablecoinai jaustųsi kaip natūrali mokėjimų dalis, kuria jie jau pasitiki“, – sakė „Visa“ skaitmeninių valiutų vadovas Azijos ir Ramiojo vandenyno regione Nischint Sanghavi.

    Tuo metu „CoinShares“ apklausa, apėmusi pasiturinčius investuotojus JAV ir Europoje, rodo, kad skaitmeninis turtas šioje grupėje jau tapo įprastas. Tyrime nurodoma, kad visose septyniose apklaustose rinkose dauguma pasiturinčių investuotojų jau turi skaitmeninio turto, o rodikliai siekė nuo 54 proc. Švedijoje iki 70 proc. JAV, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje.

    „CoinShares“ duomenimis, tipinė skaitmeninio turto dalis tokiuose portfeliuose dažniausiai telkėsi apie 10 proc., o dažniausiai laikomas turtas buvo bitkoinas. Taip pat pažymima, kad nemaža dalis bitkoiną turinčių investuotojų laiko ir kitus skaitmeninius aktyvus, todėl kriptovaliutų segmentas vis rečiau vertinamas kaip vieno pasirinkimo statymas.

    Augimo lūkesčiai išlieka stiprūs: didelė dalis jau investuojančiųjų planuoja 2026 metais didinti ekspoziciją, o tarp pagrindinių motyvų dominuoja ilgalaikio vertės augimo ir diversifikavimo argumentai. Spekuliacinis trumpalaikis prekybos tikslas, remiantis apklausa, buvo minimas gerokai rečiau.

    Šie rezultatai signalizuoja dvi paralelines tendencijas: stablecoinai vis dažniau matomi kaip potencialus kasdienių mokėjimų ir perlaidų įrankis, o kriptovaliutos pasiturintiems investuotojams tampa portfelio dalimi greta tradicinių turto klasių. Kartu tyrimai primena, kad masinei plėtrai lemiami išlieka vartotojų edukacija, aiškus reguliavimas ir patikimi, prižiūrimi paslaugų teikėjai.

  • „Metaplanet“ III ketvirtį pardavė 10 000 bitkoinų ir atpirko 11 000: ką rodo toks likvidumo testas

    „Metaplanet“ III ketvirtį pardavė 10 000 bitkoinų ir atpirko 11 000: ką rodo toks likvidumo testas

    Japonijos bendrovė „Metaplanet“, kryptingai kaupianti bitkoinus įmonės balanse, per trečiąjį ketvirtį atliko neįprastą sandorių seriją: pardavė 10 000 BTC ir vėliau atpirko 11 000 BTC. Po šių veiksmų jos turimų bitkoinų kiekis išaugo iki 44 000 BTC, o grynasis pokytis siekė 1 000 BTC.

    Bendrovė skelbia, kad pardavimo pajamos viršijo jos nepadengtą obligacijų, paskolų ir kitų palūkanas generuojančių įsipareigojimų pagrindinę sumą. Vis dėlto įsipareigojimai nebuvo uždaryti, o bitkoinai vėliau buvo atpirkti, taip pabrėžiant, kad prireikus įmonė gali greitai konvertuoti dalį turto į grynuosius pinigus.

    Likvidumo demonstravimas ir finansavimas

    „Metaplanet“ sprendimą aiškina kaip likvidumo demonstravimą ir pasirengimą plėsti finansavimo galimybes. Bendrovė nurodo ketinanti siekti kredito reitingo ir labiau remtis ne tik paskolomis, bet ir obligacijomis bei privilegijuotosiomis akcijomis.

    Toks signalas rinkai svarbus todėl, kad bitkoinus kaupiantys emitentai dažnai vertinami kaip itin priklausomi nuo kainos svyravimų. Demonstracinis pardavimas ir atpirkimas leidžia parodyti, kad įmonė ne tik laiko turtą balanse, bet ir geba jį valdyti kaip likvidų rezervą.

