CP v2

Blog

  • Telšių atliekų rinkliava vėl ant stalo: Kontrolės komitetas atvyko į UAB „TRATC“

    Telšių atliekų rinkliava vėl ant stalo: Kontrolės komitetas atvyko į UAB „TRATC“

    Balandžio 14 d. UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centre“ lankėsi Telšių rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto nariai ir savivaldybės atstovai. Vizite dalyvavo Kontrolės komiteto pirmininkė Vilma Šakienė, nariai Rimantas Adomaitis ir Rimantas Vaitkus, Tarybos narys Gintautas Bratkauskas bei Savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Jankauskienė.

    Delegacija apsilankė įmonės administracijoje, Telšių regiono nepavojingų atliekų sąvartyne, taip pat apžiūrėjo mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius Jėrubaičiuose. Susitikimo metu svečiai susipažino su atliekų tvarkymo procesais ir esama infrastruktūra.

    Didžiausias dėmesys skirtas klausimams, kurie pastaruoju metu kelia daugiausia diskusijų: veiklos skaidrumui, sąnaudų pagrįstumui ir atliekų tvarkymo rinkliavai. Kontrolės komiteto nariai pabrėžė, kad gyventojams kyla abejonių dėl rinkliavos dydžio ir jos apskaičiavimo, taip pat dėl to, ar įmonės veikla organizuojama pakankamai efektyviai ir skaidriai.

    Atsižvelgiant į šiuos aspektus, dar kartą iškeltas nepriklausomo veiklos ir finansinio audito poreikis. Pažymėta, kad išsamus auditas leistų objektyviai įvertinti įmonės veiklą, atsakyti į kylančius klausimus ir suteikti tvirtesnį pagrindą tiek sprendimų priėmimui, tiek gyventojų informavimui.

    Vizito metu aptartos ir priežastys, lemiančios atliekų tvarkymo kainų augimą. Akcentuota, kad kainoms įtaką daro ne vien įmonės veiklos kaštai, bet ir išoriniai veiksniai: griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai, didėjantys taršos mokesčiai bei teisės aktų pokyčiai. Dėl to šioje srityje ypač svarbu ne tik siekti mažesnių kainų, bet ir valdyti jų augimo tempą.

    Apžiūrint objektus išryškėjo ir praktiniai iššūkiai. Nurodyta, kad būtina modernizuoti MBA įrenginius, plėsti paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas bei spręsti vietos trūkumo klausimą. Šiuo metu sąvartyne nepakanka erdvės kai kurioms atliekų rūšims, ypač statybinėms, didžiosioms, taip pat žaliųjų atliekų kompostavimui, nes jų kiekiai nuolat didėja. Be to, atkreiptas dėmesys į augančius sąvartyno eksploatacijos kaštus ir ateityje laukiančius uždarymo procesus.

  • Telšiuose – svarbus komiteto posėdis: spręs dėl turto, sklypų aukcionų ir „Litesko“ investicijų

    Telšiuose – svarbus komiteto posėdis: spręs dėl turto, sklypų aukcionų ir „Litesko“ investicijų

    2026 m. balandžio 21 d. 14.00 val. vyks Telšių rajono savivaldybės tarybos Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdis.

    Posėdis numatytas Telšių rajono savivaldybės Baltojoje posėdžių salėje (Žemaitės g. 14, Telšiai). Bus organizuojama tiesioginė posėdžio transliacija, o darbas vyks mišriu būdu.

    Darbotvarkėje numatyta svarstyti šiuos klausimus:

    1. Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Telšių šilumos tinklai“ 2025 metų audituoto metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo (RT-125).
    Pranešėja – Alma Dauginienė.

    2. Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Telšių autobusų parkas“ 2025 metų audituoto metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo (RT-149).
    Pranešėja – Alma Dauginienė.

    3. Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Telšių butų ūkis“ 2025 metų audituoto metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo (RT-151).
    Pranešėja – Alma Dauginienė.

    4. Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Telšių vandenys“ 2025 metų audituoto metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo (RT-152).
    Pranešėja – Alma Dauginienė.

    5. Dėl leidimo įsigyti M1 klasės transporto priemonę (RT-116).
    Pranešėja – Raimonda Stanevičienė.

    6. Dėl pavadinimo suteikimo gatvei (RT-118).
    Pranešėja – Lilijana Smilgevičienė.

    7. Dėl patikėjimo teise valdomo kitos paskirties 0,1078 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-6848-6373), esančio M. Daukšos g. 5, Telšiuose, pardavimo atviro aukciono būdu (RT-119).
    Pranešėja – Rima Burnickienė.

    8. Dėl patikėjimo teise valdomo kitos paskirties 0,0868 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-6848-6395), esančio M. Daukšos g. 8, Telšiuose, pardavimo atviro aukciono būdu (RT-120).
    Pranešėja – Rima Burnickienė.

    9. Dėl patikėjimo teise valdomo kitos paskirties 0,0657 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-6835-6601), esančio Gulbių g. 3B, Telšiuose, pardavimo atviro aukciono būdu (RT-121).
    Pranešėja – Rima Burnickienė.

    10. Dėl patikėjimo teise valdomo kitos paskirties 0,0657 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-6835-6545), esančio Gulbių g. 3C, Telšiuose, pardavimo atviro aukciono būdu (RT-122).
    Pranešėja – Rima Burnickienė.

    11. Dėl patikėjimo teise valdomo kitos paskirties 0,0786 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-6835-6334), esančio Varnių g. 50, Telšiuose, pardavimo atviro aukciono būdu (RT-123).
    Pranešėja – Rima Burnickienė.

    12. Dėl patikėjimo teise valdomo kitos paskirties 0,0894 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-6848-6195), esančio K. Praniauskaitės g. 5, Telšiuose, pardavimo atviro aukciono būdu (RT-124).
    Pranešėja – Rima Burnickienė.

    13. Dėl patikėjimo teise valdomo kitos paskirties 0,0927 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-6848-6230), esančio K. Praniauskaitės g. 8, Telšiuose, pardavimo atviro aukciono būdu (RT-126).
    Pranešėja – Rima Burnickienė.

