CP v2

Blog

  • „Disney+“ vasaros akcija: kaina krenta trims mėnesiams, bet laiko apsispręsti beveik nebeliko

    „Disney+“ vasaros akcija: kaina krenta trims mėnesiams, bet laiko apsispręsti beveik nebeliko

    „Disney+“ Lenkijoje pradėjo vasaros akciją, kuri leidžia tris mėnesius mokėti mažiau už abonementą. Paslauga siūloma dviem planais, o nuolaida taikoma ribotą laiką, todėl norint pasinaudoti pasiūlymu delsimas gali kainuoti brangiau.

    Akcijos esmė paprasta: sumažinta kaina galioja pirmus tris mėnesius, o vėliau taikomas įprastas mėnesinis mokestis. Standartinis planas po akcijos kainuoja apie 8 eurus per mėnesį, o Premium planas – apie 14 eurų per mėnesį, tačiau prenumeratą bet kada galima nutraukti.

    Pagal skelbiamas sąlygas, per tris mėnesius sutaupymas siekia apie 7,5 euro renkantis Standard planą arba apie 13,5 euro renkantis Premium planą. Tai nėra didžiausia „Disney+“ istorijoje taikyta nuolaida, tačiau trumpuoju laikotarpiu gali būti patraukli tiems, kurie nori greitai pasivyti filmus ar serialus.

    Svarbi detalė – pasiūlymas taikomas ne tik naujiems, bet ir grįžtantiems klientams, kurie anksčiau buvo atsisakę prenumeratos. Akcija galioja iki liepos 28 dienos, tad sprendimui liko nedaug laiko.

    Standard planas paprastai suteikia galimybę žiūrėti iki 1080p raiška ir vienu metu naudotis dviem įrenginiais. Premium planas skirtas tiems, kurie nori 4K UHD, HDR, „Dolby Atmos“ palaikymo ir iki keturių vienu metu veikiančių įrenginių, o turinį abiem atvejais galima atsisiųsti žiūrėjimui neprisijungus.

    Tokios laikinos akcijos – viena iš priemonių, kurias srautinių transliacijų platformos naudoja augindamos auditoriją ir mažindamos vartotojų nutekėjimą. Pastaraisiais metais rinkoje daugėja kainų korekcijų, griežtinamas dalijimosi paskyromis reguliavimas, o vartotojai vis dažniau renkasi trumpalaikes prenumeratas tik konkretiems serialams ar sporto transliacijoms.

    „Disney“ viešai yra užsiminusi ir apie kitus būdus pritraukti žiūrovus, įskaitant idėją dalį turinio siūlyti nemokamai, finansuojant jį reklama. Konkrečių sprendimų dėl tokio modelio dar nėra, tačiau kryptis atspindi bendrą tendenciją: platformos vis aktyviau ieško lankstesnių kainodaros ir pasiūlos formatų.

  • Lenkai Danijoje stojo į elitinę snaiperių kovą: dronai pakeitė žaidimo taisykles

    Lenkai Danijoje stojo į elitinę snaiperių kovą: dronai pakeitė žaidimo taisykles

    Varžybos, kuriose tikrinama daugiau nei taiklumas

    Danish International Sniper Competition Danijoje suburia kariuomenių snaiperių poras, kurios varžosi ne vien šaudymo rungtyse. Dalyviams tenka vykdyti ir taktines užduotis, reikalaujančias maskuotės, judėjimo nepastebint bei veikimo sudėtingomis lauko sąlygomis.

    Tokio formato varžybose vertinama ne tik gebėjimas pataikyti į tolimą taikinį. Lygiai taip pat svarbūs psichologinis atsparumas, sprendimų priėmimas esant spaudimui ir komandos tarpusavio koordinacija.

    Scenarijai su dronais atspindi šiuolaikinį mūšio lauką

    Šių metų rungtyse išskirtinis dėmesys skirtas grėsmėms iš oro, ypač bepiločiams orlaiviams. Be įprastų užduočių, komandos turėjo pademonstruoti, kaip aptinka dronus, įvertina riziką ir reaguoja į jų keliamus pavojus.

