CP v2

Blog

  • Lenkijos Seimas keičia Vandens įstatymą: išvalytos nuotekos galės vėsinti elektrines, mažinant vandens paėmimą

    Lenkijos Seimas pritarė Vandens įstatymo pataisoms, kurios atveria kelią elektrinėms ir termofikacinėms elektrinėms aušinimui naudoti vandenį, atgautą po komunalinių nuotekų valymo. Tai reikšmingas poslinkis žiedinės ekonomikos kryptimi, nes išvalytas vanduo būtų panaudojamas dar kartą prieš jį išleidžiant į upes.

    Pagal naują reguliavimą, aušinimo reikmėms panaudotas atgautas vanduo gali sumažinti priklausomybę nuo paviršinių vandens telkinių. Skelbiama, kad Varšuvos kogeneracijos objektuose šis sprendimas potencialiai leistų reikšmingai sumažinti vandens paėmimą: EC Żerań atveju iki 80 proc., o EC Siekierki atveju apie 20 proc.

    Įstatymo pakeitimus aktyviai rėmė bendrovė „ORLEN Termika“, valdanti kelis šilumos ir elektros gamybos objektus Varšuvos aglomeracijoje. Įmonė argumentuoja, kad išvalytų nuotekų panaudojimas aušinimui yra praktiška alternatyva tradiciniams vandens šaltiniams, ypač kai didėja spaudimas vandens ištekliams ir griežtėja aplinkosauginiai reikalavimai.

    „Tai civilizacinis pokytis, kurio laukė visa energetikos šaka“, – sakė „ORLEN Termika“ valdybos pirmininkas Andrzejus Gajewskis.

    Energetikos sektoriui vanduo yra kritinis resursas: jis reikalingas tiek garo ciklams, tiek įrenginių aušinimui, o karščio bangos ir žemi upių debitai pastaraisiais metais Europoje ne kartą ribojo elektrinių darbą. Dėl to daugėja projektų, kuriais siekiama diversifikuoti aušinimo sprendimus, mažinti paėmimą iš natūralių telkinių ir didinti sistemų atsparumą sausroms.

    Vis dėlto teisėkūros procesas dar nėra baigtas: po Seimo sprendimo pataisas turi apsvarstyti Senatas, o galutiniam įsigaliojimui reikalingas ir prezidento parašas. Jei pakeitimai įsigalios greitai, energetikos įmonės galės sparčiau planuoti investicijas į infrastruktūrą, kuri leistų atgautą vandenį tiekti į aušinimo sistemas.

    „ORLEN Termika“ nurodo, kad bendrovė šilumą ir elektrą gamina kogeneracijos būdu, kai vieno technologinio proceso metu pagaminamos abi energijos rūšys. Įmonės valdomi objektai Varšuvos regione sudaro reikšmingą Lenkijos šilumos gamybos dalį, o EC Siekierki yra vienas didžiausių tokio tipo įrenginių Europoje.

  • Lenkijos klimato ministrė apie ES ETS reformą: siūlomas švelninimas ir kova dėl lėtesnio CO2 leidimų mažinimo

    Lenkijos klimato ir aplinkos ministrė Paulina Hennig-Kloska teigiamai įvertino Europos Komisijos paskelbtus pasiūlymus dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ETS) pertvarkos. Pasak jos, kryptis rodo atsargų politikos švelninimą ir suteikia daugiau erdvės valstybėms narėms planuoti perėjimą prie mažiau taršios ekonomikos.

    Ministrė pabrėžė, kad Lenkija nesiekia pasitraukti iš ETS, tačiau nori keisti taisykles taip, kad jos mažiau spaustų ekonomiką ir pramonę. Ji argumentavo, kad pernelyg staigus griežtinimas gali silpninti Europos konkurencingumą ir skatinti investicijų bei gamybos perkėlimą už ES ribų.

    Ginčas dėl tempo po 2030 metų

    Vienas jautriausių punktų – numatomas taršos leidimų kiekio mažinimo tempas, nes nuo jo priklauso rinkoje esančių leidimų pasiūla ir jų kaina. Pagal dabartinę logiką leidimų skaičius kasmet mažėja, taip didinant spaudimą įmonėms investuoti į dekarbonizaciją.

