CP v2

Blog

  • „Eurostar“ išpardavė bilietus nuo 25 eurų: triukas, kaip pigiau keliauti visus metus

    „Eurostar“ išpardavė bilietus nuo 25 eurų: triukas, kaip pigiau keliauti visus metus

    „Eurostar“ traukiniai daugeliui keliautojų turi akivaizdžių privalumų: nereikia gaišti laiko oro uostuose, toks keliavimo būdas yra draugiškesnis aplinkai, o atvykus dažnai iškart atsiduriama pačiame miesto centre.

    Tačiau bilietų kainos ne visada džiugina.

    Vis dėlto šįkart „Eurostar“ paskelbė trumpalaikį išpardavimą: bilietų kainos prasideda nuo 25 eurų. Akcijos bilietai galioja kelionėms nuo balandžio 22 d. iki liepos 8 d., tačiau juos būtina įsigyti iki balandžio 13 d. 23.59 val. Vidurio Europos laiku.

    Išpardavimo metu galima rezervuoti keliones į Londoną, Lilį, Paryžių, Briuselį, Roterdamą, Amsterdamą ir Kelną.

    Reikėtų atkreipti dėmesį, kad kai kuriomis datomis kelionėms tarp atskirų miestų taikomos vadinamosios „juodosios“ datos, kai nuolaidos negalioja.

    Kaip pigiau įsigyti „Eurostar“ bilietus visus metus

    Jei galite lanksčiai planuoti kelionės laiką, pigesnį „Eurostar“ bilietą neretai pavyksta rasti ir pasibaigus išpardavimams.

    Pastebima, kad pigiausios „Eurostar“ kainos dažniausiai siūlomos antradieniais ir trečiadieniais.

    Dar viena galimybė sutaupyti – „Eurostar Snap“. Šis pasiūlymas leidžia bilietus įsigyti iki 50 proc. pigiau, tačiau tinka tik tiems, kurie neprivalo vykti tiksliai konkrečiu reisu.

    „Eurostar Snap“ bilietus galima pirkti ne anksčiau kaip likus dviem savaitėms iki kelionės. Užsakant tereikia pasirinkti kelionės datą ir pageidaujamą laiką: rytą–ankstyvą popietę arba vėlyvą popietę–vakarą.

    Tiksli informacija, kuriuo traukiniu būsite užregistruoti, atsiunčiama likus dviem dienoms iki išvykimo.

    Svarbu žinoti, kad „Eurostar Snap“ bilietai nėra keičiami, negrąžinami ir neperleidžiami.

  • Vienas bilietas lėktuvui ir traukiniui: kaip „Air France“, „Lufthansa“ ir kiti palengvina keliones

    Vienas bilietas lėktuvui ir traukiniui: kaip „Air France“, „Lufthansa“ ir kiti palengvina keliones

    Kelionėms, kurių galutinis taškas nėra didmiestis, paskutinė atkarpa neretai tampa sunkiausia. Išlipus iš lėktuvo, pavargus po skrydžio, tenka spręsti, kaip pasiekti viešbutį ar kitą vietą: aiškintis vietinio viešojo transporto sistemą, pirkti bilietus, ieškoti maršrutų.

    Dėl to daugelis keliautojų pasikliauja viešbučių pervežimais, taksi ar pavežėjais. Tai patogu, tačiau dažnai kainuoja brangiai ir palieka didesnį anglies dioksido pėdsaką. Tuo tarpu traukinys daugeliu atvejų gali būti malonesnė, pigesnė ir aplinkai draugiškesnė alternatyva, o kartais – net greitesnė.

    Kai traukinio bilietas perkamas kartu su skrydžiu, dingsta spėlionės dėl paskutinės kelionės dalies: atvykus tereikia keliauti į geležinkelio stotį ir sėsti į numatytą reisą. Be to, perkant vienu užsakymu, oro linijos paprastai taiko jungties garantiją – jei dėl skrydžio vėlavimo nespėjate į traukinį, jums padedama perkelti kelionę į kitą galimą maršrutą.

    Kai kurios Europos oro linijos jau siūlo kombinuotus lėktuvo ir traukinio bilietus, o dalis jų tam tikrais atvejais padeda ir su bagažo tvarkymu.

    „Air France“: skrydis ir traukinys kelionėms po Prancūziją

    „Air France“ siūlo du sprendimus, kaip sujungti skrydį su kelione traukiniu.

    Kelionėms, kurių traukinio atkarpa vyksta Prancūzijoje, siūlomi „Train + Air“ bilietai. Jie prieinami tarptautiniams keliautojams, įskaitant vykstančius į Prancūzijos užjūrio teritorijas ar iš jų.

    Prancūzijos geležinkelių tinklas išvystytas: iš Paryžiaus Orli ir Šarlio de Golio oro uostų galima pasiekti dešimtis krypčių visoje šalyje.

    Užsakymo principas paprastas: traukinio stotį reikia įvesti taip, lyg tai būtų oro uostas. Oro linijos pasirūpina traukinio rezervacija, o bilietas pateikiamas kaip parsisiunčiamas elektroninis dokumentas likus maždaug 30 valandų iki kelionės.

    Svarbu atkreipti dėmesį, kad bagažas automatiškai tarp lėktuvo ir traukinio paprastai neperkeliamas – jį reikia atsiimti ir pasirūpinti tolesniu etapu savarankiškai. Taip pat nurodoma, kad iš Orli oro uosto iki „Massy TGV“ stoties pėsčiomis nenueisite, tačiau siūlomas pervežimas taksi tarp stoties ir terminalo.

    Keliaujantiems į Briuselį ar iš jo, „Air France“ siūlo „Air&Rail“: kombinuotas bilietas gali suteikti pirmąją klasę „TGV INOUI“ traukinyje, o išvykstant bagažas priimamas geležinkelio stotyje. Vis dėlto, atvykus į Paryžių lėktuvu, bagažą reikės atsiimti patiems ir prieš sėdant į traukinį pristatyti į „Air&Rail“ aptarnavimo vietą.

    „Air France“ teigia, kad praleidus jungtį dėl vėlavimo, keleivis perkeliamas į kitą galimą skrydį arba traukinio reisą.

    „ITA Airways“: bilietas, apimantis beveik visą Europą

    Italijos oro linijos „ITA Airways“ bendradarbiauja su „AccesRail“ technologija ir siūlo kombinuotus skrydžių bei traukinių bilietus, apimančius praktiškai visą Europą. Paslauga, startavusi 2023 metais, leidžia užsisakyti traukinių bilietus abiejuose kelionės galuose, įskaitant Jungtinę Karalystę.

