CP v2

Blog

  • Budapešte atkurti senovės Romos gyventojų veidai: ką apie juos pasako kaukolės ir DNR tyrimai

    Budapešte atkurti senovės Romos gyventojų veidai: ką apie juos pasako kaukolės ir DNR tyrimai

    Romėnai, kuriuos galima sutikti akimis

    Budapešto Akvinkumo muziejuje pristatyta paroda, kurioje beveik 2 000 metų senumo Romos laikų gyventojai tarsi sugrįžta į dabartį. Iš senovės miesto Akvinkumo kapinynuose rastų kaukolių sukurti realistiški veidų rekonstrukcijų modeliai, eksponuojami greta originalių radinių.

    Parodos idėja paprasta, bet paveiki: archeologiniai kaulai dažnai lieka tik inventoriaus numeriais saugyklose, o čia jie paverčiami atpažįstamais žmonėmis. Lankytojams rodoma, kaip galėjo atrodyti valstietė, karys, vaikas ar vergas Romos imperijos pasienyje.

    „Kasinėjimuose randame kaukoles, skeletus, juos dokumentuojame, apytikriai nustatome lytį, ir tuo viskas baigiasi. Kūnai neturi svorio, neturi gyvenimo, neturi sielos“, – sakė archeologas ir parodos bendraautoris Lorántas Vassas.

    „Rengdami šią parodą svarstėme, kas nutiktų, jei šiuos žmones priartintume prie lankytojų, pasitelkę radinius, įrašų informaciją, antropologijos ir archeogenetikos rezultatus“, – sakė Lorántas Vassas.

    Kaip kuriamas veidas iš kaukolės

    Veidų atkūrimo procesas prasideda nuo tikslaus kaukolės formos ir struktūros įvertinimo. Antropologai pagal kaulų ypatybes gali nustatyti amžių, lytį, apytikslį ūgį, kai kuriais atvejais ir patirtas traumas ar ligas, kurios paliko pėdsakus kaule.

    Rekonstrukcijose taikomi ir genetiniai duomenys, kai įmanoma išgauti DNR. Tokie tyrimai gali padėti tikslinti biologinę kilmę ir kai kuriuos išvaizdos bruožus, pavyzdžiui, tikėtiną akių, plaukų ar odos pigmentaciją, nors tai dažniausiai pateikiama kaip tikimybinis, o ne absoliučiai tikslus rezultatas.

    Parodoje pristatomi modeliai sukurti naudojant 3D spausdintuvu pagamintas kaukolių kopijas. Veidų rekonstrukcijų autorė Emese Gábor pirmiausia studijuoja kaulų anatomiją, o vėliau sluoksnis po sluoksnio atkuria minkštuosius audinius, raumenis ir individualius veido bruožus.

    Kiek čia mokslo, o kiek vaizduotės

    Nors veidai paremti moksline metodika, prie jų pateikiamos biografijos nėra istorinė tiesa. Parodos kuratoriai pasirinko suteikti atkurtiesiems personažams vardus, profesijas ir galimas gyvenimo istorijas, remdamiesi tuo, ką istorikai ir archeologai žino apie kasdienybę Akvinkume.

    Akvinkumas buvo romėniškas miestas ir karinis centras dabartinio Budapešto teritorijoje, tuometinėje Panonijos provincijoje. Toks pasienio miestas buvo daugiakulturis: čia maišėsi kariai, amatininkai, atvykėliai, vietiniai gyventojai, o socialinė hierarchija nuo elito iki vergų atsispindėdavo ir laidojimo papročiuose.

    „Tai yra fikcija. Deja, tikrųjų šių žmonių vardų nežinome. Į jų įsivaizduojamas istorijas bandėme sudėti viską, ką pasiūlė antropologija ir genetikos tyrimai. Bet kad ir kaip būtų, tai vis tiek fikcija“, – sakė archeologas ir parodos bendraautoris Péteras Vámosas.

    Tokiu sprendimu siekiama ne apgauti, o padėti lankytojui susieti mokslinius duomenis su žmogišku pasakojimu. Kuratoriai pabrėžia, kad pateikiamos istorijos yra tikėtini scenarijai, sudėlioti iš radinių, epigrafinių užuominų, regiono istorijos ir Romos laikų vardų suteikimo tradicijų.

    Parodoje greta veidų rekonstrukcijų galima pamatyti ir atkurtą laidojimo vietos fragmentą bei Romos laikų mumiją. Paroda Akvinkumo muziejuje Budapešte veiks iki 2027 metų spalio 31 dienos.