    Mokesčių efektas ir balanso pasekmės

    Bendrovė pripažino, kad pardavė dalį bitkoinų žemiau įsigijimo savikainos, todėl susidarė kapitalo nuostolis, aktualus Jungtinių Valstijų mokesčių apskaitai. Preliminariai įvertinta galima atidėtojo mokesčio turto suma siekia apie 82 000 000 eurų, tačiau galutinis dydis dar turi būti patvirtintas auditoriaus.

    Toks nuostolis teoriškai gali būti panaudotas ateityje mažinant apmokestinamąjį pelną, jei susidarytų kapitalo prieaugis. Praktikoje tai priklausys nuo įmonės struktūros, mokesčių jurisdikcijų ir to, kaip bus realizuojamas būsimų sandorių pelnas.

    Nauja pajamų strategija ir rizikos

    „Metaplanet“ taip pat pristatė grynųjų palūkanų pajamų strategiją: planuoja pritrauktą kapitalą nukreipti į priemones, kurios, bendrovės vertinimu, galėtų generuoti stabilesnes pajamas. Įmonė teigia sieksianti uždirbti iš skirtumo tarp investicijų grąžos ir finansavimo kaštų.

    Atnaujintoje politikoje nurodoma, kad apie 85–90 proc. turto ir toliau ketinama laikyti bitkoinais, o likusi dalis skiriama strateginėms investicijoms, susijungimams ir įsigijimams bei turto valdymo veiklai. Toks modelis gali suteikti lankstumo, tačiau kartu didina jautrumą tiek bitkoino kainai, tiek palūkanų normų aplinkai ir finansavimo sąlygoms.

    Įmonė taip pat patvirtino, kad jos veikla, susijusi su pajamų generavimu iš bitkoinų išvestinių priemonių, per ketvirtį sugeneravo apie 5 400 000 eurų. Vis dėlto bendrovė pripažino, kad progresas kol kas atsilieka nuo pradinių lūkesčių, nors metinės prognozės nekeičiamos.

  • „Strategy“ dar labiau didina bitcoin atsargas: už maždaug 26 mln. eurų nupirko 334 BTC

    „Strategy“ dar labiau didina bitcoin atsargas: už maždaug 26 mln. eurų nupirko 334 BTC

    Bitcoin iždo strategiją pasirinkusi bendrovė „Strategy“ pranešė papildžiusi savo atsargas dar 334 bitcoinais. Už šį kiekį, bendrovės pateiktais duomenimis, sumokėta apie 26 mln. eurų, o vidutinė vieno bitcoino įsigijimo kaina siekė apie 77 300 eurų.

    Pirkimas atliktas laikotarpiu nuo rugsėjo 28 dienos iki spalio 4 dienos, o informacija pateikta JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai. Tai vienas iš reguliarių „Strategy“ pirkimų, kai įmonė nuosekliai didina bitcoin poziciją įtraukdama ją į balanso struktūrą.

    Po šio sandorio „Strategy“ iš viso valdo 848 000 bitkoinų, o tai yra didžiausias kada nors bendrovės pasiektas kiekis. Bendrovės bendra įsigijimo savikaina, įskaitant mokesčius ir kitas išlaidas, siekia apie 58 mlrd. eurų, o vidutinė įsigijimo kaina sudaro maždaug 68 800 eurų už bitcoin.

    Tokios apimties pozicija yra reikšminga ir visos kriptovaliutos ekosistemos mastu, nes 848 000 bitkoinų sudaro daugiau nei 4 proc. teoriškai ribojamos 21 mln. bitcoin pasiūlos. Rinkai tai svarbu ir dėl to, kad ilgalaikio investuotojo valdomas kiekis mažina laisvai biržose cirkuliuojančią pasiūlą.

    „Strategy“ nurodė, kad naujausią pirkimą finansavo derindama kelis šaltinius, įskaitant akcijų pardavimus pagal atviroje rinkoje vykdomą programą bei turimus grynųjų pinigų rezervus. Bendrovė taip pat atskleidė, kad aktyviai valdo kapitalo struktūrą, įskaitant darbą su privilegijuotomis akcijomis ir su tuo susijusiais įsipareigojimais.

