CP v2

Blog

  • Bėgimas be dusulio: ši paprasta ėjimo ir bėgimo metodika padeda pradėti be spaudimo

    Bėgimas be dusulio: ši paprasta ėjimo ir bėgimo metodika padeda pradėti be spaudimo

    Daugeliui žmonių bėgimas vis dar siejasi su dideliu tempu ir kova su savimi, todėl startas dažnai baigiasi nusivylimu. Vis dažniau rekomenduojamas kitas kelias – ėjimo ir bėgimo kaitaliojimo metodika, leidžianti pradėti švelniau ir be perteklinio spaudimo.

    Principas paprastas: trumpi bėgimo intervalai derinami su ėjimu, kad organizmas spėtų atsikvėpti ne nutraukdamas treniruotę, o tęsiant judėjimą. Toks ritmas ypač tinka pradedantiesiems, grįžtantiems po pertraukos ar atsigaunantiems po traumų, nes mažina staigų krūvio šuolį.

    Kodėl tai veikia fiziologiškai?

    Šis metodas dažnai priskiriamas vidutinio intensyvumo fizinei veiklai, kuri, remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, siejama su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika bei geresne bendra savijauta. Kai krūvis dozuojamas, lengviau išlaikyti pastovumą, o būtent reguliarumas dažniausiai lemia ilgalaikį rezultatą.

    Intervalinis ėjimo ir bėgimo kaitaliojimas taip pat gali būti palankesnis sąnariams ir sausgyslėms, nes ėjimo atkarpos sumažina nuolatinį smūginį krūvį. Pradedant sportuoti po sėslesnio laikotarpio tai ypač svarbu, nes kūnui reikia laiko prisitaikyti prie pasikartojančių judesių ir apkrovų.

    Psichologinis efektas – ne mažiau svarbus

    Trumpesni bėgimo segmentai dažnai atrodo pasiekiami net tiems, kurie savęs nelaiko bėgikais. Tokia struktūra padeda išvengti „per sunku, todėl metu“ scenarijaus, nes treniruotė nuo pradžių sukurta taip, kad būtų įveikiama.

    Dar vienas praktinis orientyras – vadinamasis pokalbio testas: bėgimo tempas turėtų būti toks, kad galėtumėte kalbėti be didelio dusulio. Jei sakinius „kapoja“ kvėpavimas, dažniausiai tai ženklas, kad tempas per didelis pradžiai.

    Kaip saugiai pradėti?

    Prieš treniruotę verta skirti kelias minutes apšilimui: energingam ėjimui ir keliems dinaminiams judesiams, kad sušiltų raumenys. Pradžiai dažnai pakanka 30 minučių trukmės užsiėmimo, nes svarbiausia – ne rekordinis nuotolis, o įprotis.

    Vienas paprasčiausių variantų – 1 minutė lengvo bėgimo ir 1–2 minutės ėjimo, kartojant ciklą visos treniruotės metu. Vėliau, gerėjant savijautai, galima ilginti bėgimo atkarpas arba trumpinti ėjimo pertraukas, bet didinti krūvį verta palaipsniui, kad organizmas spėtų adaptuotis.

    Treniruotės pabaigoje naudinga pereiti į ramų ėjimą ir skirti kelias minutes lengvam tempimui. Tai padeda nuraminti pulsą ir sumažinti raumenų įtampą, ypač jei tai pirmieji žingsniai bėgimo rutinoje.

    Nors šis metodas dažniausiai pristatomas pradedantiesiems, juo naudojasi ir patyrę bėgikai – kaip atsigavimo treniruote ar grįžimo po traumos etapą. Tokia logika keičia požiūrį į sportą: dėmesys krypsta nuo tempo ir rezultatų į tvarų, kūnui priimtiną judėjimą.

    „Geriausia treniruotė yra ta, kurią galima kartoti“, – pabrėžia sporto medicinos specialistai, kalbėdami apie krūvio dozavimą ir nuoseklumą.

    Jei turite širdies ir kraujagyslių ligų, sąnarių problemų ar ilgą laiką beveik nesportavote, prieš pradedant verta pasitarti su gydytoju. Tačiau daugeliui žmonių ėjimo ir bėgimo kaitaliojimas tampa paprastu būdu į bėgimą įeiti be skausmo, gėdos ar spaudimo.

    Šaltiniai:
    – https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/physical-activity
    – https://www.cdc.gov/physicalactivity/basics/index.htm
    – https://www.acsm.org/education-resources/trending-topics-resources/physical-activity-guidelines

  • 5 vaisiai, kurie gali mažinti storosios žarnos vėžio riziką: tyrimai išskiria aiškius lyderius

    5 vaisiai, kurie gali mažinti storosios žarnos vėžio riziką: tyrimai išskiria aiškius lyderius

    Dideli stebėjimo tyrimai rodo, kad didesnis vaisių ir maistinių skaidulų vartojimas siejamas su mažesne storosios žarnos vėžio rizika. Specialistai pabrėžia, kad tai nėra vieno produkto stebuklas, o visos mitybos ir gyvenimo būdo visuma.

    Storosios žarnos vėžys išlieka viena dažniausių onkologinių ligų pasaulyje, o sergamumas daugelyje šalių auga. Nors liga dažniau nustatoma vyresniems nei 50 metų žmonėms, vis dažniau fiksuojami atvejai ir jaunesniame amžiuje, todėl profilaktika tampa dar svarbesnė.

    Obuoliai ir uogos

    Obuoliai laikomi vienais geriausiai ištirtų vaisių žarnyno sveikatos požiūriu. Juose esančios skaidulos, ypač pektinai, ir polifenoliai siejami su palankesne žarnyno mikrobiotos sudėtimi, greitesniu žarnyno turinio slinkimu ir mažesniais uždegiminiais procesais.

    Dalies tyrimų duomenimis, reguliariai obuolius valgantys žmonės rečiau suserga storosios žarnos vėžiu, nors ryšys priklauso ir nuo bendros mitybos kokybės. Dažniausiai rekomenduojama obuolius valgyti su žievele, nes joje sukaupta dalis bioaktyvių medžiagų ir skaidulų.