    Dronai šiuolaikiniuose konfliktuose naudojami žvalgybai, taikinių koregavimui ir smūgiams, todėl tokios situacijos vis dažniau įtraukiamos į pratybas. Varžybose tai tampa praktiniu testu, kiek greitai kariai prisitaiko prie kintančios taktikos.

    „Dalyvių laukė reiklūs taktiniai iššūkiai, tikrinantys preciziškumą, psichologinį atsparumą, komandinį darbą ir gebėjimą veikti dinamiškomis sąlygomis“, – teigė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Generalinė vadovybė.

    Plati NATO šalių geografija ir stipriausi rezultatai

    Šiemet varžybose dalyvavo 32 komandos iš 13 valstybių, daugiausia NATO sąjungininkių. Be Lenkijos ir šeimininkės Danijos, atvyko Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Nyderlandų, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Airijos atstovai.

    Nugalėtojais tapo antroji Danijos Karališkosios gvardijos komanda. Stipriausia užsienio komanda pripažinti Norvegijos mechanizuotosios brigados „Północ“ atstovai.

    „Dalyvavimas tokiose varžybose yra ne tik aukščiausio lygio konkurencija, bet ir vertinga patirties sklaida bei galimybė stiprinti sąveiką su NATO sąjungininkais“, – pabrėžė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Generalinė vadovybė.

    Danish International Sniper Competition rengiamos kasmet nuo 2007 metų, o nuo 2013 metų turi tarptautinį statusą. Rungtys kinta kiekvienoje edicijoje, o programą tradiciškai vainikuoja „Sniper Race“ – apie 11 kilometrų bėgimas su ekipuote, kurio metu komandos atlieka kelias skirtingas šaudymo ir taktines užduotis poligonuose Borris ir Oksbøl.

  • „Netflix“ atskleidė, kiek serialų jau kuria su DI: skaičius stebina, keičiasi visa industrija

    „Netflix“ atskleidė, kiek serialų jau kuria su DI: skaičius stebina, keičiasi visa industrija

    DI sparčiai įsitvirtina ne tik socialinių tinklų vaizdo įrašuose, bet ir didelio biudžeto filmų bei serialų gamyboje. Naujausio ketvirčio rezultatų pristatyme „Netflix“ atviriau prabilo, kaip ir kokiu mastu šios technologijos jau naudojamos turinio kūrime.

    Bendrovė investuotojams nurodė, kad generatyvinis DI iki šiol buvo pritaikytas maždaug 300 projektų. Dažniausiai tai daroma postprodukcijos etape, kai koreguojamas vaizdas, kuriami efektai ar greitinami techniniai procesai.

    „Mes vis dažniau pasitelkiame šiuos įrankius, kad aukštesnę kokybę pristatytume greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis“, – sakė „Netflix“ vadovybė, kalbėdama apie DI vaidmenį gamybos grandinėje.

    Įmonė įvardijo kelis pavyzdžius, kur DI padėjo kurti sudėtingas sekas, tokias kaip minios, istoriniai mūšių epizodai ar įžanginiai kadrai, formuojantys pasakojimo pasaulį. Tarp paminėtų projektų buvo „The American Experiment“, „Glory“ ir „Brasil 70: A Saga do Tri“.

    „Netflix“ bendrovadovas Tedas Sarandosas investuotojams aiškino, kad projekte „The American Experiment“ panaudota apie 17 minučių DI patobulintos vaizdo medžiagos. Pasak jo, tai leido perpus sumažinti gamybos laiką ir sąnaudas, lyginant su įprastais sprendimais.

    DI naudojimas industrijoje paprastai siejamas su keliais tikslais: greitesniu iteravimu, pigesniu sudėtingų vizualinių elementų kūrimu ir didesniu masteliu, kai reikia daug panašių kadrų ar variacijų. Tokie įrankiai ypač patrauklūs epizoduose, kur didžiausią biudžeto dalį tradiciškai suvalgo vizualiniai efektai.

    Vis dėlto bendrovė pabrėžia, kad DI nėra universalus pakaitalas kūrybinėms komandoms. Praktikoje jis dažniau tampa pagalbine priemone, kuri padeda greičiau atlikti technines užduotis, tačiau scenarijaus, režisūros ir aktorystės sprendimų nepakeičia.

