CP v2

Blog

  • Panevėžys skelbia derybas: superka 7 vieno kambario butus – štai kokių neims

    Panevėžio miesto savivaldybė perka 7 vieno kambario butus Panevėžio mieste.

    Perkančioji organizacija – Panevėžio miesto savivaldybės administracija (kodas 288724610), adresas Laisvės a. 20, LT-35200 Panevėžys, tel. (+370 45) 555 001.

    Pirkimo objektas – 7 vieno kambario butai, kurių naudingasis plotas ne didesnis kaip 40 kv. m. Butai turi būti daugiabučiuose namuose su veikiančiomis inžinerinėmis sistemomis: šalto ir karšto vandens tiekimu, nuotekomis, šildymu, dujomis ir elektra.

    Tačiau savivaldybė nurodo, kad kai kurie butai nebus perkami. Nepriimami pasiūlymai dėl butų mediniuose ar karkasiniuose namuose, taip pat dėl būstų su bendrojo naudojimo patalpomis (bendra virtuve, tualetu, dušo patalpa) ar esančių bendrabučio tipo pastatuose. Taip pat netiks objektai, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip bendrabučiai arba bendrabučiai su prekybos, maitinimo ir paslaugų patalpomis, ir (ar) kurių pagrindinė naudojimo paskirtis nustatyta kaip gyvenamoji (įvairioms socialinėms grupėms).

    Be to, nebus perkami butai buvusiuose bendrabučiuose ar bendrabučio tipo namuose, įskaitant pastatus: Aukštaičių g. 66 ir 68, Marijonų g. 29, Ramygalos g. 57 ir 67, Smėlynės g. 73, Vilties g. 47. Taip pat atmetami pasiūlymai dėl butų, esančių teritorijose, kurios Panevėžio miesto bendrajame plane patenka į pramoninės ir sandėliavimo zonas.

    Dar viena svarbi sąlyga – butai nebus perkami, jei kadastro duomenų byloje pateikti duomenys neatitinka faktinės situacijos, pavyzdžiui, jei atlikti pakeitimai bute ar rūsyje (jeigu jis priklauso) nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

    Pirkimo būdas – skelbiamos derybos. Pirkimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036 patvirtintu tvarkos aprašu, reglamentuojančiu žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimą ar nuomą bei teisių į šiuos daiktus įsigijimą.

    Pasiūlymai ir reikiami dokumentai pateikiami užklijuotuose vokuose Panevėžio miesto savivaldybės administracijos priimamajame (Laisvės a. 20, Panevėžys, įėjimas iš Vilniaus g.), 5-ojoje darbo vietoje, darbo dienomis ir darbo valandomis, arba siunčiami paštu. Pasiūlymai turi būti parengti lietuvių kalba.

    Pasiūlymų pateikimo terminas – iki 2026 m. balandžio 22 d. 12 val.

    Komisijos posėdis, kuriame bus atplėšiami vokai su pasiūlymais, vyks 2026 m. balandžio 22 d. 13 val. Savivaldybės administracijos priimamojo 104 kabinete (Laisvės a. 20, Panevėžys).

    Informacija teikiama telefonu (0 45) 501 332.

    Komunikacijos skyrius

  • Vilniaus rajono skaičiai kelia nerimą: mirčių daugiau nei gimimų, meras įvardijo prioritetus

    Vilniaus rajono skaičiai kelia nerimą: mirčių daugiau nei gimimų, meras įvardijo prioritetus

    Vilniaus rajono savivaldybė pristatė 2026 metų pirmojo ketvirčio demografinių rodiklių apžvalgą. Naujausi duomenys rodo, kad gimstamumas rajone išlieka kiek aukštesnis nei šalies vidurkis, o kiti pagrindiniai rodikliai iš esmės atspindi bendras Lietuvos tendencijas. 2026 m. sausio–kovo mėnesiais Vilniaus rajone įregistruoti 248 gimimai, 45 santuokos, 22 ištuokos ir 358 mirtys.

    Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pabrėžia, kad skaičiai aiškiai parodo pagrindinį iššūkį – visuomenės senėjimą ir su tuo susijusį natūralų gyventojų mažėjimą.

    „Mūsų prioritetas yra sveikatos priežiūros paslaugų stiprinimas bei aktyvi prevencija – nuo ankstyvos ligų diagnostikos, sveikos gyvensenos skatinimo iki prieinamos ir kokybiškos pirminės sveikatos priežiūros užtikrinimo visose rajono seniūnijose. Ypatingą dėmesį skiriame vyresnio amžiaus gyventojų sveikatai, nes būtent ši grupė sudaro didžiausią mirtingumo dalį. Kartu nuosekliai investuojame į šeimų gerovę, švietimą ir bendruomenių stiprinimą, nes tik kompleksiškas požiūris leidžia ilgalaikėje perspektyvoje gerinti demografinę situaciją“, – sako meras R. Duchnevič.

