Balandžio 16 dieną, tęsiant valstybinį vizitą Lietuvoje, Kaune lankėsi Estijos prezidentas Alaras Karisas ir pirmoji ponia Sirje Karis. Kartu mieste viešėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana, ambasadoriai, miesto vadovai ir kiti garbūs svečiai.
Vizito metu aplankytos Lietuvai ir Estijai istoriškai svarbios vietos, primenančios tarpukario diplomatinius ryšius. Taip pat Estijos prezidentui suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas – už dvišalių santykių stiprinimą, regiono atsparumo ir demokratinių vertybių puoselėjimą, lyderystę bei indėlį į akademinį ir kultūrinį bendradarbiavimą.
Kaune svečiai susitiko prie buvusių Estijos diplomatinių atstovybių pastatų. K. Donelaičio gatvėje, prie 71 numeriu pažymėto pastato, memorialinė lenta buvo įrengta prieš kelerius metus, o vizito metu pažymėtas ir kitas istorinės ambasados pastatas – Parodos gatvėje, 24 numeriu pažymėtu adresu. Šios vietos primena laikotarpį, kai Kaunas buvo vienas svarbių Baltijos regiono diplomatijos centrų.
„Mums didelė garbė Jus pasveikinti atvykus į UNESCO miestą – Kauną. Šiuo metu stovime prie vieno iš daugelio tarpukario modernizmo perlų, įrašytų į pasaulio paveldo sąrašą. Ant pastatų įamžindami Kaune dirbusių Estijos diplomatų atminimą, kartu įprasminame ir tvirtą mūsų valstybių ir miestų bičiulystę.
Jūsų vizitą priimame kaip ypatingą pagarbos ženklą ir progą dar kartą sustiprinti mūsų šalis siejančias jungtis ir istoriją. Dėkoju, kad lankotės Kaune. Linkiu Jums įdomių atradimų ir malonių įspūdžių“, – svečius sveikino Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Lietuva ir Estija viena kitą de jure pripažino 1921 metais. Estijos atstovybė Kaune pradėjo veikti 1928-aisiais, o nuo 1931 metų diplomatiniu centru tapo butas Parodos gatvėje.
Tarpukariu valstybes siejo platus bendradarbiavimo spektras – nuo ekonomikos iki gynybos, sporto ir kultūros. Šiandien partnerystė taip pat išlieka aktyvi: Kaunas ir miestas partneris Tartu nuo 1993 metų plėtoja patirties mainus švietimo, transporto ir aplinkosaugos srityse.
Minėjimuose akcentuota ir istorinė, ir dabartinė abiejų šalių bendrystė.
„Šiandien atidengdami atminimo lentelę, skirtą istorinei Estijos Respublikos ambasadai pažymėti, liudijame mūsų šalių bendrystę, atlaikiusią visus laiko išbandymus. Totalitarinių režimų okupacijos tik dar labiau suartino Lietuvą ir Estiją. Drauge mes pasmerkėme Molotovo ir Ribentropo suokalbį, drauge stovėjome Baltijos kelyje, drauge sugrįžome į nepriklausomų valstybių šeimą.
Ir iki šiol mes esame kartu. Kartu priešinamės Rusijos imperializmui, remiame Ukrainą, siekiame visame regione sukurti laisvės ir klestėjimo erdvę. Tegul mūsų šalys ir toliau eina greta ir viena kitą sustiprina. Dėkui. Aitäh!“, – Kaune kalbėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Pasak renginio dalyvių, tarpukario Kaune dirbę Estijos diplomatai buvo gerbiami miesto bendruomenės nariai, o jų veikla paliko ryškų pėdsaką Kauno ir abiejų valstybių santykių istorijoje. Atminimo lentos šiandien primena jų darbą ir ilgalaikę Lietuvos bei Estijos bendrystę.
Primenama, kad draugystę tarp valstybių skatino ir Kauno lyderiai. Ilgametis Kauno burmistras Jonas Vileišis buvo vienas 1927 metais įkurtos lietuvių ir estų draugijos iniciatorių bei jos pirmininkas. Jo pastangomis Kaune vyko Lietuvos, Latvijos ir Estijos savivaldybių suvažiavimas, sustiprinęs miestų bendradarbiavimą regione.
„Džiaugiamės galėdami įprasminti buvusius Estijos ambasados pastatus ir matyti ant jų atminimo ženklus. Estijai šie pastatai ypatingi, nes jie žymi tvirtus Estijos ir Lietuvos santykių pamatus.
Tikiuosi, kad šie simboliai padės išsaugoti gyvą pastatų istoriją. Tai ir paties Kauno istorijos dalis, kuris kaip ir tarpukaryje, taip ir šiandien priima diplomatus su šiluma ir atvira širdimi. Ačiū, Kaunas!“, – sakė Estijos prezidentas Alaras Karisas.
Tekste prisimintos ir asmenybės, kūrusios šių ryšių istoriją. Vienas žymiausių Estijos diplomatų, rezidavusių Kaune, buvo Alexander Warma. Estijos nepriklausomybės kovų metu jis ėjo aukštas pareigas laivyne, o į Kauną atvyko 1938 metais. Po metų buvo perkeltas į Suomiją, kur, Estijai patekus į okupaciją, mėgino tęsti diplomatines funkcijas ir tapo neoficialiu estų diplomatijos lyderiu. 1944 metų pabaigoje, SSRS ir Suomijai pasirašius taikos sutartį, jis pasitraukė į Švediją, kur formavo Estijos egzilinę vyriausybę ir jai vadovavo.
A. Warma taip pat siekė gerinti santykius tarp Lietuvos ir Latvijos, o Estija tuo metu ėmėsi tarpininkės vaidmens mažinant įtampas tarp Lietuvos ir Lenkijos. Valstybės stengėsi kurti mažųjų valstybių bloką, galintį atsispirti galimai SSRS ar nacistinės Vokietijos agresijai.
Kitas iškilus diplomatas Kaune buvo Jaan Lattik, 1925–1931 metais ėjęs Estijos švietimo, vėliau – ir užsienio reikalų ministro pareigas. Ryški politinė figūra Kaune dirbo iki sovietinės okupacijos, o 1944 metais pasitraukė į Švediją – tai buvo paskutinis Estijos diplomatinis atstovas tarpukariu.
Minėta ir tai, kad dar XX amžiaus pradžioje Kaune, Šančiuose dislokuotame dalinyje, tarnavo būsimasis Estijos kariuomenės vadas Johan Laidoner. Baigęs Vilniaus karo mokyklą, tarpukariu jis tapo viena svarbiausių Estijos figūrų, vadovavusių šalies Nepriklausomybės kovoms. 1919 metais už nuopelnus stiprinant Lietuvos ir Estijos karinius ryšius jam įteiktas vienas aukščiausių Lietuvos apdovanojimų – Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius.
Atsiminimuose teigiama, kad J. Laidoner jaunystės metus Kaune prisiminė su šiluma. Po abiejų valstybių okupacijos jis buvo suimtas ir kalintas kartu su paskutiniuoju Lietuvos užsienio reikalų ministru Juozu Urbšiu.
Istorijoje minimas ir Kaune gyvenęs Estijos generalinio štabo majoras Richard Maasing, buvęs J. Laidonerio adjutantas. Vėliau jis tapo Estijos žvalgybos vadovu, dirbusiu iš Švedijos. Lietuvos karininkai jį vertino kaip plataus akiračio ir analitinio mąstymo pareigūną, gerai išmaniusį SSRS vidaus procesus.
Ryšių su visuomene skyriaus informacija
