CP v2

Blog

  • Skiepai Lietuvoje: apimtys vis dar nesiekia 95 proc., Tauragėje krenta MMR ir pneumokokų rodikliai

    Skiepai Lietuvoje: apimtys vis dar nesiekia 95 proc., Tauragėje krenta MMR ir pneumokokų rodikliai

    Skiepijimas išlieka viena patikimiausių visuomenės sveikatos priemonių, padedančių apsaugoti vaikus ir suaugusiuosius nuo užkrečiamųjų ligų bei jų komplikacijų. Vis dėlto Lietuvoje pastaraisiais metais skiepijimo apimtys dažnai nesiekia Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamo 90–95 proc. lygio, kuris svarbus kolektyviniam imunitetui.

    Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), minint Europos imunizacijos savaitę, primena, kad laiku skiepijant pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių saugomas ne tik konkretus vaikas. Didelės apimtys mažina ir protrūkių riziką bendruomenėse, ypač tarp pažeidžiamų žmonių, kurie dėl sveikatos būklės ne visada gali būti paskiepyti.

    Tauragės rajono skaičiai

    Tauragės rajone dalies skiepijimų apimtys mažėja, rodo NVSC pateikti duomenys. Nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito (MMR) rekomenduojama paskiepyti ne mažiau kaip 95 proc. gyventojų, tačiau šio lygio rajone nepasiekiama.

    MMR pirmąja doze pernai paskiepyta 79,85 proc. dvimečių, kai 2024 metais šis rodiklis siekė 83,33 proc. Antrąja doze paskiepyta 84,07 proc. septynmečių, kai 2024 metais buvo 85,15 proc.

    Mažėjo ir skiepijimo nuo pneumokokinės infekcijos apimtys: paskiepyta 74,9 proc. vaikų, kai 2024 metais buvo 83,98 proc. Specialistai pabrėžia, kad krintant apimtims didėja tikimybė, jog infekcijos lengviau plis ugdymo įstaigose ir šeimose.

    Kur apimtys auga?

    Kai kurių skiepų rodikliai Tauragės rajone gerėja. Nuo B tipo meningokokinės infekcijos paskiepyta 81,27 proc. vaikų (2024 metais buvo 77,73 proc.), nuo rotavirusinės infekcijos 85,26 proc. (2024 metais buvo 79,29 proc.).

    Ryškesnis augimas fiksuotas ir skiepijant nuo žmogaus papilomos viruso: apimtys pasiekė 69,21 proc., kai 2024 metais buvo 58,39 proc. Nedidelis augimas matomas ir kombinuotų skiepų grupėje nuo kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito bei B tipo Haemophilus influenzae infekcijos: 85,66 proc. (2024 metais buvo 85,15 proc.).

    Kodėl svarbus pasitikėjimas?

    NVSC pažymi, kad skiepijimo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo visuomenės pasitikėjimo ir informacijos kokybės. Mažėjant apimtims ir plintant klaidinančioms žinutėms, didėja rizika, kad ligos, kurios ilgą laiką buvo retos, vėl taps dažnesnės.

    Jei kyla klausimų dėl skiepų saugumo, veiksmingumo ar skiepijimo grafiko, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją ar pediatrą. Būtent medicinos specialistai gali įvertinti individualią situaciją, paaiškinti galimas reakcijas ir padėti sudaryti skiepijimo planą, jei skiepai buvo praleisti.

    NVSC ragina informaciją vertinti kritiškai ir remtis patikimais šaltiniais, o sprendimus dėl vaikų skiepijimo grįsti mokslo įrodymais. Specialistų teigimu, stabilios ir aukštos skiepijimo apimtys yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių išvengti protrūkių ir apsaugoti tuos, kuriems infekcijos gali sukelti sunkiausias pasekmes.

    Šaltiniai:
    – https://www.who.int/campaigns/world-immunization-week
    – https://www.ecdc.europa.eu/en/immunisation-and-vaccines
    – https://nvsc.lrv.lt/vaikai

  • „Carrefour“ traukiasi iš Lenkijos: per metus dingo 73 parduotuvės, smunka pardavimai

    „Carrefour“ traukiasi iš Lenkijos: per metus dingo 73 parduotuvės, smunka pardavimai

    Prancūzijos mažmeninės prekybos grupė „Carrefour“ mažina savo tinklą Lenkijoje: per metus šalyje nebeliko 73 parduotuvių. Naujausi bendrovės rezultatai rodo, kad Lenkija išlieka viena silpniausių grupės rinkų, nors globaliu mastu pardavimai auga.