    Nors natūrali gyventojų kaita, kaip ir visoje Lietuvoje, išlieka neigiama, Vilniaus rajone situacija vertinama kaip artima šalies vidurkiui.

    Per 2026 m. pirmąjį ketvirtį rajone užregistruoti 248 naujagimiai. Gimstamumo rodiklis Vilniaus rajone siekia apie 9–10 gimimų 1 000 gyventojų, kai Lietuvos vidurkis – apie 7–8 gimimai 1 000 gyventojų. Vis dėlto gimimų skaičius neatsveria mirčių.

    Per tą patį laikotarpį įregistruotos 358 mirtys, todėl natūrali gyventojų kaita tapo neigiama – gyventojų skaičius sumažėjo maždaug 110 asmenų. Kaip ir visos šalies mastu, rajone didesnis vyrų mirtingumas: vyrai sudaro 52,2 proc. visų mirčių, moterys – 47,8 proc.

    Didžioji dalis mirusiųjų (73,7 proc.) buvo 65 metų ir vyresni, o tai atspindi visuomenės senėjimo tendencijas. Pagrindine mirties priežastimi išlieka kraujotakos sistemos ligos, sudarančios apie 50 proc. visų mirčių. Antroje vietoje – onkologinės ligos (apie 16 proc.).

    Šeimos kūrimo ir ištuokų rodikliai Vilniaus rajone taip pat panašūs į bendras šalies tendencijas. Per 2026 m. pirmąjį ketvirtį rajone sudarytos 45 santuokos ir įregistruotos 22 ištuokos.

    Siekdama mažinti neigiamas demografines tendencijas ir stiprinti gyventojų sveikatą, savivaldybė kartu su „Vilniaus rajono poliklinika“, „Nemenčinės poliklinika“ ir „Vilniaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras“ nuosekliai įgyvendina prevencines priemones. Tarp jų – sveikos gyvensenos skatinimas, visuomenės sveikatos stiprinimo programos, profilaktinių patikrų ir ankstyvos diagnostikos iniciatyvos, vakcinacijos prieinamumo didinimas, sveikatos ir fizinio aktyvumo projektai, pritaikyti vyresnio amžiaus žmonių poreikiams.

    Taip pat dėmesys skiriamas šeimos politikos priemonėms ir socialinei aplinkai, palankiai vaikų auginimui. Savivaldybė gerina ugdymo prieinamumą, modernizuoja švietimo infrastruktūrą, kuria saugesnę ir šiuolaikišką mokymosi aplinką bei plečia švietimo įstaigų tinklą.

    Skelbiama, kad nuoseklios priemonės turėtų sudaryti pagrindą tvaresnei Vilniaus rajono raidai, mažinti demografinių iššūkių poveikį ir gerinti gyventojų gyvenimo kokybę.

  • Panevėžys ieško darbdavių: vasarą jaunimui siūlo darbą, o įmonėms – solidžias kompensacijas

    Panevėžio miesto savivaldybė pradeda 2026 metų jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą. Miesto darbdaviai kviečiami aktyviai įsitraukti – iki gegužės 22 dienos dalyvauti apklausoje ir pateikti informaciją apie galimybes vasarą įdarbinti jaunus žmones.

    Programa skirta padėti jaunimui įgyti pirmosios darbo patirties, sustiprinti profesinius įgūdžius ir lengviau žengti į darbo rinką. Kasmet įgyvendinama iniciatyva skatina vasaros atostogas išnaudoti prasmingai: rinktis sezoninį darbą, pažinti darbo aplinką, įgyti praktinių įgūdžių ir kryptingiau planuoti profesinę ateitį.

    Taip pat siekiama išlaikyti ryšį su kituose miestuose studijuojančiu Panevėžio jaunimu, kviečiant vasarai sugrįžti dirbti į gimtąjį miestą. Kartu programa skatina aktyviau integruotis į darbo rinką ir tuos jaunuolius, kurie šiuo metu nei dirba, nei mokosi.

    Programoje gali dalyvauti 14–29 metų jaunimas, deklaravęs gyvenamąją vietą Panevėžio miesto savivaldybėje arba besimokantis Panevėžio miesto bendrojo ugdymo mokyklose. Darbdaviais kviečiamos tapti tik Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje veiklą vykdančios įmonės ir įstaigos.

    Didelis dėmesys skiriamas socialiai atsakingam įdarbinimui: prioritetas teikiamas nepilnamečių įdarbinimui, jaunimo su negalia įtraukimui į darbo rinką bei jaunuolių įdarbinimui apdirbamosios gamybos įmonėse. Taip pat skatinami darbdaviai, prisidedantys prie jaunimo kompetencijų ugdymo. Šie prioritetai siejami su strategine miesto kryptimi „Pramonė 4.0“ ir stiprina verslo, švietimo, mokslo bei viešojo sektoriaus bendradarbiavimą.

