CP v2

Blog

  • Iranas grasina dėl Hormūzo, rialas krenta iki dugno: JAV teigia, kad nafta beveik nebeišplaukia

    Iranas grasina dėl Hormūzo, rialas krenta iki dugno: JAV teigia, kad nafta beveik nebeišplaukia

    Iranas pareiškė išlaikantis visišką Hormūzo sąsiaurio kontrolę, nors Vašingtonas tvirtina, kad Teheranas rugsėjį neeksportavo nė vieno naftos barelio. Tuo pat metu šalyje gilėja ekonominis spaudimas: rialas pasiekė rekordines žemumas, o naftos sektoriuje įvyko vadovybės pokyčių.

    Irano kariuomenės atstovai teigė, kad „visi judėjimai Hormūze yra Islamo Respublikos ginkluotųjų pajėgų kontroliuojami“. Ši retorika pasirodė po pranešimų apie pasikeitusią JAV taktiką regione ir suintensyvėjusią sankcijų vykdymo kontrolę, kuri tiesiogiai smogia Irano valiutos stabilumui ir biudžeto pajamoms.

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas socialiniuose tinkluose rašė, kad rugsėjį Iranas nepakrovė nė vieno žalios naftos krovinio į tanklaivius, o administracija esą „atkerta režimui svarbiausią pajamų šaltinį“. Teheranas tokius pareiškimus vertina kaip spaudimo kampanijos dalį, tačiau pripažįsta, kad eksportui daromi trikdžiai yra realūs.

    Rialo smukimas ir signalai iš naftos sektoriaus

    Irano žiniasklaidoje pasirodė informacija apie naftos ministro Mohseno Paknejado atsistatydinimą, kuris oficialiai aiškintas „šeimos ir asmeniniais motyvais“. Vis dėlto rinkoje ir politiniuose užkulisiuose stiprėja prielaidos, kad tikroji priežastis gali būti susijusi su naftos srautų kritimu ir nebeužtikrinamomis valstybės finansinėmis reikmėmis.

    Prieš paskelbiant apie pasitraukimą, ministras tvirtino, kad pajamos už jau parduotą naftą bus surinktos, o procesas tęsis. Naujas laikinasis vadovas žadėjo didinti gavybą ir ieškoti naujų eksporto strategijų, tačiau sankcijų sąlygomis tai dažniausiai reiškia brangesnę logistiką, didesnes nuolaidas pirkėjams ir didesnę riziką tiekėjų grandinėje.

    Valiutų rinkoje fiksuota, kad euras neoficialioje Irano rinkoje perkopė 300 000 tomanų ribą, o JAV doleris pasiekė 270 000 tomanų lygį. Irano oficiali valiuta yra rialas, o vienas tomanas lygus 10 rialų, todėl gyventojai kasdieniuose atsiskaitymuose dažnai remiasi būtent tomanų skaičiavimu, kuris aiškiau atspindi infliacijos mastą.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, per kurį tradiciškai keliauja didelė dalis Persijos įlankos naftos ir suskystintų dujų. Bet kokie ribojimai ar grasinimai uždaryti sąsiaurį paprastai akimirksniu didina rizikos premiją pasaulinėse energijos kainose, nes rinkos vertina ne tik faktinius sutrikimus, bet ir grėsmės tikimybę.

    Nors Iranas dažnai pabrėžia savo galimybes daryti įtaką laivybai, praktiškai tokie veiksmai būtų rizikingi pačiam Teheranui dėl galimos karinėje ir diplomatinėje plotmėje išaugusios reakcijos. Dėl to pastaraisiais metais dažniau kalbama apie tikslinius incidentus, laivybos trikdymą ar netiesioginį spaudimą, o ne apie ilgalaikį visišką sąsiaurio užblokavimą.

    Auganti įtampa ir derybų sąlygos

    JK Jūrų prekybos operacijų agentūra pranešė, kad nuo spalio 2 dienos Hormūzo sąsiauryje arba Adeno įlankoje buvo fiksuojama bent po vieną ataką per dieną. Tokie pranešimai rinkoms yra ypač jautrūs, nes didina draudimo kaštus, keičia maršrutus ir gali sulėtinti krovinių pristatymą.

    Irano aukščiausi kariniai pareigūnai perspėjo, kad naujo konflikto atveju atsakas būtų „griežtesnis nei anksčiau“, o liepsnos esą paliestų visus. Tuo pat metu užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi užsienio diplomatams Teherane teigė, kad konfliktas neturi karinio sprendimo ir akcentavo derybų būtinybę.