    14. Dėl patikėjimo teise valdomo kitos paskirties 0,0946 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-6848-6240), esančio K. Praniauskaitės g. 9, Telšiuose, pardavimo atviro aukciono būdu (RT-127).
    Pranešėja – Rima Burnickienė.

    15. Dėl patikėjimo teise valdomo kitos paskirties 0,1774 ha žemės sklypo, esančio Plungės g. 59, Telšiuose, teikimo išnuomoti aukcione (RT-128).
    Pranešėja – Rima Burnickienė.

    16. Dėl patikėjimo teise valdomo kitos paskirties 0,9325 ha žemės sklypo, esančio Mastupio g. 2A, Telšiuose, teikimo išnuomoti aukcione (RT-129).
    Pranešėja – Rima Burnickienė.

    17. Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Paunšvystės g. 13, Nerimdaičiuose, žemės dalies nuomos sutarties nutraukimo (RT-154).
    Pranešėja – Rima Burnickienė.

    18. Dėl nekilnojamojo turto (apšvietimo bokštų) perdavimo patikėjimo teise biudžetinei įstaigai „Telšių sporto ir rekreacijos centras“ (RT-109).
    Pranešėja – Jolanta Vasiliauskienė.

    19. Dėl sutikimo perimti valstybės nekilnojamąjį turtą, esantį Respublikos g. 32, Telšiuose, Telšių rajono savivaldybės nuosavybėn (RT-131).
    Pranešėja – Jolanta Vasiliauskienė.

    20. Dėl nekilnojamojo turto, esančio Masčio g. 15, Ryškėnuose, perdavimo patikėjimo teise Telšių rajono savivaldybės administracijai (RT-132).
    Pranešėja – Jolanta Vasiliauskienė.

    21. Dėl nekilnojamojo turto, esančio Degaičių g. 5, Degaičiuose, perdavimo panaudos pagrindais asociacijai „Lietuvos šaulių sąjunga“ (RT-134).
    Pranešėja – Jolanta Vasiliauskienė.

    22. Dėl nekilnojamojo turto, esančio Varnių g. 1, Žarėnuose, perdavimo panaudos pagrindais Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešajai bibliotekai (RT-144).
    Pranešėja – Jolanta Vasiliauskienė.

    23. Dėl nekilnojamojo turto perdavimo panaudos pagrindais asociacijai „Janapolės bendruomenė“ (RT-147).
    Pranešėja – Jolanta Vasiliauskienė.

    24. Dėl turto perdavimo humanitarinei pagalbai teikti (RT-148).
    Pranešėja – Jolanta Vasiliauskienė.

    25. Dėl ilgalaikio turto (kondicionierių) perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise (RT-156).
    Pranešėja – Jolanta Vasiliauskienė.

    26. Dėl panaudos teisės pasibaigimo trumpalaikiam turtui (RT-160).
    Pranešėja – Jolanta Vasiliauskienė.

    27. Dėl trumpalaikio turto (planšetinių kompiuterių) perdavimo patikėjimo teise Telšių rajono savivaldybės administracijai (RT-163).
    Pranešėja – Jolanta Vasiliauskienė.

    28. Dėl trumpalaikio turto (planšetinių kompiuterių) perdavimo patikėjimo teise Telšių socialinių paslaugų centrui (RT-164).

    29. Dėl trumpalaikio turto (olimpiados priemonių) perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise (RT-165).
    Pranešėja – Jolanta Vasiliauskienė.

    30. Dėl savivaldybės būsto pardavimo (RT-133).
    Pranešėja – Irmina Keinytė.

    31. Dėl sprendimo įsigyti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su statiniais, adresu Brėvikių g. 6, Gedrimuose, savivaldybės nuosavybėn (RT-137).
    Pranešėja – Ernesta Jocienė.

    32. Dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto – negyvenamųjų patalpų Varniuose, Vytauto g. 2, nuomos ne konkurso būdu (RT-158).
    Pranešėja – Ernesta Jocienė.

    33. Dėl dalies negyvenamųjų patalpų, esančių Šviesos g. 15, Telšiuose, nuomos (RT-159).
    Pranešėja – Ernesta Jocienė.

    34. Dėl negyvenamųjų patalpų, esančių Beržų g. 6, Upynoje, nuomos (RT-161).
    Pranešėja – Ernesta Jocienė.

    35. Dėl negyvenamųjų patalpų, esančių Džiugo g. 3, Buožėnuose, nuomos (RT-162).
    Pranešėja – Ernesta Jocienė.

    36. Dėl pastatų, esančių Karaliaus Mindaugo g. 1, Telšiuose, nuomos (RT-169).
    Pranešėja – Ernesta Jocienė.

    37. Dėl mokesčių lengvatos uždarajai akcinei bendrovei „Raiška“ (RT-139).
    Pranešėja – Daiva Vaitkuvienė.

    38. Dėl mokesčių lengvatos akcinei bendrovei „Telteksa“ (RT-140).
    Pranešėja – Daiva Vaitkuvienė.

    39. Dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos finansavimo ir vietinės rinkliavos ginčų bei skundų nagrinėjimo taisyklių (RT-141).
    Pranešėja – Eglė Barčauskienė.

    40. Dėl Telšių rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2025 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo (RT-155).
    Pranešėja – Laima Sadauskienė.

    41. Dėl Telšių rajono savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos 2025 metų veiklos ataskaitos patvirtinimo (RT-142).
    Pranešėja – Jurgita Geidukienė.

    42. Dėl pritarimo ir lėšų skyrimo projektui „Nerimdaičiai: krašto istorija ir žmonės“ (RT-143).
    Pranešėja – Jurgita Geidukienė.

    43. Dėl pritarimo ir lėšų skyrimo projektui „Eigirdžių miestelio bendruomenės kultūros savitumo išsaugojimas“ (RT-145).
    Pranešėja – Jurgita Geidukienė.

    44. Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T1-214 „Dėl 2024–2029 m. Telšių miesto tvarios plėtros strategijos patvirtinimo“ pakeitimo (RT-157).
    Pranešėja – Edita Kuliešienė.

