CP v2

Blog

  • Močiutės triukas balandėliams: kaip susukti, kad įdaras neiškristų ir suktinukai neatsivertų

    Viskas prasideda nuo kopūsto

    Balandėliai daugeliui asocijuojasi su namų virtuve, tačiau net patyrę gamintojai kartais susiduria su ta pačia bėda: verdant suktinukai ima atsiverti, o įdaras išbyra į puodą. Dažniausiai problema slypi ne pačiame farše, o kopūsto lapuose ir jų paruošime.

    Kad lapai būtų elastingi, juos reikia suminkštinti taip, kad nesutrūkinėtų lenkiant. Patikimiausias būdas yra trumpai apvirti visą kopūstą ir nuimti lapus palaipsniui, jiems minkštėjant. Svarbu lapų nepervirti, nes pernelyg minkšti jie tampa trapūs ir lengvai plyšta.

    Močiutės voko technika

    Susukimo esmė paprasta: įdaras turi būti užrakintas, o lapo kraštai prilaikyti taip, kad verdant neliktų laisvų vietų. Įdarą dėkite apatinėje lapo dalyje, maždaug per vidurį, tuomet pirmiausia užlenkite apatinį kraštą ant įdaro.

    Tada užlenkite abu šoninius kraštus į vidų ir susukite į standžią, bet ne per daug suspaustą „vyniotinį“. Per laisvai susuktas balandėlis greičiau atsivers, o per stipriai suspaustas gali praplėšti lapą, ypač jei jis turi kietesnių gyslų.

    Virimą taip pat galima „sugadinti“

    Net taisyklingai susukti balandėliai gali atsiverti, jei puode verda per smarkiai. Švelnus troškinimas ant mažos ugnies sumažina judėjimą puode, todėl lapai išlieka prigludę, o siūlė neišsiklibina.

    Praverčia ir senas virtuvės triukas: puodo dugną išklokite kopūsto lapais, o balandėlius dėkite su sujungimu į apačią. Taip suktinukai remiasi į dugną tvirčiau, o pirmosios virimo minutės, kai lapas dar „neprisiglaudęs“, tampa saugesnės.

    Jei norite dar daugiau stabilumo, rinkitės vienodesnio dydžio balandėlius ir sudėkite juos glaudžiai, kad jie mažiau judėtų. Tuomet net ir paprastas receptas duoda tą patį rezultatą, kurį prisimename iš vaikystės: tvarkingus, neiširusius suktinukus ir tirštą, švarų padažą.

  • Atradimas, kuris pasitaiko kartą iš milijono: 450 mln. metų fosilijoje rado minkštuosius audinius

    Atradimas, kuris pasitaiko kartą iš milijono: 450 mln. metų fosilijoje rado minkštuosius audinius

    Paleontologai pranešė apie itin retą radinį: daugiau kaip 450 milijonų metų senumo jūrų gyvūno fosilijoje išliko minkštieji audiniai. Tokie pėdsakai fosilijose aptinkami itin retai, nes po gyvūno mirties audiniai paprastai suyra per labai trumpą laiką.

    Šis atradimas siejamas su išnykusiu jūrų organizmu Dendrocrinus simcoensis, priklausančiu lilijūnams, arba škarliūnams. Tai ta pati gyvūnų grupė, kuriai šiandien priskiriamos jūrų žvaigždės ir jūrų ežiai, o patys lilijūnai kadaise priminė gėles ant ilgų stiebų, nors buvo gyvūnai.

    Kodėl tai laikoma sensacija?

    Mokslininkų teigimu, tarp milijonų žinomų lilijūnų fosilijų tai tik antrasis atvejis, kai aptinkamos taip gerai išlikusios minkštosios struktūros, ir kartu seniausias žinomas pavyzdys. Tokia išlikimo forma leidžia pažvelgti į organizmų anatomiją ne vien per mineralizuotą skeletą.

    Įprastai fosilizacija „išsaugo“ tik kietas dalis, pavyzdžiui, kalkines plokšteles ar kitus skeleto elementus. Minkštiesiems audiniams išlikti būtinos išskirtinės sąlygos, kai irimas staiga sustabdomas, pavyzdžiui, dėl greito užsiklojimo nuosėdomis ir itin mažo deguonies kiekio aplinkoje.

    Ką pavyko aptikti fosilijoje?

    Tyrėjai nurodo, kad fosilijoje išliko ambulakralinės kojytės, tai yra smulkios, minkštos išaugos, kuriomis lilijūnai gaudė maisto daleles iš vandens ir jas nukreipdavo į burną. Būtent šios dalys beveik niekada neišlieka, nes neturi kietų struktūrų ir suyra pirmiausia.

