CP v2

Blog

  • Ferranas Torresas iškėlė audrą Madride: pasaulio čempionų parade – kepuraitė Make Spain Great Again

    Ferranas Torresas iškėlė audrą Madride: pasaulio čempionų parade – kepuraitė Make Spain Great Again

    Ispanijos futbolo rinktinei iškovojus 2026 metų pasaulio čempionų titulą, šventinė eisena Madride netikėtai įgavo politinį atspalvį. Dėmesio centre atsidūrė puolėjas Ferranas Torresas, per pergalės paradą pasirodęs su raudona kepuraite su užrašu Make Spain Great Again.

    Nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose futbolininkas mojuoja sirgaliams iš atviro autobuso, akimirksniu paplito socialiniuose tinkluose. Šūkis aiškiai primena JAV politinėje kampanijoje išpopuliarėjusį Donaldo Trumpo Make America Great Again, todėl dalis komentatorių ir gerbėjų ėmė ieškoti potekstės.

    Juokas ar politinė žinutė?

    Viešo paaiškinimo Torresas nepateikė, tad interpretacijų netrūksta. Vieni tai laiko paprastu pokštu ir „interneto kultūros“ žaidimu, kiti įžvelgia ironiją ar net užuominą į Ispanijos vidaus politiką, ypač turint omenyje, kad panaši formuluotė anksčiau buvo siejama ir su dešiniąja politine retorika.

    Futbolininkų pergalės diena tradiciškai apėmė oficialius susitikimus ir sveikinimus aukščiausiu lygiu, o vėliau persikėlė į miestą, kur komandą pasitiko minios. Tokiose masinėse šventėse net smulki detalė gali tapti diskusijų katalizatoriumi, o sportininkų įvaizdis socialiniuose tinkluose dažnai vertinamas kaip sąmoningas signalas.

    Įsiplieskė ir kalbos apie turtą

    Triukšmas neapsiribojo vien kepuraite. Ispanijos politinėje erdvėje nuskambėjo teiginiai apie su Torresu siejamą bendrovę Eleven Future Invest ir neva turimus būstus Valensijoje, tačiau dalis šios informacijos vėliau buvo paneigta žiniasklaidoje ir paties futbolininko aplinkos atstovų.

    Pasak jų, pagrindinis įmonės nekilnojamojo turto objektas yra komercinis pastatas šalia „Mestalla“ stadiono, kuriame įrengti biurai, nuomojami verslams. Tuo metu viešai aptarinėjami skaičiai apie dešimtis gyvenamųjų būstų buvo įvardyti kaip tikrovės neatitinkantys arba klaidinančiai interpretuojami.

    Šventė, kuri virto ginčų lauku

    Pasaulio čempionato triumfas Ispanijoje tapo masine švente, tačiau keli epizodai parodė, kaip greitai sporto pergalę gali užgožti politinės ir socialinės interpretacijos. Viešojoje erdvėje vis dažniau diskutuojama, ar žvaigždės, turinčios milžinišką auditoriją, privalo atsargiau rinktis simbolius, net jei jie pristatomi kaip humoras.

    Kol Torresas nepakomentavo, ar kepuraitė buvo sąmoningas pareiškimas, ar tik spontaniška provokacija, tema greičiausiai dar kurį laiką liks gyva. Ši istorija tapo dar vienu priminimu, kad šiuolaikinėje informacijos ekosistemoje sportas, politika ir socialiniai tinklai vis dažniau susilieja į vieną lauką.

  • Zendaya auskarai su 3 000 metų Irano auksu sukėlė diskusiją: ar tai legalūs artefaktai?

    Zendaya auskarai su 3 000 metų Irano auksu sukėlė diskusiją: ar tai legalūs artefaktai?

    Holivudo žvaigždė Zendaya sulaukė kritikos po pasirodymo Londone, kur reklamuodama Christopherio Nolano filmą The Odyssey vilkėjo auskarus, sukomplektuotus iš senovinių Irano aukso dirbinių. Dalis archeologų ir kultūros paveldo tyrėjų teigia, kad tokie objektai galėjo būti išgabenti iš šalies nelegaliai, o jų demonstravimas ant raudonojo kilimo kelia etikos klausimų.

    Kalbama apie aukso disko formos medalionus, datuojamus maždaug pirmuoju tūkstantmečiu prieš mūsų erą. Jie siejami su vadinamuoju Ziwiyeh lobiu, kuris, kaip nurodo moksliniai tyrimai, buvo aptiktas 1947 metais šiaurės vakarų Irane, o vėliau jo dalys pateko į tarptautinę antikvarinių vertybių rinką.

    Auskarus, pasak pranešimų, perdarė Londono juvelyras Glennas Spiro, senovinius elementus įkomponavęs į šiuolaikinę kompoziciją su deimantais ir 18 karatų auksu. Šiuo atveju daliai kritikų labiausiai kliūva ne pats dizainas, o tai, kad papuošalo pagrindas yra originalūs archeologiniai dirbiniai, o ne replika.

    „Juodoji antikvarinių vertybių rinka nėra stilinga“, – sakė socialiniuose tinkluose pasisakanti archeologė, pabrėžusi, kad žinomų žmonių pasirinkimai gali netiesiogiai didinti paklausą objektams, kurių kilmė neaiški.

