CP v2

Blog

  • Pirmas kartas istorijoje: britai iš lėktuvo numetė kovinę bepiločių valtį ir ji iškart pradėjo misiją

    Pirmas kartas istorijoje: britai iš lėktuvo numetė kovinę bepiločių valtį ir ji iškart pradėjo misiją

    Didžioji Britanija per bandymus virš Šiaurės jūros pirmą kartą pademonstravo sprendimą, kuris gali pakeisti bepiločių jūrinių sistemų panaudojimą: autonominė valtis buvo numesta iš transporto lėktuvo ir po nusileidimo į vandenį iškart galėjo vykdyti užduotis. Bandymas atliktas Royal Navy vykdomoje programoje Project Beehive, kuria siekiama kurti autonominius sprendimus būsimai hibridinei laivyno struktūrai.

    Per šešių dienų testų kampaniją naudota bepiločių paviršinių laivų klasės platforma „Kraken“ K3 SCOUT. Ji keturis kartus buvo išmesta iš „Airbus“ A400M maždaug iš 400 metrų aukščio, o kiekvieną kartą buvo naudojamas tas pats laivas, po nusileidimų išlikęs tinkamas eksploatacijai.

    Kaip veikia toks išmetimas

    Operacijai pritaikyta speciali parašiutinė sistema UMCADS ir naujas mechanizmas IN-Release, skirtas tiksliam krovinio atjungimui leidžiantis. Toks derinys leidžia sumažinti riziką, kad laivas bus pažeistas smūgio į vandenį metu, ir sutrumpina laiką nuo pristatymo iki misijos pradžios.

    Royal Navy pabrėžia, kad bandymai vyko esant Sea State 4 sąlygoms, kai bangų aukštis gali siekti apie 2,5 metro. Tai aplinkybės, kuriomis įprastos įgulos valties nuleidimas į vandenį gali būti sudėtingas, todėl sėkmingi bandymai vertinami kaip konstrukcijos atsparumo ir praktinio pritaikomumo indikatorius.

    Kuo tai keičia taktikas jūroje

    Iki šiol bepiločiai paviršiniai laivai dažniausiai būdavo atgabenami į operacijų zoną laivais arba nuleidžiami iš sraigtasparnių, o tai reiškė išankstinį pajėgų dislokavimą ir lėtesnę reakciją. Išmetimas iš didelio transporto lėktuvo leidžia autonominę platformą pristatyti greitai, tiesiai virš reikiamos akvatorijos, neįtraukiant papildomų plaukiojančių vienetų.

    Tokio tipo bepiločiai sprendimai gali būti naudojami žvalgybai, laivų apsaugai, patruliavimui, taikinių nustatymui ir tiksliesiems smūgiams paremti, taip pat logistikos ar medicininės evakuacijos scenarijams, kai svarbus greitis ir rizikos įguloms mažinimas. Praktikoje tai stiprina vadinamąjį paskirstytą jūrinį pajėgumą, kai užduotis vykdo keli autonominiai vienetai, o didesni laivai išlieka saugesniu atstumu.

    K3 SCOUT ir planai dislokuoti

    „Kraken“ K3 SCOUT yra susijusi su Royal Navy planu įsigyti 20 tokių laivų pagal Project Beehive programą. Skelbiama, kad platforma gali pasiekti iki 55 mazgų greitį, tai yra apie 102 kilometrus per valandą, o priklausomai nuo komplektacijos jūroje gali išbūti iki 30 dienų.

    Gynybos pramonės informacijoje taip pat minima, kad dalis K3 SCOUT vienetų gali būti ruošiami galimam dislokavimui Ormūzo sąsiaurio regione, kuris laikomas vienu strategiškai svarbiausių pasaulio jūrinių kelių. Ten nuolat akcentuojamos laivybos saugumo rizikos, todėl autonominių sistemų panaudojimas siejamas su greitesniu reagavimu ir mažesnėmis grėsmėmis įguloms.

    Ekspertai pažymi, kad tokios sistemos glaudžiai susijusios ir su platesne tendencija, kai moderniose jūrų pajėgose vis didesnę reikšmę įgauna DI pagrįstas sensorių duomenų apdorojimas, autonominis maršrutų planavimas ir nuotolinis valdymas. Vis dėlto galutinis tokių sprendimų mastas priklausys nuo patikimumo realiomis oro ir jūros sąlygomis, ryšio atsparumo bei aiškių saugaus naudojimo taisyklių.

