CP v2

Blog

  • Saulės tvora vietoj įprastos tvoros: kodėl vertikalūs bifacial moduliai Europoje sparčiai populiarėja

    Saulės tvora vietoj įprastos tvoros: kodėl vertikalūs bifacial moduliai Europoje sparčiai populiarėja

    Vertikaliai įrengtos saulės elektrinės, montuojamos ties sklypo riba kaip tvora, Europoje tampa vis realesne alternatyva stogo moduliams. Tokia sistema ne tik atlieka įprastą tvoros funkciją, bet ir gamina elektrą, o kai kuriais paros laikais gali būti naudingesnė už tradiciškai ant stogo montuojamus sprendimus.

    Esminė stogo saulės elektrinių problema susijusi su gamybos piku dienos viduryje. Daugiausia energijos pagaminama tada, kai daliai vartotojų jos labiausiai nereikia, o tinklams tai gali reikšti didesnį apkrovos svyravimą ir sudėtingesnį balansavimą rytais bei vakarais.

    Kodėl vertikali kryptis svarbi?

    Saulės tvora dažniausiai projektuojama taip, kad moduliai būtų orientuoti rytų ir vakarų kryptimis. Tuomet viena pusė efektyviau surenka ryto saulę, o kita pusė daugiau generuoja vakare, kai namų ūkiuose paprastai auga vartojimas dėl maisto gaminimo, apšvietimo ar įkrovimo įrenginių.

    Vertikalus montavimas turi ir praktinių privalumų: moduliai natūraliai geriau vėdinami, todėl karštomis dienomis lėčiau praranda efektyvumą. Be to, ant jų paprastai kaupiasi mažiau purvo, o žiemą sniegas dažniau nuslysta, užuot ilgesniam laikui uždengęs aktyvų paviršių.

    Bifacial moduliai ir atspindėta šviesa

    Dauguma saulės tvorų remiasi bifacial moduliais, kurie elektrą gamina abiem pusėmis. Tai reiškia, kad energija išgaunama ne tik iš tiesioginės saulės šviesos, bet ir iš nuo žemės paviršiaus atspindėtos spinduliuotės.

    Gamybą gali padidinti skirtingas pagrindas: šviesesnė skalda, betonas ar net sniegas, kuris žiemą dažnai veikia kaip stiprus atspindintis sluoksnis. Tyrimai, vertinantys vertikaliai montuotus bifacial sprendimus, rodo, kad ryto ir vakaro valandomis jie gali generuoti pastebimai daugiau nei įprastai pakreipti moduliai.

    Kaina, ribojimai ir ką įvertinti

    Rinkoje jau siūlomi ir mažesni, moduliniai sprendimai, kurių kaina prasideda maždaug nuo 250 eurų, tačiau galutinė suma dažniausiai priklauso nuo galingumo, montavimo ir elektros instaliacijos paruošimo. Gamintojai taip pat akcentuoja, kad atsipirkimas priklauso nuo elektros kainų, suvartojimo profilio ir vietos sąlygų.

    Prieš įsirengiant saulės tvorą svarbu įvertinti sklypo šešėliavimą, tvoros kryptį ir kliūtis, kurios gali mesti šešėlį ryto ar vakaro metu. Ne mažiau svarbus ir teisinis aspektas: skirtingose savivaldybėse gali galioti skirtingi reikalavimai tvoroms ir ant jų montuojamai įrangai, todėl verta iš anksto pasitikslinti leidimų ir atstumų nuo sklypo ribos taisykles.

    Vis dėlto namams, kurių stogas netinkamas dėl krypties, užtamsinimo ar konstrukcinių apribojimų, saulės tvora tampa praktišku būdu išnaudoti iki šiol „neuždirbantį“ sklypo perimetrą. Tokie sprendimai ypač patrauklūs tiems, kas nori didesnės gamybos rytais ir vakarais bei paprastesnės priežiūros per žiemą.

  • Naujajame Džersyje karvės ganosi tarp saulės modulių: eksperimentas rodo netikėtą naudą ūkiams

    Naujajame Džersyje karvės ganosi tarp saulės modulių: eksperimentas rodo netikėtą naudą ūkiams

    Naujasis Džersis, garsėjantis ūkininkavimo tradicijomis, sparčiai plečia saulės energetiką ir ieško būdų, kaip išvengti konflikto tarp elektrinių ir žemės ūkio. Vietos iniciatyvos vis dažniau remiasi vadinamąja dvigubos paskirties schema, kai ta pati žemė naudojama ir elektros gamybai, ir ūkininkavimui.

    Tokį modelį valstijoje skatina dvigubos paskirties saulės energetikos bandomoji programa, siekianti išlaikyti dirbamą žemę produktyvią. Ūkininkams tai reiškia papildomą, labiau prognozuojamą pajamų šaltinį, o energetikai – galimybę plėstis mažinant įtampą dėl žemės panaudojimo.