    2026 metais programai įgyvendinti Panevėžio miesto savivaldybė skyrė 25 tūkst. eurų. Planuojama kompensuoti apie 40 jaunuolių įdarbinimą miesto įmonėse ir įstaigose.

    Darbdaviams numatytos finansinės paskatos:

    • įdarbinus jaunuolį visu darbo krūviu, per mėnesį kompensuojama 30 proc. minimalios mėnesinės algos (345,90 Eur);
    • įdarbinus jaunuolį su negalia – 40 proc. minimalios mėnesinės algos (461,20 Eur);
    • apdirbamosios gamybos (pramonės) įmonėms – 50 proc. minimalios mėnesinės algos (579,50 Eur).

    Jei jaunuolis dirba ne visu darbo krūviu arba taikoma suminė darbo laiko apskaita, kompensacija apskaičiuojama proporcingai faktiškai dirbtam laikui. Maksimali kompensavimo trukmė – iki dviejų mėnesių, o kompensuojamas laikotarpis – 2026 metų liepos–rugpjūčio mėnesiai.

    Panevėžio miesto darbdaviai kviečiami iki gegužės 22 dienos užpildyti elektroninę apklausą apie galimybes įdarbinti jaunimą vasaros laikotarpiu. Apklausos rezultatai padės įvertinti realią darbo vietų pasiūlą ir sudaryti jaunimui skirtą vasaros darbo pasiūlymų sąrašą.

    Apibendrinti rezultatai bus viešinami jaunimui, kad darbdaviai ir jaunuoliai lengviau rastų vieni kitus. Darbo vietų sąrašai numatomi skelbti gegužės mėnesį, o paraiškų priėmimas planuojamas birželį.

    Kilus klausimų, kviečiama kreiptis į Savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorę Tomą Karosienę telefonu +370 687 06 229.

    Komunikacijos skyrius

  • Panevėžyje startuoja „Mes darom“: ką privalote žinoti, kad tvarkymasis netaptų bauda

    Panevėžio gyventojai balandžio 24–25 dienomis kviečiami aktyviai įsitraukti į nacionalinę aplinkos tvarkymo iniciatyvą „Mes darom“. Jau 19-ąjį kartą rengiama akcija suburia bendruomenes bendram tikslui – puoselėti aplinką, skatinti ekologinį sąmoningumą ir atkreipti dėmesį į aplinkosaugos problemas. Iniciatyvą organizuoja „Mes darom“ kartu su partneriu „SDG“.

    Panevėžio miesto savivaldybė ragina gyventojus prisidėti prie miesto tvarkymo darbų – pasirinkti siūlomas tvarkytinas teritorijas arba inicijuoti savo aplinkos tvarkymo taškus. Gyventojai taip pat gali registruotis oficialioje iniciatyvos platformoje, kurti savo tvarkymosi iniciatyvas ir kviesti prisijungti bendruomenės narius, kaimynus ar draugus.

    Atliekų tvarkymo specialistai primena, kad svarbu ne tik surinkti atliekas, bet ir tinkamai jas sutvarkyti. Rūšiuojamos atliekos – plastiko, stiklo, popieriaus ir kitų pakuočių atliekos – turi būti metamos į tam skirtus rūšiavimo konteinerius, o stambiosios atliekos pristatomos į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Žaliąsias atliekas rekomenduojama vežti į specialiai joms skirtas surinkimo vietas.

    Balandžio 24–25 dienomis Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro aikštelėse Savitiškio g. 8, Senamiesčio g. 114B bei Kėdainių g. 13 ir 15 gyventojai galės priduoti stambiąsias atliekas įprasta tvarka, tačiau jos nebus įtrauktos į metinį atliekų kiekio limitą. Priduodant atliekas būtina informuoti aikštelės darbuotojus, pateikti asmens dokumentą ir nuotraukas, patvirtinančias, kad atliekos surinktos akcijos metu.

    Pažymima, kad visos atliekos turi būti išrūšiuotos. Atliekas, kurių aikštelės nepriima (pavyzdžiui, didesnius kiekius padangų ar automobilių detalių), rekomenduojama fiksuoti Aplinkos apsaugos departamento žemėlapyje „Tvarkau Lietuvą“.

    Kaip ir kasmet, prie iniciatyvos jungiasi socialiai atsakingos įmonės. Balandžio 20–24 dienomis „SDG“ biure Panevėžyje (Beržų g. 38) gyventojai galės nemokamai atsiimti tvarkymosi priemones – šiukšlių maišus ir pirštines.

