Blog

  • Nutekėjo „Apple“ spalio renginio data: ruošia net tris naujienas, kurių laukė milijonai

    Nutekėjo „Apple“ spalio renginio data: ruošia net tris naujienas, kurių laukė milijonai

    Po rugsėjo pristatymo „Apple“ gerbėjų piniginės, panašu, dar nespės pailsėti. Technologijų rinkoje vis garsiau kalbama, kad kompanija gali surengti dar vieną renginį jau spalį, nors oficialaus patvirtinimo kol kas nėra.

    Apie galimą datą pranešė „Bloomberg“ žurnalistas Markas Gurmanas, ne kartą anksčiau tiksliai numatęs „Apple“ planus. Pasak jo, artimiausias pristatymas galėtų įvykti spalio 13 dieną, tačiau pati kompanija šios informacijos viešai nepatvirtino.

    Rinka įpratusi, kad rudenį „Apple“ dalija pristatymus į kelis etapus: rugsėjį dėmesys skiriamas „iPhone“ ir laikrodžiams, o spalį dažniau pasirodo namų pramogų, garso ar kitų ekosistemos įrenginių atnaujinimai. Todėl tokios kalbos nestebina, net jei konkreti renginio forma dar neaiški.

    Teigiama, kad šįkart pristatymas turėtų būti mažesnis nei rugsėjį, tačiau naujienų gali būti ne viena. Pasak nutekėjusios informacijos, „Apple“ gali parodyti bent tris produktus: atnaujintą „Apple TV 4K“, naujos kartos „HomePod Mini“ ir įrenginį, kuris tarp gerbėjų jau spėjo įgauti beveik legendinį statusą.

    Minimas ir vadinamasis „HomePad“ vardas, kurį analitikai sieja su namų valdymu ir „Apple“ ekosistemos plėtra. Pastaraisiais metais bendrovė vis aktyviau ieško būdų, kaip stiprinti pozicijas išmanių namų segmente, kuriame konkurencija itin arši, o pirkėjai vis dažniau tikisi, kad įrenginiai veiks sklandžiai vienoje sistemoje.

    Kol kas visos detalės išlieka nepatvirtintos, todėl iki oficialaus kvietimo tai reikėtų vertinti kaip rinkos prognozes. Vis dėlto artėjant spalio viduriui „Apple“ tradiciškai suaktyvina komunikaciją, tad aiškumas dėl renginio ir jo turinio turėtų atsirasti artimiausiomis dienomis.

  • Pinigai dingo akimirksniu: ar dar įmanoma atšaukti BLIK pavedimą ir ką daryti iškart?

    Pinigai dingo akimirksniu: ar dar įmanoma atšaukti BLIK pavedimą ir ką daryti iškart?

    BLIK pavedimai ir mokėjimai dažniausiai įvykdomi beveik akimirksniu, todėl po patvirtinimo bankas paprastai nebeturi techninės galimybės jų sustabdyti. Pagal mokėjimo paslaugas reglamentuojančias taisykles klientas gali atšaukti operaciją tik iki tol, kol bankas nepradėjo jos vykdyti, o BLIK atveju tai įvyksta praktiškai iš karto.

    Jeigu lėšos jau nurašytos ir pasiekė gavėją, banko programėlėje dažniausiai nerasite funkcijos, kuri leistų paprastai „atšaukti“ BLIK pavedimą. Vis dėlto delsimas čia kainuoja brangiai, todėl pastebėjus klaidą svarbiausia nedelsiant kreiptis į savo banką oficialiais kanalais.

    Bankui pranešus apie klaidingą pervedimą, pradedama grąžinimo procedūra, kuri remiasi gavėjo banko įsitraukimu. Paprastai bankas informuoja gavėją ir nurodo specialų grąžinimo kelią, kad lėšos galėtų būti sugrąžintos be papildomų mokesčių ir su aiškiu operacijos atsekamumu.