    45. Dėl pritarimo projektui „Telšių rajono savivaldybės priedangų infrastruktūros atsparumo ir prieinamumo didinimas II etapas“ (RT-167).
    Pranešėja – Agnė Vaitkienė.

    46. Dėl Telšių rajono savivaldybės pritarimo susitarimui Nr. 2 „Dėl 2025 m. birželio 25 d. laikinosios Telšių šilumos ūkio koncesijos sutarties pakeitimo“ (RT-166).
    Pranešėja – Inesa Vaitkė.

    47. Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ Telšių rajono savivaldybės šilumos ūkio modernizavimo ir renovavimo 2026 metams papildomos investicijos – naujų šilumos tiekimo tinklų (įvado) įrengimo Birutės g. 48, Telšiuose (RT-168).
    Pranešėjas – Arūnas Laurinavičius.

    48. Dėl laikinosios Telšių šilumos ūkio koncesijos sutarties papildomų investicijų plano 2026 metams patvirtinimo ir pritarimo susitarimui (RT-170).
    Pranešėjai – Arūnas Laurinavičius ir Edmundas Vaitkevičius.

    Kontaktai informacijos pasiteirauti: Mantas Serva, tel. 0 621 47609; Laimutė Katkuvienė, tel. (8 444) 56171.

  • Iranas pakėlė naftos kainas: ES ragina žaibiškai spartinti žaliąją energetiką

    Iranas pakėlė naftos kainas: ES ragina žaibiškai spartinti žaliąją energetiką

    Briuselyje Europos Sąjungos šalys rengiasi paraginti kuo greičiau diegti švariąją energetiką, kad būtų sumažintas priklausomumas nuo iškastinio kuro ir sušvelninti kainų šokai, kuriuos dar labiau paaštrino krizė Irane. Tai numatoma išvadų projekte, su kuriuo susipažino „POLITICO“.

    Kitą antradienį 27 ES užsienio reikalų ministrai turėtų pritarti išvadoms, kuriose nubrėžiamos atnaujintos bendros ES energetikos ir klimato diplomatijos gairės.

    Dokumento projekte akcentuojama, kad dėl karo Irane ir jo poveikio naftos bei dujų kainoms ES susiduria su didesniais saugumo ir strateginės autonomijos iššūkiais. Valstybės narės sutaria, jog pagrindinis atsakas į tokius sukrėtimus – spartesnis perėjimas prie švarios energijos.

    „Karas Irane ir platesniame regione kelia grėsmę regiono ir pasaulio saugumui bei gerovei“, – teigiama tekste, kurį balandžio 14 d. patvirtino ES Tarybos Politinis ir saugumo komitetas. Kad dokumentas įsigaliotų, dar reikalingas ES ambasadorių ir užsienio reikalų ministrų pritarimas.

    Projekte pabrėžiama, kad ES geopolitinė ir ekonominė pažeidžiamumo rizika kyla dėl didelės priklausomybės nuo importuojamo iškastinio kuro. Todėl, anot teksto, energetikos transformacija, grindžiama švaria, gausia ir vietoje pagaminta energija, išlieka veiksmingiausia strategija siekiant Europos strateginės autonomijos.

    Šalys taip pat pažymi, kad „spartesnis atsinaujinančių ir mažai anglies dioksido išskiriančių energijos šaltinių diegimas ir integravimas“ galėtų mažinti kainas. Kartu daroma išvada, jog perėjimas prie švarios energijos prisideda prie stipresnio energetinio ir ekonominio suvereniteto.

    Dokumente teigiama, kad ES turėtų ruoštis ir geopolitiniams bei prekybiniams padariniams, kurie atsirastų dėl mažėjančio ES iškastinio kuro importo poreikio per artimiausią dešimtmetį.

    Be to, pabrėžiama, kad ES užsienio ir gynybos politika turi padėti plėtoti švariųjų technologijų sektorių, ypač didėjant gynybos išlaidoms. Anot projekto, strateginės gynybos investicijos, paremtos energetikos pertvarka, galėtų vienu metu stiprinti ES švariųjų technologijų ir gynybos pramonę, didinti pasirengimą gynybai bei kariuomenės atsparumą, kartu gerinant prisitaikymą prie klimato kaitos poveikio.

    Tekste pakartojamas ES palaikymas daugiašalėms iniciatyvoms kovoje su klimato kaita, įskaitant Paryžiaus susitarimą. Jame siūloma šį susitarimą laikyti esminiu elementu būsimuose prekybos ir investicijų susitarimuose. Taip pat raginama svarstyti moratoriumą kontroversiškoms technologijoms, kuriomis siekiama sumažinti Saulės spinduliuotę ir taip dirbtinai vėsinti planetą.

    Galiausiai išvadų projekte pabrėžiama, kad ES užsienio ir gynybos politika turi skubiai didinti Bendrijos atsparumą ir pasirengimą klimato, aplinkos ir energetinio saugumo grėsmėms.

  • ES anglies mokestis smogia Ukrainos plienui: „ArcelorMittal“ neteko rinkos beveik akimirksniu

    ES anglies mokestis smogia Ukrainos plienui: „ArcelorMittal“ neteko rinkos beveik akimirksniu

    Ukrainos plieno gamintojai teigia, kad naujasis Europos Sąjungos anglies dioksido pasienio mokestis jau verčia Europos pirkėjus atšaukti užsakymus ir kelia grėsmę vienam svarbiausių karo nualintos šalies eksporto pajamų šaltinių.

    Anglies dioksido pasienio koregavimo mechanizmas (CBAM), įsigaliojęs sausį, numato, kad tam tikrų už ES ribų pagamintų pramoninių prekių importuotojai turi mokėti anglies mokestį. Šis reikalavimas taikomas ir plienui. Mechanizmo tikslas – paskatinti taršiausias pramonės šakas atsisakyti iškastinio kuro ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

    Tačiau Ukrainos plieno pramonės atstovai, kurie jau patiria Rusijos plataus masto invazijos padarinius, tvirtina, kad jiems būtina laikina išimtis iš CBAM taikymo. Pasak jų, naujoji tvarka jau atbaidė nuolatinius pirkėjus.