    Uogos, tokios kaip mėlynės, avietės ar braškės, išsiskiria antocianinais ir kitais antioksidantais. Mokslinėje literatūroje šie junginiai siejami su uždegimo mažinimu ir procesais, kurie gali slopinti nepalankius pokyčius storosios žarnos gleivinėje.

    Praktiniu požiūriu uogos patogios tuo, kad vertingos medžiagos išlieka ir šaldytuose produktuose. Tai leidžia jų vartojimą išlaikyti pastovų ištisus metus, o būtent reguliarumas siejamas su didžiausia nauda.

    Kiviai ir citrusiniai vaisiai

    Kiviai vertinami dėl skaidulų ir vitamino C, o skaidulos tiesiogiai susijusios su geresne žarnyno veikla ir palankesnėmis sąlygomis gerosioms bakterijoms. Tyrimai apie skaidulų vaidmenį rodo, kad didesnis jų kiekis mityboje koreliuoja su mažesne storosios žarnos vėžio rizika.

    Citrusiniai vaisiai, pavyzdžiui, apelsinai, greipfrutai ar citrinos, turi vitamino C ir flavonoidų. Šios medžiagos siejamos su oksidacinio streso mažinimu, o tai svarbu vertinant ilgalaikę ląstelių pažaidos riziką.

    Vis dėlto mitybos specialistai dažnai primena, kad vaisių sultys, net ir 100 proc., paprastai turi mažiau skaidulų nei visas vaisius. Dėl to žarnynui palankesnis pasirinkimas dažniausiai yra šviežias vaisius, o ne sultys.

    Arbūzas ir likopenas

    Arbūzas yra lengvai virškinamas ir padeda palaikyti skysčių balansą, o jame esantis likopenas laikomas stipriu antioksidantu. Likopeno taip pat gausu pomidoruose, o kai kurie tyrimai sieja didesnį jo suvartojimą su mažesne tam tikrų virškinamojo trakto navikų rizika.

    Vis dėlto svarbiausia žinutė iš didžiųjų apžvalgų yra platesnė: apsauginis efektas dažniausiai kyla ne iš vienos medžiagos, o iš skaidulų, vitaminų, polifenolių ir bendro mitybos rašto. Didžiausią naudą duoda įprotis dažniau rinktis augalinį, mažiau perdirbtą maistą ir palaikyti sveiką kūno svorį.

    Gydytojai primena, kad mityba yra tik viena profilaktikos dalis. Ne mažiau svarbūs veiksniai yra fizinis aktyvumas, rūkymo atsisakymas, alkoholio ribojimas ir dalyvavimas storosios žarnos vėžio patikros programose pagal amžių ir rizikos veiksnius.

    Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei vargina kraujavimas, užsitęsę tuštinimosi pokyčiai, nepaaiškinamas svorio kritimas ar mažakraujystė, reikėtų nedelsti ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.

    Šaltiniai:

    – https://www.wcrf.org/diet-activity-and-cancer/cancer-types/colorectal-cancer/

    – https://www.cancer.org/cancer/types/colon-rectal-cancer/causes-risks-prevention/prevention.html

    – https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/cancer

    – https://gco.iarc.who.int/today/en/fact-sheets-cancers

  • „Anthropic“ riboja „Mythos“ prieigą: Europa nerimauja dėl DI kibernetinių grėsmių

    „Anthropic“ riboja „Mythos“ prieigą: Europa nerimauja dėl DI kibernetinių grėsmių

    JAV bendrovė „Anthropic“ paskelbė ribojanti naujo pažangaus dirbtinio intelekto modelio „Mythos“ platinimą, o tai sukėlė įtampą Europos kibernetinio saugumo bendruomenėje. Modelis, pasak kūrėjų, gali itin tiksliai rasti ir išnaudoti programinės įrangos spragas, todėl laikomas ir galingu gynybos įrankiu, ir potencialiu ginklu.

    „Anthropic“ teigimu, „Mythos“ prieiga laikinai suteikta tik kelioms dešimtims technologijų partnerių, kad šie spėtų sustiprinti sistemas ir užlopyti pažeidžiamumus. Artimiausiame rate įvardytos 12 įmonių, visos registruotos JAV, tarp jų „Apple“, „Microsoft“ ir „Amazon“, o dar apie 40 organizacijų nebuvo įvardytos.

    Europos institucijoms toks modelio platinimo būdas reiškia ribotą galimybę nepriklausomai įvertinti rizikas. Su žurnalistais bendravę kelių Europos valstybių kibernetinio saugumo institucijų atstovai nurodė, kad prieiga, jei apskritai buvo, buvo fragmentiška, o techninių detalių trūkumas apsunkina realaus poveikio vertinimą.

    Vokietijos federalinės informacijos saugumo tarnybos BSI vadovė Claudia Plattner atkreipė dėmesį, kad esminis klausimas yra, ar tokio pajėgumo priemonės ateityje gali atsidurti atviroje rinkoje. Pasak jos, tai turėtų tiesioginių pasekmių nacionaliniam ir Europos saugumui bei technologiniam suverenitetui.

    BSI teigia palaikanti aktyvų dialogą su „Anthropic“, nors pats įrankis dar nebuvo tiesiogiai išbandytas. Tuo metu ES kibernetinio saugumo agentūra ENISA viešai nepatvirtino, ar yra kontaktavusi su bendrove dėl „Mythos“.

    Situacija ypač kontrastuoja su Jungtine Karalyste, kur AI Security Institute patvirtino jau atlikęs „Mythos“ testavimą ir paskelbęs vertinimą. Tai sustiprino diskusiją, kad Europoje trūksta praktinių mechanizmų, leidžiančių greitai ir sistemingai gauti prieigą prie vadinamųjų pasienio DI modelių, kai jų pajėgumai pradeda kelti naujo masto grėsmes.

