CP v2

Blog

  • Marokas šimteriopai didina alyvuogių aliejaus eksportą į Ispaniją: ką rodo skaičiai?

    Marokas šimteriopai didina alyvuogių aliejaus eksportą į Ispaniją: ką rodo skaičiai?

    Šuolis skaičiuose: kas pasikeitė

    Per metus Maroko alyvuogių aliejaus pardavimai Ispanijai išaugo beveik šimteriopai, rodo Ispanijos Ekonomikos, prekybos ir įmonių ministerijai pavaldaus duomenų portalo DataComex statistika. 2025 metų sausio–balandžio mėnesiais Ispanija iš kaimyninės šalies įsigijo 103 tonas, o 2026 metais tuo pačiu laikotarpiu – 10 384,7 tonos.

    Procentinis šuolis atrodo įspūdingai – 9 979 proc., tačiau jis kyla iš labai žemos bazės. Kai pradiniai kiekiai maži, net ir santykinai nedidelis absoliutus padidėjimas procentais virsta penkiaženkliu augimu.

    Kodėl 9 979 proc. nereiškia rinkos perėmimo

    Vertės išraiška augimas taip pat ryškus: nuo maždaug 340 000 eurų iki 32 760 000 eurų, arba 9 535 proc. Vis dėlto šie skaičiai dar nereiškia, kad Marokas perima Ispanijos alyvuogių aliejaus rinką.

    Pagal importo struktūrą Maroko dalis Ispanijos alyvuogių aliejaus įvežime padidėjo, tačiau išlieka palyginti nedidelė. Duomenys iki 2026 metų vasario rodo, kad Marokas sudarė apie 7,48 proc. Ispanijos alyvuogių aliejaus importo, kai prieš metus ši dalis siekė apie 2,01 proc.

    Kontekstui svarbu ir tai, kad Ispanija išlieka viena didžiausių alyvuogių aliejaus gamintojų pasaulyje. 2025–2026 metų sezonui nurodoma maždaug 1 295 000 tonų gamyba, todėl kelių pirmųjų metų mėnesių importas iš Maroko yra mažas, palyginti su vidaus pasiūla.

    Atsivertė ir prekybos kryptis

    Kartu keitėsi ir Ispanijos eksportas į Maroką. 2025 metų sausio–balandžio mėnesiais Ispanija pardavė Marokui 2 721 toną alyvuogių aliejaus, o 2026 metais tuo pačiu laikotarpiu – 673,72 tonos, arba 75,2 proc. mažiau.

    Vertės išraiška kritimas dar ryškesnis: nuo maždaug 11 110 000 eurų iki 2 440 000 eurų, tai yra beveik 78 proc. mažiau. Dėl to prekybos balansas apsivertė: jei 2025 metais Ispanija Marokui parduodavo daugiau nei pirkdavo, 2026 metais situacija tapo priešinga.

    Kas stumia Maroko augimą

    Maroko proveržį aiškina keli veiksniai. Vienas jų – itin sėkminga Maroko derliaus kampanija: Maroko tarpprofesinė alyvuogių federacija 2025–2026 metų sezonui yra minėjusi beveik 200 000 tonų gamybą, daugiau nei dukart didesnę nei ankstesniais metais, kai derlių slopino sausros.

    Kitas veiksnys – kainos ir prekybos sąlygos. Europos Sąjunga Marokui taiko palankesnes prekybos sąlygas nei daugeliui kitų trečiųjų šalių, o tai gali didinti konkurencingumą, ypač kai rinkoje trūksta vietinės produkcijos.

    Europos Komisijos ataskaitose matyti, kad visoje ES įvežimas iš Maroko 2025 metų spalio–2026 metų kovo laikotarpiu buvo smarkiai išaugęs. Tačiau pagrindinis ne ES tiekėjas ir toliau išlieka Tunisas, kuris sudaro didžiąją dalį trečiųjų šalių alyvuogių aliejaus importo į Bendriją.

    Kas dar tiekia aliejų Ispanijai

    Marokas nėra vienintelis reikšmingas tiekėjas. Pavyzdžiui, 2026 metų pirmus du mėnesius Ispanija iš viso importavo 39 624,61 tonos alyvuogių aliejaus, o pagal kiekius daugiausia tiekė Tunisas, Portugalija ir Italija.

    Marokas tuo laikotarpiu tarp tiekėjų rikiavosi ketvirtas, o Tuniso apimtys buvo kelis kartus didesnės. Tai rodo, kad Maroko įtaka didėja, bet kol kas ji labiau panaši į greitai augančią nišą nei į rinkos dominavimą.

    Ką tai reiškia vartotojams ir rinkai

    Ispanijos rinka pastaraisiais metais jautriai reagavo į klimatines rizikas, derliaus svyravimus ir kainų šuolius, todėl importo vaidmuo didėja, kai vietinė pasiūla silpnesnė. Ispanijos Žemės ūkio ministerija yra prognozavusi apie 9 proc. gamybos mažėjimą, o tai paprastai skatina ieškoti papildomų šaltinių užsienyje.