    Europos Komisija siūlo po 2030 metų lėtinti bendro leidimų kiekio mažėjimą: 2031–2035 metais iki 3,7 proc. per metus, o 2036–2040 metais – iki 1,7 proc. Taip būtų išvengta scenarijaus, kai leidimų rinka pernelyg greitai priartėja prie nulio, o kainų šuoliai tampa sunkiau prognozuojami.

    „Tai pirmas, bet labai svarbus žingsnis ETS švelninimo kryptimi, kai kalbame ne apie naują griežtinimą, o apie realų atlaisvinimą“, – sakė Paulina Hennig-Kloska.

    ETS2 ir namų ūkių rizikos

    Lenkija taip pat akcentuoja vadinamąjį ETS2 – atskirą sistemą, kuri apimtų, be kita ko, pastatų šildymą ir kelių transportą. Ši tema politiškai ypač jautri, nes gali tiesiogiai paveikti namų ūkių išlaidas, ypač regionuose, kur mažiau alternatyvų iškastiniam kurui.

    Lenkijos pozicija – siekti, kad ETS2 būtų savanoriškas arba įsigaliotų gerokai vėliau nei planuojama, motyvuojant socialiniu poveikiu. Apie tai kalbėjo ir Lenkijos viceministras Krzysztofas Bolesta, pabrėžęs, kad šalis sieks mažinti galimą naštą gyventojams.

    Pinigų panaudojimas ir Modernizavimo fondas

    Europos Komisijos pasiūlymuose numatyta, kad valstybės narės bent 50 proc. pajamų iš ETS aukcionų turėtų skirti dekarbonizacijos investicijoms. Tai reikštų aiškesnį lėšų nukreipimą į energetikos pertvarką, pramonės modernizavimą ir efektyvumo didinimą.

    Lenkijos pusė taip pat pabrėžia Modernizavimo fondo svarbą, iš kurio finansuojami energetikos transformacijos ir energinio efektyvumo projektai, įskaitant pastatų renovaciją ir šilumos ūkio atnaujinimą. Nors Europos Komisija siūlo fondo tęstinumą, diskutuoja dėl mažesnės jo apimties naujame laikotarpyje.

    Pagal Europos Komisijos skaičiavimus, jei taršos leidimo kaina siektų 75 eurus, būsimo laikotarpio Modernizavimo fondo vertė galėtų sudaryti apie 21 000 000 000 eurų. Lenkija, kaip viena didžiausių šio fondo naudotojų, siekia išlaikyti didesnį solidarumo instrumentų mastą.

    „Anksčiau mūsų veiksmai dažnai apsiribodavo balsavimu prieš, o dabar dirbame tam, kad pasiūlymas būtų mums palankus ir dar labiau jį pagerintume“, – sakė Krzysztofas Bolesta.

    Europos Komisijos siūloma ETS reforma dabar bus svarstoma ES Taryboje ir Europos Parlamente. Derybose tikimasi intensyvių diskusijų dėl leidimų mažinimo tempo, nemokamų leidimų pramonės sektoriams ir solidarumo priemonių, kurios svarbios mažesnių pajamų valstybėms.

  • Skrydžiai į Stambulą, Dubajų ar Dohą brangs: Europos Komisija nuo 2029 metų plečia ETS

    Europos Komisija siūlo nuo 2029 metų išplėsti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS) taip, kad papildomi anglies dioksido mokesčiai būtų taikomi platesniam skrydžių ratui. Klimato komisaras Wopke Hoekstra nurodė, kad nauja tvarka paliestų ir skrydžius į netoliese esančius, bet už ES ribų esančius aviacijos centrus.

    Pagal paskelbtą kryptį, ETS mokesčiai būtų taikomi skrydžiams, kurie leidžiasi iki maždaug 5 000 kilometrų nuo geografinio Europos centro. Tai reikštų, kad į ETS logiką patektų, pavyzdžiui, skrydžiai į Stambulą, Dubajų ar Dohą, kurie šiandien dažnai konkuruoja su Europos oro uostais dėl tranzito srautų.

