Blog

Kaune prasideda naujas mokymų sezonas, skirtas gyventojų pasirengimui krizinėms situacijoms. Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios (Kauno apskrities) rinktinės šauliai kviečia Kauno miesto ir rajono bei aplinkinių savivaldybių gyventojus stiprinti atsparumą ir įgyti praktinių žinių.

Gyventojams suplanuoti 8 valandų trukmės baziniai kursai: „Atsparumo hibridinėms grėsmėms modulis“ (PPM1) ir „Pilietinio pasipriešinimo įgūdžių modulis“ (PPM2). Artimiausi mokymai numatyti balandžio 25-ąją, taip pat gegužės 9 ir 23 dienomis.

8 val. trukmės „Atsparumo hibridinėms grėsmėms modulis“ (PPM1) suteiks bazinių žinių ir praktinių įgūdžių, padedančių atpažinti hibridines grėsmes, stiprinti prevenciją ir tinkamai reaguoti. Mokymų metu dalyviai susipažins su dezinformacijos, propagandos ir kibernetinių grėsmių atpažinimu, taip pat bus aptariami žvalgybos, energetinio saugumo, tarptautinės teisės ir kiti aktualūs klausimai. Grupę gali sudaryti iki 50 dalyvių.

8 val. trukmės „Pilietinio pasipriešinimo įgūdžių modulis“ (PPM2) skirtas norintiems susipažinti su pasipriešinimo galimybėmis, remiantis Ukrainos patirtimi. Dalyviai gaus praktinių žinių apie asmeninį ir šeimos pasirengimą, elgesį prasidėjus karui, išvykimo krepšio sudarymą. Taip pat bus mokoma pirmosios pagalbos ir išgyvenimo pagrindų. Grupę gali sudaryti iki 30 dalyvių.

Registracija į mokymus vykdoma „Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos“ mokymų kalendoriuje, pasirenkant mokymų rūšį (PPM1 arba PPM2) ir datą. Susiformavus grupei, registracija stabdoma, o informaciją apie mokymų vietą dalyviai gaus iš organizatorių.

Užsiėmimų eiliškumas, specifika ir mokymuisi skiriamas laikas gali keistis priklausomai nuo dalyvių skaičiaus ir mokymus vedančio instruktoriaus.

„Atsparumo hibridinėms grėsmėms modulio“ (PPM1) preliminari programa

08.30–09.00 | Dalyvių atvykimas, registracija

09.00–09.05 | Įvadas, administraciniai nurodymai

09.05–10.00 | Hibridinės grėsmės

10.00–10.30 | Žvalgyba, kontržvalgyba

10.30–10.45 | Pertrauka

10.45–11.15 | Energetinis saugumas

11.15–11.35 | Kinetinės operacijos

11.35–12.00 | Kibernetinis saugumas

12.00–13.00 | Pietūs

13.00–13.15 | Teisiniai režimai

13.15–13.45 | Pirmos dalies testas (žaidimo forma)

13.45–14.30 | Informacinės operacijos: dezinformacija, propaganda

14.30–14.45 | Pertrauka

14.45–15.45 | Finalinis testas (žaidimo forma)

15.45–16.15 | Mokymų aptarimas, pabaiga

„Pilietinio pasipriešinimo įgūdžių modulio“ (PPM2) preliminari programa

08.30–09.00 | Atvykimas ir registracija, programos pristatymas

09.00–10.15 | Ukrainos išmoktos pilietinio pasipriešinimo pamokos (teorija)

10.15–10.30 | Pertrauka

10.30–12.00 | Pirmoji medicinos pagalba (pagalbos teikimo algoritmai, dirbtinis širdies masažas)

12.00–12.50 | Pietų pertrauka

12.50–14.20 | Pirmoji medicinos pagalba (masyvaus kraujavimo stabdymas, lūžusių galūnių įmobilizavimas)

14.20–14.30 | Pertrauka

14.30–15.30 | Susišildymo būdai, apkasų žvakių gamyba / maskuojamųjų tinklų pynimas

15.30–15.40 | Pertrauka

15.40–16.50 | Asmens ir šeimos pasirengimas krizei, išlikimo krepšys

16.50–17.00 | Mokymų apibendrinimas, grįžtamasis ryšys, pažymėjimų įteikimas

Organizatorių informacija

Kaune prasideda naujas „Atsparumo hibridinėms grėsmėms modulio“ (PPM1) ir „Pilietinio pasipriešinimo įgūdžių modulio“ (PPM2) mokymų sezonas. Į mokymus kviečiami Kauno miesto, rajono ir aplinkinių savivaldybių gyventojai, norintys įgyti daugiau žinių ir praktinių įgūdžių.

