Blog

Oro bendrovė „Air New Zealand“ jau seniai laikoma tolimųjų skrydžių inovatore: dar 2011 metais ji pristatė „Skycouch“ – ekonominės klasės sėdynių eilę, kurią galima paversti savotiška lova.

Dabar bendrovė žengia dar toliau ir pradeda diegti seniai lauktą „Skynest“ sprendimą – šešias dviaukščių lovų tipo miego kapsules, kurias galės užsisakyti ekonominės ir pagerintos ekonominės klasės keleiviai.

Apie „Skynest“ pirmą kartą pranešta 2020 metais. Šių metų lapkritį jis turėtų atsirasti dalyje itin ilgų skrydžių maršrutu tarp Niujorko ir Oklandо.

Rezervacijos startuos gegužės 18 dieną. Keturių valandų miego sesijos kaina – nuo 248 eurų.

Miego kapsulės įrengtos bendrovės „Boeing 787-9 V5“ lėktuvuose. Kadangi vieno skrydžio metu planuojamos tik dvi sesijos, o lėktuve yra 52 vietos pagerintoje ekonominėje klasėje ir dar 120 vietų ekonominėje klasėje, norintys išbandyti naujovę greičiausiai turės paskubėti.

„Air New Zealand“ teigia, kad sesijos „suderintos su natūraliais miego ciklais, kad keleiviai spėtų įsitaisyti, užmigti ir ramiai pabusti“. Skrydis trunka apie 17 valandų, todėl ateityje svarstoma galimybė pridėti daugiau sesijų.

„Tokiai atokiai šaliai kaip Naujoji Zelandija kelionė yra ne mažiau svarbi nei tikslas“, – sako „Air New Zealand“ vadovas Nikhil Ravishankar.

„Turizmas yra 23 mlrd. eurų vertės industrija, tačiau augimas priklauso nuo keliautojų noro praleisti ilgas valandas ore, kad pasiektų mūsų šalį. „Skynest“ sukurtas tam, kad tai būtų paprasčiau.

„Tai atspindi praktiškas inovacijas, kuriomis garsėja Naujoji Zelandija, ir parodo, kaip apgalvotas dizainas gali pagerinti kelionės patirtį. Suteikdamas daugiau žmonių galimybę iš tiesų pailsėti itin ilguose skrydžiuose, jis padeda keliones į Naująją Zelandiją ir iš jos padaryti labiau įveikiamas“, – priduria jis.

Ką keleiviai ras „Economy Skynest“ kapsulėse

„Economy Skynest“ zona įrengta tarp ekonominės ir pagerintos ekonominės klasių salonų. Kiekvienoje kapsulėje yra viso ilgio čiužinys, o patalynę sudaro pagalvė, paklodė ir antklodė – ji keičiama po kiekvienos sesijos. Taip pat numatytas saugos diržas, skirtas naudoti gulint.

Privatumą užtikrins užuolaida, o prireikus pagalbos kapsulėje įrengtas įgulos iškvietimo mygtukas.

Norintiems paskaityti prieš miegą skirta skaitymo lemputė. Kapsulėse taip pat yra asmeninė daiktų laikymo vieta ir įkrovimo lizdai tiek USB-A, tiek USB-C jungtims.

Į miego sesiją įtrauktas ir „Nestcessities“ rinkinys: akių kaukė, ausų kištukai, kojinės bei „Aotea“ prekės ženklo odos priežiūros priemonės.

Naujoji Europos Sąjungos atvykimo ir išvykimo sistema (EES) savaitgalį sukėlė kelionių „chaosą“ oro uostų pasienio kontrolėje: fiksuotos iki trijų valandų siekusios eilės, o dalis keleivių dėl vėlavimų nespėjo į skrydžius.

Po kelių atidėjimų ir etapinių pasirengimo darbų biometrinė pasienio kontrolės sistema oficialiai pradėta taikyti visoje Šengeno erdvėje penktadienį, balandžio 10 d. Ji įdiegta 29 Europos šalyse.

EES taikoma ne Europos Sąjungos keliautojams, atvykstantiems į bet kurią Šengeno valstybę trumpam laikui – iki 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Sistema pakeičia rankinį pasų antspaudavimą skaitmeniniais įrašais apie atvykimus, išvykimus ir atsisakymus įleisti. Taip pat renkami biometriniai duomenys – veido atvaizdas ir pirštų atspaudai – kartu su paso informacija.

Sutrikimai ir vėlavimai

Keliautojams patarta į oro uostus atvykti gerokai anksčiau. Vis dėlto pirmoji pilno EES veikimo diena, pasak bendro „ACI EUROPE“ ir „Airlines for Europe“ (A4E) pareiškimo, buvo „pažymėta keleivių sutrikimais, vėlavimais ir praleistais skrydžiais“.