    „Šiuo metu ETS apima tik Europos ekonominę erdvę, o dalis šalių savo oro linijas remia taip, kaip mes to nedarome“, – sakė Wopke Hoekstra.

    Komisijos argumentas paprastas: Europos vežėjai, vykdydami skrydžius EEE viduje, patiria ETS kaštus, o dalis konkurentų iš kaimyninių regionų gali plėtoti hubus šalia ES sienų, išvengdami analogiškos finansinės naštos. Plėtra, Komisijos teigimu, turėtų sumažinti tokį skirtumą ir suvienodinti konkurencines sąlygas.

    Praktinis poveikis keleiviams dažniausiai pasireiškia bilietų kainose, nes aviakompanijos dalį kaštų perkelia į tarifus, ypač maršrutuose su didesne paklausa. Kiek brangs konkretūs skrydžiai, priklausys nuo taršos leidimų kainos, lėktuvo efektyvumo, užpildymo ir vežėjų kainodaros strategijos, tačiau kryptis aiški: anglies dioksido emisijų kaštai aviacijoje didės.

    Taip pat paskelbta, kad į ETS planuojama įtraukti privačius skrydžius. Šis žingsnis dera su platesne ES politika, siekiančia, kad daugiau sektorių mokėtų už šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir turėtų finansinį motyvą spartinti efektyvesnių technologijų diegimą.

    Tuo pačiu Komisija signalizuoja, kad dalis itin tolimų krypčių ir toliau galėtų likti už naujos taisyklės ribų. Tai reiškia, kad apmokestinimo žemėlapis būtų formuojamas ne vien pagal valstybines sienas, o pagal atstumą, kuris, ES vertinimu, geriau atspindi konkurenciją su kaimyniniais tranzito centrais.

  • Lenkijos šilumos tiekimas po krizės atsitiesė: 2025 metais pelnas viršijo 580 mln. eurų

    Lenkijos centralizuoto šilumos tiekimo sektorius 2025 metais fiksavo ryškų finansinį lūžį: po 2023 metais patirtų reikšmingų veiklos nuostolių grįžta į tvarų pelningumą. Tai rodo Energetikos reguliavimo tarnybos (URE) ataskaita Energetyka cieplna w liczbach, apibendrinanti koncesijuojamų įmonių rezultatus.

    URE duomenimis, 2025 metais sektoriaus bendrasis pelnas viršijo 2,5 mlrd. zlotų, tai yra apie 580 mln. eurų. Tuo metu 2023 metais fiksuotas beveik 4 mlrd. zlotų, arba apie 930 mln. eurų, veiklos nuostolis.

    Kas lėmė pelno šuolį?

    Reguliuotojas šį posūkį pirmiausia sieja su technologinių kuro rūšių kainų stabilizavimusi ir mažesnėmis kintamosiomis sąnaudomis. Po energetikos kainų šoko Europoje 2022–2023 metais daliai rinkos grįžus į labiau prognozuojamas sąlygas, šilumos gamintojams tapo lengviau planuoti pirkimus ir tarifų prašymus.

    Prie rezultatų prisidėjo ir pardavimų apimtys: 2025 metais šilumos pardavimas, URE vertinimu, augo 6,62 proc., palyginti su 2024 metais. Didesnę paklausą lėmė vėsesnės oro sąlygos, kurios šilumos sektoriuje greitai atsispindi vartojime.

    „Labiausiai matomas pokytis 2025 metais buvo sektoriaus pelningumo atsistatymas: nuo 2023 metais patirtų gilių nuostolių iki 2025 metais uždirbto daugiau kaip 2,5 mlrd. zlotų bendrojo pelno“, – teigiama URE ataskaitoje.

    Investicijos pasiekė ketverių metų rekordą

    Finansinį atsigavimą lydėjo ir rekordinės investicijos: 2025 metais įmonės modernizacijai, plėtrai ir aplinkosaugos projektams skyrė 5,59 mlrd. zlotų, arba apie 1,3 mlrd. eurų. URE tai vadina geriausiu rezultatu per ketverius metus, o jis svarbus vertinant sektoriaus pasirengimą transformacijai.