    Metalai yra viena didžiausių Ukrainos eksporto sričių – 2023 m. jos vertė siekė beveik 4 mlrd. JAV dolerių. Pagrindinė rinka yra Europos Sąjunga, o vien Lenkija sudaro maždaug trečdalį Ukrainos metalo eksporto.

    Praėjusią savaitę apskritojo stalo diskusijoje vienos didžiausių Ukrainos plieno įmonių „ArcelorMittal Kryvyi Rih“ vadovas teigė, kad CBAM jo bendrovei Europos rinką uždarė „beveik akimirksniu“.

    „Kai klientai sužinojo apie papildomą mokestį (CBAM įmoką) – nuo 60 iki 90 JAV dolerių už toną, jie atšaukė visus 2026 m. pirmojo ketvirčio užsakymus – apie 300 tūkst. tonų“, – sakė Mauro Longobardo.

    Bendrovė taip pat pranešė, kad sustabdė vienos gamyklos veiklą ir dėl susidariusios situacijos prarado mažiausiai 3 400 darbo vietų, nes neatsirado kitos rinkos, galinčios sugerti produkciją, kuri anksčiau buvo skirta ES šalims.

    Su panašiais iššūkiais susiduria ir didžiausia Ukrainos kasybos ir plieno gamybos grupė „Metinvest“.

    „Europos Sąjunga yra pagrindinė Ukrainos plieno gamintojų rinka, tačiau jie dirba gerokai prastesnėmis sąlygomis nei konkurentai“, – rašytiniame komentare teigė „Metinvest“ atstovas. Pasak jo, formaliai CBAM siekia aplinkosauginių tikslų, tačiau praktiškai veikia ir kaip Europos rinkos apsaugos priemonė.

    Tuo metu Europoje plieno ir cemento sektorių lobistai CBAM dažniausiai vertina palankiai, nes mechanizmas, jų teigimu, suvienodina konkurencines sąlygas su užsienio gamintojais, kuriems taikomi silpnesni taršos reikalavimai ir kurie dėl to galėtų užtvindyti ES pigesniais, tačiau labiau teršiančiais produktais.

    Ukrainoje pramonė patiria ir karo sukeltą sukrėtimą. Dar derybų dėl CBAM pradžioje tiek Ukrainos, tiek Rusijos gamintojai tvirtino, kad anglies režimas gali nesąžiningai smogti jų sektoriams. Vėliau, po 2022 m. invazijos, daug svarbių plieno gamybos teritorijų Rytų Ukrainos Donbaso regione buvo smarkiai nuniokotos.

    „Dirbame apšaudymo sąlygomis, susiduriame su energijos tiekimo sutrikimais, darbuotojų praradimu ir nuolatiniu neapibrėžtumu“, – teigė „Metinvest“ atstovas. „Todėl kreipiamės į Europos partnerius: Ukraina pasirengusi judėti pagal ES taisykles, tačiau jai reikia pereinamojo laikotarpio sprendimų ir paramos, kad galėtų pasirengti šiems reikalavimams.“

    „Metinvest“ taip pat siūlė ES apsvarstyti galimybę potencialias CBAM įmokas už Ukrainos plieną nukreipti į specialias sąskaitas. Tokios lėšos galėtų būti panaudotos Ukrainos įmonių modernizavimui ir kartu didintų Europos technologijų paklausą.

    Praėjusiais metais Ukraina buvo viena didžiausių plieno eksportuotojų į ES kartu su Indija ir Kinija. Tuo pat metu CBAM ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ETS) skatina vietos gamintojus pereiti prie mažiau taršios gamybos ir daugiau produkcijos realizuoti Europos rinkoje, kur galioja anglies kainodaros taisyklės.

    ES lygiu pastaruoju metu vis dažniau taikomos ir protekcionistinės priemonės. Pirmadienio vakarą Europos Sąjunga pasiekė laikiną susitarimą perpus sumažinti viso importuojamo užsienietiško plieno kiekius ir dideliems užsakymams taikyti reikšmingus muitus, siekiant palankiau vertinti ES pagamintą plieną.

  • Veikia kaip „šluotelė“ toksinams ir nereikalingiems kilogramams: pamiršta beržų lapų arbata

    Beržų lapai natūraliojoje medicinoje žinomi jau nuo senų laikų. Iš jų ruošiamas aromatingas užpilas, kuris, teigiama, gali palankiai veikti visą organizmą. Pastaruoju metu jis ypač išpopuliarėjo dėl siejamų lieknėjimą skatinančių savybių.

    Beržų lapuose gausu biologiškai aktyvių medžiagų: flavonoidų, katechininių taninų, triterpeninių junginių, eterinių aliejų ir saponinų. Taip pat jie papildo organizmą kaliu, natriu, vitaminu C ir vitaminu K.

    Dėl šios sudėties beržų lapų užpilui priskiriamas priešuždegiminis, antivirusinis ir antibakterinis poveikis. Manoma, kad jis gali padėti sumažinti bakterinių ir virusinių infekcijų riziką, taip prisidėdamas prie imuniteto stiprinimo. Priešuždegiminės savybės gali būti naudingos ne tik peršalus, bet ir sprendžiant odos problemas, pavyzdžiui, aknę.

    Beržų lapų arbata pasižymi šlapimą varančiu poveikiu. Ši savybė, derinama su priešuždegiminiu veikimu, gali būti naudinga kaip pagalbinė priemonė sergant kai kuriomis šlapimo takų ir inkstų ligomis, pavyzdžiui, esant šlapimo pūslės ar šlaplės uždegimo požymiams. Taip pat teigiama, kad ji gali prisidėti prie organizmo valymo ir toksinų šalinimo, o kai kuriais atvejais – palengvinti savijautą esant inkstų akmenligei.

    Beržų lapuose esantys antioksidantai siejami su ląstelių apsauga nuo oksidacinio streso. Dėl to užpilui priskiriama galimybė mažinti tam tikrų ligų riziką ir lėtinti priešlaikinius odos bei viso organizmo senėjimo procesus.

    Taip pat teigiama, kad beržų lapai gali padėti lieknėjant: skatinti medžiagų apykaitą, gerinti žarnyno peristaltiką, palengvinti riebalų deginimą ir prisidėti prie celiulito mažinimo.