    Jei pinigai per BLIK buvo pervesti į neteisingą telefono numerį, lėšų susigrąžinimas įmanomas, tačiau bankas negali jų tiesiog paimti iš atsitiktinio gavėjo sąskaitos. Praktikoje bankas turi pradėti įstatyminę procedūrą per 3 darbo dienas nuo pranešimo, o jeigu per 30 dienų pinigai negrįžta, siuntėjas gali prašyti gavėjo duomenų, reikalingų reikalavimui pareikšti.

    Atskira ir sudėtingesnė situacija yra grynųjų išėmimas bankomate naudojant BLIK. Jei pinigai jau išduoti, sustabdyti tokios operacijos bankas nebegali, nes grynieji gali būti paimti per kelias sekundes, o po išdavimo operacija laikoma užbaigta.

    Jeigu įtariate sukčiavimą ir operacija buvo atlikta be jūsų sutikimo, bankui būtina pateikti pranešimą apie neautorizuotą transakciją. Tokiais atvejais galioja griežtesni vartotojo apsaugos terminai, o lėšos paprastai turi būti grąžinamos ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos po pranešimo, jei nėra pagrįstų ir dokumentuotų įtarimų dėl paties kliento nesąžiningumo.

    Kur kas daugiau ginčų kyla tada, kai žmogus pats patvirtino BLIK, bet tai padarė apgautas, pavyzdžiui, sukčiui apsimetus pažįstamu ar banko darbuotoju. Tokiais atvejais bankas paprastai vertina individualias aplinkybes, todėl pateikiant pretenziją verta detaliai aprašyti įvykių seką ir turėti įrodymus, įskaitant susirašinėjimų vaizdus, skambučių istoriją ir policijai pateikto pareiškimo patvirtinimą.

    Pastaruoju metu daugėja ir schemų, kai sukčiai bando įtraukti atsitiktinius žmones į pinigų judėjimą per tariamus „grąžinimus“. Gavus netikėtą pervedimą nereikėtų aklai persiųsti pinigų atgal į skambinančiojo nurodytą numerį ar sąskaitą, nes taip galima netyčia tapti nusikalstamos veikos grandimi.

    Saugiausias kelias tokiose situacijose yra apie netikėtą pervedimą informuoti banką ir elgtis tik pagal oficialiai nurodytą grąžinimo procedūrą. Tuomet veiksmai būna dokumentuojami, mažėja rizika prarasti lėšas ir paprasčiau įrodyti, kad veikėte sąžiningai.

  • JAV meta dar 11 mln eurų į DI „paskutinės dienos lėktuvui“: ką tai keičia krizės metu?

    JAV meta dar 11 mln eurų į DI „paskutinės dienos lėktuvui“: ką tai keičia krizės metu?

    JAV Karinės oro pajėgos padidino finansavimą projektui, susijusiam su agentiniu dirbtiniu intelektu, kuris būtų pritaikytas būsimam E-4C oro vadavietės orlaiviui. Papildomas finansavimas siekia apie 11 mln eurų, o bendra sutarties vertė po pakeitimo priartėjo prie maždaug 41 mln eurų.

    Sutartis siejama su programa Agentic Artificial Intelligence for the E-4C, kuri turėtų prisidėti prie išgyvenamo oro operacijų centro koncepcijos. Ankstesnė sutartis su bendrove „Scale AI“ buvo sudaryta 2026 metais, tačiau viešai neatskleista, kokios konkrečios DI funkcijos numatytos orlaivyje.

    Oficialiame pranešime taip pat nenurodoma, ar DI sistemos veiktų tiesiogiai lėktuvo viduje, ar būtų labiau susietos su antžemine infrastruktūra, kuri palaiko oro vadavietės darbą. Gynybos projektuose toks neapibrėžtumas įprastas, nes techninės detalės dažnai priskiriamos jautriai informacijai.

    Agentinis DI nuo įprastų pokalbių sistemų skiriasi tuo, kad gali planuoti ir vykdyti kelių žingsnių užduotis, derinti kelis duomenų šaltinius ir padėti koordinuoti sprendimų grandinę. Oro vadavietės scenarijuje tai galėtų reikšti greitesnį pranešimų rūšiavimą, situacijos vaizdo sudarymą, alternatyvių veiksmų variantų parengimą ar štabo darbo automatizavimą krizinėmis sąlygomis.

