Blog

„TikTok“ plintantis vadinamųjų „thirst traps“ turinys gali būti susijęs su mažesniu pasitikėjimu ir prastesniu pasitenkinimu romantiniais santykiais. Tačiau, kaip rodo mokslininkų išvados, lemiamas veiksnys yra ne vien pats turinys, o tai, kaip jį atrenka platformos algoritmai.

„Thirst traps“ – tai vaizdo įrašai, sąmoningai kuriami siekiant atkreipti dėmesį į išvaizdą ir sukelti seksualinį susidomėjimą. Panašaus turinio galima rasti įvairiose socialinėse platformose, tačiau „TikTok“ rekomendacijų sistema, anot tyrėjų, šį poveikį sustiprina.

Platformos algoritmai greitai prisitaiko prie vartotojo elgesio: vertinamos ne tik „patinka“ žymos ar komentarai, bet ir trumpi sustojimai ties tam tikru vaizdo įrašu ar minimalios reakcijos. Dėl to vartotojo srautas vis dažniau prisipildo panašių klipų, suformuojant nuolatinį, konkrečiam skoniui pritaikytą turinio srautą.

Dėl tokio personalizavimo žmogus reguliariai mato daug patrauklių žmonių, ir ne atsitiktinių, o labiausiai atitinkančių jo preferencijas. Tyrėjai teigia, kad tai gali sukurti „alternatyvų“ efektą: smegenys ima šiuos asmenis suvokti kaip potencialiai pasiekiamus pasirinkimus, nors realybėje taip nebūtinai yra.

Anot mokslininkų, būtent šis mechanizmas gali paveikti santykius. Nuolatinis idealizuotų vaizdinių srautas mažina partnerio išskirtinumo pojūtį ir skatina nesąmoningą lyginimą. Toks palyginimas dažniausiai būna nepalankus kasdienybei, nes socialiniuose tinkluose pateikiami vaizdai yra atrinkti, filtruoti ir sąmoningai pateikiami kuo patraukliau.

Tyrime dalyvavo 65 poros. Dalyviai vertino savo elgesį „TikTok“ ir santykių kokybę. Rezultatai parodė, kad svarbiausia yra ne pats tokių vaizdo įrašų žiūrėjimas, o įsitraukimo lygis. Kuo dažniau vartotojai „pamėgdavo“, komentuodavo ar prenumeruodavo tokį turinį, tuo žemesni buvo pasitikėjimo ir pasitenkinimo poroje rodikliai.

Įdomu tai, kad vien partnerio suvokimas, jog kitas žiūri panašius vaizdo įrašus, ryškios įtakos santykiams neturėjo. Tai leidžia manyti, kad pagrindinis procesas vyksta ne pavydo, o asmeninio suvokimo lygmenyje – keičiasi tai, kaip žmogus vertina savo partnerį ir pačius santykius.

Poveikis buvo stipresnis tais atvejais, kai sraute matomi žmonės išvaizda akivaizdžiai skyrėsi nuo realaus partnerio, taip pat kai santykiuose jau buvo abejonių ar nesaugumo jausmo. Tokiose situacijose algoritmai, tyrėjų teigimu, gali sustiprinti jau egzistuojančias psichologines tendencijas.

Autoriai pabrėžia, kad tyrimas neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio. Vis dėlto jis išryškina dėsningumą: skaitmeniniai įpročiai ir rekomendacijų algoritmai gali nepastebimai keisti artimų santykių suvokimą, skatindami nuolatinio pasirinkimo ir tariamai „geresnių variantų“ prieinamumo jausmą.

Taigi „TikTok“ poveikis poroms, pasak tyrėjų, siejamas ne tiek su pačiu turiniu, kiek su sistemingu ir personalizuotu jo kartojimu, kuris ilgainiui keičia žmogaus požiūrį į partnerį ir santykių vertę.

Primename, kad kinų bendrovė „TikTok“ sudarė 14 mlrd. JAV dolerių vertės susitarimą, pagal kurį numatoma įkurti atskirą dukterinę įmonę JAV ir perduoti jos kontrolę JAV investuotojų grupei, siekiant išvengti draudimo šioje šalyje. Ši suma sudaro apie 12,9 mlrd. eurų.

Anksčiau „TikTok“ taip pat išpopuliarėjo terminas „swag gap“. Juo apibūdinami santykiai, kuriuose vienas partneris atrodo gerokai stilingesnis ir labiau savimi pasitikintis nei kitas.

