Sulaukus 58 metų vis dažniau kyla klausimas, ar verta trauktis iš darbo anksčiau ir pereiti į pensiją. Toks sprendimas žada daugiau laiko sau ir šeimai, tačiau beveik visada reiškia mažesnes mėnesines pajamas senatvėje. Todėl prieš priimant sprendimą svarbu įsivertinti ne tik emocinį nuovargį, bet ir ilgalaikes finansines pasekmes.
Daugelyje sistemų įprastas pensinis amžius nustatytas atskirai moterims ir vyrams, o galimybė pasitraukti anksčiau dažnai siejama su išimtimis. Tokios išimtys paprastai taikomos žmonėms, dirbusiems ypatingomis sąlygomis, tam tikrų profesijų atstovams arba sukaupusiems specifinį stažą. Jei tokių kriterijų nėra, vien amžius savaime dažniausiai dar nesuteikia teisės gauti senatvės pensiją.
„Jaučiu nuovargį ir norėčiau daugiau laiko sau, bet bijau, kad ankstesnė pensija reikš labai mažas pajamas“, – sako 58 metų darbuotoja, svarstanti pasitraukimą iš darbo.
Finansinė logika čia paprasta: kuo ilgiau dirbama ir mokamos įmokos, tuo didesnis sukauptas pensijų kapitalas. Kartu trumpėja laikotarpis, kuriam prognozuojamai bus mokama pensija, todėl apskaičiuota mėnesinė išmoka dažnai būna didesnė. Dėl šios priežasties net vieneri ar dveji papildomi darbo metai kai kuriems žmonėms gali reikšti apčiuopiamą skirtumą kasmėnesinėse pajamose.
Pasitraukus anksčiau situacija apsiverčia: įmokų sumokama mažiau, o pensija skiriama ilgesniam laikui. Praktikoje tai reiškia mažesnę mėnesinę išmoką, o skirtumas, priklausomai nuo asmens stažo ir pajamų istorijos, gali siekti reikšmingą dalį būsimų pajamų. Dėl to ankstesnė pensija dažniau pasiteisina tada, kai yra aiškus teisinis pagrindas ir realus poreikis, pavyzdžiui, dėl sveikatos.
Ką pasitikrinti prieš teikiant prašymą?
Pirmas žingsnis yra pasitikrinti prognozuojamą pensijos dydį ir sukauptą stažą savo socialinio draudimo sistemos savitarnos paskyroje arba konsultacijoje skyriuje. Svarbu ne tik pati suma, bet ir tai, ar apskaitoje nėra spragų, pavyzdžiui, trūkstamų laikotarpių ar neįtrauktų pajamų. Tokios klaidos gali sumažinti būsimą išmoką, todėl verta jas išsispręsti dar iki prašymo.
Toliau naudinga palyginti kelis scenarijus: pasitraukti dabar, po metų ar sulaukus nustatyto pensinio amžiaus. Įvertink, kaip keisis ne tik pensija, bet ir kasdienės išlaidos, planuojami įsipareigojimai, pavyzdžiui, paskolos, nuoma ar parama artimiesiems. Aiškus mėnesio biudžetas dažnai padeda suprasti, ar mažesnės pajamos bus pakankamos.
Ne vien pinigai: sveikata ir planas
Sprendimas pasitraukti iš darbo turi ir psichologinę pusę: nutrūksta įprastas ritmas, kolektyvas, kasdienė veikla. Vieniems tai tampa išsilaisvinimu, kiti po kelių mėnesių ima jausti socialinės veiklos ir struktūros trūkumą. Todėl pravartu iš anksto apgalvoti, kaip bus leidžiamas laikas ir kuo bus užpildyta diena.
Sveikata taip pat gali tapti lemiamu faktoriumi, ypač jei darbas fiziškai sunkus ar emociškai varginantis. Kai kuriais atvejais ankstesnis pasitraukimas gali realiai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti rizikas. Vis dėlto, jei sveikata leidžia, verta svarstyti ir tarpinį variantą, kad perėjimas į naują etapą nebūtų staigus.
Tarpinis kelias: dirbti mažiau, bet neprarasti pajamų
Pensija nebūtinai reiškia visišką pasitraukimą iš profesinės veiklos. Vis daugiau žmonių renkasi laipsnišką darbo krūvio mažinimą, pereina į dalinį etatą, konsultavimo veiklą ar trumpalaikius projektus. Tai leidžia išlaikyti papildomas pajamas, socialinį aktyvumą ir kartu turėti daugiau laiko poilsiui.
Prieš priimant galutinį sprendimą verta pasidaryti aiškų planą: kokių pajamų reikės kas mėnesį, kokios yra santaupos, ar numatytos nenumatytos išlaidos. Kuo konkretesni skaičiai, tuo mažiau rizikos, kad sprendimas taps emocinis ir vėliau atneš nusivylimą. Tokiose situacijose dažnai praverčia ir individuali konsultacija dėl pensijų skaičiavimo bei teisių.