    Aplinkos tvarkymo iniciatyvos Panevėžyje tęsiasi visą pavasarį. Jau kelerius metus Panevėžio miesto savivaldybė kviečia gyventojus dalyvauti tarptautinėje upių ir vandens telkinių švarinimo iniciatyvoje „River Cleanup“, kurios metu valomos Nevėžio ir Žagienio upių pakrantės bei vagos.

    Šiemet „River Cleanup“ akcija vyks gegužės 29–31 d. ir birželio 5–7 d. Apie ją bus informuojama papildomai.

    Komunikacijos skyrius

  • Jubiliejinė „Maisto banko“ akcija: šiemet taikomasi į rekordą – 350 000 vienetų maisto

    Jubiliejinė „Maisto banko“ akcija: šiemet taikomasi į rekordą – 350 000 vienetų maisto

    Jau šį penktadienį ir šeštadienį visoje Lietuvoje vyks jubiliejinė, 40-oji „Maisto banko“ akcija. Šiemet organizacija kelia ambicingą tikslą – surinkti 350 000 vienetų ilgo galiojimo maisto produktų. Tokio kiekio per pastaruosius penkerius metus surinkti nepavyko, todėl iniciatyva tampa ne tik simboline, bet ir itin svarbia atliepiant augantį paramos poreikį.

    „Matome aiškią tendenciją – maisto poreikis Lietuvoje didėja, ypač regionuose ir kaimiškose vietovėse. Ten gyvenantys žmonės neretai neturi galimybių dažnai pasiekti „Maisto banko“ atiduotuvių ar kitų paramą teikiančių organizacijų, todėl jiems itin svarbūs ilgiau galiojantys produktai, kuriuos galima sukaupti ir naudoti ilgesnį laiką. Būtent dėl to šiemet keliame aukštesnį tikslą nei įprastai, siekiame ne tik surinkti daugiau maisto, bet ir didesnę jo dalį nukreipti į regionus, kur pagalbos poreikis šiandien yra didžiausias, o maisto trūksta“, – teigia „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

    Naujausi statistikos duomenys rodo, kad skurdas Lietuvoje didėja. Šiuo metu skurdo riziką patiria 22,6 proc. šalies gyventojų. Labiausiai pažeidžiamos išlieka senjorų ir vienišų tėvų grupės: pensininkų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo nuo 39,9 proc. iki 43,3 proc., o vienišų tėvų – nuo 31,6 proc. iki 33,2 proc. Augimas fiksuojamas ir tarp priešpensinio amžiaus žmonių, skurdą patiria neįgalieji, taip pat vaikai.

    Šiuo metu „Maisto bankas“ remia 232 tūkstančius gyventojų, o skaičiuojama, kad kas ketvirtas organizacijos perduodamas paramos krepšelis yra skirtas vaikams.

    Jubiliejinė akcija vyksta ypatingu metu – šiemet „Maisto bankas“ mini 25-erių metų veiklos sukaktį. Per šį laiką organizacija tapo viena svarbiausių pagalbos teikėjų šalyje ir, pasak jos atstovų, išskirtiniu visuomenės susitelkimo pavyzdžiu.

    „Tokio masto bendradarbiavimo ir įsitraukimo pavyzdžių, kai kilniam tikslui susivienija visuomenė, savanoriai, verslas, iki šiol retai kur galima pamatyti. Todėl čia Lietuva yra išskirtinė“, – sako organizacijos vadovas.

    Kasmet prie akcijos prisijungia vis daugiau savanorių. Šiemet tikimasi sulaukti beveik 7000 žmonių, kurie beveik vienu metu darbuosis parduotuvėse visoje Lietuvoje. Per 25 metus ši iniciatyva į pilietines veiklas įtraukė dešimtis tūkstančių žmonių, o jos dėka tūkstančiai šeimų sulaukė pagalbos.

    „Kiekvienos akcijos metu sutinkame ir žmonių, kurie aukoja nešini pilnais krepšeliais ar net vežimėliais maisto ir sako tai darantys todėl, kad kažkada patys sulaukė pagalbos. Jau užaugo ištisa karta, kurios vaikystėje pilnesnės lėkštės būdavo „Maisto banko“ dėka. Šiandien tie žmonės patys augina savo vaikus ir rodo jiems dalijimosi pavyzdį, nes kaip niekas kitas gerai supranta, kiek daug reiškia storesni blynai ant stalo ar diena, kai pietums ne tik bulvės. Tai stipriausias įrodymas, kad pagalba kuria pokytį, žmonės atsistoja ant kojų ir grįžta padėti kitiems“, – dalijasi „Maisto banko“ vadovas.

