CP v2

Blog

  • Neringa skiria 70 000 eurų paveldui: kurių Nidos, Juodkrantės ir Preilos pastatų stogai bus tvarkomi

    Neringa skiria 70 000 eurų paveldui: kurių Nidos, Juodkrantės ir Preilos pastatų stogai bus tvarkomi

    Neringos savivaldybė paskirstė 70 000 eurų dalinį finansavimą penkių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkybos darbams. Sprendimą dėl finansuojamų objektų sąrašo patvirtino Neringos savivaldybės taryba.

    Neringoje saugomas architektūrinis paveldas laikomas viena ryškiausių Kuršių nerijos tapatybės dalių, o ši teritorija vertinama ir tarptautiniu mastu. Savivaldybė pabrėžia, kad krašte registruota daugiau kaip 200 nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, todėl nuosekli priežiūra tampa ilgalaikiu įsipareigojimu.

    Pasak savivaldybės, istoriniai mediniai žvejų namai ir vilos reikalauja specifinių sprendimų, o darbų kaina dažnai viršija įprastų remontų biudžetus. Dėl to dalinis finansavimas vertinamas kaip paskata savininkams imtis tvarkybos darbų ir kartu išlaikyti autentiškas pastatų savybes.

    „Senieji mediniai žvejų namai, istorinės vilos ir kiti kultūros paveldo pastatai – tai, kas kuria Neringos išskirtinumą. Tačiau šių pastatų išlaikymas nėra paprastas, reikia nuolatinės priežiūros ir netradicinių sprendimų, kurie reikalauja didesnių investicijų“, – sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

    Šiais metais dalinis finansavimas skirtas penkiems objektams, esantiems trijose Kuršių nerijos gyvenvietėse. Nidoje parama tenka žvejo namui G. D. Kuverto g. 5, pastatui Skruzdynės g. 9 ir dailininko Karlo Knaufo namui Tomo Mano g. 4.

    Juodkrantėje finansuojamas namas Gintaro Įlankos g. 10, o Preiloje – žvejo namas Preilos g. 65. Savivaldybė nurodo, kad visais atvejais numatyti stogų tvarkybos ir remonto darbai, kurie paveldo pastatuose laikomi vienais svarbiausių siekiant apsaugoti konstrukcijas nuo drėgmės ir spartesnio nusidėvėjimo.

    Dalinio finansavimo skyrimo tvarką apibrėžia Neringos savivaldybės tarybos patvirtintas Kultūros paveldo statinių ir jų aplinkos vertingųjų savybių tvarkymo darbų dalinio finansavimo tvarkos aprašas. Savivaldybė ragina paveldo objektų valdytojus planuoti darbus iš anksto ir derinti sprendinius pagal paveldosaugos reikalavimus.

    Šaltiniai:
    https://neringa.lt/
    https://kvr.kpd.lt/

  • Joniškio ligoninei pradėjo vadovauti Aranta Būtautaitė: penkerių metų kadencija ir prioritetai

    Joniškio ligoninei pradėjo vadovauti Aranta Būtautaitė: penkerių metų kadencija ir prioritetai

    Joniškio ligoninės kolektyvui pristatyta konkursą laimėjusi ir penkerių metų kadencijai įstaigos vadove paskirta Aranta Būtautaitė. Ji pradėjo darbą VšĮ Joniškio ligoninėje, perimdama atsakomybę už įstaigos veiklą ir paslaugų organizavimą rajono gyventojams.

    „Man tai pirmiausia yra atsakomybė – prieš ligoninėje dirbančius žmones ir prieš kiekvieną pacientą, kuris į ligoninę atvyksta tikėdamasis profesionalios pagalbos“, – sakė VšĮ Joniškio ligoninės direktorė.

    Naujoji vadovė pabrėžė sieksianti kartu su komanda ir savivaldybe stiprinti ligoninės pozicijas regione bei užtikrinti paslaugų prieinamumą ne tik Joniškio, bet ir aplinkinių rajonų gyventojams. Pasak jos, prioritetai bus susiję su paslaugų kokybe, sklandžiais pacientų srautais ir stabilia įstaigos veikla.

    Aranta Būtautaitė yra vidaus ligų gydytoja, turinti vadovavimo patirties skubiosios medicinos grandyje. 2019 metais ji baigė vidaus ligų rezidentūrą ir pradėjo dirbti VšĮ Regioninės Mažeikių ligoninės Vidaus ligų skyriuje.

    2020 metų sausio–birželio laikotarpiu ji toje pačioje įstaigoje laikinai ėjo Priėmimo-skubiosios medicinos pagalbos ir konsultacijų skyriaus vedėjos pareigas, dirbo vidaus ligų gydytoja. Nuo 2020 metų birželio ji vadovavo Skubiosios medicinos pagalbos skyriui, o nuo 2024 metų gegužės iki 2025 metų gegužės laikinai vykdė ir VšĮ Regioninės Mažeikių ligoninės direktoriaus funkcijas.