    „Tik derybos, paremtos teisingumu ir sąžiningumu, gali atverti kelią šio konflikto pabaigai“, – sakė Abbasas Araghchi.

    Pasak jo, sąsiauris galėtų būti visiškai atvertas ir laivyba atkurta per septynias dienas, jei būtų įvykdytos Teherano sąlygos ir atšauktos „priešiškos priemonės“. Parlamento vadovas Mohammadas Bagheris Ghalibafas taip pat tvirtino, kad Iranas gavo pasiūlymų iš Vašingtono per tarpininkus, tačiau vienpusiški reikalavimai esą nebus priimtini.

    Energetikos analitikai pažymi, kad net ir daliniai naftos eksporto sutrikimai Iranui yra ypač skausmingi dėl biudžeto priklausomybės nuo energijos išteklių pajamų. Kuo labiau stringa eksportas, tuo labiau spaudžiama valiuta, sparčiau brangsta importas ir auga socialinė įtampa, kurią valdžia bando amortizuoti tiek politiniais pareiškimais, tiek derybų signalais.

  • Juodojoje jūroje liepsnojo grūdų laivas: pranešama apie dronų smūgį, yra žuvusių

    Juodojoje jūroje liepsnojo grūdų laivas: pranešama apie dronų smūgį, yra žuvusių

    Pirmadienio popietę Juodojoje jūroje, už Rumunijos teritorinių vandenų ribų, užsidegė grūdus gabenęs krovininis laivas. Rumunijos žiniasklaida pranešė, kad per gaisrą žuvo du žmonės, dar 11 buvo sužeisti.

    Pasak Rumunijos pareigūnų, sužeistieji buvo laivo „Royad Mammadov“ įgulos nariai. Vietos kanalai, įskaitant „Digi24“, skelbė, kad tai – su Turkijos vėliava plaukiojantis laivas, tačiau incidento aplinkybės tiriamos.

    Rumunijos televizija „PRO TV“ nurodė, kad laivą galėjo kliudyti vienas ar du dronai, tačiau Rumunijos institucijos viešai nepatvirtino, jog gaisrą sukėlė būtent bepiločio orlaivio smūgis. Tarnybos aiškinasi, ar laive kilo sprogimas, ar ugnis prasidėjo dėl kitų priežasčių.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad tai buvęs smūgis dviem Rusijos dronais į civilinį laivą neutraliose vandenyse. Jo teigimu, laivas gabeno kukurūzus ir priklausė Turkijos interesams.

    „Ukraina ne kartą siūlė konkrečius žingsnius įtampai mažinti ir saugumui Juodojoje jūroje užtikrinti, buvo ir trečiųjų šalių siūlymų. Tačiau Rusija renkasi terorą ir civilinių laivų skandinimą“, – sakė V. Zelenskis.

    Jo teigimu, incidentai jūroje tiesiogiai veikia pasaulinį maisto saugumą, nes Juodoji jūra išlieka vienu svarbiausių grūdų eksporto kelių regione. Po to, kai Rusija pasitraukė iš Juodosios jūros grūdų iniciatyvos, rizika komercinei laivybai ir draudimo kaštai išaugo, o atakos prieš uostų infrastruktūrą ir laivus tapo dažnesnės.

    Įvykis fiksuotas tuo metu, kai NATO rytiniame flange, įskaitant Rumuniją, daugėja pranešimų apie įskridusius ar netoli sienų nukritusius bepiločius orlaivius. Rumunija ir Turkija yra NATO narės, todėl kiekvienas toks incidentas kelia papildomų saugumo ir eskalacijos rizikų.

    Rugpjūtį Rumunijos naikintuvas sunaikino sprogmenimis pakrautą jūrinį droną netoli didelio Juodosios jūros dujų projekto, o keliomis valandomis anksčiau kitas dronas buvo įskridęs į Rumunijos oro erdvę ir nukritęs prie Ukrainos sienos. Tuomet Rumunijos prezidentas Nicuşoras Danas kaltino Rusiją ir kalbėjo apie neatsakingų incidentų eskalaciją.

    Šiuo metu laivo gaisro priežastys ir tikslus incidento scenarijus dar tikslinami. Pareigūnai vertina turimą informaciją, o visuomenei žadama pateikti daugiau detalių, kai tik bus patvirtinti tyrimo duomenys.

  • Savivaldybėms atsiveria 60 tūkst. eurų parama: kam ji skirta ir kaip nepraleisti šanso

    Lietuvos savivaldybės netrukus galės pretenduoti į iki 60 tūkst. eurų paramą, skirtą parengti energetikos ir klimato investicijų koncepcijas. Parama teikiama per European City Facility (EUCF), o pirmasis naujo etapo kvietimas planuojamas 2026 metais spalį.