    Ši galimybė taikoma tarptautiniams ir tarpžemyniniams skrydžiams. Traukinių partnerių sąraše minima „Trenitalia“ Italijoje, „Renfe“ Ispanijoje, „SNBC“ Belgijoje ir „Deutsche Bahn“ Vokietijoje, taip pat įtraukiama daug Jungtinės Karalystės traukinių operatorių.

    Užsakymas atliekamas „ITA Airways“ svetainėje, o įlaipinimo dokumentai skirtingoms transporto rūšims pateikiami atskirai. Bagažą tarp etapų keliautojas perneša pats.

    „Austrian Airlines“: patogūs persėdimai keliaujant į Austriją

    Pagal programą „AIRail“ oro linijos „Austrian Airlines“ siūlo kelionę traukiniu po atvykimo tarptautiniu skrydžiu į Linzą, Zalcburgą, Gracą ir Insbruką. Atvykus į Vieną galima patogiai persėsti į „ÖBB Railjet“ traukinius.

    Bilietą galima užsisakyti „Austrian Airlines“ svetainėje, kaip galutinį tašką pasirinkus traukinio stotį. Kelionės plane traukinio atkarpa žymima kaip „vykdoma „ÖBB““, o jai net gali būti priskirtas „Austrian Airlines“ skrydžio numeris.

    Jungtis yra garantuojama: vėlavimo atveju suteikiamas naujas rezervavimas. Kaip ir kitur, bagažą tarp traukinio ir lėktuvo keleiviai perneša patys, o registraciją abiem etapams galima atlikti internetu.

    Papildomai „Austrian Airlines“ suteikia užkandžio kuponą, kurį galima panaudoti traukinyje, ir leidžia kaupti „Miles & More“ taškus už traukinio atkarpą. Nurodoma, kad „Miles & More“ nariams Linze taikoma 20 proc. nuolaida automobilio stovėjimui.

    „TAP Portugal“: traukiniu – į daugelį Europos miestų

    „TAP Portugal“ leidžia pridėti traukinio kelionę ne tik Portugalijoje, bet ir į daugelį svarbiausių Europos miestų. Dėl partnerystės su keliomis geležinkelių bendrovėmis vienu užsakymu pasiekiamos kryptys Vokietijoje, Austrijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje ir Šveicarijoje.

    Svarbi sąlyga – traukinio bilietą reikia įsigyti kartu su skrydžiu, vėliau jo pridėti nebegalima. Bagažą keliautojas perneša pats, o jungtis, kaip nurodoma, yra garantuojama, tad sutrikimų atveju situacija sprendžiama paprasčiau.

    „Lufthansa“: daugiau nei 5 600 stočių Vokietijoje su „Deutsche Bahn“

    „Lufthansa“ bilietai „Rail&Fly“ suteikia galimybę pasiekti daugiau nei 5 600 stočių Vokietijoje, pasitelkiant partnerystę su „Deutsche Bahn“. Išskirtinumas tas, kad kelionę traukiniu galima planuoti ne tik tą pačią dieną – ji gali būti ir diena prieš skrydį arba diena po jo, kas patogu, kai skrydžiai vyksta nepatogiu metu.

    Nors partneris yra „Deutsche Bahn“, keliautojai nėra apriboti vien tik konkrečiais „DB“ traukiniais – bilietas gali galioti ir „InterCity“, „EuroCity“ bei „ICE“ maršrutuose, jei kelionė vyksta per „DB“ stotis.

    „Rail&Fly“ galima įsigyti dviem būdais: pridėti prie jau pasirinkto skrydžio skiltyje „papildomos paslaugos“ arba iš karto planuoti kelionę, kaip tikslą nurodant traukinio stotį.

    Bagažą keleiviai perneša patys. Dar viena ypatybė – nereikia būtinai vykti tuo konkrečiu traukiniu, kuris nurodytas užsakyme: bilietas gali galioti bet kuriam tos dienos traukiniui pasirinktu maršrutu.

    „SWISS“: „Air Rail“ jungtys Šveicarijoje ir už jos ribų

    „SWISS“ keleiviai gali užsisakyti „Air Rail“ jungtis į bet kurią „SBB“ stotį Šveicarijoje, keliaudami per Ciuricho ir Ženevos oro uostus. Taip pat įtraukiamos kai kurios stotys prie sienos už šalies ribų, pavyzdžiui, Bregencas Austrijoje ir Miunchenas Vokietijoje.

    Tinklas išplėstas įtraukiant Grindelvaldą ir Jungfrau regioną, kuriame yra Jungfraujoch geležinkelio stotis – aukščiausia Europoje, esanti 3 454 metrų aukštyje.

    Skirtingai nei kai kurių kitų vežėjų atveju, „SWISS“ „Air Rail“ sprendimas yra pilnai integruotas į užsakymo sistemą: tai reiškia vieną registraciją ir vieną įlaipinimo dokumentą visiems kelionės etapams.

    Traukinio bilietas gali galioti dieną prieš išvykimą ir iki vienos dienos po atvykimo. Vis dėlto pabrėžiama, kad ypač kertant sieną reikėtų stengtis vykti būtent tuo reisu, kuris buvo užsakytas.

    Bagažą traukinyje reikia vežtis su savimi tiek atvykstant, tiek išvykstant. Tačiau už papildomą mokestį „SWISS“ siūlo bagažo pervežimo paslaugą Šveicarijoje „AirPortr“, leidžiančią keliauti be lagaminų.

    „KLM“: kelionės grandinė nuo Amsterdamo iki Briuselio

    „KLM“ buvo viena iš pirmųjų Europos oro linijų, pradėjusių siūlyti kombinuotus lėktuvo ir traukinio bilietus. Ji jau daugiau nei 20 metų siūlo susisiekimą su Briuseliu iš Amsterdamo Schiphol oro uosto. Iš pradžių paslauga buvo teikiama per „Thalys“, o dabar – per „Eurostar“. Nurodoma, kad nuo 2001 metų ja pasinaudojo daugiau nei 4,5 mln. keleivių.

    Su tokiu bilietu galima rinktis kelionę į arba iš Briuselio „Brussels-Midi/Zuid“ stoties ar Antverpeno centrinės stoties. Abi stotys gali būti pasirenkamos kaip išvykimo ar atvykimo taškas, o maršrutas apima greitąjį traukinį tarp Belgijos ir Amsterdamo.

    „Brussels-Midi/Zuid“ taip pat yra jungtis ir „Air France“ „Air&Rail“ paslaugai į Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostą. 2024 metų kovą oro linijų grupė pranešė apie atnaujintą poilsio erdvę Briuselyje „Air&Rail“ klientams, kur galima užsiregistruoti, priduoti bagažą ir patogiai laukti kelionės.

    Ar verta rinktis kombinuotą lėktuvo ir traukinio bilietą?