    Joniškio rajono savivaldybės vadovai pasveikino naująją direktorę ir palinkėjo sėkmės užtikrinant kokybiškas bei profesionalias asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Taip pat padėkota vidaus ligų gydytojui Gintarui Kramiliui, kuris laikinai ėjo VšĮ Joniškio ligoninės vadovo pareigas.

    Regioninėms ligoninėms aktualūs iššūkiai

    Vadovybės kaita regioninėse gydymo įstaigose dažnai siejama su būtinybe stiprinti paslaugų tęstinumą ir pritraukti specialistus. Lietuvos sveikatos sistemoje ypač aktualūs gydytojų ir slaugytojų trūkumo, skubiosios pagalbos organizavimo bei eilių mažinimo klausimai, kurie labiausiai jaučiami ne didmiesčiuose.

    Naujos vadovės patirtis skubiosios medicinos pagalbos srityje gali būti svarbi sprendžiant pacientų srautų valdymo ir priėmimo grandies efektyvumo klausimus. Tokie sprendimai paprastai tiesiogiai veikia laukimo laiką, konsultacijų prieinamumą ir paslaugų kokybės vertinimą.

    Praktikoje ligoninių vadovams tenka derinti kasdienį paslaugų organizavimą su ilgalaikiais tikslais, tokiais kaip personalo motyvavimas, infrastruktūros atnaujinimas ir bendradarbiavimas su savivaldybe. Nuo to priklauso, ar įstaiga gali išlaikyti reikiamą paslaugų apimtį ir atliepti gyventojų poreikius regione.

    Šaltiniai:
    https://joniskis.lt/naujienos/darba-pradejo-nauja-vsi-joniskio-ligonines-vadove/1715
    https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.473694

  • Pirmas būstas jaunoms šeimoms: notarų lengvata didės iki 120 tūkst. eurų, Joniškyje – 5 000 eurų

    Pirmas būstas jaunoms šeimoms: notarų lengvata didės iki 120 tūkst. eurų, Joniškyje – 5 000 eurų

    Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui išplėsti lengvatas jaunoms šeimoms, perkančioms pirmąjį būstą. Esminis pokytis – didinama būsto vertės riba, iki kurios taikomas atleidimas nuo notaro atlyginimo už hipotekos sandorio tvirtinimą.

    Numatyta, kad ši riba didėtų nuo 87 000 iki 120 000 eurų. Tai reikštų, kad šeima, perkanti būstą, pavyzdžiui, už 119 000 eurų, galėtų pretenduoti į notaro atlyginimo lengvatą, nors pagal dabar galiojančią tvarką ji būtų taikoma tik iki 87 000 eurų.

    Suvienodina ribas su valstybės parama

    Pokytis siejamas su tuo, kad įstatyme valstybės parama jaunoms šeimoms jau yra numatyta būstui iki 120 000 eurų vertės. Tačiau notarų lengvata iki šiol buvo susieta su mažesne riba, todėl šeimos, atitikusios paramos kriterijus, ne visada gaudavo ir atitinkamas notaro išlaidų nuolaidas.

    Suvienodinus ribas, tas pats būsto vertės intervalas būtų aiškiai taikomas ir finansinėms paskatoms, ir notarų atlyginimo lengvatoms. Tikimasi, kad tai padidins teisinį aiškumą ir praplės paramos gavėjų ratą, ypač regionuose, kur būsto kainos dažnai balansuoja ties šiomis ribomis.

    Didesnė lengvata refinansavimui

    Kartu numatomas ir didesnis atleidimas nuo notaro atlyginimo tvirtinant hipotekos sutartį refinansavimo atveju. Jei pagal refinansavimo sutartį įkeičiamas šeimos turtas arba vienintelis asmens būstas, atleidimo dydį siūloma didinti nuo 30 iki 50 proc.

    Tačiau lengvata negalėtų būti mažesnė nei 54 eurai. Ši nuostata būtų taikoma kreditams, skirtiems asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms.

    Kas laikoma jauna šeima ir kada įsigalios

    Jauna šeima laikomi abu sutuoktiniai, registruotą partnerystę sudariusi pora arba vienas vaiką ar vaikus auginantis tėvas ar mama, kurių amžius – iki 36 metų. Tokia apibrėžtis taikoma tiek valstybės finansinei paskatai, tiek su ja susijusiems lengvatų mechanizmams.

    Nurodoma, kad lengvatų pakeitimai įsigalios nuo 2026 metais gegužės 1 dienos. Tai reiškia, kad iki šios datos galios esamos notarų atlyginimo lengvatų ribos ir sąlygos.

    Prašymai dėl finansinės paskatos – tik per kvietimus

    Po 2025 metais sausio 1 dienos įsigaliojusių pakeitimų prašymai dėl teisės į finansinę paskatą nustatymo priimami tik tada, kai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo interneto svetainėje paskelbia kvietimą teikti prašymus. Tokia tvarka reiškia, kad norintys pasinaudoti subsidija turi sekti kvietimų paskelbimą ir teikti dokumentus tik nustatytu laikotarpiu.