    Pastaraisiais metais augantis DI naudojimas ekrano industrijoje kelia ir daugiau klausimų: nuo autorinių teisių iki aktorių balso ar atvaizdo panaudojimo, taip pat dėl skaidrumo, kada žiūrovas mato realų filmavimą, o kada kompiuteriu kurtą vaizdą. Tikėtina, kad didėjant mastui, tokie standartai ir taisyklės taps vis svarbesne rinkos dalimi.

  • Lenkija uždraudė patostreamingą: prezidentas pasirašė įstatymą, gresia laisvės atėmimas

    Lenkija uždraudė patostreamingą: prezidentas pasirašė įstatymą, gresia laisvės atėmimas

    Lenkijoje baigta svarbi teisėkūros procedūra dėl vadinamojo patostreamingo – prezidentas Karolis Nawrockis pasirašė Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios numato baudžiamąją atsakomybę už tokio pobūdžio tiesiogines transliacijas internete. Įsigaliojimas numatomas artimiausiu metu, kai teisės aktas bus paskelbtas oficialiame leidinyje.

    Įstatymo priėmimas Seime įvyko praėjusį mėnesį, o dėl jo balsuota beveik vienbalsiai. Naujos nuostatos atsirado sujungus skirtingų politinių jėgų pateiktus siūlymus, todėl reguliavimui parlamente pavyko sutelkti platų palaikymą.

    Kada įsigalios nauja tvarka?

    Pagal įprastą tvarką teisės aktas įsigalioja praėjus 30 dienų nuo jo paskelbimo oficialiame leidinyje. Tai reiškia, kad realus draudimo taikymas praktikoje priklausys nuo paskelbimo datos, tačiau pokyčių tikimasi jau artimiausią mėnesį.

    Patostreamingu Lenkijoje siejama praktika, kai transliacijose sąmoningai demonstruojamas smurtas, žeminimas, pavojingi iššūkiai ar kitas socialiai žalingas turinys, neretai siekiant greitų pajamų iš aukų ar platformų monetizacijos. Pastaraisiais metais ši tema dažnai kėlė diskusijas dėl nepilnamečių apsaugos ir atsakomybės ribų skaitmeninėje erdvėje.

    Prezidentas įžvelgė spragų

    Nors prezidentas pasirašė pataisas, jis viešai atkreipė dėmesį į galimus reguliavimo trūkumus. Tarp jų minėtas nepakankamai aiškus patostreamingo apibrėžimas ir praktiniai klausimai, kaip užtikrinti atsakomybę, jei transliacijos vykdomos už Lenkijos ribų.

    „Matau teisėkūros trūkumų, ypač dėl sąvokų tikslumo ir įgyvendinimo galimybių, tačiau visuomenės apsaugai reikalingi sprendimai turi būti priimami“, – sakė Karolis Nawrockis.

    Prezidentas taip pat paragino tęsti darbą, kad nuostatos būtų patikslintos ir prireikus sustiprintos. Tokia kryptis svarbi, nes skaitmeninis turinys dažnai platinamas per tarptautines platformas, o atsakomybės už turinį užtikrinimas reikalauja aiškių definicijų ir efektyvių įrankių.

    Kokios bausmės numatytos?

    Už pažeidimus numatytos griežtos sankcijos, o sunkiausios pasekmės siejamos su turiniu, kuriame pasirodo nepilnamečiai. Skelbiama, kad už nepilnamečių vaizdavimą tokio pobūdžio medžiagoje gali grėsti laisvės atėmimas iki 5 metų.

    Reguliavimas yra platesnio europinio konteksto dalis, kai vis daugiau dėmesio skiriama nepilnamečių apsaugai internete, platformų atsakomybei ir žalingo turinio mažinimui. Praktinis įstatymo efektyvumas priklausys nuo to, kaip tiksliai bus taikomos naujos normos ir kaip institucijos bendradarbiaus su transliacijų platformomis.

  • MIT ir EPFL pristatė FAAV: paukščių įkvėptas robotas skraido ir neria po vandeniu

    MIT ir EPFL pristatė FAAV: paukščių įkvėptas robotas skraido ir neria po vandeniu

    JAV Masačusetso technologijos institutas (MIT) ir Šveicarijos Lozanos federalinė politechnikos mokykla (EPFL) pristatė eksperimentinį robotą FAAV, sukurtą pagal nardančių paukščių, pavyzdžiui, pūkščiukų, judėjimo principus. Šis įrenginys gali skristi ore, staigiai pereiti į vandenį, plaukti po juo ir vėl pakilti nuo vandens paviršiaus.