Organizacijos teigė jau kelias savaites perspėjusios apie EES diegimo „operacinius iššūkius“ ir pridūrė, kad anksčiau išsakytos „pagrindinės baimės“ dabar virto realybe. Jos paragino Europos Komisiją ir ES valstybes nares „nedelsiant suteikti daugiau lankstumo“ taikant naująją sistemą.

Pirmadienį paskelbtame atskirame pareiškime A4E kritiką dar labiau sugriežtino – organizacija teigė, kad trijų valandų eilės pasienio kontrolėje nėra EES „pradinio įsibėgėjimo“ problema, o „sisteminė nesėkmė“.

„Oro linijos nenuilstamai dirba, kad skrydžiai laiku pasiektų paskirties vietą – tai svarbiausias keleivių ir avialinijų prioritetas“, – nurodė A4E. „Tačiau EES startas šį savaitgalį parodė visai kitą vaizdą: sutrikimus ir pernelyg ilgą laukimą – visa tai nepriklauso nuo oro linijų, bet lemia vėlavimus ir praleistus skrydžius.“

A4E pridūrė, kad Europos oro bendrovės palaiko EES tikslą stiprinti sienų saugumą, tačiau tai „neturi reikšti nuolatinių ir pasikartojančių kelionių sutrikimų“.

Organizacijos teigimu, didesnis lankstumas diegimo laikotarpiu būtinas, kad veikla vyktų sklandžiai.

„Vienintelis realiai įgyvendinamas sprendimas – Europos Komisijai leisti prireikus visiškai arba iš dalies sustabdyti EES taikymą iki vasaros pabaigos“, – pabrėžė A4E.

Milane – dešimtys keleivių liko už borto

Po pilno EES starto užfiksuota nemažai incidentų. Sekmadienį Milano Linatės oro uoste į „Easyjet“ skrydį į Mančesterį Jungtinėje Karalystėje turėjo vykti 156 keleiviai. Tačiau, susidūrus su valandomis trukusiomis eilėmis, į lėktuvą įlipo tik 34 žmonės, o 122 liko Italijoje ir, kaip pranešta, „stebėjo, kaip jų lėktuvas išskrenda be jų“.

Norėdama grįžti namo, viena šeima išleido daugiau nei 1 838 eurus skrydžiui su persėdimu per Liuksemburgą ir namo grįžo 24 valandomis vėliau.

„Easyjet“ atstovas „BBC“ teigė, kad pasienio vėlavimai, kilę įgyvendinant EES, yra „nepriimtini“.

„Ir toliau raginame pasienio institucijas kiek įmanoma plačiau ir efektyviau naudotis leidžiamomis lankstumo priemonėmis tiek laiko, kiek reikės, kol bus įdiegta Europos atvykimo ir išvykimo sistema, kad mūsų klientai nepatirtų šių nepriimtinų vėlavimų pasienyje“, – teigiama pareiškime. „Nors tai nepriklauso nuo mūsų, atsiprašome už sukeltus nepatogumus.“

Planuojantiems šiemet ar 2026-aisiais keliauti į Japoniją verta numatyti didesnį biudžetą. Nors jenos kursas išlieka palankus, šalis įveda naujus turistinius mokesčius ir didina kai kurių paslaugų kainas, todėl atostogos gali pabrangti.

Dalis naujų rinkliavų taikomos visiems keliautojams, tačiau kai kurių galima išvengti priklausomai nuo to, kada atvykstate ir kur apsistojate.

Prefektūros didina apgyvendinimo mokesčius

Kyotas anksčiau šiais metais įvedė naujus mokesčius lankytojams, siekdamas finansuoti priemones, skirtas kovoti su pernelyg dideliais turistų srautais.

Pagal nuo kovo 1 d. įsigaliojusią sistemą, prabangiuose viešbučiuose apsistojantys svečiai už nakvynę moka nuo 56 eurų ir daugiau, o vidutinės klasės apgyvendinimo vietose taikomas 5,50–23 eurų mokestis už naktį.

Mažiausias tarifas – apie 1 eurą – taikomas biudžetinėms nakvynėms, kurių kaina nesiekia maždaug 34 eurų už naktį.

Nuo balandžio 1 d. panašūs apgyvendinimo mokesčiai įvesti ir kitose prefektūrose. Hokaide mokestis priklauso nuo nakvynės kainos: iki maždaug 107 eurų – apie 0,53 euro, nuo maždaug 107 iki 267 eurų – apie 1,07 euro, o brangesnėms nei maždaug 267 eurų nakvynėms – apie 2,67 euro už asmenį per naktį.

Be prefektūros masto mokesčio, 15 Hokaido savivaldybių įvedė ir atskiras papildomas rinkliavas.

Sapore, šios prefektūros sostinėje, taikomas papildomas mokestis: jei nakvynė kainuoja iki maždaug 267 eurų už naktį vienam asmeniui – apie 1,07 euro, o jei viršija šią sumą – apie 2,67 euro.

Hirosima dabar ima apie 1 eurą už nakvynę, jei ji kainuoja nuo maždaug 32 eurų ir daugiau. Apsistojant pigiau nei už maždaug 32 eurus, mokestis netaikomas.

