CP v2

Blog

  • Vengrijoje bręsta konstitucinė akistata: ar premjeras Péter Magyar gali nušalinti prezidentą?

    Vengrijoje bręsta konstitucinė akistata: ar premjeras Péter Magyar gali nušalinti prezidentą?

    Vengrijos parlamentas 2026 metų liepos 14 dieną priėmė Konstitucijos pataisą, kuria siekiama nutraukti prezidento Tamáso Sulyoko kadenciją. Premjeras Péter Magyar tai pristato kaip politinių permainų dalį po balandį įvykusių rinkimų, tačiau prezidentas atsisako trauktis.

    Šis konfliktas tapo pirmuoju rimtu išbandymu valdančiajai Tisza partijai, kuri į valdžią atėjo po triuškinamos pergalės. Nors dalis visuomenės palaiko prezidento nušalinimo idėją, teisininkai įspėja, kad procesas gali atsiremti į konstitucines ribas ir sukelti institucinę krizę.

    Kodėl taikomasi į prezidentą?

    Péter Magyar viešai teigia, kad Tamás Sulyok neva įkūnija buvusio premjero Viktoro Orbáno politinį palikimą ir esą nepakankamai gynė teisės viršenybę. Valdančiųjų argumentas paprastas: po politinio lūžio būtina peržiūrėti ankstesnės valdžios paskirtų pareigūnų vaidmenį.

    Premjero retorikoje svarbi vieta skiriama ir institucijų neutralumui. Jo teigimu, valstybės saugumo struktūros neturi tapti valdančiosios jėgos įrankiu, o prezidento pareiga yra reaguoti, jei kyla grėsmė konstituciniams principams.

    Teisininkai taip pat atkreipia dėmesį į prezidento konstitucines galias, kurios gali turėti realių politinių pasekmių. Viešojoje erdvėje aptariama ir malonės teisė, kuri hipotetiškai galėtų paveikti bylas prieš ankstesnės valdžios laikotarpio veikėjus, jei tokios bylos būtų inicijuotos.

    Ką atsako Tamás Sulyok?

    Prezidentas tvirtina, kad nėra konstitucinio pagrindo nutraukti jo kadenciją vien politiniu sprendimu. Jis įspėja, kad pataisa, nukreipta į konkretų asmenį, gali pažeisti valdžių atskyrimo principą ir sukurti pavojingą precedentą ateičiai.

    „Neturiu priežasties atsistatydinti, o mano nušalinimui nėra konstitucinio pagrindo“, – sakė Tamás Sulyok.

    Prezidentas taip pat yra pareiškęs, kad neketina trauktis savo noru ir tokį spaudimą vertina kaip grėsmę demokratiniam stabilumui. Jo teigimu, konfliktas nėra vien apie personaliją, o apie tai, ar politinė dauguma gali perbraižyti institucines taisykles pagal momentinę darbotvarkę.

    Koks teisinis kelias laukia toliau?

    Pagal priimtą schemą prezidentui numatytas terminas apsispręsti dėl pataisos pasirašymo. Jei jis ją pasirašo, pataisa įsigalioja, o jo įgaliojimai būtų nutraukti pagal naują konstitucinę nuostatą.

    Jei prezidentas atsisakytų pasirašyti, gali būti inicijuotas kitas kelias, susijęs su procedūromis Konstituciniame Teisme. Čia ir slypi didžiausia rizika: teismas gali įžvelgti procedūrinį pažeidimą, bet nepripažinti jo pakankamu nušalinimui, taip palikdamas prezidentą poste ir dar labiau paaštrindamas politinę akistatą.

    Diskusijų kelia ir idėja laikinai prezidento funkcijas perduoti parlamento pirmininkui. Kritikai pabrėžia, kad toks pakeitimas paprastai siejamas su prezidento negalėjimu eiti pareigų, o politinis nesutarimas dėl įstatymo pasirašymo pats savaime nebūtinai atitinka šią sąlygą.

    Tuo pat metu Europos Komisija viešai nurodo stebinti situaciją ir vertinti, ar pokyčiai atitinka Europos Sąjungos teisės viršenybės standartus. Papildomo dėmesio suteikia ir Venecijos komisijos įsitraukimas: prezidentas paprašė jos nuomonės, o ekspertų išvados turėtų tapti svarbiu atskaitos tašku vertinant, ar pasirinktas kelias neprieštarauja tarptautiniams demokratijos principams.

  • Dohoje renkasi pasaulio lyderiai: Kataras atsisveikina su buvusiu emyru šeichu Hamadu

    Dohoje renkasi pasaulio lyderiai: Kataras atsisveikina su buvusiu emyru šeichu Hamadu

    Dohoje šią savaitę renkasi Europos, Afrikos, Centrinės Azijos ir Artimųjų Rytų lyderiai, atvykę pareikšti užuojautos Kataro emyrui šeichui Tamimui bin Hamadui Al Thani. Šalis tęsia keturių dienų nacionalinį gedulą po buvusio valdovo šeicho Hamado bin Khalifos Al Thani mirties.

