CP v2

Blog

  • Danija naktimis įjungė raudoną gatvių apšvietimą: kaip tai padeda šikšnosparniams ir žmonėms

    Danija naktimis įjungė raudoną gatvių apšvietimą: kaip tai padeda šikšnosparniams ir žmonėms

    Danijoje kai kuriose vietovėse įprastas baltas gatvių apšvietimas keičiamas raudonu. Sprendimo tikslas – sumažinti šviesos taršą ir jos poveikį naktiniams gyvūnams, ypač šikšnosparniams, kuriems ryški dirbtinė šviesa gali tapti rimta kliūtimi judėti ir maitintis.

    Pilotinis projektas įgyvendinamas Gladsaksės savivaldybėje netoli Kopenhagos. Ten kai kuriuose kelio ruožuose vietoj standartinių baltų šviestuvų įrengti raudonos spalvos LED žibintai, siekiant sumažinti vadinamąsias šviesos užtvaras, kurios miestuose susidaro dėl intensyvaus apšvietimo.

    Mokslininkų vertinimu, ypač ryškus baltas ir mėlynos spektro dalies šviesos srautas gali dezorientuoti šikšnosparnius. Tokia šviesa ne tik trikdo jų orientaciją, bet ir mažina aktyvumą, nes apšviestoje erdvėje jie tampa labiau pastebimi plėšrūnams, o medžioklės sąlygos blogėja.

    Raudona šviesa daugeliui šikšnosparnių rūšių laikoma mažiau trikdančia, nes jos spektras jiems panašesnis į natūralią tamsą. Dėl to gyvūnai gali išlaikyti įprastus skrydžių maršrutus tarp slėptuvių ir maitinimosi vietų, o miesto infrastruktūra tampa mažiau fragmentuojanti jų buveines.

    Tuo pačiu pabrėžiama, kad raudonas apšvietimas turi išlikti funkcionalus žmonėms. Projektuose siekiama suderinti biologinės įvairovės apsaugą ir eismo bei pėsčiųjų saugumą, todėl parenkami tokie šviestuvų sprendimai, kurie pakankamai apšviečia važiuojamąją dalį ir dviračių takus.

    Panašūs sprendimai vis dažniau svarstomi ir kitose Europos šalyse, kur miestai ieško būdų mažinti šviesos taršą. Pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama ne tik energijos taupymui, bet ir apšvietimo spektrui, kryptingumui bei intensyvumo valdymui, nes būtent šie veiksniai lemia didžiausią poveikį ekosistemoms.

    Ekspertai primena, kad šviesos taršos mažinimas dažnai prasideda nuo paprastų principų: apšviesti tik ten, kur reikia, nukreipti šviesą žemyn, vengti perteklinio ryškumo ir rinktis gamtai draugiškesnį spektrą. Tokios priemonės padeda saugoti naktinę fauną ir kartu kurti ramesnę, mažiau akinamą miesto aplinką.

    Šaltiniai:

    – https://www.ecoticias.com/en/denmark-is-turning-off-the-white-light-from-its-streetlamps-and-painting-a-road-red-to-solve-a-nighttime-crisis-that-almost-no-one-sees-urban-light-was-blocking-the-path-of-bats/31118/

    – https://www.darksky.org/light-pollution/wildlife/

    – https://www.eurobats.org/about_eurobats

  • Odesos srityje pastebėtas retas garbanotasis pelikanas su Rumunijoje pritvirtintu siųstuvu

    Odesos srityje pastebėtas retas garbanotasis pelikanas su Rumunijoje pritvirtintu siųstuvu

    Odesos srityje, Ukrainos Juodosios jūros pakrantės regiono lagūnose, pastebėtas retas garbanotasis pelikanas. Paukštis, kuriam Rumunijoje buvo pritvirtintas palydovinis siųstuvas, leidžia mokslininkams tiksliau sekti migracijos maršrutus ir sustojimo vietas.

    Apie tai viešai pranešė biologijos mokslų daktaras Ivanas Rusevas, vadovaujantis Nacionalinio gamtos parko Tuzlovskio limanai mokslinių tyrimų padaliniui. Anot jo, šie pelikanai šiuo metu aktyviai ieško maisto ir migruoja virš didelių Juodosios jūros pakrantės limanų plotų.

    Garbanotasis pelikanas laikomas vienu didžiausių skraidančių paukščių Europoje, o jo sparnų mostas gali siekti apie 3,1 metro. Tyrėjų duomenimis, šis konkretus individas, Rumunijoje pažymėtas siųstuvu dar 2024 metų gegužę, jau buvo užfiksuotas Tuzlovskio limanuose 2024 metų rugsėjį, o pastarosiomis savaitėmis vėl kurį laiką laikėsi parko teritorijoje.

    „Siųstuvas paukščiui buvo pritvirtintas Rumunijoje 2024 metų gegužę. 2024 metų rugsėjį jis buvo sustojęs mūsų nacionaliniame parke, o dabar kelias savaites keliavo po Tuzlovskio limanus ir laikėsi šalia rožinių pelikanų, flamingų bei daugybės migruojančių tilvikų“, – sakė Ivanas Rusevas.