    Vis dėlto vien procentiniai šuoliai gali klaidinti: jie neatskleidžia nei bendro rinkos dydžio, nei importo dalies, nei alternatyvių tiekėjų. Tikėtina, kad Maroko aliejus Ispanijoje ir toliau stiprins pozicijas, tačiau kol kas anksti kalbėti apie Maroko aliejaus išstūmimą ar Ispanijos produkcijos pakeitimą.

  • Vengrija stabdo valstybinį transliuotoją: po valdžios pasikeitimo žadama pertvarka ir atleidimai

    Vengrija stabdo valstybinį transliuotoją: po valdžios pasikeitimo žadama pertvarka ir atleidimai

    Vengrijoje antradienį popiet nutrauktos nacionalinės televizijos ir radijo transliacijos, kai į valstybės transliuotoją buvo paskirta laikinoji vadovybė. Eteryje žiūrovai išvydo juodą ekraną su atsiprašymo tekstu ir pažadu pertvarkyti sistemą.

    Laikinasis valdymas įvestas po politinio lūžio šalyje: balandį ministru pirmininku tapęs Péteris Magyaras perėmė valdžią po 16 metų Vengrijai vadovavusio Viktoro Orbáno pasitraukimo. Naujoji valdžia dar prieš rinkimus žadėjo nutraukti, jos teigimu, propagandinę viešųjų kanalų kryptį.

    „Istorinė diena. Šiandien viešosiose medijų platformose baigėsi propagandos transliavimas“, – sakė Péteris Magyaras.

    Vengrijos žiniasklaida skelbia, kad pirmadienį paskirta pereinamojo laikotarpio komanda nedelsdama atleido dalį vadovų ir žurnalistų. Pranešta, jog kai kurie darbuotojai buvo išlydėti iš pastato saugos tarnybos.

    Transliuotojo kanaluose tuo metu rodytas atsiprašymas skelbė, kad viešoji žiniasklaida „negali meluoti“, o ateityje bus siekiama nepriklausomo ir patikimo modelio. Konkretaus grafiko, kada transliacijos bus atnaujintos ir kaip atrodys nauja struktūra, tą pačią dieną viešai nepateikta.

    Ilgalaikė kritika dėl šališkumo

    Valstybinis transliuotojas MTVA ne vienus metus sulaukdavo kaltinimų dėl šališkos informacijos atrankos ir valdžiai palankaus naratyvo dominavimo. Opozicija ir tarptautinės organizacijos kritiką dažniausiai siejo su tuo, kaip viešoji žiniasklaida nušvietė politines kampanijas ir valdžios sprendimus.

    Po balandžio rinkimų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos misija vertinime nurodė, kad MTVA informacinės laidos buvo sistemingai iškreiptos. Pasak stebėtojų, naujienų programos atvirai ir neproporcingai palaikė valdžios partijų pasakojimą, o opozicijos balsai buvo marginalizuojami arba pateikiami neigiamame kontekste.

    ESBO taip pat pabrėžė, kad kampanijos metu politiniams veikėjams nebuvo užtikrintos lygios galimybės pasiekti auditoriją. Vertinime teigta, kad opozicijos politikams naujienose beveik nebuvo suteikiama galimybė pasisakyti, o jei pasisakymai pasirodydavo, juos esą lydėdavo redakciniai komentarai, menkinantys jų patikimumą.

    Kodėl tai svarbu Europai

    Viešosios žiniasklaidos nepriklausomumas yra vienas pagrindinių demokratijos kokybės rodiklių, dėl kurio Europos institucijos pastaraisiais metais dažnai vertino situaciją Vengrijoje. Dėl šios priežasties staigus transliacijų sustabdymas ir masiniai atleidimai sulaukia ne tik vidaus, bet ir tarptautinio dėmesio.

    Kita vertus, žiniasklaidos pertvarkos sėkmė priklausys nuo to, ar pereinamasis laikotarpis bus skaidrus, o naujas valdymo modelis turės aiškias nepriklausomumo garantijas. Artimiausiomis savaitėmis spręsis, ar pažadas atkurti pasitikėjimą viešąja žiniasklaida virs realiais pokyčiais, ar taps dar vienu politinių įtakų perskirstymu.

  • Europos Parlamentas pradėjo procedūrą prieš AfD siejamą ESN: gresia europinės partijos statuso netekimas

    Europos Parlamentas pradėjo procedūrą prieš AfD siejamą ESN: gresia europinės partijos statuso netekimas

    Europos Parlamentas liepos 7 dieną pradėjo patikros procedūrą prieš partiją Europe of Sovereign Nations (ESN), vienijančią Vokietijos Alternatyvą Vokietijai (AfD) ir kitas kraštutinių dešiniųjų jėgas Europoje. Procedūros tikslas – įvertinti, ar ši europinio lygmens partija laikosi Europos Sąjungos sutartyse įtvirtintų vertybių.

    Balsavimu Parlamentas pavedė Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucijai (APPF) ištirti ESN atitiktį ES vertybėms. Jei tyrimo išvados būtų nepalankios, ESN galėtų netekti europinės politinės partijos statuso ir su tuo susijusio finansavimo iš ES biudžeto.

    Sprendimas priimtas slaptu balsavimu: už pasisakė 414 europarlamentarų, prieš buvo 224, susilaikė 18. Parlamento šaltinių teigimu, iniciatyvai nepritarė Europos konservatorių ir reformistų bei Patriots for Europe frakcijos, o kitos frakcijos ją palaikė.