    Šeichas Hamadas mirė sekmadienį, būdamas 74 metų. Į Dohoje vykstančius atsisveikinimo susitikimus atvykę aukšto rango svečiai pabrėžia jo vaidmenį formuojant šiuolaikinį Katarą ir jo tarptautinę įtaką.

    Tarp pirmųjų Europos vadovų į Katarą atvyko Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni. Ji su šeichu Tamimu susitiko Lusailio rūmuose, kur asmeniškai perdavė užuojautą karališkajai šeimai.

    Užuojautos vizitą surengė ir Šveicarijos viceprezidentas Ignazio Cassis. Į Dohą taip pat atvyko Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokajevas, šeichą Hamadą įvardijęs kaip lyderį, kurio sprendimai iš esmės pakeitė valstybės kryptį.

    Užuojautos iš skirtingų regionų

    Pagerbti buvusio emyro atvyko ir regiono vadovai, tarp jų Egipto prezidentas Abdel Fattahas el-Sisi, Sirijos prezidentas Ahmedas al-Sharaa, Libano prezidentas Josephas Aounas bei ministras pirmininkas Nawafas Salamas. Užuojautą perdavė ir Maroko ministras pirmininkas Azizas Akhannouchas.

    Vizitą į Dohą surengė ir Ruandos prezidentas Paulas Kagame, pabrėždamas, kad Kataras per pastaruosius dešimtmečius tapo valstybe, kurią tarptautinė bendruomenė vertina kaip svarbią derybų ir tarpininkavimo platformą.

    „Jo palikimas tarnauti savo žmonėms ir stiprinti tautų draugystę bei bendradarbiavimą išliks dar ilgai“, – sakė Paulas Kagame.

    Šeichas Hamadas dažnai vadinamas šiuolaikinio Kataro architektu. Jo valdymo laikotarpiu valstybė sparčiai augino ekonominę galią, plėtė diplomatinius ryšius ir investavo į tarptautinį matomumą, ypač energetikos bei sporto srityse.

    Per jo valdymą Kataras sustiprino suskystintų gamtinių dujų sektorių, kuris iki šiol yra vienas pagrindinių šalies biudžeto ramščių. Tuo pat metu šalis nuosekliai siekė didesnio svorio tarptautinėje politikoje, siūlydama tarpininkavimo kanalus ir stiprindama ryšius su įvairiais regionais.

    Pagerbti atvyko ir FIFA vadovas

    Į Lusailio rūmus atvyko ir FIFA prezidentas Gianni Infantino. Jis yra vienas ryškiausių tarptautinio sporto bendruomenės atstovų, siejamų su Kataro pastangomis tapti pasaulinio sporto centru.

    „Tai buvo žmogus, padėjęs suformuoti Katarą kaip stiprią valstybę, o drąsa jam reiškė gebėjimą priimti pokyčius ir judėti pirmyn“, – sakė Gianni Infantino.

    Šeichas Hamadas valdė Katarą nuo 1995 iki 2013 metų, kai savanoriškai perdavė valdžią sūnui šeichui Tamimui. Toks sklandus valdžios perdavimas Persijos įlankos regione laikomas išskirtiniu precedentu, leidusiu išlaikyti politinį stabilumą ir aiškią valstybės raidos kryptį.

  • Japonų rankšluosčio metodas užkariavo internetą: 5 minutės ir laikysena keičiasi akyse

    Japonų rankšluosčio metodas užkariavo internetą: 5 minutės ir laikysena keičiasi akyse

    Kas yra Fukucudzi metodas?

    Socialiniuose tinkluose ir paieškoje vėl išpopuliarėjo vadinamasis Fukucudzi metodas, dažnai apibūdinamas kaip japonų rankšluosčio triukas. Jo esmė paprasta: ant nugaros atsigulama ant kilimėlio, o po juosmeniu pakišamas tvirtai susuktas rankšluostis.

    Metodo šalininkai teigia, kad kelių minučių ramus gulėjimas gali padėti „atsitiesti“, atverti krūtinės ląstą ir sumažinti įtampą apatinėje nugaros dalyje. Dažnai pabrėžiama ir dar viena detalė: pasikeitusi laikysena gali vizualiai pakeisti liemens liniją.

    Kaip atliekamas pratimas?

    Rankšluostis susukamas į standų volelį, o pradedantiesiems rekomenduojama rinktis mažesnį jo skersmenį. Volelis dedamas po juosmeniu maždaug bambos lygyje, kad švelniai pakeltų juosmeninę stuburo dalį.

    Kojos ištiesiamos, didieji pėdų pirštai nukreipiami vienas į kitą, o kulnai gali būti šiek tiek praskėsti. Rankos tiesiamos už galvos, delnai pasukami į grindis, o svarbiausia užduotis yra lėtas kvėpavimas ir rami, nejudri padėtis.