    2026 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje „Carrefour“ Lenkijoje turėjo 704 prekybos vietas, kai prieš metus jų buvo 777. Toks kritimas rodo ne pavienių uždarymų bangą, o nuoseklų tinklo traukimąsi, kai dalis taškų uždaromi, perleidžiami partneriams arba restruktūrizuojami.

    Lenkija krenta, grupė auga

    Per 2026 metų pirmuosius tris mėnesius „Carrefour“ grupės pardavimai, vertinant palyginamųjų parduotuvių rodikliu, augo 2,2 proc. ir pasiekė 21,1 mlrd. eurų. Didžiausią indėlį į bendrą augimą davė Prancūzija ir Ispanija.

    Prancūzijoje pardavimai siekė 11,1 mlrd. eurų, Ispanijoje 2,8 mlrd. eurų, abiejose rinkose fiksuojant augimą. Tuo metu Lenkijoje situacija priešinga: palyginamųjų parduotuvių pardavimai smuko 2,9 proc., o tai signalizuoja mažėjantį pirkėjų aktyvumą net ir veikiančiose vietose.

    Kas spaudžia „Carrefour“ rinkoje?

    „Carrefour“ Lenkijoje per ketvirtį sugeneravo 548 mln. eurų pardavimų. Bendras pardavimų pokytis buvo minus 2,8 proc., o organinis nuosmukis siekė 4,3 proc., tai reiškia, kad traukimąsi lemia ne vien tinklo sumažėjimas, bet ir silpnesnė dinamika esamose parduotuvėse.

    Bendrovė kaip vieną pagrindinių priežasčių įvardija prastėjančias vartotojų nuotaikas ir sudėtingesnę mažmeninės prekybos aplinką. Praktikoje tai dažnai reiškia didesnį kainų jautrumą, pirkėjų migraciją į pigesnius formatus bei stiprėjančią konkurenciją dėl kasdienio krepšelio.

    Kokio formato tinklas liko?

    Nors tinklas mažėja, Lenkijoje „Carrefour“ vis dar veikia keliais formatais. 2026 metų kovo pabaigoje šalyje buvo 94 hipermarketai, 141 supermarketas, 463 patogumo parduotuvės ir 6 minkštojo diskonto tipo parduotuvės.

    Hipermarketų formatas daugelyje Europos rinkų susiduria su iššūkiais dėl pirkėjų įpročių pokyčių, o augimo varikliais dažniau tampa patogumo parduotuvės, e. prekyba ir lojalumo programos. Vis dėlto Lenkijos rezultatai rodo, kad vien formato įvairovės nepakanka, kai silpsta bendras vartojimas ir spaudžia kainų konkurencija.

    „Rezultatai atitinka mūsų planą, tęsiame strategiją Carrefour 2030 ir didiname konkurencingumą“, – sakė „Carrefour“ grupės vadovas Alexandre Bompard.

    Jis taip pat nurodė, kad bendrovė kol kas nemato reikšmingo įtampos Artimuosiuose Rytuose poveikio veiklai ir patvirtino 2026 metų finansinius tikslus. Tai reiškia, kad grupė tikisi stabilumo bendrai, tačiau atskirose rinkose, tokiose kaip Lenkija, gali tęsti griežtesnį kaštų ir tinklo peržiūros kursą.

    Šaltiniai:

    – https://www.carrefour.com/en/finance/publications

    – https://www.carrefour.com/en/group/strategy

  • Tauragės savivaldybė tapo diasporai draugišku darbdaviu: siūlo nuotolines atrankas ir darbą

    Tauragės savivaldybė tapo diasporai draugišku darbdaviu: siūlo nuotolines atrankas ir darbą

    Tauragės rajono savivaldybės administracija prisijungė prie iniciatyvos Diasporai draugiškas darbdavys. Tai reiškia, kad į darbą savivaldybėje aktyviau kviečiami ir užsienyje gyvenantys tauragiškiai bei kiti Lietuvos diasporos atstovai.

    Praktikoje kandidatai gali dalyvauti atrankose nuotoliniu būdu, o daliai pareigybių gali būti taikomas nuotolinis arba mišrus darbo organizavimas. Savivaldybė pabrėžia, kad galimybės priklausys nuo konkrečios pareigybės pobūdžio ir funkcijų.

    Kas yra ši iniciatyva?

    Diasporai draugiškas darbdavys yra Užimtumo tarnybos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuojamas modelis, kuriuo siekiama palengvinti grįžimą į Lietuvos darbo rinką. Pagrindinis tikslas yra mažinti barjerus, su kuriais susiduria užsienyje dirbantys lietuviai, kai nori grįžti ir tęsti karjerą Lietuvoje.

