Blog

Buvęs NASA astronautas Danielis Tani, kosmose praleidęs daugiau nei 130 dienų, sako, kad romantiškas įsivaizdavimas apie darbą orbitoje dažnai prasilenkia su realybe. Jo teigimu, įspūdingiausi momentai ateina kartu su fiziniu diskomfortu, o didžiausia įtampa kyla dėl baimės suklysti, kai klaidos kaina gali būti milžiniška.

Šis pokalbis pasirodė tuo metu, kai NASA ruošiasi „Artemis II“ misijai. Ji turėtų tapti pirmuoju po „Apollo“ laikų skrydžiu su įgula aplink Mėnulį ir svarbiu žingsniu tolimesnei „Artemis“ programai, kuria siekiama grąžinti žmones į Mėnulio paviršių ir kurti ilgalaikę infrastruktūrą.

Kaip tampama astronautu

D. Tani pasakoja, kad vaikystėje nebuvo apsėstas svajonės tapti astronautu. Jį labiau traukė konstruoti daiktus ir spręsti technines užduotis, o vėliau pasirinktas inžinerijos kelias natūraliai atvedė į kosmoso sektorių ir galiausiai prie paraiškos NASA.

Pasak jo, atranka reikalauja ne tik aukštos kvalifikacijos, bet ir atkaklumo, nes atmetimai nėra reti. D. Tani prisimena, kad lemtingas skambutis buvo formuluojamas labai santūriai, o žodis „astronautas“ net nebuvo ištartas.

„Tai labai tradicinis skambutis, kai niekada nepasakomas žodis astronautas. Tiesiog paklausiama: ar norėtum ateiti dirbti pas mus?“, – sakė Danielis Tani.

Kosminis pasivaikščiojimas: skausmas ir privilegija

D. Tani atvirai teigia, kad išėjimas į atvirą kosmosą nėra patogus ar lengvas darbas. Skafandras, nors ir saugo nuo vakuumo bei ekstremalių temperatūrų, yra gremėzdiškas, sunkus ir varžo judesius, todėl astronautai turi ilgai treniruotis, kad priprastų prie jo keliamų apribojimų.

Jis pabrėžia, kad net jei pats kosminis pasivaikščiojimas trunka 6 ar 7 valandas, realus laikas skafandre gerokai ilgesnis. Dėl to atsiranda nuovargis, skausmas ir išbandymas ištvermei, tačiau emocinis atlygis, pasak buvusio astronauto, yra išskirtinis.

„Net jeigu kosminis pasivaikščiojimas trunka šešias ar septynias valandas, skafandre būni dešimt ar dvylika valandų, ir tai skauda“, – sakė Danielis Tani.

„Tai privilegija atverti liuką ir išplaukti į lauką, laikantis už stoties. Aplink tamsa, o po kojomis matai Žemę ir atpažįsti vietas“, – sakė Danielis Tani.

Tuo pačiu jis primena, kad grožis nereiškia atsipalaidavimo. Pirmojo kosminio pasivaikščiojimo atmintyje, anot D. Tani, ryškiausiai išliko ne vaizdai, o spaudimas tiksliai vykdyti procedūras ir nepamiršti nė menkiausios detalės.

Kas laukia po TKS eros

D. Tani didžiąją savo misijų dalį praleido Tarptautinėje kosminėje stotyje, kuri ilgus metus buvo viena svarbiausių tarptautinio bendradarbiavimo platformų. Šio projekto partneriai yra JAV, Rusija, Japonija, Kanada ir Europos šalys per Europos kosmoso agentūrą.

Stotis sensta, todėl planuojama ją eksploatuoti iki šio dešimtmečio pabaigos ir tuomet kontroliuojamai deorbituoti. NASA viešai nurodo tikslą pereiti prie komercinių orbitinių stočių, kurias vystytų privatūs operatoriai, o agentūra taptų viena iš pagrindinių jų klientų.

„Tai buvo neįtikėtinas pavyzdys, kaip tarptautinis bendradarbiavimas dėl gero tikslo gali išgyventi politinius sukrėtimus“, – sakė Danielis Tani.

Pasak buvusio astronauto, didėjantis privačių bendrovių vaidmuo ir auganti geopolitinė konkurencija kosmose kelia naujų klausimų: nuo kainų ir greičio iki taisyklių, atsakomybės bei ilgalaikės partnerystės. Jo manymu, konkurencija gali paspartinti inovacijas, tačiau svarbiausia rasti pusiausvyrą, kad kosmosas netaptų dar viena konfliktų erdve.

„Šiek tiek konkurencijos yra gerai, ji mažina kainas ir greitina procesus. Tačiau ji taip pat sukelia įtampų, todėl reikės išmokti tai subalansuoti“, – sakė Danielis Tani.

„Artemis“ programos kontekste šie pokyčiai ypač aktualūs, nes Mėnulio misijoms reikės ne tik raketų ir kapsulių, bet ir ilgalaikės logistikos, ryšių, energijos bei mokslinių platformų. NASA planuose numatyta, kad dalis šių paslaugų ateityje vis labiau remsis komerciniais sprendimais, todėl D. Tani išskirtos rizikos ir naudos tampa ne teorinės, o praktiškai artėjančios.

