Blog

  • Darbuotojų mažinimai „Microsoft“ palietė ESO: kūrėjai pripažįsta, kad planai keisis

    Darbuotojų mažinimai „Microsoft“ palietė ESO: kūrėjai pripažįsta, kad planai keisis

    „Microsoft“ tęsia padalinio „Xbox“ pertvarką, kuri pastaruoju metu apėmė ir darbuotojų skaičiaus mažinimą. Nors dalis komandų išlieka, kai kuriose studijose mažinimai gali reikšmingai pakeisti vystomų projektų apimtį ir tempą.

    Vienu iš ryškiausių pavyzdžių įvardijamos „ZeniMax Online Studios“ permainos. Ši studija pastaraisiais metais jau buvo patyrusi atleidimų, o dabar apie komandos sumažėjimą kalbama kaip apie veiksnį, galintį turėti tiesioginę įtaką jos pagrindiniam projektui „The Elder Scrolls Online“.

    Kas keičiasi „The Elder Scrolls Online“?

    Studijos atstovė Jessica Folsom ESO bendruomenei pranešė, kad žaidimo planas bus koreguojamas, tačiau konkrečioms detalėms dar reikia laiko. Tai reiškia, kad artimiausiu laikotarpiu žaidėjai gali sulaukti mažiau aiškumo dėl naujo turinio grafiko ir didesnių atnaujinimų krypties.

    Žaidėjų nerimą didina ir tai, kad ESO jau anksčiau atsisakė įprasto didžiųjų metinių plėtinių modelio, pereidama prie sezoninio turinio ir dažnesnių, bet mažesnės apimties naujinių. Toks posūkis paprastai rodo siekį lanksčiau planuoti resursus, tačiau kartu jis dažnai suvokiamas kaip ženklas, kad projekto mastas optimizuojamas.

    Ko labiausiai bijo žaidėjai?

    Pagrindinis klausimas bendruomenėje dabar sukasi apie tai, ar ESO ir toliau gaus reguliarias turinio injekcijas, pataisas ir renginius tokiu pačiu ritmu kaip anksčiau. Net jei žaidimas išliks veikiantis, mažesnė komanda paprastai reiškia ilgesnius kūrimo ciklus, atsargesnį naujų sistemų diegimą ir didesnį dėmesį stabilumui, o ne ambicingoms naujovėms.

    Žaidimų industrijoje pastaraisiais metais darbuotojų mažinimai tapo plačia tendencija, ypač didžiosiose leidybos grupėse. Po spartaus augimo pandemijos laikotarpiu daug įmonių peržiūrėjo išlaidas, projektų portfelius ir prioritetus, dažniau koncentruodamosi į kelias stipriausias franšizes ir labiausiai prognozuojamas pajamas generuojančius produktus.

    Ką tai gali reikšti artimiausiais mėnesiais?

    Trumpuoju laikotarpiu tikėtina, kad ESO komanda daugiausia dėmesio skirs suplanuoto turinio užbaigimui ir svarbiausių žaidimo sistemų palaikymui. Didesnių naujovių tempas gali priklausyti nuo to, kaip greitai bus perskirstyti darbai ir ar „ZeniMax Online Studios“ pavyks stabilizuoti kūrimo procesus po sumažinimų.

    Kol kas kūrėjai aiškiai nepatvirtino nei konkrečių atnaujinimų nukėlimo, nei ilgalaikių palaikymo planų mažinimo, tačiau pripažinimas, kad planas keisis, rodo pereinamąjį laikotarpį. Dėl to artimiausios oficialios žinutės apie ESO turinio sezonus ir jų apimtį taps svarbiausiu indikatoriumi, ko realiai tikėtis ateityje.

  • „Xbox“ sukrėtimas: 3 200 atleidimų ir tikslas pasiekti milijardą žaidėjų kasdien

    „Xbox“ sukrėtimas: 3 200 atleidimų ir tikslas pasiekti milijardą žaidėjų kasdien

    „Xbox“ padalinyje prasidėjo vienas didžiausių pastarųjų metų pertvarkymų: pranešta apie jau įvykdytus atleidimus ir numatomus papildomus etatų mažinimus. Pasak „Microsoft“ žaidimų verslo vadovybės komunikacijos, iš viso pokyčiai gali paliesti apie 3 200 darbo vietų.