Kad pienas būtų laikomas nenugriebtu, jame turi būti ne mažiau kaip 3,25 proc. pieno riebalų.

Nenugriebtas pienas yra baltymų, kalcio ir riebalų šaltinis. Vis dėlto žmonėms, siekiantiems riboti riebalų kiekį mityboje, jis gali būti ne pats geriausias pasirinkimas.

Tyrimuose pabrėžiama, kad nenugriebto pieno vartojimas gali būti naudingas kaulų sveikatai ir net siejamas su geresne svorio kontrole. Viename mokslo darbe nurodoma, kad 1 stiklinė nenugriebto pieno per dieną buvo siejama su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, insulto, metabolinio sindromo, padidėjusio kraujospūdžio, nutukimo, storosios žarnos vėžio ir osteoporozės rizika.

Manoma, kad pieno maistinės medžiagos gali prisidėti prie šio poveikio. Pavyzdžiui, kalcis žarnyne gali jungtis su tam tikromis medžiagomis, tokiomis kaip tulžies rūgštys, ir taip padėti apsaugoti žarnyno gleivinę.

Nenugriebtame piene randama daugiau kaip 400 riebalų rūgščių. Tyrimai rodo, kad kai kurios pieno riebalų rūgštys, tokios kaip C15:0 ir C17:0, gali prisidėti prie uždegimo mažinimo, ląstelių atsikūrimo bei riebalų kiekio kraujyje mažinimo – tai svarbu širdies sveikatai.

Taip pat pabrėžiama, kad iš žole šertų karvių gautame piene dažniau aptinkama daugiau omega-3 riebalų rūgščių ir konjuguotos linolo rūgšties. Omega-3 riebalų rūgštys siejamos su priešuždegiminiu poveikiu, o konjuguota linolo rūgštis gali turėti širdį apsaugantį poveikį.

Nenugriebtas pienas laikomas geru kaulams reikalingų medžiagų šaltiniu. Vienas puodelis pieno gali suteikti apie 23 proc. rekomenduojamos kalcio paros normos. Piene taip pat yra baltymų, fosforo ir magnio, kurie svarbūs kaulų būklei. Vitaminu D praturtintas nenugriebtas pienas gali padėti pasisavinti kalcį.

Reguliarus pieno įtraukimas į mitybą gali prisidėti prie kaulų masės išsaugojimo, didesnio kaulų tankio ir mažesnės lūžių bei osteoporozės rizikos.

Nors nenugriebtame piene daugiau kalorijų nei liesesniuose pieno produktuose, kai kurie tyrimai rodo galimą ryšį su geresne svorio kontrole. 2024 metų tyrime nenugriebto pieno vartojimas buvo siejamas su mažesniu kūno svoriu, mažesne juosmens apimtimi ir mažesne nutukimo rizika. 2020 metų apžvalgoje nurodyta, kad vaikams, palyginti su liesu pienu, nenugriebto pieno vartojimas buvo siejamas su 39 proc. mažesne antsvorio arba nutukimo rizika.

Maistinė pieno sudėtis gali kisti priklausomai nuo įvairių veiksnių, įskaitant karvių racioną. Pavyzdžiui, ekologiškas pienas ar pienas iš žole šertų karvių neretai turi daugiau antioksidantų, siejamų su ląstelių apsauga ir uždegimo mažinimu.

Tačiau nenugriebtas pienas turi ir trūkumų.

Apžvalginiai tyrimai rodo, kad labai didelis pieno vartojimas gali būti siejamas su didesne prostatos vėžio, Parkinsono ligos ir aknės rizika. Nors reikalingi papildomi tyrimai, žmonėms, turintiems didesnę šių būklių riziką, gali būti verta sumažinti pieno vartojimą.

Kitas svarbus aspektas – laktozė. Karvės piene jos yra nemažai, o žmonėms, turintiems laktozės netoleravimą, trūksta fermento laktazės, reikalingo laktozei suskaidyti. Dėl to po pieno ar kitų laktozės turinčių produktų vartojimo gali pasireikšti viduriavimas, pilvo pūtimas ir kiti virškinimo sutrikimai. Tokiu atveju rekomenduojama rinktis pieną be laktozės arba pieno vengti.