    Diskusijoje nuolat kartojamas vienas žodis – proveniensija, tai yra daikto kilmės ir nuosavybės istorija. Paveldo apsaugos praktikoje būtent aiškiai dokumentuota proveniensija dažnai tampa riba tarp legalaus kolekcionavimo ir galimo plėšikavimo bei neteisėtos prekybos, ypač kai kalbama apie radinius iš archeologinių vietovių.

    Papuošalų savininkais įvardijama Londono galerija Barron London teigė, kad dirbiniai yra prižiūrimi atsakingai, laikantis dokumentuotos proveniensijos ir galiojančių teisinių reikalavimų. Taip pat akcentuota, kad skolinimas esą nebuvo komercinis, o tikslas – pagerbti senovės Irano auksakalių meistrystę.

    Ziwiyeh lobio istorija ilgus dešimtmečius kelia ginčų mokslininkams ir muziejininkams, nes dalis radinių išplito po pasaulį, atsidurdami tiek viešose institucijose, tiek privačiose kolekcijose. Tyrėjai pabrėžia, kad tokie atvejai iliustruoja platesnę problemą: kai artefaktai praranda aiškų radimo kontekstą, nukenčia ir jų mokslinė vertė, ir visuomenės pasitikėjimas rinka.

    Iranas ir grąžinimo pastangos

    Iranas pastaraisiais metais siekė susigrąžinti dalį į užsienį patekusių objektų, tačiau rezultatai dažniau būna fragmentiški nei sisteminiai. Viešojoje erdvėje minimi atvejai, kai į Teheraną grįžo Persepolio molinės lentelės ir konfiskuoti senoviniai statybiniai dirbiniai, tačiau didžioji dalis Irano kilmės kolekcijų tebėra išskaidyta.

    Ekspertai pabrėžia, kad repatriacijos procesus apsunkina geopolitika, teisinių sistemų skirtumai ir tai, jog dalis objektų į rinką pateko seniai, kai tarptautiniai standartai buvo mažiau griežti. Dėl to net ir tais atvejais, kai visuomenėje kyla stipri moralinė reakcija, teisiniai instrumentai ne visada leidžia greitai išspręsti ginčą.

    Dar vienas ginčas dėl persiškos simbolikos

    Atskirai aptarinėtas ir kitas epizodas: JAV turinio kūrėjas IShowSpeed 2026 metų pasaulio futbolo čempionato finalo renginyje pasirodė vilkėdamas švarką su ženkliuku, kurį dalis žiūrovų atpažino kaip faravahar simbolį. Tai sparnuotas diskas su žmogaus figūra, siejamas su Achemenidų laikų Persija ir zoroastrizmu.

    Šiuolaikinėje kultūroje faravahar dažnai naudojamas kaip priešislamiškos persiškos tapatybės ženklas, ypač diasporoje, todėl jo pasirodymas masinio žiūrimumo renginyje sukėlė skirtingas reakcijas. Vieni tai vertino kaip matomumo momentą, kiti klausė, ar simbolis naudotas suprantant jo prasmę ir politinį jautrumą.

    Nei dėl Zendaya papuošalų, nei dėl IShowSpeed ženkliuko istorijų kol kas nėra vieno atsakymo, kuris uždarytų diskusiją. Tačiau abi situacijos išryškino tą patį lūkestį: kai kultūros paveldas ir istoriniai simboliai tampa popkultūros dalimi, visuomenė vis dažniau reikalauja aiškumo, kilmės skaidrumo ir pagarbos kontekstui.

  • PKP PLK pasirinko rangovus: geležinkelio C-E 20 modernizacija gali kainuoti iki 270 mln eurų

    PKP Polskie Linie Kolejowe (PKP PLK) pranešė pasirinkusi rangovus geležinkelio linijos C-E 20 ruožo Skierniewice–Czachówek Wschodni projektavimo ir rangos darbams. Sutartis pasirašyta su konsorciumu, kurio lyderė yra bendrovė Trakcja, kartu dirba ir Sarinż.

    Bendra sutarties vertė su numatytomis papildomomis galimybėmis gali siekti apie 270 mln eurų be pridėtinės vertės mokesčio. Projektas apima ne tik infrastruktūros darbus pagrindiniame ruože, bet ir platesnę modernizaciją, susietą su eismo valdymo bei saugos sprendimais.

    Ką apima sutartis?

    Užsakymas suskirstytas į bazinę dalį ir papildomas pasirinkimo teises. Be pagrindinių projektavimo ir statybos darbų, numatyti pakeitimai geležinkelio eismo valdymo įrangoje ir ETCS sistemoje, daugiausia dėmesio skiriant sąsajoms ir integracijai.

    Taip pat numatyta galimybė išplėsti darbus geležinkelio linijoje Nr. 12, ruožuose Mszczonów–Tarczyn ir Tarczyn–Czachówek Wschodni. Tokie sprendimai leidžia užsakovui etapais didinti darbų apimtį, jei tam atsiranda finansinis ir techninis pagrindas.

    Kiek kainuos ir kas atliks darbus?

    Skaičiuojama, kad bazinės dalies vertė gali siekti apie 130 mln eurų be PVM, įskaitant sąlyginį atlyginimą. Pirmosios pasirinkimo teisės dalis gali sudaryti apie 79 mln eurų be PVM, o antrosios pasirinkimo teisės dalis dar apie 38 mln eurų be PVM.

