CP v2

Blog

  • Lenkija taikosi į duomenų centrų elitą: iki 2030 metų galia gali šoktelėti iki 500 MW

    Lenkija taikosi į duomenų centrų elitą: iki 2030 metų galia gali šoktelėti iki 500 MW

    Lenkija stiprina savo pozicijas Europos duomenų centrų rinkoje, o augantis poreikis infrastruktūrai, reikalingai dirbtiniam intelektui ir debesijos paslaugoms, atveria šaliai naujų investicinių galimybių. Nekilnojamojo turto ir konsultacijų bendrovė „CBRE“ prognozuoja, kad iki 2030 metų bendra duomenų centrų galia Lenkijoje gali pasiekti 500 MW, kai dabar ji siekia apie 200 MW.

    Europoje duomenų centrų plėtrą pastaraisiais metais vis labiau lemia DI skaičiavimų apimtys, didėjantis verslo perėjimas į debesiją ir augantys reikalavimai duomenų saugumui. Tačiau rinkos augimą riboja praktiniai veiksniai: tinkamų sklypų trūkumas, ribotos elektros įvadų galios ir ilgos planavimo bei leidimų procedūros.

    Paklausa auga greičiau nei pasiūla

    „CBRE“ skaičiuoja, kad 2025 metų ketvirtąjį ketvirtį Europoje pradėta eksploatuoti 517 MW naujų duomenų centrų pajėgumų, o per visus 2025 metus operatoriai pristatė 859 MW. Didžioji dalis naujos pasiūlos tradiciškai koncentravosi penkiuose didžiausiuose regionuose: Frankfurte, Londone, Amsterdame, Paryžiuje ir Dubline.

    Pasak bendrovės, vien Londonas ir Frankfurtas, kaip didžiausi iš šių klasterių, per metus bendrai pridėjo 433 MW, tai sudarė maždaug pusę visos Europos naujos pasiūlos. Toks koncentravimasis rodo, kad brandžiausios rinkos vis dar pritraukia daugiausia kapitalo, tačiau kartu jos susiduria su vis didesniais infrastruktūros apribojimais.

    „CBRE“ prognozuoja, kad 2026 metais duomenų centrų paklausa Europoje gali siekti 848 MW ir vėl viršyti planuojamą naują pasiūlą, kuri vertinama apie 710 MW. Šis atotrūkis didina spaudimą ieškoti alternatyvių lokacijų už didžiausiųjų klasterių ribų.

    Kas stumia rinką į priekį?

    Didžiausią impulsą suteikia debesijos tiekėjai, kurie specializuojasi DI darbo krūviuose, taip pat globalūs debesijos operatoriai, vadinamieji hiperskaleriai. Plečiantis naujiems debesijos regionams ir augant poreikiui diegti vis daugiau DI užduotis aptarnaujančios įrangos, hiperskaleriai vis dažniau plečia ir savo nuosavus duomenų centrus.

    „Vis didesnį poreikį DI infrastruktūrai pirmiausia generuoja vadinamieji neodebesijos tiekėjai, kurie teikia debesijos paslaugas dirbtiniam intelektui, taip pat globalūs hiperskaleriai“, – sakė „CBRE“ direktorė Agnieszka Jankowska.

    „CBRE“ atkreipia dėmesį, kad sparčią paklausą stabdo ne tik sklypų prieinamumas, bet ir elektros infrastruktūra, ypač didelės ir greitai suteikiamos prijungimo galios. Dėl to plėtotojai vis dažniau vertina mažiau tradicines vietoves, kurios gali pasiūlyti patikimą energetinę bazę didelio masto projektams.

    Lenkijos kryptis: Varšuva ir regionai

    Lenkijos duomenų centrų rinka šiuo metu daugiausia telkiasi Varšuvos regione, ir ši tendencija artimiausiais metais turėtų išlikti. Vis dėlto, augant DI poreikiui ir investuotojams ieškant vietų su geresnėmis elektros prijungimo galimybėmis, didėja susidomėjimas regioniniais miestais.

    Lenkijos savivaldybės duomenų centrų plėtrą vis dažniau vertina kaip galimybę įveiklinti buvusias pramonines teritorijas ir kurti naujus technologinius taškus už sostinės ribų. Tokios investicijos paprastai reiškia ilgalaikius infrastruktūros projektus, o jų sėkmė tiesiogiai priklauso nuo elektros tinklų plėtros tempo ir planavimo sprendimų greičio.

    „Daugelis miestų mato galimybę duomenų centrų plėtroje, tai laikoma alternatyviu popramoninių teritorijų panaudojimu ir būdu kurti naujas lokacijas už Varšuvos ribų“, – sakė Agnieszka Jankowska.

    Jeigu „CBRE“ prognozė pasitvirtins ir iki 2030 metų Lenkija pasieks 500 MW, šalis gali tapti dar svarbesniu Europos duomenų centrų žemėlapio tašku. Tačiau galutinis tempas priklausys nuo to, ar pavyks suderinti augančią DI ir debesijos paklausą su praktiniais ribojimais: elektros tinklų pralaidumu, sklypų pasiūla ir leidimų išdavimu.

    Šaltiniai:

    – https://www.cbre.com/insights/books/europe-data-centres

    – https://www.cbre.pl/insights

  • Dujų krizė užsitęs: brangstant SGD ir geopolitikai spaudžiant, anglis vėl tampa saugikliu

    Dujų krizė užsitęs: brangstant SGD ir geopolitikai spaudžiant, anglis vėl tampa saugikliu

    Dujų rinka vėl atsidūrė įtampoje, o prognozės, kad krizė baigsis greitai, silpsta. Karo ir eskalacijos Artimuosiuose Rytuose sukelti trikdžiai primena, kad gamtinės dujos, ilgai laikytos pereinamuoju ir stabiliu kuru, yra itin jautrios geopolitikai.