  • Joe Bidenas po JAV vidurio kadencijos rinkimų išleis memuarus: ką žada knyga „Promise Me, America“

    Joe Bidenas po JAV vidurio kadencijos rinkimų išleis memuarus: ką žada knyga „Promise Me, America“

    Buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas šį rudenį planuoja išleisti memuarus, pranešė leidykla „Little, Brown and Company“. Knyga vadinsis „Promise Me, America“ ir, kaip nurodoma, apžvelgs svarbiausius sprendimus bei laikotarpį Baltuosiuose rūmuose.

    Leidėjų teigimu, memuarai pasirodys lapkričio 17 dieną, praėjus maždaug dviem savaitėms po JAV vidurio kadencijos rinkimų. Toks laikas neišvengiamai atkreipia dėmesį, nes rinkimų rezultatai dažnai tampa savotišku plebiscitu dėl valdančiosios partijos ir buvusios administracijos palikimo.

    „Ši knyga yra apie iššūkius, su kuriais susidūrėme kaip tauta, apie sprendimus, kuriuos priėmiau, ir kodėl juos priėmiau“, – sakė Joe Bidenas vaizdo pareiškime.

    „Svarbiausia, ji yra apie mano tikėjimą Amerikos pažadu“, – pridūrė jis.

    Pasak paties Joe Bideno, knygoje bus kalbama apie JAV ekonomikos klausimus, politines krizes ir jo sprendimą nutraukti siekį perrinkti jį dar vienai kadencijai. Tai vienas jautriausių jo politinės karjeros epizodų, sukėlęs diskusijų Demokratų partijoje dėl lyderystės, rinkėjų pasitikėjimo ir kampanijos strategijos.

    Knygos pavadinimas sąmoningai primena ankstesnius jo leidinius. 2017 metais Joe Bidenas išleido memuarus „Promise Me, Dad“, kuriuose daug dėmesio skyrė sūnaus Beau Bideno mirčiai, o dar anksčiau pasirodė jo politinei kampanijai skirta knyga „Promises to Keep“, susijusi su 2008 metų prezidento rinkimų ciklu.

    Leidėjai teigia, kad Joe Bidenas planuoja pristatymo turą ir interviu, skirtus naujajai knygai. Vaizdo pranešime jis taip pat atvirai užsiminė apie sveikatos būklę ir nurodė, kad jam diagnozuotas vėžys, tačiau gydymas esą vyksta sėkmingai.

    Memuarų rinka JAV tradiciškai glaudžiai susijusi su politiniais ciklais: moderniųjų laikų prezidentai dažniausiai vienaip ar kitaip apibendrina savo kadencijas knygose, kurios tampa ir reputacijos, ir istorinio vertinimo dalimi. Leidykla šį kartą neatskleidė finansinių susitarimo detalių, tačiau panašūs buvusių prezidentų kontraktai neretai siekia septynženkles sumas.

    Leidėjai taip pat atkreipia dėmesį, kad negrožinės literatūros pardavimai pastaruoju metu patiria spaudimą, o politinių knygų sėkmė tampa vis mažiau nuspėjama. Vis dėlto ryškūs vardai ir aktualus politinis kontekstas dažnai išlieka pagrindiniais veiksniais, galinčiais iškelti leidinį į perkamiausiųjų sąrašus.

  • Saulės elektrinių priežiūrai – avys: kaip šešėlio ieškoję gyvuliai tapo natūraliais žoliapjoviais

    Saulės elektrinių priežiūrai – avys: kaip šešėlio ieškoję gyvuliai tapo natūraliais žoliapjoviais

    Masačusetse, JAV, vis dažniau kalbama apie netikėtą sprendimą saulės elektrinių teritorijoms prižiūrėti: vietoje technikos į aikšteles atvedamos avys. Iš pradžių jos po panelėmis ieškojo pavėsio, tačiau greitai paaiškėjo, kad gyvuliai gali atlikti ir itin praktišką darbą.

    Didelė dalis ant žemės montuojamų saulės elektrinių susiduria su paprasta, bet brangiai kainuojančia problema – sparčiai augančia žole ir piktžolėmis po moduliais. Įprasti žoliapjovių traktoriukai ne visada telpa tarp konstrukcijų, o netikslus manevras gali pažeisti laidus ar kitą įrangą.

    Kodėl žolė po panelėmis auga greičiau?

    Specialistai pabrėžia, kad saulės moduliai sukuria savitą mikroklimatą: dalinis pavėsis sumažina garavimą, todėl dirvoje ilgiau išlieka drėgmė. Tokios sąlygos žolei ir piktžolėms dažnai būna palankesnės nei atviroje saulėje.

