CP v2

Blog

  • DSA įgyvendinimas Lenkijoje vėl kaitina ginčus: kas ir kaip galės blokuoti turinį internete

    Lenkijoje į Seimą grįžo aštri diskusija dėl žodžio laisvės internete ir to, kas turėtų spręsti, kada turinys turi būti pašalintas ar užblokuotas. Vyriausybė siekia įtvirtinti praktinį ES Skaitmeninių paslaugų akto (DSA) taikymą, tačiau opozicija įžvelgia riziką, kad naujos procedūros gali virsti administraciniu spaudimu.

    Šiuo metu DSA visoje Europos Sąjungoje taikomas nuo 2024 metų vasario, bet nacionaliniu lygmeniu valstybės turi paskirti atsakingas institucijas ir numatyti aiškias vykdymo procedūras. Lenkijoje pasirinktas kelias DSA perkėlimą dalyti į du teisės aktus, kad bent mažiau ginčytinos nuostatos galėtų įsigalioti greičiau.

    Kas keistųsi pagal DSA

    Pirmasis, vadinamasis bazinis projektas, numato institucijas ir tvarkas, kurios leistų gyventojams ir verslui realiai ginti savo teises ginčuose su platformomis. Svarbiausia naujovė yra aiškesnės skundų ir ginčų nagrinėjimo procedūros, taip pat galimybė pranešti apie DSA pažeidimus atsakingam koordinatoriui.

    DSA logika remiasi tuo, kad didelės interneto platformos privalo skaidriau aiškinti, kodėl riboja turinį ar paskyras, ir suteikti veiksmingus apskundimo mechanizmus. Taip pat daugiau dėmesio skiriama vartotojų apsaugai, reklamos skaidrumui ir neteisėto turinio bei prekių platinimo mažinimui.

    Lenkijos Seimo komisijoje bazinis projektas sulaukė palyginti ramaus pritarimo ir buvo papildytas daugiausia techninėmis, nepolitinėmis pataisomis. Didžiausios įtampos kilo svarstant antrąjį paketą, kuris apima turinio blokavimo ir atblokavimo procedūras.

    Blokavimas: kas priimtų sprendimus?

    Antrasis projektas numato mechanizmą, kaip būtų išduodami nurodymai blokuoti prieigą prie konkretaus turinio arba, priešingai, atstatyti prieigą, jei turinys yra teisėtas. Vyriausybė argumentuoja, kad dabar sistema fragmentuota, o sprendimai dėl turinio dažnai de facto atsiduria pačių platformų rankose.

    „Šiandien visa valdžia dėl turinio internete priklauso interneto platformoms. Tai jos sprendžia, kas yra teisėta, o kas ne“, – sakė skaitmeninimo viceministras Dariusz Standerski.

    Pagal siūlomą modelį sprendimus dėl nurodymų blokuoti ar atblokuoti galėtų priimti ryšių reguliuotojas UKE vadovas ir Nacionalinės radijo ir televizijos tarybos pirmininkas. Siūloma pabrėžti, kad tokie sprendimai būtų taikomi tik itin sunkių nusikaltimų kategorijoms, pavyzdžiui, teroristinio pobūdžio veikoms, prekybai žmonėmis, sunkiems nusikaltimams prieš gyvybę ir sveikatą ar neapykantos nusikaltimams.

    Vyriausybės pozicija yra tokia, kad sistema turi vienu metu leisti greitai stabdyti akivaizdžiai neteisėtą turinį ir apsaugoti teisėtą saviraišką, kai įsikišimas nepagrįstas. Dėl to akcentuojama teisinė kontrolė ir galimybė sprendimus skųsti teismui.

    Saugumas ar žodžio laisvės ribojimas?

    Diskusijoje žmogaus teisių organizacijų atstovai pabrėžė, kad valstybė turi pareigą saugoti gyventojus tiek nuo smurto ir neapykantos, tiek nuo savavališkų turinio ribojimų. Kartu jie akcentavo, kad platformų sprendimai neturi tapti vieninteliu filtru, nes tai kelia skaidrumo ir atskaitomybės klausimų.

    „Tai pagrindinės teisės, kurias valstybė privalo saugoti, todėl jai reikia tinkamų įrankių“, – sakė Anna Matras iš Amnesty International.

    Tuo metu dalis opozicijos atstovų kritikuoja projektą kaip galimai vedantį į žodžio laisvės suvaržymus, net jei deklaruojamas tikslas yra kova su sunkiais nusikaltimais. Kritikai taip pat kelia klausimus, kaip praktikoje būtų užtikrinama, kad blokavimo nurodymai nepersidengtų su teisėtos kritikos ar politinės nuomonės raiška.

    Vyriausybė atsako, kad sprendimų apskundimo kelias į teismą yra esminė saugumo priemonė, o skubus vykdymas būtų taikomas tik itin siaurais atvejais. Akcentuojama, kad „nedelsiant vykdytinos“ priemonės būtų sietinos su turiniu, susijusiu su seksualiniu nepilnamečių išnaudojimu.