    Praktikoje tai gali turėti įtakos pirkimo planavimui, nes šeimos dažnai derina būsto paieškas, kredito gavimo procesą ir subsidijos taikymo terminus. Dėl to prieš pasirašant įsipareigojimus kredito įstaigoms verta įvertinti, ar tuo metu yra paskelbtas kvietimas teikti prašymus.

    Joniškio savivaldybė numatė papildomą 5 000 eurų paramą

    Be valstybės subsidijos, Joniškio rajono savivaldybės taryba 2025 metais balandžio 24 dieną priėmė sprendimą, numatantį papildomą 5 000 eurų finansinę paramą jaunoms šeimoms, pirmąjį būstą įsigijusioms Joniškio rajone. Ši parama siejama su sąlyga, kad šeima būtų pasinaudojusi valstybės finansine paskata pagal Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą.

    Paramą gali gauti jaunos šeimos, kurių kiekvienas narys yra deklaravęs gyvenamąją vietą Joniškio rajono savivaldybėje arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Joniškio rajone. Taip pat numatyta, kad šeima turi kreiptis dėl savivaldybės paramos ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo subsidijos suteikimo dienos.

    Šaltiniai:
    https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai/finansine-paskata-pirmaji-busta-isigyjancioms-jaunoms-seimoms/
    https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/1f1c7f60a9f311eebd4d0c45c2d2f0d0

  • Lietuvių gestų kalba: ką svarbu žinoti ir kokius mitus griaus VLKK bei VIKO forumas

    Lietuvių gestų kalba: ką svarbu žinoti ir kokius mitus griaus VLKK bei VIKO forumas

    Lietuvoje greta lietuvių kalbos gyvuoja ir lietuvių gestų kalba, tačiau ją kaip savarankišką kalbą visuomenė vis dar atpažįsta ne visada. Vienas dažniausių klaidingų įsitikinimų – esą yra viena universali gestų kalba, kuria gali susikalbėti viso pasaulio kurtieji.

    Iš tiesų gestų kalbos skiriasi tarp šalių ir bendruomenių, jos turi savitą gramatiką, žodyną ir kultūrinius kodus. Dėl to lietuvių gestų kalba kurtiesiems yra ne pagalbinė priemonė, o visavertė gimtoji kalba, per kurią kuriama tapatybė, bendruomenė ir kurčiųjų kultūra.

    Kita stereotipų grupė susijusi su kasdiene komunikacija ir technologijomis: ne visi kurtieji skaito iš lūpų, o klausos aparatai ar kochleariniai implantai ne visada reiškia, kad žmogus ims girdėti ir suprasti kalbą taip, kaip girdintieji. Praktikoje tai lemia nesusipratimus, netinkamus lūkesčius ir situacijas, kai žmonės negauna informacijos jiems prieinama kalba.

    Šias temas balandžio 30 dieną kviečia aptarti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Vilniaus kolegijos Gestotyros centro rengiamas forumas Lygybė per kalbas. Ko negalima nežinoti apie lietuvių gestų kalbą?. Į diskusiją kviečiami lingvistai, institucijų atstovai ir kurčiųjų interesams atstovaujančios organizacijos.

    Numatyti pranešimai apie lietuvių gestų kalbą, jos vartojimo statistiką ir argumentus, kodėl Lietuvoje aktualus šią kalbą ginantis teisinis reguliavimas. Pasak vieno pranešėjų, gestų kalbos tyrimų ir norminimo darbų Lietuvoje pradininko Mantrimo Danieliaus, visuomenė dažnai vadovaujasi klaidingomis prielaidomis, o tai vėliau virsta netiksliais sprendimais.

    „Lietuvių gestų kalba tikrai yra kalba, tačiau dauguma žmonių galvoja priešingai, ir dėl to neretai priima klaidingus sprendimus“, – sakė M. Danielius.

    Forumas bus verčiamas į lietuvių žodinę ir lietuvių gestų kalbas, o diskusiją moderuos Vilniaus kolegijos lektorius Vytautas Pivoras. Renginys vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, taip pat bus transliuojamas VLKK „Youtube“ kanale.

    Kodėl tai svarbu kasdien?

    Gestų kalbos pripažinimas ir prieinamumas nėra vien kalbinis klausimas. Tai tiesiogiai susiję su teisėmis gauti informaciją, mokytis, naudotis viešosiomis paslaugomis ir dalyvauti visuomenės gyvenime be barjerų.

    Ekspertai pabrėžia, kad pagarbus bendravimas prasideda nuo paprasto dalyko: pripažinimo, jog gestų kalba nėra gestikuliacija ar lietuvių kalbos „versija rankomis“. Ji turi savarankišką struktūrą, o vertimas ir tarpininkavimas reikalauja profesionalių vertėjų kompetencijų.