    Saulės parkai ir ūkiai vienoje vietoje

    Projektas bandomas per Rutgerso universiteto agrivoltikos programą, kuri valstijoje yra sukūrusi kelių vietų bandymų tinklą. Tyrėjai vertina, kaip saulės modulių išdėstymas veikia pasėlius, pašarus ir ūkių kasdienę veiklą, įskaitant priežiūros darbus ir technikos judėjimą.

    Praktikoje siekiama, kad saulės modulių konstrukcijos ne „išimtų“ laukų iš apyvartos, o leistų toliau auginti augalus ar naudoti pievas. Tokie sprendimai ypač svarbūs regionuose, kur saugoma žemė turi išlikti žemės ūkio paskirties, o infrastruktūros plėtra susiduria su ribojimais.

    Į saulės parkus įleidžiamos karvės

    Viename bandymų ūkyje šalia saulės modulių ganyklose apsigyveno trys karvės – Blossom, Misty ir Furry. Jos vasarą ganosi žolėje tarp vertikaliai išdėstytų modulių eilių, o karščiausią dienos dalį ilsisi jų metamoje paunksmėje.

    Tyrėjai stebi, ar toks šešėlis mažina karščio stresą ir kaip tai gali paveikti gyvulių elgseną bei produktyvumą. Stebėsenai naudojamos kameros, periodiškai fiksuojančios gyvulių judėjimą, buvimo vietą ir tai, kiek laiko jos praleidžia po modulių danga.

    Ūkiui tai suteikia dvi tiesiogines naudas: gyvuliai natūraliai „nupjauna“ žolę ir mažina teritorijos priežiūros kaštus, o saulės parkas tuo pat metu gamina elektrą. Tokia kombinacija vis dažniau pristatoma kaip realistiškas kelias suderinti klimato tikslus su maisto gamyba, ypač ten, kur laisvos žemės naujiems projektams mažėja.

    Naujajame Džersyje išbandytas modelis atitinka platesnę pasaulinę tendenciją: agrivoltika laikoma vienu perspektyviausių būdų didinti atsinaujinančios energetikos apimtis neatsisakant žemės ūkio. Jei rezultatai pasitvirtins, tokie sprendimai gali tapti įprasti ir kitose JAV valstijose, kur ūkininkai ieško stabilesnių pajamų, o elektros tinklui reikia vis daugiau švarios generacijos.

  • JAV Robinson atominė elektrinė pratęsė veiklą iki 2050 metų: aušinimo ežeras tapo laukinės gamtos prieglobsčiu

    JAV Robinson atominė elektrinė pratęsė veiklą iki 2050 metų: aušinimo ežeras tapo laukinės gamtos prieglobsčiu

    Pietų Karolinoje, netoli Hartsvilio, veikianti H.B. Robinson atominė elektrinė gavo leidimą dirbti dar 20 metų ir veiklą tęsti iki 2050 metų. Tai reiškia, kad vienas seniausių JAV pietryčių branduolinės energetikos objektų artėja prie 80 metų eksploatacijos ribos.

    Elektrinė komercinę veiklą pradėjo 1971 metų kovo mėnesį ir tapo pirmąja komercine atomine elektrine JAV pietryčiuose. Čia veikia vienas slėginio vandens reaktorius, kurio elektrinė galia siekia apie 759 megavatus.

    Toks pajėgumas, priklausomai nuo vartojimo ir tinklo sąlygų, gali padėti aprūpinti elektra šimtus tūkstančių namų ūkių. JAV sprendimas pratęsti seno reaktoriaus darbą siejamas su platesne tendencija išlaikyti stabilų bazinį elektros gamybos pajėgumą ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

    Leidimas pratęstas iki 2050

    Sprendimą dėl antrojo licencijos pratęsimo priėmė JAV Branduolinės reguliavimo komisija. Skelbiama, kad vertinimas buvo atliktas sparčiau nei įprasta, taikant atnaujintus terminus, kuriais siekiama greitinti su branduoline energetika susijusių sprendimų priėmimą.

    Anksčiau elektrinės veiklos leidimas jau buvo pratęstas, o naujasis sprendimas galiojimą nukelia iki 2050 metų. Praktikoje tai reiškia ilgalaikius įsipareigojimus dėl saugos programų, įrangos būklės stebėsenos, senėjimo valdymo ir periodinių patikrų.

    Aušinimo ežeras, kurio nemato pravažiuojantys

    Šalia elektrinės įrengtas Robinson ežeras buvo sukurtas pirmiausia kaip aušinimo vandens telkinys, reikalingas reaktoriaus šilumos nuvedimui. Jo plotas siekia apie 2 250 akrų, tai yra maždaug 9,1 kvadratinio kilometro.

    Dalis infrastruktūros aplink ežerą yra prieinama lankytojams, tačiau didelę pakrantės dalį supa apsaugos zona ir ribojamas patekimas. Tokia tvarka nuo pat elektrinės veiklos pradžios mažino žmonių trikdymą ir apribojo plėtrą aplinkinėse teritorijose.

