CP v2

Blog

  • Europos plieno gamy lūžis: PwC įspėja, kad aukštakrosnės taps nuostolingos, o gamyba trauksis

    PwC analizė: pokytis jau užprogramuotas

    Vokietijos „PwC“ padalinio analizė rodo, kad tradicinė plieno gamyba aukštakrosnėse Europoje artėja prie ribos, kai ji tampa ekonomiškai nebeatlaikoma. Esminė priežastis – griežtėjanti ES klimato politika ir nuosekliai brangstanti taršos CO2 kaina, kuri tiesiogiai didina koksu grįstos gamybos savikainą.

    Analizėje pabrėžiama, kad tai nėra spėjimas ar prognozė pagal optimistinius scenarijus – vertinimas remiasi jau galiojančiomis taisyklėmis ir kryptimis, kurias ES yra įtvirtinusi iki 2040–2045 metų. Išvada aiški: didelė dalis pirminės plieno gamybos gali persikelti už Europos ribų, o žemyne liks daugiau perdirbimo ir aukštesnės pridėtinės vertės procesų.

    „Plieno pasaulis 2040 metais iš esmės skirsis nuo šiandienos: aukštakrosnė taps nebeapsimokanti, o pirminės gamybos geografija pasikeis“, – sakė „PwC“ Vokietijoje partneris, atsakingas už energetikos transformaciją ir dekarbonizaciją, Andree Simon Gerken.

    Kodėl Europa praranda konkurencingumą?

    Didžiausias spaudimas tenka energijai ir emisijoms: plieno gamyba yra viena energiškai imliausių pramonės šakų, todėl elektros ir dujų kainų skirtumai tarp regionų greitai virsta kainų skirtumu galutiniame produkte. „PwC“ vertinimu, jei išlieka dabartinė reguliavimo logika, iki 2045 metų koksu paremtos plieno gamybos kaštai gali išaugti tiek, kad savikaina praktiškai padvigubėja.

    Teoriškai importo anglies dioksido korekcinis mechanizmas CBAM turėtų sulyginti sąlygas, nes importuotojams tenka atspindėti CO2 kainą. Tačiau analizė akcentuoja, kad vien CBAM nepašalina struktūrinio pranašumo tų regionų, kur atsinaujinanti energija ir jos infrastruktūra yra pigesnė, o pramonės plėtra vyksta greičiau.

    „CBAM gali kompensuoti CO2 kainą, bet jis nepašalina kitų regionų struktūrinio pranašumo dėl energijos kaštų“, – teigė „PwC“ ekspertai.

    Kur kryptų gamyba ir kas liktų Europoje?

    „PwC“ išskiria kryptį, kuri matoma jau dabar: energiškai imlūs gamybos etapai gali būti perkeliami ten, kur lengviau užsitikrinti pigesnę atsinaujinančią energiją ir logistiką. Tarp minimų krypčių dažnai atsiranda Persijos įlankos regionas ir Šiaurės Afrika, kur saulės ir vėjo energetikos potencialas leidžia mažesnėmis sąnaudomis gaminti elektrą, o kartu – ir žaliąjį vandenilį.

    Žaliasis vandenilis laikomas vienu pagrindinių elementų, jei pirminė plieno gamyba pereina prie tiesioginės geležies redukcijos technologijų, siekiant mažinti emisijas. Vis dėlto „PwC“ vertinimu, Europoje tik dalis regionų turi realių šansų pasiekti konkurencingą tokios gamybos kainą, o Vidurio Europai tai tampa ypač sudėtinga dėl energijos kainų ir infrastruktūros ribojimų.

    „Energiškai imlios gamybos perkėlimas užsienyje nebus deindustrializacija, jei jis bus pakeistas verte, kuri kuriama per žinias, specializaciją ir sistemines kompetencijas“, – sakė Andree Simon Gerken.

    Didžiausia viltis – elektrinės krosnys, bet jos ne viską pakeis

    Vienu iš realiausių kelių Europai įvardijamas didesnis perėjimas prie plieno gamybos iš metalo laužo elektrinėse lankinėse krosnyse. Toks modelis paprastai reiškia mažesnes emisijas ir didesnę priklausomybę nuo elektros, o ne nuo koksavimo anglies, todėl jis geriau dera su ES klimato tikslais.

    Tačiau čia atsiranda technologinė riba: iš metalo laužo pagamintas plienas ne visada atitinka aukščiausius reikalavimus, ypač kai reikia itin švarių, plonų ir vienodos kokybės lakštų automobilių kėbulams ar buitinės technikos korpusams. „PwC“ atkreipia dėmesį, kad laužas dažnai būna užterštas priemaišomis, todėl jo panaudojimas aukščiausios klasės produkcijai reikalauja papildomų sprendimų ir kaštų.

    Pramonėje dėl to itin vertinamas vadinamasis švarus gamybos laužas, susidaręs pačiose gamyklose, nes jis leidžia gauti stabilesnės sudėties metalą. Vis dėlto tokio laužo neužtenka visoms reikmėms, todėl vien elektrinės krosnys negali greitai ir pilnai pakeisti pirminės gamybos, paremtos geležies rūda.