    Beržų lapų arbatą galima ruošti tiek iš šviežių, tiek iš džiovintų, jaunų lapų. Jų galima prisirinkti patiems arba įsigyti paruoštą mišinį vaistažolių parduotuvėje.

    Jei renkatės šviežius lapus, vieną arbatinį šaukštelį suberkite į stiklinę ir užplikykite verdančiu vandeniu. Uždenkite ir palaikykite apie 5 minutes. Tuomet perkoškite ir gerkite dar šiltą arba atvėsusį.

    Jei naudojate džiovintus lapus, vieną arbatinį šaukštelį džiovintų lapų suberkite į nedidelį puodą, užpilkite stikline vandens ir užvirkite. Nuo užvirimo pavirkite 5 minutes, tada nukelkite nuo ugnies ir uždenkite 10 minučių. Galiausiai perkoškite – gėrimas paruoštas.

    Namų gamybos beržų lapų arbatos nerekomenduojama vartoti gydantis vaistais, nes užpilas gali skatinti iš organizmo šalinti ne tik nereikalingas medžiagas, bet ir veikliąsias vaistų medžiagas.

    Taip pat jos reikėtų vengti žmonėms, linkusiems į alergijas, ir ypač tiems, kurie yra jautrūs beržo žiedadulkėms – užpilas gali sukelti alerginę reakciją.

  • Trakų rajone – visų mokyklų ir darželių sąrašas: kalbos, adresai ir kontaktai vienoje vietoje

    Trakų rajone – visų mokyklų ir darželių sąrašas: kalbos, adresai ir kontaktai vienoje vietoje

    Trakų rajone veikia įvairios švietimo įstaigos – nuo gimnazijų ir pagrindinių mokyklų iki darželių, meno mokyklų, sporto centro bei švietimo pagalbos tarnybų. Žemiau pateikiamas suvestinis sąrašas, kuriame nurodomi įstaigų pavadinimai, vadovai, ugdymo kalba, adresai ir kontaktai.

    Gimnazijos ir kitos bendrojo ugdymo įstaigos

    1. Aukštadvario gimnazija
    Direktorius: Arūnas Valančiauskas
    Ugdymo kalba: lietuvių
    Adresas: Technikumo g. 1, Aukštadvaris
    Kontaktai: (0 528) 65 252

    2. Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija
    Direktorė: Jolanta Martyncevienė
    Ugdymo kalba: lietuvių
    Adresas: Birutės g. 48, Trakai
    Kontaktai: (0 528) 55 676

    3. Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazija
    Direktorė: Vida Lesauskienė
    Ugdymo kalba: lietuvių
    Adresas: Klevų g. 26, Lentvaris
    Kontaktai: (0 528) 28 280

    4. Lentvario „Versmės“ gimnazija
    Direktorė: Oksana Kietavičienė
    Ugdymo kalba: rusų
    Adresas: Lauko g. 20, Lentvaris
    Kontaktai: (0 528) 28 051

    5. Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazija
    Direktorė: Evelina Solovjova
    Ugdymo kalba: lenkų
    Adresas: Lauko g. 20, Lentvaris
    Kontaktai: (0 528) 29 290

    6. Rūdiškių gimnazija
    Laikinai einanti direktoriaus pareigas: Bronė Aliukonienė
    Ugdymo kalbos: lietuvių, lenkų
    Adresas: Trakų g. 71, Rūdiškės
    Kontaktai: (0 528) 57 225

    7. Paluknio „Medeinos“ gimnazija
    Direktorius: Vytautas Gustas
    Ugdymo kalba: lietuvių
    Adresas: Vilniaus g. 2A, Paluknys
    Kontaktai: (0 528) 61 215

    8. Trakų gimnazija (lenkų ugdymo kalba)
    Direktorius: Marian Kuzborski
    Ugdymo kalba: lenkų
    Adresas: Birutės g. 44, Trakai
    Kontaktai: (0 528) 55 670

    9. Paluknio Longino Komolovskio gimnazija
    Direktorė: Renata Krasowska
    Ugdymo kalba: lenkų
    Adresas: Vilniaus g. 2A, Paluknys
    Kontaktai: (0 528) 61 231

    10. Trakų suaugusiųjų mokymo centras
    Direktorė: Loreta Ruškevičiūtė
    Ugdymo kalbos: lietuvių, lenkų, rusų
    Adresas: Birutės g. 42, Trakai
    Kontaktai: (0 528) 51 619

    11. Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinė mokykla
    Direktorius: Romuald Gžybovski
    Ugdymo kalba: lenkų
    Adresas: Trakų g. 39, Senieji Trakai
    Kontaktai: (0 528) 66 561

    12. Onuškio Donato Malinausko gimnazija
    Direktorė: Rima Blikertienė
    Ugdymo kalba: lietuvių
    Adresas: Mokyklos g. 9, Onuškis
    Kontaktai: (0 528) 62 242

    Pagrindinė mokykla

    13. Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinė mokykla
    Direktorė: Indrė Pigulevičienė
    Ugdymo kalba: lietuvių
    Adresas: Trakų g. 66A, Senieji Trakai
    Kontaktai: (0 528) 66 235

    Pradinės mokyklos

    14. Lentvario pradinė mokykla
    Direktorė: Živilė Barkauskaitė
    Ugdymo kalba: lietuvių
    Adresas: Mokyklos g. 1, Lentvaris
    Kontaktai: (0 528) 28 128

    15. Trakų pradinė mokykla
    Direktorė: Dalia Šidlauskienė
    Ugdymo kalba: lietuvių
    Adresas: Birutės g. 42, Trakai
    Kontaktai: (0 528) 55 587

    Ikimokyklinio ugdymo įstaigos (darželiai)

    16. Aukštadvario lopšelis-darželis „Gandriukas“
    Ugdymo kalba: lietuvių
    Adresas: Skrebės g. 2D, Aukštadvaris
    Kontaktai: (0 528) 65 235

    17. Bražuolės lopšelis-darželis „Bražuolė“
    Direktorė: Aldona Malaitytė
    Ugdymo kalba: lietuvių
    Adresas: Dubovos g. 4, Bražuolės kaimas, Trakų seniūnija
    Kontaktai: (0 528) 22 424