    Bendra naujojo etapo suma siekia 11,1 mln. eurų, o finansavimas numatytas 185 vietos valdžios institucijoms Europoje per tris kvietimus. Iniciatyva finansuojama pagal Europos Sąjungos LIFE programą, orientuotą į aplinkos ir klimato politikos sprendimus.

    Kam skirta ši parama?

    EUCF finansavimas skirtas ne pačioms statyboms ar įrangos pirkimui, o pasirengimui: techniniams, ekonominiams ir finansiniams skaičiavimams, galimybių studijoms ir investicijų koncepcijoms. Tai ypač aktualu savivaldybėms, kurios turi idėjų, bet dar neturi pakankamai resursų jas pagrįsti taip, kad būtų galima pritraukti didesnį investicinį finansavimą.

    Praktikoje tai gali reikšti parengtus skaičiavimus ir dokumentus, reikalingus sprendimams dėl viešųjų pastatų modernizavimo, atsinaujinančios energijos integravimo ar energijos vartojimo efektyvumo didinimo. Tokios koncepcijos dažnai tampa pagrindu siekiant ES fondų, nacionalinių programų ar finansų institucijų lėšų.

    Kokiems projektams galima ruoštis?

    Parama gali būti naudojama įvairioms tvarios energetikos kryptims, įskaitant viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimą, vietinės atsinaujinančios energijos gamybos sprendinius ar energijos sistemų modernizavimą. Taip pat gali būti vertinami centralizuoto šilumos ir vėsinimo, vietinio šildymo ir vėsinimo planavimo scenarijai.

    Svarbi EUCF logika yra galimybė planuoti ne pavienius, o kompleksinius sprendimus, apimančius didesnes teritorijas ar kvartalus. Vienoje koncepcijoje gali būti vertinami keli susiję klausimai, pavyzdžiui, pastatų renovacija, šilumos tiekimas, gatvių apšvietimas, atsinaujinančios energijos gamyba ar elektromobilių įkrovimo infrastruktūra.

    Įsipareigojimai ir reali nauda savivaldybėms

    EUCF parama koncepcijai parengti nereiškia, kad savivaldybė privalės iš karto įgyvendinti investiciją savo lėšomis. Vis dėlto savivaldybė įsipareigoja parengti investicijų koncepciją, dalyvauti jos vertinimo procese ir dvejų metų stebėsenoje, susijusioje su parengtos koncepcijos panaudojimu.

    Priemonė ypač aktuali mažoms ir vidutinėms savivaldybėms, kurioms dažnai trūksta administracinių ir finansinių pajėgumų užsakyti išsamias studijas. 60 tūkst. eurų šiame etape gali tapti praktiniu tiltu nuo idėjos iki investuotojams ir finansuotojams aiškiai pagrįsto projekto.

    EUCF skelbia, kad ankstesniuose etapuose nuo 2019 metų parama pasinaudojo daugiau kaip 400 vietos valdžios institucijų Europoje. Nurodoma, kad pirmųjų 330 institucijų parengtų koncepcijų planuojamų investicijų bendra vertė siekė apie 32 mlrd. eurų, o apie 1,8 mlrd. eurų jau buvo užsitikrinta.

    Artėjant 2026 metais spalio kvietimui, savivaldybėms rekomenduojama iš anksto įsivertinti prioritetines problemas ir projektų brandą. Kuo aiškesnė pradinė kryptis ir duomenys apie energijos vartojimą, infrastruktūros būklę bei planuojamą poveikį, tuo lengviau parengti konkurencingą paraišką ir vėliau greičiau judėti link realių investicijų.

  • Šiluva tampa tarptautiniu traukos centru: pirmasis religinio turizmo forumas Lietuvoje

    Raseiniuose ir Šiluvoje spalio 1–2 dienomis surengtas pirmasis Lietuvoje tarptautinis religinio turizmo forumas „Tikėjimas, paveldas ir turizmas“. Renginys subūrė turizmo paslaugų teikėjus, kelionių organizatorius, piligrimystės centrų, Bažnyčios, savivaldybių ir valstybės institucijų atstovus.

    Forumo tikslas buvo praktiškas: Lietuvos sakralinio paveldo vietas, tokias kaip Šiluva, Kryžių kalnas, Žemaičių Kalvarija ir Tytuvėnai, aiškiau ir patraukliau pristatyti užsienio rinkoms. Nors šios vietovės gerai žinomos Lietuvos keliautojams, tarptautiniams turistams jos dažnai dar nėra įtrauktos į įprastus maršrutus.

