Blog

Atliekų rūšiavimas daugeliui atrodo visai paprastas – iki tol, kol tenka tai daryti praktiškai. Pavyzdžiui, rankoje laikote nešvarų grietinės indelį: iš pirmo žvilgsnio aišku, kad jis turėtų keliauti į plastiko konteinerį, tačiau tuomet kyla klausimas – ar prieš išmetant būtina jį kruopščiai išplauti su plovikliu?

Jei jaučiate, kad apie rūšiavimą dar ne viską žinote, nesate vieni. Televizijos laidų vedėjas ir prodiuseris Arūnas Valinskas tinklalaidėje „Valinskas žino“ atvirai pripažino, kad pavyzdiniu rūšiuotoju savęs nepavadintų. Vis dėlto jis pabrėžė, kad stengiasi elgtis atsakingai ir rūpintis aplinka.

Artėjant balandžio 30 dieną vyksiančiam, jau septintajam „Atliekų kultūros“ egzaminui, A. Valinskas nusprendė pasitikrinti žinias. Naujausiame tinklalaidės epizode jam buvo užduoti trys klausimai, kurie praėjusiais metais nemažai dalyvių sukėlė sunkumų.

Herojaus atsakymai ir reakcijos atskleidė daugeliui pažįstamą požiūrį: vienur jis bandė remtis logika, kitur – gyvenimiška patirtimi. Tai atspindi ir pačią egzamino idėją: rūšiavimas nėra vien teorinis testas su vienu teisingu atsakymu. Kasdienybėje neretai pasitaiko situacijų, kur sprendimą lemia supratimas, įpročiai ir atsakingas požiūris.

Egzamino organizatoriai pabrėžia, kad iniciatyvos tikslas nėra „gaudyti“ klaidas ar vertinti dalyvius, o skatinti sąmoningumą ir padėti lengviau susigaudyti kasdienėse situacijose. Tokie vieši pavyzdžiai primena, kad rūšiavimas – tai ne tobulas žinojimas, o nuolatinis mokymasis.

„Atliekų kultūros“ egzaminas kasmet suburia tūkstančius dalyvių iš visos Lietuvos – nuo moksleivių iki įvairių sričių profesionalų. Nesvarbu, ar rūšiavime jaučiatės tvirtai, ar vis dar kyla klausimų, šis testas sukurtas taip, kad būtų ir įdomus, ir naudingas: jis padeda pasitikrinti žinias, atrasti spragų bei sužinoti dalykų, kuriuos galima pritaikyti kasdien.

Šiemet egzaminas vyks balandžio 30 dieną, nuo 9 iki 20 valandos. Testo trukmė – 45 minutės, o registracija dalyviams atvira nuo balandžio 9 dienos. Specialių reikalavimų dalyvauti nėra.

Jaunesnių klasių mokiniams bus parengti trumpesni testai, o vyresniems – išsamesni klausimai, reikalaujantys platesnio supratimo. Prie iniciatyvos kviečiamos jungtis ir įmonės – tai galimybė pasitikrinti žinias ir įsitraukti visam kolektyvui.

Egzaminas vyks internetu, specialioje egzamino svetainėje. Organizatoriai primena, kad geriausių rezultatų pasiekę dalyviai bus apdovanoti prizais, o pats testas turėtų padėti atrasti spragas, keisti kasdienius įpročius ir prisidėti prie švaresnės Lietuvos.

„Atliekų kultūros“ egzaminą organizuoja „VAATC“. Projektą globoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Projekto partneriai – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei šalies regioniniai atliekų tvarkymo centrai: Utenos RATC, Panevėžio RATC, Klaipėdos RATC, Alytaus RATC, Marijampolės AATC, Kauno RATC, Šiaulių RATC, Tauragės RATC ir Telšių RATC.

Pasaulinės meno dienos proga koncertų salėje „Saulė“ surengtas išskirtinis klasikinės muzikos vakaras prasidėjo mintimi apie meno ilgaamžiškumą ir muzikos galią. Renginio vedėja Raimonda Sližienė, kreipdamasi į publiką, priminė, kad gyvenimas trumpas, o meno kelias – ilgas, ir kad muzikai suskambus galima pajusti patį gyvenimo pulsą. Netrukus šį pulsą perėmė muzika, suvienijusi pilnutėlę salę į bendrą patyrimą.

Bilietai į koncertą buvo išpirkti gerokai iš anksto – tai dar kartą parodė didelį klausytojų susidomėjimą ir aukštos meninės vertės renginių svarbą miesto kultūriniame gyvenime. Vakarą pradėjo Šiaulių miesto simfoninis orkestras „Camerata Solaris“, atlikęs W. A. Mozarto operos „Don Žuanas“ uvertiūrą.