    18. Senųjų Trakų darželis
    Direktorė: Svetlana Golovač
    Ugdymo kalbos: lietuvių, lenkų
    Adresas: Trakų g. 39A, Senieji Trakai
    Kontaktai: (0 528) 66 268

    19. Trakų lopšelis-darželis „Ežerėlis“
    Laikinai einanti direktorės pareigas: Aušrinė Lukošiūtė-Aleksandravičienė
    Ugdymo kalba: lietuvių
    Adresas: Birutės g. 38, Trakai
    Kontaktai: (0 528) 55 300

    20. Rūdiškių lopšelis-darželis „Pasaka“
    Direktorė: Diana Šeštokienė
    Ugdymo kalba: lietuvių
    Adresas: Trakų g. 69, Rūdiškės
    Kontaktai: (0 528) 57 384

    21. Trakų lopšelis-darželis „Obelėlė“
    Direktorė: Aldona Degutienė
    Ugdymo kalba: lietuvių
    Adresas: Trakų g. 13, Trakai
    Kontaktai: (0 528) 55 817

    22. Lentvario lopšelis-darželis „Šilas“
    Direktorė: Irena Nižauskienė
    Ugdymo kalba: lietuvių
    Adresas: Gėlių g. 2A, Lentvaris
    Kontaktai: (0 528) 28 992

    23. Paluknio darželis
    Direktorė: Irena Kravčun
    Ugdymo kalba: lietuvių
    Adresas: Luknos g. 2, Paluknys
    Kontaktai: (0 528) 61 276

    24. Lentvario lopšelis-darželis „Svajaonėlė“
    Direktorė: Jolanta Strelčiūnienė
    Ugdymo kalba: lietuvių
    Adresas: Klevų g. 28A, Lentvaris
    Kontaktai: (0 528) 28 272

    Neformalusis ugdymas

    25. Trakų meno mokykla
    Direktorė: Neringa Mišeikienė
    Ugdymo kalba: lietuvių
    Adresas: Karaimų g. 10, Trakai
    Kontaktai: (0 528) 55 519

    26. Rūdiškių muzikos mokykla
    Direktorius: Aringas Šumskas
    Ugdymo kalba: lietuvių
    Adresas: Statybininkų g. 23, Rūdiškės
    Kontaktai: (0 528) 57 576

    27. Trakų rajono jaunimo turizmo ir laisvalaikio centras
    Direktorė: Aušra Piragienė
    Ugdymo kalba: lietuvių
    Adresas: Birutės g. 44, Trakai
    Kontaktai: +370 670 35 575

    28. Trakų sporto centras
    Direktorius: Mindaugas Čiras
    Ugdymo kalba: lietuvių
    Adresas: Karaimų g. 10, Trakai
    Kontaktai: +370 698 56 993

    Švietimo pagalbos įstaiga

    29. Trakų rajono pedagoginė psichologinė tarnyba
    Direktorė: Ieva Jakonienė
    Ugdymo kalba: lietuvių
    Adresas: Birutės g. 42, Trakai
    Kontaktai: (0 528) 41 001, (0 528) 55 597

    Informacija atnaujinta: 2025-08-31.

  • Kultūros įstaigos Trakų rajone: kur kreiptis ir kokie kontaktai pravers kasdien

    Kultūros įstaigos Trakų rajone: kur kreiptis ir kokie kontaktai pravers kasdien

    Trakų rajone veikia kelios kultūros ir bendruomenės įstaigos, kurios organizuoja renginius, teikia bibliotekos paslaugas ar vykdo daugiafunkcio centro veiklas. Žemiau pateikiami pagrindiniai kontaktai ir adresai.

    Trakų kultūros ir meno centras įsikūręs Vytauto g. 69, Trakuose (LT-21110). Telefonas: 0 528 55 299, el. paštas: info@trakukmc.lt.

    Lentvario kultūros centras veikia Klevų al. 20, Lentvaryje (LT-25109). Telefonas: +370 655 36775, el. paštas: lentvariokultura@gmail.com.

    Rūdiškių kultūros centras yra Statybininkų g. 23, Rūdiškėse (LT-21175). Telefonas: +370 671 04682, el. paštas: marija.jankovskaja@rudiskiukc.lt.

    Trakų rajono savivaldybės viešoji biblioteka įsikūrusi Vytauto g. 69, Trakuose (LT-21110). Telefonas: 0 528 55 460, el. paštas: info@trakubiblioteka.lt.

    Rykantų universalus daugiafunkcis centras veikia Vilniaus g. 5, Rykantų kaime, Trakų rajone (LT-21401). Telefonas: 0 528 32 354, el. paštas: info@rykantucentras.lt.

    Bijūnų universalus daugiafunkcis centras įsikūręs Mokyklos g. 2, Bijūnuose, Trakų rajone (LT-21280). Telefonas: 0 528 44 582, el. paštas: bijunuudc@gmail.com.

    Informacija atnaujinta: 2025-08-31.

  • „Deep Isolation“ uždarė SAVANT: ar giliai gręžiami šuliniai pagaliau sutramdys branduolines atliekas?

    „Deep Isolation“ uždarė SAVANT: ar giliai gręžiami šuliniai pagaliau sutramdys branduolines atliekas?

    Jau dešimtmečius branduolinė energetika susiduria su sudėtingu palikimu – didėjančiais radioaktyviųjų atliekų kiekiais. Laikinos saugyklos pildosi, o ilgalaikis ir patikimas sprendimas daugeliui vis dar atrodo kaip tolima vizija. Tuo pat metu auga švarios energijos poreikis, todėl daugėja ir panaudoto branduolinio kuro. Susidaro įspūdis, kad sektorius atsidūrė aklavietėje.

    JAV bendrovė „Deep Isolation“ teigia turinti koncepciją, galinčią šią situaciją pakeisti. Įmonė užbaigė dvejus metus trukusį tyrimų projektą SAVANT, kurio tikslas buvo praktiškai patikrinti jų siūlomos idėjos veiksmingumą. Tai ne vien teorinės diskusijos – buvo atliekami konkretūs bandymai, imituojantys realias atliekų šalinimo sąlygas.