    Dažniausiai vienu užsakymu įsigyti abu kelionės etapus verta vien dėl ramybės: minimos paslaugos paprastai suteikia jungties garantiją, todėl praleidus traukinį ar skrydį dėl vėlavimo, keleivis nelieka „įstrigęs“.

    Kainos nauda priklauso nuo konkretaus pasiūlymo, tačiau fiksuotos traukinio atkarpos kainos modelis (kaip „Lufthansa“ atveju) dažnai suteikia gerą vertę. Turint lojalumo kortelę, kai kuriais atvejais galima kaupti mylias ar taškus ir už traukinio dalį.

    Aplinkosauginiu požiūriu skirtumas gali būti reikšmingas: traukiniai vidutiniškai sukuria apie 40–50 g CO2 vienam keleiviui kilometrui (elektriniai – dar mažiau), o trumpojo nuotolio skrydis – apie 150–200 g. Pasirinkus traukinį vietoje skrydžio 500 km kelionėje, CO2 emisijas galima sumažinti maždaug 70–90 proc.

    Vis dėlto kombinuoti bilietai turi ir ribojimų. Dažniausiai mažėja lankstumas traukinio atkarpoje, ne visos geležinkelių bendrovės įtraukiamos į pasiūlymus, o užsakant per oro linijas gali būti matoma mažiau alternatyvų. Kai kuriems keliautojams nepatogus gali būti ir bagažo pernešimas tarp transporto priemonių.

    Nepaisant to, vieno užsakymo patogumas ir žinojimas, kad sutrikus planams bus suteikta pagalba, daugeliui keliautojų daro lėktuvo ir traukinio derinį patraukliu pasirinkimu.

  • 4 miego sutrikimai, kurių nevalia ignoruoti: gydytojai įspėja apie demencijos riziką

    4 miego sutrikimai, kurių nevalia ignoruoti: gydytojai įspėja apie demencijos riziką

    Miego įpročiai gali turėti didelės įtakos smegenų sveikatai. Todėl tuomet, kai organizmas susiduria su vienu ar keliais lėtiniais miego sutrikimais, tai kartais gali signalizuoti apie rimtesnes problemas, įskaitant demenciją. Apie tai rašo „Huffpost“.

    „Ryšys tarp miego sutrikimų ir demencijos yra svarbi, dinamiška ir sparčiai besivystanti tyrimų sritis. Yra glaudus ryšys tarp miego sutrikimų – ypač lėtojo miego fazės (SWS), dar vadinamos giliuoju miegu, – ir padidėjusios demencijos rizikos. Miego architektūros pokyčiai, ypač sutrumpėjusi lėtojo miego fazė, gali būti ankstyvieji neurodegeneracinių ligų biomarkeriai“, – aiškino Jeilio medicinos mokyklos neurologijos katedros docentas dr. Armanas Fešaraki-Zadė.

    Taip pat žinoma, kad smegenyse veikia glifatinė sistema – miego metu ji padeda pašalinti toksinus. Vienas jų – beta amiloidas, baltymas, kuris demencijai progresuojant linkęs kauptis smegenyse. Dėl to miego sutrikimai, stipriai išbalansuojantys miego ir budrumo ciklą, gali būti ankstyvas perspėjimo ženklas.

    Tuo pat metu prisiminimai smegenyse formuojami trimis etapais: kodavimu, konsolidacija ir atgaminimu.

    „Konsolidaciją didžiąja dalimi palaiko gilusis ir greitųjų akių judesių (REM) miegas – jis stabilizuoja ir integruoja naujai gautą informaciją, įskaitant emocinį kontekstą. Atgaminimas suteikia prieigą prie išsaugotų atminties pėdsakų. Miego sutrikimai, ypač konsolidacijos etapais, gali prisidėti prie ilgalaikio atminties prastėjimo“, – pabrėžė A. Fešaraki-Zadė.

    Demencija veikia ne vien atmintį – ji gali paveikti ir cirkadinį ritmą bei elgesį.

    „Todėl ankstyvosiose ligos stadijose gali sutrikti biologinis laikrodis ir normali miego struktūra“, – aiškino sertifikuotas neurologas dr. Robas Navazas Chanas.

    Straipsnyje išskiriami keturi miego sutrikimai, kurių nereikėtų nuvertinti.

    Sunkios formos nemiga

    Retkarčiais pasitaikanti lengva nemiga paprastai nėra pavojaus signalas, tačiau staiga atsiradusi ar ryškiai sustiprėjusi nemiga turėtų būti įvertinta atidžiau.

    „Sergant Alzheimerio liga dažnai pasitaiko sunkumų užmiegant, dažni prabudimai naktį, elgesio pokyčiai nakties metu ir mieguistumas dieną, nes smegenų tinklai, reguliuojantys miego ir budrumo ciklą, palaipsniui silpsta“, – teigė neurologas Fawadas Mianas.

    Miegas neįprastu metu

    Miego ir budrumo ciklas dar vadinamas cirkadiniu ritmu – jis reguliuoja kasdienį budrumą, energiją ir nuovargį. Sutrikus šiam ritmui, organizmas tarsi praranda sinchronizaciją su aplinka: žmogus daugiau miega dieną, o naktį būna nemiegantis.

    „Šiuos pokyčius dažnai lydi sąmonės sumišimas ir elgesio pokyčiai. Taip nutinka, nes neurodegeneracija paveikia vidinį smegenų laikrodį“, – pažymėjo F. Mianas.

    Žmogus gali daug kartų prabusti naktį, jausti dezorientaciją ar sujaudinimą. Toks reiškinys neretai vadinamas sutemų sindromu – jis dažniau pasireiškia antroje dienos pusėje ir vakare.

    Sapnų „vaidmenų“ atkūrimas miegant

    Pasak neurologo, sapnų „išgyvenimas“ fiziškai gali būti ankstyvas tam tikrų demencijos formų požymis. Miegodamas žmogus gali šaukti, keiktis, mosikuoti rankomis, spardytis ar net iššokti iš lovos.

    „Tai gali prasidėti daug metų iki atminties sutrikimų simptomų, nes smegenų kamieno sritys, kontroliuojančios raumenų paralyžių miego metu, pažeidžiamos anksti“, – pabrėžė F. Mianas.

    Naktinis klaidžiojimas

    Klaidžiojimas po namus naktį, dažnai esant sąmonės sumišimui, taip pat gali būti demencijos požymis.

    „Kai taip nutinka, sutrinka cirkadinis ritmas, kūnas patiria nerimą ar kartais skausmą. Protas naktį gali būti budresnis ir aktyvesnis, o tai lemia miego trūkumą ir nepakankamą smegenų poilsį“, – aiškinama „Huffpost“.

