Blog

Europos Sąjungoje nėra požymių, kad aviacijos kuro trūkumas masiškai verstų atšaukti skrydžius, penktadienį pareiškė už transportą atsakingas Europos Komisijos narys Apostolos Tzitzikostas. Jis kalbėjo likus kelioms valandoms iki Irano sprendimo nutraukti Hormūzo sąsiaurio blokadą.

Pastaruoju metu Europoje aviacijos kuro kainos, prasidėjus JAV ir Izraelio karui prieš Iraną vasario 28 d., išaugo daugiau nei dvigubai. Teheranas atsakė blokuodamas didžiąją dalį laivybos per sąsiaurį, per kurį į pasaulį patenka apie penktadalis viso importuojamo žalios naftos kiekio.

Aviacijos sektorius įspėjo apie artėjantį žibalo tiekimo susitraukimą, o Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatih Birol ketvirtadienį naujienų agentūrai „AP“ sakė, kad Europa esą turi „gal šešias savaites ar panašiai“ likusio aviacijos kuro.

Vis dėlto Europos Sąjunga su tokia interpretacija nesutinka. A. Tzitzikostas, kalbėdamas spaudos konferencijoje Nikosijoje, pabrėžė, kad viešojoje erdvėje pasirodę teiginiai esą Europa netrukus gali likti be aviacijos kuro, nėra tikslūs.

„Buvo keletas pranešimų per pastarąsias dvi dienas, teigiančių, kad Europa gali būti arti to, jog pritrūks aviacijos kuro. Tai nėra tikslus situacijos atspindys“, – sakė A. Tzitzikostas.

Kai kurios Europos oro linijos, tarp jų „Lufthansa“, „KLM“ ir „SAS“, sumažino skrydžių apimtis, o bilietų kainos kyla dėl brangstančio kuro. Pasak eurokomisaro, dalis skrydžių buvo atšaukta todėl, kad jie ir taip buvo nuostolingi.

Nors penktadienį Iranas paskelbė atnaujinantis įprastą laivybą iš Persijos įlankos, Tarptautinės oro transporto asociacijos vadovas Willie Walsh anksčiau šį mėnesį įspėjo, kad normalizuoti kuro atsargas gali prireikti kelių mėnesių.

F. Birol savo komentarus grindė naujausia Tarptautinės energetikos agentūros naftos rinkos ataskaita, kurioje vertinamos aviacijos kuro tiekimo rizikos ES valstybėse narėse. Didžiausią pažeidžiamumą tarp didžiųjų ES šalių ataskaita priskyrė Prancūzijai ir Vokietijai.

„Jeigu mums nepavyks atverti Hormūzo sąsiaurio, galiu pasakyti, kad netrukus išgirsime žinias, jog kai kurie skrydžiai iš miesto A į miestą B gali būti atšaukti dėl aviacijos kuro trūkumo“, – įspėjo F. Birol.

Europos Komisijos atstovė transporto klausimais Anna-Kaisa Itkonen penktadienį teigė, kad jei kuro srautai iš Persijos įlankos neatsinaujins, Briuselis rengsis galimiems koordinuotiems veiksmams aviacijos kuro srityje.

Oro bendrovė „Lufthansa“ taip pat pranešė, kad iš eksploatuojamo parko išima 27 orlaivius, o „KLM“ planuoja atšaukti 80 skrydžių pirmyn ir atgal iš Amsterdamo Schiphol oro uosto.

Tuo pat metu kai kuriuose oro uostuose stringa ir keleivių aptarnavimas: biometrinis procesas, turintis pakeisti pasų antspaudus, kai kur jau lemia ilgas eiles.

Rinkoje įtampa išlieka: nors paskelbtos dviejų savaičių paliaubos, jos menkai sumažino baimes dėl tiekimo sutrikimų ir aukštesnių kainų. Artimųjų Rytų konfliktas vis dar kelia riziką, kad Europoje, ypač didžiuosiuose aviacijos mazguose, gali pritrūkti kuro, o dalis skrydžių dėl to būtų atšaukiama.

Daugiau nei 30 valstybių lyderių penktadienį vaizdo konferencijos metu aptarė tarptautinės misijos planus, kuria siekiama užtikrinti saugumą Hormūzo sąsiauryje.