    Šaltiniai:
    https://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/lietuvos-gestas/lietuvos-gestu-kalba
    https://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/lietuvos-gestas/lygybe-per-kalbas-ko-negalima-nezinoti-apie-lietuviu-gestu-kalba-forumas
    https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1134&langId=lt

  • Tiltas per Plonę bus rekonstruojamas: Pakruojo rajone numatomi eismo pokyčiai ir aptarimas

    Tiltas per Plonę bus rekonstruojamas: Pakruojo rajone numatomi eismo pokyčiai ir aptarimas

    Pakruojo rajone planuojama rekonstruoti tiltą per Plonę, esantį valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje Nr. 2913 Bardiškiai–Mikoliškis–Gedučiai, ties 9,954 kilometru. Apie numatomus darbus informuoja AB „Via Lietuva“, pabrėždama, kad rekonstrukcija gali lemti eismo organizavimo pokyčius darbų laikotarpiu.

    Pagal projektinius pasiūlymus numatoma esamą tiltą rekonstruoti jį pakeičiant deformuoto skerspjūvio plienine gofruota pralaida. Toks sprendinys kelių infrastruktūroje dažniausiai pasirenkamas siekiant paprastesnės priežiūros, greitesnio įrengimo ir tinkamo vandens pralaidumo, ypač mažesniuose vandens telkiniuose.

    Kur susipažinti su projektu?

    Su projektiniais pasiūlymais gyventojai gali susipažinti Vilniuje, Žirmūnų gatvėje 139, K614 kabinete, darbo dienomis nuo 12:00 iki 16:00. Papildomai nurodomas kontaktinis telefono numeris: +370 613 06307.

    Pasiūlymus dėl projektinių sprendinių galima teikti iki 2026 metais gegužės 6 dienos elektroniniu paštu mantas@enora.lt. Tai įprasta procedūra, kai visuomenei sudaroma galimybė įvertinti planuojamus infrastruktūros sprendinius ir pateikti pastabas dar iki galutinio sprendimo priėmimo.

    Viešas aptarimas vyks nuotoliniu būdu

    Viešas susirinkimas dėl tilto rekonstravimo projekto numatytas 2026 metais gegužės 6 dieną 15:00 ir vyks nuotoliniu būdu. Tokiu būdu dažnai siekiama užtikrinti platesnį gyventojų įsitraukimą, ypač kai projektas aktualus ne tik vienai gyvenvietei.

    Pakruojo rajono savivaldybė skelbia, kad papildoma informacija apie visuomenės informavimą ir projektavimo procedūras pateikiama savivaldybės interneto svetainėje. Rekonstrukcijos metu vairuotojams verta sekti vėlesnius pranešimus dėl galimų eismo ribojimų ar apylankų, kurie paprastai patikslinami artėjant rangos darbams.

    „Via Lietuva“ informuoja, kad bus vykdomas tilto per Plonę rekonstravimo projektas, o gyventojai kviečiami susipažinti su sprendiniais ir teikti pastabas iki nustatyto termino.

    Šaltiniai:
    https://www.pakruojis.lt/gyventojams/skelbimai/138/visuomenes-informavimas-apie-numatoma-statiniu-ju-daliu-projektavima-valstybines-reiksmes-rajoninio-kelio-nr.-2913-bardiskiai-mikoliskis-geduciai-9954-km-tilto-per-plone-pakruojo-rajono-savivaldybeje-rekonstravimo-projektas:12538

  • Pakruojo sporto dienos startavo: atidaryta Atlantos olimpiados paroda, šiandien – stadiono atidarymas

    Pakruojo sporto dienos startavo: atidaryta Atlantos olimpiados paroda, šiandien – stadiono atidarymas

    Pakruojyje prasidėjo sporto dienų renginiai, subūrę krepšinio bendruomenę ir miesto svečius. Pakruojo ugniagesių draugijos stoginėje atidaryta išskirtinė paroda, skirta 1996 metais Atlantoje vykusioms olimpinėms žaidynėms, o vakaras tapo startu platesnei sporto renginių programai.

    Renginio metu Lietuvos krepšinio namų gidas Dominykas Pocius pristatė krepšinio kilmę, istoriją ir tradicijas, primindamas, kaip šis sportas Lietuvoje tapo neatsiejama tapatybės dalimi. Po pristatymo žiūrovai išvydo Lietuvos krepšinio 100-mečio filmą, o vėliau vyko susitikimas ir pokalbis su „Pakruojo SC-Lygumų ŽŪB“ komanda.

    Atidaryme dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, vicemerė Simona Lipskytė, administracijos direktorė Aušra Dvelienė ir Pakruojo rajono sporto centro direktorius Ovidijus Andrijauskas. Renginys surengtas bendradarbiaujant su Regionų krepšinio lyga.