    Į renginį užsiregistravo per 100 dalyvių, vyko konferencija, diskusijos, turizmo pasiūlymų pristatymai ir verslo susitikimai. Antrąją dieną svečiai dalyvavo pažintiniame ture po svarbiausias sakralines vietas, kad galėtų įvertinti maršrutų logistiką ir patirtis realiomis sąlygomis.

    Religinis turizmas vis dažniau vertinamas kaip platesnė kelionių kryptis, apjungianti piligrimystę, istorijos, architektūros, meno ir tradicijų pažinimą. Praktikoje tai reiškia, kad atvykę lankytojai naudojasi gidų paslaugomis, renkasi nakvynę, lankosi muziejuose ir palieka pajamas vietos verslams, todėl savivaldybėms svarbus tampa ne tik srautas, bet ir lankytojų patirties kokybė.

    Renginio dalyvius pasveikino Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, Raseinių rajono savivaldybės meras Arvydas Nekrošius ir ekonomikos ir inovacijų ministro patarėjas Artūras Pekauskas. Forume akcentuota, kad tarptautinei auditorijai svarbiausia aiški informacija, patogus susisiekimas, patikimi vietos partneriai ir paslaugų prieinamumas skirtingoms keliautojų grupėms.

    „Šiluva mums yra ypatinga vieta, kuria norime pasidalyti su atvykstančiais į Lietuvą. Tikiuosi, kad pažintys ir pokalbiai virs konkrečiomis kelionėmis, o svečiai mūsų krašte ras priežasčių pasilikti ilgiau ir sugrįžti“, – sakė meras Arvydas Nekrošius.

    Organizatorių teigimu, kelias iki forumo buvo nuoseklus: Raseinių rajono atstovai jau ne vienus metus bendradarbiauja su Europos piligrimystės centrais ir kartu su kaimyninėmis savivaldybėmis plėtoja „Malonių kelią“. Tarptautiniai ryšiai užmegzti dalyvaujant religinio turizmo dirbtuvėse Fatimoje, o tai atvėrė galimybę į Lietuvą pakviesti užsienio partnerius.

    Forume apie tendencijas ir keliautojų lūkesčius kalbėjo ir užsienio pranešėjai, pabrėžę, kad religinė kelionė šiandien dažnai planuojama kaip kultūrinė patirtis. Tai reiškia didesnį poreikį profesionaliai interpretacijai, daugiakalbei informacijai, iš anksto rezervuojamoms paslaugoms ir aiškiai suformuotiems maršrutams.

    Diskusijoje apie tikėjimo kelius Europoje dėmesys sutelktas į tvarumą ir pusiausvyrą tarp lankytojų srautų ir šventovių ramybės. Akcentuota, kad svarbu atliepti skirtingų keliautojų poreikius, išlaikant pagarbą vietai ir vietos bendruomenių kasdienybei.

    Po konferencijos surengti 98 verslas verslui susitikimai, kuriuose kelionių organizatoriai ir paslaugų teikėjai aptarė konkrečius maršrutus, grupių poreikius, nakvynę, transportą ir gidų paslaugas. Organizatorių vertinimu, būtent tokie tiesioginiai susitarimai dažniausiai ir lemia, ar vietovė atsiras tarptautinėse kelionių programose.

    Forumas baigtas pažintiniu turu į Šiluvos šventovę, Kryžių kalną, Žemaičių Kalvariją ir Tytuvėnų bernardinų vienuolyną. Daliai svečių programa pratęsta ir Vilniuje, siekiant parodyti, kaip religinis paveldas gali būti pristatomas kaip vientisas pasakojimas, jungiantis skirtingas Lietuvos vietas.

    Renginį organizavo Raseinių rajono savivaldybė, Šiluvos šventovė ir VšĮ „Atrask Raseinius“, partneriais tapo Ekonomikos ir inovacijų ministerija, nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“, Užsienio reikalų ministerija ir „Malonių kelias“. Organizatoriai teigia, kad užmegzti ryšiai turėtų virsti naujomis programomis ir ilgesne keliautojų viešnage regione.

  • VMU meta gelbėjimosi ratą šildymo sezonui: aukcionuose iškart dar 48 tūkst. kietmetrių biokuro

    Valstybinių miškų urėdija (VMU) skelbia didinanti biokuro gamybai tinkamos medienos žaliavos pasiūlą, reaguodama į įtampą biokuro rinkoje ir Vyriausybės numatytas priemones. Pasak urėdijos, tikslas yra greičiau papildyti rinką žaliava ir prisidėti prie stabilesnių energijos išteklių kainų artėjant šildymo sezonui.