    Dėl to priežiūros darbai tampa nuolatiniai, ypač šiltuoju sezonu. Jei teritorijos tvarkomos mechanizuotai, didėja ir kaštai, ir rizika, o kai kuriais atvejais papildomai keliami reikalavimai dėl triukšmo ar cheminių herbicidų naudojimo ribojimų.

    Avys kaip alternatyva technikai

    Avys tokiose aikštelėse juda lengvai ir paprastai pasiekia vietas, kur technikai sudėtinga privažiuoti. Jos nuėda žolę ir piktžoles, o augmenija palaikoma žemesnė, todėl neužstoja oro cirkuliacijos ir netrukdo eksploatacijai.

    Toks modelis dažnai vadinamas saulės ganymu ir priskiriamas agrivoltaikos krypčiai, kai tame pačiame plote derinama atsinaujinanti energetika ir žemės ūkis. Saulės elektrinių valdytojams tai reiškia mažesnę tikimybę sugadinti įrangą, o ūkininkams – papildomą ganyklų plotą ir galimybę stabiliau planuoti bandos priežiūrą.

    Nauda ir ribojimai: ne visur tinka vienodai

    Praktika rodo, kad sprendimas geriausiai veikia ten, kur elektrinių teritorijos yra pakankamai aptvertos ir galima užtikrinti gyvulių saugumą. Taip pat svarbu suderinti ganymo intensyvumą, kad žolė būtų kontroliuojama, tačiau nebūtų pernelyg nualinta dirva.

    Vis dėlto pagrindinė šio sprendimo vertė – paprastumas: viena seniausių žemės ūkio praktikų padeda spręsti šiuolaikinės energetikos infrastruktūros priežiūros uždavinį. Augant saulės elektrinių skaičiui, panašūs sprendimai vis dažniau vertinami kaip reali, ekonomiškai pagrįsta alternatyva tradicinei priežiūrai.

  • Minesotos saulės parkai pasėjo vietines pievas: per 5 metus laukinių bičių padaugėjo 20 kartų

    Minesotos saulės parkai pasėjo vietines pievas: per 5 metus laukinių bičių padaugėjo 20 kartų

    Pietų Minesotoje, JAV, dviejuose saulės energijos parkuose po fotovoltiniais moduliais vietoj įprastos nupjautos vejos ar žvyro buvo suformuota vietinių žolių ir laukinių gėlių danga. Per penkerius metus mokslininkų stebėsena parodė ryškų pokytį: vietinių bičių gausa išaugo 20 kartų, o bendras vabzdžių skaičius padidėjo maždaug tris kartus.

    Tyrimas vyko teritorijose, kurios anksčiau buvo intensyviai dirbama žemė. Įrengus saulės parkus arimas sustoja, tačiau dažnai paliekamas sterilus paviršius, menkai naudingas biologinei įvairovei. Šiuo atveju pasirinktas kitas kelias: teritorijos buvo apsėtos vietinėmis prerijų rūšimis, kurios natūraliai žydi skirtingu metu ir sukuria ilgą maitinimosi sezoną apdulkintojams.

    Kaip buvo atlikta stebėsena?

    Apželdinimas pradėtas 2018 metais, o nuo tų metų rugpjūčio tyrėjai kas vasarą kelis kartus grįždavo fiksuoti augalų ir vabzdžių gausą bei įvairovę. Per stebėjimo laikotarpį atlikta 358 atskiri apskaitos vizitai, leidę palyginti, kaip keičiasi buveinė ir kokios rūšys joje įsitvirtina.

    Pirmaisiais metais rezultatai nebuvo įspūdingi: prerijų augalams reikia laiko įsitvirtinti, o žydinčių rūšių gausa didėja palaipsniui. Vis dėlto kasmet augalų rūšių įvairovė plėtėsi, daugėjo skirtingų vabzdžių grupių, o kartu stabiliau formavosi maisto ir slėptuvių tinklas, būtinas apdulkintojams.

    Nauda peržengė tvorą

    Vienas įdomiausių pastebėjimų buvo tai, kad poveikis neapsiribojo saulės parko teritorija. Tyrėjai nustatė, kad apdulkintojai iš žydinčių plotų lankėsi ir kaimyniniuose sojų laukuose, prisidėdami prie žiedų apdulkinimo, o tai gali turėti reikšmės derliaus formavimuisi.

    Tokia „išsiliejanti“ nauda ypač aktuali žemdirbystės regionuose, kur intensyvus žemės naudojimas dažnai sumažina natūralių buveinių plotus. Net palyginti nedidelės, bet nuosekliai prižiūrimos žydinčios salos gali tapti svarbiomis stotelėmis vabzdžiams, kurie kitaip rastų mažiau maisto ir prieglobsčio.

    Kodėl tai svarbu saulės parkams?