    Ekspertai pabrėžia, kad technologijų įmonėms paliekant sprendimą, kas ir kada gali testuoti tokio jautrumo modelius, valstybės institucijos dažnai atsiduria pasyvios stebėtojos vaidmenyje. Monrealio universiteto profesorius Yoshua Bengio viešai yra sakęs, kad kelia nerimą situacija, kai sprendimai dėl rizikos valdymo praktiškai priklauso nuo privačių bendrovių, o visuomenės interesų apsaugai būtini nepriklausomi patikrinimai.

    Europos Komisijos AI biuras palaiko dialogą su „Anthropic“ pagal savanoriškas gaires, padedančias laikytis ES DI akto reikalavimų, tačiau nebuvo patvirtinta, ar „Mythos“ buvo įtrauktas į šias diskusijas ir ar biuras gavo prieigą testavimui. Komisijos atstovai taip pat akcentuoja, kad pagal DI aktą pažangių modelių tiekėjai turi valdyti kibernetines rizikas, o Kibernetinio atsparumo aktas numato privalomus reikalavimus skaitmeniniams produktams, kurie patenka į ES rinką.

    Vis dėlto teisėkūros logika čia susiduria su praktiniu barjeru: jei modelis formaliai nepateikiamas į rinką, reguliuotojų svertai gali būti riboti, o prieiga priklauso nuo pačios bendrovės sprendimo. Būtent dėl to vis dažniau keliama mintis, kad tarptautiniai DI saugos procesai, tokie kaip G7 Hirošimos procesas ar Jungtinių Tautų dialogai dėl DI valdymo, kol kas neužtikrina realios, vykdytinos priežiūros.

    „Mythos“ atvejis išryškino ir platesnę tendenciją: valstybės konkuruoja dėl lyderystės DI srityje, todėl saugos ir priežiūros klausimai neretai atsiduria antrame plane. Tuo pat metu kibernetinio saugumo ekspertai pabrėžia, kad tokio tipo modeliai gali radikaliai pakeisti tiek pažeidžiamumų paieškos, tiek jų išnaudojimo greitį, todėl viešasis sektorius siekia aiškesnių taisyklių, kaip su itin rizikingomis DI galimybėmis turi būti dalijamasi ir kas turi teisę jas tikrinti.

    „Tai verčia klausti, kas būtų, jei tai būtų ne „Anthropic“, o, pavyzdžiui, Kinijos kūrėjas“, – yra sakiusi nepriklausoma DI tyrėja Laura Caroli, atkreipdama dėmesį į geopolitinį aspektą. Mintis paprasta: kai prieiga ir kontrolė koncentruojasi kelių privačių žaidėjų rankose, valstybių saugumo priklausomybės gali augti greičiau nei priežiūros pajėgumai.

    Kol „Mythos“ plačiai neprieinamas, išorinis vertinimas lieka ribotas, o Europos institucijoms tenka remtis bendrovės teikiama informacija ir dvišaliais kontaktais. Vis dažniau skamba raginimai stiprinti nepriklausomų testavimo centrų tinklą ir kurti aiškią, iš anksto sutartą prieigos tvarką, kad pažangūs DI modeliai būtų tikrinami ne tik privačiose laboratorijose, bet ir viešojo intereso pagrindu.

    Šaltiniai:

    – https://www.anthropic.com/glasswing

    – https://www.aisi.gov.uk/blog/our-evaluation-of-claude-mythos-previews-cyber-capabilities

    – https://artificialintelligenceact.eu/the-ai-act/

    – https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/cyber-resilience-act

  • Pamiršk griežtas dietas: ekspertai sako, kad 3 įpročiai gali padėti lieknėti greičiau

    Pamiršk griežtas dietas: ekspertai sako, kad 3 įpročiai gali padėti lieknėti greičiau

    Griežtos dietos dažnai žada greitus rezultatus, tačiau praktikoje daugeliui jos baigiasi nuovargiu, persivalgymu ir grįžtančiu svoriu. Vis daugiau tyrimų rodo, kad ilgalaikiams pokyčiams svarbiau ne drastiški ribojimai, o kasdieniai įpročiai, darantys įtaką apetitui, energijai ir medžiagų apykaitai.

    Vienas svarbiausių veiksnių yra miegas. Mokslininkai jau ne vieną dešimtmetį fiksuoja tendenciją, kad žmonės miega trumpiau, o nepakankamas miegas siejamas su didesniu kūno masės indeksu ir prastesne savijauta. Kai miego trūksta, dažniau renkamasi kaloringesnis maistas ir didėja potraukis greitiems angliavandeniams.

    Miegas ir hormonai

    Miego trūkumas gali išbalansuoti alkio ir sotumo signalus. Tyrimuose dažnai minimi hormonai grelinas ir leptinas: vienas labiau skatina alkį, kitas padeda smegenims suprasti, kad sotumo pakanka. Kai miegama per mažai, šių signalų „triukšmas“ sustiprėja, todėl žmogus gali jausti alkį net ir suvalgęs įprastą porciją.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kad neišsimiegojus krenta energija, o kartu ir noras judėti. Tyrimai rodo, kad pavargę žmonės treniruotėse neretai dirba mažesniu intensyvumu, o bendra dienos veikla tampa pasyvesnė, todėl sudeginama mažiau kalorijų.

    Kiek miego reikia, priklauso nuo amžiaus, tačiau suaugusiesiems dažniausiai rekomenduojamos 7–9 valandos per parą. Miegas trumpesnis nei 7 valandos paprastai laikomas per trumpu, ypač jei tai kartojasi nuolat ir lydi mieguistumas dieną.

    Svorį gali veikti ne tik miego trukmė, bet ir kokybė. Dažni prabudimai, triukšmas, šviesa ar įprotis laikyti telefoną šalia lovos didina tikimybę, kad miegas bus fragmentuotas, o ryte bus sunkiau laikytis įprasto valgymo režimo.

    Daugiau ėjimo kasdien

    Judėjimas nebūtinai turi reikšti alinantį sportą ar ilgus vizitus sporto klube. Paprastas ėjimas daugeliui yra realiausia alternatyva: jis nereikalauja įrangos, lengvai įtraukiamas į dienotvarkę ir padeda didinti bendrą fizinį aktyvumą.