    Įmonė tai sieja su sudėtinga žaidimų rinkos situacija: brangstančia įranga, spaudžiamomis maržomis ir lėtesniu konsolių pardavimų augimu. Pastaruoju metu visa industrija taip pat susiduria su išaugusiais žaidimų kūrimo kaštais ir didesne konkurencija dėl vartotojų laiko.

    „Tai didžiausias „Xbox“ prekės ženklo perkrovimas per visą istoriją“, – sakė „Xbox“ vadovė Asha Sharma.

    Kartu su darbuotojų mažinimu vyksta ir struktūriniai pokyčiai. Nurodoma, kad dalis studijų ir komandų keičia pavaldumo modelį, o kai kuriems kūrėjams planuojama nauja finansavimo ir valdymo tvarka, kad būtų užtikrintas anksčiau paskelbtų projektų tęstinumas.

    Strateginis tikslas išlieka ambicingas: „Xbox“ siekia plėsti auditoriją ir pasiekti mastą, kai pramogos bei socialinio ryšio funkcijos kasdien pasiektų itin didelį žmonių skaičių. Tam svarbus vaidmuo tenka dideliam žaidimų franšizių portfeliui ir paslaugų modeliams, kur žaidėjai įtraukiami ne tik per konsolę, bet ir per kompiuterius bei debesijos sprendimus.

    „Noriu, kad „Xbox“ būtų viena iš nedaugelio įmonių, kuri kiekvieną dieną suteikia pramogą daugiau nei milijardui žmonių ir leidžia kiekvienam kurti bei bendrauti“, – sakė Asha Sharma.

    Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad „Microsoft“ žaidimų verslas toliau bus orientuotas į turinį ir paslaugas, o ne vien į konsolių ciklus. Artimiausi mėnesiai parodys, ar pertvarka padės stabilizuoti augimą ir išlaikyti žaidėjų pasitikėjimą, ypač kai vartotojai vis dažniau renkasi prenumeratas, o naujų žaidimų kūrimas trunka ilgiau ir kainuoja daugiau.

  • Mario Kart YouTube tapo žaidimu: „Rainbow Road“ trasą valdysite kaip tikrą lenktynę naršyklėje

    Mario Kart YouTube tapo žaidimu: „Rainbow Road“ trasą valdysite kaip tikrą lenktynę naršyklėje

    „YouTube“ pasirodė neįprastas eksperimentas, kuriame vaizdo įrašas virsta paprastu žaidimu: žiūrovas gali valdyti „Mario Kart“ veikėją ir važiuoti legendine „Rainbow Road“ trasa. Projektą sukūrė kūrėjų komandos „Atlas Arcade“ ir „Animated Subtitles“, pasitelkusios platformos funkcijas taip, kaip jos tam nebuvo numatytos.

    Valdymas kompiuteryje vyksta labai paprastai: galima judėti į kairę ir į dešinę, vengiant kliūčių. Nors iš trasos iškristi nepavyks, o susidūrimai nesukelia didelių pasekmių, pats principas stebina, nes primena interaktyvų žaidimą, o ne pasyvų vaizdo turinį.

    Pasirinkta „Rainbow Road“ trasa nėra atsitiktinė. „Mario Kart“ serijoje ji laikoma viena sudėtingiausių ir labiausiai atpažįstamų, todėl idealiai tinka demonstracijai, kaip dinamiškas lenktynių pojūtis gali būti perteiktas net ir vaizdo įrašo formatu.

    Kaip veikia interaktyvus triukas

    Kūrėjai pasinaudojo 360 laipsnių sferinio vaizdo galimybe, kuri paprastai skirta laisvai keisti žiūrėjimo kampą. Šiame projekte tas pats judesys paverstas valdymu: keičiant žvilgsnio kryptį į kairę ar dešinę, kartu valdoma ir veikėjo padėtis trasoje.

    Kita nestandartinė dalis susijusi su subtitrų meniu. Jis paverstas veikėjų pasirinkimo ekranu, todėl galima važiuoti ne tik Mariu, bet ir kitais klasikiniais personažais, tokiais kaip Luigi, Peach, Toad ar Bowser.