    Šiandien – stadiono atidarymas

    Sporto dienų programoje numatytas vienas svarbiausių akcentų – Pakruojo miesto stadiono atidarymas. Balandžio 24 dieną 15 valandą renginyje simboliškai bus perkirpta atidarymo juostelė, taip pat laukiama svečių ir suplanuota koncertinė programa.

    Organizatoriai skelbia, kad stadiono atidarymo šventėje pasirodys atlikėjas ir sportininkas Ironvytas. Savivaldybė kviečia pakruojiečius ir miesto svečius dalyvauti sporto dienų renginiuose ir prisijungti prie bendruomenę telkiančių veiklų.

    Šaltiniai:

    https://www.pakruojis.lt/naujienos/23/kvieciame-dalyvauti-pakruojo-sporto-dienu-renginiuose-oficialiai-bus-atidarytas-pakruojo-miesto-stadionas:12513

  • EEC 2026: ekspertai sako, kad Lenkija gali tapti DI lydere Europoje – kur slypi pranašumas

    EEC 2026: ekspertai sako, kad Lenkija gali tapti DI lydere Europoje – kur slypi pranašumas

    Europos ekonomikos kongrese (EEC) Katovicuose technologijų tema šiemet tapo viena svarbiausių: verslo lyderiai diskutavo, kaip duomenys, robotizacija, dirbtinis intelektas ir blokų grandinės sprendimai keičia ekonomiką. Bendras vertinimas aiškus – skaitmeninė ekonomika nebėra ateities vizija, o jau dabar lemia konkurencingumą, produktyvumą ir naujų produktų kūrimą.

    Diskusijoje apie skaitmeninės ekonomikos tendencijas ir investicijas pabrėžta, kad technologinės investicijos neapsiriboja vien programine įranga. Kritiškai svarbūs tampa žmonės, kompetencijos, organizacijų atsparumas, taip pat rizikų valdymas – nuo kibernetinio saugumo iki priklausomybės nuo technologijų tiekėjų ir reguliavimo.

    Lenkija – lūžio taške

    „Microsoft“ vadovė Lenkijoje Iwona Szylar teigė, kad šalis, kaip ir visa Europa, yra lūžio taške, o DI gali nulemti būsimą darbo rinką ir konkurencinį pranašumą. Jos mintis – starto pozicijos daugeliui šalių panašios, todėl svarbiausia, kaip greitai bus sukurta visa DI ekosistema.

    „Namų darbus esame atlikę. DI yra tas momentas, kuris apibrėš, kaip atrodys darbo rinka ir konkurencinis pranašumas. DI – tai ne tik kalbos modeliai: tai ir infrastruktūra, ir protingai valdoma energetika, ir DI taikymas konkrečiuose verslo scenarijuose“, – sakė I. Szylar.

    Diskusijoje pabrėžta, kad kalbant apie DI nepakanka susitelkti į vieną technologijos sluoksnį. Norint tapti lydere, būtina derinti skaičiavimo pajėgumus, duomenų valdymą, energijos pasiūlą, talentų ugdymą ir praktinius sprendimus pramonėje, finansuose, viešajame sektoriuje bei gynyboje.

    Konkurencija dėl talentų ir kapitalo

    Strategas Henrik von Scheel akcentavo, kad DI daro įtaką praktiškai visiems ekonomikos sektoriams, o valstybės intensyviai varžosi dėl vietos naujoje vertės grandinėje. Jo teigimu, investicijos į DI privalo eiti išvien su investicijomis į žmones – nuo specializacijos iki gebėjimo pasirinkti, kokius DI sprendimus realiai diegti.

    Investuotojas Sebastianas Kulczykas įvardijo kitą jautrią temą – Lenkija greitai adaptuoja technologijas, tačiau inovacijoms trūksta vietinio kapitalo ir sprendimų centrų šalyje. Jo vertinimu, norint išlaikyti talentus ir kurti aukštos pridėtinės vertės verslus, reikalinga stipresnė sąsaja tarp universitetų, investuotojų ir startuolių ekosistemos.

    „Accenture“ atstovė Agnieszka Kubera atkreipė dėmesį, kad iki šiol daugelio organizacijų pažanga rėmėsi skaitmeninimu, tačiau DI reiškia kitokio masto pokytį. Anot jos, sprendimus vis dažniau priims modeliai, organizacijose daugės autonominių agentų, o tam reikia tiek kritinės infrastruktūros pasirengimo, tiek aiškių saugumo standartų.

    Greita technologijų adopcija, bet ar pakanka įgūdžių?

    „Visa“ vadovas Lenkijoje Mateuszas Oleksy pabrėžė, kad šalis pasižymi labai greita technologijų adopcija – pavyzdžiui, bekontakčiai mokėjimai tapo kasdienybe. Tačiau jo įvardyta rizika – ar jaunajai kartai pakaks skaitmeninių kompetencijų, įskaitant saugų elgesį internete ir gebėjimą atskirti patikimą informaciją nuo klaidinančios.