Šaltiniai:

– https://www.euronews.com/next/2026/04/01/whats-it-like-to-be-an-astronaut-with-former-astronaut-daniel-tani-euronews-tech-talks

– https://www.nasa.gov/artemis-ii/

– https://www.nasa.gov/humans-in-space/commercial-low-earth-orbit-destinations/

– https://www.nasa.gov/international-space-station/space-station-frequently-asked-questions/

Europos Sąjunga pastaraisiais metais vis dažniau kalba apie Socialinę Europą, kurioje socialinės teisės tampa ne priedu prie ekonomikos, o jos dalimi. Praktikoje tai reiškia siekį mažinti skurdą, didinti užimtumą ir sudaryti sąlygas persikvalifikuoti, kai darbo rinką keičia skaitmenizacija, žalioji transformacija ir DI.

Vienas ryškiausių socialinės politikos testų yra būstas. Rumunijoje, šiaurėje nuo Bukarešto esančiame Berceni, šeima, gyvenusi perpildytomis sąlygomis ir susidūrusi su prasta higiena bei pelėsiu, į naują būstą persikėlė per programą, kurią įgyvendina nevyriausybinė organizacija „Habitat for Humanity“.

„Kai mus išvarė, tris dienas miegojome automobilyje: aš, žmona ir dukra“, – sakė Valentinas Alexe.

Šeimos istorija atskleidžia, kaip būsto krizė, žemos pajamos ir brangi nuoma gali stumti žmones į nestabilumą net ir tada, kai jie dirba. Programos modelis remiasi savanorystės valandomis ir ilgalaikiu, įperkamesniu nuomos laikotarpiu, o tikslas yra suteikti realią galimybę tapti būsto šeimininkais.

Kas yra Socialinė Europa

Socialinės Europos kryptį ES įtvirtina Europos socialinių teisių ramstis ir jo veiksmų planas, numatantis 2030 metų tikslus. Tarp jų yra siekis, kad dirbtų bent 78 proc. 20–64 metų gyventojų, kad kasmet mokytųsi ne mažiau kaip 60 proc. suaugusiųjų, o skurdas sumažėtų bent 15 000 000 žmonių, įskaitant 5 000 000 vaikų.

Gyventojų nuomonė čia taip pat svarbi: Eurobarometro apklausose fiksuojamas platus palaikymas stipresnei socialinei Europai, orientuotai į sąžiningas darbo sąlygas, įtrauktį ir lygias galimybes. Tačiau palaikymas nereiškia automatinio rezultato, nes pažadai turi virsti finansavimu ir nacionalinėmis priemonėmis.

Mokymai ir įgūdžiai, kai darbo rinka keičiasi

Persikvalifikavimas tampa centrine tema, nes skaitmeninės kompetencijos reikalingos ne tik technologijų sektoriuje. Rumunijoje mokytoja Rodica Ionas pasirinko dvejų metų informacinių technologijų mokymus Bukarešto politechnikos universitete, siekdama atnaujinti savo kompetencijas ir jas pritaikyti mokykloje.

„Tai buvo galimybė, nes kursus finansavo Švietimo ministerija“, – sakė Rodica Ionas.

Toks modelis atspindi platesnę ES kryptį skatinti suaugusiųjų mokymąsi ir investicijas į įgūdžius. Po Europos įgūdžių metų dėmesys vis labiau krypsta į tai, kaip mokymus pritaikyti realiems regionų ir sektorių poreikiams, kad jie vestų į darbą, o ne tik į pažymėjimą.

Darbas vietoje pašalpų: Prancūzijos eksperimentas

Prancūzijoje nuo 2016 metų taikomas „Zero Long-Term Unemployment Territories“ modelis siūlo kitokį požiūrį į ilgalaikį nedarbą. Idėja remiasi principu, kad dalį nedarbo kainos galima nukreipti į darbo vietų kūrimą vietos bendruomenėse, ypač regionuose, kur trūksta darbdavių.

Vienoje iš teritorijų veikianti įmonė „Tezea“ įdarbina dešimtis žmonių ir vykdo veiklas nuo pakartotinio naudojimo ir rūšiavimo iki sandėliavimo bei vietos paslaugų. Modelis akcentuoja ne trumpalaikius projektus, o pastovias darbo vietas ir socialinę integraciją, kuri ypač svarbi vyresniems darbuotojams ar po sveikatos krizių grįžtantiems į rinką.

„Tai leido man susigrąžinti socialinį gyvenimą ir kasdienybės prasmę“, – sakė Marie-Fabienne Lavoisier.

Šios priemonės glaudžiai siejamos su ES finansavimu: Europos socialinis fondas plius yra vienas pagrindinių instrumentų, iš kurių valstybės narės finansuoja užimtumo, įtraukties, mokymų ir skurdo mažinimo programas. Fondas padeda pritaikyti sprendimus prie konkrečių nacionalinių ir regioninių problemų, tačiau sėkmę lemia gebėjimas užtikrinti tęstinumą, o ne vienkartines iniciatyvas.