    Ko tikėtis žaidžiant

    Tai nėra pilnavertis „Mario Kart“ pakaitalas: trasoje nėra varžovų, nėra daiktų rinkimo, o visas važiavimas trunka apie minutę. Vis dėlto kaip trumpa, naršyklėje pasiekiama pramoga jis veikia stebėtinai sklandžiai ir parodo, kiek daug galima išspausti iš įprastų platformos funkcijų.

    Toks projektas taip pat primena platesnę tendenciją, kai kūrėjai socialines platformas naudoja interaktyviai, derindami vaizdą, valdymą ir pasirinkimus. Pastaraisiais metais „YouTube“ vis dažniau tampa ne tik vaizdo talpykla, bet ir erdve eksperimentams, kuriuose žiūrovas trumpam tampa žaidėju.

  • Nauja programa „Steam“ žaidėjams: veikia kaip „Tinder“ ir padeda pagaliau įveikti pirkinių gėdą

    Nauja programa „Steam“ žaidėjams: veikia kaip „Tinder“ ir padeda pagaliau įveikti pirkinių gėdą

    Skaitmeninės žaidimų bibliotekos auga greičiau nei laikas joms įveikti, todėl daugelis žaidėjų turi dešimtis ar net šimtus nepaleistų titulų. Nauja nepriklausomo kūrėjo sukurta programa „Dustpile“ siūlo paprastą būdą susitvarkyti su vadinamąja pirkinių gėda ir išsirinkti, ką žaisti toliau.

    „Dustpile“ veikia prijungus savo „Steam“ profilio nuorodą: programa automatiškai nuskenuoja biblioteką ir atrenka žaidimus, kurių vartotojas niekada nebuvo paleidęs. Tuomet kiekvienas titulas pateikiamas atskiroje kortelėje su aprašymu, kad sprendimą priimti būtų lengviau.

    Pasirinkimo principas primena „Tinder“: kortelės stumiamos į kairę arba dešinę pagal tai, ar žaidimas domina. Kai kortelės baigiasi, programa pereina prie tiesioginių dvikovų tarp pasirinktų žaidimų ir paprašo nuspręsti, kurį labiau norisi įsijungti dabar.

    Po šio proceso „Dustpile“ pateikia aiškią rekomendaciją, kuris žaidimas šiuo metu labiausiai atitinka vartotojo nuotaiką. Tokia metodika sprendžia dažną problemą, kai gausi biblioteka ne padeda, o trukdo, nes pasirinkimų perteklius didina atidėliojimą.

    Programa turi ir papildomų funkcijų: iš savo turimos bibliotekos galima sudaryti reitingą, panašų į vadinamąją tier list, kai žaidimai sugrupuojami nuo aukščiausio iki žemiausio įvertinimo. Tie patys perbraukimo ir atrankos mechanizmai taikomi ir „Steam“ norų sąrašui, kad būtų lengviau apsispręsti, ką pirkti per išpardavimus.

    „Dustpile“ palaiko 12 kalbų, todėl ją patogu naudoti skirtingų šalių žaidėjams. Kadangi programa remiasi „Steam“ profilio duomenimis, verta įsitikinti, jog profilio privatumo nustatymai leidžia matyti biblioteką, kitaip nuskaitymas gali neveikti.

  • „Cyberpunk 2077“ įsiveržia į „Apex Legends“: jau liepos 14 dieną žaidėjų laukia netikėti pokyčiai

    „Cyberpunk 2077“ įsiveržia į „Apex Legends“: jau liepos 14 dieną žaidėjų laukia netikėti pokyčiai

    „Respawn Entertainment“ paskelbė apie kryžminį renginį, kuris į „Apex Legends“ atneš „Cyberpunk 2077“ estetiką ir teminius žaidimo elementus. Startas numatytas liepos 14 dieną, o atnaujinimas vienu metu pasieks visas pagrindines platformas, įskaitant kompiuterius ir konsoles.

    Renginio ašis bus atnaujinta žemėlapio erdvė, vadinama E rajonu, kurios vizualika kuriama pagal Night City nuotaiką. Žaidėjai išvys neonines panoramas, holografinius elementus ir tyčia klaidinančius ženklus, kurie turėtų apsunkinti saugių maršrutų paiešką ir skatinti rizikingesnius sprendimus.