    „Jokie ES mokesčių mokėtojų pinigai neturi atitekti tiems, kurie mindo pamatines vertybes, ant kurių pastatyta Sąjunga“, – po balsavimo sakė socialdemokratas Alessandro Zan.

    Europos liaudies partijos atstovai viešai akcentavo, kad dalies ESN narių elgesys ir pareiškimai, jų vertinimu, kertasi su ES vertybių sistema. Tarp minimų pavyzdžių – kai kurių AfD atstovų pareiškimai, siejami su nacizmo simpatijomis, ir Nyderlandų politiko Thierry Baudet raginimai dėl masinės remigracijos, aiškinant tai „baltos“ Europos išsaugojimu.

    Kaip nurodoma, APPF ankstesniuose vertinimuose buvo sukaupusi medžiagą apie galimus ESN narių veiksmus, kuriuos kritikai laiko nesuderinamais su ES vertybėmis. Tarp pavyzdžių minimi rasistiniais laikomi plakatai, Bulgarijos partijos Revival veiksmai, kuriais siekta sustabdyti filmo su homoseksualumo scenomis transliaciją, taip pat Vokietijos teismo išvada, kad AfD programinės nuostatos prieštarauja žmogaus orumui ir religijos laisvei.

    Pati ESN po balsavimo kritikavo sprendimą, tvirtindama, kad jos nariai turi išlikti laisvi viešai kalbėti apie rinkėjų problemas nebijodami administracinių procedūrų ar finansinių sankcijų vien dėl to, kad jų pažiūros ginčija politinį konsensusą.

    ESN, kaip europinio lygmens partija, buvo įkurta 2024 metų rugpjūtį aštuonių kraštutinių dešiniųjų partijų iniciatyva, lyderystę prisiimant AfD. Vėliau prie jos prisijungė ir kitų šalių politinės jėgos, o paskutinė minima prisijungusi – Italijos National Future, vadovaujama buvusio generolo Roberto Vannacci.

    Svarbu atskirti ESN europinę partiją nuo ESN frakcijos Europos Parlamente: tai dvi skirtingos struktūros. Net jei ESN netektų europinės partijos statuso ir finansavimo, tai automatiškai nereiškia sankcijų pačiai frakcijai Parlamente ar atskiriems europarlamentarams, tačiau smūgis reputacijai ir politinei įtakai būtų reikšmingas.

    Tokios procedūros ES institucijose vertinamos kaip vienas griežčiausių instrumentų, nes europinių partijų finansavimas susietas su pareiga gerbti demokratiją, žmogaus teises ir teisinės valstybės principus. Tyrimo eiga ir galutinis sprendimas priklausys nuo APPF išvadų bei tolesnių teisinių žingsnių.

  • TOK atšaukė Rusijos olimpinio komiteto suspendavimą: kas keičiasi sportininkams prieš Los Andželą

    TOK atšaukė Rusijos olimpinio komiteto suspendavimą: kas keičiasi sportininkams prieš Los Andželą

    Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) paskelbė laikinai atšaukiantis Rusijos olimpinio komiteto suspendavimą. Tai reiškia, kad daliai Rusijos sportininkų atsiveria daugiau kelių grįžti į tarptautines varžybas ir, tikėtina, pretenduoti į 2028 metų olimpines žaidynes Los Andžele.

    Suspendavimas buvo pritaikytas 2023 metais, tęsiantis plataus masto Rusijos karui prieš Ukrainą. TOK teigimu, po išsamios analizės buvo nuspręsta, kad ankstesnio sprendimo taikymas dabartinėmis aplinkybėmis nebeatitinka nustatytų kriterijų.

    Ką reiškia sportininkams

    TOK pabrėžia, kad grįžimas į tarptautinę areną nebus automatinis ar besąlygiškas. Sportininkams bus taikomi atitinkami antidopingo reikalavimai, o jų atitikimą tikrins už sporto šakas atsakingos tarptautinės federacijos ir antidopingo institucijos.

    Praktikoje tai gali reikšti griežtesnę kontrolę, papildomus testus ir detalesnį sportininkų „švaraus sporto“ istorijos vertinimą. Tokio pobūdžio priemonės pastaraisiais metais tapo viena pagrindinių sąlygų, kai sprendžiama dėl Rusijos ir Baltarusijos atstovų dalyvavimo tarptautiniuose renginiuose.

    Vėliava, himnas ir pareigūnai

    Kol kas nėra galutinio sprendimo, ar olimpinėse žaidynėse Rusijai būtų leidžiama naudoti vėliavą, nacionalines spalvas ar skambinti himną. TOK nurodo, kad šie klausimai lieka atviri ir bus sprendžiami atskirai, artėjant svarbiausiems kvalifikaciniams etapams.

    Kartu TOK aiškina, kad neplanuoja organizuoti renginių Rusijoje ir nekviečia Rusijos pareigūnų į savo organizuojamus renginius. Tai rodo, kad sprendimas dėl suspendavimo atšaukimo yra siauresnis ir labiau orientuotas į sportininkų dalyvavimo taisykles, o ne į politinių ryšių normalizavimą.