    „Išvada aiški: pirminė plieno gamyba iš anglies Vokietijoje neturi ateities, todėl metalo perdirbimui būtina anksti persiorientuoti visoje vertės grandinėje“, – sakė „PwC“ Vokietijoje energetikos transformacijos ir dekarbonizacijos vadovas Alexander Schröder.

    Rizika regionams: europinis rūdžių juostos scenarijus

    Didžiausia socialinė ir politinė įtampa gali kilti ne iš pačio fakto, kad gamyba globaliai persiskirsto, o iš to, kaip greitai tai įvyksta ir ką tai reiškia konkretiems regionams. Jei aukštakrosnės užsidaro greičiau, nei atsiranda naujos investicijos, kyla grėsmė darbo vietoms, tiekimo grandinėms ir vietos biudžetams, ypač ten, kur sunkioji pramonė yra ekonomikos stuburas.

    „PwC“ analizėje skamba perspėjimas, kad tokia dinamika gali priminti JAV rūdžių juostos patirtį, kai kadaise klestėję pramonės centrai neteko gamybos ir ilgainiui susidūrė su socialinėmis bei ekonominėmis pasekmėmis. Europa, siekdama klimato tikslų, turi paraleliai spręsti ir pramonės konkurencingumo klausimą, nes priešingu atveju emisijos gali tiesiog „iškeliauti“ kartu su gamyba.

    Kita medalio pusė – galimybė: Europoje gali augti paklausa specializuotiems, sertifikuotiems ir aukštos precizikos plieno produktams, kuriuose didesnę vertę kuria inžinerija, kokybės kontrolė, atsekamumas ir programinė įranga. Tokia kryptis dažnai siejama ir su augančiais gynybos bei infrastruktūros poreikiais, tačiau ji nepanaikina būtinybės turėti aiškų planą, ką daryti su tradicinės gamybos regionais.

  • Izraelio ambasadorius ragina atšaukti Kanye West koncertą Algarve: „Tai ne provokacija, o neapykantos kalba“

    Izraelio ambasadorius ragina atšaukti Kanye West koncertą Algarve: „Tai ne provokacija, o neapykantos kalba“

    Izraelio ambasada Portugalijoje sukritikavo šiam penktadieniui Algarve regione planuojamą Kanye West koncertą ir paragino jį atšaukti. Diplomatai teigia, kad atlikėjo vieši pasisakymai peržengia provokacijos ribas ir prilygsta neapykantos kalbai, nukreiptai prieš žydus.

    Ambasadorius Oren Rozenblat socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše akcentavo, kad, jo vertinimu, viešas Hitlerio ir nacizmo šlovinimas demokratinėje šalyje neturėtų gauti scenos. Jis taip pat priminė atlikėjo pareiškimus, kurie buvo vertinami kaip antisemitiniai ir įžeidžiantys skirtingas visuomenės grupes.

    „Žmogus, kuris šlovino Hitlerį, skleidė antisemitizmą ir sakė, kad vergija buvo pasirinkimas. Tai ne provokacija, tai neapykantos kalba“, – sakė Oren Rozenblat.

    Pasak ambasados, ji kreipėsi į Faro merą, prašydama imtis veiksmų dėl renginio, ir paragino gyventojus į koncertą neiti. Diplomatų vertinimu, koncerto surengimas reikštų, kad Portugalija toleruoja antisemitizmą ir ekstremistinių idėjų normalizavimą viešojoje erdvėje.

    Ambasadorius pabrėžė, kad diskusija, jo teigimu, neturėtų būti painiojama su skirtingomis nuomonėmis apie Izraelį ar Artimųjų Rytų politiką. Esą kalbama apie universalų principą, ar visuomenė sutinka remti bilietais ir dėmesiu atlikėją, kuris viešai skatina neapykantą prieš konkrečią bendruomenę.

    Organizatoriai: sprendžia saugumo institucijos

    Renginio organizatoriaus „Raya Culture“ vadovas ir vienas įkūrėjų Torcato Jorge anksčiau teigė, kad koncerto atšaukimas, jo nuomone, yra dirbtinai kuriama problema. Jis aiškino, kad muzikinis renginys vyks, o reali priežastis jį stabdyti atsirastų tik tuomet, jei už viešąją tvarką ir nacionalinį saugumą atsakingos institucijos įžvelgtų riziką.

    Organizatoriai tikina nuo pradžių laikęsi teisinių reikalavimų ir pabrėžia, kad kol nėra oficialių saugumo vertinimų ar sprendimų dėl atvykimo apribojimų, renginys laikomas teisėtu. Jie taip pat pripažįsta, kad klausimas įgauna politinį atspalvį, tačiau primena, jog Europos Sąjungos erdvėje valstybių sprendimai dėl atvykimo paprastai remiasi formaliais procedūriniais pagrindais.