    FAAV sveria mažiau nei 300 gramų ir turi sandarų korpusą, judinamą uodegą bei porą lanksčių, „išmanių“ sparnų. Skirtingai nei dauguma dronų ar povandeninių aparatų, jis nenaudoja tradicinių sraigtų ar propelerių: judėjimą tiek ore, tiek vandenyje užtikrina vien ta pati plazdenančių sparnų sistema.

    „Narantys paukščiai pereina tarp skrydžio ore ir judėjimo vandenyje plazdendami sparnais, tačiau efektyvūs šių perėjimų mechanizmai yra sunkiai ištiriami“, – teigiama mokslo žurnale „Science“ publikuotame tyrime.

    Roboto sparnai pagaminti iš plonų, elastingų membranų, kurios vandenyje natūraliai išlinksta ir mažina pasipriešinimą, o iškilus į paviršių vėl išsitiesina, kad generuotų keliamąją jėgą. Bandymuose FAAV galėjo plaukti beveik 1 metro per sekundę greičiu, o skristi maždaug 6 metrus per sekundę.

    Kad „iššoktų“ iš vandens ir pereitų į skrydį, robotui svarbi tiksli padėtis: jis turi būti pakreiptas apie 70 laipsnių kampu, kad sparnų galai nekliudytų vandens paviršiaus. Tyrėjai pabrėžia, jog stabilų perėjimą padeda užtikrinti prisitaikantis plazdenimo dažnis, didelė trauka ir tinkamas uodegos bei korpuso atstumas.

    Pasak MIT, toks sprendimas gali atverti kelią naujai hibridinių dronų klasei, kuri gebėtų greitai pasiekti vietą ore ir ten pat atlikti darbus po vandeniu. Kartu FAAV veikia kaip fizinis modelis, leidžiantis tiksliau tikrinti hipotezes apie realių nardančių paukščių biomechaniką.

    Tyrėjai taip pat akcentuoja praktinį potencialą vandenynų ir poliarinių regionų tyrimuose, kur įprastai reikia brangių laivų ir sudėtingos logistikos. Nedidelis, lengvai paleidžiamas aparatas galėtų rinkti duomenis sunkiai pasiekiamose vietose, pavyzdžiui, sekliose rifų zonose ar siauruose ledynų plyšiuose, ir grįžti į bazę perduoti surinktos informacijos.

    Ateityje tokio tipo įrenginiai galėtų būti pritaikyti vandens mėginių paėmimui ar greitam incidentų stebėjimui, kai reikia ir skrydžio, ir veikimo po vandeniu. Kol kas FAAV yra laboratorinis prototipas, tačiau jo demonstruojamas perėjimų tarp dviejų terpių sklandumas rodo, kad bioįkvėpti sprendimai sparčiai artėja prie realių misijų.

  • Meksikoje kyla rekordų laužytojas: Monterėjuje statomas Torre Rise pranoks regiono milžinus

    Meksikoje kyla rekordų laužytojas: Monterėjuje statomas Torre Rise pranoks regiono milžinus

    Monterėjuje, trečiame pagal dydį Meksikos mieste, sparčiai kyla „Torre Rise“ dangoraižis, kuris, užbaigtas, turėtų tapti aukščiausiu pastatu visoje Lotynų Amerikoje. Projektas vystomas Obispado rajone, laikomame vienu prestižiškiausių miesto centrinių kvartalų.

    Planuojamas galutinis „Torre Rise“ aukštis siekia 484 metrus, o statinys jau perkopė 345 metrų ribą. Dėl šio šuolio į viršų pastatas pretenduoja patekti į maždaug 15 aukščiausių pasaulio dangoraižių sąrašą, aplenkdamas kai kuriuos gerai žinomus Europos ir JAV bokštus.

    Statybos prasidėjo 2022 metais, tačiau projektas buvo laikinai pristabdytas dėl organizacinių ir finansinių iššūkių, o vėliau darbai atnaujinti. Šis scenarijus tampa vis dažnesnis dideliuose nekilnojamojo turto projektuose, kai rinkos palūkanų normos, medžiagų kainos ir tiekimo grandinės verčia koreguoti grafikus.