    Vėliau pažymėtas pelikanas, pasak tyrėjų, perskrido į kitą Odesos srities dalį – Žemutinio Dniestro nacionalinį gamtos parką, o po to buvo fiksuotas Kučurgano limane netoli Padniestrės. Tokie judėjimo duomenys padeda suprasti, kokios konkrečios vandens telkinių grandys yra svarbiausios paukščių poilsiui ir mitybai migracijų metu.

    Specialistai pabrėžia, kad garbanotasis pelikanas yra pažeidžiama rūšis ir įtraukta į Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos Raudonąjį sąrašą. Šiai rūšiai grėsmę kelia buveinių nykimas, trikdymas perėjimo ir poilsio vietose, susidūrimai su infrastruktūra bei kiti žmogaus veiklos veiksniai.

    Garbanotiesiems pelikanams būdingas ilgesnis, garbanotas plunksnų kuodas pakaušyje. Suaugęs paukštis gali siekti apie 180 centimetrų ilgį, o masė – iki 12 kilogramų; dėl dydžio ir elgsenos tai viena ryškiausių Europos šlapžemių rūšių. Tyrėjai taip pat atkreipia dėmesį, kad istoriškai rūšis kai kuriose Europos dalyse buvo paplitusi plačiau, tačiau per pastaruosius dešimtmečius jos populiacijos daug kur sumažėjo.

    Kam reikalingi palydoviniai siųstuvai?

    Palydoviniai siųstuvai, tvirtinami prie stambių paukščių, padeda realiu laiku rinkti duomenis apie migracijos kryptis, sustojimo trukmę ir svarbiausias maitinimosi teritorijas. Tokia informacija leidžia planuoti gamtosaugos priemones ne vien vienoje valstybėje, bet ir tarptautiniu mastu, nes migruojantys paukščiai per sezoną kerta kelias šalis.

    Juodosios jūros pakrantės limanai yra vienas svarbiausių regiono šlapžemių kompleksų, kuriame sustoja ir maitinasi daugybė migruojančių paukščių. Tyrėjai pabrėžia, kad nuoseklus stebėjimas ir buveinių apsauga yra esminiai veiksniai, padedantys išlaikyti retų rūšių populiacijas.

    Šaltiniai:

    – https://www.unian.net/ecology/v-odesskuyu-oblast-priletela-redkaya-gigantskaya-ptica-s-rumynskim-datchikom

    – https://www.iucnredlist.org/species/22697590

  • Kryme džiūsta Belogorsko tvenkinys: kraštotyrininkas įspėja dėl vasaros vandens deficito

    Kryme džiūsta Belogorsko tvenkinys: kraštotyrininkas įspėja dėl vasaros vandens deficito

    Okupuotame Kryme prastėja padėtis Belogorsko rajone, kur stebimas mažėjantis Belogorsko ir Taigano vandens saugyklų užsipildymas. Vietos kraštotyrininkas, kalbėjęs anonimiškai, teigia, kad pietinė Belogorsko vandens saugyklos dalis beveik visiškai išdžiūvusi.

    Pasak jo, tai gali reikšti ankstyvą naudingosios vandens talpos praradimą dar šiais metais, dar neprasidėjus karščiausiam sezonui. Kryme vasarą ir ankstyvą rudenį vandens poreikis tradiciškai išauga, o kritulių kiekis dažnai nekompensuoja išgaravimo ir vartojimo.

    Kraštotyrininkas pabrėžia, kad net mažavandeniu laikotarpiu okupacinė administracija paprastai stengdavosi palaikyti didesnes atsargas Belogorsko vandens saugykloje prieš sausą vasarą. Ši saugykla laikoma svarbia vandens saugumo grandimi pietryčių Krymui, kuriame vasaromis vandens trūkumo rizika didžiausia.

    „Šiemet vyksta kažkas neracionalaus: vanduo eikvojamas jau dabar. Ką jie darys vasarą, kai Belogorsko vandens saugykla dar iki jos neteks naudingosios talpos?“ – sakė kraštotyrininkas.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad nors balandį fiksuota daugiau kritulių, Bijuok Karasu upės, maitinančios Belogorsko vandens saugyklą, aukštupiai išlieka mažavandeniai. Tai reiškia, kad natūralus pritekėjimas neatsveria esamo vandens naudojimo tempo.

    Pasak pašnekovo, viena iš galimų priežasčių – intensyvesnis vandens paėmimas ties Karasu Baši ištakomis, kurios laikomos vienomis galingiausių Kryme. Jis teigia, kad plečiant upėtakių auginimo ūkį reikšminga dalis vandens nukreipiama verslo poreikiams, todėl į vandens saugyklą jo patenka mažiau, o vandens kokybė, anot kraštotyrininko, prastėja.