  • „OpenAI“ pristato GPT-5.6: JAV valdžia atšaukė blokadą ir perspėja dėl saugumo rizikų

    „OpenAI“ pristato GPT-5.6: JAV valdžia atšaukė blokadą ir perspėja dėl saugumo rizikų

    „OpenAI“ paskelbė, kad artimiausiu metu viešai pristatys naujausią savo dirbtinis intelektas modelį GPT-5.6. Premjera buvo atidėta po JAV valdžios įsikišimo, kai institucijos paprašė papildomai įvertinti galimas nacionalinio saugumo rizikas.

    Pasak su procesu susipažinusių šaltinių, susirūpinimą kėlė ne vien informacijos patikimumas, bet ir praktinis tokių modelių panaudojimas kibernetinėms atakoms, pažeidžiamumų paieškai ar automatizuotam programavimui. Būtent šiose srityse pažangūs modeliai gali reikšmingai sumažinti barjerą piktnaudžiauti technologijomis.

    Kas pasikeitė Vašingtone?

    JAV valdžios pozicija pastaraisiais metais griežtėja, nes pažangiausių modelių kūrimas vis dažniau vertinamas kaip strateginės konkurencijos dalis. JAV ir Kinijos technologinė varžybų logika daro įtaką ir reguliavimo sprendimams: siekiama riboti scenarijus, kai pažangūs įrankiai gali sustiprinti priešiškų valstybių karines ar žvalgybines galimybes.

    Šį kartą, po papildomų testų ir konsultacijų su valdžios atstovais, „OpenAI“ gavo leidimą judėti į priekį su viešu pristatymu. Tuo pat metu rinkoje stiprėja praktika pirmiausia suteikti prieigą ribotam, patikrintam partnerių ratui, o tik vėliau atverti funkcijas plačiajai auditorijai.

    Rizikos: nuo programavimo iki kibernetinių atakų

    Ekspertai pabrėžia, kad naujos kartos modeliai skiriasi nuo ankstesnių tuo, jog tampa labiau „agentiniai“: jie ne tik atsako į užklausas, bet ir gali atlikti daugiažingsnes užduotis. Tai ypač aktualu programavime, biologijos temose ir kibernetinio saugumo srityje, kur automatizavimas padidina tiek produktyvumą, tiek piktnaudžiavimo riziką.

    Kibernetinio saugumo kontekste didžiausias pavojus siejamas su pažeidžiamumų paieškos pagreitėjimu, socialinės inžinerijos kampanijų automatizavimu ir efektyvesniu kenkėjiško kodo generavimu. Tokie scenarijai kelia grėsmę ypač organizacijoms, kurios remiasi senesnėmis, tarpusavyje sujungtomis sistemomis ir turi didelį „technologinį skolą“.

    Konkurentų spaudimas ir ribojimai

    Šioje rinkoje panašių iššūkių patiria ir kiti žaidėjai. Kai kurios bendrovės buvo priverstos laikinai riboti pažangiausių modelių prieinamumą už JAV ribų arba taikyti griežtesnę vartotojų patikrą, kol įdiegiamos papildomos saugumo priemonės.

    Tuo pat metu konkurencinį foną kaitina ir kitos technologijų kompanijos, skubančios viešai pristatyti naujas savo sistemų versijas. Dėl to didėja spaudimas derinti inovacijų tempą su saugumo reikalavimais, o reguliuotojams tenka vis dažniau spręsti, kur baigiasi komercinė plėtra ir prasideda nacionalinio saugumo interesai.

    Analitikai prognozuoja, kad artimiausiu metu dažnės „laipsniško paleidimo“ modelis: pirmiausia ribota prieiga, vėliau platesnė sklaida, nuolat stiprinant apsaugas. Tai gali tapti nauju standartu, kai dirbtinis intelektas sistemos peržengia įprastų pokalbių ribas ir įgauna daugiau autonomiškų veikimo bruožų.

  • Mokslininkai įspėja: „ChatGPT“ ir „Claude“ gali diskriminuoti sergančiuosius – štai kodėl

    Mokslininkai įspėja: „ChatGPT“ ir „Claude“ gali diskriminuoti sergančiuosius – štai kodėl

    Naujas tyrimas atskleidė, kad didieji kalbos modeliai, naudojami pokalbių robotuose, gali subtiliai atkartoti stigmas, susijusias su psichikos sveikata ir kai kuriomis infekcinėmis ligomis. Tyrėjai teigia, kad šališkumas dažnai kyla ne iš atviros neapykantos, o iš mokymo duomenyse ir visuomenės kalboje įsitvirtinusių stereotipų.