Artimiausi užsiėmimai numatyti balandžio 25 dieną, taip pat gegužės 9 ir 23 dienomis.

8 valandų trukmės Atsparumo hibridinėms grėsmėms modulis (PPM1) suteikia bazines žinias ir praktinius įgūdžius, padedančius atpažinti hibridines grėsmes, stiprinti prevenciją ir tinkamai reaguoti. Mokymų metu dalyviai mokosi atpažinti dezinformaciją, propagandą ir kibernetines grėsmes, taip pat aptariami žvalgybos, energetinio saugumo, tarptautinės teisės ir kiti aktualūs klausimai. Grupėje gali būti iki 50 dalyvių.

8 valandų trukmės Pilietinio pasipriešinimo įgūdžių modulis (PPM2) skirtas norintiems susipažinti su pasipriešinimo galimybėmis, remiantis Ukrainos patirtimi. Dalyviams pateikiama praktinė informacija apie asmeninį ir šeimos pasirengimą, elgesį prasidėjus karui, išvykimo krepšio sudarymą. Taip pat mokoma pirmosios pagalbos ir išgyvenimo pagrindų. Grupėje gali būti iki 30 dalyvių.

Mokymus veda „Lietuvos šaulių sąjungos“ nariai.

Registracija vykdoma „Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos“ mokymų kalendoriuje, pasirenkant mokymų rūšį (PPM1 arba PPM2) ir datą.

Susiformavus grupei registracija stabdoma, todėl gyventojai raginami nedelsti.

Dėl papildomų klausimų prašoma kreiptis el. paštu arba telefonu +370 706 84 731.

Kauno savivaldybė pasirašė rangos sutartį su UAB „Verslo“ dėl Stoties turgaus viešojo paviljono su požemine automobilių saugykla statybų. M. K. Čiurlionio gatvėje planuojama statyti reprezentatyvų, daugiafunkcį pastatą pagal architekčių Gražinos Janulytės-Bernotienės ir Guodos Zykuvienės komandos idėją „Agora“. Statybų pradžia numatyta gegužės pabaigoje.

Ilgai laukta Stoties turgaus teritorijos modernizacija įgauna pagreitį – pasirašyta sutartis dėl viešojo paviljono ir požeminės automobilių saugyklos įrengimo. Konkursą laimėjusi UAB „Verslo“ šiuo metu tvarko reikiamus dokumentus, po kurių darbams bus duotas oficialus startas.

Projekto vertė siekia beveik 8,1 mln. eurų su PVM. Darbus planuojama baigti iki 2028 metų rugsėjo. Nurodoma, kad esminiai projektiniai sprendiniai išlieka nepakitę – atlikti tik techniniai patikslinimai.

„Stoties turgaus kaimynystė įpareigoja imtis realių pokyčių – iš chaotiškos ir nepatrauklios teritorijos ją privalome transformuoti į tvarkingą, europietiškus standartus atitinkančią erdvę. Visų pirma ji privalo būti patogi žmonėms, funkcionali prekybai ir reprezentatyvi miestui. Juk tai viena pirmųjų vietų, kurias pamato į Kauną traukiniais atvykstantys žmonės, ir kasdien mato patys kauniečiai.

Tikiu, kad pagal architekčių viziją atnaujinta teritorija taps patrauklia ir gyvybinga Kauno dalimi: paslaugų teikimui, renginiams ar net laisvalaikiui bei darniai įsilies į aplinką. Tai bus dar viena sutvarkyta miesto erdvė“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

„Agora“ projektas apima ne tik naujo pastato statybą – juo tęsiama viso kvartalo transformacija, siekiant sukurti gyvybingą, daugiafunkcę erdvę. Numatyta, kad čia natūraliai derės prekyba ir paslaugos, atsiras sąlygos renginiams bei bendruomenės susibūrimams.