    Daugiausia investuota Mazovijos, Silezijos ir Pomeranijos regionuose. Dideli projektai šiuose regionuose paprastai susiję tiek su senų katilinių ir tinklų rekonstrukcija, tiek su kuro keitimu ir kogeneracijos pajėgumų atnaujinimu.

    URE skaičiuoja, kad visų koncesijuojamų šilumos tiekimo įmonių pajamos iš šilumos veiklos 2025 metais siekė 45 mlrd. zlotų, arba apie 10,5 mlrd. eurų. Tai parodo rinkos mastą ir faktą, kad net nedideli sąnaudų ar pardavimo pokyčiai gali reikšmingai keisti rezultatą.

    Anglis vis dar dominuoja, bet jos dalis mažėja

    Nors Lenkijos šilumos ūkyje 2025 metais anglis išliko pagrindinis kuras, jos dalis mažėja: URE nurodo 52,8 proc. kuro energijos dalį, kai 2002 metais ji siekė 81,7 proc. Reguliuotojo vertinimu, anglies vietą palaipsniui užima dujos, biomasė, geoterminė energija ir šilumos siurbliai.

    Per ilgesnį laikotarpį pokytį iliustruoja ir absoliutūs kiekiai: 2002 metais šilumos gamybai buvo sunaudota apie 22 mln. tonų anglies kuro, o 2025 metais apie 10 mln. tonų. Tai mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir gerina oro kokybę, tačiau kartu kelia klausimą, kaip greitai sektorius sugebės atsisakyti taršiausių technologijų nebrangindamas šilumos galutiniams vartotojams.

    URE atkreipia dėmesį, kad transformacijos poreikiai išlieka milžiniški. Skaičiuojama, jog norint pasiekti klimato neutralumą iki 2050 metų, sektoriui reikėtų investuoti nuo 300 iki 500 mlrd. zlotų, tai yra maždaug nuo 70 iki 120 mlrd. eurų.

    Kita rizika yra tinklų ir įrenginių amžius: URE vertinimu, infrastruktūros nusidėvėjimo lygis siekia 50,61 proc. Tai reiškia, kad net ir atsigavus pelningumui dalis lėšų neišvengiamai teks ne plėtrai, o avarijų prevencijai ir patikimumo užtikrinimui.

    Vartotojams situacija gali atrodyti nevienodai: 2025 metais baigė galioti vyriausybės mechanizmas, ribojęs maksimalią šilumos kainą, o jį pakeitusi parama buvo orientuota į kitą, pagal pajamas apibrėžtą, gavėjų grupę. Todėl net ir mažėjant vidutinėms sąnaudoms, sąskaitos skirtinguose miestuose bei namų ūkiuose galėjo keistis nevienodu tempu.

  • Europos Komisija siūlo 3 metams atidėti metano baudas importuotojams: kas laukia LNG ir kainų?

    Europos Komisija rengia rekomendaciją valstybėms narėms laikinai atidėti sankcijų taikymą energijos importuotojams, kurie nesilaiko ES reikalavimų dėl metano emisijų. Siūloma trejų metų pertrauka būtų taikoma 2027–2029 metais, išskyrus didelio masto sukčiavimo atvejus.

    Toks žingsnis aiškinamas rizika, kad griežtas ir skubus baudų taikymas gali sutrikdyti dujų tiekimą į Europą. Didžiausia įtampa kyla dėl SGD, nes dalis pagrindinių tiekėjų yra perspėję, kad pernelyg sudėtingi ar sunkiai įgyvendinami reikalavimai gali paskatinti krovinius nukreipti į kitas rinkas.

    Kas keičiasi nuo 2027 metų

    Pagal jau priimtą ES reguliavimą nuo 2027 metų importuojami iškastiniai degalai turės atitikti metano išmetimų stebėsenos, ataskaitų teikimo ir nepriklausomos patikros reikalavimus. Tikslas paprastas: sumažinti metano nuotėkius, kurie energetikos grandinėje neretai susidaro gavybos, transportavimo ir suskystinimo etapuose.