Taip pat nenugriebtame piene yra daugiau sočiųjų riebalų ir cholesterolio nei liesuose pieno produktuose. Daugumai žmonių riebesni produktai nėra problema, tačiau sergant tam tikromis ligomis gali būti rekomenduojama rinktis liesesnius pieno produktus. Pavyzdžiui, žmonėms, turintiems šeiminę hipercholesterolemiją (genetinę būklę, lemiančią padidėjusį mažo tankio lipoproteinų cholesterolį), svarbu riboti cholesterolio gausius produktus, įskaitant nenugriebtą pieną.

Nenugriebtas pienas paprastai yra tirštesnis ir kremiškesnio skonio nei liesas. Jį galima naudoti glotnučiams, baltyminiams kokteiliams, išgerti po treniruotės, pilti į košes ar kavą, taip pat dėti į sriubas ir padažus, kai norisi sodresnio skonio.

Specialistai primena, kad skirtingos pieno rūšys gali skirtingai veikti savijautą. Įprastas pienas turi laktozės, kuri kai kuriems sukelia diskomfortą, o augaliniai gėrimai, remiantis tyrimais, kai kuriais atvejais gali labiau kelti cukraus kiekį kraujyje. Todėl vieno „naudingiausio“ pieno visiems nėra – pasirinkimas priklauso nuo individualių poreikių ir tikslų.

Ekspertai pataria rinktis pagal užduotis: kasdieniams darbams pakaks „Neo“, o rimtiems projektams verta iškart žiūrėti į „Pro“.

Išsirinkti tinkamą „MacBook“ 2026 metais tapo sudėtingiau: „Apple“ asortimentas išsiplėtė, o skirtumai tarp modelių ne visada akivaizdūs. Nuo prieinamesnių „MacBook Air“ iki brangesnių „MacBook Pro“ – kiekviena kategorija turi savo idealų variantą, priklausomai nuo poreikių ir biudžeto.

„BGR“ ekspertai sudarė geriausių 2026 metais pirkti „MacBook“ modelių sąrašą. Reitingas paremtas žiniasklaidos apžvalgomis, pirkėjų įvertinimais ir bendra naudotojų patirtimi.

Naujausias variantas – „MacBook Neo“. Tai nauja „Apple“ nešiojamųjų kompiuterių kategorija: maksimaliai supaprastintas įrenginys kasdienėms užduotims, pavyzdžiui, naršymui internete, mokslams ar turinio peržiūrai. Nors jis orientuotas į bazinius poreikius, išlaiko aukštos klasės dizainą, patogią klaviatūrą, gerą ekraną ir solidžią baterijos veikimo trukmę. Pagrindinė idėja – sumažinti įėjimo į „macOS“ ekosistemą barjerą.

Šio modelio kaina prasideda nuo maždaug 552 eurų, o studentams – nuo maždaug 460 eurų. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad toks pasirinkimas tiks ne visiems: jei planuojama didesnė nei minimali apkrova, kompiuteris gana greitai atsirems į savo galimybių ribas.

Kitas žingsnis – „MacBook Air“ (M5). Būtent šį modelį ekspertai vadina geriausiu pasirinkimu daugumai naudotojų. Anot jų, „Air“ seniai nebėra „kompromisinis“ įrenginys: naujausios versijos su „Apple Silicon“ lustais užtikrintai susidoroja ne tik su biuro darbais, bet ir su nuotraukų apdorojimu, vaizdo montavimu bei intensyvesniu daugiaprogramiu darbu.

„Tai tas atvejis, kai pirkėjas gauna maksimalų našumą, autonomiją ir patogumą nepermokėdamas už „Pro“ modelių funkcijas, kurių gali taip ir neprireikti“, – teigiama apžvalgoje.

Tačiau pateikiama ir svarbi pastaba: nors „MacBook Air“ yra universalus, jo jau nebegalima vadinti itin biudžetiniu. Šiemet „Apple“ padidino pradinę „MacBook Air M5“ kainą – ji startuoja nuo maždaug 1 011 eurų.

Toliau – „MacBook Pro“ kategorija. Čia rekomendacija labai aiški: jei darbas susijęs su vaizdo įrašų kūrimu, programavimu, 3D grafika ar kitomis „sunkiomis“ užduotimis, alternatyvų „Pro“ su M5 beveik nėra.

Šie kompiuteriai išsiskiria ne tik galingesniais lustais, bet ir aktyvia aušinimo sistema, leidžiančia ilgai palaikyti aukštą našumą be ryškesnių sulėtėjimų. Ekspertai pabrėžia, kad būtent stabilumas esant apkrovai yra esminis „Pro“ skirtumas nuo „Air“, o ne vien „didesnė galia popieriuje“.