Pasak architekčių, teritorija turi potencialo tapti svarbiu traukos centru tiek kauniečiams, tiek miesto svečiams. Naujasis paviljonas turėtų organiškai įsilieti į urbanistinę aplinką tarp geležinkelio ir autobusų stočių, sustiprinti ryšius su miesto centru, Ąžuolynu ir Žaliakalnio prieigomis.

Ši transformacija papildo jau įgyvendintus ir vykdomus darbus: modernizuota Kauno autobusų stotis, dalinai sutvarkyta turgavietė – atnaujinta danga, įrengtos šiuolaikiškos prekybos vietos, pagerintas fasadas. Taip pat šiuo metu tvarkomos Geležinkelio stoties prieigos. Tikimasi, kad naujasis paviljonas taps svarbia visos teritorijos atnaujinimo dalimi.

Pagal projektą, M. K. Čiurlionio g. 25 teritorijoje iškils dviejų aukštų A++ energetinio naudingumo pastatas su antresole ir rūsiu. Bendrasis pastato plotas sieks apie 4730 kv. m. Viduje numatyta universali erdvė, kurią bus galima pritaikyti skirtingoms veikloms – nuo prekybos iki renginių, ekspozicijų ar susitikimų. Skaičiuojama, kad vienu metu pastate galėtų dirbti iki 100 žmonių, o lankytis – iki 500.

Požeminėje dalyje planuojama įrengti apie 58 vietų automobilių saugyklą, kuri turėtų pagerinti susisiekimą ir judėjimą visame kvartale. Taip pat numatoma sutvarkyti aplinką: įrengti takus, amfiteatrą, estradą su stogine bei kelis kilnojamuosius lauko paviljonus. Priklausomai nuo sezono ir paros laiko, čia galėtų vykti koncertai, ekspozicijos, dienos šventės, mugės, kino seansai ir kiti bendruomenei skirti renginiai.

Pagal preliminarų planą, darbai vyks etapais. Pirmiausia rangovas ketina iškelti esamus inžinerinius tinklus – šilumos tiekimo trasas ir elektros kabelius. Vėliau planuojama nugriauti nenaudojamus pastatus ties Vytauto prospektu – garažą ir ūkinį statinį, įrengti atraminę sienutę ir paruošti teritoriją pagrindinėms statyboms.

Po to prasidės paviljono statyba, o baigiamajame etape bus tvarkoma aplinka: įrengiamos naujos kietosios dangos, formuojamos želdynų salelės, statomi mažosios architektūros elementai – dviračių stovai, suoleliai, šiukšliadėžės ir kita infrastruktūra.

UAB „Verslo“ įsipareigojo visus darbus užbaigti iki 2028 metų rugsėjo. Statiniui bus taikoma 5 metų garantija, o konstrukcijoms ir vamzdynams – 10 metų. Per garantinį laikotarpį rangovas savo lėšomis turės pašalinti trūkumus, jei jie atsirastų dėl darbų kokybės, naudojamų medžiagų ar techninių sprendimų.

Ryšių su visuomene informacija

Krašto apsaugos ministerija (KAM), plėtodama gynybiniams pajėgumams būtiną infrastruktūrą, stiprina bendradarbiavimą su savivaldybėmis, kurių teritorijose veikia kariniai poligonai ar karinio mokymo teritorijos. Šioms savivaldybėms 2026 metais iš gynybai skiriamo biudžeto numatoma skirti daugiau nei 11 mln. eurų, lėšas paskirstant proporcingai karinių teritorijų dydžiui.

Pažymima, kad naujasis finansavimo instrumentas leis investuoti į savivaldybių infrastruktūrą, kuri prisidės prie efektyvesnės poligonų veiklos, padės mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir gyventojams, o kartu tarnaus ir civilinėms reikmėms.

„Poligonus turinčias savivaldybes matome kaip ilgalaikius partnerius, todėl kryptingai siekiame abipusės naudos, kuri stiprina tiek vietos bendruomenes, tiek valstybės gynybos pajėgumus. Šis finansavimo instrumentas leidžia savivaldybių įvardytus poreikius paversti konkrečiais sprendimais ir nuosekliai investuoti į gyvenimo kokybės gerinimą“, – teigia krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Susitarime numatytos savivaldybėms skiriamos sumos:

Šalčininkų rajonui – apie 3,4 mln. eurų, Švenčionių rajonui – apie 3,2 mln. eurų, Kazlų Rūdai – apie 1,5 mln. eurų, Jonavos rajonui – apie 970 tūkst. eurų, Tauragei – apie 830 tūkst. eurų, Klaipėdos rajonui – apie 490 tūkst. eurų, Šilalei – apie 180 tūkst. eurų, Varėnos rajonui – apie 190 tūkst. eurų, Kauno rajonui – apie 110 tūkst. eurų, Telšių rajonui – apie 70 tūkst. eurų.