    Toks pritaikymas ypač aktualus, nes šiuolaikinėse operacijose sprendimų priėmimą apsunkina duomenų perteklius ir skirtingų ryšio kanalų gausa. DI galėtų veikti kaip pagalbinė priemonė, kuri mažina laiką nuo informacijos gavimo iki sprendimo pateikimo, tačiau galutinė atsakomybė vis tiek išlieka vadovybei.

    E-4C kuriamas platesniame JAV oro vadovavimo modernizavimo kontekste, kuriame numatoma atnaujinti priemones, užtikrinančias valstybės valdymo tęstinumą ekstremalios krizės metu. JAV gynybos politikoje šiai krypčiai svarbi 2026 finansinių metų gynybos politika, įtvirtinta Nacionalinio gynybos įgaliojimų akte, kurio nuostatos numato papildomą priežiūrą ir atsiskaitymo reikalavimus dėl oro vadavietės pajėgumo išlaikymo.

    Dokumentuose akcentuojama, kad dalis lėšų gali būti siejama su ataskaitomis apie ilgalaikę strategiją, įskaitant alternatyvius sprendimus, kaip užtikrinti oro vadovavimo funkcijas. Tarp minimų krypčių – galimybės didinti C-130J-30 Super Hercules gamybą ir susieti oro vadavietės pajėgumą su kitomis platformomis.

    E-4C turėtų pakeisti E-4B Nightwatch, kuris yra sukurtas keturių modifikuotų „Boeing“ 747-200 pagrindu. Šių orlaivių užduotis – užtikrinti aukščiausiai JAV vadovybei galimybę vadovauti ginkluotosioms pajėgoms net tada, kai antžeminiai vadovavimo centrai neveiktų, įskaitant branduolinio atgrasymo valdymo grandinę.

    E-4B orlaiviai sukurti darbui ekstremaliomis sąlygomis, kai svarbios ryšio, ištvermės ir atsparumo priemonės. Galimybė papildyti degalus ore leidžia ilgai išlikti skrydžio režime, o vidinė infrastruktūra pritaikyta štabo darbui, ryšio kanalams ir operacijų koordinavimui.

    DI integracija į tokio tipo platformas rodo kryptį, kuria juda modernios vadovavimo sistemos: daugiau automatizuotos analizės, greitesnis informacijos apdorojimas ir didesnis atsparumas trikdymui. Vis dėlto gynybos sektoriuje tokie sprendimai paprastai diegiami etapais, akcentuojant patikimumą, kibernetinį saugumą ir aiškias žmogaus kontrolės ribas.

  • mObywatel Junior gavo svarbų atnaujinimą: prisijungimas taps paprastesnis ir saugesnis

    mObywatel Junior gavo svarbų atnaujinimą: prisijungimas taps paprastesnis ir saugesnis

    Lenkijos skaitmenizacijos ministerija išleido programėlės mObywatel atnaujinimą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama jaunesniems vartotojams skirtai versijai mObywatel Junior. Nauja laida pažymėta 4.91.0 numeriu ir jau platinama „Android“ bei „iOS“ įrenginiams.

    Svarbiausia naujovė susijusi su prisijungimu: mObywatel Junior dabar leidžia naudoti biometrinius metodus, įprastus suaugusiesiems skirtoje programėlės versijoje. Priklausomai nuo telefono galimybių, prieiga gali būti patvirtinama piršto atspaudu arba veido atpažinimu, o funkcija įjungiama programėlės nustatymuose.

    Tokie pokyčiai atitinka bendrą tendenciją, kai valstybės skaitmeninės paslaugos stengiasi suderinti patogumą ir saugumą. Biometrija dažnai sumažina riziką, kad vaikai ar paaugliai rinksis per silpnus slaptažodžius, tačiau kartu išlieka svarbus įrenginio apsaugos lygis ir atsakingas paskyros valdymas šeimoje.