    Internete dažnai kartojama 5 minučių taisyklė, tačiau saugiau pradėti nuo 1–2 minučių ir laiką didinti palaipsniui. Jei atsiranda skausmas, tirpimas ar stiprėjantis diskomfortas, pratimą reikėtų nutraukti.

    Kodėl pilvas gali atrodyti plokštesnis?

    Šis metodas nėra riebalų deginimo treniruotė ir nepakeičia fizinio aktyvumo, nes praktiškai nedidina energijos sąnaudų. Greitas „plokštesnio pilvo“ efektas dažniausiai siejamas ne su pokyčiais riebaliniame audinyje, o su laikysenos korekcija.

    Kai pečiai mažiau „krenta“ į priekį, krūtinės ląsta atsiveria, o dubuo priartėja prie neutralesnės padėties, liemuo gali atrodyti ilgesnis ir siauresnis. Toks pokytis dažnai matomas veidrodyje, tačiau jis labiau optinis ir susijęs su kūno padėtimi.

    Kam reikėtų būti atsargiems?

    Nors pratimas atrodo švelnus, jis tinka ne visiems. Didesnio atsargumo reikėtų žmonėms, kurie jaučia stiprų nugaros skausmą, turi išialgijos simptomų, patyrė nesenų traumų, yra po operacijų ar turi ryškių degeneracinių stuburo pokyčių.

    Tokiais atvejais prieš bandant geriau pasitarti su kineziterapeutu ar gydytoju, nes net ir nedidelis juosmens „atlošimas“ kai kurioms būklėms gali būti netinkamas. Saugiausia metodą vertinti kaip trumpą atsipalaidavimo rutiną po ilgo sėdėjimo, o ne kaip stebuklingą lieknėjimo sprendimą.

    Ilgalaikiai laikysenos pokyčiai paprastai reikalauja nuoseklaus įpročių keitimo, reguliaraus judėjimo ir jėgos bei mobilumo pratimų. Rankšluosčio metodas gali būti vienas iš paprastų būdų priminti kūnui taisyklingesnę padėtį, jei jis atliekamas atsakingai.

  • Kalifornijoje saulės moduliais dengia drėkinimo kanalus: mažėja vandens nuostoliai ir auga elektros gamyba

    Kalifornijoje saulės moduliais dengia drėkinimo kanalus: mažėja vandens nuostoliai ir auga elektros gamyba

    Kalifornijoje pradėtas taikyti sprendimas, kuris saulės energetiką perkelia į netikėtą vietą – virš atvirų drėkinimo kanalų. Ant kanalų įrengiamos saulės modulių stoginės, o nauda, kaip rodo pirmieji rezultatai, neapsiriboja vien elektros gamyba.

    Idėja paprasta: vietoje to, kad būtų užimami papildomi žemės plotai saulės parkams, pasitelkiama jau esama infrastruktūra. Toks modelis ypač svarbus regionams, kur žemė brangi, o dėl karščio ir sausrų vandens tiekimas tampa strateginiu klausimu.

    Pilotinis projektas įgyvendintas Turlock drėkinimo apygardos kanaluose, o jo vertė siekė apie 18 milijonų eurų. Projektas siejamas su Kalifornijos iniciatyva „Project Nexus“, kurią paskatino ir akademinių tyrimų išvados apie galimą vandens taupymą bei energetinę grąžą.

    Saulės moduliai virš vandens keičia pačią kanalų eksploataciją. Sumažinus tiesioginę saulės spinduliuotę, lėčiau auga vandens augalija ir dumbliai, todėl gerėja vandens kokybė, o priežiūrai reikia mažiau išteklių.

    Dar vienas efektas – mažesnis vandens garavimas. Kanalams esant atviriems, karštis ir vėjas spartina nuostolius, todėl uždengimas gali tapti papildomu įrankiu kovojant su vandens trūkumu, ypač žemdirbystei svarbiuose regionuose.

    Ši infrastruktūros ir energetikos sinergija veikia abiem kryptimis: ne tik saulės moduliai saugo vandenį, bet ir pats vanduo padeda moduliams. Saulės elektrinių efektyvumas krenta, kai moduliai įkaista, todėl judantis vėsesnis oras virš kanalo ir arti esantis vanduo gali mažinti perkaitimą ir stabilizuoti gamybą karščiausiomis dienomis.

    Kalifornijos vertinimu, plačiau pritaikius kanalų dengimą, tokie sprendimai galėtų reikšmingai prisidėti prie elektros sistemos tikslų. Skaičiuojama, kad teoriškai kanalų saulės sistemos galėtų pasiekti iki 13 gigavatų galios, o tai būtų svarbi dalis naujų saulės pajėgumų, reikalingų siekiant 2030 metų dekarbonizacijos uždavinių.