Socialinės Europos realybė šiandien yra mišri: ambicingi tikslai sutampa su kasdieniais žmonių iššūkiais, tokiais kaip brangus būstas, įgūdžių trūkumas ar sunkiai įveikiamas ilgalaikis nedarbas. Tai, ar kryptis taps apčiuopiama daugumai, priklausys nuo to, kaip greitai ES ir valstybės narės pavers planus ilgalaikėmis, lengvai pasiekiamomis paslaugomis ir finansavimu.

Šaltiniai:

– https://www.euronews.com/business/2024/05/29/homes-training-and-jobs-whats-the-reality-of-social-europe

– https://europa.eu/eurobarometer/surveys/detail/3187

– https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/economy-works-people/european-pillar-social-rights_en

– https://european-social-fund-plus.ec.europa.eu/en/what-esf

– https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1428&langId=en

– https://www.tzcld.fr/decouvrir-le-projet/lassociation/

Prieš 20 metų įvykusi didžiausia Europos Sąjungos plėtra iš esmės pakeitė žemyno ekonomikos žemėlapį. 2004 metais prie ES prisijungė 10 valstybių, daugiausia iš Vidurio ir Rytų Europos, o narystė atvėrė kelią laisvesnei prekybai, investicijoms ir spartesniam vietos verslų augimui.

Tuometinis prisijungimas daugeliui šalių reiškė ne tik politinį lūžį po komunistinio laikotarpio, bet ir praktinius verslo pokyčius. Bendrosios rinkos taisyklės supaprastino eksportą, sumažino administracines kliūtis, o vienodi standartai leido greičiau plėstis į kitas ES šalis.

Kaip bendroji rinka padėjo augti

Latvijoje įsikūrusi ekologiškos kosmetikos gamintoja „MADARA Cosmetics“ yra vienas iš pavyzdžių, kaip narystė ES skatino mąstyti plačiau nuo pat pirmųjų veiklos metų. Įmonė pradėjo veiklą Rygoje nedidelėje komandoje, o savo produktuose akcentavo vietinę žaliavą ir tyrimus, paremtus Šiaurės regiono gamta.

„Būti ES dalimi nuo pirmos dienos suformavo įkūrėjų mąstyseną, kad tai bus globali įmonė“, – sakė „MADARA Cosmetics“ vadovė Gunta Šulte.

Įmonės atstovų teigimu, vienodi ES kosmetikos reglamentai palengvino ženklinimą, atitikties užtikrinimą ir prekybos susitarimus, todėl plėtra tapo mažiau rizikinga ir greitesnė. Papildomą impulsą suteikė elektroninė prekyba, leidusi pasiekti vartotojus už Baltijos šalių ribų ir auginti pardavimus tokiose rinkose kaip Prancūzija ar Vokietija.

Žaliosios ekonomikos banga

Čekijoje bendrosios rinkos privalumus išnaudojo ir atsinaujinančios energetikos sektorius. Prahoje veikianti saulės energetikos įrangos didmeninės prekybos bendrovė „Raylyst Solar“ augo tuo metu, kai Europoje išaugo investicijos į atsinaujinančią energiją, o tiekimo grandinės tapo labiau integruotos.

„Bendroji rinka mums labai svarbi: laisvas produktų judėjimas, greitesni procesai ir mažesnės sąnaudos leidžia konkuruoti, o kartu lengviau samdyti žmones iš kitų šalių“, – sakė „Raylyst Solar“ atstovas Michalas Petřekas.

Energetikos transformaciją spartina ir ES tikslai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, plėsti atsinaujinančių išteklių dalį bei modernizuoti tinklus. Tokia kryptis ypač sustiprėjo po 2022 metais kilusios energetikos krizės, kai daugelis valstybių ėmė greičiau ieškoti būdų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro importo.

Plėtra tęsiasi, bet kartelė aukštesnė

Nors 2004 metų plėtra laikoma istoriniu lūžiu, ES didėjimas nesustojo. 2007 metais prisijungė Bulgarija ir Rumunija, 2013 metais – Kroatija, o kandidatėmis ar potencialiomis kandidatėmis laikomos kelios valstybės, tarp jų Ukraina ir Vakarų Balkanų šalys.

Ekspertai pabrėžia, kad šiandien narystės procesas yra reiklesnis: akcentuojama teisinės valstybės kokybė, institucijų atsparumas, konkurencinga ekonomika ir gebėjimas įgyvendinti ES teisę. Tačiau verslui pagrindinė narystės vertė išlieka panaši kaip ir prieš 20 metų: didesnė rinka, aiškesnės taisyklės ir mažiau barjerų prekybai.

2004 metų naujokėms rezultatai dažniausiai siejami su sparčia konvergencija su senosiomis ES valstybėmis, didesniu produktyvumu ir investicijų augimu. Vis dėlto pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ir kokybiniam augimui: inovacijoms, aukštesnei pridėtinei vertei, žaliajai ir skaitmeninei transformacijai, kurioms reikalingos tiek viešos, tiek privačios investicijos.