Atskirai aptariamos ir aukščiausios komplektacijos „MacBook Pro“ versijos. Tai sprendimai profesionalams, kuriems iš tiesų reikia maksimumo: montuoti aukštos raiškos vaizdo įrašus, atlikti sudėtingus skaičiavimus ar dirbti su dideliais duomenų kiekiais.

Tokie modeliai kainuoja gerokai daugiau – nuo maždaug 3 312 eurų už 14 colių versiją. Ekspertai tiesiai įspėja: pirkti juos „dėl visa ko“ neverta, jei nėra aiškaus supratimo, kam reikalingas toks našumas.

Apibendrinant, „MacBook“ pasirinkimas 2026 metais tapo ne klausimu „kuris geriausias“, o „kuris geriausiai tinka jums“. Bazinėms užduotims pakaks „MacBook Neo“, daugumai žmonių optimaliausias bus „MacBook Air“, o „Pro“ pasiteisina tada, kai kompiuteris iš tiesų naudojamas kaip darbo įrankis didelėms apkrovoms.

Primename, kad kovą „Apple“ pristatė biudžetinį „MacBook Neo“ su procesoriumi, naudojamu „iPhone“ įrenginiuose. Apžvalgininkai teigia, jog už panašią kainą sunku rasti „Windows“ nešiojamąjį kompiuterį, galintį rimtai konkuruoti su „Neo“.

Taip pat anksčiau buvo apžvelgti penki neįprasti, bet praktiški įrenginiai, kuriuos galima prijungti prie „MacBook“ USB-C jungties. Tokie priedai gerai parodo, kaip įprastą nešiojamąjį kompiuterį galima paversti patogia, asmeniniams įpročiams pritaikyta darbo vieta.

„Ford“ generalinis direktorius Džimas Farli garsėja įspūdinga automobilių kolekcija. Nors jis ne kartą viešai yra gyręs Kinijos elektromobilius ir net pats vienu jų reguliariai važinėja, brangiausias jo garažo eksponatas yra visai kitos kategorijos – tikra lenktynių istorijos legenda.

Skelbiama, kad Dž. Farli ypač domisi Kinijos gamintojų elektromobiliais. Viešėdamas Australijoje jis išbandė kelis hibridinius pikapus, tarp jų – „BYD“ modelį „Shark 6“ ir „GWM“ modelį „Cannon Alpha“.

Be to, „Ford“ vadovas reguliariai važinėja Kinijos gamintojo „Xiaomi“ elektromobiliu „SU7“. Pranešama, kad šį automobilį jis dar 2024 metais importavo į JAV. Vis dėlto, nors tokio modelio pradinė kaina siekia apie 29 tūkst. eurų, tai toli gražu nėra brangiausias Dž. Farli turimas automobilis.

Leidinys pažymi, kad laisvalaikiu Dž. Farli mėgsta laiką leisti lenktynių trasose. Jis dalyvauja mėgėjiškuose važiavimuose su 1964 metų „Shelby“ modeliu „Cobra“ ir 1978 metų „Lola“ modeliu „T298“.

Tačiau brangiausias jo kolekcijos lenktyninis automobilis – 1966 metų „Ford“ modelis „GT40 Mk1“. Šis automobilis yra dalyvavęs Le Mano lenktynėse, o jo vertė vertinama maždaug nuo 8,3 iki 11 mln. eurų.

Anksčiau Dž. Farli taip pat buvo atkreipęs dėmesį į Kinijos pikapų pažangą. Po kelių dienų bandymų Australijoje jis esą padarė išvadą, kad tokių automobilių nereikėtų nuvertinti.

Tuomet, išbandęs „BYD“ modelį „Shark 6“ ir „GWM“ modelį „Cannon Alpha“, jis vietos žiniasklaidai teigė, kad Kinijos pikapai yra visiškai kitokie, nei daugelis įsivaizduoja, ir, jo žodžiais, „stebėtinai konkurencingi“.

Mokslininkai teigia, kad šių žuvų evoliuciją lėmė prisitaikymas prie skirtingų vandenyno gelmių.

Mokslininkai atsekė, kaip per dešimtis milijonų metų kito meškeržuvėms būdingas „meškerės“ formos priedas, ir nustatė, kad garsusis masalą primenantis organas evoliucionavo keliais vis sudėtingesniais etapais.

Tyrimo duomenys, kuriuos aprašė „The New York Times“, rodo, kad pirmasis šio „masalo“ variantas meškeržuvių protėviuose atsirado maždaug prieš 72 mln. metų. Iš pradžių jis buvo vien mechaninis – neskleidė nei šviesos, nei cheminių signalų.