    Trakcja nurodo, kad planuojamas jos dalyvavimas įgyvendinant sutartį sudaro 75 proc., tačiau galutinis pasiskirstymas bus tikslinamas atskiroje konsorciumo vykdymo sutartyje. Praktikoje tai reiškia, kad didžiausia darbų ir atsakomybės dalis numatoma konsorciumo lyderei.

    Kodėl šis projektas svarbus?

    Geležinkelio koridoriai, tokie kaip C-E 20, Lenkijoje laikomi strategiškai reikšmingais, nes užtikrina intensyvius keleivių ir krovinių srautus bei jungtis su kitais transporto maršrutais. Modernizacija paprastai siejama su didesniu pralaidumu, didesniu greičiu, patikimesniu tvarkaraščių laikymusi ir aukštesniais saugos standartais.

    ETCS diegimas ir susiję eismo valdymo sprendimai yra vienas svarbiausių europinių geležinkelių modernizacijos elementų. Tai technologinis pagrindas didesniam interoperabilumui, kai skirtingų šalių ir operatorių traukiniai gali važiuoti vieningais saugos principais.

  • Žuvo filmo Godzilla ir Kongas aktorė Kaylee Hottle: pareigūnai įtaria greitį, tyrimas tęsiasi

    Žuvo filmo Godzilla ir Kongas aktorė Kaylee Hottle: pareigūnai įtaria greitį, tyrimas tęsiasi

    JAV pranešta apie 18-metės kurčios aktorės Kaylee Hottle mirtį. Ji buvo žinoma dėl Jios vaidmens filmuose Godzilla vs. Kong ir Godzilla x Kong: The New Empire.

    Apie tragediją socialiniuose tinkluose pranešė merginos tėvas Joshua Hottle, nurodęs, kad mirtina avarija įvyko Merilando valstijoje. Vėliau informaciją patvirtino vietos teisėsauga, teigusi, kad aktorė buvo nugabenta į traumų centrą, tačiau medikams jos išgelbėti nepavyko.

    Frederick apygardos šerifo biuras skelbia, kad viena iš galimų avarijos priežasčių galėjo būti per didelis greitis, tačiau aplinkybės dar tiriamos. Pranešta, kad 19-metis vairuotojas patyrė sužalojimų, kurie nebuvo laikomi pavojingais gyvybei, o kitas keleivis medicininės pagalbos atsisakė.

    Vaidmuo, išgarsinęs visame pasaulyje

    Kaylee Hottle gimė 2007 metais Atlantoje, Džordžijos valstijoje, ir augo kelių kartų kurčiųjų šeimoje. Viešai buvo pabrėžiama, kad ji anksti pradėjo vaidinti ir scenoje pasirodė dar būdama vaikas.

    Didžiausio dėmesio ji sulaukė 2021 metais, kai pasirodė filme Godzilla vs. Kong. Jo siužete jos suvaidinta Jia buvo jauna, kurtė mergaitė, užmezgusi išskirtinį ryšį su Kongu, o šis emocinis aspektas tapo vienu ryškiausių filmo akcentų.

    Vėliau aktorė sugrįžo ir tęsinyje Godzilla x Kong: The New Empire, taip įtvirtindama savo vietą vadinamojo Monsterverse filmų serijoje. Šie filmai sulaukė itin plataus tarptautinio dėmesio, todėl žinia apie Hottle mirtį greitai pasklido ir už JAV ribų.

    Užuojautos iš mokyklos ir kino industrijos

    Užuojautą pareiškė Teksaso kurčiųjų mokykla, kurioje Kaylee Hottle mokėsi vyresnėse klasėse. Bendruomenė pabrėžė, kad netektis sukrėtė jos šeimą, draugus ir bendraklasius.

    „Su giliu liūdesiu dalijamės širdį veriančia žinia, kad mūsų mokyklos abiturientė Kaylee Hottle tragiškai žuvo automobilio avarijoje. Mintimis esame su jos artimaisiais ir visais, kurie ją pažinojo“, – teigiama mokyklos pranešime.

    Atjautos žodžius viešai skelbė ir kino pasaulio atstovai. „Legendary Pictures“ išplatintame pareiškime akcentuota, kad jaunos aktorės vaidmuo į filmus įnešė šilumos ir žmogiškumo, o pati Kaylee buvo vertinama kaip svarbi kūrybinės komandos dalis.

    Kolegos taip pat dalijosi asmeniniais atsisveikinimo žodžiais socialiniuose tinkluose. Tarp jų buvo ir su Godzilla filmais siejamos aktorės, pabrėžusios, kad Hottle paliko ryškų pėdsaką filmavimo aikštelėje ir buvo prisimenama dėl nuoširdumo.

    Avarijos tyrimas tęsiamas, o pareigūnai žada pateikti daugiau informacijos, kai bus įvertintos visos aplinkybės. Kol kas viešai akcentuojama, kad galutinių išvadų dėl priežasčių dar nėra.