    Rinka į tokius pranešimus dažnai reaguoja nevienareikšmiškai: viena vertus, tai signalas apie įmonės pasitikėjimą pasirinkta strategija, kita vertus, investuotojai vertina didėjančią priklausomybę nuo bitcoin kainos svyravimų. Pastaruoju metu „Strategy“ akcijų kaina patyrė ryškesnių svyravimų, o pati bendrovė išlieka viena labiausiai su bitcoin dinamika susietų viešai prekiaujamų įmonių.

    „Dabar esame dar labiau oranžiniai nei bet kada“, – sakė „Strategy“ bendraįkūrėjas ir vykdomasis pirmininkas Michaelas Sayloras.

    Tokio tipo modelį, kai įmonės balansą papildo bitcoinais, pastaraisiais metais renkasi vis daugiau viešųjų bendrovių. Vis dėlto „Strategy“ išsiskiria mastu ir nuoseklumu, todėl jos veiksmai dažnai laikomi indikatoriumi, kaip gali keistis institucinis požiūris į bitcoin kaip ilgalaikį turto klasės instrumentą.

  • Kopenhagos „Pandektes“ pritraukė 13,5 mln. eurų: kurs DI pagrįstos teisės paieškos duomenų sluoksnį

    Kopenhagos „Pandektes“ pritraukė 13,5 mln. eurų: kurs DI pagrįstos teisės paieškos duomenų sluoksnį

    Investicija į teisės duomenų infrastruktūrą

    Kopenhagoje įsikūrusi „Pandektes“ pritraukė 13,5 mln. eurų A serijos investiciją ir žada paspartinti DI pagrįstą teisinę paiešką Europoje. Bendrovė kuria duomenų infrastruktūrą, kuri sujungia teisės aktus, teismų sprendimus ir kitus šaltinius į vieną nuolat atnaujinimą pagrindą.

    Investicijų raundui vadovavo Miunchene įsikūręs fondas Alstin Capital, o prie jo prisidėjo PROfounders, Scale Capital ir ankstesni investuotojai. Tai tęsia „Pandektes“ augimą po 2,9 mln. eurų sėklinės investicijos, apie kurią bendrovė skelbė pernai.

    „Retai matome rinką, kurioje tiek daug vartotojų norėtų keisti pagrindinę sistemą, bet istoriškai tiesiog negalėjo. „Pandektes“ kuria modernią duomenų infrastruktūrą visam Europos teisės kraštovaizdžiui, kuri tai leidžia“, – sakė Alstin Capital vadovaujantis partneris Andreas Schenk.

    Ką daro „Pandektes“ ir kodėl tai svarbu

    „Pandektes“ įkurta 2022 metais, o ją įkūrė Casper Laursen ir Søren Brokær. Platforma nuolat renka, struktūruoja ir susieja teisinę informaciją, apimančią įstatymus, teismų praktiką, administracinius sprendimus bei kitus teisės šaltinius, o prireikus integruoja ir pačių organizacijų vidinius duomenis.

    Toks duomenų sujungimas teisinėje rinkoje yra sudėtingas, nes šaltinių daug, jie skirtingų formatų, o aktualumas greitai kinta. Dėl to daugelyje šalių teisinės paieškos sprendimai ilgą laiką buvo sutelkti kelių vietinių žaidėjų rankose, o keitimo kaštai klientams išliko dideli.

    Bendrovė teigia, kad pastaraisiais metais DI įrankių pažanga keičia žaidimo taisykles: tampa lengviau apdoroti didžiulius kiekius dokumentų ir kurti patikimesnius paieškos bei analizės mechanizmus. „Pandektes“ taikosi konkuruoti su seniau įsitvirtinusiais rinkos dalyviais, tokiais kaip LexisNexis, Westlaw, Beck ir Karnov.