    VMU teigia mobilizuojanti visus biokuro žaliavos gamybos rezervus, kad į rinką patektų daugiau tinkamų sortimentų ir miško kirtimo liekanų. Tokia žaliava paprastai naudojama biokurui, kuris šilumos ūkyje tampa vienu svarbiausių vietinių energijos šaltinių.

    Artimiausiuose 2026 metais spalio 5–9 dienomis vyksiančiuose aukcionuose trumpalaikėms sutartims sudaryti VMU papildomai pateikė 48 tūkst. kietmetrių biokuro gamybai naudojamos žaliavinės medienos sortimentų ir miško kirtimo liekanų. Urėdijos vertinimu, tai turėtų suteikti rinkos dalyviams galimybę dar šiais metais sudaryti sutartis dėl papildomų kiekių.

    „Tokiu būdu rinkos dalyviai turi galimybę dar šiais metais sudaryti sutartis dėl papildomų žaliavos kiekių įsigijimo“, – teigia VMU.

    VMU pabrėžia, kad didindama parduodamos žaliavos kiekius siekia efektyviau panaudoti valstybiniuose miškuose paruoštus medienos išteklius. Kartu, urėdijos vertinimu, didesnė pasiūla gali padėti energijos išteklių rinkos stabilumui ir sklandesniam pasirengimui šildymo sezonui.

    Šilumos sektoriuje biokuro kainą paprastai lemia keli veiksniai: žaliavos pasiūla, logistika, sandėliavimo galimybės ir sezoniškumas, kai rudenį ir žiemą paklausa išauga. Todėl papildomi aukcionuose siūlomi kiekiai rinkai dažniausiai yra svarbūs ne tik gamintojams, bet ir savivaldybių šilumos tiekėjams, planuojantiems kuro atsargas bei sutartinius įsipareigojimus.

  • Alytuje atveria 5 mln. eurų centrą: žada moderniausią Lietuvoje žaliųjų inovacijų erdvę

    Spalio 8 dieną Alytuje atidaromas Kauno kolegijos Maisto ir sveikos gyvensenos ekscelencijos centras. Projektas pristatomas kaip daugiau nei 5 000 000 eurų vertės investicija, skirta sustiprinti taikomųjų tyrimų ir eksperimentinės plėtros galimybes Pietų Lietuvoje.

    Pagrindinis centro akcentas – 800 kvadratinių metrų žaliųjų inovacijų erdvė ir specializuotų laboratorijų kompleksas. Tikslas – vienoje vietoje sujungti tyrimus, produktų kūrimą ir bendradarbiavimą su verslu, kad sprendimai kuo greičiau pasiektų rinką.

    Visa maisto inovacijų grandinė

    Centre planuojama vykdyti visą maisto inovacijų ciklą: nuo augalų auginimo kontroliuojamoje, sensoriais aprūpintoje aplinkoje iki žaliavos ir galutinių produktų tyrimų. Numatyti mikrobiologiniai, genetiniai, molekuliniai, chromatografiniai ir cheminiai tyrimai, taip pat bioaktyviųjų savybių vertinimas.

    Tokios infrastruktūros logika atitinka pastarųjų metų Europos Sąjungos kryptį stiprinti maisto sistemų atsparumą ir kurti didesnę pridėtinę vertę vietoje. Praktikoje tai reiškia daugiau dėmesio tvarioms žaliavoms, tiksliam auginimo valdymui ir moksliškai pagrįstų funkcinių produktų kūrimui.

    Duomenys, skaitmenizacija ir DI

    Centro šiltnamio zonos ir laboratorijos sudarys sąlygas ne tik tirti žaliavą, bet ir valdyti auginimo parametrus, stebėti pokyčius bei vertinti poveikį. Tokiu būdu sprendimai gali būti kuriami duomenų pagrindu, o tai ypač svarbu siekiant pakartojamumo ir patikimų rezultatų.

    Planuojama, kad infrastruktūra bus naudojama tarpdisciplininiams darbams, apimantiems augalininkystę, maisto technologijas, biomedicininius tyrimus ir skaitmenizaciją. Tekste akcentuojamas ir DI taikymas, kuris šiandien vis dažniau pasitelkiamas duomenų analizei, procesų optimizavimui ir kokybės kontrolei.

    Atidarymo renginys ir dalyviai

    Atidarymo renginys vyks spalio 8 dieną 10 valandą Alytuje, Studentų g. 17. Numatyta preliminari renginio trukmė – apie 2 valandos, o suderinus laiką bus galima apžiūrėti centro erdves.