    Pasak R. N. Chano, toks miego sutrikimas gali „sumažinti smegenų gebėjimą naktį pašalinti baltymų apykaitos atliekas, o ilgainiui tai gali prisidėti prie pažintinių funkcijų silpnėjimo“.

    Vis dėlto svarbu prisiminti, kad miego problemos nebūtinai reiškia demenciją.

    „Jei patiriate ilgalaikius arba blogėjančius miego sutrikimus, ypač jei pastebite atminties pokyčius ar sunkumų atliekant kasdienes užduotis, svarbu kreiptis į neurologą. Tačiau jei sutrikęs tik miegas ir nėra kitų simptomų, geriausias sprendimas – pasikonsultuoti su miego specialistu, kad būtų nustatyta problema“, – pataria leidinys.

  • „Chepe Express“ kelionė Meksikoje: 350 km per kanjonus, tiltus ir Rarámuri pasaulį

    „Chepe Express“ kelionė Meksikoje: 350 km per kanjonus, tiltus ir Rarámuri pasaulį

    Kelionė traukiniu „Chepe Express“ – vienas geriausių būdų pažinti Čihuahua – didžiausią Meksikos valstiją, besiribojančią su Jungtinėmis Valstijomis.

    Per maždaug 350 kilometrų ir apie 10 valandų trunkančią kelionę keleiviams atsiveria išskirtinis gamtos spektaklis: vos per kelias valandas maršrutas nusileidžia nuo beveik 2 400 metrų aukščio vėsaus kalnų klimato iki šiltų, beveik dykumą primenančių vietovių, esančių vos 25 metrus virš jūros lygio.

    Traukinys jungia Creel miestelį, esantį Sierra Madre Occidental kalnyno širdyje, su Los Mochis miestu Sinaloa valstijoje, netoli Ramiojo vandenyno. Daugeliui keliautojų būtent Los Mochis tampa kelionės pradžia, tačiau šįkart maršrutas prasideda Divisadero stotelėje – pačiame Vario kanjono (Copper Canyon) centre.

    Natūralus balkonas virš kanjonų

    Divisadero – viena įspūdingiausių vietų, norint suvokti kanjonų sistemos mastą. Čia driekiasi iki šešių kanjonų kompleksas, nusitęsęs maždaug 1 800 kilometrų. Šio regiono dydis stulbina – jis net iki keturių kartų didesnis už Didįjį kanjoną Kolorado valstijoje.

    Be kvapą gniaužiančių panoramų, Divisadero tapo ir nuotykių turizmo centru. Čia veikia Barrancas del Cobre parkas, siūlantis įvairias pramogas: „ZipRider“ – vieną ilgiausių pasaulyje nusileidimų lynu, dar septynių nusileidimo lynų trasą, lynų keltuvus, kabančius maždaug 400 metrų aukštyje virš slėnių, bei via ferrata maršrutus.

    Adrenalino mėgėjams Creel apylinkėse siūlomos kelionės keturračiais po įspūdingą Valle de los Monjes slėnį – unikalų kraštovaizdį, kuriame per milijonus metų erozija suformavo iki 60 metrų aukščio vertikalias uolų kolonas. Dalis jų primena apsisiautusius žmonių siluetus – tarsi procesijoje žygiuojančius vienuolius.

    Rarámuri kultūra – Siera kalnų siela

    Šiuose kalnuose gyvena Rarámuri, arba Tarahumara, tauta – viena ryškiausių Čihuahua valstijos vietinių bendruomenių. Jie garsėja fizine ištverme ir tuo, kad išlaikė su gamta bei tradicijomis glaudžiai susijusį gyvenimo būdą. Tai kaimiškos, savarankiškos bendruomenės, gyvenančios išsisklaidžiusios, namuose su molio, medžio ar akmens stogais.

    Tokia yra ir Azucena, su šeima gyvenanti oloje, iškastoje uoloje. Ji tęsia savo motinos Petros tradiciją – ši mirė prieš trejus metus, sulaukusi 97-erių. Azucena su trimis seserimis ir jų šeimomis kas maždaug pusantrų metų keičiasi, kad galėtų gyventi šioje vietoje.

    Rarámuri buvimas kelionėje jaučiamas nuolat: moterys ir mergaitės dažnai vilki ilgus, ryškių spalvų sijonus. Vietiniai neretai padeda keliautojams – pavyzdžiui, žygių Divisadero apylinkėse metu. Viena iš tokių palydovių – devynerių Felicitas, vedanti takais į skirtingas apžvalgos vietas ir tarsi „pamokoje“ gamtoje primenanti, koks stiprus ryšys jungia Meksiką su jos vietine kultūra.

    Stotelėse Rarámuri siūlo savo rankdarbius, ypač pintus krepšelius – tai vieni populiariausių lauktuvių, kurias keliautojai parsiveža iš šios patirties.

    Traukinyje dominuoja vietinis turizmas – apie 70 proc. keleivių sudaro Meksikos gyventojai. Dar 20 proc. atvyksta iš Šiaurės Amerikos, o likę 10 proc. – iš Azijos ir Europos.

    Kontrastų kupina kelionė

    Vokietė Katya Dittmar, kilusi iš Bavarijos ir Meksikoje gyvenanti jau 15 metų, teigia, kad kelionė ją sužavėjo:

    „Tai įspūdinga patirtis – kraštovaizdžiai atrodo lyg iš filmo“, – sako ji.

    Ispanė Laura García pabrėžia, kad labiausiai stebina greitai besikeičiantys vaizdai:

    „Europoje nėra nieko panašaus, kur per tokį trumpą laiką kraštovaizdis keistųsi tiek kartų“, – teigia ji.

    Jos vyras Uri Gil pritaria:

    „Didžiausią įspūdį paliko kontrastai – nieko panašaus anksčiau nebuvau matęs“, – sako jis.

    Traukinio vadovo pavaduotojas Mauricio Navarro kelionės išskirtinumą apibūdina taip:

    „Skirtumas nuo kitų traukinių tas, kad siūlome unikalų maršrutą su ryškiais aukščio pokyčiais. Tai kelionė, labai glaudžiai susijusi su tikrąja Meksika ir jos vietine kultūra“, – sako M. Navarro.

    Inžinerija ir prabanga ant bėgių

    „Chepe Express“ maršrute įveikia 86 tunelius ir kerta 37 tiltus, o aukščiausias jų siekia 105 metrus. Traukinys turi tris klases – pirmąją, verslo ir turistinę – ir siūlo komfortą, būdingą prabangioms kelionėms. Pirmosios klasės keleiviai gali lankytis atviroje panoraminėje zonoje su baru, kur kraštovaizdžiu mėgaujamasi skambant muzikai. Taip pat yra 360 laipsnių apžvalgos valgomojo kupolas, iš kurio atsiveria įspūdingi vaizdai.