Vėliau, maždaug prieš 34–23 mln. metų, giliavandenėms rūšims išsivystė bioliuminescenciniai masalai. Tai sutapo su staigiu šių žuvų įvairovės augimu. Tyrėjai mano, kad šviesos signalai imti naudoti ne tik medžioklei, bet ir partnerių pritraukimui.

Skirtingos meškeržuvių grupės evoliucionavo nevienodai. Apie prieš 49 mln. metų daliai jų atsirado cheminiai grobio viliojimo būdai, o maždaug prieš 5 mln. metų panašūs mechanizmai, nepriklausomai vieni nuo kitų, išsivystė ir karpuotojoje varliažuvėje.

Mokslininkai pabrėžia, kad „meškerė“ iš esmės yra pakitęs nugaros peleko spindulys, kuris laikui bėgant virto sudėtingu medžioklės ir komunikacijos įrankiu.

Vienas tyrimo autorių, biologas Alexas Mailas, aiškina:

„Meškeržuvių evoliucija yra glaudžiai susijusi su perėjimu gyventi skirtinguose vandenyno gyliuose ir kintančiomis matomumo sąlygomis – ten šviesa tapo esminiu signalu išlikimui“, – teigė biologas.

Tyrėjų vertinimu, masalų formų įvairovė atspindi prisitaikymą prie skirtingų ekologinių nišų – nuo koralinių rifų iki giliausių vandenyno zonų, kur bioliuminescencija dažnai tampa pagrindiniu sąveikos būdu tarp plėšrūno ir aukos.

Anksčiau vandenyno gelmėse buvo aptikta itin reta žuvis – Ramiojo vandenyno statinaitė (kitaip – mažaburnė makropina, Macropinna microstoma). Šis organizmas prisitaikė prie ekstremalių sąlygų ir išvystė unikalią regos sistemą, leidžiančią efektyviai medžioti tamsoje.

Taip pat mokslininkai pranešė apie naują, iki šiol nematytą unikalios būtybės rūšį, aptiktą kalkakmenio urve 385 metrų gylyje po vandenyno paviršiumi netoli Japonijos.

Tyrimams mokslininkai pasitelkė pilotuojamą povandeninį aparatą „Šinкай 6500“.

Japonijos mokslininkai Ramiojo vandenyno dugne aptiko povandeninį ugnikalnį, kurio amžius siekia maždaug 3 mln. metų. Objektas yra senovinėje Ramiojo vandenyno plokštės dalyje, netoli Minamitori salos.

Tyrime pažymima, kad šis ugnikalnis priklauso retam vulkaninės veiklos tipui, vadinamam „petit-spot“ vulkanizmu. Tokie dariniai laikomi neįprastais, nes formuojasi dėl plokštę veikiančių lenkimo įtempių, o ne dėl tiesioginių tektoninių susidūrimų.

Ugnikalnis aptiktas atokiame Ramiojo vandenyno vakarinės dalies regione, netoli rytiniausio Japonijos taško. Jo identifikavimas rėmėsi jūros dugno kartografavimo duomenų ir pilotuojamų giliavandenių tyrimų deriniu.

Mokslininkai nurodė, kad tyrimams naudojo pilotuojamą povandeninį aparatą „Šinкай 6500“, galintį leistis iki 6500 metrų gylio. Šis aparatas leido tiesiogiai apžiūrėti vietovę ir surinkti uolienų mėginius iš įtariamo darinio.

„Iš pradžių įtarėme, kad ten yra nedidelis ugnikalnis, kai išanalizavome Japonijos pakrančių apsaugos surinktus batimetrinius duomenis“, – teigė tyrėjai.

Per nėrimus paimti mėginiai patvirtino vulkaninės kilmės medžiagos buvimą. Tai sustiprino interpretaciją, kad aptikta struktūra yra į vandenyninę plokštę įsiterpęs povandeninis ugnikalnis.

Pasak mokslininkų, „petit-spot“ tipo ugnikalniai yra jauni, nedideli ugnikalniai, susidarantys palei plyšius tektoninių plokščių pakraščiuose. Šie plyšiai tiesiogiai susiję su Ramiojo vandenyno plokštės mechanine deformacija, kai ji grimzta į mantiją.