  • Luvro Apolono galerija vėl atverta: po Prancūzijos karūnos brangenybių vagystės – naujos taisyklės

    Luvro Apolono galerija vėl atverta: po Prancūzijos karūnos brangenybių vagystės – naujos taisyklės

    Galerija grįžta prie ištakų

    Paryžiaus Luvro muziejuje lankytojams vėl atverta Apolono galerija, kuri 2025 metų spalį tapo vienos garsiausių pastarųjų metų vagysčių vieta. Erdvė sugrąžinta į pirminę 17 amžiaus ceremoninės valstybinės galerijos paskirtį, todėl joje nebėra vitrinų ir eksponuojamų brangenybių.

    Muziejus pabrėžia, kad atnaujinta ekspozicinė logika leidžia daugiau dėmesio skirti pačiai architektūrai ir dekorui. Tai taip pat yra praktinis sprendimas po įvykio, kuris išryškino saugumo spragas pasaulyje bene labiausiai lankomame muziejuje.

    Brangenybės bus rodomos kitaip

    Luvro vadovas Christophe Leribault teigia, kad karūnos brangenybės, kurios per apiplėšimą nebuvo pavogtos, netrukus turėtų būti perkeltos į kitą salę. Ji bus įrengta kaip be langų saugykla, kurioje numatytas griežtesnis patekimo ir apsaugos režimas.

    Pasak muziejaus, toks modelis atitinka tendenciją, kai itin vertingi eksponatai pristatomi mažesnėse, labiau kontroliuojamose erdvėse, o didžiosios reprezentacinės salės paliekamos istorinei atmosferai ir pastato paveldui. Tai taip pat leidžia tiksliau valdyti lankytojų srautus ir saugumo procedūras.

    Vagystė, sukėlusi skandalą

    2025 metų spalį keturių asmenų grupė, pasinaudojusi sunkvežimyje sumontuota kėlimo platforma, į Apolono galeriją įsiveržė dienos metu. Pranešta, kad buvo pagrobti aštuoni Prancūzijos karūnos brangenybių vienetai, o įvykis tapo smūgiu Luvro reputacijai.

    Apiplėšimas sukėlė politinį ir institucinį atgarsį: viešai imta kalbėti apie apsaugos sprendimų neadekvatumą tokio masto institucijoje, o muziejus buvo priverstas skubiai peržiūrėti rizikos vertinimą, prieigos kontrolę ir reagavimo protokolus. Po skandalo iš pareigų pasitraukė tuometinė muziejaus prezidentė Laurence des Cars.

    Pagrobtų vertybių, kurių vertė buvo vertinama maždaug 88 milijonais eurų, iki šiol nepavyko surasti. Tyrimo detalės viešai pateikiamos ribotai, tačiau muziejaus sprendimas atsisakyti vitrinų šioje salėje vertinamas kaip aiškus signalas, kad saugumo standartai bus griežtinami ne tik technologiškai, bet ir keičiant eksponavimo strategiją.

  • Trumpas grasina smogti Irano civilinei infrastruktūrai už atakas Hormūzo sąsiauryje: kas vyksta

    Trumpas grasina smogti Irano civilinei infrastruktūrai už atakas Hormūzo sąsiauryje: kas vyksta

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas smogs Irano civilinei infrastruktūrai kaskart, kai Teheranas apšaudys laivus strateginėje Hormūzo sąsiaurio zonoje. Savo žinutėje socialiniame tinkle „Truth Social“ jis teigė, jog taikiniais galėtų tapti, pavyzdžiui, tiltai ar elektrinės, taip pat objektai netoli Teherano.

    Šie pareiškimai nuskambėjo konflikto eskalacijos fone, kai JAV tęsė smūgius Iranui jau vienuoliktą dieną iš eilės. Iranas atsakė apšaudymais JAV kariniams objektams Persijos įlankos regione, o tai didina riziką, kad karo veiksmai gali išsiplėsti ir apimti daugiau šalių bei svarbiausių transporto ir energetikos maršrutų.

    Hormūzo sąsiauris: kodėl jis svarbus?

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio jūrinių „butelio kakliukų“, per kurį juda reikšminga dalis naftos ir dujų eksporto iš Persijos įlankos. Dėl to kiekvienas karinis incidentas šiame regione beveik iš karto kelia įtampą rinkose ir stiprina baimes dėl tiekimo sutrikimų.

    Tekste minima, kad JAV visuomenėje auga nerimas dėl karo kainos ir dėl poveikio pragyvenimo išlaidoms, ypač degalų kainoms. Trumpas atmetė apklausas, rodančias nepalankias nuotaikas, ir tvirtino, kad amerikiečiai esą nėra nusiteikę prieš karą.

    Smūgiai regione ir aukų skaičiai

    Jordanijos kariuomenė pranešė, kad virš Akabos buvo perimtos Irano raketos ir bepiločiai, o dalis raketų nukrito negyvenamose teritorijose. Situacija prie Akabos ypač jautri, nes tai arti Izraelio Eilato, todėl bet koks netikslus smūgis ar klaida gali įtraukti papildomus žaidėjus.

    Irano valstybinė žiniasklaida skelbė apie sprogimus keliuose šalies regionuose, o Irano sveikatos apsaugos institucijos nurodė, kad per pastarąsias vienuolika dienų per JAV smūgius žuvo 53 žmonės, tarp jų moterų ir vaikų, o sužeistųjų skaičius artėjo prie 600. Tuo metu Irano Revoliucinė gvardija pareiškė, kad atsakomosios atakos bus tęsiamos.