    Atnaujinime taip pat atsirado pranešimų funkcija, kuri turėtų pagerinti programėlės naudojimą kasdienėse situacijose. Ministerija papildomai nurodo, kad 4.91.0 laidoje įdiegti ir smulkesni pakeitimai bei stabilumo patobulinimai.

    Skaitmenizacijos ministerija teigia turinti platesnių planų mObywatel ekosistemai dar šiais metais. Viena didžiausių krypčių – pasirengimas Europos skaitmeninės tapatybės piniginei, kuri ateityje turėtų palengvinti tam tikrų paslaugų naudojimą ir už Lenkijos ribų, kai bus pilnai įgyvendinti europiniai reikalavimai ir integracijos.

  • Pakeisite kelis nustatymus ir telefono baterija laikys gerokai ilgiau: ką daro ne visi

    Pakeisite kelis nustatymus ir telefono baterija laikys gerokai ilgiau: ką daro ne visi

    Išmaniojo telefono bateriją greičiausiai „suvalgo“ ekranas, ypač kai jis didelis, ryškus ir veikia su aukštu atnaujinimo dažniu. Praktikoje keli paprasti nustatymai gali pastebimai sumažinti energijos sąnaudas ir prailginti laiką iki kito įkrovimo. Svarbiausia yra ne vienas stebuklingas mygtukas, o kelių įpročių ir parinkčių derinys.

    Vienas efektyviausių žingsnių yra suvaldyti ekrano ryškumą ir atnaujinimo dažnį. Automatinis ryškumas dažnai padeda, bet jei ekranas nuolat pernieg ryškus, verta rankiniu būdu nusistatyti žemesnį lygį ir, kai nereikia, rinktis 60 Hz vietoje 90 ar 120 Hz. Kuo mažiau ekranas „dirba“, tuo mažiau energijos jis prašo.

    Tiems, kurie naudoja OLED ar AMOLED ekranus, gali padėti ir tamsus režimas. Tyrimai rodo, kad esant dideliam ryškumui tamsi tema gali sutaupyti reikšmingą dalį energijos, tačiau prie įprasto ryškumo skirtumas dažnai būna kur kas mažesnis. Vis dėlto tai paprastas pakeitimas, kurį verta išbandyti kartu su kitais nustatymais.

    Ne mažiau svarbūs yra sistemos baterijos režimai, tokie kaip energijos taupymas ar adaptyvus energijos valdymas. Jie gali apriboti foninius procesus, sumažinti našumo šuolius ir prislopinti nereikalingas sinchronizacijas. Tokie režimai ypač praverčia kelionėse ar dienomis, kai telefoną įkrauti bus sudėtinga.

    Didelę įtaką daro ir programėlės, kurios veikia fone net tada, kai atrodo uždarytos. Jos gali nuolat atnaujinti turinį, sinchronizuoti duomenis, naudoti vietovės nustatymą ir siųsti pranešimus, nors to realiai nereikia. Būtent todėl verta per baterijos naudojimo statistiką peržiūrėti, kurios programėlės naudoja daugiausia energijos, ir apriboti jų veikimą fone.

    Jei sąraše pastebite neaiškias ar jūsų neįdiegtas programėles, tai gali būti ir saugumo signalas. Tokiu atveju verta patikrinti, kokios programos turi administratoriaus teises, peržiūrėti leidimus ir pašalinti įtartinus dieginius. Papildomai gali padėti patikima saugumo programėlė, tačiau svarbiausia yra tvarkinga programų higiena.

    Ilgalaikę baterijos būklę stipriai veikia įkrovimo įpročiai, nes ličio jonų baterijoms nepalankios kraštutinės būsenos. Daugeliu atvejų naudingiau telefoną krauti dažniau, bet trumpiau, vengiant iškrovimo iki beveik nulio ir nuolatinio laikymo ties pilnu įkrovimu. Plačiai taikoma praktika yra pradėti krauti apie 20 proc. ir sustoti ties maždaug 80 proc., o kai kurie telefonai turi ir įkrovimo optimizavimo funkcijas.