    Ką žada pastato paskirtis

    Iš 484 metrų aukščio apie 408 metrai numatyti realiai naudojamoms erdvėms, o likusią dalį sudarys pastatą vainikuojanti smailė. Projekte planuojamos mišrios paskirties zonos: gyvenamosios erdvės, viešbutis, biurai ir paslaugų segmentas, kad pastatas gyvuotų ne tik darbo valandomis.

    Vystytojai taip pat akcentuoja viešąsias erdves ir miesto patirtį: numatomi apžvalgos taškai ir viešai prieinama terasa su 360 laipsnių panorama. Tokie sprendimai atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai rekordinių aukščių projektai siekia pateisinti savo mastą ne vien privačiu pelnu, bet ir miesto traukos taškais.

    Saugumas ir tvarumo standartai

    „Torre Rise“ projektuojamas atsižvelgiant į seismiškai aktyvius regionus, todėl itin svarbūs konstrukcinio standumo ir apsaugos sprendimai. Aukštuminiuose pastatuose taip pat kritiškai reikšminga vėjo apkrovų analizė bei slėgio ir mikroklimato valdymas dideliame aukštyje.

    Projekte deklaruojama tvarumo kryptis: energijos efektyvumo priemonės, šiluminė kontrolė ir sprendimai, mažinantys pastato eksploatacijos sąnaudas. Mišrios paskirties dangoraižiai dažnai vertinami ir per miestų tankinimo prizmę, nes leidžia vienoje vietoje koncentruoti skirtingas funkcijas ir mažinti kasdienio judumo poreikį.

    Kada tikimasi pabaigos

    Skelbiama, kad dangoraižis galėtų būti užbaigtas 2026 metų pabaigoje arba 2027 metų pradžioje. Jei planai bus įgyvendinti, Monterėjus dar labiau įtvirtins pozicijas kaip vienas ryškiausių šiuolaikinės aukštuminės statybos centrų regione.

    Pastaruoju metu miestas vis dažniau minimas kaip sparčiai modernėjantis verslo ir nekilnojamojo turto mazgas, kuriame auga prabangių projektų koncentracija. „Torre Rise“ šioje konkurencijoje tampa ne tik simboliniu, bet ir labai apčiuopiamu ambicijų matu.

  • JAV naikintuvams – „Kongsberg“ raketos: 93 mln eurų sandoris žada smūgius iš 350 km

    JAV naikintuvams – „Kongsberg“ raketos: 93 mln eurų sandoris žada smūgius iš 350 km

    JAV karinės oro pajėgos užsakė papildomas norvegų bendrovės „Kongsberg Defence and Aerospace“ penktos kartos sparnuotąsias raketas „Joint Strike Missile“ (JSM). Viešai skelbiama, kad naujo kontrakto vertė siekia apie 93 mln. eurų, o pristatymai turėtų būti baigti iki 2030 metų birželio pabaigos.

    JSM yra didelio tikslumo oras–žemė klasės raketa, sukurta pirmiausia mažo pastebimumo orlaiviams. Esminis jos pranašumas tas, kad F-35A naikintuvas gali gabenti šią raketą vidiniame ginkluotės skyriuje, taip išlaikydamas mažesnį radarų aptikimo tikėtiną.

    Kuo išsiskiria JSM raketa?

    Raketa sukurta remiantis priešlaiviniu „Naval Strike Missile“ (NSM) sprendimu, todėl ji pritaikyta atakuoti ir jūrinius, ir sausumos taikinius. Toks universalumas svarbus šiuolaikiniams scenarijams, kai pajėgoms tenka veikti prieš įvairių tipų taikinius vienu metu.

    Skelbiama, kad JSM nuotolis siekia iki 350 kilometrų, kovinės galvutės masė yra apie 120 kilogramų, o bendra raketos masė sudaro apie 416 kilogramų. Tai leidžia naikintuvams smogti iš didesnio atstumo, mažinant riziką įskristi į stipresnės oro gynybos zoną.