Šių išsiveržimų magmos šaltinis siejamas su astenosfera – viršutiniu Žemės mantijos sluoksniu. Tyrėjai pabrėžia, kad ši zona svarbi tektoninių plokščių judėjimui ir tiekia medžiagą, kuri maitina „petit-spot“ tipo ugnikalnius.

„Šio naujo ugnikalnio atradimas suteikia įdomią galimybę toliau tirti šį regioną ir, tikimės, aptikti daugiau „petit-spot“ tipo ugnikalnių“, – sakė dr. Naoto Hirano iš Tohoku universiteto Šiaurės Rytų Azijos tyrimų centro.

Taip pat primenama, kad Lozanos universiteto mokslininkai, bendradarbiaudami su Anna Rosa Corsaro iš Katanijoje veikiančio Nacionalinio geofizikos ir vulkanologijos instituto, atliko tyrimą, kuriuo siekta daugiau sužinoti apie Etnos ugnikalnio susidarymą.

Pasak tyrėjų, tikėtina, kad Etna nesusiformavo nė vienu iš trijų pagrindinių mechanizmų, įprastai aiškinančių ugnikalnių kilmę. Nors ugnikalnis yra netoli subdukcijos zonos, jo cheminė sudėtis primena karštųjų taškų vulkanizmą, tačiau netoliese karštųjų taškų nenustatyta.

Neatmetama, kad Sicilijos ugnikalnis gali priklausyti mažiau žinomai ketvirtajai kategorijai – vadinamiesiems „petit-spot“ ugnikalniams, kuriuos 2006 m. pirmą kartą aprašė Japonijos geologai. Šie mažyčiai povandeniniai ugnikalniai laikomi svarbiu įrodymu, kad viršutinėje Žemės mantijos dalyje egzistuoja magmos sankaupos.

Sakoma, kad paslaptis slypi unikalioje gimimo datos „vibracijoje“.

Numerologija – ezoterinė praktika, siejanti skaičius su žmogaus likimu ir, anot šios krypties šalininkų, nematomų fizinių bei dvasinių jėgų poveikiu. Numerologai tiki, kad kiekvienas skaičius turi savitą reikšmę ir „vibraciją“, kuri esą gali daryti įtaką asmenybei, likimui ir santykiams.

Astrologija, tarologija, numerologija, chiromantija, ekstrasensorika ir kitos panašios praktikos nėra mokslo disciplinos. Jos remiasi senomis tradicijomis, tikėjimais ir interpretacijomis, kurios nėra patvirtintos moksliniais tyrimais ir neturi objektyvių įrodymų apie veiksmingumą. Akademiniuose mokslo sluoksniuose šie metodai nėra pripažįstami, o tokio pobūdžio medžiaga neretai būna pramoginė, todėl jos nereikėtų laikyti patikimu įrankiu priimant sprendimus ar planuojant ateitį. Kilus klausimų, susijusių su psichologija ar sveikata, rekomenduojama kreiptis į mokslo pagrįstą pagalbą teikiančius specialistus.

Viena svarbiausių sąvokų numerologijoje yra gyvenimo skaičius, neatsiejamai susijęs su kiekvieno žmogaus gimimo data. Kaip teigiama „El Cronista“, šis skaičius laikomas reikšminga asmens savivokos dalimi. Panašiai kaip horoskopai, numerologija esą padeda apibūdinti žmogaus asmenybę, elgesį su aplinkiniais ir gyvenimo pamokas, kurias jam tenka išmokti.

Aiškinama, kad norint jį apskaičiuoti, reikia sudėti visas gimimo datos skaitmenis. Jeigu gaunamas dviženklis skaičius, jo skaitmenys sudedami dar kartą, kol lieka vienaženklis rezultatas.

Pavyzdys: jei žmogus gimė 1992 m. balandžio 6 d., skaičiuojama taip: 6 + 4 + (1 + 9 + 9 + 2) = 6 + 4 + 21 = 31. Kadangi rezultatas dviženklis, 3 + 1 = 4. Tai ir būtų gyvenimo skaičius.

Teigiama, kad kiekvienas gyvenimo skaičius turi savitą prasmę, o gimimo datos reikšmė aiškinama pagal tai, koks skaičius susidaro atlikus šį sudėjimą.

Ukrainietė, neseniai persikėlusi gyventi į Varną Bulgarijoje, pasidalijo įspūdžiais apie gyvenimą šalyje. Vaizdo įraše savo „YouTube“ kanale ji prisipažino, kad nors persikėlimui ruošėsi kruopščiai, dalis dalykų vis tiek tapo netikėta staigmena.