    Taip pat svarbi temperatūra, nes šiluma bateriją dėvi greičiau. Kraunant geriau nenaudoti daug resursų reikalaujančių programų, pavyzdžiui, navigacijos, žaidimų ar vaizdo transliacijų, nes telefonas greitai įkaista. Pravartu kraunant išimti telefoną iš dėklo ir nepalikti jo saulėje ar ant įkaitusių paviršių.

  • Rusai perkėlė LMUR raketą ant sunkvežimio: naujas „Izdelije 347“ kelia klausimų fronte

    Rusai perkėlė LMUR raketą ant sunkvežimio: naujas „Izdelije 347“ kelia klausimų fronte

    Kas yra „Izdelije 347“?

    Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per pratybas Čebarkulo poligone Čeliabinsko srityje buvo panaudotas „Izdelije 347“ – ant sunkvežimio bazės sumontuotas raketų paleidimo įrenginys. Skelbiama, kad sistema turėjo smogti tariamoms artilerijos pozicijoms, kurias esą anksčiau aptiko oro žvalgyba.

    Pagrindinis šio sprendimo elementas – modifikuota LMUR raketa, dar žinoma kaip „Izdelije 305“ arba Ch-39. Rusijos pusė teigia, kad šioje konfigūracijoje ji gali naikinti tiek stacionarius, tiek judančius taikinius iki 20 kilometrų atstumu.

    Kuo LMUR skiriasi nuo įprastų raketų?

    LMUR išsiskiria tuo, kad starto momentu jai nebūtina turėti tiesiogiai „apšviesto“ taikinio. Raketą galima paleisti pagal nurodytas koordinates, o paskutinėje skrydžio fazėje įsijungia termovizorinė galvutė, leidžianti operatoriui matyti vaizdą ir patikslinti pasirinkimą.

    Toks veikimo principas sujungia didesnį nuotolį ir galimybę taikinį parinkti jau atakos metu, kas ypač aktualu dinamiškame mūšio lauke. Viešai skelbiama, kad standartinė LMUR masė siekia apie 105 kilogramus, o kovinė galvutė – apie 25 kilogramus.

    Kodėl paleidimas nuo žemės keičia situaciją?

    Iki šiol LMUR dažniausiai buvo siejama su Rusijos sraigtasparniais Ka-52M ir Mi-28NM, nes ši raketa laikyta viena iš priemonių smūgiams iš oro didesniu atstumu. Tačiau antžeminis paleidiklis keičia logiką: sraigtasparniui nebereikia artėti prie fronto linijos, kad būtų atliktas smūgis.

    Praktiškai tai reiškia, kad taikinių duomenys gali būti perduodami iš kitų žvalgybos priemonių, o pats paleidimo įrenginys lieka ant žemės ir mažina riziką prarasti brangią skraidančią platformą su įgula. Toks modelis primena kelių platformų koncepciją, taikomą ir kitose valstybėse, kai ta pati valdomos ginkluotės šeima pritaikoma skirtingiems nešikliams.

    Vis dėlto Rusija neatskleidė, koks tiksliai sunkvežimis buvo panaudotas, kiek raketų gali gabenti ir paleisti šis sprendimas, taip pat kada jis galėtų pasiekti reguliarios kariuomenės dalinius. Dėl to kol kas sunku vertinti, ar tai bandymų etapas, ar signalas apie platesnį diegimą.

    Ne pirmas bandymas pritaikyti LMUR ant žemės

    Pranešimuose taip pat minima, kad tai nėra pirmasis Rusijos bandymas LMUR integruoti į antžeminę platformą. Anksčiau buvo minėtas projektas „Baikal“, kuriame svarstyta raketas montuoti ant šarvuoto vikšrinio pagrindo, kad būtų galima veikti prieš antžeminius taikinius ir lėtesnius oro objektus.

    Tokie sprendimai paprastai siejami su siekiu išplėsti precizinių smūgių galimybes, ypač kai ore veikiančios platformos patiria didesnę riziką nuo oro gynybos ir bepiločių sistemų. Kartu tai kelia klausimų, kiek efektyviai pavyks užtikrinti taikinių nustatymo grandinę, ryšį su operatoriumi ir raketos valdymą elektroninės kovos sąlygomis.

