Blog

Artėjant vasaros kelionių pikui Europoje ryškėja nauja grėsmė aviacijai: gali pritrūkti reaktyvinių degalų, o tai reikštų brangesnius bilietus ir retesnius skrydžius. Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolis įspėja, kad paklausai šoktelėjus, žemynui gali būti sunku užsitikrinti pakankamus tiekimo srautus.

Situaciją aštrina įtampa Artimuosiuose Rytuose ir sutrikimai Hormūzo sąsiauryje, kuris ilgą laiką buvo vienas svarbiausių pasaulio naftos ir naftos produktų logistikos koridorių. Pasak F. Birolio, Europai reikės skubiai rasti alternatyvių reaktyvinių degalų šaltinių, kad būtų išvengta kelionių sezono chaoso.

„Rugpjūtį reaktyvinių degalų paklausa būna apie 40 proc. didesnė nei kovą, todėl, jei pasiūla liks tokia pati, iššūkis tik didės“, – sakė Fatihas Birolis.

Europa šioje situacijoje yra labiau pažeidžiama nei Jungtinės Amerikos Valstijos, nes labiau priklauso nuo importo. Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, reikšminga dalis Europos reaktyvinių degalų įprastai atkeliauja iš Artimųjų Rytų perdirbimo pajėgumų, tačiau šių srautų sumažėjimas verčia ieškoti degalų kitur.

Problema ta, kad alternatyvos taip pat ribotos: dalis Azijos šalių taiko eksporto apribojimus, todėl Europa labiau atsigręžia į tiekimą iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Afrikos, įskaitant Nigeriją. Jei papildomų krovinių nepavyks pritraukti, kai kuriems vežėjams gali tekti mažinti skrydžių apimtis ir keisti tvarkaraščius.

Brangesni degalai, brangesni bilietai

Reaktyvinių degalų kainų šuoliai aviacijai yra ypač skausmingi, nes kuro sąnaudos daugeliui oro linijų sudaro reikšmingą pajamų dalį. Tarptautinės oro transporto asociacijos duomenys rodo, kad kovo pabaigoje reaktyvinių degalų kainos buvo smarkiai išaugusios, palyginti su ankstesniu mėnesiu.

Analitikai pabrėžia, kad oro linijos dažniausiai dirba su nedidelėmis pelno maržomis, todėl brangstant kurui jos yra priverstos rinktis tarp dviejų nepopuliarių sprendimų. Vienas kelias yra didinti bilietų kainas, kitas – mažinti pasiūlą, karpyti dažnius ir atsisakyti dalies maršrutų, kad lėktuvai skristų pilnesni.

Dalies Europos vežėjų planuose pokyčiai jau matomi. „Lufthansa“ yra paskelbusi apie trumpųjų nuotolių skrydžių optimizavimą vasaros sezone, o SAS ir KLM taip pat signalizavo apie pajėgumų mažinimą dėl išaugusių kuro sąnaudų ir didesnio neapibrėžtumo.

Atostogos arčiau namų?

Jeigu degalų kainos išliks aukštos, o tiekimas bus įtemptas, keisis ir keliautojų elgsena. Transporto sektoriaus analitikai prognozuoja, kad dalis europiečių gali dažniau rinktis poilsį arčiau namų, ypač ten, kur pasiekiamumas yra geresnis ir skrydžiai trumpesni.

Tokia tendencija istoriškai stiprėja tuomet, kai bilietai brangsta, o skrydžių pasirinkimas mažėja. Oro linijos tuo metu dažniau teikia prioritetą pelningiausiems maršrutams, o periferiniai ar sezoniškai silpnesni reisai atsiduria rizikos zonoje.

Vasaros kelionių sezonas Europai svarbus ir ekonomiškai: ACI Europe vertinimu, oro susisiekimas reikšmingai prisideda prie bendrojo vidaus produkto ir darbo vietų kūrimo. Todėl bet kokie ilgiau trunkantys kuro tiekimo sutrikimai gali turėti platesnį poveikį ne tik keliautojams, bet ir turizmo, paslaugų bei logistikos sektoriams.