    Kontroversijos ir atšaukti pasirodymai Europoje

    Pastaraisiais metais Kanye West, dar žinomas sceniniu vardu Ye, ne kartą atsidūrė tarptautinių skandalų centre dėl pareiškimų, laikytų antisemitiniais, ir viešo elgesio, sukėlusio aštrių diskusijų. Dalis pasisakymų sulaukė reakcijų ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir instituciniu lygmeniu, o kai kuriais atvejais tai virto spaudimu renginių organizatoriams.

    Europos koncertų planai dėl to jau yra patyrę trikdžių: kai kur pasirodymai buvo atšaukti, kitur nukelti, o atskiri renginių rengėjai argumentavo sprendimus reputacine rizika, viešosios tvarkos užtikrinimu ir galimomis protesto akcijomis. Šiame kontekste Portugalijoje planuojamas koncertas tapo nauju ginčų tašku, kuriame susiduria žodžio laisvės, atsakomybės už neapykantos kalbą ir viešojo saugumo klausimai.

  • Baltieji rūmai su Žmogumi-voru reklamavo ICE: gerbėjai ragina „Disney“ ir „Sony“ imtis veiksmų

    Baltieji rūmai su Žmogumi-voru reklamavo ICE: gerbėjai ragina „Disney“ ir „Sony“ imtis veiksmų

    Baltųjų rūmų oficialiame „Instagram“ kanale pasirodęs įrašas, kuriame panaudota Žmogaus-voro (Spider-Man) stilistika, sukėlė aštrią dalies internautų ir „Marvel“ gerbėjų reakciją. Vaizdinėje kampanijoje buvo reklamuojama JAV Imigracijos ir muitinės tarnyba ICE, o tai kritikams pasirodė kaip netinkamas popkultūros simbolio pasitelkimas politinei žinutei.

    Įrašą lydėjo frazė apie „draugiškus kaimynystės ICE agentus“, o kelių kadrų sekoje Žmogaus-voro tinklas galiausiai „sugauna“ žmonių grupę. Paskutinis prierašas skelbė, kad „nusikaltę neteisėti imigrantai bus sugauti ir deportuoti“, todėl dalis auditorijos tai įvertino kaip dehumanizuojantį ir provokuojantį komunikacijos toną.

    Kas papiktino gerbėjus?

    Kritika kilo ne vien dėl politikos, bet ir dėl to, kaip buvo panaudotas personažas, kurio istorijose tradiciškai akcentuojama atsakomybė ir silpnesniųjų gynimas. Komentaruose vartotojai ragino įrašą pašalinti, o dalis jų teigė, kad toks naudojimas menkina kūrėjų intencijas ir paties personažo prasmę.

    „Stan Lee tam niekada nebūtų pritaręs“, – rašė vienas komentatorius.

    Taip pat pasirodė raginimų, kad teisių turėtojai imtųsi teisinių veiksmų, nes Žmogus-voras yra intelektinė nuosavybė, valdoma pramogų industrijos milžinų. Diskusijose dažniausiai minėtos dvi įmonės, siejamos su personažo licencijavimu ir filmais: „Disney“ ir „Sony“.

    Popkultūra kaip politinės žinutės įrankis

    Pastaraisiais metais JAV politinėje komunikacijoje vis dažniau matoma strategija, kai popkultūros motyvai, memai ar filmai pasitelkiami socialinių tinklų auditorijai pasiekti. Tokia taktika paprastai siekia greito dėmesio, tačiau kartu didina riziką sulaukti atoveiksmio iš gerbėjų bendruomenių ir originalių kūrinių autorių.

    Šį kartą ginčas įsiliejo ir į platesnį kontekstą, nes Žmogaus-voro tema pastaruoju metu yra itin matoma kino rinkoje. Kritikai atkreipė dėmesį, kad politinių paskyrų bandymai „įsėsti“ ant populiarios bangos neretai baigiasi reputacine žala, ypač kai simboliai naudojami jautrioms temoms.

    Ne pirmas kartas, kai kyla ginčai

    Įrašas pasirodė po kelių ankstesnių atvejų, kai žinomi atlikėjai viešai piktinosi, jog jų dainos buvo panaudotos politiniuose ar su ICE bei kariuomene siejamuose vaizdo įrašuose be aiškaus leidimo. Tokiose situacijose dažniausiai kyla klausimai dėl autorių teisių, licencijavimo ir to, ar kūriniai nėra panaudojami taip, kad sukurtų klaidingą autoriaus pritarimo įspūdį.

    Nors socialinių tinklų kampanijos dažnai kuriamos taip, kad būtų maksimaliai pastebimos ir dalijamos, šis atvejis parodė ir kitą pusę: popkultūros simbolių naudojimas politinei žinutei gali sukelti ne tik trumpalaikį triukšmą, bet ir ilgalaikes diskusijas dėl etiką, autorių teisių ir institucijų komunikacijos standartų.

  • Mirė britų prodiuseris William Orbit: „Grammy“ laimėtojas, dirbęs su Madonna ir Blur, sulaukė 69-erių

    Mirė britų prodiuseris William Orbit: „Grammy“ laimėtojas, dirbęs su Madonna ir Blur, sulaukė 69-erių

    Netektis muzikos pasauliui

    Mirė britų muzikantas ir įrašų prodiuseris William Orbit (tikrasis vardas William Wainwright). Jam buvo 69 metai.