    Mokslininkai pabrėžia, kad tokie rezultatai nėra automatiškai pritaikomi visiems saulės parkams: efektą lemia sąmoningas buveinių kūrimas ir priežiūra. Skirtumas tarp biologiškai vertingos pievos ir tvarkingai nupjautos vejos dažnai yra aktyvus valdymas, tinkamas sėklų mišinys ir kantrybė, nes ekosistemai reikia laiko.

    Praktinis argumentas taip pat svarbus: žydinčios pievos gali sumažinti šienavimo poreikį, o tai ilgainiui mažina priežiūros kaštus. Didėjant saulės energetikos mastui, sprendimas, kas augs po moduliais, tampa ne tik estetikos, bet ir poveikio gamtai klausimu.

    „Šie rezultatai rodo, kad tinkamai parinktas apželdinimas gali pagerinti buveinių kokybę ir padidinti vabzdžių įvairovę net pramoninės infrastruktūros teritorijose“, – sakė vienas iš tyrimo autorių, kraštovaizdžio ekologas Leroy J. Walston.

  • Ispanijos infliacija įstrigo ties 3,2 proc.: kainas kelia elektra, bet degalai pigina čekį

    Ispanijos infliacija įstrigo ties 3,2 proc.: kainas kelia elektra, bet degalai pigina čekį

    Infliacija trečią mėnesį nesikeičia

    Ispanijoje metinė infliacija birželio mėnesį išliko 3,2 proc. ir tokį patį lygį fiksavo jau trečią mėnesį iš eilės. Tai rodo Nacionalinio statistikos instituto (INE) patvirtinti vartotojų kainų indekso duomenys.

    Rodiklis tebėra aukščiau Europos Centrinio Banko siekiamo 2 proc. tikslo, todėl kainų spaudimas išlieka juntamas tiek namų ūkiams, tiek verslui. Tuo pat metu bazinė infliacija, kuri neįtraukia energijos ir neperdirbto maisto, sumažėjo iki 2,9 proc.

    Elektra brango po PVM pokyčių

    Didžiausiu infliacijos varikliu tapo elektra: jos kaina birželį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 6 proc. Prie to prisidėjo ir karščiai, kai gyventojai intensyviau naudoja kondicionierius bei ventiliatorius.

    Ankstesniais mėnesiais elektros kainos metiniu palyginimu buvo kritusios, o tai leido ilgiau išlaikyti sušvelnintą PVM tarifą. Šiai lengvatai pasibaigus, energijos dedamoji vėl tapo ryškesnė bendrame kainų indekse.

    „Birželio vartotojų kainų duomenys patvirtina Ispanijos Vyriausybės priemonių veiksmingumą: infliacija išlieka stabili, o maisto kainų augimas lėtėja“, – sakė finansų ministras Arcadi España.

    Degalų kainas trumpam atvėsino geopolitika

    Infliaciją švelnino pigesni degalai, kurių dinamiką birželį paveikė trumpalaikis įtampos sumažėjimas Artimuosiuose Rytuose. Vis dėlto situacijai vėl aštrėjant, naftos kainos gali grįžti prie kilimo, o tai greitai persiduotų ir degalinių švieslentėms.

    INE duomenimis, benzinas birželį metiniu palyginimu brango 1,3 proc., o dyzelinas – 14,1 proc. Ispanijos valdžia tuo pačiu tęsia palaipsnį degalų subsidijų atsisakymą, todėl kainų jautrumas rinkos svyravimams didėja.

    Būstas ir turizmas didina spaudimą

    Ryškiau brango ir su būstu susijusios išlaidos: ši dedamoji birželį metiniu palyginimu augo 4,7 proc., kai gegužę augimas siekė 1,4 proc. Transporto kainų augimas lėtėjo iki 5,1 proc., tačiau kainų lygį aukštyn stūmė ir paslaugos.

    Restoranų bei apgyvendinimo paslaugų kainos, prasidėjus intensyviam turizmo sezonui, kilo sparčiai, o apgyvendinimo paslaugos pabrango 9,3 proc. Tai atspindi bendrą Europos tendenciją, kai paslaugų infliacija, ypač kelionių pike, išlieka atsparesnė mažėjimui.

    Didžiausia provincijų infliacija fiksuota Madride – 3,8 proc., kiek mažesnė Las Palmas – 3,6 proc. Mažiausi rodikliai užfiksuoti Cáceres ir Jaén, kur metinė infliacija siekė 2,2 proc., o tarp regionų lėčiausiai kainos kilo Extremadūroje – 2,4 proc.

