Blog

Popiežiaus Leono XIV vizitas Angoloje – naftos ir mineralų turtingoje Pietvakarių Afrikos valstybėje – tapo trečiąja jo kelionės po keturias Afrikos šalis stotele.

Šeštadienį, susitikęs su Angolos prezidentu João Lourenço, pontifikas kreipėsi į šalies valdžios atstovus. Savo kalboje jis ne kartą priminė sudėtingą Angolos istoriją, paženklintą kolonijinio plėšimo ir pilietinio karo.

„Noriu susitikti su jumis taikos dvasia ir patvirtinti, kad jūsų tauta turi turtų, kurių neįmanoma nei nusipirkti, nei pavogti“, – perspėjo Šventasis Tėvas.

„Jūs gerai žinote, kad pernelyg dažnai žmonės žvelgė – ir tebežvelgia – į jūsų žemes tam, kad duotų, o dar dažniau – kad paimtų“, – Angolos vadovams sakė popiežius Leonas XIV.

Pagal Tarptautinės energetikos agentūros duomenis Angola šiuo metu yra ketvirta pagal naftos gavybą Afrikoje ir patenka į 20 didžiausių pasaulio naftos gamintojų. Šalis taip pat yra trečia pagal deimantų gavybą pasaulyje, be to, joje yra aukso ir itin paklausių kritinių mineralų telkinių.

Vis dėlto, nepaisant gausių gamtos išteklių, Pasaulio bankas 2023 m. skaičiavo, kad daugiau nei 30 proc. gyventojų vertėsi iš mažiau nei 1,83 euro per dieną.

„Šį suinteresuotų interesų ratą reikia nutraukti – jis tikrovę ir net patį gyvenimą paverčia vien prekėmis“, – Angolos lyderiams teigė pontifikas.

Angola nepriklausomybę nuo Portugalijos paskelbė 1975 m., tačiau netrukus šalis paniro į žiaurų pilietinį karą, trukusį 27 metus.

Prezidentui João Lourenço pradėjus eiti pareigas 2017 m., jo administracija skelbė, kad buvusio prezidento José Eduardo dos Santos valdymo laikotarpiu galėjo būti pavogta ar pasisavinta mažiausiai 20 mlrd. eurų. Vyriausybė žadėjo pažaboti korupciją ir siekė susigrąžinti lėšas, kurios, kaip įtariama, buvo išgrobstytos dos Santos šeimos eros metu.

Tačiau kritikai tvirtina, kad šalyje korupcijos problema išlieka opi, o João Lourenço veiksmai esą labiau skirti politiniams varžovams nustelbti ir valdžiai konsoliduoti.

Stovėdamas greta popiežiaus Leono XIV, Angolos prezidentas pareiškė, kad jo vyriausybė įsipareigojusi gerinti žmonių gyvenimą, tačiau tai esąs „sudėtingas ir sunkus iššūkis“. Jis taip pat ragino nutraukti karą Irane ir prašė popiežiaus toliau naudotis savo „moraliniu autoritetu“, siekiant taikos ir tautų tarpusavio supratimo.

Muksimos vizitas – svarbiausias kelionės akcentas

Sekmadienį ryte, per mišias Kilamboje, popiežius Leonas XIV ragino siekti taikos Ukrainoje ir visame Artimųjų Rytų regione. Kalbėdamas portugališkai, jis paragino Angolą gydyti „korupcijos žaizdą“.

„Mes galime ir norime kurti šalį, kurioje senos takoskyros galutinai įveikiamos, kur išnyksta neapykanta ir smurtas, o korupcijos žaizda užgydoma nauja teisingumo ir dalijimosi kultūra“, – taip, anot naujienų agentūros „Ecclesia“, sakė Šventasis Tėvas.

Po mišių Kilamboje, Luandos pakraštyje, popiežius išvyko į Muksimą – tai laikoma ryškiausiu jo vizito Angoloje akcentu. Ten jis sukalbėjo rožinį Mamã Muxima (Motinos Širdies) bažnyčioje – žinomoje katalikų piligrimų vietoje šalyje, kur apie 44 proc. gyventojų yra katalikai.