    Netikėtas poveikis gamtai

    Per kelis dešimtmečius ribotos prieigos teritorija virto savotišku netyčiniu laukinės gamtos prieglobsčiu. Vietos stebėjimai ir energetikos bendrovių viešinama informacija rodo, kad čia aptinkami elniai, lapės, laukiniai kalakutai, o virš vandens medžioja plikagalviai ereliai.

    Ežere taip pat gausu žuvų, todėl jis traukia žvejus, o pakrantėse pastebimi garniai ir kiti vandens paukščiai. Energetikos bendrovės, valdančios tokius objektus, paprastai taiko paukščių apsaugos priemones ir bendradarbiauja su agentūromis, siekdamos mažinti infrastruktūros poveikį gyvūnijai.

    Pratęsus elektrinės veiklą, iki 2050 metų išlieka ir apsaugos zonos režimas, kuris netiesiogiai saugo šią buveinę nuo intensyvesnės urbanizacijos. Toks paradoksas vis dažniau minimas ir kitų energetikos objektų kontekste, kai griežta apsauga bei ribotas žmonių srautas sudaro sąlygas gamtai atsikurti.

    Vis dėlto licencijos pratęsimas pirmiausia yra apie energetinį patikimumą ir saugą, o ne apie gamtosaugą. Būtent todėl Robinson atvejis išsiskiria: infrastruktūra, sukurta techniniam tikslui, per laiką tapo ir neplanuotu biologinės įvairovės buferiu.

  • Portugalijoje degalai brangs šokiruojančiai: nuo pirmadienio aišku, kiek kainuos litras

    Portugalijoje degalai brangs šokiruojančiai: nuo pirmadienio aišku, kiek kainuos litras

    Kainų šuolis jau kitą savaitę

    Portugalijoje artėjančią savaitę, nuo liepos 20 iki 26 dienos, vairuotojams prognozuojamas ryškus degalų kainų augimas. Vietos rinkos stebėtojai pabrėžia, kad labiausiai brangs dyzelinas, o benzino kaina taip pat kils.

    Automóvel Clube de Portugal (ACP), remdamasis Portugalijos Energetikos ir geologijos generalinės direkcijos (DGEG) prognozėmis, skaičiuoja, kad dyzelinas gali brangti 13,5 euro cento už litrą. Benzino kaina, pagal tuos pačius skaičiavimus, gali augti 6,5 euro cento už litrą.

    Prognozuojama, kad dėl šio pokyčio dyzelino litras gali kainuoti apie 1,988 euro, o benzino – apie 1,980 euro. ACP akcentuoja, kad tai yra vidutiniai orientaciniai dydžiai, o realios kainos skirtingose degalinėse gali skirtis dėl konkurencijos ir logistikos kaštų.

    Taip pat pažymima, kad skaičiavimai paremti žaliavų kainomis, fiksuotomis praėjusios savaitės pabaigoje. Iki naujos savaitės pradžios rinkose dar gali vykti svyravimai, todėl galutinės kainos gali kiek kisti.

    Kas labiausiai kelia kainas?

    Didžiausią spaudimą naftos kainoms pastaruoju metu daro geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose. Rinkos jautriai reaguoja į bet kokias rizikas, susijusias su tiekimo grandinėmis, nes net riboti sutrikimai greitai persiduoda didmeninėms degalų kainoms Europoje.

    Ypač svarbus Hormūzo sąsiauris, kuriuo, tarptautinių energetikos institucijų vertinimu, keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir dujų prekybos dalis. Bet kokie ribojimai ar karinės eskalacijos signalai šiame regione didina tiekimo rizikos priedą, kuris atsispindi kainose.

    Ši rizika aktuali ir dėl to, kad degalų kainą vartotojui sudaro ne tik nafta, bet ir perdirbimo maržos, transportavimas bei mokesčiai. Todėl, net stabilizuojantis žaliavai, kainos degalinėse dažnai krenta lėčiau, o kylant – reaguoja sparčiau.

    Vyriausybės reakcija ir patikrinimai

    Portugalijos valdžia yra žadėjusi taikyti neeilinį laikino pobūdžio naftos ir energetikos produktų mokesčio (ISP) mažinimą, kai kainų augimas peržengia 10 centų ribą. Tokios priemonės paprastai naudojamos siekiant amortizuoti staigius šokus, tačiau jų apimtis ir trukmė priklauso nuo fiskalinių galimybių.

    Portugalijos spaudoje skelbta, kad aplinkos ir energetikos ministrė Maria Graça Carvalho kreipėsi į energetikos reguliuotoją ERSE, prašydama patikrinimų ir analizės. Tikslas – įvertinti degalinių kainodarą nuo 2024 metų ir paaiškinti, kodėl tarptautinių rinkų atpigimai ne visada greitai atsispindi degalinėse.