    Radioaktyviosios atliekos giliai po žeme: giliųjų gręžinių koncepcija praktikoje

    „Deep Isolation“ siūlomas sprendimas remiasi gręžinių inžinerija, seniai naudojama naftos ir dujų sektoriuje. Užuot įrengus dideles požemines ertmes, siūloma atliekas talpinti į gilius, lenktus gręžinius. Atliekos būtų dedamos į specialius korozijai atsparius plieninius konteinerius, kurių skersmuo – apie 23–33 cm, o ilgis – maždaug 4,3 m.

    Kiekvienas konteineris būtų nuleidžiamas į gręžinį, kuris iš pradžių gręžiamas vertikaliai, vėliau išlenkiamas ir pereina į beveik horizontalią kryptį su nedideliu pakilimu. Horizontali atkarpa gali siekti iki 3,2 km, o jos gylis – nuo kelių šimtų metrų iki daugiau nei 3 km po žemės paviršiumi. Tokios atkarpos planuojamos stabiliose geologinėse formacijose, kurios, kaip teigiama, reikšmingai nekito milijonus metų.

    Sudėjus atliekas, vertikalus priėjimo šulinys būtų sandariai uždaromas daugiasluoksnėmis barjerinėmis medžiagomis – uoliena, bentonitu ir kitais izoliaciniais sluoksniais. Skelbiama, kad JAV agentūros ARPA-E finansuoti tyrimai parodė, jog toks metodas teoriškai galėtų užtikrinti saugų radioaktyviųjų medžiagų izoliavimą tūkstančius metų.

    Universalus sprendimas skirtingoms atliekoms: sistemos lankstumas

    Vienas esminių elementų – kartu su „NAC International“ kurtas universalus konteinerių sprendimas. Jo privalumas – galimybė pritaikyti skirtingiems atliekų tipams, susidariusiems iš pažangių branduolinių reaktorių. Numatoma, kad sistema galėtų priimti tiek į stiklą įlietą atliekų formą po kuro perdirbimo, tiek panaudotą kurą TRISO pavidalu, tiek halogenidines druskas iš lydytų druskų reaktorių.

    Taip pat pabrėžiama, kad sprendimas planuojamas taip, jog derėtų su esama sausosios saugyklos ir transportavimo infrastruktūra. Tai reikštų, kad elektrinėms nereikėtų visko pradėti nuo nulio.

    „Deep Isolation“ nurodo sukaupusi 91 patentą ir pradėjusi trejų metų trukmės pilno masto demonstravimo iniciatyvą – etapą, laikomą būtinu komercializacijai. Kartu su „Electric Power Research Institute“ atlikta tiekimo grandinės analizė esą rodo galimybę sukurti vietines gamybos grandis reikalingiems komponentams, kas ilgainiui galėtų paspartinti diegimą ir mažinti kaštus.

    Bandymai ekstremaliomis sąlygomis: kaip sistema atspari korozijai ir slėgiui

    SAVANT projekte daugiausia dėmesio skirta vienam svarbiausių klausimų – ilgalaikei medžiagų atsparai korozijai giliame požemyje. Tyrėjai imitavo ekstremalias sąlygas, būdingas tokiems gyliams: aukštą temperatūrą, didelį slėgį ir chemiškai agresyvią aplinką. Skelbiama, kad rezultatai buvo palankūs: universalioje konteinerių sistemoje ir gręžinių apvalkaluose naudotos medžiagos parodė korozinį atsparumą, laikomą pakankamu saugiam saugojimui.

    Be to, teigiama, kad saugumo atsargos buvo didesnės nei planuota iš pradžių, todėl atsiranda papildomas rezervas, jeigu geologinės sąlygos ateityje kistų ne taip, kaip prognozuota.

    Bendradarbiavimas su „Amentum“ baigėsi bendra analize, pristatyta Waste Management Symposia 2025 renginyje. Joje akcentuojama, kad nuoseklus, etapinis testavimas gali sutrumpinti kelią nuo laboratorinės idėjos iki realaus pritaikymo. „Deep Isolation“ teigia esanti viena iš lyderių, praktiškai validuojančių giliųjų gręžinių koncepciją branduolinėms reikmėms.

    SAVANT projekto užbaigimas įvardijamas kaip svarbus etapas: giliųjų gręžinių technologija, pasak bendrovės, pereina iš koncepcijos lygmens į patikrintos alternatyvos statusą. Toliau numatomi didesnio masto bandymai – būtinas žingsnis siekiant įtikinti reguliuotojus ir visuomenę. Branduolinei energetikai, kuriai artimiausiais dešimtmečiais prognozuojamas reikšmingas vaidmuo energetikos transformacijoje, tokio tipo sprendimai gali tapti ypač aktualūs. Galutinis rezultatas dar nėra aiškus, tačiau atsiranda pagrindas atsargiam optimizmui.

  • Tiesiant greitkelį rytų Lenkijoje – stulbinantis radinys: aptiko per 100 tūkst. senienų

    Tiesiant greitkelį rytų Lenkijoje – stulbinantis radinys: aptiko per 100 tūkst. senienų

    Tiesiant greitojo eismo kelią rytų Lenkijoje statybos netikėtai virto milžinišku archeologinių tyrimų projektu. Ekspresinio kelio S17 atkarpoje, einančioje per Zamostės kraštą, mokslininkai užfiksavo įspūdingą atradimą – identifikuota daugiau nei 100 tūkst. archeologinių radinių. Jų chronologija apima itin platų laikotarpį: nuo priešistorės iki pokario metų.

    Radinių mastas stebina ne tik kiekiu, bet ir įvairove. Archeologai aptiko keramikos šukių, titnaginių ir akmeninių įrankių, taip pat ištisus gyvenviečių kompleksus bei kapinynus. Ypač didelio susidomėjimo sulaukė neolito laikotarpio kapai ir senųjų gyvenviečių pėdsakai, leidžiantys atkurti žmonių gyvenimą prieš kelis tūkstančius metų.

