CP v2

Blog

  • Trumpo DI eksporto programa startavo blankiai: paraiškų mažiau nei tikėtasi, verslas laukia aiškumo

    JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos iniciatyva, skirta skatinti amerikietiško dirbtinio intelekto eksportą, startavo gerokai kukliau, nei tikėjosi jos rengėjai. JAV Prekybos departamentas pirmajame vadinamosios American AI Exports Program etape sulaukė 78 paraiškų, nors viduje buvo laukiama šimtų.

    Programa pristatoma kaip bandymas padaryti JAV technologijų „krūvą“ pasauliniu standartu: nuo pažangių lustų ir debesijos infrastruktūros iki DI modelių, kibernetinio saugumo bei pramonės taikymų. Tačiau dalis rinkos dalyvių abejoja, ar valdžios siūlomos finansavimo, atstovavimo ir licencijavimo priemonės realiai padidins pardavimus užsienyje.

    Kas stabdo verslo aktyvumą

    Vienas esminių iššūkių yra pats programos dizainas. Įmonių buvo prašoma ne pateikti pavienį produktą, o sukomplektuoti pilną eksporto paketą, kuriam dažnai reikia kelių partnerių: lustų gamintojų, debesijos tiekėjų, modelių kūrėjų ir sektoriaus sprendimų diegėjų.

    Tokios „pilnos komplektacijos“ užduotys natūraliai palankesnės didiesiems rinkos žaidėjams, kurie jau turi tarptautinių klientų, teisinę ir finansinę infrastruktūrą bei patirtį dirbant skirtingose jurisdikcijose. Mažesnėms įmonėms tai reiškia papildomą koordinavimo kainą ir didesnę sandorio riziką.

    Prie skepticizmo prisidėjo ir pastarųjų mėnesių signalai apie nepastovų reguliavimą. Rinkoje buvo atidžiai stebėta istorija, kai vienai DI bendrovei laikinai buvo nurodyta riboti užsienio prieigą prie naujausių modelių, o sprendimas vėliau atšauktas.

    Technologijų sektoriaus atstovai perspėja, kad tokie epizodai užsienio pirkėjams tampa rizikos indikatoriumi: net jei JAV sprendimai galiausiai sušvelninami, klientai gali pradėti svarstyti alternatyvas. Tai ypač jautru šalims ir organizacijoms, kurios planuoja kritinę infrastruktūrą ir ilgalaikes investicijas.

    Ką sako Prekybos departamentas ir įmonės

    Prekybos departamentas viešai teigia, kad gautų paraiškų apimtis viršijo lūkesčius ir kad ateityje gali būti svarstomas papildomas paraiškų teikimo laikotarpis. Taip pat nurodoma, jog paraiškos apėmė skirtingus sektorius, įskaitant žemės ūkį, švietimą, autonominę logistiką, viešąjį saugumą ir kritinių žaliavų tiekimo grandines.

    Tuo pat metu dalis didžiųjų technologijų bendrovių neskuba viešai įsipareigoti programai. Pavyzdžiui, „Amazon Web Services“ patvirtino pateikusi paraišką, o „Nvidia“ nurodė, kad tikisi dalyvauti, tačiau neatskleidė detalių.

    „Dar anksti. Tačiau tai nėra ten, kur jie tikėjosi būti šiuo metu“, – sakė buvęs Trumpo administracijos Prekybos departamento pareigūnas.

    Rinkos dalyviai akcentuoja, kad aiški ir stabili įgyvendinimo schema bus lemiama. Kol kas, jų vertinimu, ne iki galo suprantama, kaip bus atrenkami paketai, kokie konkretūs sandoriai bus siūlomi antrame etape ir kokią praktinę naudą dalyviams suteiks JAV institucijų įsitraukimas.

    Konkurencija su Kinija ir eksporto dilema

    Programa kuriama platesniame geopolitiniame kontekste, kuriame JAV siekia išlaikyti technologinę lyderystę, o Kinijos bendrovės vis aktyviau siūlo pigesnius ir dažnai atviresnio kodo DI sprendimus. Tokie produktai kai kuriose rinkose patrauklūs dėl kainos, greito diegimo ir mažesnių tiekimo apribojimų.

    Dėl to Vašingtonas balansuoja tarp dviejų tikslų: skatinti JAV DI sklaidą pasaulyje ir kartu riboti jautrių technologijų patekimą į nedraugiškas rankas. Verslui tai reiškia papildomą neapibrėžtumą, nes eksporto kontrolė, licencijos ir saugumo reikalavimai gali keistis greičiau nei komercinių projektų ciklas.