    Platesnis NATO kontekstas

    JSM pasirinkimas vertinamas kaip platesnės tendencijos dalis, kai NATO šalys investuoja į toliašaudžius, didelio tikslumo ginklus, didinančius atgrasymo efektą. Tokios sistemos ypač svarbios planuojant veiksmus regione, kur oro gynybos tinklai gali būti tankūs, o reakcijos laikas trumpas.

    Be JAV, JSM savo pajėgoms yra pasirinkusios ir kitos valstybės, tarp jų Australija, Kanada, Vokietija, Japonija bei Norvegija. Anksčiau skelbta ir apie papildomą užsakymą iš dar neįvardytos šalies, o tai rodo augantį susidomėjimą šio tipo ginkluote.

    Raketos integracijos darbai su F-35A platforma vyksta jau nuo 2018 metų. Tikslas yra suteikti stealth tipo naikintuvams didesnį smūgio nuotolį ir lankstumą, išlaikant jų pagrindinį pranašumą – mažesnį aptinkamumą ir galimybę veikti sudėtingoje oro gynybos aplinkoje.

  • Ukrainos žvalgyba įspėja: Rusija rudenį gali mobilizuoti per milijoną žmonių

    Ukrainos žvalgyba įspėja: Rusija rudenį gali mobilizuoti per milijoną žmonių

    Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba skelbia turinti duomenų, kad Rusija rudenį gali pradėti itin didelę mobilizacijos bangą. Anot ukrainiečių, ji galėtų startuoti rugsėjį ir apimti daugiau nei 1 000 000 žmonių.

    Toks scenarijus būtų vienas ryškiausių signalų per pastarąjį laiką, rodantis Maskvos siekį kompensuoti nuostolius kare prieš Ukrainą. Kremliaus atstovai šių pranešimų oficialiai nepatvirtino.

    Kodėl kalbama apie naują mobilizaciją?

    Pastaraisiais mėnesiais daugėja ženklų, kad Rusijai sunkėja palaikyti stabilų karių papildymą vien savanoriais ir kontraktais. Nepriklausomos Rusijos redakcijos yra skelbusios apie diskusijas valdžios užkulisiuose dėl naujos mobilizacijos bangos po rinkimų į Valstybės Dūmą, kurie numatyti rugsėjį.

    Viešojoje erdvėje pasirodė ir prorusiškų karo komentatorių teiginių, kad mobilizacijos mastas galėtų siekti apie 1 200 000 žmonių, o aktyvesnė fazė persikelti į spalį. Ukrainos pareigūnai tokią galimybę vertina kaip bandymą per trumpą laiką suformuoti papildomus rezervus.

    Kremliaus taktika ir iššūkiai

    Nuo 2022 metais paskelbtos dalinės mobilizacijos Rusija stengėsi vengti atviro masinio šaukimo, nes tai kėlė socialinės įtampos ir emigracijos bangos riziką. Vietoje to buvo remiamasi didelėmis išmokomis už kontraktą, spaudimu migrantams ir tikslinėmis verbavimo kampanijomis regionuose.

    Vis dėlto nepriklausomos analizės, įskaitant karo stebėsenos organizacijų vertinimus, rodo, kad kontraktininkų srautas gali mažėti, o nuostoliai fronte išlieka dideli. Jei mobilizacija iš tiesų būtų pradėta, svarbiausiu klausimu taptų ne tik skaičiai, bet ir naujokų parengimas, aprūpinimas bei vadovavimo kokybė.

    Ką tai reikštų karui ir ekonomikai?

    Daugiau nei 1 000 000 žmonių išėmimas iš darbo rinkos karo metu būtų rimtas smūgis Rusijos ekonomikai ir regionams, ypač tiems, iš kurių tradiciškai šaukiama daugiausia. Kartu tai didintų vidinę įtampą ir galėtų paskatinti naują išvykimų iš šalies bangą.

    Karinėje plotmėje toks sprendimas teoriškai leistų Maskvai formuoti naujus junginius ir bandyti didinti spaudimą keliomis kryptimis, tačiau greitas masinis papildymas dažnai reiškia prastesnį pasirengimą. Dėl to artimiausios savaitės bus esminės vertinant, ar Kremliaus pasirinkimas liks prie dabartinio modelio, ar pereis prie atviros mobilizacijos.