Jugawaroje, Kanagavos prefektūroje, įvestas 1,60–2,67 euro apgyvendinimo mokestis. Gifu prefektūroje Gifu miestas taiko apie 1 eurą už naktį visoms apgyvendinimo kategorijoms. Mie prefektūroje Toboje mokestis taip pat siekia apie 1 eurą už naktį, nepriklausomai nuo apgyvendinimo tipo.

Nagano prefektūra, Kumamoto miestas ir Miyazaki miestas Miyazaki prefektūroje yra gavę Japonijos institucijų leidimą įvesti mokesčius nuo 2026 m. birželio, tačiau konkrečių sumų dar nepaskelbė.

Nuo liepos ketinama didinti išvykimo mokestį

Japonijos vyriausybė planuoja vasarą padidinti tarptautinį išvykimo mokestį. Šis mokestis, taikomas visiems iš šalies išvykstantiems asmenims (dažniausiai keliaujantiems lėktuvu), įvestas 2019 m. ir iki šiol buvo fiksuotas – apie 5,50 euro.

Teigiama, kad mokestis didinamas siekiant jį priartinti prie „tarptautinių standartų“.

Nuo 2026 m. liepos Japonijos išvykimo mokestis turėtų patrigubėti iki maždaug 16 eurų vienam asmeniui (nuo dvejų metų amžiaus) visiems, išvykstantiems oru ar jūra.

Nuo spalio brangs „Japan Rail Pass“

Keliaujantys po Japoniją traukiniais taip pat susidurs su didesnėmis išlaidomis. Nuo spalio 1 d. „Japan Rail Pass“ (JR Pass) kaina didės maždaug 16 eurų – iki maždaug 283 eurų už 7 dienų suaugusiojo bilietą standartiniame vagone.

Savaitiniai suaugusiųjų bilietai į „Green Car“ klasę brangs maždaug 21 euru – iki maždaug 395 eurų.

21 dienos bilietai suaugusiesiems standartiniuose vagonuose pabrangs maždaug 27 eurais – iki maždaug 560 eurų, o pasirinkusiesiems aukštesnės klasės vietas – maždaug 37 eurais, iki maždaug 785 eurų.

JR Pass gali įsigyti į Japoniją atvykstantys su 14 arba 90 dienų turistine viza. Šis bilietas suteikia neribotas keliones geležinkeliais visoje šalyje, įskaitant daugumą greitųjų traukinių maršrutų.

Norintys sutaupyti raginami pirkti per oficialią internetinę platformą „Japan Rail Pass Reservation“, kur kainos ribotą laiką turėtų nesikeisti.

Kelionių informacijos svetainė „Japan Guide“ pažymi, kad dėl šių kainų pokyčių bilietai tampa gerokai mažiau ekonomiškai patrauklūs.

„Bilietas jau patyrė milžinišką kainos šuolį 2023 m., kuris gerokai sumažino jo patrauklumą“, – rašoma bendrovės svetainėje.

„Dabar yra labai nedaug maršrutų, kuriais šis bilietas iš tikrųjų atsiperka, palyginti su įprastais bilietais ir alternatyvomis, pavyzdžiui, vietiniais skrydžiais“, – teigiama tame pačiame vertinime.

Svarstomas ir vizų mokesčio didinimas

Japonijoje peržiūrimi ir daugelį metų nesikeitę vizų mokesčiai, tačiau kol kas jie dar nepakitę. Šiuo metu vienkartinė viza kainuoja apie 16 eurų, o daugkartinė – apie 32 eurus.

Jei mokesčiai būtų sulyginti su kitomis panašaus dydžio ekonomikomis, keliautojams, kuriems reikalinga viza, bendra kelionės kaina galėtų pastebimai išaugti.

Japonijos vyriausybė yra pasiūliusi mokestį didinti iki maždaug 80 eurų už vienkartinę vizą ir iki maždaug 161 euro už daugkartinę vizą.

„Grand Voyager“ laidoje Lilly Douse leidžiasi į kelionę po Hong Kongą ir ieško to, kas šį miestą daro išskirtinį – nuo kultūros paveldo vietų iki prabangios svetingumo industrijos.

Kelionė prasideda Man Mo šventykloje – istoriniuose maldos namuose, kuriuose kruopščiai saugomi senoviniai artefaktai. Iš čia Lilly pasineria į miesto ritmą: vaikšto šurmuliuojančiomis gatvėmis, ragauja vietinius skonius ir išbando ilgiausią pasaulyje lauko eskalatorių sistemą.

Vėliau ji kyla legendiniu „Peak Tram“ funikulieriumi į Viktorijos kalno viršūnę. Ten keliautoja atranda vaizdingus gamtos takus, apjuosiančius kalną ir leidžiančius pažvelgti į miesto panoramą iš visai kitos perspektyvos.