Šaltiniai:

– https://www.euronews.com/business/2024/05/14/20th-anniversary-of-eu-expansion-that-opened-new-business-horizons

– https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/european-green-deal_en

– https://www.consilium.europa.eu/en/policies/enlargement/

– https://www.oecd.org/economy/surveys/

Buvęs Italijos premjeras ir akademikas Enrico Letta perspėja, kad Europos Sąjungos bendroji rinka, kadaise tapusi integracijos varikliu, šiandien nebepajėgia užtikrinti konkurencingumo. Jo teigimu, atotrūkis nuo JAV ir Kinijos didėja, o geopolitinė realybė per tris dešimtmečius pasikeitė iš esmės.

Letta parengė Belgijos pirmininkavimo ES Tarybai užsakytą ataskaitą apie bendrosios rinkos ateitį. Joje teigiama, kad 1993 metais sukurta sistema buvo pritaikyta kitokiam pasauliui, todėl reikalingas naujas šuolis, apimantis ne tik prekybą, bet ir strategines investicijas bei inovacijas.

„Pradedu nuo labai ryškaus raudono signalo: atotrūkis nuo JAV didėja“, – sakė E. Letta.

Kur stringa konkurencingumas

ES bendroji rinka tradiciškai remiasi keturiomis laisvėmis: laisvu prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimu. Tačiau, anot Lettos, praktikoje Europa vis dar susiduria su fragmentacija ten, kur globalioje konkurencijoje lemia mastas ir greitis.

Jis išskiria tris sritis, kuriose integracija, jo vertinimu, nepakankama: energetiką, finansines paslaugas ir telekomunikacijas. Ypač telekomunikacijų sektoriuje Europos rinką silpnina didelis operatorių skaičius ir nacionalinės ribos, todėl įmonėms sunkiau konkuruoti su JAV ir Kinijos gigantais.

Ne mažiau problemų kelia ir finansų rinkų susiskaidymas. Lettos argumentas paprastas: kai kapitalas ir investicijos juda lėčiau, inovatyvūs verslai rečiau užauga iki pasaulinio lygio, o dalis ambicingų projektų natūraliai migruoja ten, kur finansavimo ekosistema gilesnė.

Siūlo taupymo ir investicijų sąjungą

Vienas centrinių Lettos siūlymų – taupymo ir investicijų sąjunga, kuri sustiprintų privataus kapitalo vaidmenį finansuojant Europos prioritetus, įskaitant perėjimą prie klimatui neutralios ekonomikos. Jis pabrėžia, kad be aiškaus atsakymo, kaip bus apmokėta transformacija, socialinė įtampa tik augs.

Letta atkreipia dėmesį, kad taisyklės ir skirtingos nacionalinės teisinės sistemos dažnai tampa kliūtimi mažoms ir vidutinėms įmonėms. Didelės bendrovės gali samdyti teisininkų komandas ir prisitaikyti, tačiau mažesniems verslams veikla keliose šalyse neretai virsta brangiu ir lėtu procesu.

„Idėja tokia: nuo teisinės aplinkos pradėti kurti pagrindinį raktą, savotišką universalų leidimą, vieną teisinę sistemą“, – sakė E. Letta.

Penktosios laisvės idėja

Ryškiausia ataskaitos mintis – penktoji laisvė, kuri apimtų mokslinius tyrimus, švietimą ir inovacijas. Lettos teigimu, būtent žinių ekonomika šiandien lemia valstybių gerovę, o Europa privalo sukurti sąlygas, kad idėjos ir talentai galėtų augti čia, o ne išvyktų į JAV.

Kaip pavyzdį jis akcentuoja medicinos mokslo pažangą, kai atviresnė prieiga prie tyrimų publikacijų ir duomenų leidžia greičiau kurti sprendimus ir išvengti dubliavimo. Tai, jo vertinimu, mažina kaštus ir spartina proveržius, todėl bendrosios rinkos logika turėtų apimti ir žinių bei inovacijų apykaitą.

Lettos siūlymai įsipina į platesnę ES diskusiją apie konkurencingumą, pramonės politiką ir kapitalo rinkų stiprinimą. Klausimas, ar valstybės narės sutars dėl gilesnės integracijos, išliks vienu svarbiausių artimiausio politinio ciklo išbandymų.

Šaltiniai:
– https://www.consilium.europa.eu/media/ny3j24sm/much-more-than-a-market-report-by-enrico-letta.pdf
– https://www.consilium.europa.eu/en/infographics/30-years-of-the-eu-single-market/
– https://trade.ec.europa.eu/access-to-markets/en/content/eu-single-market

Išmaniųjų telefonų vaidmuo kasdienybėje auga, o kartu daugėja ir idėjų, kaip technologijas pritaikyti politiniams procesams. JAV verslininkas ir buvęs kandidatų į prezidentus varžybų dalyvis Andrew Yang teigia, kad per artimiausius aštuonerius metus amerikiečiai galėtų balsuoti išmaniaisiais telefonais.