    „Kalbame apie nusikaltimus, susijusius su seksualiniu nepilnamečių išnaudojimu ir tokio pobūdžio turinio rodymu nepilnamečiams. Tik tokiais atvejais projekte numatytas sprendimo nedelsiant vykdyti režimas“, – sakė Dariusz Standerski.

    Seimo diskusijos parodė, kad kompromiso paieškos įmanomos, nors nuomonių skirtumai išlieka dideli. Vyriausybė viešai deklaruoja pasirengimą koreguoti ginčytinas nuostatas, kad būtų suderinti saugumo interesai, privatumo apsauga ir teisė į teismą.

    Kartu į procesą aktyviai įsitraukė ir verslo organizacijos, kurios akcentuoja ne tik teisinius, bet ir techninius įgyvendinimo aspektus. Praktikoje turinio blokavimo sistemos reikalauja suderinamų informacinių sistemų, aiškių techninių specifikacijų ir testavimo, kad nurodymai būtų vykdomi tiksliai ir nepertekliniai.

    Verslas prašo ilgesnio įsigaliojimo termino, nes ryšių reguliuotojui ir telekomunikacijų operatoriams tektų įdiegti naujus procesus, įskaitant registrą, į kurį patektų domenai, nevykdantys blokavimo nurodymų. Tokiu atveju interneto paslaugų teikėjai būtų įpareigoti riboti prieigą prie registre esančių svetainių.

    „Manau, kad šis pasiūlymas yra labai pagrįstas, nes kuriame visiškai naują sistemą“, – sakė Dariusz Standerski.

    Šiuo metu svarstoma galimybė daliai nuostatų numatyti ilgesnį, iki šešių mėnesių, pereinamąjį laikotarpį vietoje planuotų trijų mėnesių. Toks sprendimas, vyriausybės vertinimu, galėtų padėti išvengti chaoso įsigaliojus taisyklėms ir užtikrinti, kad naujas mechanizmas veiktų ne tik greitai, bet ir tiksliai.

  • Dinaminiai elektros tarifai Lenkijoje vis dar nišiniai: kas jais naudojasi ir kada jie mažina sąskaitas

    Dinaminiai elektros tarifai, kai kaina kinta priklausomai nuo paros valandos ir situacijos didmeninėje rinkoje, Lenkijoje dar tik skinasi kelią. Nors modelis žadamas kaip priemonė mažinti sąskaitas ir geriau išnaudoti atsinaujinančios energetikos gamybą, realiai juo naudojasi palyginti nedaug namų ūkių.

    Lenkijos ekonomikos analitikai skaičiuoja, kad 2025 metų pabaigoje dinaminį tarifą buvo pasirinkę apie 4 800 namų ūkių. Tai reikšmingas šuolis nuo maždaug 135 namų ūkių 2025 metų pradžioje, tačiau bendrame buitinių vartotojų kontekste dalis išlieka labai maža.

    Kas dažniausiai laimi iš dinaminio tarifo?

    Duomenys rodo, kad dinaminį tarifą dažniau renkasi daugiau elektros suvartojantys namų ūkiai. Paprastai tai žmonės, kurie namuose naudoja daugiau energijos reikalaujančius sprendimus, pavyzdžiui, šilumos siurblius, oro kondicionierius ar įkrauna elektromobilį.

    Tokiems vartotojams svarbiausia sąlyga yra galimybė perkelti dalį vartojimo į pigesnes valandas. Jei skalbimo mašina, indaplovė ar elektromobilio įkrovimas planuojami tada, kai sistemoje daugiau pigios elektros, dinaminis tarifas gali realiai sumažinti galutinę sąskaitą.

    Kodėl dinaminiai tarifai nepopuliarūs?

    Viena pagrindinių kliūčių yra infrastruktūra ir įpročiai. Dinaminiam tarifui būtini išmanieji skaitikliai, leidžiantys fiksuoti vartojimą pagal valandas, o jų paplitimas Lenkijoje 2025 metų pabaigoje siekė apie 48 proc., todėl dalis namų ūkių fiziškai dar negali pasirinkti tokio atsiskaitymo.

    Kitas barjeras yra informacijos trūkumas ir kainos rizika. Dinaminėse sutartyse vartotojas prisiima didesnę svyravimo dalį, nes piko metu kaina gali šoktelėti, o kai kurie tiekėjai nenumato aiškaus viršutinio kainos „lubų“ mechanizmo, todėl daliai žmonių toks planas atrodo per daug neapibrėžtas.

    Kas galėtų padidinti naudą?

    Ekspertai pabrėžia, kad didesnį efektą dinaminiai tarifai duotų tada, jei lankstesnė būtų ne tik elektros energijos, bet ir tinklo dedamoji. Kitaip tariant, jei kintamoji tinklo paslaugų dalis taip pat labiau atspindėtų realų sistemos apkrovimą skirtingomis valandomis, vartotojai turėtų stipresnę finansinę paskatą vartojimą planuoti.