    Tokioms organizacijoms rekomenduojama taikyti lankstesnius sprendimus atrankose, greičiau suteikti informaciją apie konkurso procesą ir sąlygas, o esant galimybei sudaryti nuotolinio darbo ar mišraus darbo grafiką. Tai ypač aktualu kandidatams, kurie dėl šeimos, įsipareigojimų ar logistikos negali greitai atvykti į Lietuvą vien dėl pirmųjų atrankos etapų.

    Kaip atpažinti konkursus?

    Skelbiamuose konkursuose prie laisvų pareigų nurodymų bus matomas Diasporai draugiško darbdavio žymėjimas. Šis ženklas siunčia aiškią žinutę užsienyje gyvenantiems lietuviams, kad atrankos procedūros gali būti pritaikomos ir išvykusiems, o grįžimas planuojamas realistiškai, nedarant skubotų sprendimų.

    Ieškantiems darbo tai gali reikšti paprastesnį kelią iki konkurso pradžios ir aiškesnę komunikaciją apie tolimesnius žingsnius. Savivaldybė taip pat akcentuoja, kad į komandą laukia sugrįžtančių specialistų ir sieks padėti pasirinkti tinkamiausias karjeros galimybes Tauragėje.

    Šaltiniai:

    – https://taurage.lt/

    – https://uzt.lt/

    – https://eimin.lrv.lt/

  • Tauragėje susirinkę mokinių lyderiai apie tvarumą: iniciatyvos, kurios jau keičia mokyklas

    Tauragėje susirinkę mokinių lyderiai apie tvarumą: iniciatyvos, kurios jau keičia mokyklas

    Tauragės „Versmės“ gimnazijoje surengta Respublikinė mokinių savivaldos institucijų konferencija Ne rytoj, o šiandien: mokinių iniciatyvos tvarumo link. Į renginį atvyko mokinių savivaldų atstovai iš skirtingų Lietuvos mokyklų, aptarti, kaip tvarumo idėjos gali virsti konkrečiais veiksmais bendruomenėse.

    Konferenciją atidarė Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Rakauskienė, akcentavusi jaunimo iniciatyvumo ir atsakomybės svarbą. Pasak jos, tvarūs sprendimai prasideda nuo kasdienės praktikos mokyklose ir nuo gebėjimo telkti bendruomenę bendram tikslui.

    Mokinių savivaldos idėjos praktikoje

    Renginio metu mokiniai pristatė jau įgyvendinamas bei planuojamas iniciatyvas: nuo atliekų rūšiavimo kultūros stiprinimo ir daiktų pakartotinio naudojimo iki taupesnio energijos ir vandens vartojimo. Dalis komandų dalijosi patirtimis, kaip įtraukti klases į mokyklos sprendimų priėmimą ir paversti tvarumą ne vien projektu, o ilgalaike tvarka.

    Diskusijose pabrėžta, kad mokinių savivalda dažnai tampa greičiausiu kanalu pokyčiams pradėti, nes ji jungia mokinius, mokytojus ir administraciją. Konferencijos dalyviai akcentavo ir komunikacijos svarbą: tvarumo iniciatyvos veikia tuomet, kai mokyklos aiškiai susitaria dėl tikslų ir matuoja rezultatus, pavyzdžiui, kiek sumažėjo mišrių atliekų ar kiek bendruomenė sutaupė popieriaus.

    Ekologija neramiais laikais

    LRT žurnalistas ir tvarumo idėjų puoselėtojas Silvestras Dikčius skaitė pranešimą Ekologija neramiais laikais: Tavo slaptoji galia keisti pasaulį. Jis kalbėjo apie tai, kaip kasdieniai pasirinkimai ir bendruomeniniai sprendimai gali turėti apčiuopiamą poveikį, o tvarumas nėra vien „žalioji“ tema, bet ir atsparumo, ekonomijos bei atsakomybės klausimas.

    „Didžiausias pokytis prasideda tada, kai nustojame laukti idealių sąlygų ir pradedame nuo to, ką galime padaryti šiandien“, – sakė Silvestras Dikčius.

    Nuo idėjų prie sprendimų

    Po pranešimo vyko kūrybinės dirbtuvės, orientuotos į praktinių sprendimų paiešką ir bendradarbiavimą. Dalyviai dirbo su realiomis mokyklų situacijomis, ieškojo būdų, kaip iniciatyvas padaryti tęstines, o veiklas susieti su mokyklos kasdienybe ir ugdymo turiniu.

    Konferencija užbaigta refleksijomis, apibendrinant patirtis ir išsigryninant, kokių žingsnių imtis grįžus į savo mokyklas. Organizatorių teigimu, tokie susitikimai padeda mokinių savivaldoms ne tik pasisemti idėjų, bet ir kurti partnerystes, kurios vėliau virsta bendrais projektais.