    Vienas pagrindinių pažeidžiamumo taškų yra Hormūzo sąsiauris, kuriuo juda didelė dalis pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų krovinių. Bet koks transporto apribojimas ar atakos prieš infrastruktūrą regione greitai persiduoda į kainas ir pasiūlos lūkesčius tarptautinėse rinkose.

    Brangios dujos keičia pasirinkimus

    Kai dujos brangsta, daliai elektros gamintojų jos tampa ekonomiškai nepatrauklios, ypač šalyse, kurios dar turi veikiančių anglies elektrinių. Tokiais momentais energetikos sektorius dažniau grįžta prie anglies kaip prie greičiausiai prieinamo, techniškai paprasto ir iš anksto suplanuojamo sprendimo.

    Energetikos analitikai taip pat atkreipia dėmesį į sezoninį spaudimą: artėjant šildymo sezonui Europai tenka užpildyti dujų saugyklas, o tai didina konkurenciją dėl SGD krovinių. Esant ribotai pasiūlai ir didesnei rizikos premijai, kainų šuoliai gali tęstis ilgiau nei vieną mėnesį.

    „Šiandien didžiausias iššūkis yra pakankamai greitai papildyti dujų saugyklas, o kai dujos brangios ir tiekimas neapibrėžtas, elektros gamyba vis dažniau grįžta prie anglies“, – sakė rinkos analitikas Jakubas Szkopek.

    Azija didina anglies vartojimą

    Azijos šalys, kurioms per Hormūzo sąsiaurį tenka reikšminga energetinių žaliavų dalis, yra ypač jautrios SGD kainų šuoliams. Situaciją apsunkina tai, kad daugelyje regiono valstybių nėra išvystytų požeminių dujų saugyklų, todėl apsidraudimo galimybės ribotos.

    Dėl to kai kurios šalys didina anglies naudojimą, aktyviau eksploatuoja esamas anglies elektrines arba svarsto laikinai grąžinti sustabdytus blokus. Tokie sprendimai priimami tiek išsivysčiusiose ekonomikose, tiek besivystančiose valstybėse, kur energijos kainų stabilumas yra politinis prioritetas.

    „Jeigu ekonomika tai pateisins, pasirinkimas dažnai kris ant anglies, nes ji paprasčiau prieinama ir leidžia greičiau stabilizuoti gamybą“, – sakė kalnakasių profsąjungos atstovas Arkadiusz Siekaniec.

    Anglis kaip sistemos saugiklis

    Anglies pranašumas krizėse siejamas su platesniu tiekimo geografiniu pasiskirstymu ir galimybe apsirūpinti regioniniu ar vietiniu kuru. Tai mažina priklausomybę nuo tarptautinių SGD krovinių, kurių srautus gali sutrikdyti konfliktai, logistika ar draudimo bei laivybos kaštų šuoliai.

    Vis dėlto didėjantis anglies poreikis paprastai kelia ir kainas, o tai gali paskatinti eksportuotojus atidėti anksčiau planuotus gavybos mažinimus. Tuo pat metu Europoje anglies sugrįžimas neišvengiamai atsiduria akistatoje su klimato politikos tikslais ir taršos leidimų kaštais, todėl sprendimai dažniau apibrėžiami kaip laikini.

    Ši tendencija kelia klausimą, kiek tvirtas išliks dujų, kaip pereinamojo kuro, vaidmuo energetikos transformacijoje. Pastarųjų metų patirtis rodo, kad esant geopolitiniams sukrėtimams energetikos sistemos pirmiausia renkasi patikimumą ir kainą, o tik tada ilgalaikius dekarbonizacijos planus.

    Šaltiniai:

    – https://www.iea.org/reports/gas-market-report-q1-2024

    – https://www.iea.org/reports/coal-2023

    – https://www.reuters.com/world/middle-east/

  • Australijos ekspertas įspėja Europą dėl lemtingos klaidos: kodėl kaip pavyzdį mini Lenkiją

    Australijos ekspertas įspėja Europą dėl lemtingos klaidos: kodėl kaip pavyzdį mini Lenkiją

    Pasaulio geopolitika spartėja, o Europos saugumo darbotvarkėje vis dažniau skamba perspėjimai dėl sprendimų vilkinimo. Australijos nacionalinio saugumo ekspertas, buvęs kariuomenės karininkas prof. Johnas Blaxlandas teigia, kad šiame kontekste Lenkija išsiskiria kaip viena aktyviausių ir praktiškiausių regiono valstybių.

    Pasak jo, dalis sprendimų, kurie Lenkijoje jau virsta konkrečiomis programomis ir projektais, kitose Europos šalyse vis dar įstrigę analizėse ir politinėse diskusijose. Toks skirtumas, anot eksperto, gali lemti, kaip greitai žemynas prisitaikys prie augančių grėsmių ir kokia kaina tai bus padaryta.

    „Daugelyje sričių jūs lenkiate kitas valstybes tiek idėjomis, tiek veiksmais. Tai, kas pas jus jau įgyvendinama, kitur Europoje tik pradeda skintis kelią į viešąsias diskusijas“, – sakė prof. Johnas Blaxlandas.

    Kas, pasak eksperto, išskiria Lenkiją?

    Profesorius akcentuoja geografiją ir patirtį, sukauptą susiduriant su hibridinėmis grėsmėmis. Lenkijos kaimynystė su Rusijos Kaliningrado sritimi ir Baltarusija, taip pat nuolatinis dėmesys pasienio saugumui, infrastruktūros atsparumui ir visuomenės pasirengimui, jo vertinimu, formuoja greitesnę reakciją į rizikas.

    Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad Europa vis labiau susiduria su išorinio poveikio operacijomis, sabotažo rizika, kibernetinėmis atakomis ir kitomis hibridinėmis priemonėmis. Tokie incidentai, jo teigimu, veikia kaip blaivinantis signalas politiniams sprendimų priėmėjams ir verčia persvarstyti, ar žemynas yra pasirengęs ilgesniam įtampos laikotarpiui.