Šaltiniai:
https://www.iea.org/
https://www.iata.org/en/publications/economics/fuel-monitor/
https://www.aci-europe.org/industry-topics/economic-impact.html
https://newsroom.lufthansagroup.com/en/lufthansa-group-optimises-flight-offering-in-summer-across-all-six-hubs/

Didžiosios Britanijos energetikos milžinė „BP“ metiniame akcininkų susirinkime sulaukė netikėtai aštraus pasipriešinimo dėl įmonės valdymo ir klimato informacijos atskleidimo. Investuotojų balsavimai parodė, kad daliai akcininkų nepriimtinas bandymas keisti taisykles tuo metu, kai bendrovė viešai peržiūri savo energetinės transformacijos kryptį.

Susirinkime „BP“ nepavyko surinkti reikiamos daugumos dviem rezoliucijoms, kurios būtų leidusios rengti tik nuotolinius susirinkimus ir panaikinti du įmonei specifinius su klimato atskaitomybe susijusius įsipareigojimus. Abi iniciatyvos gavo maždaug po 47 proc. palaikymo, nors tokiems sprendimams buvo būtina 75 proc. balsų dauguma.

Susirėmimas dėl klimato skaidrumo

Šis balsavimas vyko įtemptame fone, kai „BP“ strategijoje akcentuoja grįžimą prie pagrindinės naftos ir dujų veiklos, o investicijų į atsinaujinančią energetiką tempą siekia mažinti. Kritikai teigia, kad būtent tokiu metu skaidrumas dėl klimato rizikų ir ilgalaikių scenarijų turėtų būti didinamas, o ne siaurinamas.

Prieš „BP“ poziciją viešai pasisakė įtakingi akcininkų balsavimo patarėjai „Glass Lewis“ ir ISS, taip pat dalis stambių investuotojų Europoje. Tuo pat metu dalis institucinių akcininkų, įskaitant Norvegijos turto fondą „Norges Bank Investment Management“, rėmė bendrovės siūlymus.

Valdybos vadovo rinkimai ir aktyvistų spaudimas

Akcininkai 81,8 proc. balsų pritarė Alberto Manifoldo išrinkimui valdybos pirmininku. Nors toks palaikymas atrodo tvirtas, įmonių valdybų nariai panašiuose susirinkimuose dažnai sulaukia beveik vienbalsio pritarimo, todėl bet koks ryškesnis nepritarimas laikomas politiniu signalu valdybai.

Prieš susirinkimą valdyba užblokavo Nyderlandų aktyvistų grupės „Follow This“ siūlymą, kuriuo bendrovė būtų įpareigota paaiškinti, kaip kurs akcininkų vertę ateities scenarijuose, jei naftos ir dujų paklausa mažėtų. „BP“ aiškino, kad, pasikonsultavusi teisiškai, šį siūlymą laikė netinkamu ir teigė, jog net ir priėmus jis būtų neveiksmingas.

„Visi valdybos sprendimai dėl šių metų susirinkimo rezoliucijų buvo priimti sąžiningai ir siekiant sukurti daugiau vertės „BP“ akcininkams“, – sakė „BP“ valdybos pirmininkas Albertas Manifoldas.

„Follow This“ įkūrėjas Markas van Baalas balsavimo rezultatus įvardijo kaip itin gėdingus bendrovei. Aktyvistų vertinimu, beveik pusės akcininkų nepritarimas parodė, kad investuotojai vis garsiau reikalauja didesnės klimato rizikų ir strateginių prielaidų skaidros.

Dar vienas signalas vadovybei

Be to, beveik 26 proc. „BP“ akcininkų parėmė klimato grupės ACCR ir kitų investuotojų rezoliuciją, kuria bendrovė raginama pagrįsti kapitalo drausmę planuojamose naftos ir dujų investicijose. Nors tokio lygio palaikymas dar nereiškia privalomų pokyčių, „BP“ turės konsultuotis su akcininkais ir vėliau pateikti atsaką.

Rinkos kontekstas „BP“ spaudimą tik didina: investuotojai nori aiškaus paaiškinimo, kaip didesnės išlaidos išgavimo grandinėje derės su grąžos ir rizikų valdymu, ypač esant geopolitiniams sukrėtimams ir svyruojančioms energijos kainoms. Pastaraisiais metais vis daugiau institucinių investuotojų reikalauja, kad energetikos bendrovės nuosekliai atskleistų, kaip jų planai atitinka klimato tikslus ir kaip bus valdoma perėjimo rizika.