    Tarptautinėje praktikoje dinaminiai tarifai siejami ir su platesniu tikslu didinti paklausos lankstumą, kad elektros sistema lengviau prisitaikytų prie augančios vėjo ir saulės elektrinių dalies. Tokiu atveju nauda būtų ne tik individuali, bet ir sisteminė, mažinant piko apkrovas ir operacines elektros sistemos sąnaudas.

    Kol kas Lenkijoje dinaminiai tarifai išlieka sprendimu, tinkamiausiu tiems, kurie turi didesnį vartojimą, išmanųjį skaitiklį ir gali sąmoningai valdyti, kada naudoja elektrą. Platesniam populiarumui reikės ir daugiau aiškumo dėl rizikų, ir didesnio vartotojų informuotumo.

  • PGZ perima Rafako halas Racibore: „Jelcz“ ir „Rosomak“ sutaria dėl gamybos starto iki 2026 pabaigos

    Lenkijos valstybinė gynybos pramonės grupė Polska Grupa Zbrojeniowa (PGZ) pranešė, kad „Jelcz“ ir „Rosomak“ pasirašė vienos iš Racibore esančių buvusios įmonės „Rafako“ halės subnuomos sutartį. Tai dar vienas žingsnis siekiant greitai pritaikyti apleistą pramoninę infrastruktūrą gynybos užsakymams ir sutelkti kelias gamybos kryptis vienoje vietoje.

    PGZ patvirtino, kad Racibore planuojami trys anksčiau skelbti projektai: „Jelcz“ važiuoklių ir specializuotų platformų surinkimas Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms, šarvuotųjų transporterių „Rosomak“ korpusų suvirinimo linija bei erdvė programai San. Grupė akcentuoja, kad gamybos suartinimas turėtų pagerinti logistiką, suderinti tiekimą ir sumažinti siaurąsias vietas, kurios dažnai riboja gynybos pramonės tempus.

    „Jelcz“ atveju nurodoma, kad pirmieji automobiliai iš naujai paleistos linijos turėtų nuriedėti iki 2026 metų pabaigos. Ilgalaikis tikslas – pasiekti iki 700 važiuoklių per metus, o tai reikšmingai išplėstų pajėgumus, kurių reikia tiek reguliariems kariuomenės pirkimams, tiek sparčiau augantiems gynybos projektams.

    „Vienoje vietoje sutelktos veiklos suteiks daugiau sinergijos ir leis efektyviau išnaudoti grupės bendrovių potencialą“, – sakė Polska Grupa Zbrojeniowa.

    PGZ pabrėžia, kad buvusios „Rafako“ infrastruktūros pritaikymas leidžia plėstis greičiau ir su mažesnėmis investicijomis, nes dalis patalpų jau pritaikyta didelių gabaritų gamybai. Pagal anksčiau pristatytą planą „Jelcz“ Racibore ketina naudoti kelias sales skirtingoms veikloms, įskaitant surinkimą, dažymo procesus ir metalo apdirbimą bei suvirinimą, kad gamyba būtų kuo labiau pilno ciklo.

    „Rosomak“ numatoma skirti atskirą erdvę korpusų gamybai, o tai turi tiesioginę reikšmę šarvuotų platformų tiekimo grandinei. PGZ signalizuoja, kad tokie sprendimai tampa strateginiai, nes gynybos pramonėje svarbiausia ne tik galutinis produktas, bet ir stabilus komponentų bei korpusų srautas, kurio trūkumas gali sustabdyti surinkimą net turint finansavimą ir užsakymus.

    Raciboro projektai siejami ir su platesniu „Rafako“ turto bei darbuotojų klausimu po įmonės bankroto. Teismo sprendimas dėl bankroto įsigaliojo 2025 metų sausį, o vėliau valstybės institucijos ir su valstybe susijusios bendrovės pradėjo ieškoti modelio, kaip išlaikyti pramoninį potencialą regione ir dalį kompetencijų nukreipti į gynybos sektorių.

    Tam tikslui buvo įsteigta bendrovė Raciborska Fabryka Komponentów (RFK), kurios akcininkais tapo ARP, Towarzystwo Finansowe Silesia ir „Polimex Mostostal“. PGZ anksčiau skelbė apie ketinimus, kad „Jelcz“ ir „Rosomak“ Racibore kurtų padalinius, o įmonės rengia detalesnius verslo planus, kaip organizuoti gamybą, investicijas ir darbuotojų poreikį.

    Šis atvejis atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai dėl saugumo situacijos ir augančių karinių užsakymų valstybės ieško būdų greitai didinti pajėgumus, pasitelkdamos esamą pramoninę bazę. Buvusių energetikos ar sunkiosios pramonės objektų perorientavimas į gynybos gamybą leidžia sutaupyti laiko, tačiau kartu reikalauja aiškių tiekimo grandinių, kvalifikuotos darbo jėgos ir ilgalaikių užsakymų, kad investicijos būtų tvarios.

  • ES apyvartinių taršos leidimų prekyba (ETS) vėl peržiūrima: kokių sprendimų laukia pramonė?