    „Įvairiose Europos vietose matomas aukštas agresijos lygis, tikėtina, susijęs su Rusija, blaivina Europos sprendimų priėmėjus“, – sakė prof. Johnas Blaxlandas.

    JAV strategijos akcentai ir Europos atsakomybė

    Temą, anot eksperto, dar labiau aštrina Jungtinių Valstijų strateginiai prioritetai. JAV nacionalinio saugumo strategijos kryptys tradiciškai signalizuoja sąjungininkams, ko Vašingtonas tikisi iš partnerių, įskaitant didesnę Europos atsakomybę už savo gynybą ir greitesnį pajėgumų stiprinimą.

    Blaxlandas pažymi, kad Lenkija, nors ir yra viena ekonomiškai stipriausių regiono valstybių, dar negali būti laikoma pilnaverte karine galybe. Vis dėlto, jo vertinimu, Lenkijos potencialas kartu su didesniu Vokietijos ir kitų Europos šalių ryžtu galėtų tapti pagrindu geriau koordinuotai gynybos politikai, bendrai pramonės plėtrai ir greitesniam sprendimų įgyvendinimui.

    Pasak eksperto, didžiausia klaida, kurios Europa turėtų vengti, yra įsitikinimas, kad laiko dar pakanka, o grėsmės išsispręs pačios. Jo logika paprasta: kai saugumo aplinka keičiasi greitai, pranašumą įgyja tos valstybės, kurios ne tik planuoja, bet ir įgyvendina.

    Šaltiniai:

    – https://www.wnp.pl/rynki/narodowa-strategia-bezpieczenstwa-usa-a-w-niej-stabilnosc-z-rosja-i-koniec-rozszerzenia-nato,1011129.html

    – https://www.wnp.pl/wiadomosci/usa-senator-republikanow-sabotaz-w-polsce-pokazuje-ze-wojna-w-ukrainie-wykracza-poza-jej-granice,1004941.html

    – https://www.wnp.pl/wiadomosci/usa-doktryna-donroe-czyli-amerykanska-dominacja-na-zachodniej-polkuli,1019928.html

  • JAV kariai Europoje gali mažėti: senatorius Lindsey Graham ragina peržiūrėti bazes po ginčo dėl Irano

    JAV kariai Europoje gali mažėti: senatorius Lindsey Graham ragina peržiūrėti bazes po ginčo dėl Irano

    Jungtinėse Valstijose vis garsiau svarstoma, ar dalį JAV karių Europoje reikėtų perkelti kitur. Respublikonų senatorius Lindsey Graham viešai paragino prezidentą Donaldą Trumpą iš naujo įvertinti JAV karinių bazių tinklą ir bendrą pajėgų dislokavimą žemyne.

    Senatoriaus pareiškimai nuskambėjo po JAV vadovo kalbos ir platesnės diskusijos Vašingtone dėl sąjungininkų paramos, kai JAV įsitraukė į karinę konfrontaciją su Iranu. Grahamas teigė, kad dalis Europos partnerių esą atsisakė padėti, o kai kurios šalys ribojo galimybes naudotis jų teritorijoje esančiomis bazėmis operacijoms.

    Kas paskatino raginimus?

    Grahamas kritikavo Europos sąjungininkus, kurie, pasak jo, į konfliktą su Iranu žiūrėjo kaip į JAV vidaus politikos klausimą. Jo vertinimu, Iranas, galintis priartėti prie branduolinio ginklo pajėgumų, yra ne vien regioninė, o platesnė tarptautinio saugumo problema.

    Senatorius taip pat užsiminė apie Ispaniją, kurią pavadino nepatikima partnere, ir teigė svarstytų JAV pajėgų bei infrastruktūros perkėlimą į valstybes, kurios, jo nuomone, yra palankesnės JAV. Ši retorika atspindi didėjantį spaudimą Europai prisiimti daugiau atsakomybės už savo saugumą ir logistines sąlygas JAV pajėgoms.

    „Turime iš naujo įvertinti, kur yra šios bazės, ir turime perkelti savo pajėgas“, – sakė Lindsey Graham.

    Ką tai reikštų Europai ir NATO?

    Diskusija dėl JAV karių skaičiaus Europoje tiesiogiai susijusi su NATO atgrasymo architektūra, ypač rytiniame Aljanso flange. JAV pajėgų buvimas Europoje laikomas vienu svarbiausių atgrasymo elementų, todėl net ir politiniai signalai apie galimą mažinimą paprastai sukelia nerimą sąjungininkams bei skatina papildomas derybas dėl įsipareigojimų.

    Grahamas taip pat tvirtino, kad Europa turėtų aktyviau prisidėti sprendžiant strateginius jūrų saugumo klausimus, įskaitant Hormūzo sąsiaurio pralaidumo užtikrinimą. Tai vienas svarbiausių pasaulio energetikos transporto taškų, todėl bet koks jo sutrikdymas turi tiesioginę įtaką globalioms tiekimo grandinėms ir kainoms.

    Senatorius leido suprasti, kad po šio konflikto NATO viduje gali stiprėti politinės įtampos ir keistis požiūris į naštos pasidalijimą. Nors tai nėra oficialus JAV administracijos sprendimas, tokie pareiškimai dažnai tampa derybų dėl finansavimo, dislokavimo ir sąjungininkų vaidmens preliudija.

    Kol kas nėra paskelbta konkrečių planų dėl JAV karių Europoje mažinimo ar bazių uždarymo. Tačiau tema tikėtina išliks darbotvarkėje, ypač augant JAV spaudimui, kad Europos šalys didintų gynybos išlaidas ir suteiktų daugiau operacinio lankstumo JAV pajėgoms krizinių situacijų metu.