Jo vertinimu, mobilusis balsavimas būtų vienas iš hibridinės sistemos elementų, kai rinkėjas galėtų rinktis balsuoti skaitmeniniu būdu arba atvykęs į rinkimų apylinkę. Tokia schema, pasak A. Yang, turėtų turėti ir popierinį patvirtinimą, kad būtų galima audituoti rezultatus ir sumažinti ginčų riziką.

Kas yra mobilusis balsavimas?

Mobilusis balsavimas paprastai apibūdinamas kaip balsavimo procesas, kai rinkėjas tapatybę patvirtina nuotoliniu būdu, o balsą pateikia specialia programėle telefone ar kitoje mobilioje įrangoje. Skirtingai nuo įprasto balsavimo internetu per naršyklę, čia didelis dėmesys tenka įrenginio saugumui, autentifikavimui ir galimybei vėliau patikrinti, ar balsas buvo įskaitytas teisingai.

Diskusijose apie tokias sistemas dažniausiai minima, kad jos galėtų padidinti rinkėjų prieinamumą žmonėms su negalia, gyvenantiems atokiau ar negalintiems atvykti į apylinkes. Kita vertus, dalis kibernetinio saugumo ekspertų pabrėžia, kad nuotolinis balsavimas kelia papildomų grėsmių, nes rinkimų procesas tampa priklausomas nuo įrenginių, tinklų, programinės įrangos ir tiekimo grandinių saugumo.

Estijos pavyzdys ir JAV realybė

Skaitmeninio balsavimo tema Europoje dažniausiai siejama su Estija, kuri internetu balsuoti leido dar 2005 metais savivaldos rinkimuose. Estija šią sistemą plėtoja daugiau nei du dešimtmečius, tačiau pati Estijos patirtis dažnai pristatoma kaip išimtis, paremta nacionaline skaitmeninės tapatybės infrastruktūra ir nuoseklia kibernetinio saugumo politika.

JAV situacija kitokia, nes rinkimų administravimas yra labai decentralizuotas, o taisyklės ir technologijos skiriasi tarp valstijų ir net apygardų. Dėl to mobiliojo balsavimo diegimas nacionaliniu mastu reikštų ne tik technologinį, bet ir teisinį bei organizacinį lūžį, įskaitant standartus auditui, skaidrumui ir incidentų valdymui.

Kodėl tai kelia tiek ginčų?

A. Yang teigia, kad didesnis dalyvavimas rinkimuose galėtų mažinti politinę poliarizaciją ir keisti kandidatų atranką, ypač pirminiuose rinkimuose. Remiantis Bipartisan Policy Center analize, 2022 metais pirminiuose rinkimuose dalyvavo apie 21,3 proc. turinčių teisę balsuoti, todėl kandidatų atranką dažnai lemia palyginti nedidelė ir labiau politiškai angažuota rinkėjų dalis.

„Iškome herojaus ar piktadario, kuris mus išgelbėtų ir pakeistų viską, tačiau iš tiesų reikia keisti pačią sistemą“, – sakė Andrew Yang.

Vis dėlto JAV Nacionalinė standartų ir technologijų institucija bei kiti su rinkimų saugumu dirbantys ekspertai nuosekliai pabrėžia, kad nuotolinis balsavimas internetu susiduria su sunkiai eliminuojamomis rizikomis. Tarp jų minimos kenkėjiškos programos rinkėjo įrenginyje, tapatybės vagystės, atakos prieš infrastruktūrą ir sudėtingesnės galimybės užtikrinti slaptą balsavimą nekontroliuojamoje aplinkoje.

Dalis JAV jurisdikcijų yra išbandžiusios riboto masto mobiliojo balsavimo sprendimus, dažniausiai kariškiams ar užsienyje gyvenantiems rinkėjams, tačiau šie bandymai nuolat vertinami itin atsargiai. Viešose rekomendacijose dažnai kartojama mintis, kad bet koks skaitmeninis balsavimas turi užtikrinti patikrinamumą ir audituojamumą, o popierinis pėdsakas išlieka vienu svarbiausių pasitikėjimo elementų.

Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į dar vieną aspektą: net ir techniškai saugi sistema privalo būti suprantama visuomenei, o jos veikimas turi būti skaidrus ir patikrinamas nepriklausomai. Priešingu atveju, kilus politinei įtampai, pats sprendimas gali tapti pasitikėjimo krize, net jei realių klastojimo įrodymų nėra.

Mobilusis balsavimas, kaip jį apibūdina A. Yang, galėtų būti patogumo ir prieinamumo šuolis, tačiau kelias iki plataus pritaikymo JAV būtų ilgas. Greičiausiai jis priklausytų ne tik nuo technologinės pažangos, bet ir nuo to, ar pavyktų įrodyti, kad sprendimas atitinka griežčiausius saugumo, privatumo ir audito reikalavimus.