    Artimiausias programos išbandymas bus praktinis: ar po kuklaus starto pavyks pereiti nuo paraiškų prie realių sandorių ir užsienio pirkėjų. Jei signalai apie stabilumą ir nuspėjamumą nebus sustiprinti, JAV rizikuoja, kad dalis rinkų pradės sistemingiau diversifikuoti tiekėjus, o tai ilguoju laikotarpiu silpnintų JAV DI įtaką.

  • Pamirškite lėtpuodį: taip kepsnį su daržovėmis pagaminsite perpus greičiau ir dar skaniau

    Skip The Slow Cooker: Make Pot Roast This Way For Dinner In Half The Time

    By Stephanie Oliveira Nguyen


    pot roast dinner with root veggies and gravy

    Lauripatterson/Getty Images

    The lengthy cooking time required for pot roast can be a real drag, as you have to plan almost a full day in advance for good results. But cook perfect pot roast in your pressure cooker, and you’ll never look back. Nowadays, pressure cooking is, for many, synonymous with an Instant Pot, but it’s hardly the only player in the game. It doesn’t matter what brand name is on your pressure cooker, as the process of cooking pot roast this way is easy-peasy and takes, at maximum, two hours from start to end.

    The beauty of pressure cooking pot roast, other than its speediness, is that it’s endlessly open to variation. Like to use a chuck roast? Go for it! We’ve also discussed how brisket is an unexpected meat cut that shines in pot roast, and you can easily opt for that here as well. Simply throw that meat in the pressure cooker (a sear beforehand is optional, but will add flavor) and cook it for between an hour and an hour and a half, depending on the size of the cut. For optimal results and to avoid mushiness, add your veggies of choice at the end of the cook, as they only need a handful of minutes to achieve fork-tenderness. Juices made with your choice of red wine, stock, or water can be thickened as a final step, making your quick, easy pot roast awash in a succulent gravy … the component that many reckon to be the best part!

    Pressure cooker pot roast may actually be superior to other methods

    close up of pressure cooker with lid

    Focalfinder/Getty Images

    Social media site Reddit is awash with love for pressure cooking pot roast, with tons of lovingly photographed pics of shredded beef, fluffy potatoes, and crisp root vegetables glazed in rich gravy, all possible with this gadget. “My cheat code for insta pot roast […] Beef bullion [sic] cubes and cheap box red wine instead of water,” one Redditor divulged. “Finally tried pot roast in the instant pot today and it’s the best I’ve ever had!” one commenter proclaimed. Red wine got another shout-out from a Redditor who used the saute function on their cooker to make a delicious gravy. “The bottom of the pot got so much stuff stuck on it that I thought the material was never going to come off,” they wrote. Then the wooden spoon red wine deglaze pulled everything off quickly and easily.”

    You’ll notice something clearly from the social media hype: the method is almost foolproof and switches up easily with your favorite “secret” ingredients. Anchovy paste is an unexpected umami bomb in pot roast, for instance — toss it in your pressure cooker and taste the difference! Likewise, a retro Betty Crocker recipe uses sour cream to add both silkiness and tang to pot roast gravy … we can’t argue with that variation, either. What we’re hearing is that your family’s cherished pot roast recipe can be easily adapted for the pressure cooker with a few tweaks and still retain what makes it special. The only difference is a lot less time and effort involved in getting dinner on the table!

  • Zaginęs karalienės Tamaros kapas vėl kaitina aistras: užuominų ieškoma šioje Turkijos oloje

    Zaginęs karalienės Tamaros kapas vėl kaitina aistras: užuominų ieškoma šioje Turkijos oloje

    XII–XIII amžių sandūroje valdžiusi Gruzijos karalienė Tamara istorijoje paliko ryškų pėdsaką kaip viena svarbiausių vadinamojo Gruzijos aukso amžiaus figūrų. Jos valdymo metu karalystė sustiprėjo politiškai ir kariškai, suklestėjo kultūra, o įtaka Kaukaze išaugo iki neregėto masto.

    Tačiau viena detalė iki šiol kelia daugiau klausimų nei atsakymų: kur palaidota Tamara. Per šimtmečius susiformavo kelios versijos, kodėl jos kapas galėjo būti sąmoningai nuslėptas, nuo baimės dėl išniekinimo iki politinių sumetimų, kai valdovo palaidojimo vieta tampa galios simboliu.