    Karo kontekstas ir ankstesnė praktika

    TOK akcentuoja, kad jo pozicija dėl karo Ukrainoje nesikeičia, o Rusijos invazija toliau yra griežtai smerkiama. Pastaraisiais metais TOK bandė laviruoti tarp tarptautinės teisės, sporto autonomijos principų ir saugumo bei reputacinių rizikų, kurias kelia karo tęstinumas.

    2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse dalis rusų ir baltarusių dalyvavo neutralios vėliavos statusu, kai buvo taikomos papildomos sąlygos dėl ryšių su kariuomene ar valstybinėmis struktūromis. Panašus modelis buvo taikomas ir 2026 metų Milano ir Kortinos žiemos žaidynėse, kur neutralumo principas tapo kompromisu tarp visiško draudimo ir visiško sugrįžimo.

    Į sprendimą sureagavo ir Rusijos sporto ministras Michailas Degtiariovas, pareiškęs, kad tai esą signalas, jog olimpinis judėjimas turėtų išlikti atskirtas nuo politikos. Tuo pat metu Ukrainos vadovybė tarptautiniuose susitikimuose ir toliau kelia klausimą dėl Rusijos veiksmų pasekmių bei Ukrainos oro gynybos poreikių, todėl sporto ir geopolitikos susikirtimas artimiausiu metu, tikėtina, išliks jautria tema.

  • Šiaurės jūros vėjo parkai tapo dirbtiniais rifais: kaip ruoniai čia rado naujas medžioklės vietas

    Šiaurės jūros vėjo parkai tapo dirbtiniais rifais: kaip ruoniai čia rado naujas medžioklės vietas

    Atrodytų, kad didžiulės vėjo jėgainių konstrukcijos atviroje jūroje turėtų išgąsdinti gyvūnus ir ištuštinti aplinką. Tačiau stebėjimai Šiaurės jūroje parodė priešingą kryptį: po statybų sujudimo gyvybė grįžo, o vėjo parkai tapo traukos tašku visai maisto grandinei.

    Pirmieji ant povandeninių konstrukcijų įsikūrė bestuburiai, ypač midijos ir jūrinės gilės, vėliau atsirado daugiau smulkių organizmų, kuriuos pradėjo naudoti žuvys. Ant platformų virš vandens ilgainiui ėmė telktis paukščiai, o galiausiai į šias vietas aktyviai pradėjo užsukti ruoniai.

    Kaip konstrukcijos virsta rifais

    Atvira jūra daugeliui rūšių yra nepalanki dėl nuolatinių srovių, bangavimo ir menko prieglobsčio. Į jūrą įleidus tvirtus pamatus, atsiranda retas kietas paviršius, ant kurio lengvai prisitvirtina lervos ir formuojasi tankios apaugimo kolonijos.

    Tokios kolonijos keičia vietos ekologiją: jos filtruoja vandenį, kaupia biomasę ir sukuria „maisto sieną“ smulkioms žuvims bei kitiems plėšrūnams. Dėl to vėjo jėgainių pamatai veikia panašiai kaip dirbtiniai rifai, sutelkdami grobį nedidelėje teritorijoje.

    Kodėl ruoniai renkasi vėjo parkus

    Tyrėjai, sekę uostinių ir pilkųjų ruonių judėjimą GPS siųstuvais, nustatė, kad dalis gyvūnų pakeičia įprastus maršrutus ir sąmoningai užsuka į konkrečius vėjo parkus. Duomenys leido atskirti elgseną, susijusią su keliavimu, poilsiu ir maitinimusi, o vėjo parkų zonose dažniau fiksuotas būtent grobio paieškos aktyvumas.

    Vienas iš paaiškinimų paprastas: jei konstrukcijos sutelkia smulkesnes žuvis, ruoniams tai tampa prognozuojama ir energetiškai patogi medžioklės vieta. Be to, teritorijose aplink vėjo parkus neretai taikomi veiklos ribojimai, todėl sumažėja kai kurių trikdžių, pavyzdžiui, intensyvesnės žvejybos ar laivybos.

    „Vėjo jėgainių pamatai atviroje jūroje sukuria trūkstamą kietą substratą, o tai greitai pritraukia visą maisto grandinę, kuria pasinaudoja ir plėšrūnai“, – sakė tyrimo komandos atstovė.

    Nauda ir atviri klausimai

    Mokslininkai pabrėžia, kad lieka svarbi diskusija: ar tokie objektai realiai didina žuvų ir kitų rūšių populiacijas, ar tik „sukoncentruoja“ jau esamą gyvybę į vieną vietą. Jei vyksta tik koncentracija, plėšrūnams gali būti lengviau medžioti, bet tai nereiškia, kad bendras ekosistemos produktyvumas išaugo.

    Kita vertus, atsinaujinančios energetikos plėtra jūroje neišvengiamai plečia dirbtinių struktūrų tinklą, todėl ilgainiui gali keistis migracijos keliai, mitybos įpročiai ir net rūšių tarpusavio konkurencija. Dėl to vis dažniau keliami klausimai, kaip planuoti vėjo parkus taip, kad klimato tikslai derėtų su biologinės įvairovės apsauga ir ilgalaike jūrų ekosistemų pusiausvyra.