    „Sukurti rimtą konkurentą ilgai buvo laikoma neįmanoma. Šiandien galime rinkti ir suprasti teisinę informaciją tokiu mastu, kuris anksčiau nebuvo įmanomas. Tai iš esmės keičia, kuo gali būti teisinė paieška“, – sakė „Pandektes“ bendraįkūrėjas ir vadovas Casper Laursen.

    Plėtra Europoje ir planai už Atlanto

    „Pandektes“ šiuo metu veikia Danijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje, o platformą naudoja daugiau nei 500 advokatų kontorų, įmonių ir viešųjų institucijų. Bendrovė skelbia per pastaruosius 12 mėnesių šešiskart padidinusi pajamas, o apie du trečdaliai platformą išbandžiusių organizacijų tampa mokančiais klientais.

    Įmonė pabrėžia, kad jos tikslas nėra vien pakeisti senąsias teisinės paieškos sistemas. „Pandektes“ siekia tapti baziniu duomenų sluoksniu, kurį kitos organizacijos galėtų naudoti kurdamos savo teisinius produktus, gaudamos struktūruotus duomenis per API.

    „Manome, kad naujos kartos teisiniai produktai bus tiek geri, kiek geri bus duomenys, ant kurių jie sukurti. Kad teisininkai galėtų jais iš tiesų pasitikėti, duomenys turi būti struktūruoti ir optimizuoti nuo pat pradžių DI agentams ir kitoms DI sistemoms. Tuo „Pandektes“ dirbame kasdien“, – pridūrė Casper Laursen.

    Naujos lėšos bus skirtos plėtrai Europoje ir Šiaurės Amerikoje, komandai auginti bei technologinei infrastruktūrai atverti per API. Bendrovė taip pat kelia tikslą supaprastinti tarpvalstybinę teisinę paiešką, kad ji būtų nuoseklesnė ir lengviau pritaikoma skirtingose jurisdikcijose.

  • „Bitmine“ per savaitę papildė rezervą 15 112 ETH: Tom Lee teigia, kad eteris lenkia makro turtą

    „Bitmine“ per savaitę papildė rezervą 15 112 ETH: Tom Lee teigia, kad eteris lenkia makro turtą

    „Bitmine“ Immersion Technologies pranešė per pastarąją savaitę įsigijusi 15 112 ETH ir taip padidinusi savo „Ethereum“ iždo rezervą iki 6 016 414 ETH. Bendrovė nurodė, kad nuo 2025 metų birželio 30 dienos eterį perka kas savaitę, įgyvendindama pasirinktą rezervų strategiją.

    Esant maždaug 2 726 JAV dolerių kainai už vieną ETH, šis kiekis būtų vertas apie 15,1 mlrd. eurų, perskaičiavus pagal apytikrį 0,93 euro kursą už dolerį. Įmonė taip pat teigia valdanti apie 4,9 proc. „Ethereum“ pasiūlos, kuri siekia maždaug 122,1 mln. žetonų.

    Didžioji dalis turimų ETH, pasak bendrovės, yra įdarbinta per statymą: 5 067 309 ETH, arba apie 84 proc. balanso, yra „stakinama“ per MAVAN platformą ir partnerius. „Bitmine“ skelbia, kad esant 2,63 proc. septynių dienų metiniam pajamingumui, metinės statymo pajamos galėtų siekti apie 337 mln. eurų.

    Kas dar sudaro rezervą

    Be eterio, bendrovė nurodė turinti 214 bitkoinų, apie 167 mln. eurų investiciją į „Beast Industries“ ir apie 109 mln. eurų poziciją „Eightco Holdings“. Taip pat skelbiama apie maždaug 598 mln. eurų grynųjų ir likvidžių vertybinių popierių, o bendra kriptoturto, grynųjų ir kitų pozicijų vertė, bendrovės teigimu, siekė apie 16,2 mlrd. eurų spalio 4 dieną.

    Tokie skaičiai rodo aiškią tendenciją, kai dalis įmonių kriptoturtą ima traktuoti kaip balansinį rezervą ir pajamingumo šaltinį, o ne vien spekuliacinį instrumentą. Vis dėlto didelė koncentracija viename turte didina ir riziką, nes kainų svyravimai gali reikšmingai paveikti tiek nuosavą kapitalą, tiek finansinius rodiklius.