Šaltiniai:
– https://www.euronews.com/business/2025/05/21/us-voters-will-soon-vote-via-smartphones-businessman-andrew-yang-says
– https://bipartisanpolicy.org/download/?file=/wp-content/uploads/2023/03/Primary-Turnout-Report_R03.pdf
– https://www.ncsc.gov.uk/whitepaper/online-voting
– https://www.nist.gov/itl/voting

Nervų sistemos ligos ir sutrikimai tampa vienu didžiausių šiuolaikinės medicinos iššūkių. Mokslininkai skaičiuoja, kad 2021 metais su neurologinėmis būklėmis gyveno daugiau nei 3 mlrd. žmonių, o tai apima nuo epilepsijos iki Alzheimerio ligos ar Parkinsono ligos.

Tokia našta juntama ne tik pacientams ir jų artimiesiems. Neurologinės ligos yra tarp pagrindinių ilgalaikės negalios priežasčių, o ankstyvas kai kurių sutrikimų pasireiškimas reiškia ir ilgus metus trunkančius gydymo, slaugos bei prarasto darbingumo kaštus.

Šioje situacijoje sparčiai auga neurotechnologijų sritis, jungianti neuromokslą, medicinos prietaisų inžineriją ir duomenų analizę. Viena žinomiausių Europos bendrovių šiame lauke yra Ispanijoje 2011 metais įkurta „Neuroelectrics“, kurios viena bendraįkūrėjų ir vadovė yra Ana Maiques.

Ne implantai, o išoriniai sprendimai

Skirtingai nei dalis plačiai aptariamų projektų, kur kuriami į smegenis implantuojami įrenginiai, „Neuroelectrics“ akcentuoja neinvazinį kelią. Bendrovė kuria sprendimus, kurie leidžia stebėti smegenų veiklą ir ją moduliuoti iš išorės, nenaudojant chirurginių intervencijų.

Vienas ryškiausių pavyzdžių yra elektrodais aprūpinta galvos kepurė su belaidžiu moduliu. Tokie įrenginiai gali registruoti smegenų elektrinį aktyvumą, kaip daroma elektroencefalogramoje, ir tam tikrais atvejais taikyti elektrinę stimuliaciją.

Tokio tipo technologijos siejamos su klinikinėmis reikmėmis, pavyzdžiui, epilepsijos, miego sutrikimų ar kitų neurologinių būklių stebėsena. Praktikoje tai gali būti ypač aktualu vietose, kur trūksta specializuotos įrangos ar nuolatinių specialistų komandų.

DI tampa būtinybe smegenų duomenims

Ana Maiques pabrėžia, kad didžiausias šių sistemų „variklis“ yra gebėjimas apdoroti milžiniškus signalų kiekius, kurių žmogus vien savo jėgomis neiššifruotų. Tam naudojami pažangūs analizės metodai ir DI, leidžiantys ieškoti dėsningumų, prognozuoti būklių pokyčius ir gerinti diagnostikos tikslumą.

„Be tokių įrankių žmonės tiesiog nepajėgtų iškoduoti smegenų signalų ir suprasti jų reikšmės“, – sakė Ana Maiques.

Kartu ji atkreipia dėmesį, kad neurotechnologijų proveržis kelia ir naujų klausimų. Jei DI ateityje leis vis tiksliau modeliuoti smegenų veiklą, tai reikš papildomą atsakomybę dėl duomenų privatumo, paciento sutikimo, saugumo ir aiškių ribų tarp gydymo bei galimo technologijų panaudojimo ne medicininiais tikslais.

Kas iš tiesų keisis mūsų kasdienybėje?

„Neurotechnologijos paveiks mūsų kasdienį gyvenimą taip, kaip šiandien dar net neįsivaizduojame“, – teigė Ana Maiques.

Vis dėlto ji pabrėžia, kad šių priemonių tikslas nėra žmogaus „patobulinimas“ ar bandymai dirbtinai didinti intelektą bei stabdyti senėjimą. Pasak jos, realistiškiausia ir svarbiausia kryptis yra medicininė: tikslesnė diagnostika, personalizuotas gydymas ir geresnis supratimas, kaip veikia smegenys.

Neurotechnologijų plėtra jau dabar peržengia vien ligoninių ribas ir pasiekia platesnes tyrimų temas, kurias skatina kultūros ir net gastronomijos pasaulis. Pavyzdžiui, „Neuroelectrics“ yra dalyvavusi projektuose, kuriuose vertinta, kaip skirtingi dirgikliai veikia smegenų aktyvumą, o tai rodo, kad ateityje neuromokslas gali tapti kasdienės patirties matavimo įrankiu, tačiau svarbiausia išlieka atsakingas taikymas.

Ekspertų vertinimu, neurotechnologijos potencialas bus tiesiogiai susijęs su klinikinių tyrimų kokybe, reguliavimo aiškumu ir visuomenės pasitikėjimu. Būtent todėl artimiausiais metais didžiausias dėmesys bus skiriamas ne tik technologijų galimybėms, bet ir jų saugumui bei realiai įrodytai naudai pacientams.