    Apie netektį pranešta artimųjų ir komandos paskelbtame pareiškime socialiniuose tinkluose. Nurodoma, kad jis mirė namuose liepos 23 dieną, mirties priežastis nebuvo įvardyta.

    „Esame giliai nuliūdę dėl jo mirties. Jo labai ilgėsimės mes ir daugybė žmonių, kurių gyvenimus palietė jo muzika, draugystė ir gerumas“, – sakoma pareiškime.

    Ryškiausi darbai su Madonna ir Blur

    William Orbit plačiai išgarsėjo kaip vienas svarbiausių 10-ojo dešimtmečio pabaigos popmuzikos skambesio architektų. Didžiausio pripažinimo sulaukė jo darbas su Madonna albumu „Ray Of Light“, kuris laikomas vienu reikšmingiausių atlikėjos karjeros įrašų.

    Šis albumas buvo įvertintas „Grammy“ apdovanojimais, o Orbit pavardė tapo kokybės ženklu atlikėjams, ieškojusiems elektronikos ir popmuzikos sintezės. Vėliau jis bendradarbiavo ir prie kitų Madonnos projektų, tarp jų „Music“ bei „MDNA“.

    Ne mažiau svarbus prodiuserio indėlis siejamas su Blur albumu „13“. Būtent čia Orbit padėjo grupei nutolti nuo įprasto britpopo ir įnešė daugiau elektroninių tekstūrų bei eksperimentinės produkcijos sprendimų, kurie tapo skiriamuoju albumo bruožu.

    Bendradarbiavimai ir palikimas

    Per karjerą William Orbit dirbo su daugybe ryškių vardų: U2, Britney Spears, Robbie Williams, Beth Orton ir kitais. Jo braižas dažnai sietas su atmosferišku, sluoksniuotu garsu ir kruopščiu studijiniu darbu, leidusiu popmuzikai skambėti drąsiau.

    Jis leido ir solinius albumus, o vėlyvajame kūrybos etape tęsė veiklą kaip prodiuseris. Tarp įsimintinų komercinių darbų minimas ir bendradarbiavimas su All Saints, įskaitant dainą „Pure Shores“, tapusią vienu ryškiausių grupės hitų.

    William Orbit buvo gimęs Londone 1956 metų gruodžio 15 dieną. Muzikos industrijoje jis palieka ne tik apdovanojimus, bet ir skambesį, kuris formavo ištisos epochos pop ir alternatyvios muzikos kryptį.

  • Pamirškite Veneciją ir Amsterdamą: 4 Europos kanalų miestai, kur dar įmanoma keliauti be spūsčių

    Pamirškite Veneciją ir Amsterdamą: 4 Europos kanalų miestai, kur dar įmanoma keliauti be spūsčių

    Masinis turizmas keičia kryptis

    Venecija, siekdama sumažinti vienadienių lankytojų srautą, 2024 metais pradėjo taikyti įvažiavimo mokestį piko dienomis. Šiuo metu jis siekia 5–10 eurų, tačiau miestui svarstant griežtesnes priemones viešumoje skamba ir siūlymai tarifą didinti iki 50 eurų.

    Amsterdamas taip pat bando suvaldyti masinį turizmą: miestas ne vienerius metus vykdo kampanijas, skirtas keisti turistų elgesį, o dalis gyventojų dėl augančių srautų net ėmėsi teisinių veiksmų. Tai vis dažniau verčia keliautojus ieškoti panašios patirties, bet mažiau apkrautose vietose.

    Tvaraus keliavimo idėja tampa praktišku pasirinkimu: mažesnės eilės, daugiau vietos vietiniam gyvenimui ir mažesnė įtampa infrastruktūrai. Europoje netrūksta miestų su kanalais, upėmis ir pakrantėmis, kurie siūlo vandens maršrutus, bet išvengia Venecijos ar Amsterdamo masto spūsčių.

    Hamburgas: uostas ir UNESCO sandėliai

    Hamburgas dažnai nustebina net patyrusius keliautojus: miestas turi daugiau kanalų nei Amsterdamas ar Venecija, tačiau jo vandens keliai istoriškai buvo skirti ne romantikai, o prekybai ir logistikai. Kaip vienas didžiausių Europos uostų, Hamburgas vandens infrastruktūrą pavertė miesto tapatybės dalimi.

    Ryškiausias pavyzdys – istorinis sandėlių kvartalas Speicherstadt, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Nors dalis pastatų buvo sunaikinta Antrojo pasaulinio karo metu, rajonas išliko įspūdingas, o pasivaikščiojimas ar plaukimas laivu čia leidžia pamatyti kitokią, industrinę kanalų estetiką.

    Stokholmas: salos, tiltai ir ramus kanalas centre

    Švedijos sostinė įsikūrusi keturiolikos salų archipelage, todėl mieste natūraliai persipina kanalai, upės ir įlankos. Stokholmo erdvę jungia daugiau nei 50 tiltų, o vanduo čia yra ne dekoracija, o kasdienės miesto geografijos dalis.