  • Kalifornijos kalnų miestelyje po vėjo jėgainių įrengimo kondorai suniokojo namo terasą: kas juos atviliojo

    Kalifornijos kalnų miestelyje po vėjo jėgainių įrengimo kondorai suniokojo namo terasą: kas juos atviliojo

    Neįprastas incidentas Tehachapi

    Kalifornijos kalnų miestelyje Tehachapi vieno namo šeimininkė grįžusi rado netikėtą vaizdą: ant tvoros, stogo ir terasos susispietusius 15–20 Kalifornijos kondorų. Paukščiai ne šiaip ilsėjosi, o aktyviai darkė kiemo daiktus ir terasos konstrukcijas.

    Liudininkų pasakojimais, kondorai plėšė plastikines detales, draskė lauko baldų apmušalus, nuvertė vazonus, apgadino terasos turėklus ir paliko gausybę išmatų. Nors iš pradžių situacija atrodė tarsi atsitiktinis laukinės gamtos vizitas, specialistai pabrėžia, kad toks elgesys yra reta, bet paaiškinama anomalija.

    Kodėl kondorai ima ardyti plastiką

    Kalifornijos kondoras yra viena didžiausių skraidančių paukščių rūšių Šiaurės Amerikoje, priskiriama prie kritiškai nykstančių. Dėl saugomo statuso gyventojams draudžiama imtis agresyvių priemonių, todėl dažniausiai rekomenduojama triukšmu ar vandens srove atbaidyti paukščius iš saugaus atstumo ir neskatinti jų priprasti prie žmonių.

    Gamtosaugininkai aiškina, kad ypač jauni kondorai pasižymi stipriu smalsumu ir polinkiu tyrinėti naujus objektus. Lankydamiesi gyvenvietėse jie kartais įsikimba į minkštesnes, lanksčias medžiagas, tokias kaip plastikas, vinilas ar guma, nes jų tekstūra gali priminti natūralias organines medžiagas.

    Ryšys su vėjo jėgainėmis ir mikroklimatu

    Tehachapi apylinkės žinomos dėl vėjo energetikos projektų, o kalnagūbriuose įrengtos vėjo jėgainės keičia vietines oro sroves. Specialistų vertinimu, tokia infrastruktūra gali sustiprinti šiluminius kylančius srautus ir turbulenciją, kuri dideliems sklandantiems paukščiams palanki kelionėms dideliais atstumais.

    Kondorai, taupydami energiją, dažnai naudojasi kylančiomis oro srovėmis, todėl vietovės, kuriose jos susidaro dažniau, gali tapti patrauklesnės skrydžiams ir poilsiui. Kitaip tariant, vėjo jėgainių parkai nebūtinai „pritraukia“ paukščius tiesiogiai, tačiau kartu su reljefu ir vėjais gali sukurti sąlygas, dėl kurių kondorai dažniau pasirodo netoli gyvenamųjų namų.

    Gamtosaugos ekspertai pabrėžia, kad svarbiausia tokiose situacijose yra sumažinti paukščių kontaktą su žmogaus aplinka. Tai reiškia, kad reikia kiek įmanoma pašalinti lengvai pasiekiamus plastikinius daiktus, uždengti ar pritvirtinti lengvai plėšomas detales ir informuoti atsakingas tarnybas, jei paukščiai kartoja vizitus.

    Šis atvejis primena, kad atsinaujinančios energetikos plėtra ir laukinės gamtos apsauga dažnai susikerta tose pačiose erdvėse. Kai kurioms rūšims infrastruktūra gali keisti elgseną net netiesiogiai, todėl planuojant projektus vis dažniau akcentuojama stebėsena, poveikio aplinkai vertinimas ir prevencinės priemonės, padedančios išvengti konfliktų su saugomomis rūšimis.

  • ES ir JAV muitų drama: Briuselis prašo išimčių už 150 mlrd. eurų – kas pateko į sąrašą?

    ES ir JAV muitų drama: Briuselis prašo išimčių už 150 mlrd. eurų – kas pateko į sąrašą?

    Europos Komisija Jungtinėms Valstijoms pateikė šimtų prekių sąrašą, kurias siekia išimti iš 15 proc. muito tarifų, taikomų pagal 2025 metais pasirašytą vadinamąjį Turnberry prekybos susitarimą. Pasak su procesu susipažinusių šaltinių, tikslas – apsaugoti svarbiausius Europos eksportuotojus ir tiekimo grandines.

    ES prekybos pareigūnas Matthias Jørgensen Europos Parlamento nariams nurodė, kad prašomos išimtys apimtų apie 150 mlrd. eurų vertės ES eksporto į JAV. Jo teigimu, į sąrašą pateko prekės, kurios yra ekonomiškai reikšmingos Europai arba kurių pasiūla JAV vidaus rinkoje yra ribota.