    Europos Komisija artimiausiu metu planuoja pristatyti siūlymus, kaip koreguoti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ETS. Ši schema nuo 2005 metų yra vienas svarbiausių Europos klimato politikos instrumentų, tačiau dėl kainų svyravimų ir konkurencingumo klausimų ji vėl atsidūrė politinių derybų centre.

    ETS apima energetikos ir pramonės sektorius, taip pat aviaciją ir jūrų transportą, o iš viso – daugiau kaip 12 000 įrenginių visoje Europos Sąjungoje. Europos Komisijos vertinimu, per ETS reguliuojama iki 45 proc. visų ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, todėl net nedideli taisyklių pakeitimai turi plačias pasekmes ekonomikai ir kainoms.

    Kaip veikia ETS?

    ETS pagrindas yra cap-and-trade principas: ES nustato bendrą emisijų limitą, kuris kasmet mažėja, o įmonės privalo turėti leidimus, atitinkančius jų faktines emisijas. Vienas leidimas reiškia vieną toną anglies dioksido, o trūkstamus leidimus tenka pirkti aukcionuose arba antrinėje rinkoje.

    Limitas mažinamas pagal iš anksto nustatytą linijinį mažinimo koeficientą, kuris 2024–2027 metais siekia 4,3 proc., o 2028 metais turėtų didėti iki 4,4 proc. Dabartinė trajektorija reiškia, kad leidimų kiekis ilgainiui artėtų prie nulio apie 2039 metus, o tempą dar pagreitina vienkartiniai leidimų kiekio sumažinimai.

    Dalis leidimų į aukcionus patenka, o dalis tam tikriems pramonės sektoriams skiriama nemokamai, siekiant mažinti išmetimų nutekėjimo riziką, kai gamyba iškeliama už ES ribų. Pajamos iš aukcionų daugiausia keliauja į valstybių biudžetus ir turi būti nukreipiamos klimato ir energetikos tikslams, dalis lėšų per specialius fondus skiriama transformacijai mažesnes pajamas turinčiose šalyse.

    Kodėl vėl kalbama apie pakeitimus?

    Valstybių požiūriai į ETS išsiskiria, nes jų energetikos ir pramonės struktūra skirtinga, o dekarbonizacijos tempai nevienodi. Šalys, kurių elektra gaminama beveik be iškastinio kuro, sistemos kainos spaudimą jaučia kitaip nei tos, kuriose didelė dalis energijos ir pramonės vis dar remiasi anglimi ar dujomis.

    Diskusijas sustiprino ir klausimas, kiek ETS taisyklės turėtų prisidėti prie Europos pramonės konkurencingumo JAV ir Kinijos atžvilgiu. Pramonė siekia didesnio kainų stabilumo ir aiškesnių perspektyvų, nes dideli leidimų kainų šuoliai apsunkina investicijų planavimą, ypač energijai imliose šakose.

    Vienas iš svarbiausių rinkos stabilumo mechanizmų yra Rinkos stabilumo rezervas, kuris reguliuoja leidimų pasiūlą pagal bendrą leidimų perteklių rinkoje. Kai perteklius viršija 833 000 000 leidimų, dalis jų išimama iš rinkos, o kai perteklius nukrenta žemiau 400 000 000, rezervas gali grąžinti leidimų, kad būtų išvengta pasiūlos šoko.

    Nemokami leidimai, CBAM ir politinė įtampa

    Nemokami leidimai daugiausia skiriami energijai imlioms pramonės šakoms, tokioms kaip plieno, cemento, trąšų ar chemijos gamyba, o elektros gamybos sektorius apskritai nemokamų leidimų negauna. Nemokamų leidimų dydį lemia efektyviausių įrenginių rodikliai, todėl didesnes emisijas turintys fabrikai vis dažniau priversti dalį leidimų pirkti.

    Situaciją keičia ir anglies dioksido korekcinis mechanizmas pasienyje CBAM, kuriuo importui iš trečiųjų šalių palaipsniui taikoma CO2 kaina. Dėl to numatyta, kad pramonės sektoriuose, kuriems taikomas CBAM, nemokami ETS leidimai turėtų mažėti nuo 2026 metų, o 2034 metais būti visiškai panaikinti.

    Tarp svarstomų krypčių – didesnis lankstumas rinkos stabilumo rezervo taisyklėse ir etaloninių rodiklių koregavimas, kad nemokamų leidimų mažėjimas neprasidėtų per staigiai. Kita jautri tema yra siūlymai dalį ETS pajamų labiau centralizuoti ir nukreipti į ES biudžetą, kas daliai valstybių kelia pasipriešinimą.

    „Sistema, kuri pasiteisino mažinant CO2 emisijas, turi tapti besiformuojančios ES pramonės politikos dalimi“, – teigiama valstybių pozicijose dėl ETS ateities.