    Numatyta, kad iki 2030 metų už importą, viršijantį nustatytus metano intensyvumo slenksčius, galėtų būti taikomos sankcijos, o maksimali bauda siektų iki 20 proc. metinių pajamų. Būtent ši dalis kelia daugiausia diskusijų, nes verslui tai būtų reikšminga finansinė rizika net ir tais atvejais, kai duomenų surinkimas ar patikra stringa ne dėl importuotojo kaltės.

    Rizikos: tiekimas, kainos ir patikros „butelio kaklelis“

    Diskusijos vyksta tuo metu, kai Europa siekia mažinti energijos kainų spaudimą ir kartu toliau atsiriboti nuo rusiškų išteklių. Dujų rinka išlieka jautri net ir nedideliems tiekimo svyravimams, o bet kokie signalai apie galimus SGD srautų pokyčius paprastai greitai atsispindi kainodaroje.

    Ekspertai taip pat pabrėžia praktinę problemą: metano reikalavimų įgyvendinimas priklauso nuo patikimų verifikavimo protokolų ir pakankamo skaičiaus pripažintų tikrintojų. Jei patikros infrastruktūra nespėja vystytis, importuotojai gali atsidurti situacijoje, kai formaliai privalo atitikti reikalavimus, tačiau objektyviai neturi galimybių laiku gauti patvirtinimų.

    Europos Komisijos planuojamas atidėjimas būtų kompromisas, leidžiantis išlaikyti metano mažinimo kryptį, bet laimėti laiko rinkai ir reguliuotojams susiderinti dėl aiškesnių taisyklių bei patikros pajėgumų. Vis dėlto diskusijos dėl išimčių, atsakomybės ribų ir realaus įgyvendinimo tempo, tikėtina, tęsis ir priėmus rekomendaciją.

  • Pasaulio futbolo čempionato finalas Naujajame Džersyje: organizatoriai stebi gaisrų dūmus

    Pasaulio futbolo čempionato finalas Naujajame Džersyje: organizatoriai stebi gaisrų dūmus

    Pasaulio futbolo čempionato organizatoriai prieš savaitgalį vyksiantį finalą Naujajame Džersyje pranešė atidžiai stebintys miškų gaisrų dūmų situaciją ir oro kokybės rodiklius. JAV dalyje regionų dūmai pablogino matomumą ir pakėlė taršą iki nesveiko ar net pavojingo lygio.

    Organizatorių teigimu, prie FIFA būstinės dirba Nacionalinės meteorologijos tarnybos atstovas, kuris nuolat teikia naujausią informaciją apie oro masių judėjimą ir taršos prognozes. Tai leidžia operatyviai spręsti dėl komandų treniruočių, rungtynių logistikos ir žiūrovams skirtų rekomendacijų.

    Rizika sportininkams ir žiūrovams

    Didžiausias susirūpinimas kyla dėl intensyvaus fizinio krūvio, kai sportininkai įkvepia gerokai daugiau oro nei įprastai. Esant aukštam smulkiųjų dalelių kiekiui, didėja kvėpavimo takų dirginimo, astmos paūmėjimo ir kitų sveikatos sutrikimų rizika.

    „Tai aukšto meistriškumo sportininkai, per kiekvieną treniruotę ir rungtynes į plaučius įtraukia daug oro, todėl esant pavojingiems lygiams jie neturėtų treniruotis lauke“, – sakė skubiosios medicinos gydytoja Courtney Howard, dirbanti su klimato ir sveikatos iniciatyvomis.

    Specialistai primena, kad vien tik kaukė ne visada yra praktiškas sprendimas sportuojant, o netinkamai prigludusi apsauga gali nesuteikti laukiamo efekto. Dėl to dažniausiai rekomenduojama treniruotes perkelti į uždaras, kondicionuojamas patalpas su filtruojamu oru.

    Komandų treniruotės ir dūmų geografija

    Ketvirtadienį Ispanijos rinktinė treniravosi lauke šiaurinėje Naujojo Džersio dalyje, nors tuo metu fiksuoti pavojingi oro kokybės rodikliai, siejami su dūmais iš Kanados miškų gaisrų. Tuo pat metu kai kurios savivaldybės gyventojus ragino likti patalpose arba lauke dėvėti respiratorius.