    Tokie duomenys leidžia tiksliau rekonstruoti, kaip šie gyvūnai maitinosi ir kaip galėjo funkcionuoti senovinės ordoviko laikotarpio jūrų ekosistemos. Tai svarbu ir ankstyvosios evoliucijos tyrimams, nes iki šiol daug žinių apie škarliūnų protėvius buvo paremta vien skeleto fragmentais.

    Muziejų kolekcijos vėl nustebino

    Ne mažiau reikšminga ir radinio istorija: fosilija ilgą laiką buvo saugoma muziejaus rinkiniuose. Mokslininkai pabrėžia, kad tokios kolekcijos dažnai tampa naujų atradimų šaltiniu, kai atsiranda tikslesni tyrimo metodai ir geresnės analizės technologijos.

    Pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžiama, kad pažanga paleontologijoje priklauso ne tik nuo naujų kasinėjimų, bet ir nuo kruopštaus senų radinių peržiūrėjimo. Net gerai aprašyti eksponatai, pasitelkus šiuolaikines laboratorines technikas, gali atskleisti detalių, kurios anksčiau buvo tiesiog nematomos.

  • Mokslininkai sukūrė pirmą pasaulinį povandeninių žolių pievų žemėlapį: nyksta sparčiau

    Mokslininkai sukūrė pirmą pasaulinį povandeninių žolių pievų žemėlapį: nyksta sparčiau

    Celem autorów tego niezwykłego projektu było określenie lokalizacji tych niezwykle cennych ekosystemów. Co więcej, nowa mapa pozwala śledzić zmiany zachodzące w nich na przestrzeni lat. W praktyce oznacza to przełom, który może znacząco wpłynąć na ochronę bioróżnorodności i przełożyć się na działania związane z przeciwdziałaniem zmianom klimatu.

    Czytaj też: Ewolucja w głębinach oceanów przebiega, jak na obcej planecie. Jest przyspieszona, a jej owoce spędzają naukowcom sen z powiek

    Łąki trawy morskiej od dawna pozostawały w cieniu raf koralowych czy lasów namorzynowych, mimo że pełnią równie istotną rolę w funkcjonowaniu morskich ekosystemów. Chronią wybrzeża przed erozją, poprawiają jakość wody, zapewniają schronienie i miejsce rozrodu dla niezliczonych gatunków ryb, skorupiaków, żółwi morskich czy koników morskich, a jednocześnie magazynują ogromne ilości dwutlenku węgla w osadach dennych. Problem polegał jednak na tym, iż naukowcy przez lata nie dysponowali dokładnymi informacjami o ich rzeczywistym rozmieszczeniu na świecie.

    Badanie, o którym mówimy, stanowi efekt wysiłków przedstawicieli Arizona State University. Nie działali oni jednak sami, ponieważ wsparli się sztuczną inteligencją oraz niemal 4,8 mln zdjęć wykonanych przez satelity Sentinel-2. Algorytmy głębokiego uczenia – wytrenowane na podstawie tysięcy obserwacji prowadzonych przez nurków i badaczy z różnych części świata – wykazały się teraz swoimi możliwościami. Były w stanie między innymi odróżnić trawę morską od koralowców, glonów, piasku czy skał z dokładnością sięgającą 10 metrów.

    Efektem prac jest pierwsza globalna mapa trawy morskiej w wysokiej rozdzielczości. Naukowcy oszacowali, że płytkowodne łąki zajmują obecnie około 148,5 tysiąca kilometrów kwadratowych. Aż 69 procent całkowitej powierzchni znajduje się w zaledwie pięciu krajach: na Bahamach, Kubie, w Stanach Zjednoczonych, Australii i Indonezji. Jednocześnie analiza wykazała, że jedynie około 20 procent tych obszarów znajduje się w granicach morskich obszarów chronionych.

    Badacze porównali również dane z lat 2019-2020 z obrazami wykonanymi w latach 2023-2024. Wyniki pokazują, że w ciągu zaledwie czterech lat świat utracił około 4 procent powierzchni łąk trawy morskiej, a kolejne 4,2 procent uległo znacznemu pogorszeniu, przechodząc z gęstej do rzadkiej roślinności. Średnie tempo zanikania tych ekosystemów wynosiło około 1 procent rocznie.