    Renginyje ne kartą kartota mintis, kad tvarumo iniciatyvos efektyviausios tada, kai jos tampa bendruomenės įpročiu, o ne vienkartine akcija. Mokinių savivaldų aktyvumas rodo, kad jaunoji karta yra pasirengusi imtis atsakomybės ir kurti pokyčius jau dabar.

    Šaltiniai:
    – https://sdgs.un.org/goals
    – https://education.ec.europa.eu/focus-topics/green-education
    – https://unesdoc.unesco.org/ark:/48223/pf0000374802

  • Nafta vėl teka per „Družba“: Vengrija ir Slovakija traukiasi, ES paskola Ukrainai priartėjo

    Nafta vėl teka per „Družba“: Vengrija ir Slovakija traukiasi, ES paskola Ukrainai priartėjo

    Naftos srautams „Družba“ vamzdynu atsinaujinus, Europos Sąjungoje atsirado reali galimybė užbaigti politinę aklavietę ir pajudinti didžiausią Bendrijos finansinį paketą Kyjivui. Vengrija ir Slovakija savo pritarimą maždaug 90 mlrd. eurų dydžio paskolai buvo susiejusios su faktiniu žaliavos tiekimo atnaujinimu į jų teritoriją.

    Tiekimai atsinaujino ketvirtadienio paryčiais, o Slovakiją nafta pasiekė po beveik trijų mėnesių trukusio sutrikimo. Trikdis kilo po sausį įvykdyto smūgio į vamzdyno atkarpą Ukrainoje, dėl kurio dalis infrastruktūros laikinai tapo neveiksni.

    Slovakijos ekonomikos ministrė Denisa Saková patvirtino, kad srautai atkurti pagal suderintą planą.

    „Nuo šiandien 2.00 valandos naftos įleidimas į Slovakiją per „Družba“ vamzdyną atnaujintas“, – sakė Denisa Saková.

    Vengrijos pusėje pareigūnai nurodė, kad rusiška nafta šalį pasiekė ketvirtadienį apie 12.55 valandos. Būtent toks patvirtinimas, anot diplomatinių šaltinių, buvo esminė sąlyga, kad Budapeštas nustotų blokuoti sprendimą dėl paskolos Ukrainai ir nebetrukdytų techniniams procesams Briuselyje.

    Ši situacija kelis mėnesius buvo įšaldžiusi sprendimų priėmimą, nes Vengrija, o kartu ir Slovakija reikalavo ne formalių garantijų, o fizinio tiekimo atnaujinimo. ES diplomatų vertinimu, sprendimas dėl finansavimo galėjo būti judinamas tik tada, kai nafta realiai pradės tekėti į jų teritoriją, nes kitaip politinė rizika jų sostinėms būtų per didelė.

    Kas pasikeičia Ukrainai ir ES

    Atnaujinti srautai reiškia, kad Vengrijos kelta sąlyga iš esmės įvykdyta, todėl ES gali grįžti prie paskolos tvirtinimo procedūrų. Jei šią savaitę ministrai galutinai pritars, Ukraina lėšas galėtų pradėti gauti jau gegužę, o tai sustiprintų valstybės finansinį stabilumą tęsiantis plataus masto Rusijos karui.

    Šis finansavimas Ukrainai svarbus ne tik karo ekonomikai, bet ir kasdieniam valstybės funkcionavimui: biudžeto pajamų ir išlaidų balansas karo sąlygomis išlieka trapus, o išorinis finansavimas leidžia užtikrinti viešųjų paslaugų tęstinumą ir mažinti spaudimą nacionalinei valiutai bei skolinimosi kaštams.

    „Družba“ reikšmė ir rizikos

    „Družba“ yra viena didžiausių naftotiekių sistemų Europoje, istoriškai tiekusi rusišką naftą į Vidurio Europą. Nors ES politika po 2022 metų vis labiau orientuota į priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių mažinimą, kai kurios šalys dėl infrastruktūrinių apribojimų vis dar išlieka jautrios sutrikimams.

    Diplomatiniai šaltiniai įspėjo, kad po ilgos pauzės gali pasitaikyti techninių nesklandumų, tačiau vien pats atnaujinimas, tikėtina, bus pakankamas politiniam sprendimui pajudėti. Kitaip tariant, vamzdyno klausimas tapo ne vien energetikos, o ir ES finansinės bei užsienio politikos patikimumo testu.

    Platesniame kontekste tai dar kartą parodo, kaip infrastruktūros pažeidžiamumas karo sąlygomis gali tiesiogiai veikti europinius sprendimus dėl paramos Ukrainai. Net ir tada, kai kalbama apie finansines priemones, praktiniai energijos tiekimo klausimai gali tapti lemiamu derybų svertu.