    Projekte taip pat išbandomi tinklo stabilumui svarbūs sprendimai, įskaitant energijos kaupimą. Įdiegti keli 75 kilovatų geležies srauto tipo akumuliatoriai, kurie padeda subalansuoti tiekimą, kai saulės generacija svyruoja.

    Ekspertų vertinimu, būtent kelių problemų sprendimas vienu metu ir daro šį modelį patrauklų: mažiau žemės konfliktų, mažesni vandens nuostoliai, paprastesnė kanalų priežiūra ir geresnės sąlygos saulės modulių darbui. Jei pilotiniai rezultatai pasitvirtins ilguoju laikotarpiu, panašūs projektai gali tapti pavyzdžiu regionams, kuriuose vanduo ir elektra tampa vienodai kritiniais ištekliais.

  • Kanzaso ranča ir 50 vėjo turbinų: galvijai ne pasitraukė, o rado netikėtą naudą ganykloje

    Kanzaso ranča ir 50 vėjo turbinų: galvijai ne pasitraukė, o rado netikėtą naudą ganykloje

    Flinto kalvose Kanzase galvijininkystė dešimtmečius buvo pagrindinis vietos gyvenimo ritmas. Tačiau vaizdas pasikeitė, kai virš prerijų iškilo apie 50 vėjo turbinų, o dalis bendruomenės baiminosi, kad pramoninė energetika išstums rančų tradiciją.

    Šios baimės nėra iš piršto laužtos: vėjo parkai reiškia statybas, naujus privažiavimo kelius ir triukšmą, o kraštovaizdžio pokytis dažnai sukelia konfliktų. Vis dėlto Kanzaso rančoje, kur turbinoms skirta teritorija užima palyginti nedidelę dalį visų ganyklų, pats ūkio gyvenimas nesustojo.

    Kaip vėjas tapo pajamų ramstis

    Rančų verslas labai priklauso nuo gamtos sąlygų: sausros, pašarų kainų ir svyruojančių supirkimo įkainių. Žemės nuoma vėjo jėgainėms ūkiui tapo papildomu, stabilesniu pajamų šaltiniu, kuris nepriklauso nuo kritulių ar sezono.

    Tokie projektai JAV dažnai planuojami dešimtmečiams, todėl sutartys paprastai apima ilgą laikotarpį. Ilgalaikė nuomos įmoka gali padėti ūkiui planuoti investicijas, išlaikyti žemę šeimos rankose ir sumažinti finansinę riziką tais metais, kai gamta nepalanki.

    Gyvūnų elgesys parodė netikėtą pusę

    Didžiausia intriga atsiskleidė ne teismuose ar susirinkimuose, o pačiose ganyklose. Galvijai turbinų vengti nepradėjo – priešingai, jie ėmė jas naudoti kaip kasdienės aplinkos dalį, prisitaikydami praktiškai ir be emocijų.

    Karštomis vasaros dienomis turbinų stiebai meta judantį šešėlį, kuris „keliauja“ per žolę ir trumpam suteikia atokvėpį nuo kaitros. Be to, prie turbinų įrengti žvyro privažiavimo keliai ir kietesni pagrindai pavasarį ar po liūčių gali tapti sausesne vieta, kai aplinkui pažliunga dirva.

    Ką tai sako apie vėjo parkus kaime

    Ši istorija primena, kad vėjo energetika kaimo vietovėse nebūtinai reiškia žemės ūkio pabaigą. Kai projektas suprojektuotas taip, kad užimtų ribotą plotą, o likusi teritorija išlieka tinkama ganymui, ūkininkavimas gali tęstis greta energetikos infrastruktūros.

    Vis dėlto diskusijos dėl poveikio gamtai ir kraštovaizdžiui niekur nedingsta: įvairiose šalyse daug dėmesio skiriama paukščių ir šikšnosparnių žūčių prevencijai, triukšmo valdymui, atstumams iki gyvenamųjų teritorijų ir bendruomenių įtraukimui. Kanzaso pavyzdys labiau rodo ne universalų receptą, o tai, kad praktikoje kaimo ekonomika kartais randa būdų suderinti tradicijas ir naują infrastruktūrą.

    Galiausiai labiausiai stebina paprasta detalė: kol žmonės ginčijosi dėl vaizdo, politikos ir ateities, galvijai elgėsi pagal vieną logiką – kur patogiau, ten ir bus. Ir kartais tai reiškia, kad net vėjo turbinos tampa ganyklos dalimi.

  • Bruklino uostas virsta milžinišku jūrinio vėjo centru: 54 turbinos netikėtai keičia Atlanto dugną

    Bruklino uostas virsta milžinišku jūrinio vėjo centru: 54 turbinos netikėtai keičia Atlanto dugną

    Bruklino Sunset Park rajone esantis South Brooklyn Marine Terminal, ilgus metus laikytas pramonės reliktu, dabar ruošiamas vienam ambicingiausių JAV jūrinio vėjo projektų. Apie 73 akrų, tai yra maždaug 30 hektarų, teritorija, kurioje dominavo apleisti sandėliai ir senas dokas, per artimiausius metus turėtų tapti vienu didžiausių tokio tipo uostų šalyje.