    Czytaj też: Opowieści o świecącym oceanie sięgają tam setek lat wstecz. Enigmatyczny blask nadal zadziwia świat nauki

    Przyczyny strat okazują się zróżnicowane. W wielu regionach odpowiada za nie działalność człowieka, przede wszystkim rozwój infrastruktury przybrzeżnej, zanieczyszczenia i spływ nawozów do mórz. W innych przypadkach wpływ miały ekstremalne zjawiska pogodowe, takie jak huragany czy fale upałów w oceanach, które stają się coraz częstsze wraz z postępującymi zmianami klimatu. Naukowcy podkreślają jednak, że do pełnego zrozumienia tych zależności konieczne będą dalsze, wieloletnie obserwacje.

    Nowa mapa pozwoliła również oszacować ilość węgla magazynowanego przez podwodne łąki. Według wyliczeń w samych górnych 30 centymetrach osadów znajduje się około 640 teragramów węgla. To ilość odpowiadająca rocznej emisji dwutlenku węgla generowanej przez około 500 milionów samochodów. Autorzy badania zaznaczają jednak, iż rzeczywiste zasoby są prawdopodobnie znacznie większe, ponieważ osady denne sięgają dużo głębiej niż objęta ekspertyzami warstwa.

    Źródło: Nature

  • Gvatemaloje rastas netikėtas majų parašas: mokslininkai įrodė, kad turėjo savo Koperniką

    Gvatemaloje rastas netikėtas majų parašas: mokslininkai įrodė, kad turėjo savo Koperniką

    Proveržis majų mokslo istorijoje

    Gvatemaloje, viename svarbiausių klasikinio laikotarpio majų centrų Xultúne, mokslininkai perskaitė maždaug prieš 1 200 metų ant pastato sienos paliktą įrašą. Trumpas tekstas, sudarytas iš dalinai pažeistų glifų, leido identifikuoti vardą Sak Tahn Waax, kuris siejamas su konkrečiu matematiniu skaičiavimo metodu.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tai gali būti pirmasis žinomas atvejis, kai majų civilizacijoje mokslinis darbas aiškiai priskiriamas konkrečiam asmeniui. Iki šiol dauguma tokio pobūdžio žinių buvo siejamos su anoniminiais raštininkais arba valdovų užsakytomis monumentaliomis inskripcijomis.

    Kas rasta Xultúne ir kodėl tai svarbu

    Inskripcija aptikta pastato dalyje, žymimoje kaip 10K-2, kurio vidinės sienos nusėtos dešimtimis ranka rašytų pastabų, skaičiavimų ir astronominių užrašų. Mokslininkai šią erdvę lygina su darbo sąsiuviniu, kuriame fiksuotos praktinės užduotys, o ne reprezentaciniai tekstai.

    Patalpoje užfiksuota daugiau kaip 50 tekstų, susijusių su kalendorių skaičiavimais ir dangaus kūnų ciklais, įskaitant Saulę, Mėnulį, Venerą ir Marsą. Majams tokie skaičiavimai buvo esminiai, nes nuo jų priklausė ceremonijų datos, valdovų įtvirtinimo ritualai ir kitų svarbių įvykių planavimas.

    Kaip pavyko perskaityti glifus

    Proveržis įvyko tuomet, kai tyrėjai ėmėsi itin trumpo, bet reikšmingo užrašo iš vienuolikos glifų, kurių dalis buvo sunaikinta. Pasitelkus didelės raiškos fotografijas, skaitmeninius skenavimus ir vaizdo sustiprinimo metodus, pavyko atkurti trūkstamas vietas ir suprasti teksto struktūrą.

    Vardo Sak Tahn Waax atsiradimas matematinio uždavinio pabaigoje interpretuojamas kaip autoriaus parašas. Tyrėjai mano, kad tai nėra vien raštininko žyma, o sąmoningas bandymas priskirti metodą jo kūrėjui.

    „Tai pirmasis žinomas atvejis, kai majų matematikas savo vardu aiškiai susieja save su konkrečiu skaičiavimo metodu“, – teigiama tyrėjų išvadose.

    Majų astronomija ir matematika: daugiau nei mitas

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad aptiktas parašas keičia požiūrį į majų mokslo tradiciją. Jei interpretacija teisinga, Sak Tahn Waax galėjo būti ne tik tekstų perrašinėtojas, bet ir savarankiškai metodus kūręs specialistas, paremtas ilgalaikiais dangaus stebėjimais.

    Tokia išvada svarbi ir platesniame kontekste: ji rodo, kad majų mokslo praktikoje galėjo egzistuoti asmeninės autorystės suvokimas, artimesnis vėlesnėms mokslinėms tradicijoms. Be to, randama užuominų, kad pastatas galėjo būti mokymų vieta raštininkams ir astronomams, nes netoliese aptikta su rašyba ir popieriaus gamyba siejamų veiklos pėdsakų.