    Tuo pačiu viešojoje erdvėje vėl keliama diskusija dėl PVM mažinimo degalams. Vis dėlto Portugalijos finansų ministras Miranda Sarmento, remiantis viešais pasisakymais, laikosi pozicijos, kad mokesčio tarifas keičiamas nebus, o dėmesys sutelkiamas į tikslines ir laikinas priemones.

    Ekspertai primena, kad vartotojams tokiais laikotarpiais verta sekti vidutines kainas ir atkreipti dėmesį į regioninius skirtumus. Staigių šuolių metu net keli euro centai už litrą, ypač dažnai važinėjantiems, per mėnesį gali virsti apčiuopiama suma.

  • Europos Parlamentas siunčia signalą Kinijai: net menki ribojimai gali sukrėsti Pekiną

    Europos Parlamentas siunčia signalą Kinijai: net menki ribojimai gali sukrėsti Pekiną

    Europos Parlamento narys Enginas Eroglu, vadovaujantis EP delegacijai ryšiams su Kinija, teigia, kad Pekino ekonominis modelis turi rimtų spragų. Jo vertinimu, net nedidelis Kinijos prekių patekimo į ES rinką ribojimas galėtų smarkiai paveikti eksportu grindžiamą šalies augimą.

    Politikas pabrėžė, kad ES, turinti apie 450 mln. vartotojų rinką, turi realų svertą derybose su Pekinu. Pasak jo, Kinijos vidaus vartojimas stringa, todėl eksportas į Europą išlieka kritiškai svarbus daugeliui sektorių.

    „Jeigu Europa nors kiek apribotų patekimą į savo rinką, nukentėtų Kinijos įmonės, ypač kai vidaus vartojimas stagnuoja“, – sakė Enginas Eroglu.

    Pastarosiomis savaitėmis įtampa tarp Briuselio ir Pekino auga, o Europos Komisija signalizuoja, kad vien dialogo gali nepakakti. ES pusė yra numačiusi terminą iki spalio, per kurį tikimasi apčiuopiamų rezultatų siekiant mažinti prekybos disbalansą.

    Europos Komisija yra pranešusi apie ketinimą iki nustatyto termino taikyti vienašales prekybos gynybos priemones, jei importo srautas ir toliau spaustų Europos gamintojus. Praktikoje tai gali reikšti tarifus, kvotas ar papildomas antidempingo priemones konkretiems produktams ir sektoriams.

    Kas keičiasi ES prekybos politikoje

    ES prekybos gynybos priemonės dažniausiai remiasi antidempingo ir antisubsidijų tyrimais, kai nustatoma, kad importas daro žalą vietos pramonei. Pastaruoju metu Briuselis vis dažniau kalba ir apie platesnę riziką: perteklinę gamybą, valstybės subsidijas bei nelygias konkurencijos sąlygas.

    Kontekstas susijęs ir su tuo, kad po JAV 2025 metais įvestų griežtesnių tarifų dalis Kinijos pramonės pertekliaus persiorientavo į Europą. Dėl to didėja spaudimas tokioms šakoms kaip plieno gamyba, automobilių pramonė ir chemijos sektorius.

    Ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį į Kinijos įmonių struktūrines problemas, įskaitant valstybės remiamas neefektyvias bendroves. OECD yra konstatavusi, kad Kinijos įmonės gauna kelis kartus daugiau subsidijų nei įmonės daugelyje OECD šalių, o tai iškraipo tarptautinę konkurenciją.

    Kodėl Pekinui tai jautru

    Enginas Eroglu akcentuoja socialinės įtampos riziką, jei dėl ribojimų įmonės būtų priverstos mažinti gamybą ir atleisti darbuotojus. Jo teigimu, tai galėtų tapti politiniu išbandymu Kinijos valdžiai, ypač turint omenyje jaunimo nedarbo problemą.

    „Jau dabar matome didelį jaunimo nedarbą, o Kinijos pasitikėjimas savimi ne visada atspindi realią situaciją“, – sakė Enginas Eroglu.

    Lygiagrečiai ES griežtina ir priežiūrą dėl galimai nesąžiningų praktikų, o skundų dėl importo daromos žalos skaičius auga. Pastaruoju metu ES institucijos ėmėsi tyrimų ir žemės ūkio segmente, kas rodo, kad dėmesys nebėra sutelktas tik į tradiciškai jautrius pramonės sektorius.

    Tuo pat metu Briuselis pabrėžia, kad tikslas nėra plataus masto prekybos karas, o taisyklėmis grindžiama prekyba ir konkurencijos sąlygų suvienodinimas. Vis dėlto, jeigu sprendimai nebus rasti iki spalio, didesni ribojimai Kinijos eksportui į ES tampa vis realesniu scenarijumi.

  • Atlyginimai Europoje: trečdalyje šalių perkamoji galia vis dar mažesnė nei 2021 metais

    Atlyginimai Europoje: trečdalyje šalių perkamoji galia vis dar mažesnė nei 2021 metais

    Europos namų ūkių biudžetus pastaraisiais metais spaudė pandemijos pasekmės, Rusijos karas prieš Ukrainą, energijos kainų šuoliai ir rekordinė infliacija. Nors nominalūs atlyginimai daug kur augo, kainos kilo greičiau, todėl daliai dirbančiųjų perkamoji galia taip ir neatsistatė.