    „Po 2014 metų Kryme verslo interesai dažnai tapo svarbesni už paprastų žmonių ir ekologijos interesus“, – sakė kraštotyrininkas.

    „Radio Svoboda“ savo publikacijoje pažymi, kad, nepaisant okupacinių institucijų viešų pareiškimų apie esą pagerėjusią vandens tiekimo situaciją, realūs požymiai Belogorsko ir Taigano vandens saugyklose rodo mažėjančias atsargas. Tokie signalai ypač jautrūs regione, kur vandens balansą stipriai veikia sezoniškumas, infrastruktūros apkrova ir ūkinė veikla.

    Vandens tema Kryme išliko viena opiausių po to, kai buvo sustabdytas Dniepro vandens tiekimas Šiaurės Krymo kanalu. Pastaraisiais metais vandens valdymas pusiasalyje vis dažniau siejamas su ribotais paviršinio vandens ištekliais, didesnėmis apkrovomis saugykloms ir sprendimais, kurie gali didinti riziką sausros laikotarpiais.

    Okupacinė administracija anksčiau teigė, kad laikantis vandens tiekimo grafikų išteklių esą galėtų pakakti maždaug pusantrų metų. Tačiau vietos stebėtojai tvirtina, kad tikroji situacija priklauso nuo pavasario pritekėjimo, vasaros karščių, garavimo ir realaus vandens vartojimo, įskaitant pramonę bei žemės ūkį.

    Belogorsko ir Taigano vandens saugyklų būklė, pasak pašnekovo, yra ankstyvas indikatorius, kuris gali parodyti, su kokiu deficitu Krymas susidurs artimiausiais mėnesiais. Jei pritekėjimas neatsistatys, o vandens naudojimas išliks intensyvus, vasarą gali stiprėti ribojimai ir didėti spaudimas alternatyviems šaltiniams.

    Šaltiniai:

    – https://www.radiosvoboda.org/a/news-krym-pivdenna-chastyna-bilohorske-vodoskhovyshche-znevodnennia/33737899.html

  • Džinsų diena Lietuvoje: Seimo komisija kviečia balandžio 29 dieną kalbėti apie seksualinį smurtą

    Džinsų diena Lietuvoje: Seimo komisija kviečia balandžio 29 dieną kalbėti apie seksualinį smurtą

    Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija kviečia Lietuvos institucijas, įstaigas ir organizacijas balandžio 29 dieną prisijungti prie Tarptautinės džinsų dienos. Iniciatyvos esmė paprasta: tą dieną į darbą, mokyklą ar universitetą ateiti vilkint džinsus, taip išreiškiant solidarumą su seksualinio smurto aukomis.

    Komisija pabrėžia, kad džinsai šiuo atveju nėra mados ženklas, o aiški žinutė, jog smurtas neturi pateisinimo. Pasak iniciatorių, seksualinis smurtas gali vykti įvairiose aplinkose, įskaitant šeimą, darbo vietą, švietimo įstaigas ir elektroninę erdvę, todėl apie jį būtina kalbėti viešai ir nuosekliai.

    Kodėl būtent džinsai?

    Tarptautinė džinsų diena siejama su rezonansiniu teismo sprendimu Italijoje 1992 metais, kai išžaginimo byloje kaltintas asmuo buvo išteisintas, argumentuojant, kad aptempti džinsai esą reiškė aukos „prisidėjimą“ prie nusikaltimo. Sprendimas sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą ir tapo simboliniu lūžiu diskusijoje apie aukų kaltinimą.

    Po šio atvejo Italijos parlamentarės kitą dieną į darbą atėjo vilkėdamos džinsus, protestuodamos prieš požiūrį, kad smurtą galima aiškinti ar teisinti nukentėjusio žmogaus apranga. Nuo tada džinsai tarptautiniame kontekste tapo priminimu, kad atsakomybė už smurtą visada tenka smurtautojui, o ne aukai.

    Seimo narių žinutė: pokyčiams reikia politinės valios

    Komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė teigia, kad iniciatyva skirta ne tik simboliškai palaikyti nukentėjusiuosius, bet ir skatinti institucijas bei bendruomenes imtis realių prevencijos veiksmų. Jos teigimu, smurto tema negali būti paliekama nuošalyje kaip nepatogi ar „asmeniškai neliečianti“, nes tylėjimas ilgainiui palaiko žalingas nuostatas.

    Laikinosios parlamentinės moterų grupės pirmininkė Agnė Bilotaitė akcentuoja, kad seksualinio smurto prevencijos mėnuo ir Tarptautinė džinsų diena yra proga išryškinti valstybės pareigą kurti veiksmingą prevencijos ir pagalbos sistemą. Pasak jos, pokyčiai neįvyksta savaime, todėl jiems reikalinga nuosekli politinė valia ir institucinis įsipareigojimas.

    „Džinsai šioje iniciatyvoje nėra apie madą. Tai aiški žinutė, kad smurtas neturi pateisinimo“, – sakė Modesta Petrauskaitė.