    Šaltiniai:

    – https://www.foxnews.com/politics

    – https://www.nato.int/cps/en/natohq/topics_67655.htm

    – https://www.defense.gov/News/

    – https://www.state.gov/u-s-relations-with-spain/

  • „WindEurope“ vadovė: mažesnės vėjo energijos kainos ir PPA sutartys gali „atrakinti“ investicijas

    „WindEurope“ vadovė: mažesnės vėjo energijos kainos ir PPA sutartys gali „atrakinti“ investicijas

    Europos vėjo energetikos sektorius vėl atsidūrė lūžio taške: geopolitiniai sukrėtimai primena, kiek kainuoja priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro, o kartu kelia klausimą, kaip sparčiau didinti vietinės elektros gamybą. „WindEurope“ vadovė Tinne Van der Straeten pabrėžia, kad krizės neturėtų stabdyti investicijų į atsinaujinančius išteklius, tačiau be aiškesnio kelio į mažesnes elektros kainas proveržis gali strigti.

    Pasak jos, nuo 2022 metų Europa padarė žingsnių į priekį: buvo keliami atsinaujinančios energijos tikslai ir ieškota būdų spartinti leidimų išdavimą. Vis dėlto ji akcentuoja, kad vien pasiūlos didinimo nepakanka, o reguliacinis nepastovumas gali atbaidyti projektus, kuriems būtinas ilgametis nuspėjamumas.

    Kas turi keistis rinkoje?

    Vienas svarbiausių pokyčių, kurį akcentuoja vėjo energetikos sektorius, yra perėjimas nuo vien tik LCOE logikos prie visos sistemos kaštų vertinimo. LCOE rodiklis parodo, kiek kainuoja pagaminti vieną elektros vienetą konkrečioje elektrinėje, tačiau jis neapima tinklų plėtros, balansavimo, rezervų ir kitų sistemos sąnaudų, kurios tampa vis svarbesnės augant nepastoviai generacijai.

    „WindEurope“ remiasi savo analize, kurioje lyginami skirtingi energetikos sistemos raidos scenarijai. Organizacija teigia, kad atsinaujinančiais ištekliais paremta sistema ilgainiui yra pigesnė, nes eliminuoja nuolatines importuojamo kuro išlaidas, kurios ir sukuria didžiausią kainų bei geopolitinę riziką.

    „Dabar turime spręsti paklausos pusę: padėti pramonei atsisakyti iškastinio kuro ir elektrifikuoti ekonomiką, kad ji remtųsi vietine elektra, kurią galime kontroliuoti“, – sakė Tinne Van der Straeten.

    PPA sutartys ir kainų atsiejimas

    Viena iš priemonių, kurią „WindEurope“ vadovė išskiria kaip praktišką būdą mažinti priklausomybę nuo dujų kainos elektros rinkoje, yra PPA sutartys. Tai ilgalaikiai elektros pirkimo sandoriai, kai vėjo ar saulės elektrinių gamintojai energiją parduoda tiesiogiai įmonėms ar kitiems vartotojams iš anksto sutarta kaina.

    Tokiu būdu dalis vartotojų gali gauti stabilesnę, labiau prognozuojamą kainą, o projektų vystytojams lengviau užsitikrinti finansavimą. Šis modelis vis dažniau vertinamas kaip priemonė realiam elektros kainų atsiejimui nuo iškastinio kuro svyravimų, nors jis nepanaikina poreikio investuoti į tinklus ir sistemos lankstumą.

    „Rinkos modelis yra techninis klausimas, bet mums reikia kainų signalo, kuris užtikrintų švarių investicijų plėtrą. Galutinė kaina vartotojui gali būti kitokia, jei dažniau naudosime PPA“, – sakė Tinne Van der Straeten.

    Lenkijos jūrinis vėjas kaip išskirtinis pavyzdys

    Interviu metu išskiriamas ir Lenkijos vaidmuo Europos jūrinio vėjo energetikoje. Pasak Tinne Van der Straeten, 2025 metais Europoje į naujus jūrinio vėjo projektus buvo investuota apie 45 milijardai eurų, iš kurių apie 15 milijardų eurų teko Lenkijai. Ji pabrėžia, kad aiškus ir skaidrus aukcionų modelis gali pritraukti tiek vystytojus, tiek tiekimo grandinės investicijas.

    Kartu pažymima, kad sausumos vėjo energetika Europoje sudaro didžiąją dalį įrengtos galios, todėl jos plėtra išlieka kritiškai svarbi ir pigiausia greito mastelio priemonė daugelyje rinkų. Tinne Van der Straeten argumentuoja, kad net ir tankiai apgyvendintos šalys sugeba suderinti plėtrą su aplinkosaugos ir bendruomenių interesais, todėl didesnės valstybės teoriškai turi dar daugiau erdvės.

    Diskusijoje paliečiama ir gamintojų strategija: „WindEurope“ vadovė ragina sektorių neįklimpti į nuolatinį lenktyniavimą dėl vis didesnių turbinų modelių, o daugiau dėmesio skirti sąnaudų mažinimui per mastą ir serijinę gamybą. Jos vertinimu, inovacijos turi vykti, tačiau rinka negali „amžinai laukti“ dar vieno proveržio, kai realūs projektai gali būti statomi jau dabar.

    Galiausiai akcentuojamas ir saugumo aspektas: augant geopolitinėms įtampoms, energetikos infrastruktūrai keliami aukštesni kibernetinio atsparumo reikalavimai. „WindEurope“ pozicija tokia, kad taisyklės turi būti suderintos europiniu lygmeniu, kad nebūtų sukurta fragmentuota, investicijas lėtinanti biurokratija, bet kartu nebūtų nuvertintas kritinės infrastruktūros saugumas.

    Šaltiniai:

    – https://windeurope.org/news/a-renewables-based-energy-system-will-save-europe-1-6-trillion/

    – https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/european-green-deal/repowereu_en

    – https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2024/1735/oj

  • „BYD“ taikosi į ACEA: kinų elektromobilių lyderis siekia balso Europoje, kur galioja muitai

    „BYD“ taikosi į ACEA: kinų elektromobilių lyderis siekia balso Europoje, kur galioja muitai

    Kinijos automobilių gamintoja „BYD“ pateikė paraišką tapti Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA nare. Tai reikštų galimybę dalyvauti svarbiausiose pramonės diskusijose Briuselyje tuo metu, kai Europos Sąjunga taiko papildomus muitus importuojamiems elektromobiliams.

