Publikacijoje pateikta tik techninio pobūdžio vaizdo nuoroda, todėl nėra pakankamai teksto, kurį būtų galima perrašyti į taisyklingą ir sklandų straipsnį.
Jei įkelsite pilną straipsnio tekstą, jį perrašysiu pagal nurodytus reikalavimus.
Publikacijoje pateikta tik techninio pobūdžio vaizdo nuoroda, todėl nėra pakankamai teksto, kurį būtų galima perrašyti į taisyklingą ir sklandų straipsnį.
Jei įkelsite pilną straipsnio tekstą, jį perrašysiu pagal nurodytus reikalavimus.
Publikacijoje pateikta tik techninė iliustracija (paveikslėlis), tačiau jokio straipsnio teksto nėra, todėl perrašyti turinio į sklandžią lietuvių kalbą nėra iš ko.
Publikacijoje pateiktas tik vienas elementas – nematomas sekimo tipo paveikslėlis, naudojamas apsilankymų statistikai fiksuoti. Kito teksto ar turinio šiame straipsnyje nėra.
Tekste pateikta tik iliustracija (paveikslėlis) be jokio straipsnio turinio, todėl perrašyti straipsnio nėra iš ko. Pašalinus nuorodas, papildomo teksto nelieka.
Publikacijoje pateikta tik iliustracija (vaizdas), o jokio straipsnio teksto nėra. Dėl to perrašyti turinio taisyklinga, sklandžia lietuvių kalba šiuo metu neįmanoma.
Jei pateiksite originalų straipsnio tekstą (įklijuokite jį čia), jį suredaguosiu pagal jūsų reikalavimus: pašalinsiu nuorodas, sutvarkysiu pastraipas, pritaikysiu citatų formatą ir užtikrinsiu, kad įmonių pavadinimai būtų rašomi lietuviškose kabutėse.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2025 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. D1-190 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 63 punktu, informuojama, kad, tenkinant žemės sklypo bendraturčio prašymą, pradedamas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas.
Projektas rengiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 30-928/26 „Dėl žemės sklypo Ožkinių g. 28 (kadastro Nr. 0101/0006:1056) ir žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0006:2197) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pagrindu.
Numatoma parengti 1 000 (vieno tūkstančio) kv. m kitos paskirties žemės sklypo Ožkinių g. 28 (kadastro Nr. 0101/0006:1056) ir 5 080 (penkių tūkstančių aštuoniasdešimties) kv. m kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0006:2197) formavimo ir pertvarkymo projektą.
Projekto tikslai – pakeisti gretimų tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų ribą ar ribas (perdalijimas) bei pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą (-us).
Visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (ŽPDRIS). Elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimus ir šių paslaugų rezultatus galima sekti prisijungus prie ŽPDRIS. Paslaugos registracijos numeris ŽPDRIS – ZSFP-206173.
Daugiau informacijos suteiks Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyrio vyriausioji specialistė Agnija Čiž, tel. +370 5211 2137, el. paštas agnija.ciz@vilnius.lt.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius nagrinėja žemės sklypų Europos Parko g. 9 (kadastro Nr. 0101/0123:0005) ir Europos Parko g. 11 (kadastro Nr. 0101/0123:0006), esančių sodininkų bendrijoje „Komunalininkas“, savininkų prašymą.
Prašoma organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu. Nurodoma, kad laisvoje valstybinėje žemėje nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų atskiro sklypo.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintas Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisykles, įsiterpę valstybinės žemės sklypai be aukciono parduodami mėgėjų sodo žemės sklypų savininkams, kurių sklypai tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu.
Tačiau tokie įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių sklypų savininkams gali būti parduodami tik tuo atveju, jei sodininkų bendrija atsisako juos įsigyti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.
Vadovaujantis taisyklių 9 punktu, sodininkų bendrijai siūloma pasinaudoti pirmumo teise ir per 30 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos, jei šis įsiterpęs valstybinės žemės plotas reikalingas bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, pateikti prašymą jį pirkti.
Taip pat prašoma pateikti taisyklių 27.4 papunktyje nurodytą dokumentą – sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimą dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo, naudojamo bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, įsigijimo bendrijos nuosavybėn. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal Sodininkų bendrijų įstatymą sprendimus dėl bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo priima bendrijos narių susirinkimas.