    Dokumente minimi maisto produktai ir gėrimai, taip pat pramonės gaminiai: nuo sūrių, alyvuogių aliejaus, vyno, stipriųjų gėrimų ir alaus iki makaronų. Taip pat įtraukti medicinos prietaisai, elektros įranga ir įvairios mašinos, kurios sudaro didelę dalį ES eksporto į JAV.

    Kas numatyta Turnberry susitarime

    2025 metais Škotijoje pasiektas susitarimas tarp Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen ir JAV prezidento Donaldo Trumpo turėjo sustabdyti plataus masto muitų karą. Pagal jį Europa sutiko su 15 proc. JAV tarifais ES prekėms, o ES savo ruožtu atsisakė muitų JAV pramoninėms prekėms.

    Vėliau bendrame Briuselio ir Vašingtono pareiškime buvo numatyta galimybė svarstyti mažesnius tarifus toms prekėms, kurios svarbios abiejų pusių ekonomikai ir vertės grandinėms. Buvo akcentuojama, kad iki 2025 metų vidutinis tarifų lygis siekė apie 3,3 proc., todėl verslas ES siekia sugrįžti bent prie panašios naštos.

    Derybos dėl išimčių ilgą laiką strigo, nes JAV nenorėjo jų atverti, kol ES nesumažins tarifų amerikietiškoms prekėms. Po to, kai ES teisėkūros procesas buvo užbaigtas ir nuo liepos 1 dienos muitai JAV pramonės prekėms panaikinti, Europos Komisija tikisi pagreitinti diskusijas dėl atleidimų.

    Vynas ir metalai – didžiausi įtampos taškai

    ES šalys jau nuo 2025 metų spaudė Europos Komisiją, kad ši išsiderėtų palankesnes sąlygas jų pagrindiniams eksportams į JAV. Ypač aktyviai dėl vyno tarifų švelninimo siekia Prancūzija, Italija ir Ispanija, nes JAV rinka išlieka viena svarbiausių Europos gėrimų eksportuotojams.

    Kitas sudėtingas klausimas – plienas ir aliuminis, kuriems JAV toliau taiko 50 proc. tarifus. Matthias Jørgensen perspėjo, kad derybos dėl šių produktų gali būti itin sunkios, nes Vašingtonas argumentuoja nacionaliniu saugumu ir siekiu saugoti JAV gamybą.

    Europos Komisija taip pat pripažįsta, kad net ir pasiekus Turnberry susitarimą prekybos santykiai išlieka nepastovūs. Riziką didina JAV politiniai signalai dėl galimų atsakomųjų priemonių, jei Europos valstybės imtųsi skaitmeninių mokesčių, kurie paliestų JAV didžiąsias technologijų bendroves.

    Artimiausiu metu Briuseliui svarbiausia įrodyti, kad išimtys iš 15 proc. tarifų yra abipusiai naudingos: mažintų kainų spaudimą vartotojams, apsaugotų tiekimo grandines ir sumažintų naujo tarifų konflikto tikimybę. Tačiau sprendimus lems politinė valia Vašingtone ir tai, kiek ES sugebės pagrįsti, jog daliai prekių griežti tarifai kenkia ir JAV rinkai.

  • Saulės elektrinė virš drėkinimo kanalo Indijoje: 750 metrų atkarpa taupo vandenį ir žemę

    Saulės elektrinė virš drėkinimo kanalo Indijoje: 750 metrų atkarpa taupo vandenį ir žemę

    Vakarų Indijoje, Gudžarato valstijoje, dalis saulės elektrinės įrengta ne ant stogo ir ne laukuose, o virš veikiančio drėkinimo kanalo. Ant metalinių konstrukcijų pakelti saulės moduliai dengia maždaug 750 metrų atkarpą ir vienu metu sprendžia dvi problemas: gamina elektrą ir mažina vandens nuostolius.

    Toks sprendimas gimė ieškant vietos saulės energetikai regione, kuriame žemė yra brangi, o žemdirbystė intensyvi. Skirtingai nei dideli antžeminiai parkai, kanalų uždengimas leidžia plėsti gamybą neužimant dirbamos žemės ir nekeičiant ūkininkų veiklos.

    Pirmasis projektas Gudžarate pradėtas įgyvendinti 2012 metais netoli Chandrasan kaimo. Tuomet virš kanalo pastatyta apie 1 megavato galios bandomoji elektrinė, tapusi vienu ankstyvųjų tokio tipo pavyzdžių pasaulyje.

    Svarbiausias papildomas efektas pasireiškia po moduliais: šešėlis sumažina saulės kaitrą, todėl vanduo kanale lėčiau garuoja. Skaičiuojama, kad tokia 750 metrų atkarpa per metus gali padėti išsaugoti apie 9 000 000 litrų vandens, kuris kitu atveju išgaruotų.