Lėšos bus skiriamos savivaldybių socialinės ir inžinerinės infrastruktūros kūrimui arba plėtrai, atsižvelgiant į poreikius, atsiradusius dėl karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų veiklos. Praktikoje tai reikš investicijas į gyventojų kasdienybei svarbius objektus – kelius, šaligatvius, apšvietimą, vandentvarką ir kitus inžinerinius tinklus, taip pat į švietimo, kultūros, sporto, sveikatingumo, poilsio ir kitas viešam naudojimui skirtas erdves. Tikimasi, kad tokios investicijos gerins gyvenimo kokybę, didins paslaugų prieinamumą ir stiprins vietos bendruomenių bei kariuomenės bendradarbiavimą.

„Savivaldybėse, kuriose įsteigti poligonai, vietos gyventojai ir kariuomenė yra tos pačios bendruomenės dalis. Jos tikslas yra vienas – saugi ir stipri valstybė, tačiau natūralu, kad bendruomenės narių kasdieniai poreikiai gali skirtis. Ši priemonė gali padėti sklandžiau suderinti šiuos poreikius ir leisti užsiimti kiekvienam savo veikla, o taip pat – sukurti galimybes glaudžiau bendradarbiauti“, – teigia „Lietuvos savivaldybių asociacijos“ prezidentas Audrius Klišonis.

Kartu pabrėžiama, kad į šiuo instrumentu finansuojamų objektų sąrašą neįtraukiami vietinės reikšmės keliai ir keliai, vedantys į karines teritorijas. Šių kelių remonto ir priežiūros darbai jau finansuojami pagal 2022 metais KAM patvirtintą ir iki šiol galiojančią privažiuojamųjų vietinės reikšmės kelių taisymo ir priežiūros tvarką.

Poligonus turinčios savivaldybės projektų, susijusių su karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų naudojimu, finansavimo poreikį teiks KAM. Ministerija, įvertinusi gautų poreikių atitikimą nustatytiems kriterijams, jų įgyvendinimą finansuos iš KAM skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Primename, kad praėjusių metų pabaigoje KAM ir „Lietuvos savivaldybių asociacija“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriame buvo numatytas konkrečių naudų paketas savivaldybėms, kurių teritorijose veikia arba bus steigiami kariniai poligonai ir karinio mokymo teritorijos.

Pirmadienio vakarą Kauno rajono savivaldybėje pristatytos 27 Dalyvaujamojo biudžeto projektų idėjos, dėl kurių įgyvendinimo balsuos Pakaunės gyventojai. Balsavimas jau vyksta ir tęsis iki balandžio 26 dienos.

Vienas svarbiausių savivaldos principų – atvirumas ir nuolatinis dialogas su gyventojais. Dalyvaujamasis biudžetas yra viena iš priemonių, padedančių šį dialogą įgyvendinti praktiškai. Kauno rajone ši iniciatyva vykdoma jau šeštus metus.

„Per šį laiką Dalyvaujamasis biudžetas tapo dialogu su gyventojais – galimybe tiesiogiai iš gyventojų išgirsti, kas svarbiausia jų gyvenamojoje aplinkoje. Iš viso per 5 metus gyventojai pateikė 114 idėjų, atrinkome 23, kurių bendra vertė 1,5 mln. Eur, o įgyvendinome – 18 projektų. Džiugu, kad gyventojai aktyvūs ir šįmet – balsavimui jie pateikė 27 idėjas“, – pristatyme sakė Kauno rajono savivaldybės vicemeras Laurynas Dilys.

Gyventojų įsitraukimu džiaugėsi ir vicemeras Antanas Nesteckis. Jis pabrėžė, kad Kauno rajono bendruomenės geba ne tik siūlyti idėjas, bet ir prisidėti prie jų įgyvendinimo, sukurto viešojo turto įveiklinimo bei priežiūros.