    „Pokyčiai jau pakeliui. Tam, kad juos įgyvendintume, prireiks stiprios politinės valios“, – sakė Agnė Bilotaitė.

    Ką siūloma daryti bendruomenėms?

    Prie iniciatyvos kviečiami jungtis kolektyvai, kurie balandžio 29 dieną vilkės džinsus ir taip parodys palaikymą seksualinio smurto aukoms. Iniciatoriai taip pat ragina šią dieną išnaudoti kaip progą bendruomenėse kalbėti apie ribų atpažinimą, pagalbos paiešką ir atsakomybės principą.

    Komisija kviečia dalyvius įsiamžinti nuotraukose ir atsiųsti jas nurodytu kontaktu, kad būtų matomas iniciatyvos mastas. Pasak organizatorių, tokios simbolinės akcijos padeda keisti nuostatas, tačiau kartu primena, kad realus pokytis prasideda nuo ankstyvo švietimo, atpažinimo ir aiškiai veikiančios pagalbos sistemos.

    „Džinsų dienos iniciatyva svarbi ne tik kaip simbolis, bet ir kaip realus būdas keisti požiūrį. Pokytis prasideda nuo supratimo“, – sakė Modesta Petrauskaitė.

    Šaltiniai:
    – https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=38466&p_k=1&p_t=294564
    – https://denimday.org/about/

  • Jonavos ir Kaišiadorių apylinkėse vyks kariuomenės žvalgybos kuopos pratybos dieną ir naktį

    Jonavos ir Kaišiadorių apylinkėse vyks kariuomenės žvalgybos kuopos pratybos dieną ir naktį

    2026 metais balandžio 28–30 dienomis Jonavos ir Kaišiadorių rajonų apylinkėse planuojamos Lietuvos kariuomenės Pirmosios divizijos vadovybės Žvalgybos kuopos karių pratybos. Mokymai vyks rašto priede nurodytoje teritorijoje ir bus organizuojami tiek dieną, tiek naktį.

    Kaip nurodoma pranešime, pratybų metu bus laikomasi gamtos apsaugos taisyklių. Taip pat pabrėžiama, kad transporto priemonės judės tik keliais, siekiant sumažinti poveikį aplinkai ir išvengti žalos privačioms teritorijoms.

    Gyventojams aktualu ir tai, kad pratybose nebus naudojama pirotechnika bei imitaciniai šaudmenys. Dėl to neturėtų būti girdimų sprogimų ar papildomo triukšmo, kuris dažniausiai kelia daugiausia klausimų vietos bendruomenėms.

    Organizatoriai taip pat tvirtina, kad civilių kasdienė veikla nebus trikdoma. Vis dėlto gyventojai pratybų laikotarpiu gali pastebėti daugiau karinės technikos ar uniformuotų karių judėjimo pasirinktuose maršrutuose, ypač vakare ir naktį.

    Lietuvos kariuomenė reguliariai rengia mokymus skirtinguose šalies regionuose, siekdama palaikyti karių parengtį ir treniruoti veiksmus realioms sąlygoms artimoje aplinkoje. Tokios pratybos yra įprasta pasirengimo dalis, o jų planavimas paprastai derinamas taip, kad poveikis vietos gyventojams būtų minimalus.

    Šaltiniai:
    – https://kariuomene.lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/6

  • Kaišiadorių NVO kviečiamos teikti šeimos gerovės projektus: iki 7 000 eurų ir aiškūs prioritetai

    Kaišiadorių NVO kviečiamos teikti šeimos gerovės projektus: iki 7 000 eurų ir aiškūs prioritetai

    Kaišiadorių rajono savivaldybė paskelbė kvietimą nevyriausybinėms organizacijoms, dirbančioms šeimos gerovės srityje, teikti paraiškas socialiniams projektams. Finansavimas skiriamas pagal savivaldybės patvirtintą socialinių projektų rėmimo konkurso tvarką.

    Priemonė įgyvendinama per savivaldybės strateginiame veiklos plane numatytą programą ir orientuota į šeimos stiprinimą, smurto artimoje aplinkoje ir patyčių prevenciją, vaikų saugumą, taip pat senyvo amžiaus žmonių sveikatinimą bei užimtumą. Savivaldybė pabrėžia, kad projektai turi spręsti realius vietos gyventojų poreikius ir prisidėti prie bendruomenės sutelktumo.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Pareiškėjais gali būti Lietuvoje registruoti viešieji juridiniai asmenys, atitinkantys nevyriausybinės organizacijos apibrėžimą ir Juridinių asmenų registre turintys įregistruotą žymą, kad juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija. Taip pat būtina, kad organizacija veiklą vykdytų Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje.

    Norint dalyvauti konkurse, pareiškėjas turi būti pateikęs praėjusių finansinių metų veiklos ataskaitą ir metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Jei organizacija veikia ilgiau nei dvejus metus, ji privalo pateikti dvejų praėjusių metų ataskaitas.