    Idėja paprasta, bet mastas įspūdingas: šalia vandens reikia bazės, kur būtų galima priimti, sandėliuoti, surinkti ir išgabenti milžiniškas jūrinio vėjo elektrinių dalis. JAV rytinė pakrantė pasižymi palankiomis vėjo sąlygomis, todėl logistikos grandinė nuo uosto iki jūros čia tampa kritiškai svarbi.

    Investicijos ir projekto apimtis

    Terminalo atnaujinimą vykdo „Skanska“, gavusi maždaug 796 mln. eurų vertės sutartį. Rekonstrukcija apima dalies esamų pastatų griovimą, požeminių komunikacijų atnaujinimą ir naujos infrastruktūros įrengimą, kad teritorija atlaikytų itin dideles apkrovas bei specializuotą krovą.

    Numatyta statyti apie 7 900 kvadratinių metrų eksploatavimo ir priežiūros pastatą su sandėliavimo, biurų ir aptarnavimo erdvėmis. Taip pat planuojamos masyvios kranų aikštelės, reikalingos kelti bokštams ir kitoms dalims, kurios savo gabaritais prilygsta daugiaaukščiams pastatams.

    54 turbinos ir 810 MW tikslas

    Atnaujintas uostas turėtų aptarnauti „Equinor“ vystomą jūrinio vėjo parką Empire Wind 1, planuojamą netoli Long Island. Projekte numatytos 54 turbinos, o bendra instaliuota galia siektų 810 megavatų, tai yra kiekis, dažnai įvardijamas kaip pakankamas aprūpinti elektra daugiau nei 500 000 namų ūkių.

    Jūroje turbinos paprastai įrengiamos 24–48 kilometrų atstumu nuo kranto, todėl dauguma gyventojų jų net nematytų iš paplūdimių. Tačiau didžiausi pokyčiai vyksta ne virš vandens, o po juo, kur į jūros dugną įtvirtinamos pamatinės konstrukcijos.

    Netikėtas efektas jūros dugne

    Mokslininkai vis dažniau fiksuoja vadinamąjį rifo efektą, kai jūrinio vėjo turbinų povandeninės konstrukcijos tampa tvirtu pagrindu organizmams, kuriems reikia kieto paviršiaus. Ant polių ir pamatų per palyginti trumpą laiką gali atsirasti dumbliai, moliuskai, o kartu atplaukia ir žuvys, ieškančios maisto bei slėptuvių.

    Tyrimai rodo, kad tokios dirbtinės struktūros kai kuriose vietose gali padidinti vietinę biologinę įvairovę ir sukurti naujas buveines rifams būdingoms rūšims. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad poveikis nėra vien teigiamas: statybos triukšmas, vibracijos, jūrų žinduolių trikdymas ir buveinių pokyčiai išlieka svarbiais klausimais, kuriuos projektai privalo valdyti.

    Vis labiau ryškėja tendencija jūrinio vėjo infrastruktūrą projektuoti taip, kad ji būtų kuo draugiškesnė ekosistemoms, pavyzdžiui, parenkant medžiagas ir paviršius, skatinančius tam tikrų rūšių įsikūrimą. Bruklino uosto transformacija tuo pat metu tampa ir energetikos, ir aplinkosaugos istorija, kurioje logistika krante netikėtai susijungia su pokyčiais Atlanto jūros dugne.

  • Briuselis perspėja: dialogo su Kinija neužteks – ruošia vienašales priemones iki spalio

    Briuselis perspėja: dialogo su Kinija neužteks – ruošia vienašales priemones iki spalio

    ES žada griežtinti prekybos apsaugą

    Europos Komisijos prekybos direktorato vadovybės atstovas Denisas Redonnet Europos Parlamento nariams pareiškė, kad Europos Sąjunga iki spalio ketina suaktyvinti priemones prieš pigų importą iš Kinijos. Pasak jo, vien derybos su Pekinu nebus pakankamos, jei ES rinka ir pramonė patirs dar didesnį spaudimą.

    Įtampa tarp Briuselio ir Pekino išlieka aukšta, nes ES siekia apčiuopiamų rezultatų mažinant prekybos disbalansą ir stabdant perteklinių Kinijos gamybos pajėgumų poveikį. Kinija tuo metu perspėja dėl galimų atsakomųjų veiksmų, jei ES imsis ribojimų.

    „Vien dialogo neužteks“, – sakė Denisas Redonnet.

    Taikinys – sektoriai, kuriuos spaudžia importas

    Europos Komisija pabrėžia, kad problema apima ne vieną šaką: spaudimą jaučia plieno, chemijos, staklių, elektronikos ir kiti gamintojai. ES institucijų vertinimu, kai kuriose rinkose kainas lemia didelis subsidijuojamų ar itin pigiai siūlomų prekių srautas.