    TVN valdybos narys Rafałas Ogrodnikas kalbėjo apie tai, kad Lenkija turi sėkmingų skaitmeninių pavyzdžių, tačiau makro lygmeniu vis dar atsilieka pagal dalį skaitmeninių įgūdžių rodiklių. Jo teigimu, tai signalas spartinti permainas, nes ankstesnis augimo modelis silpsta, o nauja technologijų banga kelia kitokius reikalavimus valstybei ir verslui.

    Diskusijos dalyviai taip pat siejo DI plėtrą su Europos reguliavimo kryptimi, ypač su Europos Sąjungos DI aktu. Verslui tai reiškia būtinybę iš anksto įsivertinti atitikties reikalavimus, duomenų valdymą, skaidrumą ir atsakomybę, ypač diegiant sprendimus didelės rizikos srityse.

    Galiausiai pabrėžta, kad technologijų sėkmę lemia ne vien inovacijos, bet ir gebėjimas pritaikyti jas vartotojui ar įmonei taip, kad jos būtų naudingos ir patikimos. Tai ypač aktualu finansų sektoriuje ir medijose, kur greta naujų įrankių būtinas aiškus monetižacijos modelis, procesų automatizavimas ir pasirengimas greitai besikeičiančiai vartotojų elgsenai.

    „Žinome, ką turime daryti, turime sėkmės receptą. Skirtumą sukurs žmogus: brandūs lyderiai, norintys nuolat mokytis, ir drąsa atsakingai rizikuoti“, – sakė I. Szylar.

    Ekspertų išvada Katovicuose buvo nuosekli: DI era atveria galimybę šalims, kurios sugeba greitai sukurti ekosistemą ir investuoti į talentus, tačiau langas lyderystei nėra begalinis. Lenkijos atveju pranašumu įvardytas gebėjimas greitai perimti technologijas, o svarbiausi namų darbai – inovacijų finansavimas, kompetencijos ir kritinės infrastruktūros parengtis.

    Šaltiniai:

    https://www.eecpoland.eu/2026/pl/panel/8077.html

    https://www.consilium.europa.eu/en/policies/artificial-intelligence/

    https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2024/1689/oj

  • Baltieji rūmai kaltina Kiniją DI technologijų vagystėmis: taikiklyje modelių distiliavimas

    Baltieji rūmai kaltina Kiniją DI technologijų vagystėmis: taikiklyje modelių distiliavimas

    Baltieji rūmai apkaltino Kinijoje veikiančius subjektus kryptinga JAV dirbtinio intelekto technologijų ir intelektinės nuosavybės vagyste, kuri, kaip teigiama, vykdoma pramoniniu mastu. Apie tai pranešė „Financial Times“, remdamasis Baltųjų rūmų dokumentu, parengtu Mokslo ir technologijų politikos biuro vadovo Michaelo Kratsioso.

    Dokumente daugiausia dėmesio skiriama vadinamajam modelių distiliavimui, kai mažesnis DI modelis mokomas pagal didesnio modelio atsakymus ir elgseną. Tai leidžia pigiau sukurti konkurencingą produktą, tačiau JAV pusė įtaria, kad šis metodas naudojamas nelegaliai atkartojant JAV kompanijų sukurtas galimybes.

    Kas yra distiliavimas ir kodėl jis jautrus

    Modelių distiliavimas pats savaime yra plačiai taikomas inžinerinis metodas, naudojamas optimizuoti sistemų veikimą ir sumažinti skaičiavimo sąnaudas. Tačiau ginčas kyla tada, kai distiliavimas atliekamas be leidimo, naudojant ribotą prieigą turinčius modelius arba apeinant naudojimo taisykles, kad būtų išgauta kuo daugiau žinių apie modelio veikimą.

    „Financial Times“ priminė, kad distiliavimo tema išėjo į viešumą po kaltinimų, jog Kinijos pokalbių robotas „DeepSeek“ galėjo būti treniruotas perimant JAV bendrovių pasiekimus. Tokie įtarimai sustiprino JAV technologijų sektoriaus spaudimą valdžiai imtis griežtesnių priemonių.

    JAV žada atsakomybę ir paramą verslui

    Memorandume nurodoma, kad JAV peržiūrės priemones, kurios leistų patraukti atsakomybėn užsienio subjektus, vykdančius distiliavimo kampanijas pramoniniu mastu. Taip pat pabrėžiama, kad JAV sieks padėti vietos įmonėms gintis nuo bandymų neteisėtai pasinaudoti amerikietiškomis inovacijomis.

    „Kinijos įmonės distiliavimą naudoja tam, kad kompensuotų skaičiavimo galios trūkumą ir nelegaliai atkartotų svarbiausias JAV modelių galimybes“, – sakė technologijų politikos ekspertas Chrisas McGuire’as iš JAV Užsienio santykių tarybos.