Angola plačiai laikoma viena iš transatlantinės vergų prekybos epicentrų. Skaičiuojama, kad daugiau nei 5 mln. pavergtų afrikiečių per vandenyną buvo išgabenta Portugalijos laivais.

Muksima apibūdinama kaip didžiausias katalikų piligrimystės centras Pietų Afrikoje ir populiaraus pamaldumo simbolis Angoloje. Tačiau ši vieta taip pat primena sudėtingą ryšį tarp Romos katalikybės istorijos ir Afrikos žemyno išnaudojimo.

JAV gimęs Robertas Francis Prevostas (popiežius Leonas XIV), remiantis genealoginiais tyrimais, turi ir juodaodžių, ir baltaodžių protėvių, tarp kurių buvo ir pavergtų žmonių, ir vergvaldžių.

Pontifikas sekmadienio popietę Muksimoje planavo dar kartą sukalbėti rožinį, taip pat atkreipdamas dėmesį į tai, kad ši vieta tapo populiariu piligrimystės centru po to, kai apie 1833 m. tikintieji pranešė čia regėję Mergelės Marijos apsireiškimą.

Papildomi šaltiniai: AP, „Vatican News“, „Ecclesia“.

Neišvengiami pirmalaikiai rinkimai Bulgarijoje gali turėti didelių politinių pasekmių visai Europai. Buvęs naikintuvo pilotas Rumenas Radevas, sausį pasitraukęs iš prezidento posto, pagal pirmines prognozes tapo aiškiu lyderiu.

Nors balsai dar skaičiuojami ir rezultatai kinta, R. Radevas jau užsitikrino daugumą – jam prognozuojama daugiau nei 43–45 proc. balsų. Konservatyvi partija „GERB“, vadovaujama Bojko Borisovo, turėtų gauti apie 13 proc.

„Progresyvi Bulgarija laimėjo įtikinamai. Tai – vilties pergalė prieš nepasitikėjimą, laisvės pergalė prieš baimę. Tai taip pat ir moralės pergalė. Žmonės atmetė senųjų partijų savimylą ir aroganciją, nepasidavė melui ir manipuliacijoms. Ačiū už pasitikėjimą“, – pareiškė Rumenas Radevas ir pakomentavo Bulgarijos vietą Europos Sąjungoje.

„Bulgarija ir toliau eis europiniu keliu. Stipriai Bulgarijai stiprioje Europoje reikia kritinio mąstymo ir pragmatizmo. Europa daugeliu atžvilgių tapo savo ambicijų elgtis kaip moralės lyderei pasaulyje be aiškių taisyklių auka. Dabar Europai reikia kritinio mąstymo, pragmatiškų veiksmų ir apčiuopiamų rezultatų – kad būtų atkurta pramoninė galia ir konkurencingumas. Tai bus pagrindinis Bulgarijos indėlis“, – kalbėjo jis.

R. Radevo politinė laikysena tarptautinėje erdvėje jau kurį laiką sulaukia didelio dėmesio. Prezidentavimo metu jis ne kartą prieštaravo karinės paramos Ukrainai siuntimui ir kritikavo Europos Sąjungos politiką šiuo klausimu. Jis dažnai teigė, kad tokia parama gali įtraukti Bulgariją į konfliktą.

Be to, R. Radevas ragino ieškoti dialogo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o tai prisidėjo prie jo reputacijos kaip politikų, kurį oponentai laiko palankiu Rusijai.

Kampanija neapsiėjo be ginčų. Viename iš pastarųjų renginių opozicinės partijos sukritikavo R. Radevą dėl vaizdo įrašo, kuriame buvo rodomi jo susitikimo su V. Putinu kadrai. Likus vos kelioms dienoms iki rinkimų, jis dar kartą pakartojo anksčiau audrų sukėlusį teiginį, kad „Krymas yra Rusijos“, pavadindamas tai „realistiška pozicija“. Šis pasisakymas sukėlė pasipiktinimą jau pirmąkart, kai buvo ištartas prieš penkerius metus.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko sekmadienį pranešė, kad po internete pasirodžiusio vaizdo įrašo nuo pareigų nušalinti du policijos pareigūnai. Įraše matyti, kaip jie panikuodami pasitraukė iš šaudynių vietos Kyjive, kur per išpuolį žuvo šeši žmonės.