Pažintį su miestu tęsia pasiplaukiojimas „Star Ferry“ – garsiuoju keltu, jau daugiau kaip šimtmetį plukdančiu keleivius per Viktorijos uostą.

Tačiau Hong Kongas – ne vien dangoraižiai. Netoliese esančioje Lantau saloje Lilly išbando specialiai įrengtą kalnų dviračių trasą, o vėliau aplanko žvejų kaimelį, dažnai vadinamą Hong Kongo Venecija dėl ant polių pastatytų namų.

Kelionės pabaigoje ji pasiekia Tian Tan Budą – vieną didžiausių pasaulyje sėdinčių bronzinių Budos statulų – ir leidžiasi į keltuvo kelionę virš salos kalnų.

Pakeliui Lilly sutinka vietos gyventojus, kurie dalijasi įžvalgomis ir padeda geriau pažinti vietas, suteikiančias Hong Kongui gyvybės.

„Euronews Travel“ pristato naują kelionių kanalą, kuris „YouTube“ platformoje transliuoja turinį visą parą, 24/7.

Žiūrovai kviečiami pasinerti į įtraukiantį, įkvepiantį ir aukštos kokybės kelionių turinį iš Europos ir kitų pasaulio regionų. Kanale – svarbiausios kelionių naujienos, krypčių gidai, idėjos įsimintinoms patirtims, pasaulinio lygio rezidencijų apžvalgos, taip pat ekspertų patarimai ir išskirtinės žurnalinio formato laidos.

Kanalas tampa pagrindine „Euronews“ kelionių istorijų erdve: čia publikuojamas visas kelionių vaizdo įrašų katalogas, laiko patikrintos žurnalinės laidos ir naujos serijos, įskaitant „Grand Voyager“.

Be įkvėpimo, kanalas žada ir praktišką informaciją – naujausius pasaulinio turizmo pokyčius, oro linijų maršrutų naujienas, aktualijas apie oro uostus, kelionių taisykles bei reikalavimus, orų apžvalgas ir kitą svarbią logistiką, kuri gali praversti planuojant kitą kelionę.

„Euronews Travel“ turinys taip pat pasiekiamas „Euronews“ programėlėje, o netrukus – ir išmaniuosiuose televizoriuose.

Norint nepraleisti naujausių įrašų, siūloma užsiprenumeruoti kanalą ir įsijungti pranešimus.

Ilgos kelionės traukiniu žavesys dažnai slypi už vagono lango atsiveriančiuose vaizduose. Pasaulyje nestinga įvairių gražiausių geležinkelio maršrutų reitingų, tačiau šįkart į klausimą nuspręsta pažvelgti moksliškiau.

Draudimo ekspertai iš „InsureandGo“ pasitelkė akių sekimo technologiją ir išanalizavo, kaip patraukliai žmonėms atrodo skirtingų populiarių maršrutų peizažai. Tyrimo dalyviams buvo rodomos įvairios nuotraukos su įsimintinais vaizdais iš kelionių traukiniu, o analitikai fiksavo, per kiek laiko žvilgsnis nukrypsta į vaizdą ir kiek ilgai jis ten užsibūna.

Rezultatai parodė, kad pirmąją vietą užėmė Japonijos maršrutas, tačiau tarp penkių įspūdingiausių net trys yra Europoje.

Gražiausia kelionė traukiniu pasaulyje – Japonijoje

Pirmoje vietoje atsidūrė Japonijos „Sagano Romantic Train“, važiuojantis pro Arashiyama bambukų mišką Kiote. Tai trumpa, maždaug 25 minučių trukmės kelionė palei Hozu upę tarp Saga-Arashiyama ir Kameoka, tačiau ji dovanoja vienus įspūdingiausių vaizdų Azijoje. Juos patogu stebėti ir iš atviro tipo vagono.

Norint šią kelionę įtraukti į maršrutą, rekomenduojama bilietus planuoti iš anksto, nes jie greitai išperkami. Ypač didelė paklausa būna sakurų žydėjimo metu ir rudenį, kai klevų lapai nusidažo ryškiais raudonais bei auksiniais atspalviais.

Gražiausias Europos maršrutas – „Bernina Express“

Nedaug nuo lyderio atsilikęs „Bernina Express“ važiuoja UNESCO pasaulio paveldo geležinkeliu ir neretai vadinamas viena ikoniškiausių Europos kelionių traukiniu.

Maršrutas kerta Alpes: traukinys rieda tarp Chur Šveicarijoje ir Tirano Italijoje, kildamas iki Berninos perėjos, esančios 2253 metrų aukštyje.

Per maždaug keturias valandas keleiviai gali mėgautis skirtingais metų laikų vaizdais: žiemą – užšalusiais ežerais, vasarą – vešliomis pievomis, o rudenį – auksu tviskančiais maumedžių miškais.

Lėčiausias „ekspresas“ pasaulyje – ir vienas įspūdingiausių

Šveicarija reitinge užėmė dar vieną aukštą poziciją: trejetuką užbaigė „Glacier Express“. Jo pravardė – lėčiausias ekspresas pasaulyje – visai logiška, turint omenyje, kad kelionė tarp Zermatt ir St. Moritz trunka apie aštuonias valandas.