    Didėja įtampa dėl saugumo ir piktnaudžiavimo rizikų

    JAV DI sektoriaus bendrovės, įskaitant „OpenAI“ ir „Anthropic“, vis dažniau skundžiasi atakomis, siejamomis su distiliavimo praktika. „Financial Times“ rašė, kad vasarį „Anthropic“ kaltino Kinijos įmones „DeepSeek“, „Moonshot AI“ ir „MiniMax“ bandymais pasinaudoti jos modeliais naudojant šį metodą.

    Be intelektinės nuosavybės apsaugos, JAV bendrovės ir pareigūnai akcentuoja ir kitą problemą: distiliuoti modeliai gali būti diegiami be pakankamų saugumo ribojimų. Tokiu atveju, pasak nuogąstavimų, didėja rizika, kad pažangūs įrankiai bus panaudoti kenkėjiškiems kibernetiniams veiksmams ar kitoms pavojingoms užduotims.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad distiliavimo ribos tampa vienu iš centrinių klausimų globalioje DI konkurencijoje: kaip užtikrinti inovacijų sklaidą, bet kartu apsaugoti intelektinę nuosavybę, komercines paslaptis ir saugumo standartus. Tikėtina, kad JAV atsakas bus derinamas per eksporto kontrolę, kibernetinės saugos priemones ir griežtesnį naudojimo taisyklių vykdymą technologijų platformose.

    Šaltiniai:

    https://www.ft.com/content/9c4f4f3b-69f1-4d9e-9b12-1d3b7b0f6a6e

    https://www.cfr.org/expert/chris-mcguire

  • Slapukai, „Google ReCaptcha“ ir „Analytics“: ką būtina žinoti prieš spaudžiant „Sutinku“

    Kam skirti slapukai ir kodėl prašoma sutikimo

    Daugelis svetainių naudoja slapukus, kad užtikrintų bazinį veikimą, pamatuotų lankomumą ir pritaikytų turinį ar reklamą. Paprastai vartotojui pateikiami keli pasirinkimai: būtini slapukai, statistika ir rinkodara, o sutikimas gali būti bet kada pakeistas.

    Pagal Europos Sąjungos praktiką būtini slapukai gali būti naudojami be papildomo sutikimo, nes be jų svetainė dažnai neveiktų tinkamai. Tačiau statistikos ir ypač rinkodaros slapukams paprastai taikomas aiškaus, iš anksto duoto sutikimo reikalavimas.

    „Google ReCaptcha“: kaip veikia ir ką tai reiškia jums

    Užklausų formose dažnai diegiama „Google ReCaptcha“, kurios tikslas yra atskirti realų lankytoją nuo automatizuotų sistemų, siunčiančių brukalus. Tokie sprendimai gali analizuoti techninius signalus, pavyzdžiui, įrenginio ir naršyklės parametrus, sąveiką su puslapiu ar kitus požymius, padedančius nustatyti piktnaudžiavimą.

    Svetainės neretai nurodo, kad be tam tikrų našumo ar funkcinių slapukų įjungimo forma gali neveikti patikimai. Tai reiškia, kad dalis svetainės funkcijų gali būti siejama su papildomais technologiniais sprendimais, kurie padeda užtikrinti saugumą ir paslaugos stabilumą.

    „Google Analytics“ ir rinkodaros slapukai: kuo jie skiriasi

    Statistikos slapukai, pavyzdžiui, susiję su „Google Analytics“, paprastai skirti suprasti, kaip žmonės naudojasi svetaine: kurie puslapiai populiariausi, iš kur ateina srautas, kiek laiko užtrunkama turinyje. Svetainės dažnai pabrėžia, kad tokie duomenys renkami apibendrintai ir yra anonimiški, tačiau praktikoje svarbu vertinti, ar nenaudojami papildomi identifikatoriai.

    Rinkodaros slapukai naudojami reklamos personalizavimui, kai reklama pritaikoma pagal naršymo įpročius ir interesus. Jei vartotojas nesutinka su rinkodaros slapukais, reklama gali būti mažiau personalizuota, tačiau tai neturėtų riboti prieigos prie pagrindinio turinio.

    Ką reiškia būtini slapukai ir kaip valdyti pasirinkimus

    Būtini slapukai skirti esminėms funkcijoms, pavyzdžiui, sesijos palaikymui ar saugumo nustatymams, ir dažniausiai negali būti išjungti per svetainės nustatymus. Jie paprastai nesaugomi ilgai ir gali būti pašalinami uždarius naršyklę, tačiau tai priklauso nuo konkrečios svetainės techninio sprendimo.

    Jei norite daugiau kontrolės, verta peržiūrėti slapukų nustatymus pačioje svetainėje ir naršyklėje, kur galima ištrinti sukauptus slapukus ar apriboti trečiųjų šalių sekimą. Prieš suteikiant sutikimą taip pat svarbu aiškiai matyti, kurie slapukai priklauso statistikai, o kurie rinkodarai.