    „Jei tokia mobilizacija prasidėtų, tai būtų bandymas per trumpą laiką užlopyti fronto spragas, tačiau tai nereiškia automatinio kokybinio pranašumo“, – sakė Ukrainos pareigūnai, viešai komentavę galimą scenarijų.

    Tuo metu Rusijos valdžia toliau kartoja, kad kariuomenė pildoma savanoriais, o mobilizacija esą nėra svarstoma. Vis dėlto informacinė erdvė rodo, kad tema išlieka jautri ir glaudžiai susijusi su vidaus politika bei karo eiga.

  • Buvęs „PlayStation“ vadovas siunčia žinutę: „Xbox“ privalo atsigauti, kitaip nukentės visi

    Buvęs „PlayStation“ vadovas siunčia žinutę: „Xbox“ privalo atsigauti, kitaip nukentės visi

    Konsolių rinka daugelį metų laikėsi ant dviejų stulpų: „Microsoft“ „Xbox“ ir „Sony“ „PlayStation“. Ši konkurencija vertė abi puses investuoti į naujoves, išskirtinius žaidimus ir patrauklią įrangos kainodarą, o galiausiai laimėdavo žaidėjai.

    Pastaruoju metu vėl garsiau kalbama apie „Xbox“ kryptį ir ateitį, nes „Microsoft“ vis labiau akcentuoja paslaugas, žaidimų prenumeratas ir turinio platinimą įvairiose platformose. Toks posūkis daliai bendruomenės kelia klausimų, ar tradicinis konsolės modelis „Xbox“ ekosistemoje išliks toks pat svarbus.

    Kodėl „Xbox“ sėkmė svarbi visiems?

    Buvęs „PlayStation“ vadovas Shawnas Laydenas teigia, kad rinkoje dominuojant vienam žaidėjui silpnėja paskatos rizikuoti ir kurti drąsesnes idėjas. Jo vertinimu, konkurentas, praradęs pagreitį, reiškia mažiau spaudimo lyderiui nuolat gerinti paslaugas ir pasiūlymą.

    „Abi platformos versdavo viena kitą būti geresnėmis, o kai dominuoja tik vienas žaidėjas, inovacijų energija blėsta. Norėčiau pamatyti, kaip „Xbox“ atgauna ankstesnį blizgesį“, – sakė Shawnas Laydenas.

    Laydeno mintis paprasta: stiprus „Xbox“ didina viso sektoriaus įtampą ir ambiciją, o kartu augina auditoriją. Kai dvi ekosistemos varžosi, žaidėjai dažniau sulaukia geresnių pasiūlymų, lankstesnių prenumeratų sąlygų ir greitesnių technologinių šuolių.

    Skaitmenizacija ir kainų kontrolės baimės

    Diskusijas kaitina ir platesnės rinkos tendencijos: fizinių žaidimų laikmenų reikšmė mažėja, o skaitmeniniai pardavimai daugelyje šalių jau dominuoja. Žaidėjų bendruomenė neretai baiminasi, kad visiškas perėjimas prie skaitmenos ilgainiui sustiprintų vienos parduotuvės įtaką kainoms ir pasiūlymų įvairovei.

    Tokioje aplinkoje konkurencinis spaudimas tampa dar svarbesnis: kai pirkimai labiau koncentruojasi į uždaras ekosistemas, platformos valdytojas turi daugiau svertų nustatyti taisykles. Dėl to „Xbox“ kaip alternatyva, pasak Laydeno, yra reikšminga ne tik „Microsoft“, bet ir pačiai žaidimų rinkai.

    Ką tai reiškia artimiausiems metams?

    „Microsoft“ pastaraisiais metais nuosekliai stiprina turinio ir paslaugų pusę, o „Sony“ daug dėmesio skiria didelės apimties išskirtiniams projektams ir savo ekosistemos plėtrai. Kol abi strategijos susiduria, žaidėjai gali rinktis, kuri vertė jiems svarbesnė: prenumeratos patogumas, techninės galios ar išskirtinių žaidimų biblioteka.

    Laydeno žinutė šioje diskusijoje skamba kaip perspėjimas: jei rinka praras realų balansą, ilgainiui gali sumažėti tiek inovacijų tempas, tiek vartotojams palankios konkurencijos. Todėl „Xbox“ atsigavimas, jo manymu, būtų naudinga žinia visiems, net ir „PlayStation“ gerbėjams.