Šaltiniai:

https://www.cnbc.com/2026/04/24/oil-giant-bp-suffers-shareholder-revolt-over-climate-transparency-at-tense-agm.html

https://www.cnbc.com/2025/02/26/bp-to-ramp-up-fossil-fuel-spending-to-10-billion-in-strategy-reset.html

https://www.cnbc.com/2026/04/13/oil-bp-agm-shareholders-climate-energy-shareholders.html

„Apple“ paskelbė, kad Timas Cookas šiemet trauksis iš generalinio direktoriaus pareigų, o nuo rugsėjo jį pakeis techninės įrangos inžinerijos vadovas Johnas Ternusas. Kartu nurodyta, kad T. Cookas taps vykdomuoju valdybos pirmininku ir daugiau dėmesio skirs darbui su politikos formuotojais visame pasaulyje.

Toks vaidmenų pasidalijimas rinkoje vertinamas kaip signalas, jog „Apple“ nori atskirti dvi kritines kryptis: politinę ir reguliacinę darbotvarkę nuo produktų kūrimo tempo. Pastaraisiais metais technologijų sektorių vis labiau veikia eksporto ribojimai, duomenų apsaugos reikalavimai, skaitmeninių rinkų reguliavimas ir lustų tiekimo grandinių politika.

Cooko nauja misija su politikais

„Apple“ pranešime akcentuotas T. Cooko darbas su politikos formuotojais nėra formalumas. Bendrovei svarbu užsitikrinti kuo stabilesnes sąlygas gamybai ir prekybai, ypač kai JAV, Europos Sąjunga ir Kinija griežtina požiūrį į technologijų tiekimo grandines, duomenis ir DI.

T. Cooko patirtis tiekimo grandinėse ir tarptautinėse derybose buvo viena iš priežasčių, kodėl „Apple“ ilgą laiką išlaikė aukštą efektyvumą net tada, kai rinką purtė pandemijos pasekmės ir geopolitiniai sukrėtimai. Perdavus kasdienę operacinę lyderystę J. Ternusui, buvęs vadovas galės koncentruotis į santykius su vyriausybėmis ir reguliuotojais.

Ar keisis „Apple“ tarptautinė strategija?

J. Ternusas laikomas ilgamečiu „Apple“ vidiniu vadovu, todėl staigių posūkių tarptautinėje strategijoje rinka paprastai nesitiki. „Apple“ tiekimo grandinė ir gamybos geografija yra keičiama lėtai, nes sprendimai reikalauja metų planavimo, investicijų į gamyklas, partnerystes ir darbuotojų mokymą.

Vis dėlto korekcijos tikėtinos dėl aplinkybių, o ne vien dėl vadovo pasikeitimo. Gamybos diversifikavimas, rizikų mažinimas ir komponentų tiekimo užtikrinimas tampa strategine būtinybe visoms didžiosioms technologijų įmonėms, ypač toms, kurios priklauso nuo sudėtingų, tarptautinių komponentų grandinių.

Ką tai reiškia DI strategijai?

Vadovo pasirinkimas iš vidinės komandos rodo, kad „Apple“ siekia tęstinumo, o ne radikalaus persitvarkymo. Bendrovė pastaruoju metu pristatė „Apple Intelligence“ kryptį ir paskelbė apie planus atnaujinti „Siri“, tačiau DI srityje jai tenka konkuruoti su „Google“, „Microsoft“ ir kitais rinkos lyderiais, kurie DI produktus diegia agresyviau.

„Apple“ stiprybė tradiciškai yra integruota ekosistema ir įrenginių bei programinės įrangos sujungimas į vieną patirtį, todėl DI sprendimų kryptis dažnai siejama su privatumu, veikimu įrenginyje ir energijos efektyvumu. J. Ternuso patirtis techninėje įrangoje gali reikšti didesnį dėmesį DI funkcijų veikimui pačiuose įrenginiuose, kur svarbūs lustai, aušinimas, baterija ir našumas.

Kartu matomas ir platesnis akcentas į vidines technologijas, ypač lustų plėtrą. „Apple“ pastaraisiais metais stiprino savo procesorių kryptį, o techninės įrangos sprendimai vis dažniau tampa pagrindu naujoms funkcijoms, įskaitant DI galimybes ir energijos taupymą.

Investuotojams vadovo pasikeitimas reikšmingas tuo, kad signalizuoja stabilumo scenarijų: tęsiamas integruotų produktų modelis, o politinė ir reguliacinė rizika keliama į atskirą, aukščiausio lygio darbotvarkę. Rinka artimiausiais mėnesiais labiausiai stebės, ar „Apple“ pavyks greičiau pristatyti DI funkcijas, kurios įtikintų vartotojus atnaujinti įrenginius ir sustiprintų paslaugų augimą.