    Kiek lėšų skiriama ir kokie prioritetai?

    2026 metais konkursui numatyta 7 000 eurų savivaldybės biudžeto lėšų. Projektams, kurie vertinant balais surinks nuo 5 iki 10 balų, gali būti skiriamas 100 proc. finansavimas, tačiau vienam projektui numatoma ne daugiau kaip 1 000 eurų.

    Vertinimo komisija, atsižvelgdama į turimą biudžetą, gali siūlyti skirti prašomą sumą, mažesnę sumą arba finansavimo neskirti. Savivaldybė ragina paraiškose aiškiai pagrįsti planuojamas veiklas ir numatomas išlaidas.

    Prioritetinės veiklos apima pagalbą šeimoms, patiriančioms krizę ar skurdą, įskaitant smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir pagalbos priemones. Taip pat akcentuojamas vaikų gerovės skatinimas, socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymas, patyčių ir smurto prevencija bei saugumo internete stiprinimas.

    Dar viena prioritetinė kryptis – vaikų globos šeimoje skatinimas ir viešinimas, taip pat globojamų vaikų gerovę stiprinančios veiklos. Finansavimas gali apimti ir renginius, ir kitas priemones, susijusias su budinčių globotojų veiklos rėmimu bei stovyklomis globojamiems vaikams ar juos globojančioms šeimoms.

    Terminai ir pateikimo tvarka

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų balandžio 21 dienos iki 2026 metų gegužės 18 dienos 15:00 valandos. Pareiškėjas gali pateikti tik vieną paraišką, ji turi būti pildoma kompiuteriu lietuvių kalba ir pasirašyta organizacijos vadovo arba jo įgalioto asmens.

    Pasirašytą paraišką galima pateikti užklijuotame voke Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai. Taip pat leidžiama teikti elektroniniu būdu, pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu ir išsiuntus savivaldybės nurodytu elektroninio pašto adresu.

    Gautos paraiškos registruojamos, o pareiškėjas elektroniniu paštu gauna patvirtinimą su unikaliu paraiškos kodu ir informacija apie tolimesnę eigą. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad kartu su paraiška turi būti pateikti reikalaujami priedai, įskaitant planuojamas išlaidas pagrindžiančių dokumentų kopijas ir kitus konkurso sąlygose nurodytus dokumentus.

    Dėl konkurso sąlygų ir paraiškų teikimo klausimų informaciją teikia Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atsakingi darbuotojai. Kandidatuojančioms organizacijoms rekomenduojama neatidėti paraiškos parengimo iki paskutinės dienos, kad būtų laiko patikrinti priedus ir pasirašymo reikalavimus.

    Šaltiniai:

    – https://kaisiadorys.lt/kvietimas-nvo-seimos-geroves-projektams-2026

    – https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/nevyriausybiniu-organizaciju-pletros-istatymas

    – https://www.registrucentras.lt/jar/

  • Rumšiškėse ir Žasliuose – praktiniai patarimai nuo sukčių, gaisrų ir perspėjimo sirenų

    Rumšiškėse ir Žasliuose – praktiniai patarimai nuo sukčių, gaisrų ir perspėjimo sirenų

    Susitikimai su gyventojais

    2026 metais balandžio 21 dieną Rumšiškėse ir balandžio 22 dieną Žasliuose vyko susitikimai su vietos gyventojais, skirti bendruomenės saugumo ir sveikatos stiprinimui. Renginius kartu organizavo Kaišiadorių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, policija, Visuomenės sveikatos biuras ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija.

    Organizatoriai akcentavo praktinę naudą: nuo kasdienės prevencijos iki pasirengimo netikėtoms situacijoms. Gyventojai turėjo galimybę užduoti klausimus ir gauti aiškius atsakymus apie dažniausiai pasitaikančias rizikas.

    Kaip atpažinti sukčiavimą?

    Policijos pareigūnai pristatė prevencinę iniciatyvą Ne(pasi)DUOK, orientuotą į senjorų saugumą. Aptarta, kaip atpažinti dažniausius sukčiavimo scenarijus, kai nusikaltėliai apsimeta bankų, kurjerių, policijos ar artimųjų atstovais ir skatina skubiai atlikti veiksmus.

    Daug dėmesio skirta elektroninei erdvei: gyventojams priminta saugoti prisijungimus, neskubėti spausti nuorodų iš neaiškių žinučių ir niekam neatskleisti banko prisijungimo duomenų. Taip pat pabrėžta, kad sukčiai dažnai manipuliuoja emocijomis ir skuba, todėl verta sustoti, pasitarti su artimaisiais ir patikrinti informaciją.

    Ugnies prevencija ir civilinė sauga

    Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai priminė pagrindinius priešgaisrinės saugos principus namuose ir gamtoje. Aptarta, kaip išvengti gaisro dėl neatsargaus elgesio su atvira liepsna, netvarkingų elektros prietaisų ar netinkamai prižiūrimų šildymo įrenginių.