    Sprendimai, kuriuos pristatys Europos Komisija, dar nebus galutiniai: toliau vyks derybos Europos Parlamente ir Taryboje, todėl galutinis kompromisas gali užtrukti. Tačiau jau dabar aišku, kad ETS korekcijos taps vienu svarbiausių klausimų, lemiančių ir pramonės konkurencingumą, ir energijos kainų dinamiką artimiausiais metais.

  • Venecijos kino festivalis pagerbs Ellen Burstyn Auksiniu liūtu: kuo išskirtinė jos karjera

    Venecijos kino festivalis pagerbs Ellen Burstyn Auksiniu liūtu: kuo išskirtinė jos karjera

    Venecijos kino festivalis paskelbė, kad amerikiečių kino legenda Ellen Burstyn bus apdovanota Auksiniu liūtu už viso gyvenimo nuopelnus. Įvertinimas bus įteiktas 83-ajame festivalyje, kuris vyks rugsėjo 2–12 dienomis.

    Festivalio meno vadovas Alberto Barbera Burstyn pavadino reta aktore, kurios vaidyba pasižymi intensyvumu ir tiesa. Anot jo, per daugiau nei penkis dešimtmečius aktorė sukūrė moterų personažus, atspindinčius šiuolaikinės moters prieštaras ir pokyčius.

    „Ellen Burstyn yra aktorė, kurios kūryboje fragilumas ir disciplina virsta emocinės tiesos kalba, o jos vaidyba išlieka autentiškumo etalonu“, – sakė Alberto Barbera.

    Burstyn plačiai žinoma dėl vaidmenų filmuose Paskutinis kino seansas, Egzorcistas, Alisa čia nebegyvena ir Requiem svajonei. Festivalis primena, kad pasaulinį pripažinimą jai atnešė būtent Egzorcisto sėkmė, o vėliau karjerą įtvirtino įvairūs skirtingų epochų ir stilių projektai.

    Venecija taip pat akcentuoja aktorės bendradarbiavimą su ryškiais kino kūrėjais ir jos gebėjimą derinti emocinį tikslumą su kasdienio atsparumo vaizdavimu ekrane. Pastaraisiais dešimtmečiais tokie apdovanojimai vis dažniau skiriami ne vien už populiarumą, bet ir už ilgalaikę įtaką kinui bei profesinį autoritetą.

    „Net neįsivaizdavau, kad grįšiu iš vieno mylimiausių miestų laikydama Auksinį liūtą. Esu labai pagerbta ir kupina dėkingumo“, – sakė Ellen Burstyn.

    Auksinis liūtas aktorei bus įteiktas per Maggie Gyllenhaal trumpametražio filmo Flesh Impact peržiūrą. Pasak festivalio, šis seansas pasirinktas kaip proga dar kartą išryškinti Burstyn sceninį meistriškumą ir jos gebėjimą kurti niuansuotas, žmogiškai artimas istorijas.

  • Lenkijos valdžia nukreipia apie 47 mln. eurų iš valstybinių miškų: pramonė kelia skaidrumo klausimą

    Lenkijos Vyriausybė pritarė įstatymų pataisų projektui, pagal kurį valstybinis miškų ūkio valdytojas Lasy Państwowe kasmet privalomai pervestų dalį pajamų į Nacionalinį aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondą. Naujasis mechanizmas siejamas su lėšų trūkumu gamtos apsaugai ir noru stabiliau finansuoti šias priemones.

    Pagal projektą į fondą būtų nukreipiama 2 proc. pajamų iš medienos pardavimo. Ministerijos vertinimu tai sudarytų maždaug 47–57 mln. eurų per metus, o pinigai būtų kaupiami atskirame subfonde, skirtame gamtos apsaugai, įskaitant nacionalinius parkus ir regionines aplinkos apsaugos institucijas.

    Įmoka skaičiuojama nuo apyvartos

    Didžiausia diskusija kilo dėl to, kad įmoka būtų apskaičiuojama nuo pajamų, o ne nuo pelno. Lasy Państwowe argumentuoja, kad didelė apyvartos dalis ir taip panaudojama įstatyminėms pareigoms: miškų atkūrimui, priešgaisrinei apsaugai, kelių priežiūrai ir miškų apsaugai nuo kenkėjų bei ligų.

    Klimato ir aplinkos ministerija teigia, kad mechanizmas proporcingas, nes krintant medienos pardavimo pajamoms automatiškai mažėtų ir įmoka. Ministerija taip pat tikina, jog tai neturėtų sugriauti savifinansavimo principo ir esą neturės tiesioginio poveikio medienos kainoms ar prieinamumui rinkoje.

    „Jei pajamos iš medienos pardavimo mažės, atitinkamai mažės ir įmokos į fondą“, – sakė ministerijos atstovai.

    Pramonė įžvelgia rizikas

    Medienos sektoriaus organizacijos kritikuoja projektą ir pabrėžia, kad konsultacijos, jų teigimu, vyko nepakankamai įtraukiant smulkesnes ir vidutines įmones. Sektorius taip pat įspėja, kad papildoma finansinė našta pagrindiniam žaliavos tiekėjui gali būti perkelta į medienos kainas, o tai ypač skaudžiai paliestų mažesnius perdirbėjus.