    Tom Lee argumentas dėl ETH

    Bendrovės valdybos pirmininkas Tom Lee pakartojo poziciją, kad eteris išsiskiria platesniame makro turto kontekste. Jis pabrėžė, kad 2026 metų trečiąjį ketvirtį ETH aplenkė „S&P 500“ indeksą 6 832 baziniais punktais, nepaisant, jo žodžiais, sudėtingų makroekonominių sąlygų.

    „ETH pranašumas prieš S&P 500 2026 metų trečiąjį ketvirtį yra reikšmingas, ypač turint omenyje griežtesnę Federalinio rezervo laikyseną, brangusią naftą, augusius pasaulinius obligacijų pajamingumus ir griežtėjusias finansines sąlygas“, – sakė Tom Lee.

    Tuo metu rinkoje eteris pirmadienį buvo prekiaujamas apie 2 711 JAV dolerių lygyje, o tai reikštų maždaug 2 520 eurų kainą. Per pastarąjį mėnesį ETH buvo pakilęs daugiau nei 10 proc., o per tris mėnesius buvo išaugęs daugiau nei 50 proc., tačiau šie pokyčiai išlieka jautrūs tiek palūkanų normų lūkesčiams, tiek kriptovaliutų rinkos sentimentui.

    Ką signalizuoja toks mastas

    „Bitmine“ mastas išsiskiria tuo, kad kalbama ne apie pavienes investicijas, o apie sistemingą, reguliariai pildomą balansinį rezervą. Tokia strategija gali sustiprinti įmonės poziciją, jei ETH kaina auga, tačiau kartu ji didina priklausomybę nuo „Ethereum“ tinklo ekonomikos, statymo pajamingumo ir reguliacinės aplinkos.

    Investuotojams tai taip pat yra signalas, kad kriptoturto iždo modelis plečiasi už tradicinių pavyzdžių ribų, o eteris vis dažniau vertinamas kaip turtas, galintis generuoti ne tik kainos grąžą, bet ir periodines pajamas per statymą. Vis dėlto pagrindinė rizika išlieka ta pati: staigūs kainos kritimai ir rinkos likvidumo pokyčiai gali greitai pakeisti balansinių sprendimų naudą.

  • Paryžiaus „Fleuret AI“ pritraukė 4 mln. eurų: DI agentai žada nuolatinį pentestą įmonėms

    Paryžiaus „Fleuret AI“ pritraukė 4 mln. eurų: DI agentai žada nuolatinį pentestą įmonėms

    Kas yra „Fleuret AI“

    Paryžiuje įsikūręs kibernetinio saugumo startuolis „Fleuret AI“ uždarė 4 mln. eurų ikisėklinį finansavimo etapą. Bendrovė kuria platformą, kuri automatizuoja įsilaužimo testavimą ir siekia jį paversti nuolatiniu procesu, o ne vienkartine paslauga.

    Startuolį 2026 metais įkūrė Yanis Grigy ir Augustin Ponsin. Įmonė teigia, kad jos tikslas yra padaryti pentestą prieinamesnį, dažnesnį ir labiau pritaikytą šiuolaikinei, sparčiai besikeičiančiai infrastruktūrai.

    Kam bus naudojami pinigai

    Finansavimo etapui vadovavo RAISE Ventures, prisidėjo Auriga Cyber Ventures, Wind Capital, Better Angle ir kibernetinio saugumo srities verslo angelai. Pasak įmonės, lėšos bus skirtos DI, programinės įrangos inžinerijos ir ofenzyvinio saugumo specialistų samdai bei platformos vystymui spartinti.

    Komanda šiuo metu turi apie 10 darbuotojų ir jau dirba su klientais, tarp kurių minimos „Brevo“, „Stoïk“ ir „Yogosha“. „Fleuret AI“ pabrėžia europinę ambiciją ir siekį aptarnauti ne tik dideles įmones, bet ir tas, kurios reguliarių pentestų iki šiol negalėjo sau leisti.