    Dažnai minimas tikslas yra 6 000–8 000 žingsnių per dieną, nors konkretus skaičius priklauso nuo amžiaus, sveikatos ir gyvenimo būdo. Svarbiausia, kad didesnis žingsnių skaičius paprastai reiškia daugiau judėjimo ir didesnes energijos sąnaudas, o tai ilgainiui gali padėti reguliuoti svorį.

    Jei iki šiol judėjote mažai, staigus šuolis iki 10 000 žingsnių ne visada tvarus. Praktinis kelias yra pradėti nuo 5 000 ir didinti palaipsniui, pavyzdžiui, pridedant po kelis šimtus ar tūkstantį žingsnių kas kelias dienas, kad kūnas spėtų prisitaikyti.

    Apytikriai skaičiavimai rodo, kad apie 2 000 žingsnių vidutiniu tempu gali prilygti maždaug 20 minučių ėjimo ir padėti sudeginti apie 100 kilokalorijų, nors realus skaičius kinta pagal kūno masę, tempą ir reljefą. Būtent dėl to nuoseklus kasdienis ėjimas dažnai veikia geriau nei reti, bet labai intensyvūs bandymai „atsigriebti“.

    Vanduo ir apetito kontrolė

    Trečias įprotis, kuris dažnai nuvertinamas, yra pakankamas skysčių vartojimas. Vanduo neturi kalorijų, tačiau gali padėti sumažinti užkandžiavimą, ypač kai troškulys supainiojamas su alkiu. Be to, skysčiai svarbūs normaliai medžiagų apykaitai ir savijautai.

    Moksliniuose darbuose randama duomenų, kad didesnis vandens vartojimas kai kuriems žmonėms siejasi su nedideliu, bet apčiuopiamu svorio pokyčiu per ilgesnį laiką. Taip pat aprašomas laikinas energijos sąnaudų padidėjimas po vandens išgėrimo, nors tai nėra stebuklingas metodas ir nepakeičia mitybos bei judėjimo.

    Europos maisto saugos tarnyba suaugusiesiems kaip orientyrą nurodo apie 2 litrus vandens per dieną moterims ir apie 2,5 litro vyrams, įskaitant skysčius iš maisto. Individualus poreikis keičiasi dėl fizinio aktyvumo, karščio, sveikatos būklės ir mitybos, todėl svarbu stebėti savijautą ir šlapimo spalvą.

    Skysčių trūkumas gali pasireikšti nuovargiu, galvos skausmais, retesniu šlapinimusi ar sutrikusiu virškinimu. Kai kuriems žmonėms tai taip pat siejasi su didesniu užkandžiavimu, nes organizmas siunčia ne visada aiškius signalus, o alkio jausmas tampa sunkiau valdomas.

    Nors miegas, ėjimas ir vanduo nepakeičia subalansuotos mitybos, šie trys įpročiai dažnai sukuria tvirtą pagrindą, kad mažinti svorį būtų paprasčiau. Jie padeda stabilizuoti energiją, gerina savijautą ir mažina tikimybę, kad dienos pabaigoje bus sunku atsispirti kaloringiems pasirinkimams.

    Šaltiniai:

    – https://www.cdc.gov/sleep/about_sleep/how_much_sleep.html

    – https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC3763921/

    – https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/1459

    – https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/physical-activity

  • Karšta ar šalta avižinė košė? Dietologai paaiškino, kuri versija išties naudingesnė

    Karšta ar šalta avižinė košė? Dietologai paaiškino, kuri versija išties naudingesnė

    Avižinė košė jau seniai laikoma vienu patikimiausių pusryčių pasirinkimų, nes avižose gausu sudėtinių angliavandenių, kurie energiją atpalaiduoja palaipsniui. Dėl to gliukozės kiekis kraujyje kyla tolygiau, o sotumas dažnai išlieka ilgiau.

    Svarbiausias avižų pranašumas siejamas su tirpiomis skaidulomis, ypač beta gliukanu. Moksliniai vertinimai rodo, kad beta gliukanas gali prisidėti prie normalios cholesterolio koncentracijos palaikymo, jei jo suvartojama pakankamai ir reguliariai.

    Kas keičiasi košę kaitinant?

    Karšta avižinė košė daugeliui žmonių būna lengviau virškinama, nes šiluma suminkština dribsnius ir pakeičia krakmolo struktūrą. Tai gali būti patogiau turintiems jautresnį virškinamąjį traktą arba rytais, kai apetitas mažesnis.

    Šiltas maistas taip pat dažnai suteikia didesnį komforto jausmą vėsesniu sezonu, o košės konsistenciją paprasčiau pritaikyti individualiai. Vis dėlto pagrindinis poveikis sveikatai dažniausiai priklauso ne nuo temperatūros, o nuo bendro mitybos vaizdo.

    Kuo išsiskiria šalta, per naktį brinkinta?

    Šalta avižinė košė, dažnai ruošiama per naktį brinkinat dribsnius, pastaraisiais metais išpopuliarėjo dėl patogumo ir galimo poveikio sotumui. Brinkimo metu dalis krakmolo gali tapti atsparesnė virškinimui, todėl angliavandeniai įsisavinami lėčiau.

    Tokiu atveju daugiau ne visiškai suvirškintų angliavandenių pasiekia storąją žarną, kur jie gali būti panaudojami žarnyno bakterijų. Praktikoje tai siejama su palankesniu poveikiu mikrobiotai ir tolygesniu energijos pasiskirstymu dienos eigoje.

    Kuri versija geresnė?

    Skirtumai tarp karštos ir šaltos avižinės košės egzistuoja, tačiau dažniausiai jie nėra tokie dideli, kad vieną variantą būtų galima vadinti universaliai geresniu. Jei dažniau vargina pilvo pūtimas ar jautrus skrandis, šiltesnė, labiau suminkštinta košė gali būti lengviau toleruojama.