    Ispanų fotografas Ignacio Izquierdo „Chepe Express“ keliauja jau antrą kartą ir teigia, kad ši patirtis jam dar įspūdingesnė nei pirmoji:

    „Traukinys yra būtinas, jei nori pažinti autentišką Meksiką, kurios dalis yra Čihuahua. Jis kerta skirtingas ekosistemas: pradedi kalnų viršūnėse, paskui pereini į subtropinį klimatą ir galiausiai pasieki dykumas – tai labai praturtina kelionę“, – sako jis.

    Dalis keliautojų pasirenka išlipti El Fuerte miestelyje, turinčiame „Pueblo Mágico“ statusą. Jis išsiskiria kolonijiniu paveldu, geru viešbučių pasirinkimu ir patogia vieta dėl susisiekimo su Los Mochis.

    Kelionė baigiasi Los Mochis – pakrantės mieste, laikomame vartais į Ramųjį vandenyną. Iš čia dalis keliautojų tęsia atostogas prie jūros, taip pratęsdami patirtį, kuri gerokai pranoksta paprastą važiavimą traukiniu.

    „Chepe Express“ – ne vien kelionė bėgiais. Tai maršrutas per šiaurinės Meksikos gamtos, kultūros ir žmonių įvairovę. Kelionė, kertanti kalnus ir tarpeklius, bet kartu ir istorijas, tradicijas bei gyvenimo būdus, išlikusius nepaisant laiko.

  • Magnetinės audros balandžio 14-ąją: mokslininkai pasakė, ko tikėtis iš Saulės

    Magnetinės audros balandžio 14-ąją: mokslininkai pasakė, ko tikėtis iš Saulės

    Pastarosiomis dienomis geomagnetinė situacija stabilizavosi. Paskutinį kartą magnetinė audra buvo fiksuota balandžio 11 dieną, o nuo tada Žemę veikiantys rodikliai grįžo į įprastą lygį.

    Kaip praneša Britanijos geologijos tarnyba, šiandien Saulės vėjo greitis turėtų būti šiek tiek padidėjęs, tačiau iki magnetinės audros stiprumo nepasieks.

    „Palaipsniui Saulės vėjo greitis sumažės iki foninio lygio, o geomagnetinis aktyvumas visą prognozuojamą laikotarpį išliks ramus“, – teigia mokslininkai.

    Pagal pateikiamas prognozes, balandžio 14–16 dienomis naujų magnetinių audrų kol kas nenumatoma.

    Tuo pačiu mokslininkai priartėjo prie magnetinių audrų kilmės paaiškinimo – tyrimai rodo, kad jų šaltinis slypi Saulės viduje. Nustatyta, jog vadinamasis „magnetinis variklis“, sukeliantis žybsnius ir plazmos išmetimus, yra maždaug 200 tūkst. kilometrų gylyje – tachoklinoje, pereinamojoje zonoje tarp vidinių Saulės sluoksnių.

    Būtent šioje srityje formuojasi itin stiprūs magnetiniai laukai, kurie vėliau pasireiškia Saulės paviršiuje dėmėmis ir audromis, galinčiomis daryti įtaką ir Žemei. Ilgą laiką mokslininkai diskutavo, kur tiksliai gimsta šie laukai, tačiau nauji duomenys patvirtino svarbų giliųjų procesų vaidmenį.

    Taip pat nustatyta, kad pokyčiai Saulės viduje iki paviršiaus „ateina“ per kelerius metus. Tai reiškia, kad stebint vidinius procesus ateityje gali atsirasti galimybė iš anksto tiksliau prognozuoti Saulės aktyvumo ciklus.

  • Kas nutiks organizmui kasdien valgant baltą duoną: 3 dietologų įžvalgos

    Kas nutiks organizmui kasdien valgant baltą duoną: 3 dietologų įžvalgos

    Vieni žmonės baltą duoną valgo kasdien, o kiti jos atsisako ir renkasi viso grūdo produktus. Jei dažnai jaučiate stiprų norą suvalgyti baltos duonos, gali kilti klausimas, kaip toks įprotis veikia sveikatą, rašo „Real Simple“.

    Leidinys pažymi, kad nemažai žmonių baltą duoną valgo kasdien, nors neretai girdima, jog tai esą nesveika. Tuo pačiu yra ir tokių, kurie ją visiškai išbraukė iš mitybos ir pirmenybę teikia viso grūdo gaminiams.

    Todėl „Real Simple“ paprašė dietologų paaiškinti, kas iš tiesų vyksta organizme, kai balta duona valgoma kasdien. Pasak specialistų, prieš vertinant, ar balta duona naudinga, verta įsigilinti į jos maistinę sudėtį ir svarbiausia – į bendrą mitybos kontekstą.

    Dietologė Valerie Cullen pabrėžė, kad balta duona įgijo prastą reputaciją, tačiau dažnai ji tiesiog neteisingai suprantama.

    „Balta duona įgijo tokią blogą reputaciją, bet, mano nuomone, ji tiesiog dažnai neteisingai suprantama, ypač vakarietiškoje mitybos kultūroje. „Balti“ grūdai – ar tai būtų duona, ar ryžiai – reiškia tik tai, kad miltai ar grūdai buvo rafinuoti, pašalinant sėlenų ir gemalo sluoksnius. Dėl to šie produktai turi mažiau skaidulų, vitaminų ir mineralų nei viso grūdo analogai“, – aiškino V. Cullen.

    Ji pridūrė, kad tai nereiškia, jog tokie produktai automatiškai yra kenksmingi ar visai neturi maistinės vertės. Anot dietologės, tam tikrose situacijose, kai organizmui reikia greitai gauti energijos, balta duona gali būti netgi naudinga.

    „Balti grūdai įsisavinami greičiau nei produktai, turintys daug skaidulų, todėl balta duona yra puikus pasirinkimas, kai reikia greito energijos antplūdžio – pavyzdžiui, prieš ilgą bėgimą ar šokių treniruotę. Ne veltui klasikiniai deriniai, tokie kaip skrudinta duona su žemės riešutų sviestu ar su bananu, yra įprasti sportinėje mityboje“, – teigė V. Cullen.

    Vis dėlto dietologė Coco Pierrel atkreipė dėmesį į pramoniniu būdu gaminamos baltos duonos ypatybes. Pasak jos, prekyboje dažniausiai parduodama balta duona gaminama iš rafinuotų miltų, iš kurių pašalinamos skaidulos ir dalis maistinių medžiagų, kad produktas ilgiau išliktų šviežias.