    Ne mažiau svarbus priekaištas susijęs su lėšų panaudojimo skaidrumu. Verslo asociacijos akcentuoja, kad viešieji pinigai turėtų būti skirstomi aiškiomis, įstatyme įtvirtintomis taisyklėmis ir, jų nuomone, pirmiausia per atvirus konkursus, kad būtų išvengta politizuoto lėšų dalijimo rizikos.

    „Didžiausią nerimą kelia tai, kad nėra pakankamai aiškių taisyklių, kaip fondas skirstys šias lėšas“, – sakė medienos pramonės atstovai.

    Europos kontekstas ir galimos pasekmės

    Valstybinių miškų valdymo modeliai Europoje skiriasi: kai kur dalis uždirbto pelno pervedama valstybei, kitur viešosios funkcijos finansuojamos tiesioginėmis biudžeto dotacijomis. Dėl to Lenkijos pasirinktas sprendimas susieti privalomą įmoką su apyvarta vertinamas kaip jautrus, nes toks modelis mažiau atsižvelgia į konkrečių metų sąnaudas ir investicijų poreikį.

    Praktiškai naujoji schema gali turėti kelias kryptis: užtikrinti stabilesnį gamtos apsaugos finansavimą, tačiau kartu didinti įtampą tarp aplinkosauginių tikslų ir medienos rinkos stabilumo. Jei projektas bus tęsiamas, daug kas priklausys nuo to, ar bus įtvirtintos skaidrios lėšų skirstymo procedūros ir aiškūs prioritetai, kurie leistų pagrįsti, kam ir kokiais kriterijais skiriamas finansavimas.

    Artimiausiu metu pataisas dar turės svarstyti parlamentas, o pramonė žada siekti pakeitimų, kurie užtikrintų didesnę priežiūrą ir prognozuojamą poveikį rinkai. Tuo metu Vyriausybė pabrėžia, kad tikslas yra ilgalaikis gamtos apsaugos stiprinimas, ypač ten, kur trūksta lėšų planams, saugomų teritorijų administravimui ir projektams.

  • Tyrimas apie Botticelli paveikslus: DI atskleidė, kas galėjo pražudyti Veneros mūzą Simonettą

    Tyrimas apie Botticelli paveikslus: DI atskleidė, kas galėjo pražudyti Veneros mūzą Simonettą

    Kas pasikeitė istorijoje

    Naujas mokslinis tyrimas siūlo kitokią Simonettos Vespucci, laikomos Sandro Botticelli mūza, mirties versiją. Mokslininkų teigimu, ji galėjo mirti ne nuo tuo metu plačiai paplitusios tuberkuliozės, o nuo naviko komplikacijų.

    Istoriniai šaltiniai mini, kad Simonetta mirė 1476 metais, būdama 23 metų. Tuberkuliozės versija ilgą laiką buvo laikoma labiausiai tikėtina, tačiau nauja analizė ją kvestionuoja kaip per daug supaprastintą paaiškinimą.

    Kaip tyrėjai pritaikė DI

    Tyrimą parengusi tarptautinė mokslininkų grupė pasitelkė veido atpažinimo principu veikiančius algoritmus, pritaikytus tapybos kūriniams. Analizuoti keli Simonettą vaizduojantys portretai ir Botticelli darbai, tarp jų ir su ja siejami ikonografiniai motyvai.

    Autorių teigimu, paveiksluose per kelerius metus matyti laipsniškos veido ir minkštųjų audinių proporcijų permainos. Jos, kartu su rašytiniais to laikotarpio liudijimais, leido suformuluoti hipotezę apie hipofizės adenomą, galėjusią paveikti hormonų pusiausvyrą.

    „Įžvelgėme požymių, kad navikas galėjo išskirti augimo hormoną ir prolaktiną, o jų perteklius ilgainiui keičia veido kontūrus“, – sakė endokrinologas Paolo Pozzilli.

    Kokie požymiai nurodomi

    Tyrime akcentuojama, kad hipofizės navikai kai kuriais atvejais sukelia lėtai progresuojančius išvaizdos pokyčius, o vėliau gali baigtis staigia komplikacija. Viena iš jų yra hipofizės apopleksija, kai navikas kraujuoja arba staigiai ištinsta, sukeldamas greitą būklės blogėjimą.

    Mokslininkai taip pat aptaria istoriniuose tekstuose minėtus simptomus, tokius kaip galvos skausmai, vėmimas, karščiavimas ar sąmonės sutrikimai. Jų vertinimu, toks simptomų derinys gali labiau atitikti staigios endokrininės komplikacijos scenarijų nei lėtesnę, sekinančią tuberkuliozės eigą.

    Dar vienas argumentas remiasi keliomis užuominomis apie staigius sveikatos pablogėjimus prieš pat mirtį, įskaitant aprašytą kolapsą per šokį. Tyrėjai kelia prielaidą, kad stresinis įvykis ar trauma galėjo tapti veiksniu, paskatinusiu kraujavimą navike.