Šeštadienį ginkluotas vyras gyvenamajame Ukrainos sostinės rajone esančiame prekybos centre pradėjo šaudyti ir paėmė įkaitų. Vėliau, bandant jį sulaikyti, užpuolikas buvo nukautas.

Ukrainos žiniasklaidos paviešintuose kadruose matyti uniformuotas vyras ir moteris su geltonomis liemenėmis. Jie stovi šalia ant žemės gulinčio žmogaus, tačiau pasigirdus šūviams atsitraukia ir palieka civilius, tarp jų – vaiką.

„Gėdingas, nevertas elgesys. Tai – visos sistemos gėda. Jie nušalinti, vyksta tyrimas“, – „Telegram“ kanale teigė ministras.

Ministro teigimu, vaizdo įraše užfiksuoti pareigūnai nuo tarnybos nušalinti visam tyrimo laikotarpiui. Kartu jis pabrėžė, kad dviejų pareigūnų elgesio nereikėtų taikyti visai policijai.

Policija dar nėra nustačiusi šaudynių motyvo. Vis dėlto įvykis oficialiai pripažintas teroro aktu. Pasak I. Klymenko, užpuolikas „akivaizdžiai turėjo psichikos stabilumo problemų“.

„Reikia ištirti, kaip jis gavo medicinines pažymas, būtinas ginklo licencijai pratęsti“, – pridūrė ministras, pažymėdamas, kad sisteminių patikrinimų teisėtai ginklus registruojantiems savininkams neplanuojama.

Jis taip pat pažadėjo surengti ekspertines diskusijas dėl ginklų įstatymų, į jas įtraukiant parlamento narius, piliečius, žurnalistus ir karo veteranus.

Kalbėdamas apie galimybę suteikti civiliams teisę turėti šaunamuosius ginklus, įskaitant pistoletus, ministras sakė manantis, kad žmonės turėtų turėti teisę gintis: pasak jo, tai ypač aktualu prisiminus plataus masto invazijos pradžią, kai civiliams buvo dalijami ginklai nacionaliniam pasipriešinimui.

Pradėtas tyrimas, atsistatydino patrulių policijos vadovas

Ukrainos nacionalinės policijos vadovas Ivanas Vyhovskis, kuriam ministras pavedė aiškintis aplinkybes, pranešė, kad pradėtas vidinis tyrimas. Vėliau sekmadienį generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenka paskelbė ir apie baudžiamąjį tyrimą dėl galimo pareigūnų neveikimo bei profesinių pareigų nevykdymo.

„Visi teisėsaugos veiksmai tuo metu, kai piliečių gyvybėms grėsė rimtas pavojus, įskaitant vaiko palikimą rizikoje ir nesugebėjimą laiku neutralizuoti užpuoliko, bus įvertinti teisiškai“, – sakė generalinis prokuroras.

Tuo metu Ukrainos patrulių policijos departamento vadovas Jevhenas Žukovas atsistatydino, pareigūnų elgesį taip pat pavadinęs gėdingu.

„Pareigūnai pasielgė neprofesionaliai ir taip, kaip policijos pareigūnams nedera. Jie atvyko į įvykio vietą ir turėjo padėti bei gelbėti žmones. Tačiau pasimetė ir paliko sužeistus civilius pavojuje“, – teigė J. Žukovas.

Jis nurodė, kad vienas iš patrulių policijoje tarnauja nuo 2024 metų, o jo kolegė – nuo 2015 metų. Pasak J. Žukovo, pareigūnas turėjo išsitraukti ginklą, iššauti įspėjamąjį šūvį ir prireikus jį panaudoti, tačiau to nepadarė.