Šaltiniai:
https://www.cnbc.com/2026/04/20/apple-names-john-ternus-ceo-replacing-tim-cook-who-becomes-chairman.html
https://www.cnbc.com/2026/04/20/tim-cook-apple-reactions-ceo.html

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinei Karalystei gali būti įvesti dideli muitai, jei ši neatsisakys skaitmeninių paslaugų mokesčio, taikomo didžiosioms JAV technologijų bendrovėms. Pasak jo, Vašingtonas tokį žingsnį galėtų įgyvendinti „labai lengvai“.

Kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose Trumpas kritikavo, jo žodžiais, bandymus uždirbti lengvus pinigus nusitaikant į amerikietiškas įmones. Jis neįvardijo konkretaus muito dydžio, tačiau pabrėžė, kad sprendimas būtų svarstomas, jei Londonas nepakeistų pozicijos.

„Jei jie nepanaikins šio mokesčio, mes tikriausiai įvesime didelį muitą Jungtinei Karalystei“, – sakė Donaldas Trumpas.

Skaitmeninių paslaugų mokestis Jungtinėje Karalystėje galioja nuo 2020 metų ir siekia 2 proc. nuo tam tikrų skaitmeninių veiklų pajamų, susijusių su Jungtinės Karalystės naudotojais. Jis taikomas paieškos sistemoms, socialiniams tinklams ir interneto prekyvietėms, todėl praktikoje apima tokias bendroves kaip „Google“, „Meta“ ir „Apple“.

Jungtinės Karalystės valdžia šį mokestį anksčiau gynė kaip reikšmingą biudžeto pajamų šaltinį. Oficialioje peržiūroje nurodyta, kad 2024–2025 finansiniais metais mokestis sugeneravo apie 800 mln. svarų, tai yra maždaug 940 mln. eurų.

Ši įtampa atgaivina senesnį JAV ir Europos ginčą dėl to, kur turi būti apmokestinami skaitmeniniai milžinai. Daugelis valstybių argumentuoja, kad pelnas turi būti labiau siejamas su rinka, kurioje yra vartotojai, o JAV dažnai pabrėžia, kad tokie mokesčiai neproporcingai nutaikyti į amerikietiškas įmones.

Skaitmeninių paslaugų mokesčiai daugelyje šalių buvo pristatyti kaip laikina priemonė, kol bus įgyvendintas platesnis tarptautinis susitarimas dėl pelno apmokestinimo. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija jau kelerius metus derina sprendimus, kurie turėtų perkelti dalį didžiųjų tarptautinių įmonių apmokestinimo teisių į šalis, kuriose yra jų vartotojai, tačiau praktinis įgyvendinimas stringa.

Trumpo pareiškimai nuskambėjo ir platesniame politiniame kontekste, JAV ir Jungtinei Karalystei siekiant palaikyti stabilų prekybos dialogą. Pastaruoju metu jis viešai kritikavo Jungtinės Karalystės premjerą Keirą Starmerį, o artėjant Karaliaus Karolio III ir karalienės Camillos vizitui į JAV šie signalai įgauna ir diplomatinį atspalvį.

Jungtinės Karalystės Verslo ir prekybos departamentas dėl Trumpo pasisakymų buvo paprašytas komentaro. Kol kas viešo atsakymo dėl galimų mokesčio pakeitimų ar derybų krypties nepateikta.

Šaltiniai:
https://www.cnbc.com/2026/04/24/trump-warns-of-big-tariff-if-uk-doesnt-drop-digital-services-tax-on-us-tech-firms.html
https://assets.publishing.service.gov.uk/media/6925dfd647904590c9da2d36/Digital_Services_Tax_Review_.pdf

Penktadienį naftos kainos smuko po pranešimo, kad Irano užsienio reikalų ministras Seyedas Abbasas Araghchi turėtų atvykti į Pakistaną, kur gali prasidėti naujos diplomatinės konsultacijos. Rinkos šią žinią įvertino kaip signalą, jog gali atsirasti daugiau erdvės deeskalacijai regione.