    Šaltiniai:
    – https://www.politico.eu/article/ukraine-repair-druzhba-pipeline-volodymyr-zelenskyy/
    – https://www.politico.eu/article/eu-confident-90b-ukraine-loan-unlocked-thursday/

  • Tauragės rajone patvirtintos architektūros kokybės vertinimo gairės: ką tai keis projektuotojams

    Tauragės rajone patvirtintos architektūros kokybės vertinimo gairės: ką tai keis projektuotojams

    2026 metų balandžio 21 dieną Tauragės rajono savivaldybės taryba patvirtino Architektūros kokybės vertinimo metodikos taikymo Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje gaires. Jos nustato, kaip savivaldybėje bus vertinama planuojamų ir projektuojamų statinių bei teritorijų sprendinių architektūros kokybė.

    Gairės parengtos remiantis Lietuvos Respublikos architektūros įstatymu ir aplinkos ministro 2024 metų balandžio 8 dienos įsakymu Nr. D1-112, kuriuo patvirtinta architektūros kokybės vertinimo metodika. Tai reiškia, kad Tauragės rajonas savo praktikoje įtvirtina vieningą, nacionaliniu lygmeniu apibrėžtą vertinimo logiką.

    Ką nustato naujos gairės?

    Dokumentas apibrėžia architektūros kokybės vertinimo būdą ir priemones, kurios bus taikomos savivaldybės teritorijoje. Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad sprendiniai būtų vertinami sistemiškai, skaidriai ir pagal iš anksto žinomus kriterijus, o ne vien pagal subjektyvias nuomones.

    Tokios gairės savivaldybei svarbios ir dėl viešojo intereso apsaugos: vertinant projektus siekiama suderinti investuotojų tikslus su vietos kontekstu, urbanistine struktūra ir gyventojų poreikiais. Praktikoje tai gali reikšti aiškesnes projektavimo užduotis, labiau argumentuotus sprendimus ir nuoseklesnę savivaldybės poziciją skirtingų projektų atžvilgiu.

    Ką tai reiškia projektuotojams ir vystytojams?

    Projektų rengėjams gairės gali tapti orientyru, kaip iš anksto pasiruošti kokybės vertinimui ir kokių aspektų tikimasi iš architektūrinių sprendinių. Vertinimas pagal vienodus kriterijus paprastai didina prognozuojamumą, nes mažėja netikėtumų, kai reikalavimai paaiškėja tik derinimo pabaigoje.

    Savivaldybei tai suteikia daugiau nuoseklumo priimant sprendimus: panašūs projektai turi būti vertinami panašiai, o sprendimų motyvai tampa lengviau pagrindžiami. Ilgainiui tokia tvarka gali prisidėti prie aukštesnės urbanistinės aplinkos kokybės, kontekstualesnių sprendinių ir didesnio teritorijos patrauklumo gyvenimui bei investicijoms.

    Patvirtintos gairės taip pat siunčia signalą, kad architektūros kokybė savivaldybėje traktuojama kaip ilgalaikė vertė, o ne vien formalus dokumentų suderinimas. Tai ypač aktualu sparčiau besikeičiančiose teritorijose, kur nauja statyba turi derėti su esama aplinka ir viešosiomis erdvėmis.

    Gairių taikymo detalės ir savivaldybės sprendimas skelbiami teisės aktų registre.

    Šaltiniai:

    – https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/e1eb61803d7a11f180c9c618618421ed

    – https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.489624

    – https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2f760260f5e311eea5a28c4c7a63b04d

  • ES atblokuoja 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai: Vengrija ir Slovakija veto atsisakė po naftos tiekimo

    ES atblokuoja 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai: Vengrija ir Slovakija veto atsisakė po naftos tiekimo

    Europos Sąjunga pritarė 90 mlrd. eurų paskolos paketui Ukrainai, kuris buvo įstrigęs kelis mėnesius dėl politinių nesutarimų. Sprendimas priimtas po to, kai Vengrija ir Slovakija nepasinaudojo galimybe iki nustatyto termino blokuoti susitarimą.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Europos paramos paskola buvo atblokuota ir bus skiriama per dvejus metus. Tai laikoma vienu didžiausių ES finansinės paramos sprendimų nuo plataus masto karo pradžios.

    Kas pakeitė Vengrijos ir Slovakijos poziciją

    Vengrija ir Slovakija anksčiau siejo pritarimą paskolai su naftos tiekimo saugumu, ypač dėl srautų per Družbos naftotiekį. Šis sovietmečio infrastruktūros koridorius buvo pažeistas per Rusijos smūgius, o tiekimo sutrikimai tapo politinio spaudimo argumentu.