    Naujausia versija veda į Posof

    Pastaruoju metu diskusijas atgaivino teritorija Kesikkayalar apylinkėse netoli Posof, dabartinėje rytų Turkijoje. Vietos pasakojimuose ir kai kuriuose Gruzijos tyrėjų svarstymuose kartojama mintis, kad būtent čia esą gali slėptis su Tamaros istorija susijęs objektas.

    Šios hipotezės šalininkai dėmesį kreipia į uolėtą reljefą, olas ir į akmenį iškaltas ertmes, kurios primena viduramžių laikotarpio slėptuves ar kompleksus. Taip pat minimi aptinkami viduramžių gyvenvietės pėdsakai, nors jie savaime dar neįrodo ryšio su konkrečiu valdovu.

    Kodėl kapo vieta iki šiol neaiški?

    Apie Tamaros palaidojimą pasakojimai skiriasi: dalis legendų teigia, kad palaikai galėjo būti perkelti siekiant apsaugoti nuo priešų ar plėšikų, kitos nukelia į sunkiai pasiekiamas kalnų vietoves. Tokie siužetai būdingi daugeliui garsių viduramžių valdovų, kai istoriniai faktai persipina su vėlesne tautosaka.

    Archeologiniu požiūriu vienintelis kelias patvirtinti tokią versiją būtų nuoseklūs tyrimai: stratigrafiniai kasinėjimai, radinių datavimas, laidojimo architektūros analizė ir palyginimas su rašytiniais šaltiniais. Kol kas viešai nėra pateikta patikimų įrodymų, kad Posof apylinkėse rastos struktūros yra būtent Tamaros kapas.

    Legendos svarbios, bet reikalingi įrodymai

    Tamara Gruzijoje iki šiol laikoma išminties, valstybingumo ir nepriklausomybės simboliu, todėl bet kokios užuominos apie jos kapą akimirksniu sulaukia didelio dėmesio. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad viduramžių struktūrų buvimas regione dar nereiškia sensacijos: panašių objektų Kaukazo ir Anatolijos paribiuose gausu.

    Jei tyrimai būtų tęsiami, esminis klausimas išliktų tas pats: ar rastas objektas turi aiškiai identifikuojamų požymių, leidžiančių jį sieti su Gruzijos valdovų aplinka. Kol tokių duomenų nėra, karalienės Tamaros kapas išlieka viena patraukliausių regiono istorinių mįslių.

  • Žmonės žengė pirmą žingsnį gyventi po vandeniu: „DEEP“ atidarė būstą jūros dugne

    Žmonės žengė pirmą žingsnį gyventi po vandeniu: „DEEP“ atidarė būstą jūros dugne

    Floridos Kyso nacionalinėje jūrų draustinėje, netoli Tennessee Reef rifo, pradėjo veikti po vandeniu įrengtas žmogaus gyvenamasis modulis „Vanguard“. Jis įkurdintas maždaug 17 metrų gylyje ir vienu metu gali priimti keturių žmonių įgulą, kuri kelias dienas gyvena ir dirba nepakildama į paviršių.

    Objektas sukurtas kaip nedidelis tyrimų centras: tai ir laboratorija, ir nardymo bazė, ir gyvenamoji erdvė. Pagrindinė idėja paprasta, bet ambicinga: leisti mokslininkams stebėti jūrų ekosistemas ilgiau ir nuosekliau, kai kasdienės kelionės į krantą ar laivą netrukdo darbui.

    Didžiausia tokio sprendimo nauda biologijai ir chemijai siejama su mėginių kokybe. Daugelyje jūrinių tyrimų surinktas medžiagas tenka skubiai kelti į paviršių, o staigus slėgio pokytis gali pakeisti jų biologines ir chemines savybes, todėl analizė tampa mažiau tiksli.

    „Galimybė dirbti ten, kur vyksta procesai, o ne tik atsivežti juos į paviršių, leidžia tiksliau suprasti jūrų organizmų reakcijas ir aplinkos pokyčius“, – sakė projekto komandos atstovė, kalbėdama apie tyrimų vertę natūraliomis sąlygomis.

    Vienas pirmųjų žmonių, planuojančių dirbti „Vanguard“ modulyje, yra „DEEP“ mokslo tyrimų direktorė Dawn Kernagis. Ji specializuojasi žmogaus fiziologijoje ekstremaliomis sąlygomis ir yra dalyvavusi NASA vykdomose povandeninėse misijose, todėl jos patirtis svarbi vertinant ilgalaikio buvimo po vandeniu poveikį organizmui.