    Jei tikslas yra ilgesnis sotumas, patogus paruošimas ir noras dažniau rinktis lėčiau virškinamus pusryčius, šalta per naktį brinkinta košė gali būti labai tinkamas pasirinkimas. Svarbiausia, kad avižos būtų valgomos reguliariai ir derinamos su kitais maistingais produktais.

    Daug lemia ir priedai: vaisiai, uogos, riešutai, sėklos ar natūralus jogurtas padidina patiekalo maistinę vertę. Tuo pačiu verta riboti cukrų ir saldžius sirupus, nes jie gali panaikinti dalį naudos, siejamos su skaidulomis ir tolygesniu sotumu.

    Šaltiniai:
    – https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/1254
    – https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/food-features/oats/
    – https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC9368011/

  • Vokietijos skaitmeninimo ministras: Europai reikia savo „Palantir“ ir mažiau „Microsoft“ valdžioje

    Vokietijos skaitmeninimo ministras: Europai reikia savo „Palantir“ ir mažiau „Microsoft“ valdžioje

    Vokietijos skaitmeninimo ministras Karstenas Wildbergeris sako, kad Europa turėtų turėti savo alternatyvą JAV duomenų analizės bendrovei „Palantir“. Pasak jo, tai leistų mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų tiekėjų ir stiprinti skaitmeninį suverenumą.

    Ministro teigimu, Europoje jau yra įmonių, galinčių kurti panašius sprendimus, tačiau didžiausia problema yra mastelio didinimas. Jo vertinimu, iki brandžios europinės alternatyvos atsiradimo gali prireikti maždaug 2–3 metų, jei valstybės institucijos suteiks mažesniems tiekėjams realių užsakymų ir pasitikėjimo.

    „Mano prioritetas yra tai, kad Europoje kurtume savo produktus ir įmones, kurios būtų konkurencingos pasaulinėje rinkoje. Todėl ilgainiui norime remtis europinėmis alternatyvomis“, – sakė Karstenas Wildbergeris.

    „Palantir“ naudojimas Vokietijoje ir kitose Europos šalyse kelia diskusijų dėl duomenų apsaugos, pagrindinių teisių ir priklausomybės nuo tiekėjo už Atlanto. Tuo pačiu ministras pripažįsta, kad kai kuriose srityse, ypač susijusiose su nacionaliniu saugumu, trumpuoju laikotarpiu pasirinkimas gali būti ribotas, jei nėra lygiaverčio sprendimo.

    Vokietijoje „Palantir“ programinė įranga naudojama kai kurių federalinių žemių policijoje, įskaitant Bavariją ir Heseno žemę, duomenų analizei. Panašūs sprendimai taikomi ir kitose Europos valstybėse, o „Palantir“ integracija minima ir tarptautiniuose teisėsaugos bendradarbiavimo kontekstuose.

    Skaitmeninio suverenumo tema Wildbergeriui siejasi ne tik su duomenų analitika, bet ir su kasdiene viešojo sektoriaus programine įranga. Jis teigia norintis mažinti „Microsoft“ sprendimų naudojimą federalinėje administracijoje ir dažniau rinktis atvirojo kodo alternatyvas, remiantis kai kurių Vokietijos žemių pavyzdžiu.

    Vokietijos institucijų išlaidos „Microsoft“ programinei įrangai per pastaruosius metus augo ir 2025 metais viršijo 480 milijonų eurų. Ministro akcentas, kad tikslas nėra vien pakeisti vieną tiekėją kitu, o sukurti struktūrines prielaidas Europoje atsirasti mastelį galintiems pasiekti atvirojo kodo sprendimams, kurie tiktų ne tik valstybei, bet ir platesnei rinkai.

    „Svarbiau nei vien nutraukti ryšius yra struktūriškai įsitvirtinti taip, kad galėtume kurti mastelį pasiekiančius, atvirojo kodo pagrindu vystomus sprendimus“, – sakė Karstenas Wildbergeris.

    Ministras taip pat kritiškai vertina Europos Sąjungos DI reguliavimo kryptį ir teigia, kad taisyklės neturėtų slopinti inovacijų. Jo nuomone, pernelyg ribojanti reguliacinė aplinka gali skatinti Europos įmones DI sprendimus vystyti už Europos ribų, o tai galiausiai didina priklausomybę nuo neeuropinių tiekėjų.

    Europos priklausomybių nuo JAV technologijų peržiūra suaktyvėjo, kai dalis valstybių ėmė labiau vertinti rizikas, susijusias su tiekimo grandinių patikimumu, duomenų jurisdikcija ir kritinių skaitmeninių paslaugų tęstinumu. Vis dėlto daugelyje technologijų grandinės etapų Europa vis dar neturi pakankamai stiprių vietinių alternatyvų, todėl perėjimas, pasak Wildbergerio, bus ilgas.

    Politinis signalas iš Berlyno rodo kryptį: didesni viešojo sektoriaus užsakymai europinėms įmonėms, daugiau atvirojo kodo sprendimų valstybės darbo vietose ir pragmatiškas požiūris į saugumą, kol alternatyvos dar kuriamos. Kartu tai tampa ir konkurencingumo klausimu, nes be gebėjimo greitai auginti technologijų bendroves Europa rizikuoja likti tik didžiųjų užsienio platformų pirkėja.

    Šaltiniai:

    – https://www.politico.eu/article/germany-digital-minister-karsten-wildberger-wants-a-european-palantir/

    – https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/europe-fit-digital-age/european-strategy-data_en

    – https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/regulatory-framework-ai

  • Šie baltymai keičia mitybą: Viduržemio jūros dieta rodo, ką rinktis vietoj mėsos

    Šie baltymai keičia mitybą: Viduržemio jūros dieta rodo, ką rinktis vietoj mėsos

    Viduržemio jūros dieta daugelį metų laikoma vienu palankiausių sveikatai mitybos modelių, o jos poveikį patvirtina didelės apimties tyrimai. Esminė idėja paprasta: kasdien dominuoja augaliniai produktai, o gyvūninės kilmės maistas vartojamas saikingai ir pasirenkamas apgalvotai.