    Komisija signalizuoja, kad iki spalio gali būti priimami sprendimai, kurie veiktų lygiagrečiai deryboms su Kinija. Praktikoje tai gali reikšti greitesnį prekybos gynybos instrumentų taikymą, kai kyla grėsmė Europos pramonės bazei ir darbo vietoms.

    Kvotos, muitai ir antidempingo tyrimai

    Plieno sektoriuje ES jau ėmėsi griežtesnio režimo: nuo liepos 1 dienos kai kuriems importuojamo plieno srautams padidinti muitai, taip pat koreguotos kvotos. Komisija leidžia suprasti, kad panašūs apsaugos mechanizmai gali būti pritaikyti ir kitose pramonės šakose, jei importo šuolis bus laikomas žalingu.

    Vis dėlto tokios priemonės ES viduje nėra automatinės: joms dažnai reikia valstybių narių daugumos pritarimo, o interesai skiriasi. Vienos šalys akcentuoja vietos gamintojų apsaugą, kitos labiau rūpinasi pramone, kuri priklauso nuo pigesnių įvežtinių žaliavų ar komponentų.

    Lygiagrečiai Komisija dirba su solidarumo mechanizmu, kuris galėtų amortizuoti poveikį toms valstybėms ar regionams, kuriuos labiausiai paliestų importo banga. Taip pat numatoma intensyvinti darbą „produktas po produkto“ principu, remiantis antidempingo ir antisubsidijų procedūromis.

    Pastaruoju metu ES jau pradėjo naują antidempingo tyrimą dėl kiniškų Pekino anties produktų, argumentuodama, kad rinkoje gali formuotis perteklinis ir kainas iškreipiantis pasiūlos spaudimas. Tokie tyrimai, jei pažeidimai nustatomi, gali baigtis papildomais muitais konkrečioms prekių grupėms.

  • Finiksas susidūrė su netikėta saulės elektrinių problema: balandžiai po moduliais kuria lizdus

    Finiksas susidūrė su netikėta saulės elektrinių problema: balandžiai po moduliais kuria lizdus

    Saulės elektrinės Finikso mieste Arizonos valstijoje daugeliui namų ūkių tapo vienu didžiausių pastarųjų metų atnaujinimų. Dykumos karštyje fotovoltiniai moduliai veikia efektyviai, o gyventojai tikisi mažesnių sąskaitų už elektrą ir didesnės energetinės nepriklausomybės.

    Tačiau kartu išryškėjo netikėta bėda: po saulės moduliais vis dažniau įsikuria balandžiai. Tarpas tarp stogo ir modulių paukščiams virsta pavėsiu ir saugia slėptuve, o gyventojams tai reiškia triukšmą, kvapą ir žalą įrangai.

    Kodėl balandžiai renkasi modulius?

    Finikse vasarą temperatūra reguliariai peržengia 38 laipsnių ribą, todėl paukščiams svarbu rasti vėsesnę vietą. Saulės moduliai sukuria šešėlį, o po jais susidaro apsaugota ertmė, kurioje lengva pasislėpti nuo kaitros.

    Ši erdvė taip pat saugo nuo vėjo, liūčių ir plėšrūnų, o iš stogo balandžiai gali lengviau pastebėti vandens šaltinius ir maistą kiemuose. Dėl to užtenka kelių paukščių, kad per sezoną jie virstų didesniu būriu ir pradėtų nuolat suktis toje pačioje vietoje.

    Kaip nukenčia saulės elektrinė?

    Problema nėra vien estetika ar garsai. Balandžių išmatos užteršia modulių paviršių, mažina į modulius patenkančios šviesos kiekį ir gali sumažinti elektros gamybą, ypač jei nešvara kaupiasi ilgai.

    Ilgainiui išmatos ir drėgmė gali paveikti tvirtinimo elementus, laidus bei kitą įrangą, o po moduliais suneštos šakelės ir plunksnos trikdo oro cirkuliaciją. Kai šiluma sunkiau pasišalina, sistema gali įkaisti labiau, o tai neigiamai veikia jos darbą ir ilgaamžiškumą.

    Kita rizika susijusi su lizdais: jie kaupia šiukšles, sulaiko drėgmę, o per liūtis vanduo gali ilgiau užsistovėti ant stogo. Ilguoju laikotarpiu tai didina stogo dangos ir konstrukcijų pažeidimų tikimybę, ypač jei problema kartojasi kelis sezonus iš eilės.

    Gyventojai ieško sprendimų

    Finikso gyventojai vis dažniau imasi vadinamojo stogo sandarinimo, kai balandžiams užkertamas kelias patekti į tarpą po moduliais. Dažniausias sprendimas yra metalinis tinklelis arba specialios apsauginės juostos, montuojamos aplink modulių perimetrą, kad paukščiai nebegalėtų įlįsti.