    Ketvirtadienį naftos srautams atsinaujinus, abi šalys veto atsisakė. Slovakijos ekonomikos ministrė Denisa Saková viešai patvirtino, kad naftos tiekimas į Slovakiją per Družbos naftotiekį buvo atnaujintas pagal suderintą planą.

    „Nuo šios dienos 2.00 valandos naftos tiekimas į Slovakiją per Družbos naftotiekį buvo atnaujintas“, – sakė Denisa Saková.

    Investuotojams skirtoje informacijoje Vengrijos naftos bendrovė „MOL“ taip pat nurodė, kad tiekimas į siurblines šiaurinėje Vengrijoje ir rytų Slovakijoje buvo atkurtas. Tai pašalino pagrindinę sąlygą, kurią Budapeštas ir Bratislava kėlė derybose dėl finansinės paramos Ukrainai.

    Kada Ukraina gali sulaukti lėšų

    Europos Komisija lėšas planuoja išmokėti vėliau, kai valstybės narės užbaigs techninius patikrinimus. Pagal viešai aptartą grafiką realus išmokėjimas gali įvykti gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad ES ketina didinti paramą Ukrainai, kol Rusija tęs agresiją. Ši paskola vertinama kaip priemonė stabilizuoti Ukrainos viešuosius finansus ir sumažinti riziką, jog šalis susidurs su lėšų trūkumu karo sąlygomis.

    Susitarimo atblokavimas kartu atskleidė, kiek glaudžiai karo ekonomika Europoje persipina su energetikos infrastruktūra. Družbos naftotiekio veikimas išlieka jautrus veiksnys regionui, o tiekimo sutrikimai gali greitai tapti politinių sprendimų svertu ES viduje.

    „Kol Rusija didina agresiją, mes didiname paramą drąsiai Ukrainos tautai, kad ji galėtų gintis“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Šaltiniai:

    – https://www.politico.eu/article/eu-confident-90b-ukraine-loan-unlocked-thursday/

    – https://www.politico.eu/article/druzhba-oil-ukraine-loan-slovakia-hungary-viktor-orban/

    – https://x.com/ZelenskyyUa/status/2047281356183416923

    – https://x.com/vonderleyen/status/2047282101335028064

  • Tauragės rajonas dalins 2026 metų mokesčių lengvatas rėmėjams: iki 5 000 eurų už paramą

    Tauragės rajonas dalins 2026 metų mokesčių lengvatas rėmėjams: iki 5 000 eurų už paramą

    Tauragės rajono savivaldybės taryba nusprendė 2026 metais taikyti mokesčių lengvatas juridiniams asmenims, kurie 2025 metais rėmė švietimo, kultūros ir sporto projektus Tauragės rajone. Lengvatos bus taikomos žemės, valstybinės žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčiams.

    Pasak savivaldybės, 2025 metais paramą šių sričių projektams skyrė 9 juridiniai asmenys, o bendra suma siekė 48 750 eurų. Parama buvo skirta VšĮ „Tauragės krepšinis“, VšĮ „Tauragės futbolas“ ir Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešajai bibliotekai.

    Bendra patvirtintų mokesčių lengvatų suma sudaro 20 431,94 eurų. Iš jų žemės mokesčiui numatyta 3 644 eurai, valstybinės žemės nuomos mokesčiui – 1 700 eurų, o nekilnojamojo turto mokesčiui – 15 087,94 eurų.

    Kam taikomos lengvatos?

    Savivaldybė primena, kad nors didžioji dalis paramos pernai buvo nukreipta sporto projektams, lengvatos taikomos ir tiems rėmėjams, kurie prisideda prie kultūros bei švietimo iniciatyvų. Savivaldybės vertinimu, parama šioms sritims padeda stiprinti vietos bendruomenės paslaugas ir rajono patrauklumą.

    Lengvatos gali būti taikomos, kai remiami Tauragės rajono renginiai, tokie kaip šventės, festivaliai ar parodos, taip pat rajono menininkai, turintys meno kūrėjo statusą, bei žinomi meno ir kultūros kolektyvai. Į lengvatų taikymo apimtį patenka ir sportininkų bei komandų rėmimas, sporto renginiai rajone, taip pat švietimo, inovacijų ir socialiniai projektai.

    Kokio dydžio lengvata galima?

    Pagal patvirtintas taisykles, paramos teikėjui gali būti taikomos mokesčių lengvatos iki 50 proc. suteiktos paramos dydžio, tačiau ne daugiau kaip 5 000 eurų. Nurodoma, kad paramos suma, nuo kurios skaičiuojama lengvata, negali būti mažesnė nei 1 000 eurų per metus.

    Taip pat pabrėžiama, kad skyrus paramą einamaisiais metais, mokesčių lengvata suteikiama kito mokestinio laikotarpio apskaičiuotiems mokesčiams. Sprendimas dėl lengvatų priimtas įvertinus juridinių asmenų prašymus ir savivaldybės tarybos patvirtintas taikymo taisykles.