    Tarp radinių pasitaikė ir mamuto liekanų, kurių amžius gali siekti net keliasdešimt tūkstančių metų. Tokie atradimai primena, kokios gyvūnų rūšys kadaise gyveno šiose teritorijose.

    Archeologiniai darbai pradėti dar iki realių kelio statybų – 2024 metų rudenį. Nuo pat pradžių tyrimai vykdyti neįprastai dideliu mastu: vietoj įprastų, nedideles teritorijas apimančių kasinėjimų šįkart buvo tiriami plotai, siekiantys net kelis hektarus. Tai leidžia mokslininkams analizuoti ne pavienius objektus, o visus gyvenviečių darinius su sodybomis, ūkiniais pastatais, šuliniais ir kapinynais.

    Daugiausia radinių aptikta tokiose vietovėse kaip Labunė, Barchaczów, Tarnawatka, Bełżec ir Lubycza Królewska. Būtent ten ekspertai rado dešimtis tūkstančių keramikos fragmentų ir įrankių, liudijančių nenutrūkstamą gyvenimą nuo neolito, per bronzos amžių, iki viduramžių ir naujųjų laikų.

    Itin vertingais laikomi ankstyvųjų viduramžių kapinynai, įskaitant degintinius kapus, datuojamus VII ir VIII amžių sandūra. Tokie radiniai laikomi svarbiais, siekiant geriau suprasti slavų įsikūrimo pradžią šioje Lenkijos dalyje.

    Atradimai neapsiriboja vien seniausiais laikotarpiais. Tyrimų metu taip pat aptikta ir gerokai vėlesnės istorijos pėdsakų – gynybinių įtvirtinimų liekanų bei daiktų, susijusių su pokariu. Tai rodo, kad būsimos trasos teritorija buvo naudojama praktiškai be didesnių pertrūkių tūkstančius metų.

    Specialistai pabrėžia, kad tokios infrastruktūros investicijos archeologijai yra itin reikšmingos: jos suteikia galimybę atlikti plačios apimties tyrimus ir surinkti gausų medžiagos kiekį. Vėliau ši medžiaga detaliai analizuojama – nustatomas amžius, gamybos technikos, kultūrinis kontekstas. Dėl to regiono istoriją galima atkurti kur kas tiksliau nei atliekant tik pavienius, nedidelius kasinėjimus.

    Taip pat akcentuojama, kad archeologiniai darbai reikšmingai nestabdo pačios kelio statybos. Tyrimai yra integrali investicijos dalis ir vykdomi prižiūrint paveldo apsaugos specialistams.

  • Po Toskanos turistų rojumi – milžiniškas magmos telkinys: dydis prilyginamas supervulkanams

    Po Toskanos turistų rojumi – milžiniškas magmos telkinys: dydis prilyginamas supervulkanams

    Po vienu žinomiausių ir vaizdingiausių Europos regionų slypi netikėtas radinys. Mokslininkai paskelbė, kad po Toskana aptiko milžiniškus magmos telkinius, savo mastu prilyginamus sistemoms, esančioms po didžiausiais pasaulio supervulkaniais.

    Tyrimą atliko tarptautinė mokslininkų komanda, vadovaujama Ženevos universiteto atstovų. Jų duomenys patvirtino, kad maždaug 8–15 kilometrų gylyje po regiono paviršiumi yra milžiniškas magmos rezervuaras, kurio tūris siekia apie 6000 kubinių kilometrų.

    Šis atradimas ypač stebina todėl, kad, skirtingai nei tokiose vietose kaip Jeloustouno nacionalinis parkas ar Toba ežeras, Toskanoje nėra akivaizdžių požymių, išduodančių tokio dydžio magminę sistemą. Čia nematyti būdingų kraterių, naujų vulkaninių nuogulų ar reljefo deformacijų, kurios dažniausiai signalizuoja apie didelius požeminius magmos telkinius.

    Magmos sistema identifikuota pasitelkus modernią technologiją – seisminio triukšmo tomografiją. Šis metodas remiasi natūralių Žemės virpesių analize: tai beveik nejuntamos vibracijos, nuolat sklindančios Žemės plutoje. Jų „pėdsakai“ leidžia mokslininkams pažvelgti gilyn į planetos sandarą be gręžinių ar tiesioginių stebėjimų.

    Būtent ši technika padėjo aptikti plačias zonas, kuriose seisminių bangų greitis sumažėjęs. Tokie signalai dažniausiai siejami su išsilydžiusiomis uolienomis arba dalinai skysta magma. Analizė parodė, kad po Toskana glūdi labai dideli magmos ir pusiau skystos medžiagos kiekiai, sudarantys išplėtotą sistemą giliai Žemės plutoje.

    Mokslininkų teigimu, šie rezultatai rodo, kad didžiulės magminės sistemos gali egzistuoti net ir ten, kur paviršiuje nematyti aiškių vulkaninio aktyvumo ženklų. Iki šiol vyravo nuostata, jog tokio masto rezervuarus turėtų būti lengva aptikti pagal paviršiaus „užuominas“, tačiau Toskana leidžia manyti, kad Žemė gali slėpti „užmigusias“ struktūras, dydžiu prilygstančias supervulkanams.

    Kartu tyrėjai ramina: šiuo metu aptikta sistema nelaikoma grėsme. Nors teoriškai toks magmos kiekis per labai ilgą laiką galėtų prisidėti prie supervulkano susiformavimo, kol kas nėra jokių signalų, rodančių artėjančią išsiveržimo riziką. Sistema vertinama kaip stabili, o jos aktyvumas daugiausia siejamas su geoterminiais procesais.

    Būtent geotermija gali tapti vienu svarbiausių šio atradimo aspektų. Toskana jau seniai garsėja geoterminės energijos naudojimu, įskaitant Larderelo apylinkes, kur veikia viena seniausių geoterminių elektrinių pasaulyje. Nauji tyrimai leidžia manyti, kad milžiniški magmos ištekliai gali būti šios energijos šaltinis, o taip pat potenciali vieta, kur galėtų kauptis vertingi ištekliai, tokie kaip litis ar retųjų žemių elementai.

    Šaltiniai: „Communications Earth & Environment“, Ženevos universitetas