    Organizatoriai nurodo, kad renginyje dalyvaus Kauno kolegijos direktorius dr. Andrius Brusokas, projekto vadovė dr. Inga Stravinskienė, Prezidento patarėjas dr. Saulius Olencevičius, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė bei Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.

  • Ar įmanoma kuras po 1,20 euro už litrą? Skaičiavimai rodo, kas turėtų nutikti didmeninėje rinkoje

    Diskusijos apie kurą po 1,20 euro už litrą vėl grįžta į viešumą, tačiau tokiai kainai neužtenka vien politinių pažadų ar degalinių sprendimų. Galutinę kainą lemia žaliavinės naftos kaina, degalų didmeninė rinka, mokesčiai ir maržos, o svarbiausias kintamasis dažniausiai yra būtent didmena.

    Pagal Lenkijoje taikomą maksimalios degalų kainos mechaniką, degalinėse galutinė suma siejama su didmenine kaina, prie jos pridedant leistiną maržą ir pridėtinės vertės mokestį. Skaičiavimų logika paprasta: norint matyti 1,20 euro kainą švieslentėje, pirmiausia reikalingas ryškus kritimas didmeninėje grandyje.

    Kokia didmeninė kaina reikalinga?

    Originaliame tekste minima riba yra 5,19 zloto už litrą, kurią, pagal pateiktą skaičiavimo modelį, būtų galima pasiekti tada, jei didmeninė benzino ir dyzelino kaina kristų maždaug iki 4,51 zloto už litrą. Konvertuojant į eurus, tai atitinka apie 1,20 euro galutinę kainą ir apie 1,05 euro didmeninę kainą už litrą.

    Tam, kad didmeninė kaina pasiektų tokį lygį, benzinas turėtų pigti maždaug 1,47 zloto už litrą, o dyzelinas apie 2,43 zloto už litrą. Eurais tai yra apytikriai 0,34 euro benzino ir 0,56 euro dyzelino kritimas didmenoje, lyginant su tekste nurodytomis tuo metu galiojusiomis kainomis.

    Kodėl tai šiandien mažai tikėtina?

    Tekste pabrėžiama, kad naftos ir degalų rinkai didelę įtaką daro geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri tradiciškai didina kainų svyravimus ir rizikos premiją. Kai rinka vertina galimus tiekimo trikdžius, didmeninės kainos paprastai krenta lėčiau arba išvis nekrenta net ir tuomet, kai trumpam atslūgsta paklausa.

    Be to, papildomi veiksniai, tokie kaip atakos prieš perdirbimo infrastruktūrą ar logistikos grandinių sutrikimai, tiesiogiai mažina degalų pasiūlą regione. Tokiais atvejais brangti gali ne tik žaliavinė nafta, bet ir perdirbti produktai, o tai ypač jaučiama dyzelino segmente.

    „Prašau sumažinti kuro kainą iki 5,19 zloto“, – sakė Karolis Navrockis, kreipdamasis į premjerą Donaldą Tuską.

    Praktikoje net ir tada, kai kurioje nors degalinėje trumpam pasirodo ypač žema kaina, ji dažnai būna lokali ir susijusi su konkurencine kova, pasienio specifika ar trumpalaikėmis akcijomis. Visos rinkos mastu tvariai išlaikyti apie 1,20 euro už litrą lygį būtų įmanoma tik esant gerokai žemesnei didmenai ir ramesnei situacijai naftos rinkoje.

    Kol didmeninės benzino ir dyzelino kainos išlieka aukštesnės nei maždaug 1,05 euro už litrą, o geopolitinė rizika pasaulyje nemažėja, scenarijus su 1,20 euro kaina degalinėse išlieka labiau teorinis nei realiai pasiekiamas artimiausiu metu.

  • Varšuvos–Radomo oro uostas peržengė 100 000 keleivių ribą: rugsėjį augo 41 proc.

    Varšuvos–Radomo oro uostas šiemet peržengė simbolinę 100 000 aptarnautų keleivių ribą. Apie tai pranešė Lenkijos oro uostai (Polskie Porty Lotnicze, PPL), apibendrinę rugsėjo rezultatus.

    Rugsėjį oro uostu pasinaudojo 18 490 keliautojų – tai 41 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Reguliarių ir užsakomųjų skrydžių segmente atlikta 106 skrydžių operacijos, kuriomis naudojosi 18 318 keleivių.