    „Įsijunkite į E rajono tinklą ir persikraukite Skippy prieš bandydami išgyventi naujoje aplinkoje“, – sakė „Respawn Entertainment“.

    Kūrėjai pabrėžia, kad nors vaizdinis sluoksnis bus ryškiai pakeistas, pati aikštelės struktūra iš esmės liks pažįstama iš ankstesnių sezonų. Tai reiškia, kad daugeliui žaidėjų nereikės iš naujo mokytis žemėlapio logikos, o pokyčiai labiau suksis apie orientaciją, matomumą ir teminius objektus.

    Renginio metu režimas, vadinamas Joker, bus papildytas dviem kibernetinėmis modifikacijomis. Sandevistan akcentuos greitį ir mobilumą, leisdamas atlikti du staigius judesius pasirinkta kryptimi, o kitas įrankis, siejamas su Blackwall koncepcija, suteiks galimybę trumpam persikelti į tinklą, pakeisti poziciją ir grįžus sukelti impulsą, kuris nutildo priešus bei perkaitina jų ginklus.

    Naudojant šiuos įskiepius bus valdoma ir rizika, susieta su kibernetinės talpos riba, kurią peržengus suaktyvės cyberpsichozės būsena. Tokiu atveju Legenda įgaus daugiau mobilumo ir stipresnę kovą iš arti, tačiau neteks prieigos prie ginklų, gebėjimų, skydų ir taktinės įrangos, todėl teks rinktis tarp agresyvaus artimo kontakto ir universalesnio arsenalo.

    Į žaidimą taip pat atkeliaus mitinis Skippy kaip „Alternator“ versija, papildyta teminiais vizualiniais efektais. Skippy turės dvi asmenybės būsenas, kurios keis jo komentarus priklausomai nuo žaidėjo elgesio, o progresas ir patobulinimai bus siejami su renginio metu renkamais resursais.

    Renginio apdovanojimų parduotuvėje žadami nauji kosmetiniai daiktai, įkvėpti „Cyberpunk 2077“ megakorporacijų estetikos, įskaitant „Arasaka“ ir „Kang Tao“ temas. Kūrėjai nurodo, kad skirtingos Legendos gaus atskirus įvaizdžius, o daliai ginklų bus paruošti papildomi apipavidalinimai.

    Tokie bendradarbiavimai pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių tiesioginių paslaugų žaidimų tendencijų, nes leidžia greitai atnaujinti turinį nekeičiant bazinės žaidimo mechanikos. Žaidėjams tai dažnai reiškia trumpalaikį, aiškiai apibrėžtą įvykį su naujais iššūkiais ir kosmetiniais apdovanojimais, o kūrėjams – progą sugrąžinti auditorijos dėmesį ir padidinti įsitraukimą sezono viduryje.

  • „Sony“ supykdė žaidėjus: kalbos apie diskų pabaigą ir 2028 metų planus užgožė naujieną

    „Sony“ supykdė žaidėjus: kalbos apie diskų pabaigą ir 2028 metų planus užgožė naujieną

  • Lenkija pirmauja gynybos išlaidose: NATO viršūnių susitikimas Ankaroje parodys, kas vykdo pažadus

    Liepos 7 dieną Ankaroje prasidėjęs NATO viršūnių susitikimas tapo testu, kiek Aljanso narės iš tikrųjų pasirengusios didinti gynybos finansavimą ir prisiimti didesnę atsakomybę Europoje. Darbotvarkėje dominuoja ne tik atgrasymas nuo Rusijos, bet ir vis labiau juntamas JAV spaudimas europiečiams daugiau investuoti į savo saugumą.

    Susitikimą lydi gynybos pramonės forumas, kuriame numatyta daug dvišalių pokalbių ir naujų susitarimų. Tai signalizuoja, kad sprendimai bus vertinami ne vien politiniais pareiškimais, bet ir realiais įsipareigojimais dėl gamybos, tiekimo grandinių bei ilgalaikių užsakymų.

    JAV tonas europiečiams griežtėja

    Pastaraisiais metais Vašingtonas vis aiškiau kartoja, kad Europos saugumas turi būti užtikrinamas didesniu pačių europiečių indėliu. Tai reiškia ne vien didesnes gynybos išlaidas, bet ir greitesnį pajėgumų stiprinimą, kad Europoje būtų daugiau pasirengusių pajėgų, oro gynybos, artilerijos, šaudmenų ir logistikos.