    Vandens taupymas ypač reikšmingas sausose zonose, kur drėkinimo infrastruktūra yra žemės ūkio pagrindas. Be to, vėsesnė aplinka virš vandens teoriniu požiūriu gali būti palankesnė ir saulės modulių darbui, nes jų efektyvumas paprastai mažėja kylant temperatūrai.

    Gudžarate drėkinimo kanalų tinklas driekiasi tūkstančius kilometrų, todėl idėja atrodo patraukli ir masteliui. Ankstesnėse projekcijose buvo vertinama, kad dengiant dalį kanalo infrastruktūros būtų galima reikšmingai padidinti instaliuotą saulės galią ir kartu sumažinti poreikį naujiems žemės plotams energijos parkams.

    Vis dėlto praktikoje kanalų saulės elektrinės neplinta taip sparčiai, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Pagrindinė priežastis yra kaina: statyba virš vandens reikalauja tvirtesnių konstrukcijų, sudėtingesnio montavimo ir griežtesnės saugos, o priežiūra ir remontas taip pat tampa sunkiau organizuojami.

    Dėl šių veiksnių sprendimas dažniau pasirenkamas kaip tikslinis projektas ten, kur ypač trūksta žemės arba vandens nuostoliai yra kritiški, o ne kaip universali alternatyva visoms saulės elektrinėms. Tačiau pats modelis išlieka svarbus kaip pavyzdys, kaip infrastruktūrą galima panaudoti dvigubai, siekiant ir energijos, ir vandens tausojimo tikslų.

  • Skaitmeninis euras artėja: ECB į pilotą atrinko 36 bankus ir fintechus – kas keisis jums?

    Skaitmeninis euras artėja: ECB į pilotą atrinko 36 bankus ir fintechus – kas keisis jums?

    Europos Centrinis Bankas (ECB) žengė dar vieną praktinį žingsnį link skaitmeninio euro: atrinko 36 mokėjimo paslaugų teikėjus, kurie dalyvaus plataus masto bandomajame projekte. Planuojama, kad pilotas prasidės 2027 metų antroje pusėje ir truks 12 mėnesių.

    ECB nurodo, kad dalyviai atrinkti iš daugiau nei 50 paraiškų visoje euro zonoje. Jie testuos sprendimus kartu su ECB ir euro zonos nacionaliniais centriniais bankais, siekiant įvertinti technologinę infrastruktūrą, veiklos procesus ir vartotojo patirtį.

    Pilote numatyta išbandyti atsiskaitymus žmogus žmogui ir žmogus verslui, tiek internetu, tiek ir neprisijungus prie interneto. Tokie scenarijai laikomi esminiais, kad skaitmeninis euras veiktų ne tik įprastomis sąlygomis, bet ir esant ryšio sutrikimams ar didelėms apkrovoms.

    Tarp atrinktų dalyvių yra tradiciniai bankai, skaitmeniniai bankai ir mokėjimo bendrovės, įskaitant „Deutsche Bank“, „UniCredit“, „Revolut“, „Adyen“ ir „Stripe“. ECB atstovo Piero Cipollone teigimu, didelis susidomėjimas rodo rinkos pasirengimą prisidėti prie kito projekto etapo ir stiprinti Europos mokėjimų ekosistemą.

    „Didelis rinkos susidomėjimas pilotu rodo privataus sektoriaus pasirengimą aktyviai įsitraukti ir greitai judėti pirmyn su skaitmeninio euro projektu, stiprinant Europos mokėjimų aplinką“, – sakė Piero Cipollone.

    Vis dėlto lemiamas etapas išlieka politinis ir teisinis: skaitmeninis euras negalės būti išleistas, kol ES institucijos nepatvirtins atitinkamos teisėkūros bazės. Derybos dėl teisės aktų vyksta tarp Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos, o ECB pabrėžia, kad be šio sprendimo valiutos išleidimas negalimas.

    Pagal dabartines projekto gaires, formalus patvirtinimas galėtų įvykti 2027 metais, po to būtų užbaigtas pilotas, o viešas startas teoriškai galėtų sekti 2029 metais. Šie terminai nėra galutiniai, nes priklauso nuo teisėkūros tempo ir politinių kompromisų.

    ECB akcentuoja, kad skaitmeninis euras būtų papildoma, o ne grynuosius pakeičianti atsiskaitymo priemonė. Taip pat numatyta, jog vartotojams jis būtų prieinamas nemokamai per prižiūrimus mokėjimo paslaugų teikėjus, o pats instrumentas nebūtų palūkaninis.