Pasak jos, pirmasis netikėtas pokytis buvo stiprus mieguistumas. Ji teigė, kad jūros oras ir aplinkos pasikeitimas ypač pirmosiomis savaitėmis smarkiai paveikė savijautą – nuolat norėjosi miego, tarsi organizmas persijunginėtų į naujas sąlygas.

Moteris pridūrė, kad tokia būsena truko kelias savaites, o tik vėliau kūnas pamažu prisitaikė prie naujo gyvenimo ritmo prie jūros.

Antrąja staigmena tapo maisto kokybė, ypač daržovių, vaisių ir pieno produktų. Ukrainietė tikino, kad net įprasti produktai čia turi ryškesnį skonį nei tas, prie kurio ji buvo pripratusi anksčiau. Tai, anot jos, sukėlė tikrą „skonio šoką“.

„Atrodo, lyg niekada nebūtume valgę skanių mandarinų, skanių agurkų, skanių pomidorų. Iš esmės viskas, ką žinote iš įprastų lentynų parduotuvėse Ukrainoje, čia kažkodėl yra skaniau“, – pasakojo ji.

Dar vienu maloniu netikėtumu tapo vietinių gyventojų požiūris. Moteris teigė, kad bulgarai pasirodė labai mandagūs, geranoriški ir linkę padėti. Jos nuomone, bendravimas vyksta lengvai net ir esant kalbos barjerui.

„Kokie čia bulgarai geri žmonės, mandagūs. Mano nuomone, jie į mus žiūri geriau, nei mes patys į save. Kai eini į parduotuvę, kai eini į kavinę ar restoraną, atsiranda toks visiškas tarpusavio supratimas, noras padėti, patarti“, – dalijosi emigrantė.

Vis dėlto, nors kalbos iš pirmo žvilgsnio atrodo panašios, bulgarų kalbos mokymasis, anot jos, nėra paprastas. Ji aiškino, kad paviršinis panašumas į rusų kalbą gali klaidinti, nes dalis žodžių, skambančių pažįstamai, iš tiesų turi visai kitą reikšmę.

„Daug žodžių tarsi turi priešingą reikšmę. Yra bendra dalis, ir tu patenki į iliuziją, kad daug žinai, bet iš tikrųjų bulgariškai nežinai nieko“, – sakė ji.

Atskirame vaizdo įraše ukrainietė papasakojo ir apie kainas Bulgarijoje, kurios, jos nuostabai, yra labai artimos Ukrainos kainoms. Pasak jos, pastebimai brangesnės pasirodė komunalinės paslaugos ir įvairios paslaugos, pavyzdžiui, grožio salonai, tačiau maisto produktų kainos daugeliu atvejų išlieka panašios.

Ji teigė, kad restoranų kainos, jos vertinimu, panašios į tokių pačių įstaigų kainas Kijeve ar Lvove, o kartu esą netrūksta ir biudžetinių kavinių.

Kalbėdama apie prekybos centrus, moteris sakė, kad kasdienių produktų kainos beveik nesiskiria nuo ukrainietiškų. Ji taip pat tvirtino negalėjusi išskirti prekių kategorijų, kurios būtų gerokai brangesnės.

„Iš esmės ir čia skirtumo beveik nematau. Juokingiausia tai, kad tie produktai, kuriuos pirkdavome Ukrainoje, yra konkrečių prekių ženklų, ir čia jie pigesni. Tada net pasidaro apmaudu – kodėl taip?“ – stebėjosi tinklaraštininkė.

Ar esate pasiruošę parodyti, ką sugebate?

Tokios protinės užduotys kaip galvosūkiai su degtukais jau daugelį metų nepraranda populiarumo. Juos mėgsta ir vaikai, ir suaugusieji.

Tokie iššūkiai ne tik padeda smagiai praleisti laiką, bet ir lavina kasdienybėje naudingus įgūdžius. Jie ugdo susikaupimą, padeda geriau planuoti laiką, treniruoja loginį bei kritinį mąstymą – šį sąrašą būtų galima tęsti dar ilgai.

Šį kartą skaitytojams paruoštas naujas įdomus išbandymas. Pasiruošę?

Žemiau pateiktame paveikslėlyje iš degtukų sudėtas matematinis teiginys 8+9=5. Jame yra klaida, nes pagal aritmetikos taisykles atsakymas turėtų būti 17.

Jūsų užduotis – ištaisyti lygybę perkeliant tik vieną degtuką. Atsakymui turėsite vos 11 sekundžių, todėl stenkitės nesiblaškyti.