    Šiame mitybos modelyje baltymai siejami ne tik su kiekiu, bet ir su šaltiniu. Tyrimai rodo, kad didesnė augalinių baltymų dalis ir dažnesnis žuvies vartojimas siejami su palankesniais širdies ir kraujagyslių sveikatos rodikliais, o raudonos mėsos ir itin perdirbtų produktų ribojimas mažina metabolinių ligų riziką.

    Augaliniai baltymų šaltiniai

    Viduržemio jūros dietoje vieni svarbiausių baltymų šaltinių yra ankštiniai augalai, ypač lęšiai, avinžirniai ir pupelės. Jie kartu suteikia ir skaidulų, kurios padeda ilgiau jaustis sočiai, stabilizuoja gliukozės kiekį kraujyje ir palaiko palankesnį lipidų profilį.

    Metaanalizė, paskelbta medicinos žurnale Canadian Medical Association Journal, parodė, kad reguliarus ankštinių įtraukimas į racioną siejamas su mažesniu bendrojo ir MTL cholesterolio kiekiu. Tai svarbu, nes padidėjęs MTL cholesterolis laikomas vienu pagrindinių aterosklerozės ir širdies ligų rizikos veiksnių.

    Augaliniai baltymai dažnai ateina kartu su bioaktyviomis medžiagomis, kurios siejamos su mažesniu uždegimu organizme. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ir žarnyno mikrobiotos vaidmeniui, nes didesnis skaidulų kiekis racione siejamas su palankesniais metaboliniais rodikliais.

    Žuvis, jūros gėrybės ir kiti baltymai

    Gyvūninės kilmės baltymų dalyje pirmasis pasirinkimas paprastai yra žuvis ir jūros gėrybės. Jos suteikia aukštos biologinės vertės baltymų, o riebios žuvys taip pat yra svarbus ilgos grandinės omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, siejamas su priešuždegiminiu ir širdį saugančiu poveikiu.

    Saikingai vartojami ir kiti produktai, pavyzdžiui, liesesni pieno produktai bei paukštiena, tačiau jų vaidmuo išlieka labiau papildantis nei pagrindinis. Toks pasirinkimas padeda sumažinti sočiųjų riebalų kiekį racione, kuris dažniau siejamas su prastesniais širdies ir kraujagyslių rizikos rodikliais, ypač kai sočiųjų riebalų gaunama iš perdirbtos ar riebios mėsos.

    Kodėl alyvuogių aliejus svarbus

    Nors alyvuogių aliejus nėra baltymų šaltinis, jis laikomas vienu Viduržemio jūros dietos ramsčių, nes dažniausiai pakeičia sviestą ir kitus riebalus. Tyrimai rodo, kad aukštos kokybės alyvuogių aliejuje esantys mononesotieji riebalai ir polifenoliai siejami su mažesniu uždegimu ir palankesniu lipidų profiliu.

    Vienas žinomiausių klinikinių tyrimų šiame lauke yra PREDIMED, kuriame nustatyta, kad Viduržemio jūros dieta, papildyta alyvuogių aliejumi arba riešutais, sumažino didžiųjų širdies ir kraujagyslių įvykių riziką, lyginant su mažiau riebalų turinčios dietos grupe. Tai pabrėžia, kad svarbus ne vien atskiras produktas, o viso mitybos modelio visuma.

    Praktikoje Viduržemio jūros dieta nėra griežtas režimas. Tai lankstus valgymo stilius, kuriame prioritetas teikiamas daržovėms, vaisiams, pilno grūdo produktams, ankštiniams, riešutams, žuviai ir alyvuogių aliejui, o saldumynai, itin perdirbtas maistas ir raudona mėsa paliekami retoms progoms.

    Šaltiniai:

    – https://www.nejm.org/doi/full/10.1056/NEJMoa1800389

    – https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5651658/

    – https://www.ahajournals.org/doi/10.1161/CIR.0000000000001031

  • Pilvą stiprinsite stovėdami: šis pratimas be kilimėlio tampa namų treniruočių hitu

    Pilvą stiprinsite stovėdami: šis pratimas be kilimėlio tampa namų treniruočių hitu

    Namų treniruotėse vis dažniau renkamasi ne maksimalų krūvį, o sąmoningą, sąnarių nealginantį judesį. Vienas ryškiausių pavyzdžių yra stovimas pilvo preso sutraukimas, kuriam nereikia nei kilimėlio, nei įrangos.

    Toks pasirinkimas ypač patrauklus žmonėms, kurie vengia pratimų ant grindų dėl diskomforto ar jautresnės nugaros. Skirtingai nei klasikiniai atsilenkimai, stovimas variantas paprastai leidžia lengviau kontroliuoti laikyseną ir judesio amplitudę.

    Kaip atliekamas stovimas sutraukimas?

    Judėjimas paremtas kontroliuotu šoniniu liemens pasilenkimu, kai alkūnė artinama link to paties šono klubo. Iš pirmo žvilgsnio pratimas atrodo paprastas, tačiau didžiausią skirtumą daro technika ir nuolatinė pilvo raumenų įtampa.

    Svarbu ne „laužtis“ per juosmenį, o judėti lėtai, išlaikant stabilų liemenį ir pečius. Jei sunku išlaikyti pusiausvyrą, pradžioje galima pratimą daryti šalia sienos arba lengvai prisilaikant kėdės atlošo.

    Kokie raumenys dirba ir kodėl tai svarbu?

    Pagrindinis krūvis tenka įstrižiniams pilvo raumenims, kurie padeda stabilizuoti liemenį ir prisideda prie stuburo atramos. Būtent jie aktyviai dirba kasdieniuose judesiuose, kai sukame kūną, lenkiamės ar bandome išlaikyti pusiausvyrą.

    Stovimas variantas dažnai įtraukia ir giliuosius stabilizuojančius raumenis, nes kūnui tenka išlaikyti vertikalią padėtį. Dėl to pratimas gali būti naudingas ne tik išvaizdai, bet ir judėjimo kokybei, laikysenai bei bendrai kūno kontrolei.