Paryžiuje Europos lyderiai pažadėjo sparčiai didinti daugiašales pastangas dėl Hormūzo sąsiaurio saugumo, Iranui pareiškus, kad jis ketina atverti šį gyvybiškai svarbų jūrų kelią laivybai. Tai daroma net ir tuo atveju, jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas tokios pagalbos nenori.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris penktadienį kartu paskelbė, kad imsis lyderystės kuriant, kaip K. Starmeris pabrėžė, „gynybinę“ misiją. Jos tikslas – užtikrinti laivybos laisvę sąsiauryje, per kurį keliauja apie penktadalis pasaulio naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų.

„Sutarėme paspartinti karinį planavimą. Galiu patvirtinti, kad Prancūzija ir Jungtinė Karalystė ves daugiašalę misiją, skirtą apsaugoti laisvą laivų judėjimą, kai tik tai leis sąlygos“, – sakė K. Starmeris, pridūręs, kad daugiau detalių bus pristatyta karinėje planavimo konferencijoje Londone kitą savaitę.

Vis dėlto Jungtinės Valstijos, panašu, nėra nusiteikusios priimti tokią pagalbą. D. Trumpas, paskelbęs, kad Teheranas sutiko atverti Hormūzo sąsiaurį po to, kai Izraelis ir Libanas susitarė dėl 10 dienų paliaubų, penktadienį savo paskyroje „Truth Social“ NATO sąjungininkus pavadino „nenaudingais“ ir teigė, jog jų pagalbos nereikia.

„Sulaukiau skambučio iš NATO, klausdami, ar mums reikėtų pagalbos. AŠ JIEMS PASAKIAU LIKTI ATOkIAU, nebent jie tiesiog nori prisikrauti savo laivus nafta“, – rašė jis.

Pastarosiomis savaitėmis D. Trumpas ir kiti aukšto rango JAV pareigūnai viešai rodė nusivylimą sąjungininkais, kurie atsisakė paremti JAV ir Izraelio smūgius Iranui arba prisidėti užtikrinant laivybos laisvę tarptautiniuose vandenyse tuo metu, kai kovos dar vyko.

Prancūzija ir Jungtinė Karalystė yra žadėjusios prisidėti prie sąsiaurio saugumo tik tuomet, kai bus pasiektos paliaubos tarp Vašingtono ir Teherano. Penktadienio susitikimas Europos lyderiams tapo proga pademonstruoti, kad Europa gali veiksmingai prisidėti prie taikos palaikymo ir pasaulinės prekybos srautų stabilumo.

„Mūsų misija yra gynybinė ir prasidėtų po paliaubų. Matysime, kaip prisidėsime, tačiau nenorime nei rinkliavų, nei apribojimų“, – teigė K. Starmeris.

Tačiau konkretūs galimos tarptautinės misijos kontūrai išlieka neaiškūs. Po penktadienio susitikimo Paryžiuje, kuriame nuotoliniu būdu dalyvavo daugiau nei dvi dešimtys valstybių lyderių, G. Meloni pasiūlė į regioną siųsti Italijos fregatas. Vokietija ketvirtadienį pranešė galinti prisidėti minų paieškos laivais.

„Judame teisinga kryptimi, nors Hormūzo atvėrimas yra sąlyginis – jam reikalinga Irano institucijų koordinacija, o Jungtinės Valstijos yra pareiškusios, kad ketina išlaikyti tikslinę blokadą“, – sakė E. Macronas.

„Naujausi pokyčiai teikia vilčių, tačiau turime juos vertinti atsargiai“, – pridūrė jis.

Tuo pat metu Europoje nesutariama, ar į misiją turėtų būti įtrauktos Jungtinės Valstijos. Prancūzija pabrėžia, kad misijoje turėtų dalyvauti tik konflikte nedalyvaujančios šalys, o Vokietija linkusi matyti ir JAV kontingentą.

Penktadienį šis nesutarimas išliko. F. Merzas teigė, kad JAV įtraukimas būtų „pageidautinas“, o E. Macronas laikėsi pozicijos, jog koalicija turėtų būti „neutrali ir atskirta nuo kariaujančiųjų“.

„Artumas su Jungtinėmis Valstijomis dabartiniame kontekste nepatiko Vengrijos rinkėjams“, – teigė vienas vyresnysis Prancūzijos partijos „National Rally“ pareigūnas.

Kol Europa dėlioja planus, D. Trumpo administracija laikosi pozicijos, kad JAV pajėgos sąsiaurio saugumą gali užtikrinti ir vienos.