    JAV karių žūtys ir politinis spaudimas

    JAV kariuomenė nurodė, kad Doverio oro bazėje vyko žuvusių karių palaikų sutikimo ceremonija. Pranešta apie žūtis po Irano atakų prieš JAV objektus regione, taip pat apie dingusį JAV karį, kurio paieška tęsiama.

    Tekste taip pat minima, kad konfliktas Vašingtonui jau kainavo apie 32,8 mlrd. eurų. Kartu Trumpas kartojo, kad Iranui negali būti leista įgyti branduolinį ginklą, o tai išlieka centrine JAV retorikos ir spaudimo Teheranui ašimi.

    Be to, Trumpas dar kartą užsiminė apie galimą smūgį, jo teigimu, slaptam Irano branduoliniam kompleksui, vadinamam Pickaxe Mountain, nors Iranas tokio objekto egzistavimą neigia ir pateikia kitą vietovės pavadinimą. Toks viešas taikinių įvardijimas paprastai didina įtampą, nes mažina erdvę deeskalacijai ir sustiprina abipusio atgrasymo logiką.

  • Tyrimas: gyvename ilgiau, bet sveikų metų mažėja – kas didina ligotumo atotrūkį pasaulyje

    Tyrimas: gyvename ilgiau, bet sveikų metų mažėja – kas didina ligotumo atotrūkį pasaulyje

    Žmonių gyvenimo trukmė per pastarąjį šimtmetį smarkiai pailgėjo, o pasaulinis vidurkis pasiekė apie 73,8 metų. Tai siejama su mažėjusiu mirtingumu nuo infekcinių ligų, geresne motinų ir vaikų sveikata bei pažanga gydant lėtines ligas.

    Vis dėlto naujas tarptautinis tyrimas rodo, kad papildomi metai vis dažniau praeina ne geros savijautos, o prastesnės sveikatos sąlygomis. Publikacijoje žurnale „The Lancet Public Health“ teigiama, jog daugumoje iš 204 analizuotų šalių gyvenimo trukmės augimas lenkia sveiko gyvenimo trukmės didėjimą.

    Skaičiuojama, kad 2023 metais žmonės vidutiniškai 14,5 proc. savo gyvenimo praleido su ligomis, negalia ar ryškiais kasdienės veiklos apribojimais. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad ilgiausiai gyvenančiose valstybėse dažnai fiksuojami ir ilgesni prastos sveikatos laikotarpiai.

    Kur ligotumo atotrūkis didžiausias?

    Tyrime pabrėžiama, kad turtingiausiose šalyse 2023 metais prastos sveikatos dalis siekė apie 15,7 proc. gyvenimo. Mažiausias sergamumo atotrūkis, vertinant regionais, nustatytas Afrikoje į pietus nuo Sacharos, kur jis įvardijamas kaip apie 9 metų.

    Tarp šalių, kuriose ligotumo atotrūkis buvo ryškiausias, išskiriamos Jungtinės Amerikos Valstijos, Australija ir Kanada. Tuo metu Nauru, Saliamono Salos ir Laosas minimi kaip valstybės, kuriose žmonės santykinai trumpiausiai gyvena su prasta sveikata.

    Nyderlandai įvardijami kaip viena iš šalių, kuriose per kelis dešimtmečius labiausiai išaugo gyvenimo dalis, praleidžiama su sveikatos sutrikimais. Tyrimo duomenimis, ji didėjo nuo 13,2 proc. 1990 metais iki 15,7 proc. 2023 metais.

    Kas labiausiai didina prastų metų skaičių?

    Autoriai skaičiuoja, kad 57,4 proc. pasaulinio ligotumo atotrūkio sudaro ne mirtinos, bet ilgalaikę negalią ar funkcinius apribojimus sukeliančios būklės. Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių gyvena ilgiau, tačiau su skausmu, judėjimo ribotumu ar kitais lėtiniais simptomais.

    Tarp pagrindinių priežasčių minimi raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai, ypač apatinės nugaros dalies skausmai, taip pat psichikos sveikatos sutrikimai. Svarbų vaidmenį, pasak tyrimo, turi ir jutimo organų ligos, pavyzdžiui, su amžiumi susijęs klausos silpnėjimas, bei netyčiniai sužalojimai.

    Mažesnių pajamų šalyse, be lėtinių būklių, didelę dalį prastos sveikatos metų sudaro mitybos nepakankamumas, kvėpavimo takų infekcijos, tuberkuliozė ir apleistos tropinės ligos. Tai rodo, kad sveiko gyvenimo trukmę skirtingose valstybėse trumpina nevienodos, bet dažnai išvengiamos priežastys.

    Tyrime taip pat išskiriami rizikos veiksniai: per didelis kūno masės indeksas, vaikų ir motinų mitybos nepakankamumas, tabako vartojimas, padidėjusi gliukozė kraujyje nevalgius ir oro tarša. Aukštų pajamų šalyse tarp reikšmingų veiksnių dažniau minimas didelis alkoholio vartojimas ir narkotikų vartojimas.

    Ką tai reiškia sveikai senatvei?