  • Saulės parkai Pensilvanijoje pakeitė mikroklimatą: mokslininkai fiksuoja drėgmės juostas po moduliais

    Saulės parkai Pensilvanijoje pakeitė mikroklimatą: mokslininkai fiksuoja drėgmės juostas po moduliais

    Pensilvanijoje įrengti du dideli saulės elektrinių parkai atskleidė netikėtą efektą: jų konstrukcijos ne tik gamina elektrą, bet ir keičia vietos vandens bei šilumos apytaką, suformuodamos aiškiai matomas drėgmės juostas dirvožemyje. Tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra sensacija apie orų valdymą, o mikroklimato pokyčiai, kuriuos galima išmatuoti.

    Didelio masto saulės projektai JAV sparčiai plečiasi, o vystytojai vis dažniau renkasi mažiau patrauklias teritorijas, pavyzdžiui, status, akmenuotus šlaitus. Būtent tokiose vietovėse įrengti parkai tapo patogia lauko laboratorija, leidusia įvertinti, kas vyksta per stiprias liūtis ir skirtingais metų laikais.

    Kaip susidaro drėgmės juostos

    Saulės moduliai yra nelaidūs vandeniui, todėl krituliai nuo jų paviršiaus ne susigeria vietoje, o koncentruotai nuteka nuo apatinio modulio krašto. Dėl to po modulių eilėmis atsiranda pasikartojančios drėgnos linijos, kuriose dirvožemis gauna gerokai didesnę vandens „dozę“ nei šalia esantys plotai.

    Per metus rinkti duomenys parodė ryškų kontrastą: po modulių apatine briauna esantis dirvožemis buvo apie 19 proc. drėgnesnis nei aplinkinė žemė. Tuo pat metu greta šių šlapių ruožų fiksuotos zonos, kurios išlikdavo apie 25 proc. sausesnės už netoliese esančius plotus.

    Tyrėjai pažymi, kad tokia mozaika svarbi ne tik dirvožemiui, bet ir lietaus nuotėkio rizikai. Kai drėgnos juostos per stiprias liūtis pasiekia prisotinimą, vietomis gali suaktyvėti paviršinis nuotėkis, ypač šlaituose.

    Ne tik vanduo: kinta ir garavimas

    Dar vienas svarbus mechanizmas susijęs su tuo, kad moduliai dalį ploto nuolat užstoja nuo tiesioginės saulės, o tarp eilių keičiasi oro judėjimas. Dėl to pakinta evapotranspiracija, tai yra vandens grąžinimas į atmosferą per garavimą nuo dirvos ir augalų.

    Stebėjimai parodė, kad vasarą po moduliais potenciali evapotranspiracija sumažėdavo maždaug nuo 37 proc. iki 67 proc., palyginti su atviromis vietomis. Žiemą skirtumai buvo mažesni, tačiau šiltojo sezono pokyčių pakako, kad aplink parkus susiformuotų skirtingų drėgmės ir temperatūros sąlygų „kišenės“.

    Tyrimo autoriai aiškina, kad mažesnis vandens grįžimas į orą gali „užrakinti“ drėgmę dirvoje, o tai sustiprina kontrastą tarp šlapių ir sausų juostų. Praktikoje tai reiškia, kad saulės parkas vienu metu gali ir mažinti garavimą po moduliais, ir didinti lokalų vandens srautą ten, kur nuo modulių nubėga lietus.

    Ką tai reiškia saulės parkų plėtrai

    Šie rezultatai nereiškia, kad saulės energetika tampa problema klimato požiūriu, tačiau jie parodo, jog infrastruktūra turi vietinių ekologinių pasekmių. Specialistai akcentuoja, kad tinkamai suprojektuotos lietaus vandens valdymo priemonės gali sumažinti erozijos ir nuotėkio riziką, ypač sudėtingame reljefe.

    Tarp efektyviausių sprendimų minimi žvyro infiltraciniai grioviai, vandens surinkimo ir išsklaidymo zonos, taip pat augalinė danga tarp modulių eilių. Tokie elementai padeda ne tik „sugerti“ vandens perteklių, bet ir stabilizuoti dirvožemį, kad staigūs srautai nevirstų purvo nuošliaužų rizika.

    Mokslininkai pabrėžia, kad plečiantis saulės parkams, ypač regionuose su intensyviomis liūtimis, mikroklimato ir nuotėkio poveikis turėtų būti vertinamas taip pat rimtai kaip ir elektros gamybos efektyvumas. Kitaip tariant, klausimas tampa ne ar statyti, o kaip statyti, kad žalia energija turėtų kuo mažiau netikėtų šalutinių padarinių vietos aplinkai.

  • IMF skaičiai stebina: 5 Europos šalys augs dvigubai greičiau už euro zoną iki 2031

    IMF skaičiai stebina: 5 Europos šalys augs dvigubai greičiau už euro zoną iki 2031

    Lėtas euro zonos tempas

    Europa artimiausiais metais gali susidurti su užsitęsusiu vangiu augimu, o euro zona, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vertinimu, plėsis gerokai lėčiau nei pasaulio ekonomika. TVF prognozuoja, kad 2027–2031 metais euro zonos BVP vidutiniškai didės apie 1,2 proc. per metus.