    „Vanguard“ veikimas paremtas saturacinio nardymo principu: vidaus slėgis pritaikomas prie aplinkos slėgio, kad įgula galėtų daug kartų išeiti į darbus po vandeniu nepatirdama ilgos dekompresijos po kiekvieno nardymo. Kontroliuojama dekompresija atliekama tik misijos pabaigoje, grįžtant į atmosferos slėgį.

    Konstrukcija su paviršiumi sujungta specialiu tiekimo kanalu, per kurį tiekiama elektra, oras ir užtikrinamas ryšys. Į vandenį patenkama per apatinėje dalyje esantį išėjimą, kuris leidžia įgulai „išeiti“ tiesiai į aplinką be įprastų šliuzų sprendimų, taip palengvinant ilgas darbo valandas aplink modulį.

    Šis modulis laikomas ir didesnių planų demonstracija. „DEEP“ sieja „Vanguard“ su platesne programa, kurioje numatomi didesni moduliai, galintys veikti gerokai didesniame gylyje ir priimti šešių asmenų įgulas kelių savaičių trukmės misijoms.

    Tokio pobūdžio infrastruktūra tampa vis aktualesnė augant susidomėjimui vandenynų stebėsena, klimato kaitos poveikiu ir rifų būklės vertinimu. Ilgesnis žmonių buvimas po vandeniu gali reikšti daugiau nenutrūkstamų matavimų, detalesnes elgsenos stebėsenas ir greitesnį reagavimą į netikėtus pokyčius jūroje.

  • Prie Sizewell C elektrinės aptiko 5 800 metų statinį: jis senesnis už Stounhendžą

    Prie Sizewell C elektrinės aptiko 5 800 metų statinį: jis senesnis už Stounhendžą

    Rytų Anglijoje, teritorijoje, susijusioje su planuojama Sizewell C atomine elektrine, archeologai atidengė ankstyvojo neolito laikų monumentalaus statinio liekanas. Skaičiuojama, kad objektui apie 5 800 metų, todėl jis laikomas vienu seniausių tokio tipo ceremoninių statinių Britanijoje.

    Radiniu tapo vadinamasis ilgas neolito aptvaras – didelės apimties žemės darbų konstrukcija su grioviais, kurios ilgis siekė maždaug 140 metrų. Tyrėjai pabrėžia, kad tokie aptvarai dažnai siejami su bendruomeninėmis apeigomis, susibūrimais ar simbolinių ribų žymėjimu, nors tiksli jų paskirtis iki šiol diskutuojama.

    Ką parodė kasinėjimai?

    Kasinėjimų metu aptvare rasta žmogaus veiklos pėdsakų: keramikos šukių, akmeninių įrankių, gyvūnų kaulų ir kitų radinių. Tai rodo, kad vieta nebuvo vienkartinis projektas, o ilgiau naudota erdvė, turėjusi reikšmę kelioms vietos gyventojų kartoms.

    Archeologų teigimu, tokio masto statyba ankstyvajame neolite reikalavo koordinuoto daugelio žmonių darbo. Dėl to aptvaras laikomas svarbiu įrodymu, kad pirmosios ūkininkų bendruomenės Britanijoje jau tuomet turėjo aiškią socialinę organizaciją ir gebėjo imtis didelių kolektyvinių darbų.

    Viena turtingiausių radinių zonų

    Sizewell C apylinkės per pastaruosius metus išryškėjo kaip išskirtinai turtinga archeologinių sluoksnių zona. Prieš statybas vykdomi tyrimai atskleidė žmonių buvimo pėdsakus, apimančius kone 36 000 metų laikotarpį: nuo ankstyvųjų akmens amžiaus radinių iki neolito, bronzos amžiaus, romėnų laikų objektų ir anglosaksų laikotarpio kapinyno.

    Neolito ilgi aptvarai, specialistų vertinimu, atsirado gerokai anksčiau nei vėliau išgarsėję megalitiniai kompleksai, tokie kaip Stounhendžas. Tokie radiniai padeda geriau suprasti, kaip maždaug 3 800 metais prieš mūsų erą keitėsi Britanijos visuomenė, pereidama nuo medžioklės ir rinkimo prie sėslaus gyvenimo, žemdirbystės ir bendruomeninių ritualų.