Tačiau toks tempas pasirinktas sąmoningai – kad keleiviai turėtų kuo daugiau laiko grožėtis vaizdais, kai traukinys rieda pro Matterhorn masyvą ir Reino tarpeklį, dar vadinamą Šveicarijos Didžiuoju kanjonu.

Laukiniai Škotijos peizažai – „West Highland Line“

Vienintelis Jungtinės Karalystės maršrutas, patekęs į sąrašą, yra „West Highland Line“ Škotijoje. Keliaujant tarp Glasgow ir Mallaig, pro langą atsiveria atšiaurūs Aukštumų vaizdai, įskaitant vaizdingas Loch Lomond pakrantes.

„Harry Potter“ gerbėjai čia lengvai atpažins Glenfinnan viaduką – tiltą, kuriuo filmuose važiuoja Hogvartso ekspresas.

Skirtingai nei dalis kitų reitinge minimų kelionių, „West Highland Line“ yra įprastas, reguliariai kursuojantis maršrutas – jam nereikia specialaus turistinio bilieto. Vis dėlto norintiems nostalgiškesnės patirties dalimi šio kelio sezonais važiuoja „Jacobite Steam Train“.

Saulėtekis Taivane – „Alishan Forest Railway“

Penkiaukę užbaigė Taivano „Alishan Forest Railway“ – maršrutas, kuris ne visuomet sulaukia tokio tarptautinio dėmesio, kokio, daugelio manymu, nusipelno.

Šis kalnų geležinkelis veda nuo miškų link arbatos plantacijų, o kraštovaizdis kelionės metu ryškiai keičiasi: kylant į daugiau nei 2000 metrų aukštį traukinys kerta tris skirtingas augmenijos zonas.

Raudonasis traukinys ypač populiarus auštant, todėl norintiems išvengti minių verta rinktis kitą laiką. Tačiau pasiryžus keliauti su didesniu būriu, atlygis – galimybė stebėti, kaip saulė pakyla virš debesų, išskirtinėje kalnų viršūnių aplinkoje.

Socialiniuose tinkluose sparčiai išplito vaizdo įrašas, kuriame, kaip teigiama, Izraelio kariai Vakarų Krante nuo pastato stogo stumia kūnus. Įrašas surinko milijonus peržiūrų ir dar labiau išpopuliarėjo po to, kai juo pasidalijo Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae Myung.

Vėliau Lee Jae Myung pareiškė, kad sieks patikrinti vaizdo įrašo autentiškumą ir išsiaiškinti, ar buvo imtasi kokių nors veiksmų. Tačiau netrukus jis patikslino, jog įrašas yra senas – nufilmuotas 2024 metų rugsėjį – ir pabrėžė tarptautinės humanitarinės teisės laikymosi svarbą.

Įrašas internete plinta iš kelių skirtingų kampų. Dalis įrašą platinančių vartotojų tvirtina, esą jame matyti nuo pastato stumiami vaikai, kai kuriose žinutėse skelbiama apie kankinimus ar neteisėtus nužudymus. Vis dėlto vaizdo įrašas nėra naujas, o jo platinimas dažnai vyksta be pirminio konteksto.

Kas iš tikrųjų įvyko?

Vaizdo įrašas nufilmuotas 2024 metų rugsėjį per Izraelio gynybos pajėgų (IDF) reidą Vakarų Krante. Tuo metu įvykio vietoje dirbę „Associated Press“ (AP) žurnalistai pranešė matę tai, kas užfiksuota kadruose: trys Izraelio kariai nuo stogo krašto nustumia tai, kas panašu į nejudantį kūną.

Qabatiyos miestelio gyventojai AP teigė, kad kariuomenė paėmė keturis kūnus. Vieną iš žuvusiųjų artimasis įvardijo kaip Shadi Zakarneh.

Tą patį mėnesį Izraelio kariuomenė paskelbė, kad IDF kartu su „Shin Bet“ – Izraelio vidaus saugumo ir kontržvalgybos agentūra – Qabatiyoje nukovė „teroristinės organizacijos vadą“ ir dar šešis asmenis, įvardytus kaip teroristai.

„Euronews“ faktų tikrinimo komanda „The Cube“ nustatė tris socialiniuose tinkluose publikuotus vaizdo įrašus, kuriuose tas pats incidentas matomas iš skirtingų kampų. Pasak komandos, įrašus galima geografiškai priskirti šiaurinei Qabatiyos daliai, netoli pradinės mokyklos. Juose, kaip teigiama, matyti IDF kariai, nuo pastato stogo numetantys mažiausiai tris kūnus.

Šis incidentas sukėlė pasipiktinimą Palestinos žmogaus teisių organizacijose ir kai kurių valstybių institucijose. Tuo metu JAV Pentagono atstovas John Kirby vaizdo medžiagą pavadino „itin trikdančia“ ir nurodė, kad Vašingtonas siekė iš Izraelio gauti paaiškinimą.