    Ko tikėtis ir ko šis pratimas nepadarys?

    Reguliarus atlikimas gali padėti sustiprinti pilvo sritį ir pagerinti stabilumą, ypač jei pratimas derinamas su ėjimu, jėgos pratimais ir pakankamu aktyvumu per savaitę. Vis dėlto svarbu suprasti, kad lokalaus riebalų deginimo nėra, todėl vien šis judesys pilvo riebalų „nenudegins“.

    Pratimo privalumas yra mažesnė psichologinė ir fizinė įtampa: galima pradėti nuo kelių pakartojimų per dieną ir didinti apimtį pagal savijautą. Dėl to jis tinka pradedantiesiems, grįžtantiems po pertraukos, vyresniems nei 50 metų žmonėms ir tiems, kurie turi jautresnį stuburą ar tiesiog nemėgsta pratimų ant grindų.

    Šaltiniai:

    – https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/physical-activity

    – https://www.cdc.gov/physicalactivity/basics/index.htm

    – https://www.acsm.org/education-resources/trending-topics-resources/physical-activity-guidelines

  • Europos valdininkams liepiama atsisakyti „WhatsApp“: kodėl valstybės kuria savo susirašinėjimo programėles

    Europos valdininkams liepiama atsisakyti „WhatsApp“: kodėl valstybės kuria savo susirašinėjimo programėles

    Europos vyriausybės vis aktyviau riboja pareigūnų bendravimą per „WhatsApp“ ir „Signal“ bei diegia valstybei priklausančias susirašinėjimo sistemas. Tikslas – jautrią informaciją perkelti į aplinką, kurią valdžia gali valdyti, audituoti ir pritaikyti vidaus taisyklėms.

    Tokius sprendimus jau įgyvendina Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Nyderlandai, Liuksemburgas ir Belgija, o NATO taip pat turi savo žinučių platformą. Europos Komisija yra numačiusi pereiti prie alternatyvos iki metų pabaigos, siekdama sumažinti priklausomybę nuo išorinių paslaugų.

    Kas iš tikrųjų kelia riziką?

    Nors „WhatsApp“ ir „Signal“ naudoja ištisinį šifravimą, sprendimą lemia ne vien šifravimo stiprumas. Valstybėms svarbios administravimo funkcijos: centralizuota prieiga, vartotojų tapatybės kontrolė, galimybė apriboti kontaktus iki patvirtintų asmenų ir detalesnis saugumo įvykių valdymas.

    Ne mažiau reikšminga ir metaduomenų kontrolė: kada, iš kur ir kam buvo skambinta ar rašyta, kokie įrenginiai naudojami, kaip greitai galima užblokuoti paskyrą praradus telefoną. Tokie duomenys, net ir neatskleidžiant žinučių turinio, gali būti vertingi žvalgybai ar kibernetiniams nusikaltėliams.

    Nyderlandų skaitmenizacijos ministrė Willemijn Aerdts pabrėžė, kad pareigūnų bendravimas dažnai vyksta platformose, kurių valstybė nekontroliuoja.

    „Mūsų komunikacija dažnai vyksta platformose, kurių nekontroliuojame. Pasaulyje, kuriame technologijos vis dažniau tampa galios įrankiu, tai kelia riziką“, – sakė Willemijn Aerdts.

    Belgijoje už naują saugaus ryšio sprendimą atsakingos institucijos vadovas Brandonas De Waele akcentuoja duomenų suvereniteto logiką: kuo mažiau kritinių procesų priklauso nuo išorinių tiekėjų, tuo mažesnė sisteminė rizika.

    „Visoje Europoje vis labiau nubundama suverenitetui. Mums svarbiausia yra duomenų suverenitetas“, – sakė Brandonas De Waele.

    Kibernetinės atakos ir politinė realybė

    Pastarosiomis savaitėmis kelių valstybių kibernetinio saugumo institucijos perspėjo apie nukreiptas atakas prieš politikus ir pareigūnus, kai per populiarias susirašinėjimo programėles bandoma išvilioti prisijungimus ar perimti paskyras. Tokios kampanijos rodo, kad vartotojų įpročiai ir socialinė inžinerija dažnai tampa silpniausia grandimi.

    Rizikos išryškėjo ir Briuselyje: Europos Komisija buvo paprašiusi dalį aukščiausio lygio pareigūnų uždaryti „Signal“ grupę, kilus saugumo nuogąstavimams. Tuo pat metu ES institucijos patyrė virtinę kibernetinių incidentų, kurie palietė ir vidines mobilios įrangos valdymo sistemas.

    Belgija neseniai pristatė vidinę programėlę BEAM, skirtą jautriai, bet neįslaptintai informacijai. Ji kuriama kaip įprastų vartotojų programėlių alternatyva su panašiu funkcionalumu, tačiau su tuo, ko dažniausiai trūksta vartotojiškuose sprendimuose: griežta prieigos kontrole ir uždara ekosistema, skirta tik valstybės darbuotojams.

    Saugios komunikacijos sprendimų kūrėjai pabrėžia, kad didelėms organizacijoms vien šifravimo nepakanka. Joms reikia procesų, kurie leidžia greitai valdyti incidentus, pritaikyti archyvavimo ir atskaitomybės reikalavimus bei užtikrinti, kad oficialus bendravimas vyktų pagal vieningas taisykles.

    Skaidrumo dilema: kas lieka už uždarų pokalbių?

    Skaidrumo šalininkai šį posūkį vertina kaip pavėluotą, bet būtiną: vartotojiškose programėlėse paplitusios dingstančios žinutės ir ištisinis šifravimas dažnai apsunkina sprendimų atsekamumą. Kai politiniai sprendimai persikelia į uždaras grupes, visuomenei tampa sunkiau suprasti, kaip ir kodėl buvo priimti konkretūs sprendimai.