    Visuomenės sveikatos biuro atstovai dalijosi patarimais apie sveiką gyvenseną, pabrėždami subalansuotos mitybos, fizinio aktyvumo ir kasdienių įpročių svarbą. Pasak jų, nuoseklūs, nedideli pokyčiai kasdienybėje dažnai duoda apčiuopiamą rezultatą ilguoju laikotarpiu.

    Gyventojai taip pat buvo supažindinti su civilinės saugos principais. Savivaldybės administracijos parengties pareigūnas paaiškino priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių paskirtį bei priminė, kaip elgtis išgirdus perspėjimo sirenas ir kur ieškoti oficialios informacijos ekstremaliosios situacijos metu.

    Renginiai sulaukė aktyvaus susidomėjimo: dalyviai diskutavo, tikslinosi praktines detales ir dalijosi savo patirtimis. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda stiprinti pasirengimą, mažina kasdienes rizikas ir kuria atsparesnę bendruomenę.

    Dėkodami dalyviams ir partneriams, rengėjai paragino išlikti budriems, rūpintis sveikata ir saugoti vieni kitus. Pabrėžta, kad prevencija dažniausiai prasideda nuo paprastų veiksmų ir laiku priimtų sprendimų.

    Šaltiniai:
    https://policija.lrv.lt/lt/prevencija/
    https://pagd.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/gaisru-prevencija/
    https://www.lt72.lt/
    https://www.smlpc.lt/lt/sveikatos-mokymas.html

  • Lietuvos Raudonasis Kryžius ieško pirmosios pagalbos trenerių Kaišiadorių rajone: ko tikisi

    Lietuvos Raudonasis Kryžius ieško pirmosios pagalbos trenerių Kaišiadorių rajone: ko tikisi

    Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia gyventojus prisijungti prie pirmosios pagalbos trenerių savanorių komandos Kaišiadorių rajono savivaldybėje. Organizacija pabrėžia, kad šiai veiklai nebūtina turėti medicininio išsilavinimo, nes reikalingų įgūdžių galima išmokti mokymų metu.

    Pirmosios pagalbos treneriai padeda bendruomenėms įgyti praktinių žinių, kaip reaguoti ištikus nelaimei ir suteikti būtinąją pirmąją pagalbą iki atvykstant medikams. Pasak organizacijos, tokia savanorystė gali tapti ir vertinga praktika žmonėms, kurie ateityje planuoja dirbti sveikatos, socialinių paslaugų ar švietimo srityse.

    Kokios būtų savanorio užduotys?

    Pagrindinė pirmosios pagalbos trenerio veikla yra vesti šešių įgūdžių užsiėmimus ir edukacijas įvairioms bendruomenėms pagal patvirtintą programą. Užsiėmimų grafikas iš anksto derinamas, o veiklos intensyvumas numatomas vidutiniškai du kartus per mėnesį.

    Taip pat savanoriai kviečiami dalyvauti bendruomenės renginiuose ir prevencinėse akcijose, kur rengiamos pirmosios pagalbos demonstracijos. Tokiu būdu siekiama, kad praktiniai įgūdžiai pasiektų kuo platesnį žmonių ratą ir būtų taikomi realiose situacijose.

    Mokymai ir kvalifikacijos palaikymas

    Lietuvos Raudonasis Kryžius nurodo, kad savanoriai nuolat dalyvauja periodinėse supervizijose ir kvalifikacijos kėlimo sesijose. Šios veiklos skirtos užtikrinti, kad treneriai dirbtų pagal vieningus standartus ir turėtų naujausią metodinę informaciją.

    Organizacija taip pat prašo savanorių teikti grįžtamąjį ryšį apie bendruomenių poreikius. Surinkti pastebėjimai naudojami tobulinant mokymų turinį ir pritaikant jį skirtingoms auditorijoms.

    Privalomi mokymai numatyti gegužės 16 dieną Kaune, todėl norintieji prisijungti raginami iš anksto įvertinti galimybes dalyvauti. Registracija vykdoma užpildant savanorystės anketą Lietuvos Raudonojo Kryžiaus svetainėje.

    Šaltiniai:
    https://redcross.lt/savanorystes-forma/

  • Desertas be sąžinės graužaties: 5 užkandžiai iki 200 kcal, kurie realiai sotina

    Desertas be sąžinės graužaties: 5 užkandžiai iki 200 kcal, kurie realiai sotina

    Norint sumažinti svorį ar tiesiog valgyti lengviau, dažniausiai sunkiausia suvaldyti vakarinius užkandžius. Mitybos specialistai pabrėžia, kad efektyviausia ne drausti saldumynus, o rinktis alternatyvas, kuriose daugiau baltymų ir skaidulų, o mažiau pridėtinio cukraus.