    Šį penktadienį ir šeštadienį „Maisto banko“ akcija vyks 409 parduotuvėse, 75 Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Pirkėjus pasitiks daugiau nei 7000 savanorių, o kartu su „Maisto banku“ paramą savo globojamiems žmonėms rinks dar 231 nevyriausybinė organizacija.

    Akcija vyks penktadienį nuo 15 iki 20 val., o šeštadienį nuo 10 iki 19 val. Gyventojai kviečiami aukoti ilgo galiojimo maisto produktų, ypač reikalingi mėsos ir žuvies konservai bei aliejus.

    „350 000 vienetų maisto produktų mums labai svarbus tikslas, kad galėtume tikslingiau padėti gyvenantiems atokiau, tiems, kurie ne visada drįsta ar gali paprašyti pagalbos. Šiandien mes esame sunkiau gyvenančių žmonių balsu ir siekiame pasirūpinti, kad pagalba juos pasiektų laiku. Todėl jau šį penktadienį ir šeštadienį kviečiame atėjus į parduotuvę, jei tik galite nenuskriausdami savęs ar savo šeimos, paaukoti bent vieną ilgo galiojimo maisto produktą. Šis jūsų pasirinkimas taps maisto krepšeliu ar bent vakariene žmogui, kuriam šiandien sunkiau. Suteikime jam vilties“, – kviečia „Maisto banko“ vadovas.

  • Panevėžys meta iššūkį daugiabučių bendrijoms: už priedangą – iki 5 tūkst. eurų

    Panevėžio miesto savivaldybė jau trečius metus iš eilės kviečia daugiabučių namų bendrijas dalyvauti konkurse, skirtame stiprinti gyventojų pasirengimą galimoms ekstremaliosioms situacijoms. Iniciatyvos tikslas – paskatinti bendruomenes įsirengti patalpas, atitinkančias minimalius priedangų reikalavimus, kurios nelaimės atveju galėtų tapti laikinu saugiu prieglobsčiu.

    Konkurse gali dalyvauti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, bendrojo naudojimo patalpose įsirengusios ne mažesnę nei 30 kv. metrų ploto priedangą. Didesnės erdvės vertinamos palankiau, nes jos leidžia užtikrinti saugumą didesniam gyventojų skaičiui.

    „Saugus miestas prasideda nuo pasirengusios bendruomenės. Kai gyventojai kartu rūpinasi savo namų aplinka ir ieško sprendimų, kaip apsaugoti vieniems kitus, kuriame stipresnį ir atsparesnį Panevėžį. Šis konkursas – tai kvietimas bendrijoms imtis realių veiksmų, kurie didina saugumą ir stiprina pasitikėjimą savo bendruomenėje“, – sako Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Konkurso nugalėtojai bus skatinami finansiškai – iš miesto biudžeto numatyti piniginiai prizai iki 5 tūkst. eurų. Skiriama suma priklausys nuo to, kiek priedanga atitinka minimalius reikalavimus, ir nuo surinktų balų.

    Vertinant paraiškas, didžiausias dėmesys skiriamas funkcionalumui ir saugumui. Daugiausia – 40 balų – skiriama už alternatyvų elektros energijos šaltinį, pavyzdžiui, generatorių.

    Taip pat vertinami du įėjimai arba išėjimai (20 balų), langų apsaugos nuo stiklo šukių sprendimai ir tinkamai įrengta elektros instaliacija (po 15 balų). Bendrijos, neturinčios dviejų įėjimų ar išėjimų, konkurse dalyvauti gali, tačiau tokiu atveju nesurenka maksimalios balų sumos. Papildomi balai skiriami už švarias, tvarkingas ir saugias patalpas bei bazinį komfortą užtikrinančius elementus, pavyzdžiui, suolus ar kėdes.

    Savivaldybė pabrėžia, kad įrengtos priedangos tampa svarbia miesto civilinės saugos infrastruktūros dalimi: jos didina gyventojų pasirengimą netikėtoms situacijoms, skatina bendradarbiavimą ir stiprina saugumo jausmą kasdienėje aplinkoje.

    Paraiškos konkursui priimamos iki šių metų spalio 1 dienos (imtinai). Jas galima pateikti savivaldybės priimamajame arba siųsti paštu adresu: Laisvės a. 20, Panevėžys. Teikiant paraišką būtina nurodyti daugiabučio namo adresą ir pareiškėjo kontaktinę informaciją.

    Kilus klausimų, kviečiama kreiptis į šiuos asmenis:

    Justą Laurinavičių, patarėją, atliekantį savivaldybės parengties pareigūno funkcijas
    tel. +370 45 501 340, +370 684 738 99

    Simoną Matusevičiūtę, vyriausiąją specialistę
    tel. +370 611 643 42

    Panevėžio miesto savivaldybė ragina daugiabučių bendrijas aktyviai dalyvauti konkurse ir pasinaudoti galimybe sustiprinti savo bendruomenių pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.