    Apie paraišką viešai patvirtino ACEA atstovas, tačiau sprendimas dar nepriimtas. Jei „BYD“ būtų priimta, ji taptų pirmąja Kinijos automobilių gamintoja, oficialiai prisijungusia prie šios įtakingos organizacijos.

    Kas yra ACEA ir kodėl svarbu?

    ACEA vienija didžiuosius automobilių gamintojus ir atstovauja jų pozicijai Europos Sąjungos institucijose, kai sprendžiami taršos standartų, elektrifikacijos, tiekimo grandinių ir prekybos politikos klausimai. Organizacija tradiciškai buria daugiausia Europoje veikiančius gamintojus, tačiau tarp narių yra ir tarptautinių koncernų.

    „BYD“ narystė suteiktų įmonei formalesnį kanalą daryti įtaką diskusijoms apie reguliavimą ir rinkos prieigą. Tai ypač aktualu, kai Europoje aštrėja konkurencija su vietiniais gamintojais, o elektromobilių kainų spaudimas didėja ir dėl intensyvios konkurencijos Kinijos rinkoje.

    Gamyba Europoje kaip strategija

    „BYD“ plečia fizinį įsitvirtinimą regione ir stato automobilių gamyklą Vengrijoje, kuri būtų pirmoji įmonės gamykla Europoje. Bendrovė yra skelbusi planus pradėti masinę gamybą artimiausiu metu, o vietinė gamyba gali sumažinti priklausomybę nuo importo ir taip apriboti muitų poveikį.

    Tokį kelią renkasi ir kiti Kinijos gamintojai, siekdami didinti pardavimus Europos rinkoje ir mažinti prekybos barjerų riziką. Europoje vis dažniau matomas modelis, kai į regioną orientuota gamyba ar surinkimas tampa atsaku į griežtėjantį reguliavimą ir papildomus tarifus.

    Ne visi nariai pritaria

    Su situacija susipažinusių šaltinių teigimu, dalis dabartinių ACEA narių nepritaria „BYD“ priėmimui. Tokia įtampa atspindi platesnį Europos nesutarimą, kaip elgtis su sparčiai augančia Kinijos automobilių gamintojų įtaka: vieni akcentuoja konkurencingumą ir vartotojų naudą, kiti pabrėžia pramonės apsaugą ir sąžiningos konkurencijos klausimus.

    „Narystė paprastai siejama su ilgesniu gamybos laikotarpiu Europoje ir funkcinių ryšių su asociacija sukūrimu“, – sakė ACEA atstovas.

    Jeigu paraiška būtų patvirtinta, „BYD“ žingsnis galėtų tapti precedentu kitiems Kinijos gamintojams, siekiantiems didesnio vaidmens formuojant Europos automobilių politiką. Kartu tai būtų ir signalas, kad konkurencija dėl įtakos Briuselyje persikelia iš vien tik rinkos į dar labiau politizuotą lygmenį.

    Šaltiniai:

    – https://www.acea.auto/about-acea/

    – https://policy.trade.ec.europa.eu/enforcement-and-protection/trade-defence/investigations/anti-subsidy-investigations_en

    – https://www.europarl.europa.eu/topics/en/article/20230608STO96218/electric-cars-in-europe-facts-and-figures

  • Rail Baltica konkursas Lenkijoje: teismas panaikino „Mirbud“ baudą, sprendimas gali viską pakeisti

    Lenkijoje įvyko svarbus posūkis ginče, galinčiame paveikti vieną didžiausių pastarųjų metų geležinkelių projektų regione. Aukščiausiasis administracinis teismas panaikino ankstesnį teismo sprendimą byloje dėl piniginės baudos, kuri buvo tapusi pagrindu pašalinti bendrovę „Mirbud“ iš viešųjų pirkimų procedūrų.

    Apie sprendimą pranešė pati „Mirbud“, nurodydama, kad teismas patenkino jos kasacinį skundą ir panaikino 2023 metais priimtą vaivadijos administracinio teismo verdiktą. Pastarasis buvo palikęs galioti Aplinkos apsaugos generalinės inspekcijos 2022 metais priimtą nutarimą skirti 15 tūkst. zlotų baudą, tai yra apie 3 400 eurų.

    Teismas žodiniame motyvuotame paaiškinime akcentavo, kad pagrįsti buvo argumentai dėl aplinkosaugos teisės normų taikymo pažeidimų. „Mirbud“ taip pat pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino esminio klausimo: ar bendrovė apskritai buvo aplinkosauginio sprendimo adresatė ir ar jai galėjo būti taikoma atsakomybė.

    „Mirbud“ nebuvo aplinkosauginio sprendimo šalis, todėl negalėjo būti nubausta pinigine bauda, kuri tapo pagrindu mus pašalinti iš viešųjų pirkimų procedūrų, – sakė „Mirbud“ valdybos narė ir teisės bei pretenzijų departamento direktorė Anna Więzowska.

    Kas keičiasi Rail Baltica konkurse

    Šis teismo sprendimas gali turėti tiesioginę įtaką vykstančiam konkursui dėl paskutinės Rail Baltica atkarpos Lenkijoje modernizavimo. Kalbama apie E75 linijos ruožą tarp Balstogės ir Elkų, kurio modernizavimas laikomas svarbia logistikos grandimi Baltijos šalių kryptimi ir NATO rytinio flango mobilumui reikšminga infrastruktūra.

    Konkurse mažiausią kainą pateikė konsorciumas, kuriame dalyvauja „Torpol“ ir „Mirbud“. Vis dėlto konkurentai inicijavo ginčą, teigdami, kad pasiūlymo dokumentuose nebuvo tinkamai atskleista informacija apie minėtą baudą. Lenkijos Nacionalinė apeliacinė taryba dalį argumentų pripažino pagrįstais ir nurodė iš naujo įvertinti pasiūlymus.