Netrukus į sceną žengė vienas ryškiausių šių dienų smuikininkų Philippe Quint (JAV). Kartu su orkestru jis atliko Maxo Brucho Koncertą smuikui ir orkestrui Nr. 1 g-moll. Publikos šiltai sutiktas pasirodymas išryškino subtilų meninį dialogą, kuriame susiliejo tarptautinis meistriškumas, brandi interpretacija ir gyva Lietuvos muzikinė energija. Šis vakaras turėjo ir ypatingą istorinį akcentą: tikėtina, kad Šiauliuose pirmą kartą suskambo legendinio 1708 m. Antonio Stradivari smuiko „Ruby“ garsai.

Koncertui papildomos prasmės suteikė ilgametė Philippe Quint ir Vilhelmo Čepinskio bičiulystė, užsimezgusi studijų metais Niujorke, prestižinėje „Juilliard“ mokykloje. Šis ryšys scenoje virto natūraliu muzikiniu bendradarbiavimu, girdimu kiekvienoje kūrinio frazėje. Po pirmosios dalies solistas kreipėsi į klausytojus, pasidalijo įspūdžiais apie pirmąją viešnagę Lietuvoje ir džiaugėsi po beveik trijų dešimtmečių vėl galėdamas muzikuoti kartu su artimu bičiuliu. Jis taip pat neslėpė šilumos Šiauliams – pasak atlikėjo, vos per kelias dienas mieste jis pasijuto tarsi namuose.

Dėkodamas publikai, smuikininkas su orkestru paruošė bisą – nuskambėjo Balio Dvariono kūrinys „Prie ežerėlio“, kurį klausytojai sutiko itin šiltai. Ilgai netilusios ovacijos dar kartą sugrąžino solistą į sceną: šįkart jis atliko Johanno Sebastiano Bacho kūrinį.

Po pertraukos salėje skambėjo Ludwigo van Beethoveno Simfonija Nr. 3 Es-dur, op. 55 („Herojinė“) – monumentalus kūrinys, Vilhelmo Čepinskio interpretacijoje nuskambėjęs brandžiai ir įtaigiai.

Vakaro pabaigoje Raimonda Sližienė pabrėžė, kad graži pabaiga apvainikuoja didelį darbą, kurį šį vakarą atliko simfoninis orkestras ir maestro Vilhelmas Čepinskis. Ji kvietė didžiuotis orkestru, kurio skambesys suvienijo pilnutėlę salę, o po įspūdingos „Herojinės“ simfonijos atlikimo muzikantus simboliškai įvardijo tikraisiais vakaro herojais.

Pasaulinei meno dienai skirtas koncertas tapo švente muzikai, kūrybai ir gyvam atlikimo menui – vakaru, dovanojusiu įkvėpimą, emocinę gelmę ir aukščiausio lygio muzikinį išgyvenimą. Koncerto organizatorė – Šiaulių miesto koncertinė įstaiga „Saulė“ – džiaugiasi, kad ši diena Šiauliuose paminėta išskirtiniu koncertu, sutelkusiu gausų klausytojų būrį. Orkestro globėjas – Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, rėmėja – Šiaulių miesto savivaldybė.

Nuotraukos – Gintarė Daknytė.

Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ informacija

Šios iniciatyvos metu ugdytiniai lankėsi Šiaulių Prisikėlimo aikštėje eksponuojamoje fotografijų parodoje „Taikos sargyboje“. Vaikai ne tik apžiūrėjo fotografijas, bet ir susipažino su NATO veikla – sužinojo, kokia tai organizacija, kokia jos paskirtis, ką reiškia kolektyvinė gynyba ir kokios vertybės vienija sąjungininkų šalis.

Ugdytiniai taip pat susipažino su NATO valstybių vėliavomis, aptarė jų simboliką ir reikšmę.

Mokytojai su vaikais diskutavo, ką reiškia būti drąsiam, padėti kitam, saugoti savo namus ir šalį. Informacija buvo pateikta vaikams suprantamai – per patirtį, pokalbį ir pažinimo džiaugsmą.

Edukacinė veikla prasmingai susieta su 2026 m. kovo 28–29 dienomis Šiauliuose vykusiu Lietuvos įstojimo į NATO dienos minėjimu. Prisikėlimo aikštėje buvo atidaryta fotografijų paroda „Taikos sargyboje“, o šalia jos iškilmingai iškelta visų 32 NATO šalių vėliavų kompozicija. Kovo 29-ąją, minint tikrąją Lietuvos narystės NATO dieną, aikštėje pakelta ir pagrindinė NATO vėliava.