Jei per nustatytą 30 dienų terminą pirmumo teise nebus pasinaudota ir nepateikiamas prašymas bei visi reikalingi dokumentai, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo darbai, vykdomi pareiškėjų prašymu, bus tęsiami toliau.
Daugiau informacijos teikia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyrio vyriausioji specialistė Evelina Rumbutienė, tel. +370 5 211 2369, el. paštas evelina.rumbutiene@vilnius.lt.

Yra vietų, kur susitinka skirtingos kartos, gimsta draugystės, o bendruomeniškumas įgauna realų pavidalą. Nuo šiol tokia vieta yra ir Paberžėje – balandžio 19 d. čia iškilmingai atidaryta nauja laisvalaikio ir sporto erdvė, gimusi iš pačių gyventojų idėjų bei noro gyventi aktyviau.
Kol vaikai čia žaidžia ir susitinka su draugais, tėvai gali sportuoti ar tiesiog leisti laiką šalia – visi kartu, bet kiekvienas savaip.
Projektas „Lauko treniruoklių ir vaikų žaidimo aikštelė Paberžėje“ įgyvendintas 2024 metų Vilniaus rajono savivaldybės dalyvaujamojo biudžeto lėšomis. Tai iniciatyva, leidžianti bendruomenėms ne tik siūlyti idėjas, bet ir realiai spręsti, kaip keisis jų gyvenamoji aplinka.
Atidarymo šventėje netrūko šypsenų ir simbolinių startų. Susirinkusią Paberžės bendruomenę sveikino Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič, pabrėžęs, kad tokie projektai kuria gyvą ir įtraukią savivaldą.
„Šiandien susirinkome pasidžiaugti gražiu ir prasmingu rezultatu – sėkmingai įgyvendintu dalyvaujamojo biudžeto projektu čia, Paberžėje. Kai bendruomenė susitelkia, atsiranda ne tik projektai – atsiranda vietos, kuriose norisi būti. Sukurta vieta, kurioje darniai susitiks visos kartos: vaikai, tėvai ir seneliai. Labai svarbu, kad ši vieta skatins ne tik fizinį aktyvumą, bet ir bendruomeniškumą.
Šiandien, kai dažnai skubame, o laikas kartu tampa vis didesne vertybe, tokios erdvės yra ypač reikalingos. Paberžė šiandien parodė, kad geriausios idėjos gimsta arčiausiai žmonių – jų kasdienybėje. Tokie projektai kuria kokybišką viešąją infrastruktūrą, kuri realiai keičia gyvenamąją aplinką, skatina judėjimą, bendravimą ir suteikia daugiau galimybių aktyviam laisvalaikiui. Savivaldybės tikslas – skatinti bendruomeniškumą, gyventojų aktyvų laisvalaikį visose seniūnijose – ir tose, kurios labiausiai nutolusios. Visi mūsų gyventojai nusipelnė tokių panašių erdvių“, – sakė meras R. Duchnevič.
Po šių žodžių meras paskelbė ir naujieną tiems, kurie jau brandina naujas idėjas: nuo pirmadienio, balandžio 20 d., startuoja naujų projektų teikimas. 2026 metų biudžete dalyvaujamojo biudžeto priemonei numatyta 500 tūkst. eurų suma, skirta naujiems sumanymams, jau pradėtų iniciatyvų tęstinumui bei mokyklų bendruomenių projektams.
Renginyje dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius, Paberžės Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonas Jaroslav Spiridovič, savivaldybės administracijos atstovai, Paberžės miestelio ir aplinkinių gyvenviečių gyventojai.
Projekto iniciatoriai Justina ir Dariušas Pščolovskiai sako, kad pagrindinis tikslas buvo sukurti vietą, kur šeimos galėtų būti kartu.
„Norėjome vietos, kur šeimos galėtų būti kartu – ne skubėdamos, o būdamos. Kur vaikai žaistų, o tėvai ir seneliai tuo pat metu galėtų judėti, sportuoti ar tiesiog pabūti šalia. Ir panašu, kad tai pavyko. Labai tikimės, kad ši vieta taps traukos centru, kad šeimose vaikai motyvuos tėvus, o tėvai vaikus ateiti į žaidimų ir sporto aikštelę, aktyviai praleisti laiką“, – sako projekto iniciatoriai Justina ir Dariušas Pščolovskiai.