    Istorikams tai suteikia retą galimybę konkretų matematinį pasiekimą susieti su žmogumi, gyvenusiu prieš daugiau nei tūkstantį metų. Tokie duomenys paprastai yra itin fragmentiški, todėl kiekvienas naujas identifikuojamas vardas padeda tiksliau rekonstruoti, kaip iš tiesų veikė majų žinių kūrimo ir perdavimo sistema.

  • „Apple“ atvėrė iOS 27 viešąją betą visiems: kaip įsidiegti ir ko nepamiršti

    „Apple“ atvėrė iOS 27 viešąją betą visiems: kaip įsidiegti ir ko nepamiršti

    „Apple“ po WWDC 2026 pristatymo išleido viešąją iOS 27 betos versiją, kurią dabar gali įsidiegti visi norintys. Iki šiol ankstyvas sistemos variantas buvo prieinamas daugiausia kūrėjams, o oficiali iOS 27 premjera tradiciškai tikimasi rudenį.

    Viešoji beta leidžia iš anksto išbandyti naujas funkcijas ir dizaino pokyčius, tačiau tai nėra galutinis produktas. Tokiose versijose dažniau pasitaiko klaidų, gali trumpėti baterijos veikimo laikas, strigti programos ar kilti suderinamumo problemų.

    Kaip įsidiegti iOS 27 viešąją betą?

    Pirmiausia įsitikinkite, kad jūsų „iPhone“ modelis palaiko iOS 27, o telefone yra pakankamai laisvos vietos. Tuomet prisijunkite prie „Apple“ Beta Software Program su savo „Apple ID“ ir pasirinkite iOS viešosios betos kanalą.

    Po registracijos telefone eikite į nustatymus, atverkite programinės įrangos atnaujinimo skiltį ir pasirinkite beta atnaujinimus. Įjungus viešąją betą, pasirodys iOS 27 atnaujinimas, kurį galėsite atsisiųsti ir įdiegti kaip įprastą sistemos naujinį.

    Ką būtina padaryti prieš diegiant?

    Prieš diegimą rekomenduojama pasidaryti pilną atsarginę kopiją, kad prireikus galėtumėte grįžti prie stabilios iOS versijos. Tai ypač svarbu, jei telefonu naudojatės darbui, bankininkystei ar dviejų veiksnių tapatybės patvirtinimui.

    Taip pat verta įvertinti, kad beta versijoje kai kurios programos gali veikti ne taip, kaip tikimasi, o dalis funkcijų gali keistis iki galutinio išleidimo. Jei stabilumas svarbiausias, saugesnis sprendimas yra laukti oficialaus iOS 27 leidimo rudenį.

    Ne tik „iPhone“: betos ir kitiems įrenginiams

    Kartu su iOS 27 viešąja beta „Apple“ paprastai atveria ir kitų operacinių sistemų bandomąsias versijas, skirtas „iPad“, „Mac“ ir „Apple Watch“. Vis dėlto kai kurių platformų viešoji beta gali būti ribojama, todėl prieš diegiant verta patikrinti konkretaus įrenginio palaikymą „Apple“ programoje.

    Jei nuspręsite testuoti, pravartu beta versiją diegti antriniame įrenginyje, o ne pagrindiniame telefone. Taip sumažinsite riziką prarasti prieigą prie svarbių paslaugų ar susidurti su nenumatytais sistemos trikdžiais.

  • „SpaceX“ skelbia 13-ojo „Starship“ skrydžio datą: po fiasko keičia kritinę variklių seką

    „SpaceX“ skelbia 13-ojo „Starship“ skrydžio datą: po fiasko keičia kritinę variklių seką

    „SpaceX“ ruošia 13-ąjį „Starship“ bandomąjį skrydį iš Starbase bazės Teksase. Bendrovė nurodo, kad startas planuojamas ne anksčiau kaip liepos 16 dieną, o 90 minučių starto langas prasidėtų 00.45 val. Lenkijos laiku, tai yra naktį iš liepos 16 į 17 dieną.

    Prieš maždaug 30 minučių iki starto „SpaceX“ įprastai pradeda tiesioginę transliaciją. Ji paprastai skelbiama bendrovės paskyrose, o šio skrydžio transliacija numatyta platformoje X. Galutinis laikas gali kisti dėl techninių patikrų ir oro sąlygų.

    Kas nutiko per ankstesnį bandymą

    Po ankstesnio „Starship“ bandymo „SpaceX“ pateikė paaiškinimą, kas sutrikdė misijos eigą. Bendrovės teigimu, problemų šaltiniu tapo pakeista antrosios pakopos variklių uždegimo seka, kuri nepasiteisino realiomis sąlygomis.