  • FiveM GTA 5 žaidėjams ruošia šuolį: atnaujinimas žada 4 kartus sklandesnį veiksmą

    FiveM GTA 5 žaidėjams ruošia šuolį: atnaujinimas žada 4 kartus sklandesnį veiksmą

    „Grand Theft Auto 5“ modifikacijų ekosistemoje laukia reikšmingas lūžis: platforma „FiveM“ pradeda ankstyvą prieigą „Grand Theft Auto 5 Enhanced“ versijai liepos 21 dieną. „FiveM“ leidžia kurti nuosavus daugelio žaidėjų režimus, valdyti roleplay serverius ir kurti nestandartinius žemėlapius. Kūrėjai skelbia, kad atnaujinimas orientuotas į našumą ir stabilumą, o pokyčius turėtų pajusti tiek žaidėjai, tiek administruojantys didžiausius serverius.

    Vienas svarbiausių patobulinimų susijęs su tinklo sinchronizacija. Jei anksčiau duomenų atnaujinimas vyko 30 kartų per sekundę, naujoji versija kelia ribą iki 120 atnaujinimų per sekundę. Praktikoje tai turėtų reikšti mažesnį vėlavimą, tikslesnį judesių ir veiksmų atkūrimą bei sklandesnę patirtį intensyviose situacijose, kai vienoje vietoje susirenka daug žaidėjų.

    Kūrėjų teigimu, daugiau dėmesio skirta ir optimizacijai silpnesniuose kompiuteriuose bei vaizdo atvaizdavimui perpildytose vietose. Tikimasi, kad tai sumažins staigius kadrų dažnio kritimus ir situacijas, kai personažų ar transporto modeliai įsikrauna tiesiai prieš akis. Tokie patobulinimai ypač aktualūs roleplay serveriams, kur vienu metu veikia daug scenarijų, objektų ir dalyvių.

    Didžiausiems serveriams diegiama nauja architektūra „Cfx Server“. Skelbiama, kad esant didelėms apkrovoms ji gali sumažinti operatyviosios atminties naudojimą iki 50 proc., o tai turėtų prisidėti prie didesnio stabilumo. Taip pat žadamas efektyvesnis realaus laiko duomenų paketų perdavimas, kas svarbu, kai serveryje vienu metu vyksta daug sinchronizuojamų veiksmų.

    Pokyčių sulauks ir kasdienė vartotojų patirtis: atnaujinamos pradinės konfigūravimo parinktys, o talpyklos valdymas turėtų tapti tvarkingesnis. Platforma automatiškai šalins pasenusius laikinus failus, parsisiųstus iš serverių, kurie anksčiau galėdavo užimti dešimtis gigabaitų. Tai aktualu ilgai tame pačiame serveryje žaidžiantiems vartotojams, kurių kompiuteriuose kaupiasi daug papildomo turto.

    Daug naujovių numatyta ir kūrėjams, statantiems virtualius pasaulius. Žadamas geresnis scenarijų vykdymo palaikymas, išplėstas našumo stebėjimas ir daugiau profiliavimo funkcijų, kad klaidos būtų pastebimos greičiau. Administratoriams turėtų būti pateikiamos detalesnės metrikos, padedančios suprasti, kas tiksliai stabdo serverį ir kur prarandamas našumas.

    „Maksimali vienos sesijos talpa šiuo metu siekia 2 048 žaidėjus, o viešuose bandymuose planuojami testai su dar didesnėmis grupėmis“, – teigiama atnaujinimą pristatančioje kūrėjų komunikacijoje.

    „FiveM“ raida parodo, kad nestandartinės „Grand Theft Auto 5“ patirtys internete nemažina tempo net ir laukiant „Grand Theft Auto 6“. Kol pagrindinis leidėjas daugiausia dėmesio skiria naujai daliai, modifikacijų bendruomenė ir toliau kuria alternatyvius žaidimo scenarijus, kurie dažnai tampa atskiru socialiniu reiškiniu. Daliai žaidėjų būtent roleplay serveriai yra pagrindinė priežastis grįžti į „GTA 5“ kas vakarą.