  • „SK hynix“ ir „TetraMem“ pristatė naują DI lustą: žada spartą, bet mažesnes sąnaudas

    „SK hynix“ ir „TetraMem“ pristatė naują DI lustą: žada spartą, bet mažesnes sąnaudas

    Atminties gamintoja „SK hynix“ kartu su technologijų bendrove „TetraMem“ paskelbė užbaigusios bendrą projektą, kuriame sukurtas analoginis sisteminis lustas, skirtas vadinamajam skaičiavimui atmintyje. Pagrindinė idėja paprasta: atmintis tampa ne vien duomenų sandėliu, bet ir pati atlieka dalį skaičiavimų.

    Prototipe naudojamas skaičiavimas atmintyje, paremtas memristorių principu. Tokia architektūra siekia sumažinti nuolatinį duomenų judėjimą tarp atminties ir procesorių, nes dalis operacijų atliekama ten pat, kur saugomi modelių svoriai ir kiti DI skaičiavimams reikalingi duomenys.

    Šiuolaikiniuose DI sprendimuose vis didesne problema tampa ne vien gryna skaičiavimo galia, o duomenų srautas. Kai modeliai auga iki milijardų ar net trilijonų parametrų, energija ir laikas vis dažniau prarandami ne skaičiuojant, o perduodant duomenis, o tai didina ir šilumos išsiskyrimą duomenų centruose.

    Analoginis skaičiavimas atmintyje keičia įprastą darbų seką, nes matricos tipo operacijos gali būti vykdomos tiesiog atminties masyve. Tai teoriškai leidžia sumažinti perteklinius perdavimus, o kartu ir energijos sąnaudas bei vėlinimą, kurie kritiškai svarbūs DI inferencijai ir mokymui.

    Bendrame projekte sujungta „TetraMem“ analoginė skaičiavimo platforma ir „SK hynix“ patirtis pažangių atminties technologijų srityje. Įmonės teigia, kad sprendimas apima ne tik patį lustą, bet ir visą platformą nuo įrenginių bei grandynų projektavimo iki programinės įrangos ir sistemos optimizavimo, kad toks požiūris būtų pritaikomas praktiniams DI scenarijams.

  • F-35 keis Lenkijos kariuomenę: „Lockheed Martin“ atstovas atskleidė, kas laukia iki 2030-ųjų

    F-35 keis Lenkijos kariuomenę: „Lockheed Martin“ atstovas atskleidė, kas laukia iki 2030-ųjų

    Kas išskiria F-35

    „Lockheed Martin“ atstovas ir F-35 programos klientų sprendimus kuruojantis viceprezidentas Marshallas Shepardas teigia, kad didžiausia šio naikintuvo vertė yra sąveika su sąjungininkais. Pasak jo, F-35 suteikia atgrasymo efektą, nes viename tinkle gali veikti ne tik to paties tipo lėktuvai, bet ir kitos platformos, pavyzdžiui, F-16.

    Jo vertinimu, iki 2030 metų Europoje turėtų būti apie 700 F-35, priklausančių Jungtinių Valstijų ir įvairių Europos šalių oro pajėgoms. Tai reiškia, kad nauji naudotojai ne tik įgyja modernią techniką, bet ir tampa platesnės regioninės gynybos architektūros dalimi.

    Pašnekovas pabrėžia, kad F-35 dažnai vadinamas penktosios kartos naikintuvu ne vien dėl mažo matomumo technologijų. Esminė savybė, kuri kasdien keičia pilotų darbą, anot jo, yra jutiklių duomenų sujungimas į vieną aiškų situacijos vaizdą.

    „Ankstesnės kartos lėktuvuose pilotai gauna daug skirtingų signalų ir patys turi susidėlioti bendrą vaizdą, o F-35 tai padaro už juos ir pateikia suprantamai“, – sakė M. Shepardas.

    ALIS ir ODIN: kas tai

    Interviu metu aptarta ir skaitmeninė F-35 priežiūros ekosistema, anksčiau žinoma kaip ALIS, o dabar vystoma kaip ODIN. Tai platforma, skirta techninei būklei stebėti, planuoti remontą, valdyti atsarginių dalių tiekimą ir užtikrinti operacinį pasirengimą.

    M. Shepardo teigimu, tokia sistema suteikia prieigą prie globalios tiekimo grandinės, kurioje standartizuotos dalys ir procesai leidžia greičiau spręsti techninius klausimus. Praktikoje tai reiškia, kad prie sistemos prijungti centrai gali koordinuoti užklausas ir dalių tiekimą tarptautiniu mastu.

    Pasak jo, sąveikumas svarbus ne tik ore, bet ir ant žemės, kai kalbama apie parengtį dešimtmečiams. Techninės priežiūros procedūrų suvienodinimas, bendri diagnostikos duomenys ir tarpusavio patirtis leidžia greičiau užtikrinti, kad lėktuvai išliktų tinkami vykdyti užduotis.