    Dėl šio nukrypimo pirmosios pakopos „Super Heavy“ orientacija pasisuko apie 90 laipsnių. Leidžiantis penki iš 33 variklių neįsijungė taip, kaip tikėtasi, todėl suplanuotas nusileidimas ant vandens nepavyko, o pakopa atsitrenkė į vandenį.

    „SpaceX“ skelbia, kad uždegimo sekos algoritme atliko korekcijas ir tikisi, jog tai leis išvengti ankstesnio scenarijaus pasikartojimo. Tokie pakeitimai yra įprasta bandomųjų skrydžių dalis, kai sprendimai patvirtinami tik po realių skrydžio duomenų analizės.

    Kuo išsiskiria „Starship“ V3

    Į 13-ąjį skrydį taikosi „Starship“ V3 versija, kurioje įdiegta daugiau konstrukcinių ir sisteminių patobulinimų. Pirmoji pakopa „Super Heavy“ šioje konfigūracijoje yra didesnė, o visa sistema toliau adaptuojama dažnesniam testavimui ir didesniam patikimumui.

    „Starship“ programa laikoma viena ambicingiausių dabartinėje kosmoso pramonėje, nes siekia sukurti itin didelės keliamosios galios, daugkartinio naudojimo raketą. Viešai skelbiamuose bendrovės vertinimuose minima, kad teoriškai į žemąją Žemės orbitą ji galėtų iškelti apie 100 tonų naudingosios apkrovos.

    Ši raketa svarbi ne tik „SpaceX“ planams, bet ir NASA, kuri „Starship“ viršutinę pakopą pasirinko kaip vieną iš Mėnulio nusileidimo sprendimų „Artemis“ programai. Vis dėlto iki operacinio panaudojimo dar laukia nemažai bandymų, sertifikavimo ir saugos reikalavimų įgyvendinimo.

    Ko tikėtis per 13-ąjį skrydį

    Kaip ir ankstesniuose bandymuose, pagrindinis tikslas bus patikrinti atnaujintų sistemų darbą viso skrydžio metu, ypač variklių uždegimo seką ir pakopų valdymą kritinėse fazėse. Sėkmę šiuose etapuose dažnai lemia ne vienas parametras, o jų visuma, įskaitant programinę įrangą, jutiklius ir variklių darbą.

    „SpaceX“ testavimo strategija remiasi greitu iteravimu, kai po kiekvieno bandymo surenkami duomenys ir atliekami tiksliniai pakeitimai. Būtent todėl net ir po nesėkmingų nusileidimų ar avarijų programos tempas dažnai nemažėja, o nauji bandymai planuojami per kelias savaites ar mėnesius.

  • Lenkai plečia „mObywatel“: telefone atsiras ugniagesių pažymėjimas, startavo pilotas

    Lenkai plečia „mObywatel“: telefone atsiras ugniagesių pažymėjimas, startavo pilotas

    Lenkijoje plečiama skaitmeninių dokumentų programėlė „mObywatel“ – netrukus joje planuojama įdiegti naują dokumentą savanoriškiems ugniagesiams. Šiuo metu vyksta bandomasis etapas, kurio metu tikrinama, kaip veiks nauja tapatybės ir statuso patvirtinimo sistema.

    Naujas sprendimas vadinamas mLegitymacja OSP – tai savanoriškos priešgaisrinės tarnybos nario pažymėjimas telefone. Lenkijos Valstybinės priešgaisrinės tarnybos vadovybė pilotinę programą pradėjo liepos 8 dieną, o ugniagesiai jau gali teikti dokumentus, reikalingus skaitmeniniam pažymėjimui gauti.

    Mažiau popieriaus savivaldybėms

    Kartu su nauju pažymėjimu diegiama ir platesnė infrastruktūra: numatomas centralizuotas ugniagesių gelbėtojų registras, taip pat asmenų, turinčių teisę į gelbėjimo išmokas, apskaita. Tokia centralizacija turėtų sumažinti administracinę naštą savivaldybėms ir pačioms savanorių organizacijoms, nes dalis procesų persikels į skaitmeninę erdvę.

    Praktinė nauda ugniagesiams – greitesnis ir patogesnis kvalifikacijos patvirtinimas situacijose, kai reikia įrodyti priklausymą tarnybai. Tai ypač aktualu mokymų, pratybų ar kitų organizuojamų veiklų metu, kai anksčiau dažnai reikėdavo turėti fizinį dokumentą.