    „Įprasta parduotuvėse parduodama balta duona gaminama iš rafinuotų miltų, kuriuose beveik nelieka skaidulų ir maistinių medžiagų, kad ji galėtų išsilaikyti kelias savaites. Skaidulų trūkumas reiškia, kad ji suvirškinama beveik akimirksniu – greitai pakelia cukraus kiekį kraujyje ir taip pat greitai jį sumažina. Tai pasireiškia energijos kritimu, potraukiu užkandžiauti ir alkio sugrįžimu gerokai anksčiau, nei turėtų“, – aiškino C. Pierrel.

    Tuo metu dietologė Michelle Michelis pabrėžė, kad žmonių organizmų reakcijos į baltą duoną gali skirtis. Ji nurodė, jog tyrimai rodo individualius skirtumus, susijusius su cukraus kiekio kraujyje svyravimais.

    „Daugeliui sveikų žmonių toks šuolis yra laikinas ir neturi didelės reikšmės“, – teigė M. Michelis.

    Vis dėlto, pasak C. Pierrel, jei balta duona tampa kasdieniu įpročiu, o mityboje trūksta baltymų ir sveikųjų riebalų, galinčių subalansuoti valgiaraštį, ilgainiui gali didėti rizikos sveikatai.

    „Kai rafinuoti angliavandeniai tampa kasdieniu įpročiu be baltymų ir sveikųjų riebalų, kurie subalansuotų racioną, cukraus kiekio kraujyje šuoliai ir kritimai tampa lėtiniai. Tai gali skatinti riebalų kaupimąsi, silpną uždegimą ir nuolatinį alkio jausmą, kuris iki galo taip ir nepraeina“, – sakė dietologė.

    M. Michelis pridūrė, kad visai kita situacija, kai balta duona valgoma kaip įvairios, skaidulomis turtingos mitybos dalis. Tokiu atveju bendras racionas gali sušvelninti galimus nepageidaujamus cukraus kiekio kraujyje svyravimus.

    Taip pat straipsnyje pažymima, kad žmonėms, sergantiems dirgliosios žarnos sindromu ar uždegiminėmis žarnyno ligomis, balta duona kartais gali būti palankesnis pasirinkimas, nes ji lengviau virškinama.

    V. Cullen teigimu, sergant Krono liga ar opiniu kolitu, lengvai virškinama, mažai skaidulų turinti balta duona paūmėjimų metu netgi gali būti rekomenduojama.

  • ES pilietybės bumas: kas dalija daugiausia pasų, o kur imigrantai pilietybę gauna greičiausiai?

    ES pilietybės bumas: kas dalija daugiausia pasų, o kur imigrantai pilietybę gauna greičiausiai?

    Per pastarąjį dešimtmetį Europos Sąjungoje pilietybę gavusių migrantų skaičius smarkiai išaugo.

    Remiantis „Eurostat“ duomenimis, 2014 m. ES šalys išdavė apie 762 tūkst. pasų, o 2024 m. šis skaičius pasiekė 1,2 mln. Tai reiškia 54 proc. augimą per 10 metų ir beveik 12 proc. daugiau nei 2023 m.

    Didžioji dalis naujų piliečių (88 proc.) – ne ES valstybių piliečiai. Dar beveik 11 proc. pilietybę įgijo persikėlę iš kitos iš 27 ES valstybių narių.

    Pasų skaičius ir natūralizacijos rodiklis: kur skirtumai didžiausi?

    Vertinant vien pagal suteiktų pilietybių skaičių, ryškiai pirmauja Vokietija: 2024 m. ji suteikė beveik 300 tūkst. pilietybių – tai sudaro maždaug ketvirtadalį viso ES skaičiaus. Antroje vietoje – Ispanija su maždaug 250 tūkst., trečia – Italija su 217 tūkst.

    Tačiau natūralizacijos rodikliai (kiek pilietybių suteikiama 100 ne piliečių gyventojų) atskleidžia kitą paveikslą. Aukščiausią natūralizacijos rodiklį ES fiksuoja Švedija – 7,5 pilietybės 100 ne piliečių gyventojų. Toliau rikiuojasi Italija su 4,1, o po jos – Ispanija ir Nyderlandai (po 3,9).

    Mažiausi natūralizacijos rodikliai ES buvo Lietuvoje, Bulgarijoje ir Estijoje.

    Kokių šalių piliečiai dažniausiai gauna ES pasus?

    2024 m. daugiausia naujų ES pasų gavo Sirijos piliečiai – daugiau nei 110 tūkst. Antroje vietoje buvo Maroko piliečiai (97 tūkst.), trečioje – Albanijos (48 tūkst.). Turkijos piliečiai sudarė kiek daugiau nei 40 tūkst.

    Penktoje vietoje atsidūrė Rumunijos piliečiai – tai didžiausia gavėjų grupė iš ES šalies, jų buvo apie 40 tūkst. Toliau sekė Venesuelos, Ukrainos, Indijos, Rusijos ir Brazilijos piliečiai.

    Kaip įgyjamas ES pasas: bendros taisyklės ir išimtys

    Vieno universalaus kelio į ES pilietybę nėra – kiekviena valstybė taiko savo taisykles. Vis dėlto dažniausiai minimali gyvenimo šalyje trukmė siekia apie penkerius metus, nors skirtumai tarp valstybių yra dideli.

    Pavyzdžiui, Ispanijoje daugeliu atvejų pilietybės prašymui reikia 10 metų gyvenimo šalyje. Tačiau kai kurių Lotynų Amerikos šalių piliečiams, įskaitant Argentinos, Meksikos, Brazilijos ir Kosta Rikos, laukimo terminas sutrumpėja iki dvejų metų. Toks pats palengvinimas taikomas ir Portugalijos, Andoros, Filipinų bei Pusiaujo Gvinėjos piliečiams.

    Švedijoje taip pat yra geografinė išimtis: kitų Šiaurės šalių piliečiams pakanka dvejų metų nepertraukiamo gyvenimo, kai tuo tarpu daugumai kitų asmenų taikomas įprastas penkerių metų terminas.

    Kur pilietybę galima gauti greičiausiai?

    Lenkija siūlo galimybę pilietybės siekti po trejų metų nepertraukiamo gyvenimo šalyje, jei pareiškėjas turi stabilias pajamas.

    Maltoje terminas gali būti dar trumpesnis – iki maždaug 14 mėnesių, tačiau tai taikoma tik investuojantiems ne mažiau kaip 600 tūkst. eurų į šalies ekonomiką. Daugumai pareiškėjų Maltoje įprastas natūralizacijos laikotarpis vis tiek siekia apie penkerius metus.

    Vokietijoje taisyklės pastaruoju metu sugriežtėjo: 2025 m. spalį buvo panaikinta greitesnė schema aukštos kvalifikacijos specialistams. Dabar standartinis reikalavimas – penkeri gyvenimo metai, tačiau pareiškėjai taip pat turi atitikti papildomas sąlygas, įskaitant vokiečių kalbos B1 lygį, pilietybės testą ir finansinio stabilumo įrodymą.