    Ekonomistai pabrėžia, kad vertinant gyventojų gerovę svarbiausi yra realieji atlyginimai, kai pajamų pokytis lyginamas su infliacija. Būtent ši metrika parodo, ar už tą patį atlyginimą galima nusipirkti daugiau, ar mažiau prekių ir paslaugų.

    OECD 2026 metų užimtumo apžvalgoje, kurioje vertintos 27 Europos valstybės, skaičiuojama, kad nuo 2021 metų pirmojo ketvirčio iki 2026 metų pirmojo ketvirčio realieji atlyginimai smuko devyniose šalyse. Per tą patį laikotarpį euro zonoje realieji atlyginimai sumažėjo apie 1,8 proc.

    Kodėl atlyginimai nespėjo paskui kainas?

    OECD analitikai atkreipia dėmesį, kad 2022–2023 metų pragyvenimo brangimo krizė dar buvo jaučiama ir 2026 metų pirmąjį ketvirtį. Viena pagrindinių priežasčių – kolektyvinės sutartys ir derybos dėl darbo užmokesčio dažnai atnaujinamos ne kasmet, todėl atlyginimų korekcijos vėluoja.

    Pasak OECD, minimalūs atlyginimai daugelyje šalių dažniausiai buvo keliami sparčiau ir labiau priartėjo prie kainų kilimo, tačiau tai ne visada kompensavo bendrą infliacijos poveikį. Didžiausią spaudimą pajuto vidutines pajamas gaunantys darbuotojai, kurių išlaidos būstui, energijai ir maistui sudaro didelę biudžeto dalį.

    Kur realieji atlyginimai smuko labiausiai?

    Didžiausias realiųjų atlyginimų nuosmukis fiksuotas Italijoje – apie 6,1 proc. Ekspertai tai sieja su lėtu kolektyvinių sutarčių atnaujinimu, silpnesne produktyvumo dinamika ir vangiu ekonomikos augimu, dėl ko nominalūs atlyginimai į infliaciją reagavo per lėtai.

    Ryškesni nuosmukiai matyti ir Čekijoje bei Švedijoje, kur realieji atlyginimai taip pat sumažėjo keliomis procentinėmis dalimis. Nedidelis, bet neigiamas pokytis fiksuotas ir tokiose šalyse kaip Danija, Ispanija, Slovakija, Suomija, Airija bei Šveicarija.

    Kas išsiskyrė augimu?

    Tyrime išskirtiniu atveju įvardijama Turkija, kur realiųjų atlyginimų augimas statistiškai siekė apie 78,6 proc., tačiau ekonomistai įspėja, kad toks skaičius gali pervertinti faktinį gyvenimo lygio šuolį. Akcentuojama, jog startinė bazė 2021 metais buvo žema, o dalį augimo nulėmė minimalios algos kėlimai ir vėlesnis atsistatymas po ankstesnių ekonominių sukrėtimų.

    Europos Sąjungoje didžiausias realiųjų atlyginimų augimas fiksuotas Vengrijoje – apie 29,8 proc., o Lenkijoje – apie 16,5 proc. Tarp euro zonos šalių ryškiausiai išsiskyrė Lietuva, kur realieji atlyginimai, pagal OECD duomenis, augo apie 14,8 proc., o Latvijoje – apie 7,4 proc.

    Didžiosiose Europos ekonomikose situacija buvo nevienoda: Jungtinėje Karalystėje realieji atlyginimai augo apie 3,6 proc., Vokietijoje – apie 0,9 proc., Prancūzijoje pokytis buvo minimalus, o Italijoje ir Ispanijoje fiksuotas kritimas. OECD pabrėžia, kad šiuos skaičius gali keisti vėlesni energijos kainų svyravimai, kurie tiesiogiai veikia infliaciją ir namų ūkių perkamąją galią.

  • Kinija supyko dėl „British Steel“ nacionalizacijos: perspėja JK apie investicijų šalčio bangą

    Kinija supyko dėl „British Steel“ nacionalizacijos: perspėja JK apie investicijų šalčio bangą

    Sprendimas dėl strateginės gamyklos

    Kinija pareiškė griežtai nepritarianti Jungtinės Karalystės sprendimui nacionalizuoti „British Steel“ ir teigė esanti „tvirtai prieš“ bei „smarkiai nepatenkinta“ tokiu žingsniu. Pekinas įspėjo, kad tai gali pakirsti Kinijos įmonių pasitikėjimą investuoti JK, pranešė Kinijos prekybos ministerija.

    JK Vyriausybė ketvirtadienį paskelbė priėmusi teisės aktus, kuriais nuostolingai dirbanti „British Steel“ perimama į valstybės rankas. Londono teigimu, taip siekiama apsaugoti darbo vietas ir išlaikyti gyvybiškai svarbią nacionalinę plieno gamybos kompetenciją.