    Toks tempas, palyginti su kitais regionais, atrodo kuklus: pasaulio ekonomikos augimas tuo pačiu laikotarpiu vertinamas apie 3,2 proc. per metus. TVF euro zonos perspektyvas sieja su didele viešąja skola, visuomenės senėjimu, silpnu našumo augimu, išliekamomis energijos sąnaudomis ir geopolitiniu neapibrėžtumu.

    Kas Europoje augs sparčiausiai

    Vis dėlto TVF prognozėse išsiskiria mažesnės Europos ekonomikos, kurios, tikimasi, augs daugiau nei dvigubai greičiau už euro zoną. Į šią grupę patenka Malta, Kosovas, Ukraina, Serbija ir Moldova.

    Šių šalių augimą skatina skirtingi veiksniai: nuo vidaus vartojimo ir diasporos perlaidų iki didelio masto investicijų, infrastruktūros projektų bei, Ukrainos atveju, tikėtinos rekonstrukcijos. Bendra tendencija aiški: sparčiausiai augančios ekonomikos dažnai yra mažesnės, lankstesnės, o jų plėtra priklauso nuo investicijų ir struktūrinių pokyčių.

    Malta, Kosovas, Ukraina: labai skirtingos istorijos

    TVF vertinimu, Malta turėtų išlikti sparčiausiai auganti Europos ekonomika: vidutinis metinis augimas artimiausiu penkmečiu gali siekti beveik 4 proc. Pastarąjį dešimtmetį šalies plėtrą stipriai rėmė turizmas, internetiniai žaidimai ir paslaugų sektorius, tačiau dabar vis svarbesnis tampa produktyvumo didinimas.

    „Ankstesniais metais ekonominį aktyvumą kurstęs užsienio darbuotojų antplūdis taip pat apkrovė infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas, išryškindamas dabartinio modelio ribas“, – teigiama TVF vertinime.

    Kosovo augimas prognozuojamas apie 4 proc. per metus, jį daugiausia palaiko vidaus paklausa, viešosios investicijos, jaunų darbuotojų struktūra ir reikšmingos diasporos lėšos. TVF atkreipia dėmesį, kad spartesnę plėtrą galėtų sustiprinti ES naujasis augimo planas Vakarų Balkanams, tačiau išlieka rizika dėl importo priklausomybės ir silpnesnės eksporto bazės.

    Ukrainos prognozė išsiskiria prielaida, kad ekonomikos varikliu taps rekonstrukcija ir investicijų šuolis, jei karas slops. TVF Ukrainai numato apie 3,8 proc. vidutinį metinį augimą, o stipriausius metus sieja su didėjančiu atstatymo mastu.

    „Perspektyvos išlieka išskirtinai neapibrėžtos, nes karas ir toliau daro didelę žalą gyventojams ir ekonomikai“, – pažymi TVF.

    Serbija ir Moldova remiasi investicijomis bei ES darbotvarke

    Serbijos augimas, TVF vertinimu, turėtų siekti apie 3,5 proc. per metus, o dinamika gali stiprėti laikotarpio pabaigoje. Vienu iš impulsų įvardijamas intensyvus viešųjų investicijų ciklas, įskaitant transporto ir miesto infrastruktūros projektus, taip pat gamybos ir eksporto bazės plėtra.

    Moldovai prognozuojamas apie 3,5 proc. metinis augimas, atsigaunant po sukrėtimų, kuriuos sukėlė karo kaimynystė, energijos krizė ir klimato veiksniai. TVF augimą sieja su ES parama, investicijomis ir reformomis, o pagrindinėmis rizikomis įvardija geopolitinį nestabilumą bei galimą reformų tempo sulėtėjimą.

  • „Samsung“ rekordinis DI pelnas nepadėjo: per dieną rinkoje dingo apie 87 mlrd. eurų

    „Samsung“ rekordinis DI pelnas nepadėjo: per dieną rinkoje dingo apie 87 mlrd. eurų

    Rekordinis ketvirtis, bet rinkos šaltis

    Pietų Korėjos technologijų milžinė „Samsung“ pranešė prognozuojanti itin didelį veiklos pelno šuolį balandžio–birželio ketvirtį, tačiau investuotojų reakcija buvo priešinga. Nepaisant gerėjančių rezultatų, bendrovės vertė biržoje smuko taip, kad per vieną prekybos sesiją „ištirpo“ apie 87 mlrd. eurų.

    Rinkos dalyviai signalizavo, kad vien geri skaičiai jau nebeužtenka: vis daugiau klausimų kelia, kiek ilgai tęsis DI skatinamas atminties lustų bumas. Būtent šis sektorius pastaruoju metu tapo svarbiausiu „Samsung“ pelno varikliu.

    Kas įvyko su pelnu ir pajamomis

    „Samsung“ nurodė, kad balandžio–birželio ketvirtį tikisi apie 51 mlrd. eurų veiklos pelno. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tai yra daugkartinis augimas, o pati bendrovė akcentavo, kad toks tempas tęsiasi jau trečią ketvirtį iš eilės.