    Argentinos rinktinė, po pergalės prieš Angliją iškovojusi vietą antrame iš eilės pasaulio čempionato finale, treniruotes tęsė Atlantos apylinkėse. Šis regionas buvo toliau į pietus nuo intensyviausiai dūmų paveiktų teritorijų, todėl oro kokybės sąlygos buvo stabilesnės.

    Dūmų plitimas priklauso nuo vėjo krypčių ir atmosferos sluoksnių, todėl situacija gali keistis per kelias valandas. Dėl to organizatoriai akcentuoja nuolatinę stebėseną ir galimybę koreguoti planus, jei oro kokybė prie stadiono pablogėtų iki sveikatai pavojingo lygio.

  • Lenkijos Beskidų kalnuose nuo bėgių nuvažiavo krovininis traukinys: dalis vagonų įkrito į Poprado upę

    Lenkijos pietuose, Beskidų Sondiecio kalnuose, nuo bėgių nuvažiavo krovininis traukinys. Vietos valdžios teigimu, dalis vagonų nuriedėjo į Poprado upę, o geležinkelio ruožas laikinai tapo nepravažiuojamas.

    Incidentas įvyko linijoje, jungiančioje Nowy Sącz ir Krynica-Zdrój kryptį. Skelbiama, kad nuo bėgių nuvažiavo šeši tušti vagonai, o į įvykio vietą išsiųstos Lenkijos geležinkelių infrastruktūrą prižiūrinčios tarnybos.

    Dėl avarijos keleiviams šiame ruože organizuotas pakaitinis susisiekimas autobusais. Vežėjai ragina sekti operatyvią informaciją apie reisų pasikeitimus ir galimus vėlavimus stotyse bei oficialiuose keleivių informavimo kanaluose.

    Piwniczna-Zdrój meras Tomasz Michałowski socialiniuose tinkluose pranešė, kad vagonai atsidūrė Poprado upės vagoje, todėl artimiausiomis valandomis eismas į abi puses gali būti sustabdytas. Tarnybos tuo metu vertina situaciją ir planuoja, kaip saugiai pašalinti vagonus bei atstatyti bėgių infrastruktūrą.

    Kol kas nepranešama apie nukentėjusius asmenis, o tikslios avarijos priežastys dar nustatinėjamos. Paprastai tokiais atvejais vertinama bėgių būklė, galimi kelio deformacijos veiksniai, riedmenų techninė būklė ir eismo organizavimo aplinkybės, tačiau oficialių išvadų dar nėra.

    Geležinkelių specialistai pabrėžia, kad net ir tuščių vagonų nuvažiavimas nuo bėgių gali sukelti ilgalaikių trikdžių, jei pažeidžiami bėgiai, pabėgiai ar kontaktinio tinklo įranga. Be to, vagonams patekus į upę, darbai dažnai sudėtingėja dėl privažiavimo, aplinkosauginių reikalavimų ir būtinybės užtikrinti saugą gelbėjimo bei remonto metu.

    Apie linijos atnaujinimo terminus kol kas neskelbiama. Atsakingos tarnybos praneš, kai bus aišku, kiek laiko užtruks avarijos padarinių likvidavimas ir kada traukiniai galės vėl važiuoti įprastu grafiku.

  • 7,3 balo žemės drebėjimas prie Meksikos ir Gvatemalos krantų: paskelbtas cunamio pavojus

    7,3 balo žemės drebėjimas prie Meksikos ir Gvatemalos krantų: paskelbtas cunamio pavojus

    Smūgis Ramiajame vandenyne

    Prie Meksikos Čiapaso valstijos krantų, netoli sienos su Gvatemala, užfiksuotas 7,3 balo žemės drebėjimas. Dėl galimų pavojingų bangų Ramiajame vandenyne daliai pakrantės teritorijų paskelbtas cunamio perspėjimas.

    JAV geologijos tarnyba (USGS) pranešė, kad žemės drebėjimo epicentras buvo jūroje netoli Puerto Madero, o židinys slūgsojo maždaug 10 kilometrų gylyje. Tokie negiliai įvykstantys drebėjimai paprastai sukelia stipresnį paviršinį drebėjimą ir didesnę žalą, ypač arčiau epicentro.