Naujoje erdvėje įrengti lauko treniruokliai, gimnastikos kompleksas, žaidimų aikštelė, kliūčių ruožas, lauko teniso stalas, suoliukai, dviračių stovai. Vaikų zona aptverta, kad būtų saugiau.
Ši iniciatyva sprendžia ne tik fizinio aktyvumo stoką, bet ir kuria sunkiau pamatuojamą vertę – stiprina ryšį tarp žmonių. Projekto iniciatoriai dėkoja visiems, kurie balsavo, palaikė ir prisidėjo prie įgyvendinimo, nes būtent bendras sprendimas pavertė idėją realybe.
Tai jau antrasis Vilniaus rajone įgyvendintas ir bendruomenei pristatytas dalyvaujamojo biudžeto projektas. 2025 metų birželį nauja poilsio erdvė atidaryta Lavoriškėse, o artimiausiu metu oficialus atidarymas laukia ir Mostiškėse, kur bus pristatyta daugiafunkcinė poilsio ir laisvalaikio erdvė.
Prie atidarymo šventės organizavimo aktyviai prisidėjo Paberžės seniūnija, Paberžės seniūnijoje veikiančios bendruomenės „Paberžės-Glitiškių apylinkės bendruomenė“ ir „Betula“, taip pat Nemenčinės kultūros centro Glitiškių padalinys. Jų bendras įsitraukimas ir bendradarbiavimas padėjo sukurti jaukią, bendruomenišką šventės atmosferą.

Daugelis mūsų orkaitę įjungia „autopilotu“ ir dažnai pasirenka bet kurį režimą su ventiliatoriumi. Tačiau verta žinoti vieną svarbų niuansą: ventiliatoriaus simbolis ant valdymo skydelio gali reikšti dvi skirtingas kaitinimo sistemas, o neteisingas pasirinkimas gali sugadinti kepinį arba be reikalo padidinti elektros sąnaudas.
Vienuose modeliuose ventiliatoriaus ženklas vaizduojamas vienas – tik mentės. Kituose tos pačios mentės būna apskritime. Iš pirmo žvilgsnio skirtumas menkas, bet iš tikrųjų tai du skirtingi veikimo principai.
Režimas su paprastu ventiliatoriaus simboliu dažniausiai reiškia oro cirkuliaciją. Tokiu atveju orkaitėje veikia įprasti viršutinis ir apatinis kaitinimo elementai, o ventiliatorius tik paskirsto jau sukurtą šilumą po visą kamerą. Taip sumažėja šaltos zonos ir temperatūra tampa tolygesnė.
Šis režimas laikomas universaliu: mėsa apskrunda tolygiau, daržovės kepa be „žalių“ vidurių, o keliuose skardose kepami sausainiai labiau suvienodėja spalva. Ventiliatorius tiesiog padeda šilumai pasiekti produktą vienodžiau.
Be to, oro cirkuliacija gali padėti taupyti energiją. Dažnai rekomenduojama nustatyti maždaug 20 °C žemesnę temperatūrą nei recepte, skirtame įprastam viršutiniam ir apatiniam kaitinimui, nes judantis oras efektyviau perduoda šilumą produktų paviršiui.
Visai kas kita, kai ventiliatorius pavaizduotas apskritime. Toks simbolis paprastai reiškia, kad veikia žiedinis kaitinimo elementas, įrengtas aplink ventiliatorių. Oras praeina pro įkaitusį žiedą, greitai įšyla ir tuomet stipria srove pučiamas į orkaitės kamerą.
Šis karšto oro režimas dažnai greičiau pasiekia darbinę temperatūrą ir kai kuriais atvejais gali sumažinti poreikį ilgai įkaitinti orkaitę. Net į šaltą orkaitę įdėtas patiekalas gali iškepti sėkmingai, nes šiluma pradedama intensyviai tiekti beveik iš karto.
Karštas oras ypač pasiteisina, kai vienu metu kepate keliose skardose: stipri cirkuliacija „prastumia“ šilumą tarp indų ir leidžia maistui viršutinėje bei apatinėje lentynose kepti panašiu greičiu. Tai patogu kepant šaldytus užkandžius, patiekalus vienoje skardoje ar didesnę sausainių partiją.