Pasak Pakistanui artimo šaltinio, Irano diplomatijos vadovas laukiama Islamabade dar tą patį vakarą, o taikos derybų formatas, tikėtina, apimtų ir Jungtinių Valstijų atstovus. Investuotojai paprastai jautriai reaguoja į bet kokias užuominas apie galimus susitarimus, galinčius pakeisti naftos tiekimo rizikas.

Tarptautinis etalonas „Brent“ rytinės prekybos metu pigo iki maždaug 97 eurų už barelį, o JAV „West Texas Intermediate“ kaina smuko iki maždaug 88 eurų už barelį. Kainų pokyčiai atspindi padidėjusį svyravimą, kai geopolitinės naujienos gali per trumpą laiką reikšmingai pakeisti lūkesčius dėl pasiūlos.

Hormuzo sąsiauris išlieka pagrindinis nervas

Nors paliaubos tarp JAV ir Irano, kaip pranešama, kol kas laikosi, konfliktas persikėlė į jūrą: išlieka blokados rizika, o Hormuzo sąsiaurio veikimas tebėra ribotas. Tai vienas svarbiausių pasaulio energijos koridorių, todėl bet koks jo sutrikimas tiesiogiai veikia kainodarą.

Iki karo per Hormuzo sąsiaurį kasdien būdavo gabenama apie 20 milijonų barelių naftos ir naftos produktų. Tokie srautai sudaro reikšmingą pasaulinės prekybos dalį, todėl net laikini apribojimai kelia tiekimo grandinių ir draudimo kaštų šuolio riziką.

„Kuo ilgiau sąsiauris išliks uždarytas, tuo didesni bus ekonominiai nuostoliai ir tuo labiau didės tikimybė, kad viena pusė bus priversta nusileisti“, – teigiama Commonwealth Bank of Australia analitikų komentare.

Paliaubos tarp Izraelio ir Libano

Prie nuotaikų rinkose prisidėjo ir žinia, kad Izraelis ir Libanas susitarė pratęsti paliaubas dar trims savaitėms. Šis sprendimas suteikia daugiau laiko diplomatijai, tačiau platesniame regione įtampų tai automatiškai neišsprendžia.

Tarptautinė energetikos agentūra taip pat įspėja, kad dabartinė situacija kelia išskirtinai didelę riziką energijos saugumui. Agentūros vadovas Fatihas Birolas yra viešai pabrėžęs, kad dėl sutrikimų rinkoje didėja spaudimas valstybėms greičiau stiprinti atsparumą ir diversifikuoti energijos šaltinius.

Rinkos dalyviai artimiausiomis dienomis daugiausia dėmesio skirs signalams iš Islamabado ir bet kokiems praktiniams pokyčiams Hormuzo sąsiauryje. Kol aiškumo mažai, naftos kainos gali išlikti itin jautrios tiek politiniams pareiškimams, tiek realiems tiekimo maršrutų pokyčiams.

Šaltiniai:
https://www.cnbc.com/2026/04/17/oil-prices-fall-on-report-iran-foreign-minister-to-arrive-in-pakistan-for-peace-talks.html
https://www.iea.org/reports/oil-market-report-march-2026

Vokietijos ekonomika metų pradžioje rodė atsigavimo ženklus, tačiau brangstanti energija ir augančios tiekimo grandinių rizikos koreguoja lūkesčius. Po įtampos Artimuosiuose Rytuose šoktelėjus naftos kainoms, Berlynas sumažino augimo prognozes, o verslo nuotaikos suprastėjo.

Federalinė ekonomikos reikalų ir energetikos ministerija šią savaitę 2026 metų BVP augimo prognozę sumažino iki 0,5 proc., kai anksčiau buvo numatyta 1 proc. 2027 metų prognozė apkarpyta nuo 1,3 proc. iki 0,9 proc., o infliacija, ministerijos vertinimu, gali siekti 2,7 proc. šiemet ir 2,8 proc. kitąmet.

Nuotaikos krito iki pandemijos lygio

Vienu svarbiausių signalų tapo Ifo instituto verslo klimato indeksas, balandį smukęs iki 84,4 punkto nuo 86,3 punkto kovą. Tai žemiausias lygis nuo 2020 metų gegužės, kai Europos ekonomikas kaustė pandemijos sukrėtimas.

Prastėjo ir lūkesčiai: Ifo rodiklio „ateities vertinimo“ dalis smuko iki 83,3 punkto. Tuo pat metu ZEW ekonominių lūkesčių indikatorius balandį nusileido iki minus 17,2 punkto, rodydamas staigų pesimizmo šuolį.