Šaltiniai:
– https://www.thelancet.com/journals/laneur/article/PIIS1474-4422(24)00038-3/fulltext
– https://www.thelancet.com/journals/lancet/article/PIIS0140-6736(18)31612-X/fulltext
– https://www.euronews.com/business/2025/06/04/neurotech-will-reshape-how-we-live-predicts-ceo-ana-maiques

Tūkstančiai „Samsung Electronics“ darbuotojų Pietų Korėjoje ketvirtadienį surengė protestą prie bendrovės lustų komplekso, reikalaudami didesnių premijų ir aiškesnės atlygio sistemos. Profesinės sąjungos teigimu, jei derybos su vadovybe įstrigs, gali būti skelbiamas streikas, o tai smogtų vienam svarbiausių pasaulio atminties lustų tiekėjų.

Protestas vyko Pjongteke, prie gamyklų teritorijos, kur, pasak žiniasklaidos, buvo sutelktos ir gausesnės policijos pajėgos. Sąjungos atstovai kalbėjo apie maždaug 40 000 dalyvių, tačiau oficialaus pareigūnų patvirtinto skaičiaus nepateikta.

Darbuotojai reikalauja, kad premijų skyrimo tvarka būtų skaidri, o priedams nebūtų taikomos viršutinės ribos. Profesinė sąjunga taip pat kritikuoja vadovybės siūlymą dalį išmokų mokėti riboto disponavimo akcijomis, tvirtindama, kad toks modelis neužtikrina prognozuojamo atlygio dabar, kai bendrovė fiksuoja itin gerus rezultatus.

DI bumas kelia ir įtampą

Pastaraisiais ketvirčiais puslaidininkių rinką aukštyn traukia išaugusios investicijos į duomenų centrus ir DI infrastruktūrą. Atminties lustai, ypač pažangūs sprendimai, reikalingi didelės galios skaičiavimams, tapo vienu pagrindinių šios paklausos variklių, todėl gamintojų finansiniai rodikliai sparčiai gerėjo.

„Samsung Electronics“, kartu su „SK hynix“, užima didelę pasaulinės atminties lustų rinkos dalį, todėl bet kokie trikdžiai gamyboje paprastai greitai atsiliepia tiekimo grandinėms. „SK hynix“ tą pačią dieną paskelbė apie rekordinį ketvirčio rezultatą, pabrėždama, kad jį lėmė būtent su DI susijusi paklausa.

„Mes nenutrauksime šios kovos, kol nebus įgyvendinti teisingi mūsų reikalavimai“, – sakė profesinės sąjungos lyderis Choi Seung-ho.

Streiko planas ir galimos pasekmės

Profesinė sąjunga praneša atstovaujanti maždaug 74 000 darbuotojų ir teigia, kad yra pasirengusi 18 dienų streikui, kuris, jos vertinimu, bendrovei galėtų kainuoti per 578 mln. eurų per dieną. Streiko pradžia, jei nebus pasiektas susitarimas, įvardijama gegužės 21 dieną.

Ekspertai pabrėžia, kad puslaidininkių pramonėje gamyba yra itin jautri tiek technologiniams, tiek logistikos trikdžiams, o atminties lustų segmentas pasižymi dideliais kainų svyravimais. Todėl ginčai dėl premijų ir atlygio modelių tampa ne tik vidaus politikos klausimu, bet ir platesnės konkurencijos dėl talentų, produktyvumo bei gamybos stabilumo dalimi.

Neapibrėžtumas dėl tiekimo ir energijos

Nors DI paklausa išlieka stipri, puslaidininkių gamintojai tuo pat metu stebi ir geopolitinius veiksnius. Žiniasklaidoje akcentuojama, kad karas Artimuosiuose Rytuose didina rizikas tiekimo grandinėms, įskaitant kai kurių svarbių medžiagų, naudojamų lustų gamyboje, prieinamumą, taip pat gali kelti energijos kainas.

„SK hynix“ finansų vadovas Woo Hyun Kim per ketvirtinį rezultatų aptarimą teigė, kad bendrovė atidžiai seka situaciją, tačiau šiuo metu reikšmingo poveikio gamybai nesitiki. Panašios nuotaikos dažnai vyrauja ir rinkoje, tačiau investuotojai paprastai išlieka jautrūs bet kokiems signalams apie galimus gamybos sutrikimus.

Artimiausios savaitės parodys, ar „Samsung Electronics“ pavyks pasiekti kompromisą su darbuotojais. Jei streikas įvyktų, tai būtų vienas reikšmingesnių signalų, kad DI bumo kuriami pelnai kelia naujus lūkesčius ir didina įtampą tarp darbdavių bei darbuotojų visame technologijų sektoriuje.

Šaltiniai:
– https://www.euronews.com/next/2026/04/23/samsung-employees-protest-and-threaten-strike-demanding-share-of-profits-amid-ai-boom
– https://news.skhynix.com/sk-hynix-reports-earnings-results-for-the-first-quarter-of-2026/

Kovo mėnesį Europos Sąjungoje naujų baterijomis varomų elektromobilių registracijos per metus šoktelėjo 48,9 proc., rodo Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenys. Tai vienas ryškiausių mėnesių pastaraisiais metais, leidžiantis kalbėti apie spartėjančią rinkos transformaciją.