    Kuo skiriasi nuo įprasto pentesto

    Tradicinis įsilaužimo testavimas dažnai atliekamas kaip vienkartinis auditas, pateikiantis momentinę sistemos būklės nuotrauką. Tačiau organizacijų aplinka keičiasi nuolat: nauji diegimai, atnaujinimai, konfigūracijų pakeitimai ar nauji API gali pakeisti atakos paviršių per kelias dienas.

    „Fleuret AI“ tvirtina, kad pagal tokias reguliacijas kaip NIS2 vis daugiau organizacijų turi gebėti pagrįsti savo kibernetinį atsparumą. Dėl to vienkartiniai patikrinimai tampa nepakankami, o auga poreikis testavimą automatizuoti ir kartoti dažniau.

    „DI pakeitė kibernetinių atakų pobūdį, nes galingi įrankiai tapo lengvai prieinami, neretai ir nemokamai. Organizacijos turi tikrinti apsaugą prieš kiekvieną atakos techniką, įskaitant naujausias“, – sakė Thibaut Schlaeppi.

    Bendrovė aiškina, kad platforma remiasi penkiais principais: nustatyti, kas yra eksponuota išorėje, rasti pažeidžiamumus, įrodyti išnaudojamumą, padėti juos taisyti ir galiausiai patvirtinti, kad spragos uždarytos. Šis požiūris skirtas perkelti saugumą iš periodinių auditų į nuolatinį ciklą.

    DI agentai ir praktinė nauda

    „Fleuret AI“ teigia automatizuojanti pentesterio darbą dviem DI agentais, kurie žemėlapiuoja aplinką, analizuoja aplikacijas, API ir infrastruktūrą, o radę spragas bando jas išnaudoti. Pasak įmonės, kiekvienas radinys pateikiamas su kompromitavimo įrodymu, kad būtų aišku, kaip pažeidžiamumas realiai pritaikomas atakai.

    Platforma taip pat orientuojasi į spragų uždarymo procesą: žadama prioritetizacija pagal išnaudojamumą, integracijos su inžinierių naudojamais įrankiais, automatinis pakartotinis testavimas ir ataskaitos, patvirtinančios, kad pažeidžiamumas iš tiesų pašalintas.

    „Mes nenorime tik automatizuoti šiandieninio įsilaužimo testavimo. Siekiame sukurti ofenzyvinio saugumo sluoksnį, kuris padės įmonėms išlikti saugioms ištisus metus“, – sakė Yanis Grigy.

    Rinka tokiems sprendimams auga dėl dviejų tendencijų: didėjančio sistemų sudėtingumo ir atakų industrializacijos, kai automatizuoti įrankiai leidžia greitai skenuoti bei išnaudoti silpnas vietas. Dėl to įmonėms vis dažniau reikia ne tik surasti spragas, bet ir greitai patikrinti, ar pataisymai veikia, o saugumo būklė neblogėja po kiekvieno diegimo.

    „Fleuret AI“ atvejis rodo, kad investuotojai Europoje ieško sprendimų, galinčių sumažinti priklausomybę nuo epizodinių auditų ir sukurti nuolatinį saugumo tikrinimą. Jei platformai pavyks užtikrinti kokybę ir patikimumą realiose įmonių aplinkose, ji gali tapti stipriu žaidėju sparčiai besiformuojančioje agentinio DI kibernetinio saugumo nišoje.

  • „DeFi Development“ NAV akcijai per ketvirtį daugiau nei padvigubėjo: bendrovė sukaupė 2,56 mln. SOL

    „DeFi Development“ NAV akcijai per ketvirtį daugiau nei padvigubėjo: bendrovė sukaupė 2,56 mln. SOL

    Nasdaq biržoje kotiruojama „DeFi Development Corp.“ pranešė, kad pagal preliminarius 2026 metų trečiojo ketvirčio skaičiavimus jos grynoji turto vertė (NAV) vienai akcijai per kelias savaites išaugo daugiau nei 100 proc. Vertinimas pateikiamas lyginant 2026 metų rugsėjo 30 dienos rodiklius su rugpjūčio 12 dienos atnaujinimu.