    Tyrimo autoriai teigia, kad sveikatos sistemoms vien gyvenimo trukmės didinimo nebeužtenka, nes visuomenei brangiai kainuoja ilgesnis gyvenimas su negalia. Dėl to vis dažniau keliami klausimai, kaip tvariai finansuoti socialinę globą ir kaip subalansuoti prevencijos, gydymo, reabilitacijos bei inovacijų prioritetus.

    Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, sveikas senėjimas siejamas su funkcinių gebėjimų išsaugojimu, leidžiančiu vyresniame amžiuje gyventi savarankiškai ir patirti gerovę. Tyrime pabrėžiama, kad nuo 1990 metų prastos sveikatos gyvenimo dalis nuosekliai auga, todėl prevencijai ir ilgalaikei priežiūrai reikia daugiau dėmesio.

    „Mūsų rezultatai rodo, kad būsimi gyventojų sveikatos laimėjimai priklausys ne tik nuo to, ar žmonės gyvens ilgiau, bet ir nuo to, ar jie gyvens sveikiau“, – sakė Vašingtono universiteto Medicinos mokyklos Sveikatos metrikos ir vertinimo instituto vadovas Christopheris Murray.

    „Sveikos senatvės pažanga turėtų būti vertinama ne vien pagal gyvenimo trukmę, bet ir pagal sveiko gyvenimo trukmę, daugiau investuojant į prevenciją, ilgalaikį ligų valdymą ir lėtinių ligų priežiūrą“, – pridūrė C. Murray.

    Autoriai akcentuoja, kad didžiausią poveikį gali turėti ankstyvesnis rizikos veiksnių valdymas, geriau prieinama reabilitacija, psichikos sveikatos paslaugos ir integruotos ilgalaikės priežiūros modeliai. Taip pat pabrėžiama pagalbinių technologijų svarba, nes jos gali realiai sumažinti kasdienės veiklos ribojimus ir prailginti savarankiško gyvenimo laiką.

  • Aliyevas atvyko į Berlyną: Vokietija siekia daugiau dujų ir naujo prekybos kelio į Europą

    Aliyevas atvyko į Berlyną: Vokietija siekia daugiau dujų ir naujo prekybos kelio į Europą

    Energetika ir prekyba – vizito ašis

    Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas antradienį atvyko į Berlyną pirmojo valstybinio vizito į Vokietiją. Derybų darbotvarkėje dominavo energetinis saugumas ir vadinamasis Vidurinysis koridorius – prekybos maršrutas, jungiantis Kiniją ir Europą per Centrinę Aziją bei Pietų Kaukazą.

    Vizitas vyksta Europai ir toliau mažinant priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro. Vokietijai, kuri po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą skubiai perorientavo energijos tiekimą, papildomi dujų šaltiniai išlieka strateginis prioritetas.

    Strateginė partnerystė ir nauji susitarimai

    I. Aliyevas susitiko su kancleriu Friedrichu Merzu dvišalėms deryboms, po kurių įvyko platesnis susitikimas su ministrų kabineto nariais. Šalys pasirašė bendrą strateginės partnerystės deklaraciją ir kelis susitarimus dėl energetikos, transporto, infrastruktūros, prekybos ir investicijų, taip pat mokslo ir technologijų.

    Vokietija tapo antra Europos šalimi po Italijos, pasirašiusia tokio formato susitarimą su Azerbaidžanu. Kartu Berlyne vyko ir bendras verslo forumas, skirtas politinius įsipareigojimus paversti konkrečiais projektais bei investicijomis.

    „Noriu padėkoti prezidentui Ilhamui Aliyevui. Jūs sukuriate galimybę mums gauti didesnius dujų kiekius iš Azerbaidžano. Tai atsispindi ir šiandien pasirašytoje bendroje deklaracijoje“, – sakė Friedrichas Merzas.

    „Azerbaidžanas gali tiekti reikalingą naftos kiekį. Tai galima padaryti tiek iš vidaus šaltinių, tiek pasitelkiant SOCAR prekybos padalinį“, – sakė Ilhamas Aliyevas.

    Dujos per Pietinį dujų koridorių

    Vokietija yra viena naujausių Baku dujų pirkėjų: tiekimas į šalį pradėtas 2024 metais per Pietinį dujų koridorių ir tolesnes jungtis Europos tinkle. I. Aliyevas teigė tikintis, kad metiniai pristatymai Vokietijai kitais metais pasieks 2 mlrd. kubinių metrų.

    Kancleris F. Merzas Pietinį dujų koridorių įvardijo kaip patikimą tiekimo kryptį ir pabrėžė ilgalaikės partnerystės siekį. Pasak Azerbaidžano pusės, šalis Europai šiuo metu per metus tiekia apie 12 mlrd. kubinių metrų dujų, o didžiausi gavėjai yra Italija, Graikija, Bulgarija ir Vengrija.

    Aliyevas taip pat pareiškė, kad Baku pasirengęs didinti tiekimą Vokietijai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms. Tokie pareiškimai pateikiami platesniame kontekste, kai ES ieško stabilesnių alternatyvų rusiškam energijos importui ir stiprina tiekimo kelių atsparumą.