    Tačiau buvo ir silpnesnė detalė: prognozuotos pajamos siekė apie 97,6 mlrd. eurų ir, nors metinis augimas įspūdingas, ši suma kiek prasilenkė su rinkos lūkesčiais. Investuotojai tokius signalus dažnai vertina kaip ženklą, kad kainų augimas gali lėtėti greičiau, nei tikėtasi.

    DI duomenų centrai kelia kainas, bet baimės nemažėja

    Pastarųjų ketvirčių šuolį labiausiai maitina DI duomenų centrų plėtra, kuri didina atminties lustų paklausą ir kelia kainas visoje rinkoje. Kartu keičiasi ir pirkėjų elgsena: daugiau klientų siekia ilgesnių tiekimo sutarčių, kad užsitikrintų pajėgumus, kai paklausa didžiausia.

    Vis dėlto rinka pradeda klausti, ar didžiosios technologijų bendrovės, finansuojančios DI infrastruktūrą, galės ilgai išlaikyti tokį investicijų tempą. Jei investicijos lėtėtų, atminties lustų kainų ciklas galėtų apsiversti, o tai ypač jautru tokio masto gamintojams kaip „Samsung“.

    „Investuotojus gąsdina ne dabartinis pelnas, o klausimas, ar šis DI skatinamas ciklas nesiekia piko“, – komentavo rinkos analitikai, vertindami staigų akcijų kritimą.

    Akcijų kritimas ir ko laukia rinka

    Po pranešimo „Samsung“ akcijos sesijos metu smuko daugiau nei 10 proc., o prekybą baigė beveik 7 proc. žemiau. Kartu žemyn pasislinko ir dalis viso Pietų Korėjos akcijų rinkos indekso bei konkurentų vertės, nes investuotojai vertino riziką visam lustų sektoriui.

    Situaciją paaštrina ir tai, kad „Samsung“ akcijos per metus buvo stipriai pabrangusios, todėl dalis rekordinių rezultatų jau galėjo būti įskaičiuota į kainą. Rinka dabar laukia detalesnės ataskaitos su padalinių rezultatais, kuri turėtų parodyti, ar augimas yra tvarus, ar tai tik dar vienas atminties rinkos ciklas.

  • Rutte ir von der Leyen įspėja: NATO laukia lūžis, jei Europa neatlaikys be JAV skėčio

    Rutte ir von der Leyen įspėja: NATO laukia lūžis, jei Europa neatlaikys be JAV skėčio

    NATO siunčia žinią Europai

    Ankaroje susirinkę NATO lyderiai išgirdo aiškią žinutę: Aljansas turi tapti labiau europietiškas, kad ilgainiui mažėtų priklausomybė nuo JAV saugumo garantijų. Apie tai kalbėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.

    Jų teigimu, transatlantinis ryšys išlieka esminis, tačiau Europa privalo prisiimti didesnę atsakomybę už savo gynybą. Tam, pasak jų, reikia spartesnių investicijų ir greitesnio europinės gynybos pramonės įsibėgėjimo.

    Interoperabilumas ir darbų pasidalijimas

    Ursula von der Leyen pabrėžė, kad glaudus Europos Sąjungos ir NATO bendradarbiavimas yra būtinas, bet tam reikia užtikrinti pajėgų ir technikos suderinamumą. Praktikoje tai reiškia bendrus standartus, lengvesnį bendrų pirkimų įgyvendinimą ir efektyvesnį pajėgų veikimą kartu.

    „Kad išliktume transatlantiniai, turime tapti labiau europietiški“, – sakė Markas Rutte.

    NATO vadovas akcentavo aiškų institucijų vaidmenų pasidalijimą: NATO rūpinasi vadovavimo struktūra, gebėjimais ir standartais, o Europos Sąjunga turi svarų vaidmenį pramonės, investicijų ir reguliavimo srityse. Šis modelis, jo vertinimu, leidžia greičiau didinti realius karinius pajėgumus.

    Skirtingi tempai ir pinigų klausimas

    Pasak M. Rutte, Europa nebegali išlikti pernelyg priklausoma nuo JAV, todėl „stipresnė Europa stipresnėje NATO“ tampa strategine būtinybe. Priminta, kad 23 iš 27 Europos Sąjungos valstybių yra NATO narės, todėl sprendimai vienoje struktūroje neišvengiamai veikia kitą.

    Tekste pažymima, kad dalis valstybių, tarp jų Lenkija, Baltijos šalys ir Šiaurės šalys, gynybos finansavimą didina itin sparčiai, artėdamos prie naujai keliamo 5 proc. BVP tikslo. Tuo metu Ispanija, Belgija, Liuksemburgas ir Čekija, vertinant viešai skelbiamus įsipareigojimus, juda lėčiau.

    Ursula von der Leyen pristatė Europos Komisijos siūlomus finansinius instrumentus gynybos pajėgumams auginti: iki 150 000 000 000 eurų pagal SAFE paskolų programą ir dar apie 135 000 000 000 eurų, numatomų kitame Europos Sąjungos biudžete. Jos teigimu, šios lėšos turi ne tik stiprinti saugumą, bet ir kurti darbo vietas bei skatinti mokslinius tyrimus Europoje.