  • Ši zebra dviratininkams – spąstai: viena ženklinimo detalė ir bauda iki 23 eurų

    Ši zebra dviratininkams – spąstai: viena ženklinimo detalė ir bauda iki 23 eurų

    Mieste tai nutinka dažnai: dviračių takas staiga baigiasi, prieš akis – pėsčiųjų perėja, o kitoje gatvės pusėje dviračių infrastruktūra tęsiasi. Daug kas instinktyviai pervažiuoja kelis metrus per zebroje pažymėtą perėją, bet būtent čia dviratininkų laukia dažniausia klaida.

    Pagal kelių eismo taisykles įprasta pėsčiųjų perėja nėra dviračių tako tęsinys. Dviratis laikomas transporto priemone, todėl per pėsčiųjų perėją važiuoti negalima – ją reikia kirsti nulipus ir persivedus dviratį.

    Didžiausia „spąstų“ dalis ta, kad ne kiekviena vieta, kur dviračių takas kerta važiuojamąją dalį, suteikia teisę važiuoti nesustojant. Teisė pervažiuoti atsiranda tik tada, kai šalia pėsčiųjų perėjos įrengta ir aiškiai pažymėta dviračių pervaža, o ženklinimas nurodo, kad ši vieta skirta dviratininkams.

    Jei matote tik klasikinę zebros perėją, situacija nesikeičia net ir tada, kai abiejose gatvės pusėse yra dviračių takai ar juostos. Vien tai, kad dviračių maršrutas tęsiasi už perėjos, automatiškai nepadaro pėsčiųjų perėjos dviračių pervaža.

    Už važiavimą dviračiu per pėsčiųjų perėją gali būti skiriama 50–100 zlotų bauda, tai yra maždaug 12–23 eurai. Svarbu tai, kad pažeidimas fiksuojamas dėl paties važiavimo per perėją fakto, nepriklausomai nuo to, ar tuo metu joje buvo pėsčiųjų ir kiek trumpas buvo atstumas.

    Šis draudimas grindžiamas ir saugumu: dviratininkas perėjoje gali atsirasti gerokai greičiau nei pėsčiasis, todėl vairuotojui lieka mažiau laiko sureaguoti. Rizika ypač išauga, kai dviratininkas į važiuojamąją dalį įrieda staigiai, iš šaligatvio ar užstojančių kliūčių.

    Yra ir išimtis vaikams: jaunesni nei 10 metų dviratininkai teisės aktuose laikomi pėsčiaisiais, todėl gali važiuoti šaligatviu ir kirsti gatvę pėsčiųjų perėjoje. Tačiau kartu važiuojantis suaugusysis tokios pačios teisės neturi ir prie įprastos zebros perėjos privalo nulipti nuo dviračio.

    Praktiška taisyklė paprasta: jei prieš jus tik pėsčiųjų perėja, dviratį reikia persivesti. Jei greta aiškiai įrengta dviračių pervaža ir ženklinimas ją nurodo, galima tęsti važiavimą, tačiau tik per pervažą, o ne per pėsčiųjų perėją.

  • Kijevas atskleidė Sapsan raketą: skrieja virš Mach 5 ir gali pranokti JAV ATACMS

    Kijevas atskleidė Sapsan raketą: skrieja virš Mach 5 ir gali pranokti JAV ATACMS

    Ukraina vis dažniau akcentuoja savo ginkluotės savarankiškumą ir pristato operatyvinį-taktinį balistinį kompleksą Sapsan, dar žinomą kaip Hrim-2. Tai nėra modernizuota sovietinė sistema, o Ukrainoje kurtas kietojo kuro balistinis ginklas, paleidžiamas iš ratinės mobilios paleidimo platformos.

    Sapsan kūrimas siejamas su Pietų konstruktoriniu biuru ir gamybos baze, kuri tradiciškai dirbo su raketų ir kosmoso pramone. Ukrainos komunikacijoje pabrėžiama, kad toks sprendimas leidžia mažinti priklausomybę nuo sąjungininkų politinių apribojimų, kai kalbama apie smūgius į taikinius didesniu nuotoliu.