Idėjas pateikė 17 seniūnijų gyventojai: 5 idėjas pasiūlė Ringaudų seniūnija, 3 – Kulautuvos, po 2 – Alšėnų, Babtų, Karmėlavos, Rokų ir Vilkijos, po 1 – Akademijos, Čekiškės, Garliavos apylinkių, Kačerginės, Lapių, Linksmakalnio, Raudondvario, Taurakiemio ir Užliedžių seniūnijų gyventojai.

Pateiktos idėjos – įvairios: nuo aktyvaus laisvalaikio sprendimų, tokių kaip treniruoklių erdvės, padelio aikštelės, stalo teniso stalai ar dviračių trasa, iki projektų, orientuotų į vaikų ir šeimų poreikius. Savivaldybės vadovai atkreipė dėmesį ir į kūrybinius bei meninius sumanymus, kuriais siekiama įprasminti Pakaunės krašto istoriją bei tapatybę. Tokie projektai pateikti Raudondvaryje, Akademijoje ir Juragiuose.

Visos idėjos suskirstytos į penkias kategorijas:

• mažų seniūnijų mažos apimties idėjos (iki 25 tūkst. Eur);
• mažų seniūnijų vidutinės vertės projektų idėjos (iki 75 tūkst. Eur);
• didelių seniūnijų mažos vertės projektų idėjos (iki 25 tūkst. Eur);
• didelių seniūnijų vidutinės vertės projektų idėjos (iki 75 tūkst. Eur);
• didelės vertės projektų idėjos (iki 150 tūkst. Eur), kuriose dalyvauja visos seniūnijos.

Dalyvaujamojo biudžeto idėjoms įgyvendinti savivaldybė šiemet skyrė 500 tūkst. eurų.

Balsuoti už pateiktas idėjas gali visi 18 metų sulaukę ir Kauno rajone gyvenamąją vietą deklaravę asmenys. Kiekvienas balsuotojas už kiekvieną kategoriją gali balsuoti po vieną kartą. Daugiausia balsų surinkusios idėjos bus įgyvendinamos per dvejus metus.

Sparčiai besikeičiančioje Vytauto Didžiojo universiteto „Ugnės Karvelis gimnazijoje“ permainos tęsiasi. Į gimtuosius Šakius sugrįžusį Rolandą Kučiauską gimnazijos direktoriaus pareigose pakeitė konkursą laimėjusi Daiva Misonienė. Antradienį Kauno rajono meras Valerijus Makūnas naująją vadovę pristatė pedagogų kolektyvui.

Meras akcentavo D. Misonienės patirtį ir vadybinius gebėjimus, taip pat palinkėjo sklandaus bendradarbiavimo su mokytojais, mokiniais ir jų tėvais. Savivaldybė į naują gimnazijos priestatą jau investavo ne vieną milijoną eurų, o netrukus turėtų prasidėti antrasis modernizavimo etapas – jo metu bus renovuojamas senasis mokyklos pastatas. Trečiajame etape planuojama pastatyti sporto centrą.

„Labiausiai norėčiau, kad mokykloje vyrautų gera atmosfera, kuri didele dalimi lemia ugdymo procesą. Tikiu, kad mūsų gimnazija ir toliau bus viena geriausių ne tik Kauno rajone, bet ir didesniu mastu“, – sakė naujoji direktorė.

D. Misonienė baigė studijas Vilniaus universiteto Kauno fakultete, o Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakultete įgijo mokytojos profesinę kvalifikaciją. Ji turi 31 metų pedagoginio darbo stažą.

Per savo karjerą D. Misonienė dirbo ekonomikos mokytoja Kauno „Santaros“ gimnazijoje, buvo direktoriaus pavaduotoja ugdymui Kauno technologijos universiteto Inžinerijos licėjuje, dėstė ekonomiką Kauno kolegijoje. Nuo 2019 metų ji vadovavo Raudondvario Augustino ir Anelės Kriauzų pradinei mokyklai.

Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jolanta Jankauskienė teigė, kad per septynerius vadovavimo metus D. Misonienė kūrybiškai pritaikė mokyklos patalpas ugdymo procesui, daug dėmesio skyrė STEAM veikloms, gabių vaikų ugdymui, skatino mokinių saviraišką ir pelnė bendruomenės pagarbą.