    Šiame kontekste Ukrainos karas išlieka esminis fonas, tačiau kai kurių sostinių akyse jis tampa ir lakmuso popierėliu, ar Europa gali išlaikyti nuoseklią paramą ilgą laiką. Tuo pat metu JAV vis dažniau akcentuoja, kad sprendimų ir finansinės naštos centras turi slinkti į Europos pusę.

    Ukraina darbotvarkėje, bet ne centre

    Vienas ryškesnių ženklų šiame susitikime yra tai, kad Ukrainos prezidentas neįtrauktas į pagrindines lyderių diskusijas taip, kaip ankstesniuose NATO susitikimuose. Tai stiprina įspūdį, kad kai kurios Aljanso šalys siekia išlaikyti formalų paramos tęstinumą, bet tuo pačiu mažina politinį šios temos svorį pagrindinėje darbotvarkėje.

    „JAV požiūriu, karas Ukrainoje vis labiau laikomas klausimu, kurį pirmiausia turi spręsti Europa“, – sakė vienas NATO diplomatinių sluoksnių atstovas, apibendrindamas nuotaikas prieš susitikimą.

    5 proc. tikslas ir kas jau pirmauja

    Ankstesniuose susitarimuose sąjungininkės buvo raginamos artėti prie ambicingesnio gynybos finansavimo lygio, o šįkart tikimasi konkretesnių planų, kaip tai bus pasiekta per artimiausią dešimtmetį. Diskusijose akcentuojama, kad didesnės išlaidos turi virsti realiais pajėgumais, o ne vien apskaitiniais pokyčiais.

    Pagal viešai skelbiamus duomenis, Lenkija išlieka viena ryškiausių lyderių Europoje pagal gynybos išlaidų dalį nuo bendrojo vidaus produkto. Aukštas finansavimo lygis tampa argumentu Lenkijai diskusijose apie naštos pasidalijimą ir Aljanso planus Rytų flange.

    Tuo pat metu kai kurios didžiosios Europos ekonomikos didina išlaidas nuosaikiau, o skirtumai tarp šalių kelia įtampą, kai kalbama apie bendrą atgrasymo patikimumą. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte prieš susitikimą pabrėžė, kad Aljansui reikia „aiškių, konkrečių ir patikimų“ planų, kurie parodytų, kaip šalys įgyvendins įsipareigojimus.

    Galutinė susitikimo deklaracija turėtų būti paskelbta liepos 8 dieną. Joje, tikėtina, bus aiškiau įvardyta, kad Europos sąjungininkės privalės prisiimti gerokai didesnę atsakomybę už gynybą ir atgrasymą savo žemyne, o tai lems tiek politinius sprendimus, tiek milijardines investicijas į gynybos pramonę.

  • ICEYE į orbitą iškėlė 4 naujus SAR palydovus: ką tai reiškia greitesnei žvalgybai ir klientams

    Bendrovė ICEYE į žemąją Žemės orbitą sėkmingai iškėlė keturis naujus sintetinės apertūros radaro (SAR) palydovus. Paleidimas įvyko per „SpaceX“ vykdytą „Transporter-17“ misiją iš Vandenbergo Kosminių pajėgų bazės Kalifornijoje.

    Įmonė pranešė, kad visi keturi palydovai užmezgė ryšį su valdymo centru, o įprastos paleidimo procedūros, įskaitant sistemų patikrą ir kalibravimą, vyksta pagal planą. Nauji aparatai papildė ICEYE komercinę SAR palydovų grupę ir sustiprino bendrovės pajėgumus teikti duomenis klientams visame pasaulyje.

    SAR vaizdai visomis sąlygomis

    SAR technologija leidžia stebėti Žemės paviršių siunčiant mikrobangų impulsus ir iš atspindžių formuojant vaizdą. Skirtingai nei optiniai palydovai, SAR gali rinkti duomenis naktį ir esant debesuotumui, todėl tokie sprendimai ypač vertinami saugumo, infrastruktūros ir ekstremalių situacijų valdymo srityse.