Pagal Ženevos konvencijas kariaujančios šalys privalo su žuvusiaisiais elgtis oriai, užtikrinti, kad jų kūnai nebūtų išniekinami, o dažnu atveju – grąžinami artimiesiems.

Reaguodama į kilusį rezonansą, IDF pareiškė, kad incidentas yra „rimtas“ ir „neatitinka IDF vertybių bei lūkesčių, keliamų IDF kariams“.

„Per kovos su terorizmu operaciją Qabatiyoje IDF pajėgos apsupo pastatą, kuriame buvo ieškomas teroristas. Per apsikeitimą ugnimi buvo nukauti keturi ginkluoti teroristai“, – tuo metu teigta IDF pranešime. Kartu paskelbta, kad incidentas bus ištirtas.

Ką parodė tyrimas?

Nors Lee Jae Myung vėliau atsitraukė nuo pirminės žinutės ir pripažino, kad įrašas senas, Izraelio užsienio reikalų ministerija jo pasidalijimą įrašu pavadino „nepriimtinu“.

IDF, nepaskelbusi tyrimo rezultatų viešai, patvirtino, kad po reido Qabatiyoje kūnai buvo nuleisti nuo stogo. IDF atstovas „The Cube“ nurodė, kad tai buvo padaryta per „neįprastą incidentą“ tapatybės nustatymo tikslais, esą dėl rizikos kariams.

Taip pat teigta, kad atvejis buvo peržiūrėtas, jis neatitiko IDF vertybių, o po incidento padarytos išvados: būtinos alternatyvios procedūros ir aukštesnio lygmens leidimas tokiems veiksmams. Plačiau komentuoti atsisakyta.

Tvarių batų gamintoja „Allbirds“ pranešė nutraukianti vartotojams skirtų produktų veiklą ir iš esmės keičianti strateginę kryptį – bendrovė siekia tapti dirbtinio intelekto (DI) skaičiavimo infrastruktūros paslaugų teikėja.

Trečiadienį, prasidėjus prekybai Niujorke, bendrovės akcijos pabrango daugiau kaip 430 proc.

Šis žingsnis grindžiamas siekiu pasinaudoti itin išaugusia specializuotų skaičiavimo resursų paklausa: įmonė planuoja kapitalą nukreipti nuo ankstesnės veiklos į DI sektorių, kuriame mato didesnes augimo galimybes.

„Allbirds“ jau pasirašė galutinį susitarimą parduoti savo prekės ženklą ir visą avalynės verslą bei su juo susijusį turtą bendrovei „American Exchange Group“. Pirkėjas teigia ketinantis tęsti „Allbirds“ veiklą kaip avalynės prekės ženklą ir toliau tiekti produkciją klientams.

Sandorį dar turi patvirtinti akcininkai. Jei sprendimas bus priimtas, numatoma, kad jis bus užbaigtas 2026 m. antrąjį ketvirtį.

Užbaigus sandorį, „Allbirds“ ketina išmokėti specialiuosius dividendus teisę turintiems akcininkams. Tai, bendrovės teigimu, leistų atskirti avalynės veiklą nuo biržoje kotiruojamo juridinio vieneto ir sudarytų sąlygas pastarajam be ankstesnės veiklos naštos įgyvendinti naują strategiją.

„NewBird AI“ taikosi į DI skaičiavimo infrastruktūrą

Finansuodama perėjimą prie naujo modelio, „Allbirds“ sudarė galutinį susitarimą dėl 42,4 mln. eurų konvertuojamojo finansavimo su instituciniu investuotoju.

Sandoryje tarpininkauja investicijų bankas „Chardan“. Finansavimą planuojama užbaigti 2026 m. antrąjį ketvirtį, tačiau tam taip pat reikės akcininkų pritarimo specialiajame susirinkime, kuris numatomas gegužės 18 d.

Gautos lėšos pirmiausia būtų panaudotos didelio našumo vaizdo plokščių (GPU) įsigijimui. Pasak pranešimo, šis turtas sudarys pagrindą teikti klientams dedikuotą DI skaičiavimo galią pagal ilgalaikes nuomos sutartis.

Kartu su strateginiu posūkiu bendrovė planuoja pakeisti pavadinimą į „NewBird AI“. Atnaujintas verslas ketina tapti integruotu GPU kaip paslaugos (GPU-as-a-Service) ir DI sprendimams pritaikyto debesijos (AI-native cloud) paslaugų teikėju.

Planuose – plėsti vadinamąją neodebesijos platformą didinant skaičiavimo pasiūlą, stiprinant partnerystes su klientais ir organizacijomis bei vertinant strategines susijungimų ir įsigijimų galimybes.

Bendrovė pažymi, kad DI skaičiavimo paklausa šiuo metu yra struktūriškai itin didelė – ją skatina augančios pasaulinės įmonių išlaidos DI paslaugoms ir investicijos į duomenų centrus.