    Šaltiniai:
    https://eur-lex.europa.eu/eli/dir/2002/58/2018-12-21
    https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2016/679/oj
    https://edpb.europa.eu/our-work-tools/general-guidance/gdpr-guidelines-recommendations-best-practices_en
    https://support.google.com/analytics/answer/6004245
    https://developers.google.com/recaptcha/docs/faq

  • Slapukai ir „Google ReCaptcha“ svetainėje: ką iš tiesų reiškia paspaudimas Sutinku ir kodėl to prašoma

    Daugelis Lietuvos svetainių lankytojų pirmiausia pamato ne straipsnį ar paslaugą, o pranešimą apie slapukus. Paprastai jame prašoma sutikti su statistikos ar rinkodaros slapukais ir paaiškinama, kad dalis funkcijų gali neveikti be pasirinkimų.

    Slapukai yra mažos tekstinės rinkmenos, kurias naršyklė išsaugo jūsų įrenginyje. Jie gali būti reikalingi esminėms svetainės funkcijoms, pavyzdžiui, sesijos palaikymui, saugumo nustatymams ar jūsų pasirinkimams įsiminti.

    Kas yra būtini slapukai

    Būtini slapukai laikomi tokie, be kurių svetainė negalėtų veikti. Praktikoje tai dažniausiai reiškia prisijungimo būseną, apsaugą nuo piktnaudžiavimo ir techninius nustatymus, kurie užtikrina sklandų puslapių veikimą.

    Tokie slapukai paprastai nėra skirti rinkodarai ar vartotojo profiliavimui, todėl daugelyje svetainių jie negali būti išjungiami. Tačiau net ir būtini slapukai turi būti aprašyti aiškiai, nurodant jų paskirtį ir veikimo logiką.

    Našumo ir statistikos slapukai

    Našumo arba statistikos slapukai naudojami analizuoti lankomumą ir vartotojų elgseną, pavyzdžiui, kurie puslapiai skaitomi dažniausiai ir iš kur atkeliauja srautas. Tokia informacija padeda tobulinti svetainę, tačiau ji vis tiek laikoma asmens duomenų tvarkymu, jei gali būti susieta su įrenginiu ar identifikatoriais.

    Daugelis svetainių tam naudoja „Google Analytics“ ar panašias sistemas. Net jei duomenys apibūdinami kaip anonimiški, praktikoje dažnai tvarkomi identifikatoriai ir techniniai duomenys, todėl sutikimo klausimas tampa svarbus.

    Rinkodaros slapukai ir reklama

    Rinkodaros slapukai dažniausiai naudojami tam, kad reklama būtų pritaikyta pagal jūsų naršymo veiksmus ir interesus. Tai gali reikšti, kad informacija apie jūsų apsilankymus ir veiksmus panaudojama reklamos rodymui bei jos efektyvumo matavimui.

    Jeigu nesutinkate su tokio tipo slapukais, reklama nebūtinai išnyks, tačiau ji gali tapti mažiau personalizuota. Svarbiausia, kad pasirinkimas būtų realus, o atsisakymas neturėtų blokuoti pagrindinės paslaugos, jei rinkodaros slapukai nėra būtini.

    Kodėl prašoma sutikti dėl „Google ReCaptcha“

    „Google ReCaptcha“ dažnai naudojama formose ir registracijose, kad sistema atskirtų žmogų nuo automatizuotų robotų, kurie siunčia brukalus ar bando piktnaudžiauti paslaugomis. Tokie sprendimai gali rinkti techninius signalus apie įrenginį ir naršyklę, kad įvertintų riziką.

    Dėl to kai kurios svetainės nurodo, kad forma tinkamai veiks tik sutikus su tam tikrais našumo slapukais. Vartotojui svarbu aiškiai matyti, kokie duomenys gali būti tvarkomi, kokiu tikslu, kas yra duomenų gavėjai ir ar egzistuoja alternatyva, jei sutikimas neduodamas.

    „Sutikinku“, – sakė vartotojas, dažnai net nespėjęs perskaityti, ką tiksliai patvirtina.

    Pagal Europos Sąjungos privatumo taisykles sutikimas turi būti informuotas, konkretus ir laisvai duotas. Tai reiškia, kad svetainė turėtų suteikti galimybę pasirinkti kategorijas, aiškiai paaiškinti, kas yra būtina, o kas skirta analitikai ar reklamai, ir leisti bet kada pakeisti sprendimą.

    Jeigu norite daugiau kontrolės, verta pasitikrinti svetainės privatumo ir slapukų politiką, o taip pat naršyklės nustatymus. Dalis slapukų gali būti ištrinti arba blokuojami, tačiau tai kartais gali paveikti prisijungimą, formas ar kitus funkcionalumus.

    Šaltiniai:
    https://eur-lex.europa.eu/eli/dir/2002/58/oj
    https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2016/679/oj
    https://edpb.europa.eu/our-work-tools/our-documents/guidelines/guidelines-052020-consent-regulation-2016679_en
    https://support.google.com/recaptcha/answer/2545104?hl=en