    Su savivaldybės tarybos sprendimais ir jų tekstais galima susipažinti Teisės aktų ir kitų dokumentų paieškos sistemoje, Tauragės rajono savivaldybės dokumentų sąrašuose.

    Šaltiniai:
    – https://teisineinformacija.lt/taurage/list?dokRusys=2

  • ES 20-asis sankcijų paketas: dar 20 Rusijos bankų atkirsti nuo atsiskaitymų eurais ir SWIFT

    ES 20-asis sankcijų paketas: dar 20 Rusijos bankų atkirsti nuo atsiskaitymų eurais ir SWIFT

    Europos Sąjunga įsigaliojus 20-ajam sankcijų paketui išplėtė finansinius ribojimus Rusijai: dar 20 Rusijos kredito įstaigų neteko galimybės vykdyti atsiskaitymus eurais ir dirbti su įmonėmis visoje Bendrijoje. Briuselis pabrėžia, kad tikslas yra siaurinti Kremliaus galimybes finansuoti karą prieš Ukrainą ir apsunkinti tarptautinę prekybą.

    Sankcijų paketą ketvirtadienį paskelbė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa, o sprendimui kelią atvėrė Vengrijos ir Slovakijos atsitraukimas nuo anksčiau reikšto veto. Tai jau dvidešimtas ES sankcijų etapas nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais vasarį.

    „Europa tvirtai laikosi, vieninga ir nepalaužiama remdama Ukrainą“, – sakė António Costa.

    Naujos priemonės nukreiptos ir į sankcijų apėjimą: į sąrašą įtraukti keturi bankai iš Kirgizijos, Laoso ir Azerbaidžano. ES vertinimu, tokios finansų institucijos gali būti naudojamos tarpinėms schemoms, kurios padeda atsiskaityti už rusišką naftą ir dujas arba perkelti mokėjimus per trečiąsias šalis.

    Sankcijos taip pat numato, kad ES įmonėms draudžiama vykdyti sandorius su Rusijos bendrovėmis, kurios aptarnauja ar keičia kriptoturtą. Tai siejama su pastangomis užkirsti kelią alternatyviems atsiskaitymo kanalams, galintiems pakeisti tradicinę bankų infrastruktūrą.

    Smūgis mokėjimams ir tarptautinei prekybai

    Į sankcijų sąrašą įtrauktiems bankams reikšmingai apribojamos tarptautinių atsiskaitymų galimybės, nes jiems tampa neprieinamos pagrindinės tarpbankinės komunikacijos priemonės, įskaitant SWIFT. Praktikoje tai reiškia lėtesnius, brangesnius ar visai neįmanomus mokėjimus už importą ir eksportą, ypač kai dalyvauja Europos partneriai.

    Po šio sprendimo sankcionuotų Rusijos bankų skaičius išaugo iki 70. ES nuosekliai plečia finansinį spaudimą, nes bankų sektorius laikomas viena svarbiausių grandžių, leidžiančių palaikyti prekybos srautus ir valstybės pajamas.

    Pirmą kartą pritaikytas antiapėjimo įrankis

    ES taip pat riboja kai kurių aukštųjų technologijų prekių eksportą į Kirgiziją, remdamasi muitinės duomenimis, kurie, Briuselio vertinimu, rodo aiškius sankcijų apėjimo požymius. Tarp ribojamų prekių minimos metalo apdirbimo staklės ir radijo įranga, galinti turėti ir dvejopą, civilinę bei karinę, paskirtį.

    ES pabrėžia, kad tai pirmas kartas, kai panaudojamas vadinamasis antiapėjimo instrumentas, skirtas mažinti riziką, jog sankcionuotos prekės į Rusiją patenka per trečiąsias valstybes. Kirgizijos valdžia viešai signalizavo apie ketinimus riboti dalį eksporto į Rusiją, o ES ir Kirgizija žada stebėti kitų jautrių prekių srautus.

    Veto fonas ir energetikos klausimas

    Šį sankcijų paketą Briuselis planavo pristatyti 2026 metų vasario 24 dieną, minint ketvirtąsias plataus masto invazijos metines, tačiau procesą pristabdė Vengrijos ir Slovakijos nepritarimas. Abi šalys siejo poziciją su naftos tiekimo rizikomis dėl Druzhba naftotiekio, kuriuo rusiška nafta tradiciškai keliauja į regioną.

    Vėliau, atsinaujinus naftos srautams šiuo maršrutu ir pasikeitus politinėms aplinkybėms Vengrijoje, Budapeštas ir Bratislava atsitraukė nuo veto. ES institucijos savo ruožtu akcentuoja, kad ilgalaikėje perspektyvoje Bendrija siekia mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį.