Tuo pat metu ilgėja pažangios įrangos įsigijimo terminai, Šiaurės Amerikoje duomenų centrų laisvų pajėgumų rodikliai pasiekė istorines žemumas, o turimi skaičiavimo pajėgumai iki 2026 m. vidurio, bendrovės teigimu, jau yra iš anksto rezervuoti.

Dėl tokių sąlygų įmonėms, kūrėjams ir mokslo organizacijoms esą vis sunkiau užsitikrinti resursus, reikalingus DI modeliams mokyti ir vykdyti dideliu mastu.

Vis dėlto tokio pobūdžio posūkiai kelia ir klausimų – rinkoje vis dažniau diskutuojama apie pernelyg didelės spekuliacijos riziką ir galimą DI investicijų burbulo formavimąsi atskirose segmentuose.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai sukritikavo Italijos ministrę pirmininkę Giorgią Meloni, pavadino ją „nepriimtina“ ir pareiškė, kad ji stokoja „drąsos“ paremti JAV intervenciją Irane. Įtampa tarp dviejų lyderių kilo po to, kai Meloni pasmerkė Trumpo pasisakymus apie popiežių Leoną XIV.

Iki šio konflikto Trumpą ir Meloni siejo itin artimi santykiai, kuriuos lydėjo šilti pareiškimai ir demonstratyvus abipusis palankumas. Trumpas anksčiau Meloni vadino „viena tikrųjų pasaulio lyderių“, gyrė ją kaip „pilną energijos“ ir „fantastišką“, o Meloni tvirtino galinti su juo kalbėtis atvirai net ir nesutariant.

Situacija pasikeitė, kai Trumpas sukritikavo popiežių Leoną XIV dėl jo anti karo pozicijos Irano atžvilgiu. Italijoje popiežiaus kritika daugeliui laikoma tabu, todėl Trumpo žodžiai sukėlė ypač aštrią reakciją.

„Maniau, kad ji turi drąsos, bet klydau“, – antradienį Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“ sakė D. Trumpas.

Trumpas teigė, kad popiežius „dirba ne itin gerai“, esą yra „silpnas nusikalstamumo klausimais“, ragino jį „nustoti pataikauti radikaliajai kairei“ ir pareiškė: „Mums nepatinka popiežius, sakantis, kad turėti branduolinį ginklą – gerai.“

Popiežius Leonas XIV nuo pat pirmųjų JAV veiksmų Irane dienų viešai kritikavo intervenciją. Savaitgalį jis pareiškė, kad konfliktą kursto „visagalybės iliuzija“.

Pirmadienį G. Meloni Trumpo kritiką popiežiui pavadino „nepriimtina“.

„Popiežius yra Katalikų Bažnyčios vadovas, ir yra teisinga bei normalu, kad jis ragina taiką ir smerkia visas karo formas“, – sakė G. Meloni.

Ji taip pat pridūrė nenorinti gyventi visuomenėje, kurioje „religiniai lyderiai daro tai, ką jiems liepia politikai“.

Trumpas atkirto, kad Meloni esą yra „nepriimtina“, nes jai „netrukdo“ galimybė, jog Iranas turėtų branduolinį ginklą. Jis tikino, kad Iranas, gavęs tokią galimybę, galėtų „per dvi minutes susprogdinti Italiją“.

Įtampos foną dar labiau paaštrino keli Romos sprendimai. Kovo pabaigoje Italija, kaip teigiama, atsisakė JAV kariuomenės prašymo leisti orlaiviams leistis Sigonelos jūrų aviacijos bazėje Sicilijoje. Italija tokiu būdu prisidėjo prie valstybių, tarp jų Ispanijos ir Prancūzijos, kurios atsisakė leisti Vašingtonui skristi virš jų teritorijos prieš tęsiant skrydžius į Artimuosius Rytus.

Dar vienu žingsniu, galinčiu supykdyti Baltuosius rūmus, G. Meloni antradienį paskelbė, kad Italija sustabdė automatinį gynybos susitarimo su Izraeliu pratęsimą. Šis susitarimas buvo susijęs su karinės įrangos mainais ir technologijų tyrimais.

Kaip kūrėsi artima Trumpo ir Meloni ašis

2024 m. gruodis: pirmasis susitikimas Paryžiuje

Pirmasis reikšmingesnis Trumpo ir Meloni susitikimas įvyko 2024 m. pabaigoje Paryžiuje, atidarant atnaujintą Dievo Motinos katedrą. Nors pokalbis buvo trumpas ir vyko daugiašaliame formate, jis paliko įspūdį Trumpui, kuris Meloni apibūdino kaip „tikrą energijos užtaisą“. Pasak susitikime buvusių šaltinių, Trumpas tuomet gyrė ją kaip „pilną energijos“ ir „fantastišką“.