    Komunikacijos skyrius

  • Rado XIX a. kūrinio natas, bet niekas nežino, kaip jis skambėjo: mokslininkų mįslė

    Rado XIX a. kūrinio natas, bet niekas nežino, kaip jis skambėjo: mokslininkų mįslė

    Daugiau nei prieš šimtmetį sukurto ir vėliau užmiršto kūrinio tyrimai pasirodė dar įdomesni, nei būtų galima tikėtis. Jie verčia suabejoti įsitikinimu, kad radus natų užrašą galima tiksliai atkurti, kaip muzika skambėjo praeityje. Naujausi duomenys rodo: neretai nutinka priešingai.

    Senosios muzikos atkūrimas – gerokai sudėtingesnis, nei manyta

    Šių išvadų atspirties tašku tapo mažai žinoma britų kompozitorės Ethel Smyth kompozicija, sukurta XIX amžiaus pabaigoje. Kūrinys daugiau kaip 120 metų buvo pamirštas ir tik XX amžiaus 10-ajame dešimtmetyje vėl atrastas. Tuomet jis sugrįžo į pianistų repertuarą, tačiau paaiškėjo, kad toks sugrįžimas dar nereiškia pirminės meninės formos atkūrimo.

    Tyrimas, kurį atliko Surrey universiteto mokslininkai, parodė, kad su tokia medžiaga susiduriantys muzikantai atsiduria išskirtinėje situacijoje: jie turi natas, tačiau neturi gyvos atlikimo tradicijos, kuri paprastai perduodama iš kartos į kartą. Trūksta istorinių įrašų, nuorodų dėl tempo, dinamikos ar išraiškos, taip pat žinių apie kompozitoriaus intencijas, atsiskleidžiančias būtent atlikimo praktikoje.

    Dėl to kiekvienas atlikėjas priverstas priimti savus interpretacinius sprendimus, o tai veda prie netikėtų rezultatų. Išanalizavus visus prieinamus profesionalius to paties kūrinio įrašus, paaiškėjo, kad skirtumai – milžiniški. Ir ne tik detalėse: skyrėsi net bendra muzikos nuotaika bei charakteris. Pianistai nevienodai rinkosi tempą, ritmiką, o kartais net kūrinio pabaigos pateikimą. Vienose versijose finalas buvo ryškiai sulėtintas ir apmąstymų kupinas, kitose – energingas, net pagreitintas.

    Kaip iš tiesų skambėjo XIX amžiaus kūrinys?

    Svarbu tai, kad nė viena interpretacija netapo vyraujančiu atskaitos tašku. Šių išvadų autorius Christopher Wiley pažymi, jog nors natų tekstas yra aiškus, nėra jokios bendros „išminties“, kuri pasakytų, kaip kūrinys turėtų skambėti. Todėl iš tų pačių natų gali gimti visiškai skirtingi kūriniai. Viena vertus, tai kūrybiška ir įkvepia, kita vertus – verčia iš naujo svarstyti, ką iš tiesų reiškia istorinė autentika.

    Ši problema neapsiriboja vienu konkrečiu kūriniu. Tyrėjai sutaria: augant susidomėjimui pamirštų ar anksčiau nustelbtų kompozitorių kūryba, panašios situacijos kartosis vis dažniau. Daugeliu atvejų partitūros išliko, tačiau atlikimo praktika – stilius, interpretacinės nuostatos ir kultūrinis kontekstas – yra visiškai išnykusi.

    Be to, toks reiškinys būdingas ne vien muzikai. Panašūs iššūkiai kyla ir teatre ar šokyje: bandant atkurti senus kūrinius, kai nėra nenutrūkstančios atlikimo tradicijos, rekonstrukcija tampa labiau kūrybine interpretacija nei tiksliu atkartojimu. Praktikoje tai reiškia, kad praeities atradimas dažnai virsta jos perkurimu.

    Mokslininkai siūlo tokiais atvejais ieškoti netipinių šaltinių – laiškų, dienoraščių ar kūrėjų autobiografinių tekstų, kurie galėtų padėti suprasti emocinį kūrinio pobūdį. Vis dėlto tokia medžiaga išlikusi ne visada.

    Šaltinis: „Performance Research: A Journal of the Performing Arts“.

  • Panevėžyje sugužės 112 jaunųjų matematikų: olimpiadoje laukia iššūkiai ir prizai

    Panevėžyje sugužės 112 jaunųjų matematikų: olimpiadoje laukia iššūkiai ir prizai

    Rytoj, balandžio 15 d., Panevėžio „Vilties“ progimnazijoje vyks 29-oji Panevėžio krašto jaunųjų matematikų olimpiada. Ji suburs gabiausius 5–8 klasių mokinius iš Panevėžio miesto, Biržų, Kupiškio, Pakruojo, Rokiškio, Pasvalio ir Panevėžio rajono savivaldybių. Tradicinį renginį organizuoja Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius.