    Vidurinysis koridorius ir regiono įtampos

    Ne mažiau svarbi derybų tema – Vidurinysis koridorius, jungiantis Kiniją su Europa per Kazachstaną, Azerbaidžaną, Gruziją ir Turkiją. I. Aliyevas teigė, kad Azerbaidžanas daug investavo į Alato uosto prie Kaspijos jūros pajėgumų plėtrą, o krovinių srautai šiuo maršrutu ženkliai augo.

    Vokietijai, kaip vienai didžiausių Europos pramonės ekonomikų ir Azijos prekių importuotojų, alternatyvūs logistikos keliai tampa svarbūs tiek dėl verslo rizikų valdymo, tiek dėl siekio mažinti priklausomybę nuo tranzito per Rusiją.

    Azerbaidžano vadovas taip pat užsiminė apie regione vykstančius konfliktus, kurie trikdo energijos ir prekybos srautus, ir teigė, jog šalis laikosi subalansuotos pozicijos bei yra pasirengusi remti diplomatines pastangas stabilumui atkurti. Savo ruožtu F. Merzas palankiai įvertino Armėnijos ir Azerbaidžano taikos procesą ir paragino užbaigti taikos susitarimo derinimą.

    Vėliau tą pačią dieną I. Aliyevas atskirai susitiko su Vokietijos prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu. Pasak pranešimų, susitikime aptarta dvišalių ryšių plėtra ir regiono saugumo klausimai.

  • Europos Komisija rengiasi nusileisti JAV tarifams: svarbu neperžengti 15 proc. ribos

    Europos Komisija rengiasi nusileisti JAV tarifams: svarbu neperžengti 15 proc. ribos

    Europos Sąjunga ruošiasi priimti naujus Jungtinių Valstijų tarifus, kuriuos Vašingtonas artimiausiomis dienomis ketina taikyti dėl įtarimų, susijusių su priverstiniu darbu pasaulinėse tiekimo grandinėse. Europos Komisija pabrėžia, kad kritinis kriterijus yra 15 proc. riba, įtvirtinta 2025 metų liepą pasiektame ES ir JAV prekybos susitarime.

    Komisijos teigimu, nors Briuselis su tokių priemonių motyvais nesutinka, šiuo metu prioritetas yra užtikrinti susitarimo laikymąsi ir apsaugoti bendroves nuo staigių ir nenuspėjamų prekybos sąlygų pokyčių. ES pareigūnai atidžiai seka, kokio dydžio galutiniai muitai bus įtvirtinti ir kaip jie bus taikomi konkrečioms prekių grupėms.

    „Mes nesutinkame su išvadomis dėl priverstinio darbo ir tai aiškiai pasakėme JAV partneriams“, – sakė vienas aukšto rango ES pareigūnas.

    „Tačiau pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad susitarimas būtų gerbiamas, o mūsų įmonės gautų stabilumą ir nuspėjamumą“, – pridūrė jis.

    Kas keičiasi JAV tarifų režime

    Dabartinis JAV tarifų režimas, taikomas prekybos partneriams, baigia galioti penktadienį, o JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris nurodė, kad naujų priemonių įgyvendinimas yra neišvengiamas. Šios priemonės siejamos su JAV atliekamu vertinimu, ar prekybos partneriai pakankamai kovoja su priverstiniu darbu pagamintų prekių patekimu į rinką.

    ES ir JAV susitarimas numato, kad JAV muitai Europos Sąjungos prekėms neturėtų viršyti 15 proc. lubų. Europos Komisija akcentuoja, kad būtent šios ribos laikymasis leistų išvengti plataus masto eskalacijos ir išsaugoti bent minimalų planavimo aiškumą eksportuotojams.

    JAV šiemet jau buvo įvedusi papildomus muitus prekybos partneriams po JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo, kuris ankstesnius 2025 metų tarifus pripažino neteisėtais. Pridėjus juos prie įprastų taikomų muitų, vidutinė našta ES prekėms, kaip nurodoma, yra priartėjusi prie 15 proc. ribos.

    Priverstinio darbo tema – ir ES darbotvarkėje

    Europos Komisija pabrėžia, kad Europos Sąjungoje jau galioja griežtas reguliavimas, nukreiptas prieš priverstiniu darbu pagamintas prekes, ir kad tokiais argumentais grindžiami tarifai, Briuselio vertinimu, nėra pagrįsti. Komisija yra viešai sakiusi, jog muitai dėl šių priežasčių būtų nepateisinami, tačiau dabar signalizuoja pragmatišką laikyseną, orientuotą į susitarimo ribų išsaugojimą.

    Situaciją komplikuoja ir platesnė JAV prekybos politikos kryptis. Pastarosiomis savaitėmis skambėjo ir grasinimai ateityje itin smarkiai didinti muitus kai kurioms importo kategorijoms, įskaitant generinius vaistus, nors Europos Komisija nurodo, kad pagal ES ir JAV susitarimą tam tikros vaistų grupės turėtų būti išimtos iš papildomų tarifų taikymo.

    Artimiausiu metu ES institucijoms svarbiausia bus įvertinti, ar naujos JAV priemonės iš tiesų tilps į 15 proc. rėmus, ir kokią įtaką jos turės atskiroms pramonės šakoms. Verslui tai reikš ne tik galimus kaštų pokyčius, bet ir didesnį spaudimą užtikrinti tiekimo grandinių skaidrumą, ypač ten, kur rizika dėl priverstinio darbo tarptautinėje prekyboje laikoma didesne.