    Kinijos argumentai ir grasinimas teisiniais veiksmais

    Kinijos prekybos ministerija nurodė, kad „British Steel“ patyrė nuostolių dar iki ją įsigijus Kinijos „Jingye Group“. Ministerijos teigimu, po įsigijimo „Jingye Group“ esą skyrė reikšmingas lėšas įmonei išlaikyti ir darbo vietoms apsaugoti.

    „JK nepaiso „Jingye Group“ indėlio į ekonomiką ir visuomenę, o nacionalinį saugumą naudoja kaip pretekstą perimti kontrolę ir nacionalizuoti įmonę“, – teigė Kinijos prekybos ministerija.

    Ministerija ragino JK laikytis tarptautinių taisyklių, vykdyti įsipareigojimus pagal Kinijos ir JK investicijų apsaugos susitarimą bei užtikrinti sąžiningą požiūrį į Kinijos kapitalo įmones. Taip pat pranešta, kad Kinija stebės situaciją ir rems bendroves, kurios sieks ginti teises teisinėmis priemonėmis.

    Ką sako JK ir kodėl svarbus Skantorpas

    JK Verslo ir prekybos departamentas pabrėžė, kad perėmimas padės išsaugoti tūkstančius darbo vietų ir apsaugos nacionalinį interesą. Vyriausybė akcentuoja, kad vietinė plieno gamyba svarbi dideliems infrastruktūros projektams ir gynybos pramonei.

    „Dabar „British Steel“ priklauso Britanijos žmonėms, o mūsų dėmesys – ateičiai: stabilizuoti verslą, paremti bendruomenes ir sukurti tvarų, konkurencingą bei dekarbonizuotą plieno sektorių“, – pareiškė JK verslo sekretorius Peteris Kyle’as.

    Skantorpo krosnys laikomos paskutinėmis JK, galinčiomis gaminti vadinamąjį pirminį plieną iš žaliavų. Gamybos bazė šiame mieste veikia daugiau nei 130 metų, o šiuo metu joje dirba apie 2 700 darbuotojų.

    Kompensacijos klausimas ir platesnis kontekstas

    JK numato nepriklausomą vertinimą, kuris turėtų nustatyti, ar „Jingye Group“ priklausys kompensacija už nacionalizavimą. Tai reiškia, kad politinė deklaracija dėl perėmimo dar nereiškia galutinio finansinio taško ir ginčai gali persikelti į teisinę plotmę.

    „Jingye Group“ „British Steel“ įsigijo 2020 metais ir yra nurodžiusi investavusi apie 1,4 mlrd. eurų, kad gamykla galėtų tęsti veiklą. JK sprendimas priimtas po to, kai, pasak Londono, savininkai svarstė stabdyti aukštakrosnių darbą, o valstybės galimybės lemti įmonės ateitį buvo ribotos.

    Šis ginčas atspindi platesnę Europos tendenciją griežčiau vertinti užsienio investicijas strateginiuose sektoriuose. Plieno pramonė čia išlieka jautri dėl energetikos kainų, tiekimo grandinių saugumo, gynybos poreikių ir spaudimo mažinti taršą, todėl valstybės vis dažniau renkasi tiesioginį įsikišimą.

  • „Trump Media“ parduos milisekundėmis greitesnę prieigą prie „Truth Social“ įrašų – rizikos auga

    „Trump Media“ parduos milisekundėmis greitesnę prieigą prie „Truth Social“ įrašų – rizikos auga

    Kas planuojama ir kam skirta

    JAV prezidento Donaldo Trumpo kontroliuojama „Trump Media & Technology Group“ paskelbė planuojanti pradėti mokamą paslaugą, kuri finansų institucijoms ir profesionaliems prekiautojams suteiktų itin greitą prieigą prie „Truth Social“ įrašų.

    Bendrovės teigimu, klientai įrašus iš platformos įtakingiausių paskyrų gautų per milisekundes. Tokia paslauga pirmiausia taikoma didelio dažnio ir algoritminei prekybai, kur net menkiausias vėlavimas gali lemti sandorio kainą.

    Kaip veiktų „Truth API“

    Naujas produktas vadinamas „Truth API“ ir turi startuoti 2026 metų rugpjūčio 1 dieną. API, arba programavimo sąsaja, leidžia kompiuterinėms sistemoms automatiškai apsikeisti duomenimis, todėl įrašų stebėjimas gali būti visiškai automatizuotas.

    „Trump Media“ nurodo, kad sprendimas panaikintų būtinybę turinį sekti rankiniu būdu, o informacija būtų pateikiama mašininiu būdu apdorojamu formatu. Taip pat žadamas visą parą veiksiantis kanalas ir įrašų archyvas nuo 2022 metų.