Jungtinės Karalystės buitinės technikos remonto tarnyba „Cooker Solutions Ltd“ šią konfigūraciją įvardija kaip ventiliatorinę orkaitę. Jų techniniuose paaiškinimuose pabrėžiama, kad šiluma kyla iš žiedinio elemento, supančio ventiliatorių, o ne vien iš įprastų orkaitės kaitinimo elementų. Taip, pasak jų, mėsa gali išlikti minkšta viduje, o išorėje susiformuoja patraukli apskrudusi plutelė.
Vis dėlto namų kepėjams verta įsidėmėti įspėjimą: trapiai, jautriai tešlai intensyvus karšto oro režimas dažnai nėra geras pasirinkimas. Biskvitai, trapios tešlos pagrindai ir kiti kepiniai, kurių purumas priklauso nuo tešloje „užrakintų“ oro burbuliukų, dėl stiprios cirkuliacijos gali nepavykti.
Pagrindinė problema – per greitas paviršiaus džiūvimas. Kai oras virš drėgnos tešlos juda per intensyviai, jis ištraukia drėgmę dar iki tol, kol viduje esantys baltymai ir krakmolai spėja sutvirtėti. Paviršiuje per anksti susidaro pluta, o apačioje susikaupę garai ima spausti nelygiai – taip gali atsirasti kreivas „kupolas“ ar įtrūkimai. Toks pats kepinys, keptas įprastu viršutiniu ir apatiniu kaitinimu arba švelnesne oro cirkuliacija, dažniau pakyla tolygiai ir būna minkštesnis.
Be ventiliatoriaus simbolių, skirtingų gamintojų valdymo skydeliuose galima rasti ir kitų ženklų. Viena horizontali linija kvadrato apačioje dažniausiai reiškia, kad kaitinama tik iš apačios. Tai naudinga norint išgauti traškesnį picos padą ar „sutvirtinti“ tešlos pagrindą prieš dedant drėgnesnį įdarą.
Dvi zigzaginės linijos viršuje paprastai įjungia pilną grilio režimą: šiluma sklinda iš viršaus ir apskrudina patiekalo paviršių, tinka apkepams ar plonesniems mėsos gabalėliams. Viena zigzaginė linija dažniausiai reiškia dalinį grilį – jis pritaikytas mažesnėms porcijoms ir gali padėti sunaudoti mažiau energijos.
Ventiliatoriaus simbolis virš apatinės horizontalios linijos dažniausiai sujungia dvi funkcijas: ventiliatorius maišo orą, o šilumos šaltinis yra apatinis kaitinimo elementas. Toks režimas gali praversti iš anksto kepant pyragų pagrindus ar kišo tešlą.
Lemputės piktograma reiškia orkaitės apšvietimą. Kai kuriuose modeliuose lemputę galima įjungti atskirai nuo kaitinimo – tai patogu valant orkaitės vidų. Snaigės arba vandens lašo simbolis dažniausiai rodo atitirpinimo režimą: ventiliatorius veikia be kaitinimo ir pučia kambario temperatūros orą aplink šaldytus produktus, kad jie greičiau atitirptų nepradėdami kepti.
Jei kepate vienoje skardoje daržoves ar visą viščiuką, dažnai pakanka paprastos oro cirkuliacijos – temperatūra pasiskirstys tolygiai, bet nebus tokio agresyvaus džiovinimo, kaip naudojant žiedinį kaitinimą. O jei vienu metu kepate kelias skardas šaldytų užkandžių ar didesnę sausainių partiją dviejuose aukštuose, karšto oro režimas dažniau suteiks stabilesnį rezultatą.
Įprastas viršutinis ir apatinis kaitinimas be ventiliatoriaus vis dar laikomas geriausiu pasirinkimu duonai, tradiciniams biskvitiniams tortams ir lėtai kepamiems troškiniams ar apkepams. Nejudantis oras šilumą perduoda švelniau, prognozuojamiau, geriau išlaiko drėgmę ir padeda kepiniams taisyklingai kilti.
Grilis labiausiai tinka trumpoms užduotims aukštoje temperatūroje: ištirpdyti sūrį ant jau paruošto patiekalo ar suteikti paskutinį apskrudimo atspalvį mėsai. Vis dėlto verta pasitikrinti konkretaus prietaiso instrukciją, nes skirtingų gamintojų rekomendacijos dėl durelių padėties grilio metu gali skirtis.