    Ką matysite skaitmeniniame pažymėjime

    Skaitmeniniame dokumente numatoma pateikti pagrindinius duomenis, reikalingus tapatybei ir statusui patvirtinti. Tarp jų – nuotrauka, vardas ir pavardė, PESEL numeris, padalinio pavadinimas, dokumentą išduodanti institucija, išdavimo data ir galiojimo terminas.

    Pastaraisiais metais Europoje stiprėja tendencija perkelti viešąsias paslaugas į mobiliąsias platformas, o skaitmeniniai dokumentai vis dažniau laikomi patogia alternatyva plastikinėms kortelėms. Vis dėlto realus pritaikymas paprastai priklauso nuo to, kaip greitai sprendimą priima institucijos ir kaip sklandžiai veikia registrų bei identifikavimo sistemos.

    Keičiasi ir pensininko pažymėjimo forma

    Skaitmeninių dokumentų pokyčiai paliečia ne tik ugniagesius. Lenkijos socialinio draudimo įstaiga ZUS įvedė atnaujintą pensininko ir neįgalumo pensijos gavėjo pažymėjimo dizainą, kuris taikomas ir plastikinei, ir skaitmeninei versijai.

    Naujasis pavyzdys išduodamas nuo liepos 13 dienos, tačiau jau turimų pažymėjimų keisti nereikia – jų galiojimas išlieka. Atnaujintas variantas bus išduodamas tais atvejais, kai žmogus kreipiasi dėl naujo egzemplioriaus, pavyzdžiui, praradus ankstesnį dokumentą.

  • „Samsung“ užsimojo dėl DI: arba atiduosite sveikatos duomenis, arba jie bus ištrinti

    „Samsung“ užsimojo dėl DI: arba atiduosite sveikatos duomenis, arba jie bus ištrinti

    „Samsung“ naudotojai pastaruoju metu pradėjo matyti naują „Samsung Health“ pranešimą, kuris kelia aštrias diskusijas dėl privatumo. Jame prašoma sutikti, kad sveikatos duomenys būtų naudojami DI modelių mokymui ir tobulinimui.

    Svarbiausia – pasirinkimas, anot kritikos, nėra lygiavertis. Nesutikus su tokia tvarka, naudotojui gali būti apribota sinchronizacija su „Samsung“ paskyra ir debesija, o dalis iki tol sukauptos istorijos gali būti ištrinta iš bendrovės serverių.

    Praktikoje tai reikštų, kad praradus įrenginį, perėjus prie naujo „Galaxy“ laikrodžio ar atlikus nustatymų atkūrimą, per kelerius metus kaupti treniruočių įrašai ir sveikatos tendencijos gali nebeatsistatyti. Dėl to dalis vartotojų tokį sutikimo modelį vertina kaip spaudimą, o ne savanorišką apsisprendimą.

    Kokie duomenys patenka į rizikos zoną

    Pagal viešai aprašomą „Samsung Health“ funkcionalumą, platforma gali apdoroti itin plačią informaciją: kūno rodiklius, mitybos įrašus, žingsnių statistiką, miego parametrus, aktyvumo istoriją. Kai kuriuose scenarijuose gali būti kaupiami ir jautresni duomenys, susiję su vaistų vartojimu, medicinine dokumentacija ar menstruacijų ciklu.

    Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad DI tobulinimui skirti duomenys teoriškai gali būti ne tik apdorojami algoritmų, bet ir peržiūrimi žmonių kokybės užtikrinimo tikslais. Taip pat gali būti pasitelkiami išoriniai rangovai, o tai vartotojams kelia papildomų klausimų dėl kontrolės ir atsakomybės grandinės.

    „Duomenys, kuriuos pateikiate, gali būti naudojami paslaugų tobulinimui, įskaitant peržiūrą žmonių atliekant kokybės užtikrinimą“, – tokio pobūdžio praktiką vartotojai dažniausiai randa privatumo sąlygose ir pagalbos puslapiuose.

    Kodėl tai svarbu Europos vartotojams

    Europos Sąjungoje sveikatos duomenys laikomi specialios kategorijos asmens duomenimis, kuriems taikomi griežtesni apsaugos reikalavimai. Dėl to vartotojai tikisi aiškaus, laisva valia duodamo sutikimo, o ne situacijos, kai atsisakymas tampa nuostolių ar funkcijų praradimo priežastimi.

    Privatumo ekspertai ne kartą pabrėžė, kad sutikimas turi būti konkretus ir nedviprasmiškas, o paslaugos teikimas neturėtų būti nepagrįstai siejamas su papildomu duomenų naudojimu kitais tikslais. Jei vartotojai masiškai skųstųsi, tokia praktika gali atsidurti ir priežiūros institucijų akiratyje.