    Rinkos reakcija ir interesų konfliktų klausimai

    Bendrovė viešai neįvardijo, kurios paskyros pateks į „įtakingiausių“ sąrašą, ir nepatvirtino, kad paslauga apims paties Donaldo Trumpo įrašus. Vis dėlto pabrėžiama, kad rinka esą jau reaguoja į „Truth Social“ publikacijas, kurios gali turėti įtakos akcijoms, obligacijoms ir palūkanų normoms.

    Tokio tipo produktas neišvengiamai kelia klausimų dėl politinės įtakos komercializavimo ir informacijos asimetrijos, kai dalis rinkos dalyvių už mokestį gauna technologinį pranašumą. Pati bendrovė nenurodė, ar prenumeratoriai įrašus gaus anksčiau, nei jie pasirodo viešai platformoje.

    „Kurdami „Truth API“ siekiame klientams pateikti rinką labiausiai judinančius įrašus per milisekundes“, – sakė „Trump Media“ atstovai.

    Platesnis kontekstas: socialinių tinklų duomenys kaip prekė

    Finansų rinkose socialinių tinklų signalai seniai tapo prekybos duomenų dalimi: naujienos, politikų pareiškimai ar net netikėti įrašai gali pakeisti lūkesčius dėl ekonomikos, reguliavimo ar atskirų bendrovių perspektyvų. Dėl to didėja paklausa sprendimams, kurie leidžia žinutes apdoroti realiuoju laiku.

    Kitos platformos taip pat siūlo įvairias programavimo sąsajas ar mokamus duomenų produktus, tačiau jų prieigos sąlygos ir apimtys skiriasi. „Truth API“ įėjimas į šią rinką rodo, kad socialinių tinklų turinys vis dažniau vertinamas kaip komercinis informacijos srautas profesionaliam naudojimui.

  • Saulės elektrinės laukuose: vokiečiai rado būdą nuimti dvigubą derlių – maistą ir elektrą

    Saulės elektrinės laukuose: vokiečiai rado būdą nuimti dvigubą derlių – maistą ir elektrą

    Saulė ir žemdirbystė tame pačiame lauke

    Pigių saulės modulių bumas Europoje paskatino fotovoltinių elektrinių plėtrą kaimo vietovėse, tačiau kartu iškėlė klausimą, ar dėl to neprarasime dirbamos žemės. Vokietijoje vis sparčiau diegiami agrofotovoltiniai sprendimai, kai elektros gamyba derinama su pasėliais.

    Tokia praktika vadinama agri-PV: saulės moduliai montuojami aukščiau arba tarpais taip, kad technika galėtų dirbti, o žemė liktų žemės ūkio paskirties. Šalininkai akcentuoja, kad taip iš vieno sklypo gaunamos dvi pajamos, o dalinis šešėlis kai kuriais atvejais gali sumažinti dirvos drėgmės praradimą.

    Bavarijos laukuose – sekimo sistema ir plati technika

    Bavarijoje, šalia Miuncheno esančiame Grasbrune, ūkininkas Georgas Bockmaieris įprastai augina bulves ir javus, tačiau jo laukuose pradėta statyti agrofotovoltinė elektrinė su saulės sekimo sistema. Įranga projektuojama taip, kad pasėlius būtų galima toliau auginti, o laukuose galėtų judėti kombainai ir kita technika.

    Ūkininkas teigia, kad tarp modulių eilių paliekami pravažiavimai leidžia dirbti ir su plačia žemės ūkio technika, o kai kuriose schemose moduliai gali būti montuojami ir vertikaliai. Tokie sprendimai laikomi kompromisu, kai siekiama išvengti situacijos, kai saulės parkai visiškai išstumia žemės ūkį.

    „Tai man nauja, bet aš galiu tęsti ūkininkavimą. Net ir su 7,50 metro pločio pjaunamąja pravažiuoju tarp modulių eilių be problemų“, – sakė Georgas Bockmaieris.

    Startuoliai ir ES kryptis: daugiau elektros, mažiau konflikto dėl žemės

    Regionas, kuriame vystomas projektas, garsėja technologijų startuoliais ir išmaniojo ūkininkavimo sprendimais. Viena augančių bendrovių yra „Feld.energy“, kuri deklaruoja plečianti agri-PV diegimą kartu su šimtais ūkių ir apimanti šimtus hektarų dirbamos žemės.

    Bendrovės atstovai tvirtina, kad tikslas yra plėstis už Vokietijos ribų ir į tinklą įjungti didelės apimties saulės generaciją. Energetikos ekspertai pažymi, kad agri-PV vis dažniau vertinamas kaip būdas greičiau didinti atsinaujinančios energijos gamybą, kartu mažinant visuomenės pasipriešinimą dėl žemės užėmimo.

    „Mūsų vizija artimiausiems ketveriems metams aiški: norime plėstis ir kitose Europos šalyse bei įjungti vieno gigavato galią – tai prilygsta visai branduolinei elektrinei pagal instaliuotą pajėgumą“, – sakė „Feld.energy“ operacijų vadovas Nikolai Voitiouk-Blum.