    Kiti renkasi priemones, kurios apsunkina nutūpimą, pavyzdžiui, spyglius ant vietų, kur paukščiai dažniausiai tupia. Taip pat naudojami atbaidymo būdai, pavyzdžiui, atspindinčios juostos ar judantys blizgūs elementai, nors jų efektyvumas dažnai priklauso nuo to, kaip greitai paukščiai pripranta.

    Praktikoje svarbi ir priežiūra: prieš įrengiant apsaugas dažnai reikia išvalyti nešvarumus ir pašalinti lizdų likučius, kad paukščiai nebegrįžtų į tą pačią vietą. Gyventojai pastebi, kad prevencija beveik visada kainuoja mažiau nei vėlesnis remontas ar ilgai ignoruojamos taršos padariniai.

    Ši istorija primena, kad saulės elektrinės miestuose sprendžia ne tik energetikos, bet ir aplinkos bei priežiūros klausimus. Karšto klimato regionuose, tokiuose kaip Finiksas, paukščių kontrolė tampa dar viena realia išlaidų ir planavimo eilute, kurią verta įvertinti dar prieš montuojant modulius.

  • Šveicarai neteko „Google“ paieškos pasirinkimo: startuoja tyrimas, kodėl ES turi daugiau teisių

    Šveicarai neteko „Google“ paieškos pasirinkimo: startuoja tyrimas, kodėl ES turi daugiau teisių

    Šveicarijos konkurencijos priežiūros institucija pradėjo preliminarų tyrimą dėl „Google“ sprendimo šalyje atsisakyti vadinamojo pasirinkimo ekrano, kuris naujo „Android“ telefono nustatymo metu leidžia pasirinkti numatytąją paieškos sistemą. ES ir Europos ekonominėje erdvėje ši funkcija išliko, todėl Šveicarijos vartotojai atsidūrė kitokioje situacijoje.

    Tyrimą pradėjęs Konkurencijos komisijos sekretoriatas vertins, ar tokie pakeitimai gali būti laikomi neteisėtu konkurencijos ribojimu pagal Šveicarijos kartelių teisę. Reguliuotojas akcentuoja, kad skaitmeninėse rinkose numatytieji nustatymai dažnai nulemia vartotojų pasirinkimą, todėl jų pakeitimai gali turėti realų poveikį konkurentų matomumui.

    „Numatytieji nustatymai skaitmeninėse rinkose vaidina lemiamą vaidmenį, o šios funkcijos panaikinimas gali sumažinti konkuruojančių paieškos sistemų matomumą ir padidinti kliūtis patekti į rinką“, – teigiama Šveicarijos konkurencijos institucijos pranešime.

    Kodėl Šveicarijoje taisyklės kitokios?

    Esminis skirtumas tas, kad Šveicarija nėra nei Europos Sąjungos, nei Europos ekonominės erdvės narė, todėl jai netaikomas Skaitmeninių rinkų aktas. Būtent šis teisės aktas ES įtvirtino pareigą didžiosioms platformoms užtikrinti pasirinkimo ekranus ir sudaryti sąlygas lengvai pakeisti numatytuosius nustatymus.

    Pasirinkimo ekranas „Android“ įrenginiuose ES atsirado po Europos Komisijos antimonopolinės bylos, kai „Google“ įsipareigojo suteikti vartotojams galimybę rinktis numatytąją paieškos sistemą. Vėliau Skaitmeninių rinkų aktas šią praktiką sustiprino, o „Google“ priskirta vadinamųjų vartų saugotojų kategorijai, todėl reikalavimai buvo dar labiau išplėsti.

    Šveicarijos valdžios institucijos anksčiau viešai svarstė, kad didieji užsienio vartų saugotojai greičiausiai taikys ES standartus ir Šveicarijoje, nes rinkų diferencijavimas neatsipirktų. „Google“ sprendimas atsisakyti pasirinkimo ekrano tapo praktiniu testu šiai prielaidai ir atvėrė klausimą, ar Šveicarijai reikalingi atskiri įpareigojimai.

    Ką tai reiškia vartotojams ir rinkai?

    Konkurencijos institucijos požiūriu, pasirinkimo ekrano nebuvimas gali sustiprinti „Google“ paieškos pozicijas vien dėl numatytojo nustatymo, o ne dėl sąmoningo vartotojo pasirinkimo. Skaitmeninėse rinkose tai laikoma jautria tema, nes vartotojai dažnai nekeičia pradinių nustatymų net ir turėdami alternatyvų.

    Preliminarus tyrimas turėtų atsakyti, ar yra pagrindo pradėti formalią konkurencijos bylą. Jei būtų nustatyta, kad sprendimas riboja konkurenciją, Šveicarijos reguliuotojas galėtų siekti įpareigojimų atkurti pasirinkimo mechanizmus arba taikyti kitas priemones, kurios mažintų numatytųjų nustatymų įtaką rinkai.