    Praktiška taisyklė paprasta: užkandis iki 200 kilokalorijų gali būti ir skanus, ir sotus, jei jame yra baltymų, lėtųjų angliavandenių bei vaisių. Tokie deriniai padeda stabiliau palaikyti gliukozės kiekį kraujyje ir sumažina norą užkandžiauti dar kartą.

    Avietėmis pagardinta avižinė košė

    Vienas patikimiausių pasirinkimų yra nedidelė avižinės košės porcija. Apie 30 gramų avižų dribsnių išvirkite vandenyje arba liesame piene, kol suminkštės, o tada įmaišykite dalį baltyminio produkto, pavyzdžiui, vanilinio skonio.

    Ant viršaus dėkite uogų: braškių, aviečių ar mėlynių. Uogos suteikia natūralaus saldumo ir antioksidantų, o avižos – tirpių skaidulų, kurios siejamos su ilgesniu sotumu ir palankesniais cholesterolio rodikliais.

    Skyr ir greiti blyneliai

    Jei norisi deserto tekstūros, verta rinktis skyr – jis dažnai turi daugiau baltymų ir mažiau riebalų nei dalis įprastų jogurtų. Iš jo galima greitai iškepti lengvus blynelius, sumaišius skyr su dviem kiaušiniais, šaukštu pilno grūdo miltų ir trupučiu kepimo miltelių.

    Blynelius kepkite nepridegančioje keptuvėje, o patiekite su uogomis. Jei norisi saldžiau, užtenka visai nedidelio kiekio klevų sirupo, tačiau svarbu nepamiršti, kad būtent sirupas greičiausiai padidina užkandžio kaloringumą.

    Keptas obuolys su traškia trupinių plutele

    Obuolys gali tapti beveik klasikiniu pyrago pakaitalu. Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių, obuolį supjaustykite kubeliais, sumaišykite su cinamonu, o prireikus įdėkite kelias šaldytas vyšnias ar braškes.

    Ant viršaus užbarstykite paprastą trupinių mišinį iš nedidelio kiekio sviesto, avižų dribsnių ir pilno grūdo miltų. Toks užkandis dažnai sukuria saldumo pojūtį be didelio pridėtinio cukraus kiekio, o skaidulos padeda jaustis sočiau.

    Kakavos ir banano kokteilis

    Saldus gėrimas nebūtinai turi būti kaloringas. Į plaktuvą įpilkite apie 100 mililitrų 2,0 proc. pieno, įdėkite du arbatinius šaukštelius kakavos, pusę prinokusio banano ir vieną žalio kiaušinio trynį, tuomet viską suplakite.

    Toks kokteilis gali papildyti racioną mineralais, o trynys suteikia riebaluose tirpių vitaminų. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį į maisto saugą: žali kiaušiniai didina užsikrėtimo riziką, todėl saugesnis pasirinkimas yra pasterizuoti kiaušinių produktai.

    Figa su rikota

    Greitas užkandis, primenantis lengvą sūrio desertą, yra šviežia figa su rikota. Perpjaukite figą, ant viršaus uždėkite kelis šaukštus rikotos ir, jei norisi, pabarstykite kakava arba cinamonu.

    Figa suteikia natūralaus saldumo ir skaidulų, o rikota prideda baltymų, todėl toks derinys dažnai geriau numalšina alkį nei vien vaisius. Tai vienas greičiausių būdų pasigaminti desertą, kai norisi saldaus skonio be persivalgymo.

    Renkantis lengvesnius saldžius užkandžius svarbiausia ne „tobulas“ receptas, o principas: daugiau natūralių produktų, daugiau baltymų ir skaidulų, mažiau pridėtinio cukraus. Taip saldumas tampa ne draudžiamu malonumu, o subalansuotos mitybos dalimi.

    Šaltiniai:
    – https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/healthy-eating-plate/
    – https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/carbohydrates/fiber/
    – https://www.who.int/publications/i/item/9789241549028
    – https://www.efsa.europa.eu/en/topics/topic/salmonella

  • Pasaulio futbolo čempionatas JAV: pareigūnai ruošiasi kibernetinėms atakoms prieš miestus ir stadionus

    JAV federalinės, valstijų ir vietos institucijos prieš šią vasarą vyksiantį FIFA pasaulio futbolo čempionatą intensyvina pasirengimą galimoms kibernetinėms atakoms. Saugumo pareigūnai įspėja, kad taikiniu gali tapti ne tik rungtynių infrastruktūra, bet ir miestų paslaugos, kuriomis naudosis milijonai sirgalių.

    Pasak JAV pareigūnų, grėsmių spektras platus: nuo bilietų platinimo ir įėjimo kontrolės sistemų iki transliacijų signalų, ryšio tinklų ar net masinio transporto valdymo. Tokie scenarijai kelia nerimą dėl to, kad didelė dalis kritinės infrastruktūros šiandien yra sujungta su internetu, o tai didina pažeidžiamumą.

    Kas gali būti taikiniu?