    Ką tai reiškia pramonei

    Kalbėdamas apie bendradarbiavimą su Lenkija, „Lockheed Martin“ atstovas priminė ilgametę partnerystę, siejamą su F-16 ir kitais projektais. Jo teigimu, įvedus F-35, atsiranda papildomų galimybių vietos tiekėjams ir techninės priežiūros paslaugų rinkai, ypač kai Europoje daugėja šio tipo orlaivių.

    M. Shepardas pažymėjo, kad pramoninis dalyvavimas gali apimti techninį aptarnavimą, remonto kompetencijų kūrimą ir darbą su skaitmeninėmis logistikos sistemomis. Vis dėlto konkreti apimtis priklauso nuo tarpvalstybinių sprendimų ir nuo to, kokių pajėgumų pati šalis sieks ilgalaikėje perspektyvoje.

    Paklaustas apie galimybę įkurti F-35 remonto ir aptarnavimo centrą, jis teigė, kad tokie sprendimai įmanomi, tačiau dažniausiai prasideda nuo tarpvyriausybinių procesų ir programos valdymo institucijų derinimų. Pašnekovo vertinimu, kiekvienas toks etapas paprastai atneša naujų šansų nacionalinei pramonei.

  • Iranas po smūgių: palydovai rodo, kas liko iš branduolinės programos ir ko nematome

    Iranas po smūgių: palydovai rodo, kas liko iš branduolinės programos ir ko nematome

    Po amerikiečių ir Izraelio smūgių Iranui daugelyje vietų fiksuoti apgadinimai, tačiau nauja palydovinių vaizdų analizė rodo, kad ne visa branduolinės programos grandinė buvo paralyžiuota. Vertinant iš kosmoso matomus pėdsakus, dalis objektų atrodo veikiau pažeisti, o ne sunaikinti, todėl galutinės išvados kol kas atsargios.

    Analitikai pabrėžia, kad branduolinė infrastruktūra nėra vien keli įrenginiai ar vienas kompleksas. Tai visa sistema nuo urano gavybos ir žaliavos apdorojimo iki sodrinimo, kuro paruošimo ir požeminių tunelių, kuriuose gali būti laikoma įranga ar medžiagos, o jų būklę iš palydovų įvertinti sunkiausia.

    Palydoviniai kadrai iš kai kurių lokacijų, įskaitant urano gavybos zonas, leidžia įtarti ir aktyvumą po smūgių. Matomi judantys mechanizmai, ne visur aiškiai išskiriami tiesioginiai pataikymų požymiai, o tai gali reikšti, kad dalis grandžių galėjo išlikti funkcionalios arba būti greitai atstatomos.

    Požeminiai kompleksai kelia daugiausia klausimų

    Didžiausia problema vertinant padėtį yra požeminiai objektai, į kuriuos nėra tiesioginio matomumo. Palydovai gali fiksuoti pažeistus įėjimus, sutvirtinimus ar užtvarus prie tunelių, tačiau jie neatsako į svarbiausią klausimą, kas vyksta viduje ir ar ten buvę pajėgumai buvo neutralizuoti.

    Kadruose iš skirtingų laikotarpių kai kur matomos naujos kliūtys ir užtverti privažiavimai prie požeminių zonų. Tokie pokyčiai gali rodyti pastangas riboti patekimą, saugoti likusias atsargas arba organizuoti perkėlimą, tačiau vien vaizdinės medžiagos tam patvirtinti nepakanka.

    Esminis klausimas: kur sodrintas uranas?

    Ekspertai daugiausia dėmesio skiria urano sodrinimo atsargoms, nes jų likimas lemia realų programos tęstinumo vertinimą. Net jei dalis pastatų ar įrangos pažeista, branduolinės programos potencialą gali išlaikyti iš anksto sukauptos medžiagos, jei jos nebuvo sunaikintos ar konfiskuotos.

    „Pastatų sugriovimas dar nereiškia, kad programa sustabdyta, nes svarbiausia yra medžiagų ir kritinių pajėgumų išsaugojimas“, – sakė branduolinio ginklo neplatinimo ekspertas Davidas Albrightas.

    Galutinė smūgių efektyvumo analizė, kaip akcentuoja specialistai, įmanoma tik tada, kai paaiškės, ar sodrinto urano atsargos buvo sunaikintos, perkeltos ar toliau saugomos nežinomose vietose. Kol to nėra, palydoviniai vaizdai suteikia reikšmingų užuominų, bet neleidžia susidaryti pilno vaizdo apie programos būklę.