    Jungtinėje Karalystėje taikoma panaši sistema: būtina šalyje gyventi mažiausiai penkerius metus, nors svarstoma terminą didinti iki 10 metų. Taip pat reikia išlaikyti testą apie šalies istoriją, kultūrą, valdžios ir teisės sistemą, įrodyti anglų kalbos mokėjimą bei neturėti nesenų ar sunkių teistumų.

    Nors Italija turi vieną didžiausių natūralizacijos rodiklių ES, kelias į pilietybę čia gali būti ilgas: ne ES piliečiams dažniausiai reikia laukti 10 metų, o ES piliečiai kreiptis gali po ketverių metų. Be to, prašymo nagrinėjimas gali trukti iki 24 mėnesių, o kai kuriais atvejais – iki 36 mėnesių.

  • Kardiologai atskleidė, po kiek savaičių vaikščiojimo širdis pradeda dirbti geriau

    Kardiologai atskleidė, po kiek savaičių vaikščiojimo širdis pradeda dirbti geriau

    Įprotis daug vaikščioti gali tapti vienu veiksmingiausių būdų pasirūpinti širdies sveikata. Pasak gydytojo, medicinos mokslų daktaro, Amerikos kardiologų asociacijos nario Abido Husseino, reguliarus ėjimas pėsčiomis dažnai duoda daugiau naudos nei intensyvios intervalinės treniruotės, sudėtingos dietos ar trumpalaikiai „susigriebimai“ rūpintis savimi.

    Moksliniai tyrimai rodo, kad nuolatinis vaikščiojimas siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Vis dėlto daugeliui kyla klausimas – kiek laiko reikia vaikščioti, kad būtų juntamas teigiamas poveikis?

    A. Husseinas paaiškina, jog vaikščiojimas yra vienas efektyviausių širdies stiprinimo būdų, nes gerina kraujotaką, padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir kraujospūdį, o tuo pačiu neperkrauna organizmo.

    „Tai – prieinamiausia fizinio aktyvumo forma, kuria gali užsiimti dauguma mūsų“, – pabrėžia jis.

    Kardiologas, medicinos mokslų daktaras Johnas Conte priduria, kad geriausių rezultatų pasiekiama tuomet, kai vaikščiojama reguliariai. Jo teigimu, ėjimas padeda palaikyti sveiką arterinį kraujospūdį, gerina kraujagyslių būklę ir mažina širdžiai tenkantį krūvį.

    „Laikui bėgant tai taip pat stiprina širdies raumenį, todėl jis gali dirbti efektyviau“, – sako J. Conte.

    Be to, gydytojas atkreipia dėmesį, kad reguliarūs pasivaikščiojimai, kaip įrodyta tyrimuose, gerina cholesterolio rodiklius: didina „gerojo“ DTL cholesterolio kiekį ir mažina „blogojo“ MTL cholesterolio lygį. Taip pat mažėja streso hormonų, tokių kaip kortizolis, kiekis, o tai gali būti svarbu, nes stresas kartais prisideda prie širdies ritmo sutrikimų.

    Kalbėdami apie tai, kiek ir kaip dažnai reikėtų vaikščioti, abu specialistai remiasi Amerikos širdies asociacijos fizinio aktyvumo rekomendacijomis: suaugusiesiems patariama per savaitę skirti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai. Tai būtų maždaug 20 minučių ėjimo kasdien.

    „Vaikščiojimas nebūtinai turi būti ilgas ar varginantis“, – aiškina A. Husseinas. Jis siūlo kaip gerą tikslą rinktis apie 30 minučių ėjimo daugumą savaitės dienų, tokiu tempu, kai juntamas lengvas dusulys, tačiau vis dar išlieka komfortas.

    J. Conte pabrėžia, kad svarbiausia – nuoseklumas ir realistiškas planas, kurio galima laikytis ilgą laiką. Vienas paprastų būdų įtraukti vaikščiojimą į kasdienybę – išeiti pasivaikščioti po vakarienės.

    O kada galima tikėtis apčiuopiamų pokyčių? Abu gydytojai teigia, kad dauguma žmonių skirtumą savo savijautoje pastebi jau po dviejų–trijų savaičių reguliaraus vaikščiojimo.

    „Maždaug per dvi savaites žmonės, kurie reguliariai vaikšto, dažnai pastebi geresnį miegą, daugiau energijos ir bendrą savijautos pagerėjimą“, – sako J. Conte.

    Specialistai primena, kad svarbiausia pradėti nuo įveikiamo tempo ir palaipsniui didinti krūvį – tuomet naujas įprotis tampa tvarus, o nauda širdžiai kaupiasi ilgainiui.

  • Pamiršta košė, kurią daugelis nuvertina: joje geležies daugiau nei jautienoje

    Pamiršta košė, kurią daugelis nuvertina: joje geležies daugiau nei jautienoje

    Dietologai vis dažniau šią kruopą iškelia į pirmą vietą savo rekomendacijose.

    Šimtmečius košė buvo vienas pagrindinių produktų kasdienėje mityboje. Tačiau išpopuliarėjus makaronams, ryžiams ir bulvėms, ji pamažu pasitraukė į antrą planą. Vis dėlto ši kruopa laikoma viena naudingiausių.

    Kalbama apie soras – kruopas, gaminamas iš lukštentų sorų grūdų. Soros yra viena seniausių pasaulyje auginamų javų kultūrų.

    Teigiama, kad soros gali augti net nederlingose dirvose, joms reikia mažai vandens, o subręsta greičiau nei kviečiai ar ryžiai. Dėl to jos laikomos vienu ekologiškesnių grūdinių augalų. Tačiau dietologams svarbus ir jų maistinių medžiagų profilis, todėl soros vis dažniau minimos kaip ypač vertinga kruopa.

    Skaičiuojama, kad 100 gramų sausų sorų yra apie 3 miligramus geležies, todėl viena porcija paruoštos košės gali padengti maždaug 20–25 proc. paros poreikio. Palyginimui, 100 gramų jautienos suteikia apie 2,5 miligramo geležies.

    „Taigi sorose geležies yra daugiau nei mėsoje, o augalinės kilmės geležies įsisavinimą galima lengvai padidinti įtraukus vitaminą C, pavyzdžiui, citrinų sultis ar saują vaisių“, – rašoma publikacijoje.

    Soros taip pat laikomos vienu geriausių natūralių magnio šaltinių: 100 gramų kruopų jo yra apie 140 miligramų. Tai reiškia, kad sorų košė gali būti naudinga nervų sistemai, raumenims ir širdžiai. Be to, joje yra B grupės vitaminų – B1, B3 ir B6 – svarbių energijos apykaitai ir tam, kaip efektyviai organizmas maistą paverčia energija. Taip pat sorose gausu kalio, fosforo, cinko ir vario.