„Matome, kad Vokietijos ekonomikai Irano krizė smogė labai stipriai“, – sakė Ifo instituto prezidentas Clemensas Fuestas.

„Įmonės mums sako, kad laukia sunkumai“, – pridūrė jis.

Smūgis energijai ir pramonei

Ekonomistų vertinimu, Vokietija išlieka viena didžiausių energijos importuotojų Europoje, o dalis importo vis dar susijusi su Artimųjų Rytų regionu. Didžiausią pažeidžiamumą jaučia energijai imlios pramonės šakos, kurios sudaro reikšmingą pramonės sukuriamos pridėtinės vertės dalį ir užtikrina apie 1 000 000 darbo vietų.

ING makroekonomikos tyrimų vadovas Carstenas Brzeskis teigė, kad dar iki konflikto pramonės dinamika buvo silpna, o dabar energijos kainos ir rizikos tiekimo grandinėse gali uždelsti atsigavimą. Jo vertinimu, dabartinė situacija primena, kad vienos priklausomybės pakeitimas kita nėra ilgalaikis sprendimas.

Rizika, pasak C. Fuesto, apima ne tik naftą ar dujas: brangstant ir stringant tiekimui, spaudimą gali pajusti chemijos, statybų ir kitos šakos, priklausomos nuo tarpinių produktų. Tokie sutrikimai, jo teigimu, gali sustabdyti dalį gamybos, jei susidarys „butelio kaklelio“ efektas.

Gelbėjimosi planas ir ribotos galimybės

Siekdama sušvelninti kainų šoką, Vokietijos koalicija pritarė dviejų mėnesių degalų mokesčių lengvatai, kurios vertė siekia apie 1 600 000 000 eurų. Ekonomikos reikalų ir energetikos ministrė Katherina Reiche teigė, kad sprendimai priimti greitai, kad gyventojams ir verslui būtų sumažinta išaugusių sąskaitų našta.

Rinkos dalyviai taip pat stebi didelį fiskalinį paketą, numatantį apie 500 000 000 000 eurų infrastruktūros investicijų fondą transportui, skaitmenizacijai ir energetikai bei didesnį gynybos finansavimą. Ekonomistai pabrėžia, kad šis paketas gali tapti atrama, tačiau dalį jo efekto gali „suvalgyti“ brangesnė energija ir išaugę gamybos kaštai.

„Jeigu šio fiskalinio impulso nebūtų, Vokietijos ekonomika trauktųsi“, – sakė C. Fuestas.

Tuo metu „Goldman Sachs“ ekonomistas Niklasas Garnadtas nurodė, kad prognozių sumažinimas iš esmės neturėtų sustabdyti suplanuotų investicijų. Jo vertinimu, pagal dabartinį energijos kainų scenarijų dalis priemonių galėtų būti nukreipta į energijos brangimo kompensavimą ir siekti apie 4 000 000 000–5 000 000 000 eurų per šiuos ir kitus metus.

Vis dėlto pati K. Reiche pripažino, kad vien laikinos lengvatos problemos neišspręs. Ministerijos teigimu, Vokietijai reikalingos gilesnės struktūrinės reformos ir ilgalaikė energetikos strategija, kuri užtikrintų konkurencingas kainas bei didesnį savarankiškumą.

„Mums reikia augančios ir konkurencingos ekonomikos bei toli siekiančių struktūrinių reformų“, – sakė K. Reiche.

Ekspertai perspėja, kad trumpalaikis kainų gesinimas gali atitraukti dėmesį nuo būtinos krypties, kuri apimtų spartesnę atsinaujinančios energetikos plėtrą, tinklų modernizavimą ir pramonės dekarbonizaciją. Kartu didėja spaudimas užtikrinti, kad energetikos transformacija neprarastų tempo ir nepakirstų Vokietijos, kaip eksporto ir pramonės centro, konkurencingumo.

Šaltiniai:
https://www.cnbc.com/2026/04/25/germanys-economy-was-set-to-rebound-but-soaring-energy-prices-have-derailed-europes-biggest-comeback.html
https://www.ifo.de/en/press-release/2026-04-25/ifo-business-climate-index-fell-april-2026
https://www.zew.de/en/press/latest-press-releases/zew-economic-sentiment-plunges