  • Pentagonas paviešino naujus NSO dokumentus: mįslingas objektas įskrido virš branduolinės gamyklos

    Pentagonas paviešino naujus NSO dokumentus: mįslingas objektas įskrido virš branduolinės gamyklos

    Pentagonas paviešino naują įslaptintų dokumentų ir vaizdo įrašų paketą apie neatpažintus anomalinius reiškinius, dažnai vadinamus NSO. Skelbiama, kad medžiaga pateikiama etapais, o papildomi dokumentai turėtų būti viešinami toliau, kai bus baigta jų peržiūra.

    Naujausioje rinkinio dalyje iš viso pateikiami 19 vaizdo įrašų, 14 dokumentų, 4 garso įrašai ir 3 nuotraukos. Nurodoma, kad medžiaga surinkta iš kelių JAV institucijų ir agentūrų archyvų, įskaitant su gynyba, kosmosu ir žvalgyba susijusias struktūras.

    Incidentas prie Pantex objekto

    Vienas detaliausiai aprašytų epizodų siejamas su 2015 metų rugsėjo 1 dieną užfiksuotu įvykiu netoli Pantex komplekso Teksase. Tai vienintelė JAV vieta, kur vykdomas branduolinių ginklų surinkimas ir išardymas, todėl bet koks oro erdvės pažeidimas ten vertinamas ypač jautriai.

    Pagal paviešintą ataskaitą, apsaugos pareigūnai buvo pasiųsti reaguoti po to, kai aptiktas neatpažintas objektas pateko į objekto oro erdvę. Dėl situacijos buvo įvesta laikina blokada, kol vyko patikra ir incidento vertinimas.

    Liudytojai objektą apibūdino kaip į rombą panašią formą su suapvalinta viršutine dalimi. Ataskaitoje teigiama, kad jis buvo maždaug 1,2 metro aukščio ir apie 60 centimetrų pločio, judėjo tyliai, 16–24 kilometrų per valandą greičiu, o aiškių variklio ar kitos pavaros požymių nepastebėta.

    Nurodoma, kad apsauga bandė sekti objektą, tačiau priartėti nepavyko. Tyrėjai galiausiai įvertino, jog incidentas nebuvo tiesioginė grėsmė, nes objektas, kaip teigiama dokumente, nepriartėjo prie svarbiausių saugomų infrastruktūros dalių.

    Karinės aviacijos stebėjimai ir jutiklių sutrikdymai

    Dokumentuose minimi ir 2019 metais parengti pranešimai apie karinių orlaivių įgulų stebėjimus. Vienu atveju aprašytas nedidelis stačiakampis objektas, judėjęs ribotoje oro erdvėje ir, kaip teigiama ataskaitoje, taip staigiai pagreitėjęs, kad sekimo sistemos prarado galimybę jį toliau stebėti.

    Kitame pranešime pilotas teigė, kad matytas objektas buvo nepanašus į nieką, su kuo jam teko susidurti per 28 tarnybos metus JAV oro pajėgose ir kariniame jūrų laivyne. Pasak ataskaitos, iki kol įgula spėjo tiksliau nustatyti objekto pobūdį, jis dingo iš kamerų matymo lauko.

    Paviešintoje medžiagoje yra ir istorinių dokumentų, siejamų su „Apollo“ programa, įskaitant nuotraukas bei įrašus iš aptarimų po „Apollo 14“ ir „Apollo 17“ misijų. Taip pat primenama, kad anksčiau viešinti paketai buvo susiję su „Apollo 12“ ir „Gemini 7“ misijomis.

    Iš naujesnių įrašų išskiriamas beveik penkių minučių vaizdo įrašas iš 2023 metų, darytas Geltonojoje jūroje, kuriame neatpažintas objektas, kaip nurodoma, trikdė karinių elektrooptinių ir infraraudonųjų spindulių jutiklių darbą. Kitas vaizdo įrašas iš 2020 metų virš Atlanto apibūdina objektą, primenantį vadinamąjį jellyfish tipo UAP, nereguliarios formos darinį su keliomis plonomis struktūromis apačioje.

    Ką reiškia UAP ir kodėl tai viešinama?