    „Torpol“ ir „Mirbud“ šį klausimą toliau ginčija, todėl galima dar viena teisinė atomazga. Nurodoma, kad bylos nagrinėjimas Varšuvos apygardos teisme numatytas 2026 metų birželio 19 dieną.

    Milijardinis projektas ir užsitęsę ginčai

    Projekto vertė siekia beveik 5 mlrd. zlotų, tai yra apie 1,15 mlrd. eurų, todėl kiekvienas teisinis sprendimas gali reikšmingai pakeisti konkurso eigą. Dėl nuosekliai teikiamų skundų ir apeliacinių procedūrų projekto startas užsitęsė, o tai didina tiek darbų pradžios neapibrėžtumą, tiek rizikas kainai ir terminams.

    Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad, pašalinus „Mirbud“, vėliau buvo panaikintas ir kitas sprendimas dėl laimėtojo, kai apeliacinė institucija atmetė konsorciumo su „Budimex“ pasiūlymą. Viešojoje erdvėje akcentuojama vadinamoji saviapsivalymo procedūra, kuria tiekėjai siekia įrodyti, kad imasi priemonių užkirsti kelią ankstesniems pažeidimams kartotis, tačiau praktikoje jos vertinimas neretai tampa ginčų objektu.

    „Problema ta, kad rinkoje vis dar trūksta aiškių, privalomų ir vienodų gairių, kaip praktiškai turėtų atrodyti saviapsivalymas ir pagal kokius standartus jis turi būti vertinamas“, – teigė „Budimex“ atstovė Martyna Wróbel.

    Ką numato modernizacija

    Konkursas apima 96 kilometrų E75 linijos ruožo tarp Balstogės ir Elkų modernizavimą. Tai tarptautinio Rail Baltica koridoriaus dalis, jungianti Lenkiją su Lietuva, Latvija ir Estija, o Lenkijos šiaurės rytuose ji laikoma viena svarbiausių ilgalaikio susisiekimo infrastruktūros ašių.

    Numatoma įrengti antrąjį kelią, diegti modernias geležinkelio eismo valdymo sistemas, atnaujinti stotis ir sustojimo punktus. Projektas apima 8 stotis, 10 keleivių sustojimo vietų, taip pat keliolikos kelių ir geležinkelio viadukų statybą ar rekonstrukciją.

    Po modernizacijos traukinių greitis turėtų siekti iki 200 kilometrų per valandą, o kelionės laikas tarp Balstogės ir Elkų, kaip skelbiama, trumpėtų iki maždaug 55 minučių. Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis pagal Europos infrastruktūros tinklų finansavimo priemones.

    Teisiniai sprendimai dėl tiekėjų pašalinimo ir pareigos atskleisti informaciją konkursuose šiame projekte tampa ne mažiau svarbūs nei techniniai sprendiniai. Artimiausi mėnesiai parodys, ar Aukščiausiojo administracinio teismo išaiškinimas taps argumentu grįžti „Mirbud“ į kovą dėl milijardinės Rail Baltica sutarties.

    Šaltiniai:

    – https://www.money.pl/gospodarka/ostra-walka-firm-o-rail-baltica-na-stole-kilka-miliardow-chca-zablokowac-umowe-7255763437779392a.html

    – https://www.money.pl/mobility/kolejny-zwrot-w-przetargu-na-rail-baltike-w-polsce-giganci-wykluczeni-przez-kio-7264966798940576a.html

    – https://www.money.pl/gospodarka/gigant-naginal-prawo-grozi-mu-nawet-3-letnie-wykluczenie-z-przetargow-7260575204444288a.html

    – https://www.money.pl/mobility/opoznienie-o-10-lat-wiceminister-mowi-wprost-o-wielkiej-inwestycji-7265262806378912a.html

  • Kolumbijos Urrá I užtvanka netikėtai „atidarė vartus“: įtekėjimas per parą šoktelėjo 69 proc.

    Kolumbijos Urrá I užtvanka netikėtai „atidarė vartus“: įtekėjimas per parą šoktelėjo 69 proc.

    Hidroelektrinės užtvankos paprastai statomos tam, kad padėtų suvaldyti upių tėkmę, sumažintų potvynių riziką ir kartu gamintų elektrą. Tačiau Kolumbijoje esanti Urrá I hidroelektrinė pastarosiomis dienomis atsidūrė institucijų dėmesio centre dėl netikėtai išaugusio vandens kiekio, patenkančio į tvenkinį.

    Kolumbijos Nacionalinė aplinkos licencijavimo institucija (ANLA) pranešė, kad į Urrá I tvenkinį per 24 valandas įtekantis vandens kiekis padidėjo 69 proc. Dėl šio šuolio vandens lygis priartėjo prie ribų, kurios laikomos saugos limitu, o tai didina potvynių riziką žemupyje, palei Sinú upę.

    Ką fiksuoja institucijos?

    ANLA viešame pranešime nurodė, kad padidėjęs įtekėjimas kelia papildomą spaudimą infrastruktūrai ir reikalauja atidesnės eksploatacinės kontrolės. Tokiose situacijose operatoriai privalo balansuoti tarp dviejų tikslų: išlaikyti tvenkinio lygį saugiose ribose ir kuo mažiau didinti staigių vandens paleidimų poveikį upės vagai bei pakrantėms.

    Kolumbijoje hidroenergetika yra svarbi elektros sistemos dalis, todėl sutrikimai didelėse hidroelektrinėse gali tapti ne tik vietos, bet ir nacionaliniu klausimu. Kai tvenkinys sparčiai pildosi, o meteorologinės sąlygos išlieka nepalankios, rizika išauga ir energetikos patikimumui, ir civilinei saugai.

    Kodėl vandens gali daugėti?

    Staigesnį įtekėjimo didėjimą dažniausiai lemia intensyvios liūtys baseine, prisotintas dirvožemis ir greitesnis paviršinis nuotėkis, kai vanduo nebesusigeria į gruntą. Prisidėti gali ir ilgiau trunkantys lietingi periodai, kurie iš esmės padidina upių debitus, o užtvankos priverstos operatyviai prisitaikyti.