    Pagal viešai skelbiamus Ukrainos duomenis, Sapsan gali pasiekti apie Mach 5,2 greitį, o kovinės galvutės masė siekia maždaug 480 kilogramų. Palyginimui, JAV ATACMS dažniausiai siejamas su apie Mach 3 greičiu, o vienetinės galvutės masė nurodoma apie 227 kilogramus, priklausomai nuo varianto.

    Nuotolio tema išlieka viena svarbiausių. ATACMS, priklausomai nuo modifikacijos, paprastai įvardijamas kaip 165–300 kilometrų nuotolio ginklas. Ukrainos pusė tvirtina, kad pirmasis aprašytas Sapsan panaudojimas 2025 metų gegužę pasiekė taikinį maždaug 300 kilometrų atstumu, o Ukrainai skirta koncepcija anksčiau buvo siejama ir su 500 kilometrų riba.

    Eksportinė Hrim-2 versija, kaip teigiama, buvo sąmoningai ribojama iki maždaug 280 kilometrų, kad atitiktų Raketų technologijų kontrolės režimo nuostatas. Ši detalė svarbi, nes tarptautiniai eksporto apribojimai dažnai lemia, kokie parametrai gali būti siūlomi kitoms šalims, o vidaus poreikiams kuriami sprendimai teoriškai gali būti ambicingesni.

    Ukrainos informacinėje erdvėje Sapsan neretai pristatomas kaip atsakas ATACMS ne tik technine, bet ir politine prasme. Logika paprasta: vietinė raketa nėra susieta su atskirų partnerių leidimais, todėl sprendimus dėl taikinių gali priimti pati Ukrainos karinė vadovybė.

    Vis dėlto karinės technologijos vertinamos ne vien pagal deklaracijas. ATACMS yra dešimtmečius eksploatuotas ir realiose operacijose išbandytas ginklas su plačiai dokumentuota patikimumo bei tikslumo istorija. Tuo metu Sapsan atveju viešai aprašytų panaudojimų ir patvirtintos statistikos kol kas gerokai mažiau.

    Kitas svarbus aspektas yra oro gynyba. Didesnis greitis apsunkina perėmimą, tačiau savaime neužtikrina nepažeidžiamumo, ypač kai priešas naudoja daugiasluoksnę oro gynybą ir radiolokacinio aptikimo priemones. Praktikoje lemiami tampa ne tik greitis, bet ir trajektorija, manevravimas, elektroninės kovos priemonės bei realus raketų skaičius, kurį galima pagaminti.

    Ukrainos pareigūnai ir su gynybos sektoriumi siejami ekspertai 2024 metų vasarą viešai kalbėjo apie sėkmingus bandymus, o 2025 metų pabaigoje Ukrainos prezidentas patvirtino, kad Sapsan jau naudojamas ginkluotosiose pajėgose. Kijevas taip pat skelbė, kad sistema pereina į serijinę gamybą, tačiau gamybos apimtys ir tempai viešai nedetalizuojami.

  • Teniso kamuoliukas garaže gelbsti vairuotojus: paprastas triukas padeda parkuotis idealiai

    Teniso kamuoliukas garaže gelbsti vairuotojus: paprastas triukas padeda parkuotis idealiai

    Socialiniuose tinkluose vėl išpopuliarėjo senas, bet veiksmingas sprendimas vairuotojams, kurie garaže nori sustoti tiksliai ir nebraižyti automobilio. Tam užtenka teniso kamuoliuko, virvutės ir tvirtinimo kabliuko lubose.

    Principas paprastas: kamuoliukas pakabinamas taip, kad automobiliui įvažiuojant jis paliestų priekinį stiklą arba variklio dangtį būtent tada, kai transporto priemonė atsiduria optimalioje vietoje. Tai leidžia išvengti situacijų, kai automobilis pastatomas per arti sienos, lentynų ar garažo vartų mechanizmo.