    Viena ramesnių ir vaizdingiausių vietų – Djurgårdsbrunnskanalen kanalas, esantis netoli centro. Apie 5 kilometrų atkarpa tarp Djurgårdeno ir žemyninės dalies yra pamėgta pasivaikščiojimams: medžiais apsodintas takas leidžia pabėgti nuo intensyvesnių turistinių zonų.

    Birmingamas ir Kopenhaga: nuo industrijos iki pasivaikščiojimų pakrantėmis

    Jungtinėje Karalystėje Birmingamas ilgai buvo siejamas su pramone, tačiau kanalai tapo vienu ryškiausių miesto atsinaujinimo simbolių. Mieste išlikę daugiau nei 160 kilometrų laivybai tinkamų kanalų, o kai kurios jų atkarpos šiandien virsta gyvomis promenadomis su kavinėmis ir barais.

    Tuo metu Kopenhaga siūlo klasikinį kanalų kruizo maršrutą, kurio širdis – Nyhavn, XVII amžiaus krantinė su spalvingais namais ir istoriniais laivais. Rajono reputacija per šimtmečius pasikeitė: kadaise tai buvo triukšminga jūrininkų vieta, o šiandien – vienas maloniausių maršrutų ramiam pasivaikščiojimui ar plaukimui kanalais.

    Keliaujant į alternatyvius kanalų miestus dažnai laimi ne tik nuotraukos, bet ir pati patirtis: mažiau stumdymosi, daugiau vietinių istorijų ir paprastesnis judėjimas. Jei norisi vandens, architektūros ir pasivaikščiojimų pakrantėmis, Europa turi ne vieną pasirinkimą už didžiųjų turistinių magnetų ribų.

  • OECD duomenys: namų ūkių pajamos auga lėčiau nei BVP, o Graikijoje ir Austrijoje smunka

    OECD duomenys: namų ūkių pajamos auga lėčiau nei BVP, o Graikijoje ir Austrijoje smunka

    Pajamos atsilieka nuo ekonomikos

    Naujausi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) duomenys rodo didėjantį atotrūkį tarp ekonomikos augimo ir realios gyventojų finansinės padėties. Nors dalyje šalių bendrasis vidaus produktas (BVP) didėja, namų ūkių realios disponuojamos pajamos vienam gyventojui kyla gerokai lėčiau.

    OECD skaičiuoja, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį realios namų ūkių disponuojamos pajamos vienam gyventojui šiose šalyse vidutiniškai padidėjo 0,2 proc. Tai lėtesnis augimas nei 2025 metų ketvirtąjį ketvirtį, kai fiksuotas 0,6 proc. didėjimas.

    Tuo pat metu realus BVP vienam gyventojui 2026 metų pirmąjį ketvirtį paaugo 0,3 proc., palyginti su 0,2 proc. 2025 metų pabaigoje. OECD pabrėžia, kad BVP labiau atspindi bendrą ekonominį aktyvumą, o pajamos parodo, kiek lėšų realiai pasiekia namų ūkius vartojimui ar taupymui.

    Kur pajamos kilo, o kur krito

    Iš 21 šalies, kurioms pateikti palyginami duomenys, 13 fiksuotas realių pajamų augimas, o 8 šalyse – kritimas. Tai rodo, kad bendras OECD vidurkis slepia ryškius nacionalinius skirtumus.

    Tarp G7 valstybių realios namų ūkių pajamos vienam gyventojui 2026 metų pirmąjį ketvirtį vidutiniškai padidėjo 0,2 proc., tačiau dinamika išsiskyrė. Italijoje po 2025 metų pabaigoje buvusio 0,9 proc. kritimo pajamos atšoko 0,8 proc., o realus BVP vienam gyventojui išliko augęs 0,3 proc.

    Kanadoje, Vokietijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose realios pajamos vienam gyventojui augo po 0,2 proc., kai ankstesnį ketvirtį šie rodikliai buvo silpnesni arba neigiami. Tuo metu Jungtinėje Karalystėje pajamos sumažėjo 0,8 proc., nors realus BVP vienam gyventojui ūgtelėjo 0,6 proc., taip nutraukdamas du ketvirčius trukusį sąstingį.

    Didžiausią realių pajamų augimą tarp kitų OECD šalių demonstravo Vengrija ir Čilė. Vengrijoje namų ūkių pajamų šuolį daugiausia siejo darbuotojų atlygio didėjimas, o Čilėje pajamoms teigiamą įtaką darė tiek atlygis, tiek nuosavybės pajamos.

    Graikija ir Austrija – ryškiausi kritimai

    Didžiausi realių namų ūkių disponuojamų pajamų vienam gyventojui kritimai 2026 metų pirmąjį ketvirtį fiksuoti Graikijoje ir Austrijoje. Graikijoje rodiklis smuko 3,6 proc., o Austrijoje – 2,8 proc., ir tai buvo ryškiausi nuosmukiai tarp šalių, kurioms OECD pateikė duomenis.