    DI bumas keičia sveikatos programėles

    Technologijų bendrovės vis dažniau siekia realių vartotojų duomenimis paremti naujas sveikatos įžvalgas, prognozes ir personalizuotas rekomendacijas. Tam reikia didelių, įvairių ir nuolat atsinaujinančių duomenų rinkinių, todėl spaudimas plėsti duomenų panaudojimą auga.

    Vis dėlto dėvimųjų įrenginių rinkoje pasitikėjimas yra viena svarbiausių valiutų. Jei naudotojai jaus, kad pasirinkimas tarp privatumo ir funkcionalumo yra dirbtinai supriešintas, tai gali paskatinti dalį jų ieškoti alternatyvų arba riboti, kokią informaciją jie apskritai kaupia programėlėse.

  • Lenkų fizikai kuria ESA kvantinį magnetometrą: žada tikslumo šuolį orbitoje

    Lenkų fizikai kuria ESA kvantinį magnetometrą: žada tikslumo šuolį orbitoje

    Ką kuria partneriai?

    „Honeywell Aerospace“, „Quantum Brilliance“ ir Krokuvos Jogailos universitetas pradėjo strateginę partnerystę, kurios tikslas – sukurti kompaktišką kvantinį magnetometrą Europos kosmoso agentūrai. Prietaisas turėtų būti suprojektuotas, išbandytas ir pristatytas iki 2027 metų pagal ESA finansuojamą sutartį.

    Projektavimo darbus koordinuos „Honeywell Aerospace“ inžinierių komanda Brno mieste Čekijoje. Naujasis prietaisas būtų skirtas itin tiksliems Žemės magnetinio lauko matavimams iš žemosios Žemės orbitos.

    Kodėl svarbus kvantinis magnetometras?

    Magnetometrai yra vieni svarbiausių jutiklių Žemės stebėjimo ir geofizikos misijose, nes padeda sudaryti geomagnetinio lauko žemėlapius ir stebėti jo kitimą. Tokie duomenys naudojami ir praktinėms reikmėms, pavyzdžiui, gerinant kosminių orų stebėseną, kuri svarbi palydovams, navigacijai ir ryšiams.

    Partneriai siekia sujungti kietojo kūno kvantinio vaizdinimo technologijas su kosmoso reikalavimus atitinkančia inžinerija, kad būtų matuojamas visas magnetinio lauko vektorius. Akcentuojama, kad kuriamas sprendimas turėtų atitikti griežtus palydovinių instrumentų dydžio, masės ir energijos sąnaudų kriterijus.

    Kaip tai veiks ir kas iš to?

    „Quantum Brilliance“ pristatoma technologija remiasi deimanto kristale esančiais azoto-vakansijos centrais, kurie leidžia labai tiksliai fiksuoti magnetinio lauko pokyčius. Teigiama, kad toks jutiklis gali atkurti trimatį magnetinio lauko vaizdą naudojant vieną detekcinį elementą, todėl konstrukcija tampa paprastesnė.

    Privalumu laikoma ir tai, kad tokie detektoriai gali veikti kambario temperatūroje bei išlaikyti parametrų stabilumą kintamuose laukuose. Kosmose tai ypač svarbu, nes mažesnis sudėtingumas dažnai reiškia didesnį patikimumą ir mažesnius energijos poreikius.

    „Kvantiniai jutikliai yra proveržio technologija, kurios plėtra visame pasaulyje ryškiai spartėja“, – sakė Janas Lukášas, „Honeywell Aerospace“ kvantinių jutiklių padalinio technikos vadovas.

    Partneriai tikisi, kad projekto rezultatas leis sudaryti tikslesnius ir detalesnius geomagnetinio lauko žemėlapius, o didesnis atsparumas spinduliuotei palengvins ilgesnės trukmės orbitines misijas. Be to, mažesnė instrumento masė gali sumažinti pagalbinės įrangos poreikį ir atverti kelią platesniam tokių jutiklių pritaikymui palydovų konstelacijose.

  • DI valdomas vejos robotas „Eufy C15“ be laidų ir RTK: ar tikrai atpažįsta 300 kliūčių?

    DI valdomas vejos robotas „Eufy C15“ be laidų ir RTK: ar tikrai atpažįsta 300 kliūčių?