2025 m. sausis: „Mar-a-Lago“ ir Cecilia Sala byla

Italų žurnalistės Cecilia Sala pagrobimo Irane fone Meloni nuvyko į Floridą ir susitiko su Trumpu jo rezidencijoje „Mar-a-Lago“. Vizitas buvo trumpas ir, kaip skelbta, iš anksto viešai neskelbtas, todėl buvo suprastas kaip stiprus politinis gestas įtemptu laikotarpiu. Teigiama, kad Trumpas buvo sužavėtas ir Meloni pavadino lydere, kuri „išties sudrebino Europą“.

„Tai labai jaudina“, – „Mar-a-Lago“ susirinkusiems sakė D. Trumpas. „Esu čia su fantastiška moterimi, Italijos ministre pirmininke.“

2025 m. sausis: viena iš nedaugelio europiečių inauguracijoje

Meloni buvo viena iš nedaugelio Europos lyderių, pakviestų į Trumpo inauguraciją Vašingtone. Netrukus Davose Trumpas užsiminė apie galimą artimą ryšį: „Man ji labai patinka, pažiūrėsime, kas bus.“ Tuo pat metu jis bendrai išlaikė griežtą toną Europos Sąjungos atžvilgiu, kaltindamas bloką prastai besielgiant su JAV prekybos įtampų kontekste.

2025 m. balandis: vizitas Baltuosiuose rūmuose

Oficialus Meloni vizitas Baltuosiuose rūmuose kai kam tapo santykių piku. Po susitikimo Trumpas socialiniuose tinkluose rašė, kad ji myli savo šalį ir paliko „fantastišką įspūdį“. Derybose Meloni pakvietė Trumpą atvykti į Italiją ir siūlė platesnį formatą su Europos lyderiais, siekiant stiprinti tiesioginį politinį kanalą tarp Vašingtono ir Briuselio.

2025 m. birželis: pokalbiai G7 viršūnių susitikime

G7 susitikime Kanadoje Trumpas ir Meloni, anot diplomatinių šaltinių, ilgam ir atvirai kalbėjosi nuošaliai, ant suolelio. Teigta, kad tai padėjo suderinti nuomonių skirtumus rengiant deklaraciją dėl tuometinio 12 dienų Izraelio ir Irano konflikto, kuriame dalyvavo ir JAV pajėgos. Vėliau NATO viršūnių susitikime jie vėl sėdėjo greta ir neformaliai aptarė saugumo klausimus.

2025 m. rugpjūtis: susitikimas su V. Zelenskiu

Meloni dalyvavo Trumpo Baltuosiuose rūmuose sušauktame tarptautiniame susitikime, kuriame buvo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Diskusijų tikslas – Vakarų paramos Kyjivui ateitis. Trumpas tą dieną vadino „didele“ ir Meloni vėl gyrė kaip „puikią lyderę“ bei „įkvėpimą“, prognozuodamas, kad ji poste išliks ilgai.

2026 m. pradžia: nuo Nobelio užuominų iki pirmųjų įtampų

2026 m. pradžioje Meloni po susitikimo su Vokietija pareiškė besitikinti, kad Trumpas galėtų būti siūlomas Nobelio taikos premijai už pastangas stabdant karą Ukrainoje. Vis dėlto premija atiteko Venesuelos opozicijos politikei Maríai Corinai Machado. Šis sprendimas, kaip skelbta, nepatiko Trumpui, kuris Norvegijos premjerui Jonui Gahrui Støre išsiuntė žinutę, kad po tokio sprendimo jis nebejaučia pareigos „mąstyti vien tik apie taiką“.

2026 m. kovas: Hormūzo sąsiauris ir pirmasis rimtas nesutarimas

Iranui uždarius Hormūzo sąsiaurį, kilo pirmas didesnis praktinis konfliktas tarp Vašingtono ir Romos. Trumpas vis garsiau ragino sąjungininkus telkti jūrų pajėgas sąsiauriui atverti, tačiau dalis valstybių, tarp jų ir Italija, atsisakė įsitraukti.

Trumpas tuo metu smarkiai kritikavo europiečių poziciją, NATO pavadino „popieriniu tigru“ ir viešai svarstė galimybę, kad JAV galėtų pasitraukti iš Aljanso.

2026 m. balandis: viešas konfliktas

Būtent balandį įtampa tapo atvira. Romoje kai kurie Vašingtono pareiškimai buvo suprasti kaip tiesioginė kritika Italijos vyriausybės pozicijai, o diplomatiniai šaltiniai kalbėjo apie pasikeitusį, formalesnį komunikacijos toną.

Italijos atsakas buvo griežtas: šalis esą išlieka įsipareigojusi tarptautiniam saugumui, tačiau sprendimai priimami NATO ir daugiašaliame rėmuose.

Kol kas neaišku, ar po Trumpo išpuolių prieš popiežių ir viešų kaltinimų Meloni šie santykiai dar gali būti atkurti, ar vienas artimiausių transatlantinių politinių ryšių bus galutinai sužlugdytas.