    OECD aiškina, kad Graikijos atveju kritimą daugiausia lėmė mažėjusios grynosios nuosavybės pajamos, tokios kaip palūkanos, dividendai ir investicinės pajamos, taip pat sumažėję grynieji socialiniai pervedimai namų ūkiams. Panašios priežastys minimos ir Austrijos atveju, kur pajamų nuosmukis taip pat siejamas su silpnesnėmis nuosavybės pajamomis ir socialinių išmokų dinamika.

    Šie skirtumai atkreipia dėmesį į tai, kad augantis BVP ne visada reiškia augančią perkamąją galią. Jei pajamų augimą nusveria infliacija, mokesčių pokyčiai ar mažėjantys socialiniai pervedimai, namų ūkiai gali jausti spaudimą net ir esant geresniems makroekonominiams rodikliams.

  • Paryžiuje bręsta ginčas dėl Nacionalinės Asamblėjos paviljono: peticiją pasirašė beveik 100 000

    Paryžiuje bręsta ginčas dėl Nacionalinės Asamblėjos paviljono: peticiją pasirašė beveik 100 000

    Stiklas prieš paveldą

    Paryžiuje įsibėgėja pasipriešinimas planuojamam naujam Nacionalinės Asamblėjos priėmimo paviljonui šalia Palais-Bourbon. Peticija prieš projektą, inicijuota paveldo gynėjų, rugpjūčio 7 dieną artėjo prie 100 000 parašų ribos.

    Ginčas kilo dėl sumanymo nugriauti 1888 metais statytą akmeninį paviljoną ir jo vietoje pastatyti šiuolaikinę stiklo konstrukciją. Joje numatoma įrengti parduotuvę, kavinę ir edukacines erdves lankytojams.

    „Problema ta, kad šis pastatas suardytų simetriją ir į istorinę aplinką įneštų didžiulius stiklo kiekius“, – sakė asociacijos Sites & Monuments vadovas Julienas Lacaze.

    Asociacija pabrėžia, kad planuojama statyba vyktų išskirtinės apsaugos teritorijoje: tai reikšmingas paveldo objektas Paryžiaus 7-ajame rajone, taip pat zona, siejama su UNESCO saugomu Senos krantinių urbanistiniu ansambliu. Kritikai tvirtina, jog stiklo masė ir tūriai vizualiai konfliktuotų su akmeniu dominuojančia aplinka ir keistų istorinę panoramą.

    Kaina ir procedūros kelia klausimų

    Prie architektūrinių argumentų prisideda ir finansiniai: viešai minėtas projekto biudžetas siekia 52,8 mln. eurų. Nors nurodoma, kad projektas būtų finansuojamas pačios Nacionalinės Asamblėjos lėšomis, oponentai teigia, kad tai vis tiek yra mokesčių mokėtojų pinigai ir tokios išlaidos taupymo laikotarpiu atrodo sunkiai pagrindžiamos.

    Anot Julieno Lacaze, projekto eiga esą buvo nepakankamai skaidri: po architektūrinio konkurso beveik metus trūko informacijos apie sprendimų priėmimą, o pirmasis leidimo derinimas, kaip teigiama, susidūrė su neatitikimais vietos planavimo dokumentams. Vėliau, pasak jo, buvo inicijuoti tiksliniai pakeitimai, kad projektas atitiktų taisykles.

    Politinis fonas ir kitas variantas

    Kritikai tvirtina, kad egzistuoja ir kompromisiniai sprendimai, leidžiantys atnaujinti lankytojų priėmimo infrastruktūrą negriaunant istorinio paviljono. Kaip alternatyva minimas ir architektų biuro SANAA pasiūlytas kelias: išsaugoti 1888 metų pastatą ir praplėsti jį šiuolaikiška, tačiau su aplinka labiau derančia akmens architektūra.

    Asociacijos kampaniją, jų teigimu, palaiko skirtingų politinių pažiūrų veikėjai, o tai rodo, kad klausimas peržengė vien architektūros bendruomenės ribas. Tuo pat metu Paryžiaus miesto valdžia laikosi pozicijos, jog projektas skirtas modernizuoti lankytojų priėmimą ir dar turės pereiti įprastą leidimų derinimo procedūrą, kurioje savivaldybė dalyvaus patariamuoju balsu.

    „Norime išsaugoti vietą, kuri priklauso visam pasauliui“, – sakė Julienas Lacaze.

    Paveldo gynėjai teigia ketinantys toliau rinkti parašus, dalyvauti viešuose svarstymuose ir, jei bus išduotas statybos leidimas, jį skųsti teismui. Galutinis sprendimas priklausys nuo to, kaip bus įvertintas planavimo taisyklių atitikimas, poveikis saugomai aplinkai ir visuomenės interesas.