    Tokie epizodai vis dažniau siejami su klimato kaitos kontekstu: šiltesnė atmosfera gali sukaupti daugiau drėgmės, todėl krituliai kai kuriose vietovėse tampa intensyvesni ir labiau koncentruoti laike. Dėl to didėja staigių potvynių tikimybė, o vandens valdymo infrastruktūrai keliami vis griežtesni reikalavimai.

    Ką tai reiškia Sinú upės regionui?

    Jei įtekėjimas išlieka didelis, tvenkinio valdymui gali tekti didinti vandens nuleidimus, kad būtų išlaikytas konstrukcijų saugumas. Tačiau staigūs paleidimai gali kelti papildomą pavojų žemupio gyvenvietėms, žemės ūkiui ir kelių infrastruktūrai, ypač jei upės lygis jau padidėjęs dėl kritulių.

    Šiuo metu institucijos akcentuoja stebėseną ir priežasčių vertinimą, kad būtų galima laiku priimti sprendimus dėl užtvankos režimo. Praktikoje tai reiškia nuolatinį debito, kritulių ir tvenkinio lygio sekimą, taip pat suderintus veiksmus su vietos tarnybomis, kurios atsakingos už perspėjimą ir pasirengimą ekstremalioms situacijoms.

    „Įtekėjimo į Urrá hidroelektrinės tvenkinį debitas per pastarąsias 24 valandas padidėjo 69 proc.“, – sakė ANLA.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokios situacijos primena, jog hidroenergetika, nors ir laikoma mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiu energijos šaltiniu, yra tiesiogiai priklausoma nuo hidrologinių sąlygų. Didėjant orų ekstremumams, užtvankų eksploatacijai vis svarbesnės tampa tikslios prognozės, rezervuarų valdymo taisyklės ir greitas reagavimas.

    Kolumbijos atvejis taip pat išryškina platesnę tendenciją: energetikos infrastruktūra vis dažniau susiduria su klimato rizikomis, kurios anksčiau buvo retesnės arba mažiau intensyvios. Tai reiškia, kad šalia tradicinių inžinerinių sprendimų vis didesnę reikšmę įgauna rizikų modeliavimas, baseinų apsauga ir veiksmų planai, skirti ekstremaliems krituliams bei potvyniams.

    Šaltiniai:

    – https://www.anla.gov.co/noticias-anla/la-anla-informa-que-caudales-de-entrada-en-urra-han-aumentado-en-un-69-en-las-ultimas-24-horas

  • Tyrimas: vėjo jėgainės gali skatinti žaibų išlydžius į dangų ir keisti audrų elgseną

    Tyrimas: vėjo jėgainės gali skatinti žaibų išlydžius į dangų ir keisti audrų elgseną

    Vėjo energetika laikoma viena svarbiausių priemonių mažinant iškastinio kuro naudojimą, tačiau nauji stebėjimai rodo ir mažiau aptartą riziką. Tyrėjai nustatė, kad vėjo jėgainės gali būti susijusios su neįprastais elektros reiškiniais atmosferoje, įskaitant į žaibą panašius išlydžius.

    Mokslininkų dėmesį patraukė situacijos, kai virš vėjo jėgainių fiksuoti trumpalaikiai elektromagnetiniai impulsai ir vadinamieji nepavykę kylantieji lyderiai. Tai yra į viršų nuo aukšto objekto besiformuojantys žaibo „užuomazgų“ kanalai, kurie ne visada virsta pilnu žaibo smūgiu.

    Kas tiksliai užfiksuota?

    Tyrime, paskelbtame arXiv platformoje, aprašyta, kad sausumoje esančiame vėjo jėgainių parke per žaibingą aktyvumą buvo stebimi specifiniai elektromagnetiniai trumpalaikiai reiškiniai. Tyrėjai sieja juos su tuo, kad aukštos, besisukančios konstrukcijos gali pakeisti vietines elektrinio lauko sąlygas ir paveikti, kur ir kaip „užsikuria“ žaibo išlydis.

    Tokie į viršų kylantys išlydžiai labiausiai siejami su aukštais statiniais, kai audros metu elektrinis laukas priartėja prie slenksčio, reikalingo išlydžiui prasidėti. Vėjo jėgainių mentės ir bokštas gali veikti kaip taškai, kuriuose lengviau inicijuojama išlydžio pradžia, ypač esant intensyviai konvekcijai ir dideliam krūvių skirtumui debesyse.

    Ką tai reiškia vėjo energetikai?

    Svarbu pabrėžti, kad kalbama ne apie tai, jog vėjo parkai „sukuria“ audras iš nieko. Labiau tikėtina interpretacija yra ta, kad esant palankioms meteorologinėms sąlygoms jėgainės gali padidinti žaibo inicijavimo tikimybę konkrečioje vietoje arba pakeisti išlydžių trajektorijas.

    Praktinės pasekmės gali būti dvejopos. Viena vertus, tai reiškia didesnį krūvį pačioms jėgainėms, jų žaibosaugos sistemoms ir tinklų patikimumui, nes žaibo iškrovos gali sukelti viršįtampius ir įrangos gedimus. Kita vertus, planuojant parkus ir vertinant poveikį aplinkai gali tekti tiksliau įvertinti vietines žaibingumo tendencijas, ypač regionuose, kur žaibai ir taip dažni.

    Platesnis kontekstas: energijos paklausa auga

    Diskusija apie vėjo energetikos šalutinius efektus vyksta platesniame kontekste, kai elektros poreikis daugelyje šalių didėja. Prie to prisideda transporto elektrifikacija, šilumos siurblių plėtra, duomenų centrų augimas ir spartėjantis DI sprendimų diegimas, reikalaujantis vis daugiau skaičiavimo išteklių.