    Kitas jautrus klausimas yra poveikis komerciniams bankams: kad dideli indėlių srautai nepersikeltų į centrinio banko pinigus, svarstomos laikymo ribos. Tokie saugikliai, kartu su privatumo ir duomenų apsaugos architektūra, yra tarp esminių projekto kriterijų, kuriuos turės patikrinti ir pilotas.

    Skaitmeninio euro iniciatyva taip pat siejama su strategine autonomija: Europa nori mažinti priklausomybę nuo ne europinių mokėjimo tinklų ir užtikrinti, kad pagrindinė mokėjimų infrastruktūra būtų valdoma pagal ES taisykles. ECB vadovė Christine Lagarde pastaruoju metu kartoja, kad tikslas yra modernizuoti atsiskaitymus išlaikant grynųjų vaidmenį, o ne sukurti jų pakaitalą.

    „Grynieji ir skaitmeninis euras abu bus teisėta mokėjimo priemonė, vadinasi, niekur Europoje niekas negalės pasakyti: atsiprašau, banknotų nepriimu“, – sakė Christine Lagarde.

  • Kinijos augimas smunka iki 4,3 proc.: kas stabdo ekonomiką ir ar eksportas dar gelbės?

    Kinijos augimas smunka iki 4,3 proc.: kas stabdo ekonomiką ir ar eksportas dar gelbės?

    Kinijos ekonomika antrąjį 2026 metų ketvirtį augo 4,3 proc. per metus ir pasiekė lėčiausią tempą nuo 2022 metų pabaigos. Oficialūs duomenys nuvylė lūkesčius ir gerokai atsiliko nuo pirmojo ketvirčio, kai augimas siekė apie 5 proc.

    Augimą labiausiai slopino silpna vidaus paklausa ir užsitęsęs nekilnojamojo turto sektoriaus nuosmukis. Nors pramonė ir eksportas demonstravo atsparesnius rodiklius, to neužteko, kad kompensuotų vartojimo ir investicijų stagnaciją šalies viduje.

    Kodėl ekonomika lėtėja?

    Ekonomistai pabrėžia, kad Kinijos augimo modelis darosi vis labiau nesubalansuotas: valstybės parama ir investicijos koncentruojamos į pažangias sritis, tokias kaip DI, puslaidininkiai ir robotika. Tuo metu mažesnės pridėtinės vertės gamyba ir daug darbo vietų kuriantis paslaugų sektorius auga vangiau.

    Prie silpnesnių nuotaikų prisideda ir nekilnojamojo turto krizės šleifas: būstas ilgą laiką buvo svarbus namų ūkių turto bei savivaldybių finansų ramstis. Kai kainos ir pardavimai spaudžiami, gyventojai linkę taupyti, o verslas atsargiau planuoja plėtrą.

    Eksportas šauna, bet ar užteks?

    Eksportas pirmąjį 2026 metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, didėjo 17,6 proc., o birželį šuolis siekė 27 proc. Šį pagyvėjimą skatino pasaulinė paklausa Kinijos gaminiams, įskaitant elektrines transporto priemones, elektronikos komponentus ir su DI bumu siejamą įrangą.

    Vis dėlto augantis prekybos perteklius didina įtampą su partneriais, kurie kritikuoja Kiniją dėl subsidijų ir galimo perteklinės produkcijos eksporto. Tokia dinamika reiškia, kad vien eksportu paremta strategija gali susidurti su papildomomis kliūtimis, įskaitant importo ribojimus ar tarifus.

    Vartojimas rodo mišrius signalus

    Vidaus rinkoje matyti nevienareikšmės tendencijos: mažmeninė prekyba birželį augo 1,0 proc. per metus ir atsitiesė po gegužės smukimo. Didesnį aktyvumą rodė ryšio įrangos ir kosmetikos pardavimai, tačiau automobilių ir kitų brangių pirkinių paklausa išliko silpna.

    Pramonės gamyba birželį augo 5,3 proc. ir viršijo prognozes, o tai rodo, kad gamybos sektorius vis dar yra vienas pagrindinių ekonomikos atramos taškų. Vis dėlto didėjantis automatizavimas ir DI sprendimų diegimas kelia klausimų, ar ilgainiui bus sukurta pakankamai naujų darbo vietų.

    Tarptautinis valiutos fondas 2026 metų Kinijos augimo prognozę yra padidinęs iki 4,6 proc., o 2027 metais tikisi 4,1 proc. Kinijos vadovybė 2026 metams yra nustačiusi 4,5–5 proc. augimo tikslą, tad didėja spaudimas imtis papildomų priemonių vidaus paklausai stiprinti ir užimtumui stabilizuoti.