    Europos Sąjunga siekia spartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą, tačiau praktikoje projektai dažnai susiduria su leidimų išdavimu, tinklo pralaidumo stoka ir bendruomenių baimėmis. Agrofotovoltika šiame kontekste pristatoma kaip kompromisinė kryptis, leidžianti vienu metu stiprinti energetinį saugumą ir išlaikyti maisto gamybos potencialą.

  • Pasaulio čempionato finalas gali smogti širdžiai: kardiologas įvardijo 3 simptomus

    Pasaulio čempionato finalas gali smogti širdžiai: kardiologas įvardijo 3 simptomus

    Finalo įtampa gali kainuoti sveikatą

    Pasaulio futbolo čempionato finalas daugeliui yra emocijų viršūnė, tačiau medikai primena: intensyvus stresas daliai žiūrovų gali tapti rimtų širdies sutrikimų priežastimi. Kardiologai pabrėžia, kad rizika didėja ne visiems, o pirmiausia žmonėms, kurie jau turi širdies ir kraujagyslių ligų ar jų rizikos veiksnių.

    Moksliniai tyrimai rodo, kad didelio intensyvumo rungtynės gali būti susijusios su dažnesniais ūmiais širdies įvykiais, įskaitant miokardo infarktą ir aritmijas. Vienas plačiai cituojamų darbų, atliktų po 2006 metų čempionato Vokietijoje, fiksavo, kad per šeimininkų rungtynes širdies ir kraujagyslių skubios pagalbos atvejų buvo kelis kartus daugiau nei įprastai.

    Kodėl organizmas finalą „priima“ kaip grėsmę?

    Ispanų kardiologas José Abellán aiškina, kad finalo metu patiriamas jaudulys kūnui gali priminti pavojingą situaciją. Tokiais momentais suaktyvėja streso hormonų išsiskyrimas, o tai lemia širdies darbo padažnėjimą ir kraujospūdžio kilimą.

    Streso reakcija taip pat gali didinti kraujo krešumo tendenciją, o tai ypač svarbu žmonėms, kurių kraujagyslės jau pažeistos aterosklerozės. Sveikam žmogui tokia trumpalaikė reakcija dažniausiai baigiasi be pasekmių, tačiau sergantiesiems ji gali tapti „paskutiniu lašu“, išprovokuojančiu ūmų įvykį.

    „Jei mano širdies ir kraujagyslių sveikata optimali, greičiausiai nieko nenutiks. Tačiau žmogui, kurio sveikata jau pažeista, stiprus stresas gali suveikti kaip įvykio paleidiklis“, – sakė José Abellán.

    Kam patariama būti ypač atsargiems?

    Didžiausia rizika siejama su žmonėmis, kurie yra patyrę infarktą, turi įstatytus stentus, serga hipertenzija, cukriniu diabetu, turi padidėjusį cholesterolį ar anksčiau buvo diagnozuotos aritmijos. Pasak specialistų, šiai grupei svarbu ne tik pats mačas, bet ir tai, kas jį lydi.

    Gausios vaišės, riebus ar sūrus maistas, alkoholis, rūkymas, miego trūkumas ir ilgas sėdėjimas gali veikti kartu su emociniu krūviu. Kardiologai atkreipia dėmesį ir į vadinamąjį šventinį širdies sindromą, kai po gausesnio alkoholio vartojimo išryškėja širdies ritmo sutrikimai, dažniausiai prieširdžių virpėjimas.

    Trys simptomai, kurių ignoruoti negalima

    Trumpalaikis širdies plakimo padažnėjimas ar rankų prakaitavimas finalo metu gali būti įprasta reakcija į įtampą. Tačiau medikai ragina nenumoti ranka į požymius, kurie būdingi ūmiems širdies ir kraujagyslių sutrikimams.

    Pirmasis įspėjimas yra staigus dusulys, ypač jei jis atsiranda ramybės būsenoje. Antrasis signalas yra stiprūs, užsitęsę permušimai ar širdies plakimas, kuris nepraeina ir nurimus emocijoms.

    „Svarbiausias simptomas yra spaudžiantis krūtinės skausmas. Jei staiga atrodo, kad ant krūtinės uždėtas svoris, skausmas plinta į petį, kaklą ar nugarą ir kartu atsiranda prakaitavimas, tai nėra vien nervai“, – sakė José Abellán.

    Specialistai pabrėžia, kad esant tokiems simptomams delsti negalima. Laiku kreipiantis į medikus, širdies įvykių gydymas dažnai būna gerokai sėkmingesnis, o komplikacijų rizika mažesnė.

    Nors futbolas pats savaime infarkto nesukelia, rizika išauga, kai susideda keli veiksniai: lėtinės ligos, didelis emocinis stresas, alkoholis ir persivalgymas. Todėl medikų patarimas paprastas: finalą verta žiūrėti ramiau, nepiktnaudžiauti alkoholiu ir maistu, o turint sveikatos problemų iš anksto pasitarti su gydytoju dėl asmeninės rizikos.