    Grėsmės fonas ir pramonės mobilizacija

    Fone minimos augančios įtampos transatlantiniu mastu, siejamos su JAV sprendimais dėl Irano ir laipsnišku dalies JAV karinių pajėgumų mažinimu Europoje. Europos šalys, anot teksto, siekia įrodyti Vašingtonui, kad yra pasirengusios didinti savo indėlį ir greičiau finansuoti gynybą.

    „Turime apsiginti. Tai yra pirmoji kiekvienos vyriausybės užduotis, o grėsmė yra reali“, – sakė Markas Rutte.

    NATO generalinis sekretorius teigė, kad reikia didžiulio šuolio visoje gynybos pramonės bazėje abiejose Atlanto pusėse, nes Rusija, jo žodžiais, yra mobilizavusi ekonomiką karui. Jis taip pat įspėjo neignoruoti bendradarbiavimo, kurį Rusija palaiko su Šiaurės Korėja, Iranu ir Kinija, ir ragino vertinti situaciją be naivumo.

  • Zelenskis meta iššūkį skeptikams: Ukraina jau turi tai, ko NATO labiausiai trūksta

    Zelenskis meta iššūkį skeptikams: Ukraina jau turi tai, ko NATO labiausiai trūksta

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šalies karinė patirtis ir technologiniai gebėjimai sudaro tvirtą pagrindą Ukrainai tapti NATO nare. Kalbėdamas NATO viršūnių susitikimo gynybos pramonės forume Ankaroje jis akcentavo, kad Ukraina iš pagalbos gavėjos tapo saugumo tiekėja.

    Anot jo, per visą plataus masto karo laikotarpį Ukrainos kariuomenė greitai prisitaikė prie modernios kovos sąlygų, o tai leido sukurti pažangias oro gynybos, bepiločių sistemų ir smūgių giliai priešo teritorijoje pajėgas. Zelenskis teigė, kad tokie pajėgumai būtų natūrali NATO kolektyvinės gynybos dalis.

    „Ar tikrai teisinga palikti už NATO ribų šalį ir žmones, turinčius tokio lygio gynybinius pajėgumus? Jei jau mokame kovoti taip, šie pajėgumai turi stiprinti visus“, – sakė V. Zelenskis.

    Ukrainos lyderis pabrėžė, kad narystė sustiprintų viso Aljanso atgrasymą nuo Rusijos, nes Ukraina realiomis sąlygomis išbandė ir ištobulino tai, ką daugelis valstybių tik planuoja diegti. Jo vertinimu, Ukraina šiandien gali būti vienas svarbiausių Europos gynybos inovacijų šaltinių, ypač bepiločių technologijų srityje.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos dronų ir raketinių smūgių nuotolis tapo vienu svarbiausių diskusijų objektų. Zelenskis teigė, kad Ukrainos pajėgos iš esmės panaikino Rusijos įsitikinimą, jog jos giluminė teritorija yra saugi, todėl Maskvai tampa sudėtingiau stabiliai organizuoti gamybą ir logistiką.

    „Mes visiškai panaikinome pačią idėją, kad Rusija gali turėti strateginį užnugarį“, – sakė V. Zelenskis.

    Kaip vieną iš pavyzdžių jis įvardijo smūgius Rusijos energetikos infrastruktūrai, tarp jų ir atakas prieš naftos perdirbimo objektus. Tokie veiksmai, pasak Ukrainos vadovo, nebeatrodo kaip pavienės operacijos, o tampa nauja karo realybe, kuri keičia rizikos skaičiavimus abiejose fronto pusėse.

    Kartu Zelenskis akcentavo sritį, kurioje, jo teigimu, Ukraina ir Europa vis dar turi kritinį trūkumą, tai antibalistinė oro gynyba. Jis pabrėžė, kad Vakarų gamybos apimtys nebeatitinka atakų masto, kurį Ukraina patiria reguliariai, o panašūs iššūkiai vis dažniau matomi ir kituose regioniniuose konfliktuose.

    Ukrainos prezidentas dar kartą paragino partnerius didinti oro gynybos sistemų tiekimą, ypač „Patriot“ kompleksų ir perėmėjų, taip pat spartinti europinių alternatyvų kūrimą ir masinę gamybą. Jo teigimu, artimiausiuose susitikimuose su JAV prezidentu Donaldu Trumpu jis ketina siekti sprendimų dėl platesnio „Patriot“ perėmėjų tiekimo ir technologijų perdavimo.

    JAV pozicija dėl Ukrainos narystės NATO išlieka viena jautriausių temų. D. Trumpas yra viešai atmetęs Ukrainos narystės perspektyvą artimiausiu metu, tačiau Kyjivas toliau argumentuoja, kad narystė ir integracija į Aljanso gynybos planavimą būtų ne tik politinis simbolis, bet ir praktinė investicija į Europos saugumą.

    NATO procedūros numato, kad naujos narės priimamos tik vienbalsiu visų sąjungininkių sutarimu, o sprendimai paprastai priklauso ir nuo politinių, ir nuo karinių, ir nuo saugumo rizikų vertinimo. Zelenskio žinia Ankaroje buvo nukreipta į tai, kad Ukraina, nepaisant karo, jau dabar turi realiai patikrintą kompetenciją, kurios Aljansui gali prireikti vis labiau neapibrėžtoje saugumo aplinkoje.