    Patys autoriai pabrėžia, kad po daugiau nei 500 metų medicininės diagnozės tiksliai patvirtinti neįmanoma. Vis dėlto jie mano, kad DI ir medicinos žinios, derinamos su meno istorijos analize, gali padėti tikslinti senas biografijas ir aiškinti, kodėl tam tikri pasakojimai tapo dominuojantys.

  • Aktorius Sam Neill mirė nuo plaučių uždegimo: agentas atskleidė detales ir šeimos planus

    Aktorius Sam Neill mirė nuo plaučių uždegimo: agentas atskleidė detales ir šeimos planus

    Aktorius Sam Neill, išgarsėjęs vaidmenimis filmuose Jurassic Park ir The Piano, mirė būdamas 78 metų. Jo mirties priežastį paviešino ilgametis agentas Philipas Grenzas, pabrėžęs, kad šeima sutiko tai padaryti dėl žiniasklaidoje pasirodžiusių netikslumų.

    Pasak agento, aktorius mirė nuo plaučių uždegimo. Neillas mirė pirmadienį Sidnėjuje, o jo artimieji vėliau planuoja atsisveikinti privačiai, pagerbdami aktoriaus norą išlikti kuo toliau nuo viešumo.

    Mirties priežastis ir šeimos sprendimas

    Philipas Grenzas nurodė, kad informacija apie mirties priežastį buvo paviešinta siekiant užkirsti kelią klaidinančioms interpretacijoms. Šeima, agento teigimu, norėjo, kad būtų aiškiai pasakyta, kas nutiko, ir kartu išsaugota privatumo riba.

    „Sam mirė nuo plaučių uždegimo“, – sakė Philipas Grenzas.

    Agentas taip pat pažymėjo, kad Neillas buvo itin privatus žmogus ir nemėgo triukšmo aplink savo asmeninį gyvenimą. Dėl to atminimo pagerbimas vyks aktoriaus ūkyje Naujojoje Zelandijoje tik šeimos rate, vėliau, dar nenustatytu laiku.

    Kova su limfoma ir CAR-T terapijos reikšmė

    Aktoriaus sveikatos istorija viešiau nuskambėjo 2023 metais, kai jis pranešė, kad jam diagnozuota agresyvi ne Hodžkino limfomos forma. Šių metų balandį Neillas buvo sakęs, kad po gydymo yra be vėžio požymių.

    Gydymui buvo taikyta CAR-T ląstelių terapija, priskiriama imunoterapijai, kai paciento T ląstelės laboratorijoje modifikuojamos taip, kad atpažintų ir naikintų vėžines ląsteles. Šis metodas pasaulyje naudojamas daliai kraujo vėžio atvejų, ypač kai standartiniai gydymo būdai nepadeda.

    Darbo planai, pagarba atminimui ir kolegų reakcijos

    Agentas teigė, kad per pastaruosius metus Neillas dirbo intensyviai ir filmavo kelis projektus iš eilės. Tarp jų minimi filmai Godzilla v Kong: Supernova ir The Last Resort, kurie šiuo metu yra postprodukcijos etape.

    Gerbėjai, norintys pagerbti aktorių, raginami vietoj gėlių aukoti organizacijoms, kurios jam buvo svarbios. Tarp minimų krypčių yra sveikatos iniciatyvos ir aplinkosaugos projektai Naujojoje Zelandijoje.

    Į Neillo mirtį sureagavo ir kino pasaulis, ir Naujosios Zelandijos vadovai. Viešuose atsisveikinimo žodžiuose jis prisimintas kaip viena ryškiausių šalies kultūros figūrų, padėjusi Naujosios Zelandijos kino istorijoms pasiekti tarptautinę auditoriją.

  • Davido Bowie archyvuose rasta nauja ankstyvųjų įrašų kolekcija: žadama 10 negirdėtų dainų

    Davido Bowie archyvuose rasta nauja ankstyvųjų įrašų kolekcija: žadama 10 negirdėtų dainų

    Naujas leidinys iš 1965 metų

    Į Davido Bowie diskografiją netrukus bus įrašytas dar vienas leidinys, sudarytas iš itin ankstyvų, 1965 metais įrašytų kūrinių. Albumas pavadintas David Bowie: The Shel Talmy Recordings ir, leidėjų teigimu, turėtų tapti išsamiausiu ankstyvojo laikotarpio įrašų rinkiniu.

    Šis pranešimas pasirodė praėjus dešimčiai metų nuo atlikėjo mirties, o naujiena iškart sudomino gerbėjus ir kolekcininkus. Tokie archyviniai leidiniai dažnai leidžia iš naujo įvertinti, kaip formavosi atlikėjo stilius dar iki didžiojo proveržio.

    Ką žinome apie įrašus

    Dainos buvo įrašytos laikotarpiu, kai Bowie grojo su grupe The Lower Third ir dar naudojo vardą Davie Jones. Vėliau jis jį pakeitė, kad nekiltų painiavos su Davy Jones iš grupės The Monkees.