    Evakuacijos ir žalos vertinimas

    Stiprūs požeminiai smūgiai buvo juntami pietų Meksikoje, taip pat ir Oachakos regione, bei dalyje Gvatemalos. Vietos tarnybos pranešė, kad iš pastatų buvo evakuojami žmonės, kol vertinama situacija ir galimi pažeidimai.

    Atsakingos institucijos abiejose šalyse aktyvavo ekstremalių situacijų protokolus ir pradėjo tikrinti infrastruktūrą, ryšių bei elektros tiekimo stabilumą. Pirminiais pranešimais, informacija apie nukentėjusiuosius ir sugriovimus buvo tikslinama.

    Ką reiškia cunamio perspėjimas?

    Cunamio perspėjimas paprastai skelbiamas tada, kai po stipraus povandeninio žemės drebėjimo kyla rizika, kad bangos gali pasiekti pakrantę ir sukelti pavojų žmonėms bei infrastruktūrai. Tokiais atvejais gyventojams rekomenduojama sekti oficialius pranešimus, vengti pakrantės zonų ir laikytis vietos tarnybų nurodymų.

    Gelbėjimo tarnybos pabrėžia, kad situacija gali kisti, todėl svarbiausia remtis patvirtinta informacija ir neplatinti nepatikrintų pranešimų. Drebėjimai šiame regione nėra reti, nes Meksika ir Centrinė Amerika yra aktyvioje tektoninių plokščių sandūroje.

  • Ukraina smogė Rusijos naftos infrastruktūrai: atakuota Jaroslavlio perdirbimo gamykla ir terminalai

    Ukrainos kariuomenė pranešė naktį surengusi smūgių seriją Rusijos naftos infrastruktūrai: taikiniu tapo naftos perdirbimo gamykla Jaroslavlio srityje, taip pat keli objektai okupuotame Kryme ir Donecko srityje.

    Apie operaciją paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, nurodęs, kad dalis smūgių buvo nutaikyti į kuro tiekimo grandinę, kuri, Kyjivo vertinimu, tiesiogiai siejasi su Rusijos kariuomenės aprūpinimu.

    Gaisras Jaroslavlyje

    Ukrainos duomenimis, liepos 16 dieną buvo smogta naftos perdirbimo įmonei „Slavneft-JANOS“ Jaroslavlio srityje. Teigiama, kad po pataikymo į objekto teritoriją kilo gaisras, o tikslesnė žala dar vertinama.

    Ukraina pažymi, kad „Slavneft-JANOS“ yra vienas didžiausių Rusijos naftos perdirbimo kompleksų, per metus vidutiniškai apdorojantis apie 15 mln. tonų naftos. Tokie pajėgumai reiškia, kad bet koks darbo sutrikimas gali turėti įtakos degalų, įskaitant aviacinį kurą, tiekimui.

    Smūgiai Kryme ir Donbase

    Generalinis štabas taip pat pranešė apie atakas prieš naftos terminalą „TES-Terminal-1“ ir degalų bei tepalų sandėlį Kerčėje okupuotame Kryme. Be to, nurodyta, kad smogta degalų bazei „Šachtarsk“ Donecko srityje.

    Kyjivas akcentuoja, kad tokie objektai yra svarbūs logistinei grandinei, kuria degalai ir kiti naftos produktai pasiekia Rusijos dalinius bei karinės pramonės poreikius. Pastaraisiais mėnesiais Ukraina vis dažniau deklaruoja siekianti riboti Rusijos galimybes stabiliai aprūpinti kariuomenę kuru.

    Laivai ir sankcijų apėjimo tema

    Ukrainos kariuomenė taip pat teigė atakavusi du tanklaivius, vilkiką ir patrulinį laivą Juodojoje ir Azovo jūrose. Pasak pateiktos informacijos, dalis šių laivų esą naudojami gabenti rusišką naftą, naftos produktus ir suskystintas dujas bandant apeiti tarptautinius ribojimus.