    „Ši olimpiada – reikšminga regioninė iniciatyva, skatinanti mokinių domėjimąsi matematika, ugdanti kritinį ir loginį mąstymą bei sudaranti galimybes gabiems mokiniams pasitikrinti savo žinias. Linkiu visiems dalyviams drąsos, susikaupimo ir įkvėpimo sprendžiant sudėtingiausius uždavinius“, – sako Švietimo skyriaus vedėja Silvija Sėrikovienė.

    Šiemet Panevėžyje tikimasi sulaukti 112 jaunųjų matematikų. Dalyviai spręs įvairaus sudėtingumo uždavinius, demonstruos matematinio raštingumo, loginio mąstymo ir kūrybiškumo gebėjimus. Renginys taip pat skatina skirtingų savivaldybių mokyklų bendradarbiavimą ir kuria erdvę akademiniam augimui.

    Olimpiados programa

    9.00–9.30 – dalyvių registracija. Atvykę mokiniai ir mokytojai registruosis, gaus informaciją apie renginio eigą.

    9.30–10.00 – olimpiados atidarymas. Sveikinimo žodžius tars Švietimo skyriaus atstovai ir Panevėžio „Vilties“ progimnazijos direktorė, šventinę nuotaiką kurs mokinių meninis pasirodymas.

    10.00–12.00 – užduočių sprendimas. Kol mokiniai spręs uždavinius, mokytojams vyks edukacinė programa, kurią ves Lina Vilienė ir Gvidas Vilys.

    12.00–13.00 – pietų pertrauka.

    13.00–15.00 – edukacinės veiklos mokiniams ir darbų vertinimas. Kol bus vertinami olimpiados darbai, mokiniai dalyvaus edukacinėse programose skirtingose Panevėžio miesto erdvėse:

    • 5 klasių mokiniai lankysis robotikos centre „RoboLabas“, kur jų lauks interaktyvūs, kūrybiškumą ir technologinį mąstymą ugdantys užsiėmimai.
    • 6 klasių mokiniai dalyvaus edukacijose Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje: „Paslaptys puslapiuose“ ir „Asociatyviniai testai“.
    • 7 klasių mokiniai lankysis Panevėžio kraštotyros muziejuje ir dalyvaus edukacijoje „Perku, parduodu – dykai atiduodu“.
    • 8 klasių mokiniai dalyvaus edukacinėje programoje Panevėžio teatre „Menas“ su aktoriumi Irmantu Piliu.

    15.00–15.30 – apdovanojimai ir renginio uždarymas. Olimpiados pabaigoje bus paskelbti ir apdovanoti geriausiai pasirodę mokiniai. Prizinių vietų laimėtojams bus įteikti diplomai ir savivaldybės dovanos.

    Panevėžio krašto jaunųjų matematikų olimpiada – ilgametė tradicija, kasmet suburianti talentingus regiono mokinius ir skatinanti jų akademinį smalsumą bei motyvaciją mokytis.

  • Paska sukietėjo per naktį? Šie triukai per kelias minutes grąžins jai minkštumą

    Ką daryti, jei paska sudžiūvo

    Atsargiai pašildykite. Įvyniokite paską į foliją, lengvai apipurkškite vandeniu ar pienu ir kelioms minutėms dėkite į orkaitę, nustatę žemą temperatūrą. Viduje susidarys garai, kurie padės sugrąžinti minkštumą, o kepinys vėl taps švelnesnis.

    Jei reikia greitai, galite pasinaudoti mikrobangų krosnele: pakanka 10–20 sekundžių, šalia pastačius puodelį vandens, kad kepinys neperdžiūtų.

    Paverskite pagrindu kitiems patiekalams. Nebūtina atkurti pirminės tekstūros – paską galima panaudoti naujiems patiekalams. Iš jos puikiai tinka saldūs skrebučiai: riekeles pamirkykite kiaušinio ir pieno mišinyje, tuomet apkepkite, kol gražiai apskrus.

    Taip pat galite paruošti apkepą ar pudingą: paską užpilkite pieno ir kiaušinių mišiniu ir iškepkite orkaitėje. Jei norisi dar paprasčiau, supjaustykite kubeliais ir lengvai padžiovinkite – turėsite kvapnių saldžių džiūvėsių prie arbatos.

    Prieš patiekiant įdėkite sviesto. Paskos riekę patepkite sviestu, medumi arba apipilkite kondensuotu pienu. Kartais užtenka ir lengvai sudrėkinti saldžia arbata ar sirupu – tuomet tekstūra pastebimai suminkštėja.