    Tuo pat metu Šveicarija rengia platformų reguliavimo pokyčius: Federalinė taryba buvo pradėjusi konsultacijas dėl įstatymo, orientuoto į komunikacijos platformų ir paieškos sistemų veiklos skaidrumą. Vis dėlto numatoma kryptis labiau siejama su turinio moderavimu ir skaidrumu, o ne su numatytųjų nustatymų taisyklėmis, todėl šis atvejis gali likti už būsimo reguliavimo ribų.

  • Kinija pateikė netikėtą staigmeną: eksportas šoktelėjo 27 proc. ir viskas sukasi apie DI

    Kinija pateikė netikėtą staigmeną: eksportas šoktelėjo 27 proc. ir viskas sukasi apie DI

    Eksportas šoktelėjo labiau nei laukta

    Kinijos eksporto apimtys birželį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo 27 proc., pranešė šalies muitinės institucijos. Šuolis buvo gerokai didesnis, nei prognozavo ekonomistai, ir paspartėjo nuo gegužę fiksuoto 19,4 proc. augimo.

    Analitikai dalį šio pagreičio sieja su dirbtinio intelekto bumu, kuris didina pasaulinę paklausą puslaidininkiams ir kitai elektronikai. Kartu tai rodo, kad užsienio rinkose Kinijos produkcija išlieka konkurencinga, nepaisant geopolitinės įtampos ir prekybos ribojimų.

    Importas augo, bet perteklius didėjo

    Birželį Kinijos importas taip pat stipriai augo ir, lyginant metai iš metų, pašoko 36 proc., kai gegužę didėjo 27,4 proc. Dalis augimo aiškinama brangesnėmis įvežamomis žaliavomis bei energijos ištekliais, kurių kainas paveikė karas Irane ir platesnis nestabilumas regione.

    Nepaisant sparčiai augusio importo, prekybos perteklius didėjo. Birželį jis siekė apie 116 milijardų eurų, kai mėnesiu anksčiau buvo apie 97 milijardus eurų.

    „Prekybos vertės birželį vėl stipriai šoktelėjo. Tai daugiausia atspindi pastaruoju metu brangusius puslaidininkius dėl DI bumo, tačiau net ir be to užsienio paklausa Kinijos prekėms išlieka tvirta“, – teigė Capital Economics ekonomistas Julianas Evansas-Pritchardas.

    DI ir elektromobiliai tampa varikliu

    Eksporto struktūroje vis ryškesnė technologijų kryptis: augimą kelia transporto priemonės, ypač elektromobiliai, taip pat telekomunikacijų ir kompiuterinė įranga. DI plėtra pasaulyje didina poreikį serveriams, spartintuvams, atminties lustams ir kitoms grandinės dalims, o tai kelia tiek apimtis, tiek kainas.

    Šis eksporto pagyvėjimas taip pat padeda kompensuoti užsitęsusias vidaus ekonomikos problemas, ypač silpnesnį vartojimą ir investicijas, kurios siejamos su nekilnojamojo turto sektoriaus nuosmukiu. Dėl to Kinija vis labiau remiasi išorės paklausa kaip vienu iš augimo ramščių.

    Europa ir JAV spaudžia, bet srautai auga

    Pirmąjį pusmetį Kinijos eksportas, palyginti su praėjusiais metais, didėjo 17,6 proc., o importas – 26,6 proc. Tuo pat metu JAV ir Europa vis dažniau kalba apie didėjančius prekybos disbalansus bei rizikas, susijusias su subsidijuojama pramone ir gamybos pertekliumi.

    Birželį eksportas į Pietryčių Aziją ūgtelėjo beveik 35 proc., į Europos Sąjungą – daugiau nei 18 proc., o į Lotynų Ameriką – per 28 proc. Tiekimas į JAV didėjo beveik 14 proc.; pastaraisiais mėnesiais srautai atsigavo ir dėl palankesnės bazės, nes prieš metus eksportas buvo prislopęs po sugriežtintos tarifų politikos.

    Rinkos taip pat laukia naujausių Kinijos bendrojo vidaus produkto duomenų už antrąjį metų ketvirtį. Šalies vadovybė šiems metams yra nustačiusi 4,5–5 proc. augimo tikslą, o Tarptautinis valiutos fondas neseniai pakėlė prognozę iki 4,6 proc., kartu perspėdamas, kad vidutiniu laikotarpiu augimo tempas gali lėtėti.

    Vidaus paklausai skatinti Kinijoje toliau taikomos įvairios priemonės, įskaitant automobilių ir buitinės technikos keitimo subsidijas. Vis dėlto dalis gyventojų, susidurdami su lėtesne ekonomika, atsargiau vertina didesnius pirkinius, todėl eksporto dinamika išlieka itin svarbi bendrai perspektyvai.