    ICEYE nurodo, kad dalis naujausios kartos palydovų sukurti taip, kad didintų vaizdinimo tikslumą ir leistų dažniau grįžti virš tų pačių teritorijų. Praktikoje tai reiškia trumpesnį laukimo laiką, kai svarbu greitai patikrinti pokyčius uostuose, pasienyje, prie kritinės infrastruktūros ar stichinių nelaimių zonose.

    „Kuo tankesnė konstelacija, tuo greičiau galime grįžti virš dominančios vietovės ir pateikti aktualius duomenis klientams“, – teigiama ICEYE pranešime.

    Plėtra ir gamybos tempas

    Pasak bendrovės, ICEYE jau yra iškėlusi į orbitą kelias dešimtis SAR palydovų, o naujas paleidimas dar labiau padidina komercinės konstelacijos apimtį. Įmonė taip pat akcentuoja, kad plečia gamybos pajėgumus ir siekia artimiausiu laikotarpiu paspartinti palydovų pristatymą klientams.

    ICEYE yra deklaravusi tikslą padvigubinti gamybos tempą nuo maždaug 50 iki 100 palydovų per metus, derinant planus su raketų paleidimų grafikais. Toks augimas rodo, kad rinka vis labiau vertina radarinius duomenis, ypač kai geopolitinė situacija didina nuolatinės stebėsenos poreikį.

    Aktualu ir gynybai Europoje

    Bendrovė pastaraisiais metais aktyviai dirba su valstybiniais užsakovais, o Europoje didėja susidomėjimas nepriklausomomis Žemės stebėjimo sistemomis. ICEYE yra skelbusi, kad prisidėjo kuriant Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms skirtą operacinį satelitinio stebėjimo sprendimą pagal MikroSAR programą.

    Tokio tipo sistemos paprastai apima ne tik palydovus, bet ir antžeminį segmentą, operatorių mokymus bei nuolatinį programinės įrangos atnaujinimą. Tai leidžia šalims greičiau pasiekti operacinę parengtį ir mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių duomenų tiekimo.

  • Vokietijos plieno pramonė perspėja: lėšų perstumdymas gali pristabdyti dekarbonizaciją

    Vokietijos plieno pramonę vienijanti asociacija WV Stahl perspėja, kad planuojami 2027 metų biudžeto pakeitimai gali susilpninti paramą sektoriaus pertvarkai į klimatui neutralią gamybą. Asociacijos teigimu, signalas ypač neramina dėl didelių investicijų, kurios artimiausiais metais būtinos pereinant prie mažiau taršių technologijų.

    Kalbama apie Vokietijos vyriausybės planą dalį lėšų perkelti iš Klimato ir transformacijos fondo į bendrą valstybės biudžetą. Vokietijos žiniasklaida ir institucijos viešai minėjo daugiau kaip 100 mlrd. eurų biudžeto spragą, kuri siejama su lėtesniu ekonomikos augimu ir mažesnėmis mokestinėmis įplaukomis.

    WV Stahl akcentuoja, kad vienas jautriausių klausimų plieno pramonei yra energijos kaina, nuo kurios priklauso konkurencingumas Europoje ir pasaulyje. Asociacija teigia, kad bet koks finansavimo sumažinimas gali paveikti priemones, kurios turėtų amortizuoti aukštas elektros sąnaudas energijai imlioms įmonėms.

    Kas yra Klimato ir transformacijos fondas?

    Klimato ir transformacijos fondas yra viena pagrindinių Vokietijos priemonių finansuoti klimato politikos ir pramonės modernizavimo projektus. Fondas pildomas, be kita ko, pajamomis iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, o šios lėšos tradiciškai laikomos svarbiu svertu mažinant pramonės dekarbonizacijos kaštus.

    Pramonės atstovų argumentas paprastas: jei įmonės moka už taršą per ES sistemą, dalis surinktų pinigų turi grįžti atgal į technologinę transformaciją. Tai ypač aktualu plieno gamyboje, kur pereinant nuo anglies technologijų prie vandeniliu ar elektra grįstų sprendimų investicijos siekia milijardus.

    „Lėšos iš taršos leidimų prekybos, kurias generuoja pramonės įmonės, turi visiškai sugrįžti atgal į pramonę ir remti transformaciją“, – sakė WV Stahl vadovė Kerstin Maria Rippel.

    Kodėl energijos kaina tampa lemiama?