    Vejos robotai sparčiai keičiasi

    Vasarą vejos priežiūra daugeliui tampa nuolatiniu rūpesčiu, todėl vis daugiau žmonių renkasi robotus vejapjoves. Pastaraisiais metais rinka keičiasi kryptimi, kai diegimas ir navigacija daromi paprastesni, o orientavimasis grindžiamas kameromis ir DI.

    Vienas tokių pavyzdžių yra robotas „Eufy C15“, kurį gamintojas akcentuoja kaip sprendimą, skirtą norintiems išvengti sudėtingo įrengimo. Idėja paprasta: kuo mažiau rankinio darbo pradžioje, tuo greičiau robotas gali pradėti pjauti.

    Diegimas be ribinio kabelio

    „Eufy C15“ komplekte paprastai randami pagrindiniai priedai: įkrovimo stotelė, maitinimo laidas, tvirtinimo elementai, atsarginiai peiliukai ir įrankiai priežiūrai. Kai kuriuose rinkiniuose siūlomas ir garažas su stogeliu, tačiau jis gali būti ne bazinės versijos dalis.

    Didžiausias šio modelio pažadas yra tai, kad nereikia tiesti ribinio laido, todėl atkrenta jo kasimas ir žymėjimas per visą veją. Taip pat akcentuojama, kad nenaudojama RTK bazinė stotelė, kuri kituose modeliuose padeda labai tiksliai nustatyti padėtį, bet gali būti jautri ryšio ir signalo trikdžiams.

    Gamintojas tai sieja su „Eufy TrueVision“ sistema: robotas aplinką fiksuoja kameromis, o DI padeda suprasti, kur galima važiuoti ir kur reikia sustoti. Praktikoje tai reiškia, kad po susiejimo su programėle robotas turėtų būti paruoštas darbui per kelias minutes.

    Kameros, atpažinimas ir kasdienė eksploatacija

    Navigacijos pagrindas šiame robote yra kameros: minima pagrindinė kamera, papildomos 3D kameros ir LED apšvietimas, kad atpažinimas veiktų stabiliau prastesnėmis sąlygomis. Taip pat numatytas sprendimas nuo rasojimo, kuris aktualus po lietaus ar esant didelei drėgmei.

    Gamintojas teigia, kad sistema atpažįsta daugiau nei 300 objektų tipų, įskaitant sodo daiktus, akmenis, augalus ar gyvūnus. Realiomis sąlygomis tai turėtų padėti išvengti įvažiavimo į gėlynus, akmenų zonas ar vietas prie vandens telkinių.

    Lietų robotas turėtų atpažinti ir automatiškai grįžti į stotelę, o krituliams pasibaigus tęsti darbą. Tokį elgesį paprastai galima valdyti programėlėje, kaip ir pjovimo grafiką, darbo zonas ar sustabdymą.

    Modelis gali įveikti siauresnius pravažiavimus, tačiau tokiose situacijose svarbūs konkretūs skaičiai: gamintojas dažnai nurodo maždaug 60 cm ir didesnį plotį, kad robotas stabiliai pravažiuotų. Pjovimo aukštis reguliuojamas maždaug nuo 20 iki 60 mm, o nuolydžius robotas paprastai įveikia iki 18 laipsnių.

    Kaip ir daugeliui robotų vejapjovių, išlieka kraštų problema: prie aukštesnių bortelių, tvoros pamato ar stačių briaunų pjovimas gali būti neidealus, todėl kartais prireikia papildomo rankinio pakraščių pakirpimo. Tai dažnai susiję su korpuso geometrija ir saugiais atstumais, kurių robotas laikosi, kad neatsitrenktų.

    Kaina ir kam jis tinka

    „Eufy C15“ labiausiai tinka mažesniems ir vidutinio dydžio sklypams, kai norisi kuo mažiau montavimo darbų ir maksimalios automatizacijos. Valdymas per programėlę, darbo grafikai ir zonos leidžia veją prižiūrėti beveik be kasdienės priežiūros.

    Kainos prasme tai nėra pigiausias sprendimas: bazinė kaina dažnai siekia apie 900 eurų, o akcijų metu gali kristi iki maždaug 700 eurų, priklausomai nuo rinkinio ir pardavėjo. Vertę daugiausia kuria sutaupytas laikas diegimui ir tai, kaip stabiliai DI orientuojasi konkrečiame sode.

    Priežiūros pusėje privalumas yra paprastas valymas: vandeniui atspari konstrukcija leidžia po darbo nuplauti apatinę dalį, o peiliukus periodiškai pakeisti. Vis dėlto, renkantis tokį įrenginį verta įvertinti sklypo reljefą, kraštų sprendinius ir tai, kiek kliūčių realiai yra vejoje.