    Diskusijas apie oficialių susirašinėjimų prieinamumą anksčiau kaitino ir aukšto lygio ginčai dėl pareigūnų žinučių atskleidimo, kai visuomenė siekė sužinoti, kokia komunikacija vyko derantis dėl didelės vertės sandorių. Tai sustiprino spaudimą sukurti sistemas, kurios būtų ir saugios, ir suderintos su viešojo sektoriaus atskaitomybe.

    Praktinis argumentas taip pat paprastas: realybėje pareigūnai vis tiek naudoja patogias priemones, todėl valdžia renkasi ne draudimus popieriuje, o kontroliuojamą alternatyvą. Dėl to Europoje ryškėja kryptis į vietines, audituojamas platformas, kurios leidžia suderinti saugumą, suverenitetą ir institucines pareigas.

    Šaltiniai:

    – https://www.politico.eu/article/en-europe-les-fonctionnaires-contraints-de-quitter-whatsapp/

    – https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/library/cyber-blueprint-draft-council-recommendation

    – https://bundesmessenger.de/

    – https://www.gov.pl/web/baza-wiedzy/komunikator-mszyfr

    – https://www.luxchat.lu/en/technical-details/

    – https://element.io/blog/nato-ni2ce-messenger-utilises-the-power-of-decentralised-communication/

  • ES pristato amžiaus patvirtinimo programėlę: netrukus ją naudos platformos, žadamas privatumas

    ES pristato amžiaus patvirtinimo programėlę: netrukus ją naudos platformos, žadamas privatumas

    Europos Komisija skelbia, kad visos Europos mastu skirta amžiaus patvirtinimo programėlė jau techniškai parengta diegimui ir artimiausiu metu turėtų tapti prieinama gyventojams. Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, jog tai vienas svarbiausių įrankių siekiant geriau apsaugoti vaikus internete.

    Naujoji priemonė numatyta kaip patogi amžiaus įrodymo sistema, kurią galėtų naudoti interneto platformos, kai reikia patikrinti, ar vartotojas yra sulaukęs nustatyto amžiaus ribojamam turiniui ar paslaugoms. Europos Komisija teigia, kad sprendimas kuriamas taip, kad būtų suderinti vaikų saugumo tikslai ir privatumo bei asmens duomenų apsauga.

    Kaip veiks amžiaus patikra

    Pagal pristatytą modelį numatomi keli amžiaus patvirtinimo būdai: naudojant pasą, nacionalinę asmens tapatybės kortelę arba per patikimus tiekėjus, pavyzdžiui, bankus ar švietimo įstaigas. Tokiu atveju platforma gali gauti patvirtinimą, ar žmogus atitinka amžiaus kriterijų, tačiau neturėtų kaupti perteklinės informacijos apie vartotoją.

    Europos Komisijos pareigūnai akcentuoja, kad viena didžiausių iki šiol taikomų praktikų problemų buvo platformų nenoras imtis amžiaus patikros, remiantis įvairiais techniniais ir teisiniais argumentais. Pasak Komisijos, centralizuotas sprendimas turėtų sumažinti kliūtis, nes platformoms nereikėtų pačioms kurti ir prižiūrėti atskiro amžiaus patvirtinimo mechanizmo.

    „Internetinės platformos gali lengvai remtis mūsų amžiaus patvirtinimo programėle, todėl pasiteisinimų nebelieka“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Kada ji pasieks vartotojus

    Komisija tikisi, kad visos Europos mastu skirtos programėlės atsisiuntimui bus parengtos per artimiausias savaites, o jas kurs įmonės, kurias patikrins ir patvirtins Europos Komisija. Tuo pat metu valstybės narės vėliau šiais metais planuoja pristatyti ir nacionalines versijas.

    Programėlė pastaraisiais mėnesiais buvo išbandyta keliose šalyse, tarp jų Prancūzijoje, Danijoje, Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, Kipre ir Airijoje. Ji turėtų būti derinama su kitais nacionaliniais skaitmeninės tapatybės sprendimais, kad vartotojams nereikėtų naudoti daugybės skirtingų įrankių.

    Privatumas ir kritika dėl saugumo

    Europos Komisija kartoja, kad programėlės naudotojai turės išlikti savo duomenų valdytojais, o pats amžiaus patvirtinimas turėtų būti įgyvendinamas taip, kad būtų perduodama tik tai, kas būtina. Vis dėlto šalia politinių pareiškimų viešojoje erdvėje pasirodo ir ekspertų vertinimų, kad tokios sistemos privalo būti ypač atsparios saugumo spragoms, nes jos tampa patraukliu taikiniu piktavaliams.

    Komisijos atstovai pripažįsta, kad papildomas žingsnis prisijungiant prie kai kurių paslaugų žmonėms gali būti nepatogus, tačiau pabrėžia būtinybę rasti pusiausvyrą tarp vartotojo patogumo ir vaikų apsaugos internete. Ši iniciatyva dera su platesniu ES kursu griežčiau reikalauti, kad platformos laikytųsi taisyklių, susijusių su nepilnamečių saugumu.

    Taip pat tęsiamos diskusijos dėl papildomų priemonių: Europos Komisija yra subūrusi ekspertų grupę, kuri rengia rekomendacijas dėl galimų visos ES masto ribojimų nepilnamečiams socialiniuose tinkluose. Kai kurios valstybės narės jau svarsto griežtesnius nacionalinius sprendimus, o viena aktyviausių šios krypties šalių yra Prancūzija.

    „Žmogus, naudojantis programėlę, išlieka visiškai valdantis savo duomenis“, – sakė ES technologijų politiką kuruojanti Henna Virkkunen.

    Europos Komisijos ambicija – kad amžiaus patvirtinimo sprendimas ilgainiui taptų plačiai pripažįstamu standartu, kurį galėtų perimti ir kitos šalys. Tačiau realus poveikis priklausys nuo to, kaip greitai programėlė bus pritaikyta praktikoje, kiek plačiai ją integruos didžiosios platformos ir ar sprendimas atlaikys privatumo bei kibernetinio saugumo išbandymus.

    Šaltiniai:
    – https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/statement_26_817
    – https://www.politico.eu/article/no-more-excuses-von-der-leyen-says-eu-age-checking-app-is-ready/