    Iš Radomo keleiviai daugiausia skrido atostogų ir miesto krypčių maršrutais, tarp jų – į Antaliją, Romą, Larnaką, Tiraną, Burgasą, Hurgadą ir Tel Avivą. PPL teigimu, geras lėktuvų užpildymas išliko ir pasibaigus intensyviausiam vasaros sezonui.

    Bendras rugsėjo skrydžių operacijų skaičius siekė 235. Be keleivinių reisų, oro uoste buvo 104 mokomieji bei bendrosios aviacijos skrydžiai, o dar 25 operacijos priskirtos kitam eismui, įskaitant specialiuosius užsakomuosius reisus, vyriausybinius skrydžius ir orlaivių perdislokavimą.

    Oro uosto vadovas Rafałas Siankowskis pažymėjo, kad keleivių srautai išlieka stabilūs ir po moksleivių atostogų, o tai esą rodo tvaresnį susidomėjimą pasiūla. Jis taip pat atkreipė dėmesį į nuoseklią mokomųjų skrydžių veiklą, kuri gali rodyti platesnį oro uosto pritaikomumą.

    „Labai geras lėktuvų užpildymas leido peržengti 100 000 keleivių ribą, o tai patvirtina, kad keliautojai vertina patogumą ir sklandų aptarnavimą mūsų oro uoste“, – sakė Rafałas Siankowskis.

    Rugsėjį PPL ir Radomo miesto savivaldybė pasirašė susitarimą, kuriuo siekiama sukurti stabilesnį bendradarbiavimo modelį ir pritraukti naujų investuotojų. Šis žingsnis siejamas su vadinamąja hibridine strategija, orientuota į pajamų diversifikavimą ir veiklas, kurios neapsiriboja vien keleivių aptarnavimu.

    Tarp krypčių, kurias PPL įvardija kaip svarbias tolesnei plėtrai, minimos MRO paslaugos, krovinių infrastruktūra bei aviacijos mokymo veikla. Pasak bendrovės, vyksta pokalbiai su techninės priežiūros, logistikos ir mokymo sektorių atstovais, galinčiais investuoti oro uosto teritorijoje.

    Kas lemia tokią kryptį?

    Europos regioniniuose oro uostuose vis dažniau akcentuojamas mišrus veiklos modelis, kai keleivinius srautus papildo orlaivių techninė priežiūra, krovinių logistika ir mokymai. Tokios veiklos paprastai mažiau priklauso nuo sezoniškumo ir gali užtikrinti stabilesnes pajamas.

    Varšuvos–Radomo atvejis rodo siekį sustiprinti oro uosto vaidmenį kaip platesnės aviacijos ekosistemos dalį, o ne vien alternatyvą didžiajam Varšuvos oro uostui. Vis dėlto ilgalaikį rezultatą lems vežėjų pasiūla, maršrutų tęstinumas ir investicijų pritraukimo tempas.

  • „Tauron“ įsigijo 21 MW vėjo elektrinės projektą: kur Lenkijoje iškils Myślibórz parkas

    Lenkijos energetikos grupės „Tauron“ atsinaujinančios energetikos bendrovė „Tauron Zielona Energia“ įsigijo 21 MW galios vėjo elektrinės projekto bendrovę „Myślibórz Wind Farm“. Apie sandorį pranešė projektą vystžiusi „European Energy“, iki šiol rengusi projektą statyboms.

    Planuojamas Myślibórz vėjo parkas bus statomas šiaurės vakarų Lenkijoje. Projektą numatyta įgyvendinti su šešiomis „Vestas“ V126 turbinomis, kurių kiekvienos galia siekia 3,5 MW.

    „European Energy“ modelis dažnas atsinaujinančios energetikos rinkoje: įmonė išvysto projektą iki parengties statyboms ir tuomet jį parduoda investuotojui ar energetikos grupei. Toks sandoris leidžia vystytojui išlaisvinti kapitalą ir tęsti naujų projektų portfelio plėtrą.

    „Matome geras galimybes toliau vystyti projektus, kurie gali pateikti naujų atsinaujinančios energetikos galių Lenkijos rinkai“, – sakė „European Energy“ viceprezidentė ir regiono vadovė Vidurio Europai Olga Sypuła.

    Bendrovė taip pat priminė, kad 2025 metais „Enea Nowa Energia“ pardavė šešis veikiančius vėjo parkus, kurių bendra galia siekė 84,5 MW. Toks aktyvumas rodo, kad Lenkijos vėjo energetikos projektų rinka išlieka likvidi, o portfeliai pereina iš vystytojų į operatorius, galinčius užtikrinti statybų ir eksploatacijos finansavimą.