    Vokietijos plieno sektorius pabrėžia, kad dekarbonizacija be konkurencingos elektros kainos sunkiai įmanoma. Modernios, mažiau taršios technologijos dažnai reiškia didesnį elektros poreikį, todėl elektros kainų svyravimai ir tinklo mokesčiai tampa viena iš svarbiausių rizikų.

    WV Stahl primena tikslą, apie kurį viešai diskutuojama Vokietijoje, užtikrinti pramonei maždaug 50 eurų už megavatvalandę elektros kainos lygį. Asociacijos teigimu, būtent toks kainos orientyras gali padėti pritraukti investicijas ir išlaikyti gamybą Vokietijoje, o ne perkelti ją į regionus su pigesne energija.

    Fone vyksta platesnės diskusijos apie viešųjų finansų prioritetus, įskaitant didesnes išlaidas gynybai ir taupymo priemones kituose sektoriuose. Pramonė baiminasi, kad trumpalaikis biudžeto „lopymas“ gali turėti ilgalaikę kainą, jei dėl to sulėtėtų plieno gamybos pertvarka ir išaugtų priklausomybė nuo importo.

  • JAV svarsto grįžti prie F-35 pardavimo Turkijai: Trumpas teigia nematantis rizikų dėl S-400

    Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas per susitikimą Ankaroje su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu užsiminė, kad Vašingtonas svarsto galimybę vėl atverti kelią naikintuvų F-35 pardavimui Turkijai. Pasak jo, administracija šią temą vertina iš naujo, nors Ankara yra įsigijusi rusišką oro gynybos sistemą S-400.

    Paklaustas apie rizikas, susijusias su S-400 buvimu Turkijos arsenale, Trumpas teigė dėl to neturintis jokių abejonių. Tokia pozicija išsiskiria iš ankstesnės JAV politikos, kai S-400 sandoris buvo laikytas tiesiogiai nesuderinamu su F-35 programos saugumo reikalavimais.

    Kas keistųsi dėl F-35?

    Turkija F-35 programoje anksčiau dalyvavo kaip partnerė, o dalis komponentų buvo gaminama Turkijos pramonėje, tačiau po S-400 įsigijimo ji buvo pašalinta iš programos. JAV taip pat pritaikė sankcijas pagal įstatymus, kurie numato ribojimus už reikšmingus sandorius su Rusijos gynybos sektoriumi.

    Dabar Trumpo pareiškimai signalizuoja apie politinį norą ieškoti sprendimų, tačiau realus pardavimo atnaujinimas reikštų sudėtingą teisinių ir saugumo kliūčių kelią. JAV sprendimai dėl pažangios ginkluotės eksporto paprastai apima Kongreso priežiūrą, o ankstesniais metais šis klausimas tapo vienu jautriausių JAV ir Turkijos santykiuose.

    Regiono reakcijos ir spaudimas

    Turkijos vadovas viešai pareiškė tikintis palankaus Vašingtono sprendimo. Ankara savo ruožtu ne kartą tvirtino, kad siekia atkurti bendradarbiavimą dėl F-35 ir išspręsti įtampas, kilusias po S-400 sandorio.

    Tuo pat metu Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu ragino JAV neparduoti Turkijai pažangios ginkluotės, įskaitant F-35. Jo argumentas grindžiamas karinės pusiausvyros Artimuosiuose Rytuose klausimu ir nuogąstavimu, kad Turkijos galimybės ore galėtų keisti esamą status quo.

    S-400 klausimas lieka esminis

    S-400 sistema Vašingtonui išlieka ne tik politinis, bet ir techninis saugumo klausimas, nes F-35 yra glaudžiai susijęs su jautriomis technologijomis, ryšių ir duomenų mainų infrastruktūra. Ankstesnė JAV argumentacija rėmėsi rizika, kad S-400 galėtų sudaryti sąlygas rinkti informaciją apie F-35 charakteristikas ir taip didinti Rusijos pajėgumus prieš šį orlaivį.

    Net jei politinė valia Vašingtone stiprėtų, sprendimas greičiausiai būtų siejamas su papildomomis sąlygomis, susitarimais dėl naudojimo apribojimų ar platesniu JAV ir Turkijos santykių paketu. Kol kas Trumpo pareiškimas laikytinas signalu apie galimą krypties keitimą, bet ne galutiniu sprendimu dėl sandorio.