    Saugumo ekspertai akcentuoja, kad didžiausio sporto renginio pasaulyje metu patrauklūs taikiniai yra tie, kurie daro įtaką žmonių srautams ir informacijos sklaidai. Transliacijų trikdžiai ar bilietų sistemų sutrikimai galėtų sukelti chaosą prie stadionų, o atakos prieš miestų paslaugas galėtų turėti platesnių pasekmių nei vien sporto renginys.

    Grėsmės siejamos ir su valstybių remiamomis grupuotėmis, ir su organizuotu nusikalstamumu, ypač išpirkos reikalaujančiomis atakomis. Tokios grupės dažnai taikosi į organizacijas, kurios negali sau leisti ilgos prastovos, todėl būna labiau linkusios mokėti išpirką ar skubiai atkurti veiklą.

    Pastarųjų metų patirtis rodo, kad dideli sporto renginiai yra patrauklus fonas kibernetinėms operacijoms. Pranešta, kad per 2022 metų pasaulio futbolo čempionatą su Kinija siejama grupuotė kompromitavo telekomunikacijų tinklus, o tai teoriškai galėjo sutrikdyti tiesiogines transliacijas ir ryšio paslaugas.

    Pratybos ir koordinavimas tarp institucijų

    JAV įvairiuose miestuose vykdomos pratybos, skirtos patikrinti, kaip institucijos reaguotų į incidentus rungtynių dieną. Pavyzdžiui, Sietle surengtos plataus masto treniruotės stadione, Filadelfijoje tikrintas tarpžinybinis koordinavimas, o Kanzaso Sityje dėmesys sutelktas į ryšio ir reagavimo grandines ekstremalių situacijų metu.

    Didelė dalis darbo tenka Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūrai CISA, kuri teigia nuo 2025 metų pradžios surengusi daugiau nei 1 000 veiklų, susijusių su čempionato saugumu: nuo vertinimų ir mokymų iki pratybų ir konsultacijų. Agentūra vertina ne tik skaitmenines, bet ir fizines grėsmes, įskaitant sprogmenų rizikas.

    Prie pasirengimo prisideda ir FTB, kuris atlieka nuolatinį grėsmių vertinimą bei keičiasi žvalgybine informacija. Atskirai akcentuojama neteisėtų dronų rizika: tokie įrenginiai gali būti naudojami žvalgybai, trikdymui ar net bandymams sukelti incidentą, todėl stiprinamos aptikimo ir neutralizavimo priemonės.

    Tarptautinis matmuo ir finansavimo iššūkiai

    Kadangi čempionatą priima JAV, Kanada ir Meksika, saugumo užtikrinimas reikalauja tarptautinio koordinavimo su partneriais, savivaldybėmis ir privačiu sektoriumi. Kanados kibernetinio saugumo institucijos viešai nurodo dirbančios su vyriausybės ir infrastruktūros operatoriais, o Meksika rengia dideles pajėgas fiziniam saugumui prie stadionų ir turistų zonose.

    JAV pasirengimą apsunkina ir užsitęsęs Tėvynės saugumo departamento finansavimo sutrikimas, kuris riboja dalies padalinių pajėgumus organizuoti mokymus bei pratybas. CISA vadovybė Kongrese nurodė, kad dalis darbuotojų yra priverstinai išleisti, o tai lėtina kai kurių programų įgyvendinimą.

    Federalinė ekstremalių situacijų valdymo agentūra FEMA administruoja apie 580 milijonų eurų siekiančią paramą JAV miestams, skirtą čempionato saugumui ir pasirengimui. Tačiau pati agentūra pripažino, kad dėl finansavimo pertrūkių procesas vyksta lėčiau nei planuota, nors lėšos formaliai nėra įšaldytos.

    „Tai yra viskas, visur, vienu metu“, – sakė Niujorko valstijos saugumo ir žvalgybos vadovas Colinas Ahernas.

    „Šio istorinio renginio saugumas ir milijonų lankytojų apsauga priklauso nuo to, ar Tėvynės saugumo departamentas ir CISA veiks visu pajėgumu“, – sakė Baltųjų rūmų darbo grupės vykdomasis direktorius Andrew Giuliani.

    Saugumo pareigūnai pabrėžia, kad pagrindinis tikslas yra užtikrinti ne tik stadionų veikimą, bet ir visų čempionato miestų kasdienes paslaugas, kurios taps kritiškai svarbios didžiulių sirgalių srautų metu. Kibernetinė gynyba šiame renginyje vertinama kaip neatsiejama bendro saugumo dalis, lygiai taip pat svarbi kaip ir fizinė apsauga.

    Šaltiniai:

    – https://www.whitehouse.gov/presidential-actions/2025/03/establishing-the-white-house-task-force-on-the-fifa-world-cup-2026/

    – https://www.cisa.gov/

    – https://www.army.mil/article/290947/joint_interagency_task_force_401_industry_day_media_roundtable_transcript

    – https://www.darkreading.com/cyber-risk/how-the-2022-qatar-world-cup-soccer-was-nearly-hacked