    „Tauron Zielona Energia“ grupėje atsakinga už atsinaujinančių išteklių projektų parengimą, plėtrą ir įsigijimus. Vienu svarbiausių jos vystomų projektų laikomas Miejska Górka vėjo parkas: 190 MW galia ir 53 vėjo turbinos.

    Tokie įsigijimai atspindi platesnę tendenciją Lenkijoje, kur didieji energijos tiekėjai ir gamintojai spartina perėjimą prie atsinaujinančių išteklių. Vėjo parkų projektų pirkimas dažnai leidžia greičiau didinti žaliąsias galias nei pradėti vystymą nuo nulio, ypač kai projektas jau turi pagrindinius leidimus ir yra parengtas statybų etapui.

  • PiS mokesčių planas kainuotų apie 12 mlrd. eurų: žada mažesnę sveikatos įmoką verslui

    Lenkijos opozicinė partija PiS pristato mokesčių planą, kurio įgyvendinimas, autoriaus skaičiavimais, valstybei kainuotų apie 12 mlrd. eurų. Viena pagrindinių priemonių – grąžinti sveikatos draudimo įmokos taisykles į ankstesnį modelį, kad daliai verslo mokėjimai sumažėtų.

    Mokesčių plano autorius dr. hab. Mariusz Andrzejewski Lenkijos žiniasklaidai aiškino, kad pokyčiai labiausiai paliestų individualiai dirbančius ir smulkųjį verslą. Pasak jo, tikslas – padidinti verslo investicijas ir kartu sumažinti spaudimą įmonių pinigų srautams.

    Sveikatos įmoka: grįžimas prie ankstesnės tvarkos

    PiS siūlo atsisakyti po pastarųjų reformų įvesto sprendimo, kai sveikatos įmoka labiau priklauso nuo pajamų ir pasirinktos apmokestinimo formos. Vietoje to būtų grįžtama prie fiksuotesnio, labiau prognozuojamo mokėjimo principo, kuris, pasak plano rengėjų, leistų daugeliui mokėti mažiau.

    Kaip pavyzdį M. Andrzejewski nurodė atvejį, kai dirbantysis pagal vadinamąjį vienodą tarifą dabar per metus sumoka daugiau nei 3 200 eurų, o po pakeitimų mokėtų kiek daugiau nei 1 100 eurų. Kituose režimuose, teigiama, mėnesio sutaupymai galėtų siekti maždaug 80–160 eurų.

    „Siūlome grįžti prie ankstesnių sveikatos įmokos taisyklių – fiksuoto mokėjimo modelio, kad verslas mokėtų pastebimai mažiau“, – sakė Mariusz Andrzejewski.

    Kaina biudžetui ir argumentai apie šešėlį

    Planas pristatomas pripažįstant, kad jam reikėtų didelių viešųjų finansų resursų – apie 12 mlrd. eurų. Kartu teigiama, kad dalį sumos būtų galima kompensuoti mažinant šešėlinę ekonomiką ir gerinant mokesčių surinkimą.

    Autorius remiasi vertinimu, kad šešėlis Lenkijoje sudaro apie 18 proc. bendrojo vidaus produkto. Jo skaičiavimu, tai reikštų šimtus milijardų eurų ekonominės veiklos, kuri, sumažinus šešėlį, galėtų labiau prisidėti prie biudžeto pajamų.

    Investicijos ir deficitas – jautriausios vietos

    PiS mokesčių plano logika paremta prielaida, kad verslas, gavęs daugiau aiškumo ir mažesnę mokestinę naštą, aktyviau investuos. M. Andrzejewski tvirtino, kad vien vartojimo augimo neužtenka, o investicijų dalies didinimas iki daugiau nei 20 proc. BVP būtų reikšmingas postūmis ekonomikai.

    Tačiau diskusijose neišvengiamai grįžtama prie valstybės deficito ir sveikatos sistemos finansavimo. Planą pristatant pabrėžiama, kad sveikatos apsaugai planuojamos itin didelės išlaidos, o siūlomas sveikatos įmokos pakeitimas, pasak autoriaus, sumažintų sistemos pajamas maždaug 1,2 mlrd. eurų.

    Ekonomistai paprastai atkreipia dėmesį, kad tokie pakeitimai turi dvi puses: jie gali pagerinti verslo aplinką, bet kartu didina spaudimą biudžetui, jei kompensuojančios priemonės neįgyvendinamos. Galutinis poveikis priklausytų nuo to, ar pavyktų realiai sumažinti šešėlį ir ar kartu būtų peržiūrėtas sveikatos sistemos lėšų panaudojimo efektyvumas.