    Bendrovė taip pat skelbia fiksuojanti dviženklį Solana (SOL) kiekio vienai akcijai augimą, o tai atspindi strategiją kaupti kriptoturtą įmonės balanse. Įmonių, laikančių kriptovaliutas kaip iždo rezervą, segmentas pastaraisiais metais auga, tačiau tokia taktika išlieka jautri rinkos svyravams.

    „DeFi Development“ nurodė, kad nuo rugsėjo 28 dienos papildomai įsigijo apie 26 203 SOL, o bendras turimas kiekis pasiekė maždaug 2,56 mln. SOL ir ekvivalentų. Bendrovė šį portfelį įvertino apie 279 mln. eurų, o tai yra maždaug 11 proc. daugiau nei rugpjūčio 12 dienos atnaujinimo metu.

    Finansavimui plėsti įmonė rugsėjį įsteigė iki 277 mln. eurų vertės atvirojo pardavimo programą (angl. at-the-market) savo privilegijuotoms akcijoms CHAD. Pasak bendrovės, gautos lėšos pirmiausia būtų nukreiptos papildomiems SOL pirkimams.

    Šią schemą įmonė apibūdina kaip kapitalo mechanizmą, kuriuo siekiama pritraukti lėšų, didinti SOL rezervą, generuoti pajamingumą ir ilgainiui auginti SOL kiekį vienai paprastajai akcijai. Tokiam modeliui itin svarbios palūkanų sąlygos, kriptoturto kainų dinamika ir investuotojų paklausa pačioms finansavimo priemonėms.

    Dividendas ir brangus kapitalas

    Bendrovė priminė, kad spalio 1 dieną išmokėjo pirmąjį CHAD dividendą, taip pažymėdama naujos privilegijuotų akcijų emisijos etapą. CHAD yra kintamos palūkanų normos, neterminuotos privilegijuotos akcijos, kurioms taikomas 13 proc. metinis dividendų tarifas nuo 10 eurų nominalios vertės.

    Toks pajamingumas gali būti patrauklus investuotojams, tačiau įmonei tai reiškia ir brangesnį kapitalą, ypač jei kriptoturto rinkos ciklas apsiverstų. Dėl to svarbiausiu rizikos veiksniu tampa skirtumas tarp uždirbamo pajamingumo iš sukaupto SOL ir fiksuotų ar kintamų įsipareigojimų aptarnavimo kaštų.

    „DeFi Development“ taip pat skelbia, kad per ketvirtį jos grynųjų ir pinigų ekvivalentų pozicija daugiau nei padvigubėjo, o skolinimasis SOL denominacija sumažėjo. Įmonė pabrėžė, kad pateikti duomenys yra preliminarūs ir gali kisti užbaigus galutines ataskaitas.

    „Mūsų tikslas išlieka tas pats: kad laikui bėgant kiekviena paprastoji akcija atstovautų vis daugiau SOL“, – sakė bendrovės vadovas Josephas Onorati.

    Rinkos reakcija ir platesnis kontekstas

    Pirmadienio prekybos pradžioje bendrovės akcijos brango apie 2 proc., tačiau per pastaruosius 12 mėnesių jų vertė, bendrovės duomenimis, buvo kritusi beveik 70 proc. Tai primena, kad kriptoturtu paremti verslo modeliai gali greitai pervertinti riziką, kai rinkos nuotaikos pasikeičia.

    Investuotojams tokio tipo bendrovių rezultatus dažnai lemia ne tik veiklos rodikliai, bet ir kriptovaliutų kainos, likvidumo sąlygos bei finansavimo prieinamumas. Dėl to NAV, turimų SOL apimtys ir skolų struktūra tampa esminiais indikatoriais vertinant, ar pasirinkta iždo strategija realiai didina akcininkų vertę.