    Pasigaminkite desertą sluoksniais. Supjaustykite paską gabalėliais, sudėkite į formą, įdėkite kremo (pavyzdžiui, grietinės su cukrumi arba plikytą), papildykite vaisiais ar razinomis ir palikite pastovėti. Paska sugėrusi drėgmę suminkštės – taps panaši į biskvitą torte.

    Paruoškite saldžius traškučius. Jei norisi ko nors neįprasto, paską supjaustykite labai plonomis riekelėmis, padžiovinkite orkaitėje iki traškumo ir pabarstykite cinamonu arba cukraus pudra.

    Kaip laikyti paską

    Paską geriausia laikyti kambario temperatūroje, sausoje vietoje, saugant nuo tiesioginių saulės spindulių.

    Kad kepinys nedžiūtų, svarbu apriboti oro patekimą. Paską galima įvynioti į švarų medvilninį rankšluostį, o tuomet įdėti į maišelį arba indą su dangčiu. Tinka ir popierinis maišelis, uždengtas polietilenu.

    Šaldytuvo geriau vengti, nes žemoje temperatūroje kepiniai greičiau sužiedėja. Jei reikia laikyti ilgiau nei kelias dienas, paską galima užšaldyti: sandariai apvyniokite plėvele ir įdėkite į maišelį.

    Atšildykite kambario temperatūroje – tuomet paska išliks pakankamai minkšta.

  • Šis vienas įprotis prie šviesoforo tyliai žudo sankabą: remontas gali kainuoti tūkstančius

    Šis vienas įprotis prie šviesoforo tyliai žudo sankabą: remontas gali kainuoti tūkstančius

    Kasdienis vairavimas dažnai virsta automatinių įpročių rinkiniu. Bėda ta, kad kai kurie patogūs, iš pirmo žvilgsnio visai nekalti veiksmai gali smarkiai pakenkti automobilio techninei būklei. Viena dažniausių klaidų – netaisyklingas pajudėjimas, dėl kurio ženkliai trumpėja sankabos tarnavimo laikas, nors dalis vairuotojų net nesupranta, kad elgiasi neteisingai.

    Pusiau atleista sankaba – didžiausias priešas: ja naudojamasi per dažnai

    Viena pagrindinių klaidų – per ilgai laikoma vadinamoji pusiau atleista sankaba, kai pedalas nėra nei pilnai nuspaustas, nei visiškai atleistas. Būtent šiuo momentu susidaro didžiausia trintis, todėl sankabos mazgo detalės dyla sparčiausiai.

    Daugelis vairuotojų pusiau atleistą sankabą naudoja ne tik pajudant, bet ir lėtai riedant spūstyse ar manevruojant stovėjimo aikštelėje. Dar viena dažna situacija – automobilio laikymas įkalnėje sankabos pagalba, vietoje rankinio stabdžio ar įkalnės pajudėjimo asistento. Tuomet sankaba ilgą laiką dirba ypač nepalankiomis sąlygomis, ima kaisti ir greičiau dėvisi. Iš pradžių tai gali pasireikšti trūkčiojimu ar specifiniu kvapu, tačiau vėliau peraugti į rimtesnį gedimą.

    Blogas įprotis prie šviesoforo: didžiausia apkrova tenka būtent tada

    Ypač žalingas yra staigus ir „dinamiškas“ pajudėjimas nuo šviesoforo, kai greitis bandomas pasiekti technikos sąskaita. Per didelės variklio apsukos, kai sankaba atleidžiama lėtai, lemia intensyvų jos dėvėjimąsi.

    Prie to prisideda ir kitas dažnas įprotis – laikyti koją ant sankabos pedalo net jau pajudėjus. Net ir lengvas prispaudimas trukdo sankabai dirbti taisyklingai, todėl jos nusidėvėjimas spartėja. Ilgainiui tai gali baigtis viso sankabos komplekto keitimu, o tokio remonto kaina, priklausomai nuo automobilio modelio, gali siekti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų.

    Brangus remontas ir paprastas sprendimas: pakanka pakeisti vieną įprotį

    Sankabos dėvėjimasis dažnai vyksta nepastebimai – vairuotojas pripranta prie pamažu atsirandančių pokyčių ir sureaguoja tik tuomet, kai problema tampa rimta. Vis dėlto tinkama vairavimo technika gali reikšmingai prailginti šio mazgo tarnavimo laiką.

    Svarbiausia – pajudant sankabą atleisti greitai ir tolygiai, važiuojant nelaikyti kojos ant pedalo, o įkalnėse naudoti stabdį (rankinį ar pagalbines sistemas), o ne pusiau atleistą sankabą. Tai nedideli, tačiau efektyvūs įpročių pakeitimai, galintys padėti išvengti brangios kelionės į servisą.