    Dėl to vėjo ir saulės elektrinės daug kur išlieka pigiausios naujos generacijos formos, tačiau infrastruktūros plėtra atsiremia į tinklų pralaidumo, balansavimo ir patikimumo klausimus. Žaibų sukelti trikdžiai yra viena iš rizikų, kurią operatoriai ir gamintojai jau dabar mažina gerindami mentių apsaugą, įžeminimą, viršįtampių ribotuvus ir stebėsenos sistemas.

    Tyrėjų darbas primena, kad energetikos transformacija nėra vien tik įrenginių statyba. Kuo daugiau aukštų infrastruktūros objektų atsiranda kraštovaizdyje, tuo svarbiau suprasti jų sąveiką su atmosfera ir iš anksto numatyti, kaip tai gali paveikti saugą ir patikimumą.

    „Stebėjimai rodo, kad vėjo jėgainėse gali pasireikšti specifiniai elektromagnetiniai trumpalaikiai reiškiniai ir nepavykę kylantieji lyderiai žaibingo aktyvumo metu“, – rašoma tyrimo santraukoje.

    Nors reikalingi papildomi tyrimai ir platesnė duomenų bazė skirtinguose regionuose, išvada aiški: vėjo energetika yra būtina, bet jos plėtra turi eiti kartu su detalesniu meteorologinių rizikų vertinimu ir techniniais sprendimais, kurie mažina tiek įrangos gedimų, tiek galimo poveikio aplinkai tikimybę.

    Šaltiniai:
    – https://arxiv.org/abs/2511.16677
    – https://www.noaa.gov/jetstream/thunderstorm/thunderstorm-electricity
    – https://www.metoffice.gov.uk/weather/learn-about/weather/types-of-weather/thunderstorms/how-lightning-is-formed

  • Tibeto saulės elektrinė, 7 kartus didesnė už Manhataną, keičia mikroklimatą ir augina žolę avims

    Tibeto saulės elektrinė, 7 kartus didesnė už Manhataną, keičia mikroklimatą ir augina žolę avims

    Tibeto plynaukštėje įgyvendintas vienas ambicingiausių saulės energetikos projektų: Talatano (Talatan) saulės elektrinių bazė užima milžinišką teritoriją, kuri, kaip teigiama, prilygsta maždaug septyniems Manhatanams. Naujausi tyrimai rodo, kad tokio masto infrastruktūra veikia ne tik elektros gamybą, bet ir vietos aplinkos sąlygas.

    Mokslininkai, vertinę pokyčius elektrinių teritorijoje ir aplink ją, fiksuoja sumažėjusį vėjo greitį bei mažesnį dirvožemio drėgmės išgaravimą. Tai svarbu regionui, kuriame vėjas ir sausra yra vieni pagrindinių veiksnių, lemiančių dirvos degradaciją ir augalijos skurdą.

    Kaip keičiasi vietos mikroklimatas

    Saulės moduliai veikia kaip fizinis barjeras vėjui ir kartu keičia paviršiaus energijos balansą: dalis saulės spinduliuotės paverčiama elektra, dalis sugeriama, o dalis atsispindi. Toks derinys gali daryti įtaką temperatūros pasiskirstymui prie žemės, oro turbulencijai ir drėgmės režimui.

    Talatano atveju tyrėjai teigia matantys praktinį efektą: lėtesnis vėjas ir mažesnė evaporacija sudaro palankesnes sąlygas žolinei augalijai. Didesnė augalijos danga savo ruožtu padeda stabilizuoti dirvožemį, mažina dulkių kilimą ir gali prisidėti prie dykumėjimo procesų lėtinimo.

    Iš saulės parko į ganyklas

    Didėjant žolei, atsirado ir netikėtas ūkinis sprendimas: teritorijose pradėtos ganyti avys, kurios viešojoje erdvėje kartais pavadinamos saulės avimis. Tokia praktika jau taikoma ir kituose pasaulio regionuose, nes ganymas padeda natūraliai prižiūrėti žolę po moduliais ir sumažina mechaninio šienavimo poreikį.

    Šis modelis dažnai pristatomas kaip dvigubos paskirties žemėnauda, kai vienoje teritorijoje derinama elektros gamyba ir žemės ūkio veikla. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad poveikis aplinkai priklauso nuo vietos sąlygų, modulių išdėstymo, ekosistemos jautrumo ir ūkinės veiklos intensyvumo.

    Pasaulinis atsinaujinančios energetikos kontekstas

    Pastaraisiais metais saulės energetika tapo viena sparčiausiai augančių elektros gamybos krypčių pasaulyje, o didelės apimties parkai diegiami tiek dėl klimato tikslų, tiek dėl energetinio saugumo. Tarptautinė energetikos agentūra ne kartą akcentavo, kad saulės energija yra vienas svarbiausių šaltinių, galinčių sparčiai didinti švarią generaciją artimiausiais dešimtmečiais.

    Tuo pačiu daugėja tyrimų apie tai, kaip dideli saulės parkai veikia vietos aplinką: nuo paviršiaus temperatūros pokyčių iki drėgmės režimo ir biologinės įvairovės. Talatano projektas į šią diskusiją įneša dar vieną praktinį pavyzdį, kad tinkamai parinkus vietą ir valdymo priemones, infrastruktūra gali sukurti ne tik klimato mažinimo naudą, bet ir lokalų, apčiuopiamą poveikį kraštovaizdžiui.

    Vis dėlto ekspertai ragina vertinti atsargiai: mikroklimato pokyčiai ne visur bus vienareikšmiškai teigiami, todėl planuojant panašius projektus būtinos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, ilgalaikė stebėsena ir skaidrūs duomenys apie rezultatus. Tik tada galima patikimai atsakyti, kada saulės parkai tampa ne vien energetikos, bet ir aplinkos atkūrimo priemone.

    Šaltiniai:
    – https://www.iea.org/reports/renewables-2023
    – https://www.ipcc.ch/report/ar6/wg3/
    – https://www.nrel.gov/news/program/2023/agrivoltaics.html