  • Ispanijoje antrinės būsto kainos šovė 17,2 proc.: pasiektas 21 metų rekordas, štai kur brangsta labiausiai

    Ispanijoje antrinės būsto kainos šovė 17,2 proc.: pasiektas 21 metų rekordas, štai kur brangsta labiausiai

    Ispanijoje antrinės rinkos būsto kainos toliau kyla į viršų: 2026 metų antrąjį ketvirtį jos buvo 17,2 proc. didesnės nei prieš metus. Tokį šuolį fiksuoja nekilnojamojo turto portalo „Fotocasa“ indeksas, skaičiuojantis skelbimuose prašomas kainas.

    Per 2026 metų balandžio–birželio mėnesius kainos, palyginti su pirmu ketvirčiu, didėjo dar 4 proc. Birželį vidutinė prašoma antrinio būsto kaina pasiekė 3 133 eurus už kvadratinį metrą, o tai – aukščiausias lygis per pastaruosius 21 metus.

    „Fotocasa“ tyrimų vadovė María Matos teigia, kad pagrindinė priežastis – ryškus paklausos ir pasiūlos disbalansas. Jos vertinimu, ribota parduodamų būstų pasiūla, finansavimo sąlygos ir demografinis spaudimas didžiuosiuose centruose kelia kainas ir apsunkina įperkamumą.

    „Rezultatas – vis spartesnis kainų augimas, kuris apsunkina įsigijimą ir didina įperkamumo atotrūkį didelei daliai namų ūkių“, – sakė María Matos.

    Šios tendencijos sutampa ir su oficialia statistika, nors skaičiavimo metodika skiriasi. Nacionalinis statistikos institutas (INE) vertina realias sandorių kainas, o ne skelbimų lūkesčius, todėl rodikliai gali skirtis tiek lygiu, tiek augimo tempu.

    INE duomenimis, 2026 metų pirmąjį ketvirtį bendras būsto kainų lygis Ispanijoje buvo 12,9 proc. didesnis nei prieš metus, o antrinis būstas brango 13,5 proc. Tai rodo, kad kainų kilimas yra plačiai paplitęs ir matomas ne vien skelbimų rinkoje.

    Kuriuose regionuose kainos kyla sparčiausiai

    „Fotocasa“ duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį kainos didėjo 16-oje autonominių bendruomenių. Didžiausias ketvirtinis augimas fiksuotas Mursijos regione – 8,6 proc., po jo rikiuojasi Kantabrija su 6,3 proc. ir Valensijos bendruomenė su 5,9 proc.

    Metiniu pjūviu Mursija taip pat buvo pirmoje vietoje – kainos čia šoktelėjo 28 proc. Toliau sekė Kantabrija su 20 proc., Valensijos bendruomenė su 19,8 proc., Astūrija su 17 proc. ir Andalūzija su 16,9 proc.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad 2026 metų birželį jau 14 autonominių bendruomenių fiksavo dviženklį metinį brangimą. Palyginimui, 2025 metais tokių buvo 11, 2024 metais – 6, 2023 metais – 7, tad brangimas tapo dar labiau išplitęs.

    Kur antrinis būstas brangiausias

    Brangiausiais regionais išliko Balearų salos ir Madridas. Vidutinės prašomos antrinio būsto kainos čia siekė atitinkamai 5 441 ir 5 410 eurų už kvadratinį metrą.

    Toliau rikiuojasi Baskų kraštas, kur vidurkis siekia 3 925 eurus už kvadratinį metrą, Katalonija su 3 418 eurų ir Kanarų salos su 3 374 eurais. Pigiausiomis kryptimis išsiskyrė Ekstremadūra su 1 352 eurais, Kastilija-La Manča su 1 407 eurais ir Kastilija ir Leonas su 1 816 eurų.

    Provincijų lygmeniu ketvirtinis augimas fiksuotas 46 provincijose. Didžiausi šuoliai užfiksuoti Leone, Palensijoje ir Mursijoje, o kainų kritimas – tik keliose teritorijose, įskaitant Kuenką ir Huelvą.

    Tarp provincijų sostinių ryškiausiai brango Leonas, o aukščiausią vidutinę kainą šalyje išlaikė Donostija-San Sebastianas – 7 158 eurai už kvadratinį metrą. Tarp didžiųjų miestų po jo sekė Madridas su 6 630 eurų ir Barselona su 5 368 eurais.

    Miesto rajonų statistika atskleidžia dar didesnę kainų poliarizaciją. Madrido Salamankos rajone prašoma kaina pasiekė 10 786 eurus už kvadratinį metrą, o Barselonoje brangiausiu laikomas Sarrià-Sant Gervasi rajonas, kur vidurkis siekia 7 540 eurų.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad tokie rekordai dažnai atsiremia į kelis ilgalaikius veiksnius: nuolatinę paklausą didmiesčiuose ir pakrantėse, ribotą naujos statybos pasiūlą, sugriežtėjusią nuomos rinką bei turistinių vietovių spaudimą vietos gyventojų būsto įperkamumui. Dėl to kainų kilimas vis dažniau tampa ne tik NT rinkos, bet ir socialinės politikos klausimu.