ACEA skaičiuoja, kad vien kovo mėnesį baterijomis varomi elektromobiliai sudarė daugiau nei 20 proc. visų naujų automobilių rinkos. Pirmąjį ketvirtį jų dalis siekė 19,4 proc., kai 2025 metų pirmąjį ketvirtį buvo 15,2 proc.

Augimą paskatino keli sutapę veiksniai: atnaujintos mokesčių lengvatos ir paramos schemos didžiosiose Europos rinkose, taip pat pirkėjų jautrumas degalų kainų svyravimams. Karo Irane fone ir įtampai energetikos tiekimo grandinėse didėjant, vartotojai dažniau skaičiuoja eksploatacijos kainą, o ne vien pradinę automobilio kainą.

Hibridai vis dar pirmauja

Nors elektromobiliai auga sparčiausiai, didžiausią rinkos dalį išlaiko hibridiniai automobiliai. Pirmąjį ketvirtį hibridinių automobilių dalis siekė 38,6 proc., o registracijų skaičius viršijo 1 000 000 vienetų, nurodo ACEA.

Didėjo ir įkraunamų hibridų paklausa: jų dalis pakilo iki 9,5 proc., kai prieš metus sudarė 7,6 proc. Tai rodo, kad dalis vairuotojų vis dar renkasi tarpinį variantą dėl įpročių, įkrovimo infrastruktūros netolygumo ar kelionių poreikių.

Tuo metu benzinu ir dyzelinu varomi automobiliai toliau praranda pozicijas. ACEA duomenimis, dyzelinių automobilių rinkos dalis pirmąjį ketvirtį susitraukė iki 7,7 proc., o benzininiai modeliai taip pat smuko, atspindėdami tiek reguliacinį spaudimą, tiek vartotojų nuotaikas.

Didžiosios rinkos rodo kryptį

Pagrindinės Vakarų Europos ekonomikos išlieka svarbiausiu elektromobilių bangos varikliu. Pirmąjį ketvirtį Italijoje baterijomis varomų elektromobilių registracijos augo 65,7 proc., Prancūzijoje – 50,4 proc., Vokietijoje – 41,3 proc., skelbia ACEA.

Nors Jungtinė Karalystė nėra ES narė, jos rinka dažnai vertinama kartu su didžiosiomis Europos valstybėmis. Ten kovą buvo registruota daugiau nei 86 000 naujų baterijomis varomų elektromobilių, tai yra 24,2 proc. daugiau nei prieš metus.

Šiose rinkose ryškėjo ir priešinga tendencija: vidaus degimo variklių automobilių registracijos krito dviženkliu tempu, o Prancūzijoje fiksuotas vienas staigiausių nuosmukių. Tai stiprina signalą gamintojams, kad modelių pasiūla, kainodara ir tiekimo grandinės privalo taikytis prie naujos paklausos struktūros.

Geopolitika kelia kainas, keičia pasirinkimus

Elektromobilių paklausą stiprina ne vien subsidijos ar nauji modeliai, bet ir geopolitinis fonas, didinantis naftos produktų kainų nepastovumą. Energetikos rinkose svarbus vaidmuo tenka tiekimo keliams, o sutrikimai strategiškai reikšminguose taškuose gali greitai persiduoti į degalinių kainas visoje Europoje.

Tokioje aplinkoje daliai pirkėjų vis patrauklesnis tampa mažesnių eksploatacijos sąnaudų argumentas, ypač miestuose ir kasdienėse kelionėse. Kartu tai skatina vyriausybes greičiau plėsti įkrovimo infrastruktūrą ir tikslinti paramos priemones, kad perėjimas būtų tolygesnis visose šalyse.

ACEA taip pat pabrėžia, kad, nepaisant baterijomis varomų elektromobilių šuolio, rinka išlieka mišri. Dėl skirtingo vartotojų profilio ir nevienodų įkrovimo galimybių dalyje regionų dar kurį laiką bus reikšmingi hibridai, o technologijų neutralumo principas leidžia pereinamąjį laikotarpį daryti mažiau skausmingą.

Visų naujų automobilių rinka ES pirmąjį ketvirtį paaugo 4 proc. per metus, daugiausia dėl atnaujintų skatinimo priemonių didžiosiose valstybėse. Tačiau sparčiausiai augantis segmentas buvo baterijomis varomi elektromobiliai, ir tai signalizuoja, kad konkurencija dėl kainos, nuvažiuojamo atstumo bei įkrovimo patogumo tik aštrės.

Šaltiniai:

– https://www.acea.auto/press-releases/new-car-registrations-19-4-battery-electric-vehicles-market-share-q1-2026/

– https://www.acea.auto/figure/quarterly-passenger-car-registrations-by-fuel-type/

– https://www.iea.org/reports/global-ev-outlook-2024