    Tokie pareiškimai atspindi platesnę tendenciją, kai energetikos infrastruktūra tampa vienu svarbiausių karo ekonomikos elementų. Smūgiai perdirbimui, sandėliavimui ir logistikai paprastai vertinami kaip bandymas paveikti ne tik fronto aprūpinimą, bet ir Rusijos pajamas iš energijos eksporto.

    Nepriklausomas kai kurių detalių patvirtinimas šiuo metu ribotas, o Rusijos institucijos ne visada operatyviai pateikia išsamią informaciją apie incidentus. Vis dėlto pastaruoju metu tiek Ukrainos, tiek tarptautinėje viešojoje erdvėje daugėja pranešimų apie smūgius kuro infrastruktūrai ir kariniams objektams okupuotose teritorijose.

  • Gineso rekordas JAV: 9 metų berniukas tapo jauniausiu muziejaus kuratoriumi ir įkūrė parodą

    Gineso rekordas JAV: 9 metų berniukas tapo jauniausiu muziejaus kuratoriumi ir įkūrė parodą

    Rekordas, prasidėjęs nuo kelionės

    Ilinojaus valstijoje, Kembridžo miestelyje, gyvenantis Andersonas Tayloras oficialiai pripažintas jauniausiu muziejaus kuratoriumi pasaulyje, skelbia Guinness World Records. Rekordas jam suteiktas po to, kai dar būdamas devynerių atidarė savo gamtos istorijos muziejų.

    Guinness World Records nurodo, kad muziejus duris atvėrė 2024 metų rugpjūčio 10 dieną, kai berniukui buvo 9 metai ir 340 dienų. Andersonas jame yra ir vienintelis savininkas, ir kuratorius.

    „Kai nuvykau į Škotiją, apsilankiau Staffin dinozaurų muziejuje, ir tai mane įkvėpė sukurti savo muziejų“, – sakė Andersonas Tayloras.

    Ką galima pamatyti muziejuje

    Kembridžo gamtos istorijos muziejuje lankytojams pristatomi fosilijų, mineralų, artefaktų ir įvairių gamtos pavyzdžių eksponatai. Greta jų įrengtos edukacinės ekspozicijos, skirtos aiškiai ir suprantamai papasakoti apie gamtos istoriją bei paleontologiją.

    Tokio formato vietos muziejai JAV dažnai tampa bendruomenės traukos centru: jie veikia kaip neformalaus ugdymo erdvės, kur moksleiviai gali mokytis per praktinius pavyzdžius. Šiuo atveju išskirtinumas tas, kad visą ekspozicijos idėją ir turinį suformavo vaikas, vadovaudamasis savo asmeniniu domėjimusi fosilijomis.

    Nuo pastato paieškų iki paramos

    Andersonas pasakojo, kad pirmiausia rado patalpas, o vėliau pradėjo kalbėtis su vietos bendruomene ir pristatyti idėją. Pasak Guinness World Records, muziejus įsikūrė pastate, kuris anksčiau buvo naudojamas kaip gaisrinė ir miestelio susirinkimų erdvė.

    Vėliau, plečiantis sumanymui, žmonės pradėjo dovanoti eksponatus, vitrinas ir kitą įrangą, o po kurio laiko atsirado ir finansinis palaikymas. Dabar Andersonui jau 11 metų, o jo šeima ir rėmėjai siekia užtikrinti, kad muziejus turėtų ilgalaikį pagrindą.

    „Pirmiausia radau pastatą, po to žmonės pradėjo duoti daiktų eksponavimui, vitrinų, o vėliau atsirado ir finansavimas“, – sakė Andersonas Tayloras.

    Šiuo metu berniukas vykdo lėšų rinkimo kampaniją, kad galėtų nupirkti pastatą, kuriame veikia muziejus. Guinness World Records duomenimis, jis jau surinko apie 18 000 eurų, tačiau galutinė reikalinga suma priklauso nuo vietos susitarimų ir pastato vertės.

    Andersonas neslepia, kad ateityje nori tapti paleontologu ir domėjimąsi dinozaurais paversti profesija. Jo istorija išsiskiria ne tik rekordu, bet ir tuo, kad parodo, kaip ankstyvas smalsumas bei bendruomenės įsitraukimas gali virsti realiu, lankytojus pritraukiančiu projektu.