    Soros nuo daugelio kitų grūdinių produktų skiriasi tuo, kad neturi glitimo. Dėl to žmonės, sergantys celiakija ar netoleruojantys glitimo, taip pat tie, kurie vengia kviečių, gali jas valgyti be didesnių rūpesčių.

    „Jos pasižymi ir šarmine rezistencija – padeda reguliuoti organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, priešingai nei dauguma rūgštinančių grūdinių produktų. Be to, soros lengvai virškinamos ir turi šildantį poveikį, todėl tradicinė kinų medicina jas rekomendavo nusilpusiems žmonėms, sveikstantiems ir moterims po gimdymo“, – teigiama publikacijoje.

    Sorų košė išverda maždaug per 15 minučių, o ją galima praturtinti įvairiais produktais pagal sezoną ir asmeninius skonius.

    Skonio variacijų suteikia skirtingi priedai: košę galima valgyti su tarkuotu obuoliu ir razinomis, su avietėmis ir žemės riešutų sviestu, su kriauše ir kardamonu, su mango ir kokosų drožlėmis ar net su šokoladu. Dėl gana neutralaus skonio soros dera su daugeliu ingredientų.

    Taip pat pažymima, kad dalis populiarių pusryčių, pavyzdžiui, dribsniai su pienu ar saldi avižinė košė su medumi, suteikia trumpalaikį energijos pliūpsnį, po kurio neretai seka staigus nuovargis. Sorų poveikis, anot publikacijos, yra kitoks.

    Pirma, soros turi vidutinį glikemijos indeksą – maždaug 50–55. Tai reiškia, kad gliukozė išsiskiria palaipsniui, be ryškių šuolių ir kritimų. Įdėjus riešutų ar pieno, patiekalo glikemijos indeksas gali dar labiau sumažėti, o energija išlieka stabilesnė 3–4 valandas.

    Antra, B grupės vitaminai sorose tiesiogiai dalyvauja energijos gamyboje ląstelių lygmeniu. Vitaminas B1 (tiaminas) reikalingas angliavandenių apykaitai, vitaminas B3 (niacinas) palaiko energijos apykaitą mitochondrijose, o vitaminas B6 svarbus neuromediatorių, tokių kaip serotoninas ir dopaminas, gamybai, susijusiai su nuotaika ir motyvacija.

    Trečia, sorose esantis magnis gali padėti išvengti lėtinio nuovargio, dėmesio koncentracijos sunkumų, raumenų mėšlungio ir miego problemų. Reguliarus sorų pasirinkimas pusryčiams įvardijamas kaip natūralus būdas papildyti magnio atsargas.

    Ketvirta, soros gali būti naudingos kaip geležies stokos anemijos profilaktikos dalis. Pagrindiniai šios būklės simptomai – nuovargis, blyškumas, galvos svaigimas ir silpnumas. Didesnėje rizikos grupėje dažnai atsiduria vaisingo amžiaus moterys, vegetarai ir vyresnio amžiaus žmonės. Sorų košė su vitamino C turinčiais vaisiais gali padėti ne tik gauti geležies, bet ir pagerinti jos įsisavinimą.

    Apibendrinant teigiama, kad soros turi nemažai privalumų: jos nebrangios, greitai paruošiamos, lengvai virškinamos, neturi glitimo ir yra turtingos maistinėmis medžiagomis, kurių dažnai pritrūksta kasdienėje mityboje.

    Vis dėlto atkreipiamas dėmesys, kad kai kuriems žmonėms nereikėtų vartoti per daug sorų košės. Nurodoma, jog ji yra reikšmingas angliavandenių šaltinis, todėl gali pastebimai veikti gliukozės kiekį kraujyje. Rekomenduojama košę derinti su baltymais ir riebalais – pavyzdžiui, kiaušiniais, žuvimi, raugintais pieno produktais ar riešutais, nes tai gali sulėtinti cukraus kiekio didėjimą po valgio.

  • Lenkija skelbia stulbinantį pokytį pasienyje su Baltarusija: bandymų kirsti – 96 proc. mažiau

    Lenkija skelbia stulbinantį pokytį pasienyje su Baltarusija: bandymų kirsti – 96 proc. mažiau

    Lenkijos vyriausybė pranešė apie ryškų nelegalių bandymų kirsti sieną su Baltarusija sumažėjimą. Pasak valdžios, tai – nuoseklios migracijos politikos ir sustiprintos tarnybų veiklos rezultatas.

    Vidaus reikalų ir administracijos ministerijos duomenimis, 2026 metų pirmąjį ketvirtį užfiksuoti 158 bandymai nelegaliai kirsti sieną. Palyginimui, tuo pačiu laikotarpiu 2022 metais jų buvo 3 306. Tai reiškia beveik 96 proc. mažėjimą.

    Ministerija teigia, kad situacija pagerėjo dėl kryptingos vyriausybės politikos ir didesnių investicijų į valstybės sienos apsaugą. Pabrėžiama, jog svarbų vaidmenį kasdien užtikrinant rytinės sienos saugumą atlieka pasieniečiai.

    Pranešime taip pat akcentuojama įvestų teisinių priemonių reikšmė, tarp jų – laikinas teisės prašyti prieglobsčio sustabdymas. Valdžios teigimu, anksčiau šiuo mechanizmu piktnaudžiaudavo asmenys, siekę į Lenkiją patekti neteisėtai.

    Siena su Baltarusija ir toliau griežtai saugoma

    Nors migracinis spaudimas, anot valdžios, akivaizdžiai sumažėjo, papildomų saugumo priemonių atsisakyti neketinama. Toliau investuojama į pasienio infrastruktūrą prie Baltarusijos sienos, taip pat išlieka laikinos kontrolės priemonės pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

    „Migracija yra kontroliuojama, tačiau budrumo neprarandame“, – nurodė Vidaus reikalų ir administracijos ministerija, pridurdama, kad gyventojų saugumas išlieka vienu svarbiausių valstybės prioritetų.

    Nuo 2022 metų pasienyje su Baltarusija įrengtas fizinis barjeras – 5,5 metro aukščio tvora, kurios viršuje – spygliuota viela. Siena taip pat stebima kameromis ir kitomis elektroninėmis priemonėmis. Vis dėlto pastaraisiais metais ne kartą fiksuoti agresyvūs bandymai ją įveikti migrantų grupėms, o 2024 metų birželio 6 dieną per susirėmimus pasienyje buvo mirtinai sužalotas Lenkijos karys.

    Pasieniečiai taip pat ne kartą skelbė aptikę tunelius po siena, kuriais migrantai mėgino patekti į Lenkiją ir Europos Sąjungą.