Ši iniciatyva prisidėjo prie vaikų pilietiškumo ugdymo nuo pat mažens – skatino smalsumą, sąmoningumą ir supratimą, kad kiekvienas, net ir mažas, yra svarbi savo šalies dalis.

Šiaulių lopšelio-darželio „Drugelis“ informacija

Šiaulių lopšelio-darželio „Drugelis“ ir V. Lebedžio nuotraukos

Šiaulių miesto savivaldybė kviečia darbo ieškančius pedagogus, planuojančius keisti darbą ar galinčius dirbti laikinai registruotis Šiaulių pedagogų rezervo informacinėje sistemoje. Registruotis taip pat raginami pedagoginių studijų studentai ir asmenys, ketinantys tapti mokytojais.

Ši platforma leidžia patogiai susikurti asmeninį profilį ir rasti darbo, praktikos ar savanorystės pasiūlymų Šiaulių miesto švietimo įstaigose.

Šiaulių švietimo kompetencijų centro informacija

Iliustracija sugeneruota DI

Į Šiaulius atvyko Lietuvos generalinė garbės konsulė Urugvajuje ir Lietuvos Respublikos Seimo bei Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Pietų Amerikai Cecilia Hernandez Švobas. Vizito metu ji susitiko su Šiaulių vicemeru Justinu Švėgžda. Pokalbyje taip pat dalyvavo Šiaulių kultūros centro liaudiškų šokių ansamblio „Kalatinis“ meno vadovai Indrė Šerpytienė ir Evaldas Račkauskas.

Svečias pasidalijo savo lietuviškomis šaknimis ir pasakojo apie veiklą telkiant Urugvajaus sostinės Montevidėjaus lietuvių bendruomenę. Pasak Cecilijos Hernandez Švobas, Urugvajuje gyvena apie 15 tūkst. lietuvių, kurių dauguma į šalį emigravo dar tarpukariu.

Ji priminė, kad 1941 m. vasario 16 d. buvo įkurta Urugvajaus lietuvių kultūros draugija „ACUL-ULKD“. Anot jos, reikšminga dalis tarpukario išeivių į Urugvajų vyko būtent iš Šiaulių ir Panevėžio regionų. Nuo pat bendruomenės kūrimosi pradžios buvo siekiama išsaugoti protėvių papročius, istoriją, kalbą, tradicinę virtuvę, o ypatingas dėmesys skirtas tautiniams šokiams. Urugvajaus lietuviai garsėjo stipriais liaudiškų šokių kolektyvais, kuriems parengti dažnai būdavo kviečiami profesionalūs choreografai ir režisieriai iš Lietuvos.

Cecilia Hernandez Švobas džiaugėsi, kad ketvirtos ir penktos kartos išeivių palikuonys ėmėsi iniciatyvos suburti du naujus šokių kolektyvus: vaikų grupę „Viltis“ ir jaunimo grupę „Sidabrinis“. Šioms grupėms vadovauja jauna vadovė Daina Ibarra Viscardi. Nuo 2025 m. lapkričio abi grupės repetuoja, šiuo metu šoka keturios vaikų ir aštuonios jaunimo poros. Kolektyvai jau pasirodė bendruomenės renginiuose ir norėtų dalyvauti 2028 m. Lietuvos dainų šventėje.

Siekiant, kad pasiruošimas vyktų nuosekliai, Urugvajaus lietuvių bendruomenė užmezgė ryšius su Šiaulių kultūros centro ir Šiaulių Dainų progimnazijos liaudiškų šokių kolektyvais. Pasak C. Hernandez Švobas, planuojama bendradarbiauti su šiauliečiu baletmeisteriu Evaldu Račkausku. Jis vadovauja Šiaulių kultūros centro liaudiškų šokių ansambliui „Kalatinis“, liaudiškų šokių grupei „Šermukšnis“, taip pat yra Lietuvos nacionalinio kultūros centro Šiaulių regiono choreografijos grupių konsultantas.

Numatoma, kad E. Račkauskas su Urugvajaus vaikų ir jaunimo grupėmis „Viltis“ ir „Sidabrinis“ iš pradžių dirbs nuotoliu, o taip pat ieškoma galimybių kuriam laikui pasikviesti Šiaulių baletmeisterį į Urugvajų.

Cecilia Hernandez Švobas pabrėžė, kad Urugvajaus jaunimo kolektyvams atvykus į Dainų šventę, būtų svarbu pasirodymus pristatyti ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose, pavyzdžiui, Šiauliuose. Vicemeras Justinas Švėgžda patikino, jog iš anksto suderinus planus, būtų galima suorganizuoti užsienio lietuvių pasirodymus miesto scenose.