Žaidžiate? Tuomet įsijunkite laikmatį ir imkitės užduoties.

11 sekundžių, skirtų šiam galvosūkiui, baigėsi. Jei radote teisingą sprendimą, tikrai galite savimi didžiuotis.

Tokio tipo užduotims reikia ne tik logikos, bet ir kūrybiško požiūrio. Čia pasitelkiama ir erdvinė vaizduotė, nes mintyse „perstumdote“ degtukus į kitas vietas.

Atsakymas į galvosūkį:

Norite dar vieno iššūkio? Išbandykite kitą galvosūkį, kuriame reikia ištaisyti klaidą lygybėje 6-5=8. Šįkart turėsite tik 9 sekundes, o užduotis bus išties nelengva.

Jei norisi ko nors kitokio, pabandykite paveikslėlyje rasti žodį pavasaris – tam skirta vos 10 sekundžių.

Lapinis kopūstas (kale, dar vadinamas garbanotuoju kopūstu) Antrojo pasaulinio karo metais Japonijoje tapo tikru išsigelbėjimu nuo bado. Europoje jis plačiau išpopuliarėjo tik per pastarąjį dešimtmetį, tačiau jau dažnai vadinamas supermaistu dėl didelės naudos sveikatai.

Lapinis kopūstas yra viena seniausių kopūstų rūšių, kuri evoliucijos metu nesuformavo gūžės. Vietoje jos jis augina mėsingus lapus, kurių spalva gali varijuoti nuo sodriai žalios iki tamsiai violetinės. Botanikos požiūriu šis augalas yra artimesnis laukiniams kopūstų protėviams nei įprasti baltagūžiai ar raudongūžiai kopūstai, todėl pasižymi išskirtiniu atsparumu – jam nebaisios net iki -15 laipsnių Celsijaus siekiančios šalnos.

Karo metais Japonija susidūrė su itin dideliu maisto trūkumu. Siekdamas spręsti šią problemą, daktaras Niro Endo sukūrė aodžiru – žaliųjų lapų sulčių gėrimą iš lapinio kopūsto, kuris civiliniams gyventojams padėjo gauti koncentruotą vitaminų ir mineralų dozę.

Lapinis kopūstas augo ten, kur kiti augalai pūdavo arba sušaldavo, todėl tapo vienu svarbiausių šaltinių kovojant su vitaminų trūkumu ir skorbutu japonų šeimose. Iki šiol aodžiru Japonijoje laikomas sveikatos ir ilgaamžiškumo simboliu.

Teigiama, kad lapiniame kopūste yra stiprių antioksidantų, siejamų su priešvėžinėmis savybėmis. Nurodoma, kad norint suaktyvinti tam tikras medžiagas, lapus verta susmulkinti maždaug 40 minučių prieš terminį apdorojimą.

Taip pat pabrėžiama, kad pagal kalcio kiekį, tenkantį vienai kalorijai, lapinis kopūstas gali lenkti pieną, o vitamino K kiekis gali siekti apie 700 proc. rekomenduojamos paros normos. Be to, jame yra geležies, todėl šią daržovę dažnai vertina augalinės mitybos besilaikantys žmonės.

Lapinio kopūsto skonis apibūdinamas kaip pikantiškas, šiek tiek riešutinis ir žemiškas.

Ruošiant jį žalią, rekomenduojama mechaniškai suardyti standžias celiuliozės skaidulas: susmulkintus lapus galima pamasažuoti su alyvuogių aliejumi ir druska. Tuomet jie patamsėja, suminkštėja ir tampa švelnesnio, saldesnio skonio.

Vienas populiariausių užkandžių – lapinio kopūsto traškučiai. Kepant 150 laipsnių Celsijaus temperatūroje apie 10–12 minučių, lapai tampa traškūs ir lengvi, todėl gali pakeisti kaloringesnius užkandžius.

Teigiama ir tai, kad šis kopūstas skaniausias po šalnų: žema temperatūra skatina krakmolo skaidymąsi į paprastuosius cukrus, todėl sumažėja kartumas. Jei įsigijote šviežių lapų, juos galima per naktį įdėti į šaldiklį.

Dietologai taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kuriais atvejais lapinis kopūstas gali būti naudingesnis termiškai apdorotas. Kaitinimas esą padeda lengviau pasisavinti mineralus, tokius kaip kalcis ir magnis, bei suardo kietesnes skaidulas.