    Pentagonas pastaraisiais metais vis dažniau vartoja terminą neatpažinti anomalūs reiškiniai, pabrėždamas, kad jis apima ne tik galimus objektus ore, bet ir reiškinius jūroje ar kosmose. Viešinimas dažniausiai grindžiamas skaidrumo ir atskaitomybės argumentais, tačiau dalis informacijos dėl nacionalinio saugumo vis tiek lieka redaguojama.

    Ekspertai pabrėžia, kad daugelyje atvejų tokie pranešimai nereiškia nežemiškos kilmės patvirtinimo, o dažniau atspindi ribotą duomenų kokybę, jutiklių paklaidas, neįprastas atmosferos sąlygas ar dar neidentifikuotus įprastos technikos atvejus. Vis dėlto incidentai prie strateginių objektų ir pranešimai apie jutiklių sutrikdymą JAV institucijoms išlieka svarbūs dėl galimų žvalgybinių ar saugumo grėsmių.

  • Valgoma gėlė, kuri gelbsti cukinijas: sodininkai sako, kad kenkėjai traukiasi patys

    Vasariniai moliūgai ir cukinijos daugeliui daržininkų yra tikras loterijos bilietas: vienais metais derlius užverčia, kitais augalai skursta dėl kenkėjų ir prasto apdulkinimo. Vienas paprastas sprendimas, kurį vis dažniau mini ir daržininkystės ekspertai, yra nasturtės, Lietuvoje geriau žinomos kaip sėjamosios nasturtės. Tai valgoma, lengvai auginama gėlė, kuri gali padėti cukinijoms augti stabiliau.

    Sėjamosios nasturtės vertinamos kaip vadinamasis gaudyklinis augalas, nes dalį kenkėjų jos vilioja labiau nei pagrindinė kultūra. Praktikoje tai reiškia, kad amarai neretai pirmiausia apninka būtent nasturtes, o ne cukinijų lapus. Dar svarbiau tai, kad nasturtės gali atitraukti ir moliūginių augalų kenkėjus, kurie ypač greitai silpnina lapiją ir mažina derliaus potencialą.

    Kitas ryškus nasturčių privalumas yra poveikis sodo ekosistemai. Žydinčios nasturtės pritraukia apdulkintojus, o tai cukinijoms kritiška, nes be pakankamo apdulkinimo vaisiai dažnai užmezgami prastai arba deformuojasi. Be to, žiedai vilioja ir naudingus vabzdžius, kurie minta amarais, todėl kenkėjų spaudimas gali mažėti natūraliai.

    Lengva auginti, tinka ir mažam plotui

    Nasturtės laikomos vienomis lengviausiai auginamų vienmečių gėlių. Jos pakankamai gerai auga ir ne itin derlingoje dirvoje, dažniausiai nereikalauja gausaus tręšimo, o geriausiai jaučiasi saulėtoje vietoje, nors pakenčia ir dalinį pavėsį. Dėl to jos dažnai pasirenkamos daržuose, kur norisi sprendimų su mažiau priežiūros.

    Jei vietos mažai, nasturtes galima auginti ir vertikaliai, leidžiant joms lipti atramomis ar grotelėmis. Priklausomai nuo veislės, jos gali būti svyrančios arba kompaktiškesnės, todėl nesunku pritaikyti tiek lysvėms, tiek pakeltoms daržo dėžėms ar didesniems vazonams.

    Valgomi lapai, žiedai ir sėklos

    Nasturtės vertinamos ne tik dėl naudos darže, bet ir dėl to, kad tai visiškai valgomas augalas. Valgomi tiek žiedai, tiek lapai, o kai kuriose tradicijose naudojamos ir nesubrendusios sėklos. Skonis dažniausiai apibūdinamas kaip pipiriškas, primenantis švelnesnius prieskoninius žalumynus.

    Švieži žiedai dažnai dedami į salotas dėl spalvos ir aštresnės natos, o didesni lapai tinka suktinukams ar įdarams. Brandesnius lapus galima sutrinti į padažus ar naudoti kaip špinatų alternatyvą termiškai apdorotuose patiekaluose. Taip nasturtės tampa praktišku pasirinkimu tiems, kurie nori, kad augalai darže būtų ir gražūs, ir naudingi.

    Daržininkai, planuojantys nasturtes šalia cukinijų, paprastai siekia dviejų tikslų: sumažinti kenkėjų žalą ir padidinti apdulkinimą. Nors nė vienas augalas nėra stebuklingas skydas nuo visų problemų, nasturtės dažnai įvardijamos kaip viena paprasčiausių, mažiausiai rizikingų ir kartu estetiškai maloniausių priemonių, padedančių sustiprinti moliūginių augalų sezoną.