    Tokio indikatoriaus privalumas tas, kad jis veikia be elektros, nereikalauja jokių nustatymų programėlėse ir nėra jautrus elektronikos gedimams. Ypač ankštose erdvėse jis gali būti net patikimesnis už parkavimo jutiklius, kurie kartais reaguoja į kelias kliūtis vienu metu ir klaidina garsiniais signalais.

    Įrengimas dažniausiai trunka kelias minutes: pirmiausia automobiliu įvažiuojama į norimą poziciją, tada pažymima vieta lubose, kur turi kabėti virvutė. Kamuoliuko aukštis parenkamas taip, kad prisilietimas būtų švelnus ir aiškiai juntamas, bet nepaliktų žymių.

    Jei garažu naudojasi keli vairuotojai arba parkuojami skirtingi automobiliai, sprendimas lengvai pritaikomas. Praktikoje dažnai kabinami du kamuoliukai skirtingose vietose arba ant virvutės pažymimos skirtingos padėtys, kad orientyrą būtų galima greitai perkelti.

    Ekspertai primena, kad net ir turint kamerą ar jutiklius svarbiausia išlieka geras matomumas ir aiškūs orientyrai. Dėl to verta pasirūpinti tinkamu garažo apšvietimu, o grindyse ar ant sienų naudoti paprastus vizualinius žymeklius, kurie padeda laikytis trajektorijos ir sumažina smulkių apgadinimų riziką.

  • Įkrautas telefonas sveria daugiau? Fizika pateikia atsakymą, kuris nustebina net skeptikus

    Įkrautas telefonas sveria daugiau? Fizika pateikia atsakymą, kuris nustebina net skeptikus

    Ar visiškai įkrautas išmaniojo telefono akumuliatorius sveria tiek pat, kiek tas pats akumuliatorius po išsikrovimo? Iš pirmo žvilgsnio logiška manyti, kad svoris nesikeičia, nes į vidų juk neįpilama jokios medžiagos. Tačiau fizika rodo kiek kitokią, nors kasdienybėje nepastebimą tiesą.

    Įkrautas akumuliatorius iš tiesų yra vos vos sunkesnis, nes jame sukaupta energija prisideda prie sistemos masės. Šis ryšys aprašomas Alberto Einšteino formule E = mc², kuri teigia, kad energija ir masė yra lygiaverčiai dydžiai. Skirtumas atsiranda ne dėl to, kad baterijoje padaugėja atomų, o dėl to, kad padidėja visos cheminės sistemos energijos lygis.

    Įkrovimas neveikia taip, tarsi elektronai būtų įpumpuojami į akumuliatorių kaip vanduo į butelį. Uždaroje baterijoje medžiagos kiekis iš esmės nesikeičia, o jonai ir elektronai persiskirsto, vykstant cheminėms reakcijoms tarp elektrodų. Kitaip tariant, keičiasi ne tai, kas yra baterijoje, o tai, kiek energijos joje sukaupta.

    Skaičiai įspūdžio nepalieka, bet jie realūs ir apskaičiuojami. Tipinis telefono akumuliatorius, kurio talpa apie 15 vatvalandžių, sukaupia energijos tiek, kad jo masė padidėja maždaug 0,6 nanogramo. Ne tik virtuvinės, bet ir dauguma laboratorinių svarstyklių tokio pokyčio neparodys, nes jį visiškai užgožia dulkės, drėgmė, temperatūros svyravimai ar net piršto atspaudas ant korpuso.

    Panašus principas galioja ir kitur: šiek tiek daugiau sveria įkaitęs puodelis arbatos, įtempta spyruoklė ar pilnai įkrautas nešiojamojo kompiuterio akumuliatorius. Visais atvejais masės skirtumą sukuria papildoma energija, tik ji tokia maža, kad kasdienėje praktikoje jos nejaučiame.

    Yra viena svarbi išimtis, kuri su Einšteino formule beveik nesusijusi. Senesniuose, atviruose švino rūgšties akumuliatoriuose per didelis įkrovimas gali sukelti dujų išsiskyrimą ir vandens netekimą, todėl akumuliatorius realiai palengvėja. Tačiau taip nutinka todėl, kad iš jo pasišalina medžiaga, o ne todėl, kad iš jo kažkur dingo elektra.