  • Vairuotojai Portugalijoje sukluso: nuo pirmadienio degalai turėtų pigti dviženkliu kritimu

    Vairuotojai Portugalijoje sukluso: nuo pirmadienio degalai turėtų pigti dviženkliu kritimu

    Portugalijoje kitą savaitę degalų kainos, kaip prognozuoja šalies automobilių klubas ACP, turėtų pastebimai kristi tiek dyzelinui, tiek benzinui. Skaičiuojama, kad nuo rugpjūčio 10 dienos dyzelinas gali atpigti apie 12 centų už litrą, o benzinas – apie 12,5 cento.

    Jei šios prognozės pasitvirtins, vidutinė dyzelino litro kaina šalyje galėtų sumažėti iki maždaug 1,931 euro, o benzino – iki 1,855 euro. Vis dėlto galutinės kainos priklausys nuo to, kaip iki savaitės pabaigos keisis naftos ir degalų didmeninės kainos.

    Portugalijos Energetikos ir geologijos generalinio direktorato skelbiamais duomenimis, rugpjūčio 7 dieną įprastas dyzelinas vidutiniškai kainavo apie 2,051 euro už litrą, o 95 markės benzinas – apie 1,980 euro. Šie vidurkiai apskaičiuojami pagal degalinių pateikiamas kainas ir svertinami pagal parduotus kiekius, įtraukiant ir dalį taikomų nuolaidų.

    Kainų dinamika priklauso ne tik nuo vidaus rinkos, nes degalų sektorius Portugalijoje yra liberalizuotas, o skirtingos degalinės taiko nevienodą kainodarą. Dėl to galutinė kaina vairuotojams gali reikšmingai skirtis net ir tame pačiame regione.

    Pastarosiomis savaitėmis didžiausią įtaką kainoms darė geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir jos poveikis naftos tiekimo grandinėms. Rinkos jautriai reaguoja į bet kokias žinias apie rizikas Hormūzo sąsiauryje, per kurį, tarptautinių energetikos institucijų vertinimu, keliauja reikšminga pasaulinės naftos dalis.

    Portugalijos Vyriausybė yra numačiusi laikiną mechanizmą, pagal kurį, kainoms staigiau šoktelėjus, gali būti koreguojamas degalų mokestis ISP, siekiant sušvelninti smūgį vartotojams. Todėl, net jei didmeninės kainos rodo aiškų kritimą, galutinė kaina nuo pirmadienio dar gali keistis priklausomai nuo mokesčių korekcijų ir rinkos svyravimų.

  • „easyJet“ už 6,6 mlrd. eurų perima „Apollo“: kas laukia skrydžių kainų ir keleivių

    „easyJet“ už 6,6 mlrd. eurų perima „Apollo“: kas laukia skrydžių kainų ir keleivių

    Sandoris patvirtintas oficialiai

    Žemų sąnaudų oro bendrovė „easyJet“ pranešė formaliai priėmusi JAV privataus kapitalo bendrovės „Apollo Global Management“ pateiktą perėmimo pasiūlymą, kurio vertė siekia 6,6 mlrd. eurų. Bendrovės teigimu, susitarimas pasiektas dėl rekomenduojamo grynaisiais pinigais finansuojamo įsigijimo.

    Pagal siūlomą kainą už akciją numatomas atsiskaitymas grynaisiais, o sandorio užbaigimas planuojamas iki 2027 metų pirmojo ketvirčio pabaigos. Galutinis terminas priklausys nuo reguliuotojų patvirtinimų ir įprastų įsigijimų procedūrų.

    Kodėl „Apollo“ negalės valdyti visko

    „easyJet“ nurodė, kad „Apollo Global Management“ akcijų dalis naujoje valdymo struktūroje bus ribojama iki 49,9 proc., kad būtų laikomasi Jungtinės Karalystės ir Europos aviacijos nuosavybės taisyklių. Šios taisyklės numato, kad Europos oro vežėjai turi išlikti kontroliuojami Europos interesų, jei nori išsaugoti skrydžių teises ir licencijas.

    Taip pat skelbiama, kad verslininkas Stelios Haji-Ioannou ir jo šeima išlaikys dalį nuosavybės naujoje kontroliuojančioje bendrovėje, o iki 5 proc. akcijų turėtų būti patikėta ES pasitikėjimo struktūrai. Tokie modeliai rinkoje naudojami tam, kad būtų užtikrintas atitikties reguliavimui testas ir nenutrūktų veiklos leidimai.

    Kas yra „easyJet“ ir kodėl tai svarbu rinkai

    „easyJet“ įkurta 1995 metais ir per kelis dešimtmečius tapo viena didžiausių Europos pigių skrydžių bendrovių. Pirmieji maršrutai jungė Londono Lutono oro uostą su Glazgu ir Edinburgu, o tarptautiniai skrydžiai į Amsterdamą, Nicą ir Barseloną startavo 1996 metais.

    Šiandien „easyJet“ eksploatuoja daugiau nei 300 orlaivių parką ir yra reikšmingas konkurentas Europos trumpųjų nuotolių skrydžių segmente. Todėl tokio masto sandoris gali turėti poveikį tiek keleiviams, tiek konkurencijai pagrindiniuose oro uostuose ir populiariausiuose maršrutuose.