    Albumą prodiusavo Shel Talmy, siejamas su tuo laikmečiu itin svarbiais britų roko įrašais ir hitais. Skelbiama, kad leidinyje bus dešimt iki šiol oficialiai nepaskelbtų kūrinių.

    Svečiai ir išleidimo data

    Leidinyje taip pat turėtų skambėti kitų žinomų muzikantų indėlis, tarp jų minimas Jimmy Page, vėliau tapęs viena ryškiausių Led Zeppelin figūrų. Taip pat nurodomi The Yardbirds ir pianistas Nicky Hopkins, grojęs su tokiais vardais kaip The Rolling Stones ir The Beatles.

    Tarp anksčiau neviešintų dainų minimos I Want Your Love, You’ve Got A Habit Of Leaving, Cupid, Leave Her to Me, I Live in Dreams ir I Do Believe I Love You. Albumo pasirodymas numatytas rugsėjo 18 dieną.

    „Ši kolekcija nusipelno teisėto dėmesio kaip vienas ankstyviausių Davido muzikinės kelionės skyrių, o šiuos garsus verta vertinti pagal to meto Britanijos kontekstą“, – teigiama prie leidinio parengtuose komentaruose.

  • Messi ir Yamal: kaip 2007 metų nuotrauka tapo 2026 metų pasaulio čempionato finalo įžanga

    Messi ir Yamal: kaip 2007 metų nuotrauka tapo 2026 metų pasaulio čempionato finalo įžanga

    2007 metais Barselonoje vykusi UNICEF labdaros iniciatyva paliko kadrą, kuris po beveik dviejų dešimtmečių įgavo netikėtą prasmę. Tąkart 20-metis Lionelis Messi „Camp Nou“ rūbinėje, fotosesijos metu, maudė penkių mėnesių kūdikį Lamine Yamal.

    Tuomet tai buvo tik šilta akimirka labdaros kalendoriui, kurį rengė „FC Barcelona“ fondas kartu su laikraščiu „Sport“. Tačiau 2026 metų pasaulio čempionato finalas Jungtinėse Valstijose šią nuotrauką paverčia simboliška istorijos įžanga, kai mokytojo ir mokinio linija susikerta aikštėje.

    Kaip gimė garsus kadras

    Fotografas Joanas Monfortas fotosesiją surengė „Camp Nou“ svečių rūbinėje, o dalyviai buvo atrinkti loterijos būdu. Tarp šeimų, atvykusių iš Mataro apylinkių, buvo ir Yamal šeima, o jiems teko susitikti su Messi, jau spėjusiu laimėti Ispanijos čempionatą ir UEFA Čempionų lygą.

    Nuotrauka buvo panaudota 2008 metais išleistame labdaros kalendoriuje, o plačiau išgarsėjo gerokai vėliau, kai Yamal tapo vienu ryškiausių „Barcelona“ akademijos auklėtinių. Futbolo pasaulyje tokiems sutapimams dažnai priskiriama daugiau reikšmės, nei jie turėjo gimimo momentu, tačiau šį kartą istorija įgauna realų sportinį tęsinį.

    Ta pati mokykla, skirtingos kartos

    Messi į „Barcelona“ sistemą atvyko 2000 metais, būdamas 13-os, o debiutavo pagrindinėje komandoje dar paauglystėje. Yamal į akademiją įsiliejo vaikystėje, o į pirmą komandą prasibrovė itin anksti, tapdamas vienu jauniausių šio amžiaus žaidėjų, vilkėjusių „Barcelona“ marškinėlius.

    Abiejų istorijos siejasi ne tik klubo filosofija, bet ir simbolika, kuri futbolo kultūroje turi didelę reikšmę. Yamal perėmė 10 numerį, dešimtmečius buvusį Messi identiteto dalimi, todėl jų dvikova finalo kontekste pristatoma kaip kartų sandūra.

    Finalas, kurį sunku sugalvoti

    2026 metų pasaulio čempionato finale susitinka Ispanija ir Argentina, o tai išskirtinė dvikova tiek sportiškai, tiek dėl pasakojimo ašies, kurią kuria dviejų žvaigždžių biografijos. Messi šiame turnyre siekia dar vieno titulo, o Yamal tai pirmoji tokio lygio finalo patirtis, kuri gali tapti jo karjeros atskaitos tašku.

    Yamal, prisiminęs vaikystės nuotrauką, pabrėžė paprastą faktą apie laiką ir pokyčius.

    „Aš šiek tiek paaugau, o Leo taip pat“, – sakė Lamine Yamal.

    Šis finalas išnaudoja retą progą, kai emocinis fonas dera su sportine logika: vienoje pusėje yra patirtis, ilgametė lyderystė ir dar vienas bandymas įtvirtinti legendą, kitoje – nauja karta, kuri ateina ne tik pakeisti vardus, bet ir perrašyti hierarchijas. Kadras iš rūbinės, sukurtas labdaros tikslams, tampa istorija apie tai, kaip futbolas kartais pats susikuria scenarijų.