    Šaltiniai:

    – https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_26_869

    – https://www.politico.eu/article/eu-countries-hungary-ukraine-block-russia-sanctions/

    – https://www.politico.eu/article/druzhba-oil-ukraine-loan-slovakia-hungary-viktor-orban/

  • Mėnesiai kosmose ir keistas efektas: astronautai grįžę į Žemę kitaip jaučia daiktų svorį

    Mėnesiai kosmose ir keistas efektas: astronautai grįžę į Žemę kitaip jaučia daiktų svorį

    Ilgiau pabuvus mikrogravitacijoje, sugrįžimas į Žemę neapsiriboja vien silpnumu ar galvos svaigimu. Naujas beveik 20 metų ruoštas tyrimas rodo, kad astronautų smegenys kurį laiką netiksliai „prognozuoja“ svorį ir jėgą, reikalingą daiktams suimti.

    Tyrimą atlikę Belgijos Leveno katalikiškojo universiteto ir Ispanijos Baskų mokslo fondo mokslininkai palygino, kaip astronautai suima ir juda su daiktais kosmose bei Žemėje. Darbe dalyvavo 11 astronautų, kurie Tarptautinėje kosminėje stotyje praleido mažiausiai 5 mėnesius.

    Gravitacijos pėdsakas neišnyksta

    Mokslininkai nustatė, kad net po kelių mėnesių nesvarumo „gravitacijos įspaudas“ išlieka matomas judesių valdyme. Kitaip tariant, žmogaus nervų sistema ilgai remiasi Žemėje išmoktu raumenų atminties modeliu, net kai reali aplinka kardinaliai pasikeičia.

    Žemėje daiktus suimame taip, kad jie nenukristų, todėl automatiškai įvertiname trintį ir svorį. Mikrogravitacijoje daiktai patys nenukrenta, tad suėmimo tikslas labiau susijęs su daikto perstūmimu erdvėje, o ne su jo laikymu prieš gravitaciją.

    Du testai ir netikėtas rezultatas

    Astronautai atliko dvi užduotis su specialiai sukonstruotu objektu: pirmoje jį laikė tarp nykščio ir smiliaus bei ritmingai kilnojo ranką aukštyn ir žemyn, kartais sekdami metronomo taktą. Antroje objektas buvo pritvirtintas vertikaliai, o dalyviai slydino suėmimą aukštyn ir žemyn, leidžiant įvertinti minimalią jėgą, reikalingą neslysti.

    Mikrogravitacijoje rankos judesiai buvo lėtesni, jei ritmą nereglamentavo metronomas, ir labiau simetriški, nes kėlimui ir leidimui nereikėjo skirtingo pastangų pasiskirstymo. Tačiau išryškėjo svarbiausia detalė: astronautai kosmose dažnai suimdavo daiktą gerokai stipriau, nei to reikia, tarsi vis dar „tikėdamiesi“ kovos su gravitacija.

    Grįžus į Žemę daiktai „apsunksta“

    Grįžimas į Žemę parodė, kad adaptacija vis dėlto įvyksta, tik ji nėra akimirksnio. Per vieną dieną judesiai pirmojoje užduotyje greitai sugrįžo prie įprasto Žemės asimetriškumo, kai keliant reikia daugiau jėgos nei leidžiant.

    „Įdomu, kad kai kurie astronautai žodžiu minėjo, jog objektas atrodė sunkesnis, nei jie tikėjosi“, – rašė tyrimo autoriai.

    Pasak mokslininkų, tai rodo prognozuojančią judesių valdymo prigimtį: smegenys nuolat spėja, kokios jėgos reikės, ir tik vėliau koreguoja pagal realų pojūtį. Ilgas buvimas mikrogravitacijoje gali laikinai sutrikdyti per daugelį metų Žemėje susiformavusį suėmimo ir apkrovos jėgų „susiejimą“, todėl grįžus trumpai pasitaiko klaidingų masės įvertinimų.

    Tyrimas svarbus ne tik dėl kasdienio astronautų prisitaikymo po nusileidimo. Ilgalaikių misijų į Mėnulį ar Marsą kontekste tokie nervų sistemos persitvarkymai gali turėti įtakos darbų saugai, įrangos valdymui ir reabilitacijos planavimui, ypač kai įgulos keičia skirtingas gravitacijos aplinkas.

    Šaltiniai:

    – https://www.jneurosci.org/content/46/??/?? (The Journal of Neuroscience, straipsnis pagal DOI 10.1523/JNEUROSCI.2036-25.2026)

    – https://doi.org/10.1523/JNEUROSCI.2036-25.2026