    Pranešimas paskelbtas po to, kai konkurentė dėl įsigijimo „Castlelake“ pasitraukė iš varžybų. Tai sumažino neapibrėžtumą dėl galutinio pirkėjo, tačiau reguliuotojų vertinimas dar gali kelti klausimų dėl struktūros, įtakos rinkai ir nuosavybės apribojimų laikymosi.

    „Valdybos džiaugiasi galėdamos pranešti, kad pasiektas susitarimas dėl rekomenduojamo grynaisiais pinigais finansuojamo įsigijimo sąlygų“, – teigiama „easyJet“ pranešime.

    Keleiviams artimiausiu metu didelių pokyčių paprastai nebūna, nes oro linijų tvarkaraščiai, orlaivių nuoma, degalų apsidraudimo strategijos ir oro uostų sutartys planuojamos ilgam laikui. Vis dėlto privataus kapitalo investuotojų atėjimas dažnai reiškia didesnį dėmesį efektyvumui, kaštų kontrolei ir pelningiausių krypčių optimizavimui, o tai ilgainiui gali atsispindėti ir bilietų kainodaroje bei paslaugų modelyje.

  • „Diageo“ skelbia 870 mln. eurų karpymus: naujas vadovas perrašo planus iki 2029 metų

    „Diageo“ skelbia 870 mln. eurų karpymus: naujas vadovas perrašo planus iki 2029 metų

    Pasaulio stipriųjų gėrimų rinkos lyderė „Diageo“ pristatė apie 870 mln. eurų vertės kaštų mažinimo ir pertvarkos programą. Jos tikslas – sustabdyti lėtėjantį augimą ir prisitaikyti prie silpnesnės paklausos prognozių artimiausiais metais.

    Įmonei vadovauti neseniai pradėjęs generalinis direktorius Dave’as Lewisas kartu paskelbė ir kuklesnius augimo lūkesčius. „Diageo“ dabar tikisi žemo vienženklio organinio grynųjų pardavimų augimo iki 2029 finansinių metų, kai anksčiau siekė 5–7 proc.

    Rinkos dalyviai šiuos veiksmus vertina kaip bandymą iš esmės „perkrauti“ veiklos modelį po laikotarpio, kai pardavimai daugelyje rinkų stagnavo. „Diageo“ portfelyje yra tokie prekių ženklai kaip „Johnnie Walker“, „Guinness“ ir „Smirnoff“.

    Kol kas tikslus darbuotojų skaičius, kurį palies pertvarka, neįvardijamas, nes dalyje regionų dar vyksta konsultacijos. Vis dėlto bendrovė pripažįsta, kad tokio masto planas turės apčiuopiamą poveikį komandai ir organizacijos struktūrai.

    Didžiausi pokyčiai numatomi administracinėse ir užkulisinėse funkcijose visame pasaulyje, ypač ten, kur dubliuojasi procesai nacionaliniu, regioniniu ir globaliu lygmenimis. Taip pat ketinama mažinti išlaidas pajėgumams, kurie buvo sukurti tikintis spartesnio augimo, tačiau jis neįvyko.

    Planuojama, kad sutaupymai bus pasiekti per trejus metus. „Diageo“ taip pat nurodė, kad didžioji dalis su programa susijusių kaštų jau buvo patirta, todėl likę sprendimai bus orientuoti į struktūrinius pokyčius ir veiklos efektyvinimą.

    Kas keičiasi gėrimų rinkoje?

    Pasaulinė alkoholinių gėrimų rinka pastaraisiais metais susiduria su keliais vienu metu veikiančiais veiksniais. Po pandemijos pasikeitė vartojimo įpročiai: dalis pirkėjų dažniau renkasi vartoti namuose, mažina išlaidas pramogoms, o kiti vis dažniau ieško mažesnio stiprumo alternatyvų.

    Paklausą spaudžia ir ilgiau užsitęsęs pragyvenimo kaštų augimas kai kuriuose regionuose, dėl kurio vartotojai atsargiau perka brangesnius prekių ženklus. Kartu stiprėja sveikatingumo tendencijos, ypač jaunesnių pirkėjų grupėse, kur auga mažo alkoholio kiekio ir nealkoholinių gėrimų segmentas.

    Konkurentų spaudimas ir taupymo banga

    „Diageo“ sprendimas nėra išskirtinis viso sektoriaus kontekste. Pastaruoju metu kaštų mažinimo ir efektyvumo didinimo priemones skelbė ir kiti didieji rinkos žaidėjai, siekdami apsaugoti pelningumą, kai pardavimų augimas tampa sunkiau prognozuojamas.

    Naujajam vadovui Dave’ui Lewisui kaštų karpymo reputacija jau pažįstama iš ankstesnių darbų. Šį kartą jis akcentuoja, kad tikslas yra ne vien trumpalaikė finansinė disciplina, bet ir ilgalaikis verslo modelio pritaikymas prie naujos paklausos realybės.

    „Tokio masto pertvarka reikšmingai paveiks kolegas ir pakeis mūsų kaštų struktūrą“, – sakė Dave’as Lewisas.