    Tyrimas, publikuotas 2026 metais birželio 6 dieną žurnale Nature Health, vertino, kaip keli populiarūs modeliai elgiasi situacijose, kuriose žmogaus sveikatos būklė tampa socialinių sprendimų kontekstu. Pasak autorių, tokia DI elgsena kelia rizikų, nes pokalbių robotai vis dažniau naudojami ne tik informacijos paieškai, bet ir sprendimams, susijusiems su darbu, mokslu ar net sveikatos priežiūra.

    Kur atsiranda paslėptas šališkumas

    Mokslininkai išanalizavo 61 200 modelių sugeneruotų sprendimų, susijusių su trimis didelės stigmos sritimis: ŽIV, hepatitu B ir psichikos sveikatos sutrikimais. Vertinant tradiciniais išankstinių nuostatų testais, kai kurie modeliai atrodė mažiau šališki nei žmonės, tačiau realistiškesnėse situacijose vaizdas pasikeitė.

    Modeliai buvo prašomi užbaigti trumpas istorijas apie kasdienius pasirinkimus, pavyzdžiui, ar žmogus priimamas gyventi į nuomojamą būstą, ar įtraukiamas į komandinį projektą, ar laikomas patikimu draugu. Kai pasakojime būdavo paminėta sveikatos būklė, DI dažniau rinkdavosi nepalankią eigą ligą turinčiam personažui nei sveikam.

    Bendri rezultatai parodė, kad modeliai buvo 13–17 kartų labiau linkę sugeneruoti neigiamą baigtį personažui, turinčiam stigmatizuojamą sveikatos būklę, nei sveikam. Tuo pačiu tyrime dalyvavę žmonės kai kuriuose scenarijuose buvo dar labiau linkę rašyti neigiamas pabaigas, todėl tyrėjai pabrėžia, kad DI neatsiranda vakuume ir dažnai atspindi žmonių kalbos bei kultūros šablonus.

    „Mes žinome, kad žmonės turi išankstinių nuostatų, ir tai yra problema. DI atkartoja kiekvieną žmogišką šališkumą, kurį į ją įdėjome“, – sakė Bangor universiteto gydytoja Rebecca Payne.

    Kodėl filtrai ne visada suveikia

    Daugelis pokalbių robotų kuriami taip, kad vengtų atviros diskriminacijos ir įžeidžiančių teiginių. Tačiau stigmatizacija dažnai pasireiškia ne tiesioginiu įžeidimu, o per sprendimų kryptį, nutylėjimus, prielaidas apie patikimumą, pavojingumą ar socialinį priimtinumą.

    Tyrėjai pastebėjo, kad didžiausi nukrypimai pasirodė psichikos sveikatos temose ir stipriai stigmatizuojamų infekcijų kontekste. Taip pat užfiksuota tendencija, kad modeliai su pažangesnėmis samprotavimo funkcijomis kai kuriais atvejais demonstravo mažesnį šališkumą, tačiau tai nereiškia, jog problema išnyksta automatiškai.

    Ką tai reiškia naudotojams ir sveikatos sistemai

    Nors scenarijai nebuvo medicininės konsultacijos, tyrimo išvados aktualios, nes pokalbių robotai vis dažniau tampa pirmu informacijos šaltiniu apie sveikatą. Tai ypač svarbu, kai žmonės DI naudoja ne tik faktams, bet ir emocinei paramai, sprendimų pasvėrimui ar situacijų interpretacijai, o tokiose srityse menkas šališkumas gali virsti realiomis pasekmėmis.

    Ekspertai pabrėžia, kad DI priemonės gali būti naudingos, ypač ten, kur ribotas greitas priėjimas prie šeimos gydytojų ar specialistų, tačiau jos neturėtų būti laikomos pakaitalu profesionaliai medicininei pagalbai. Tyrėjai ragina prieš diegiant tokius įrankius sveikatos priežiūroje ir su darbu susijusiuose procesuose taikyti griežtesnius testus, vertinančius ne tik kalbos mandagumą, bet ir sprendimų šališkumą.

    Tyrimo autoriai nurodo ir ribotumą: buvo vertinamos vienkartinės užklausos, o realiame gyvenime žmonės su pokalbių robotais bendrauja ilgai, pateikia papildomą kontekstą ir gauna daug atsakymų. Kitas žingsnis, pasak mokslininkų, yra patikrinti, ar ilgesnėse diskusijose šališkumas didėja, ar, priešingai, sumažėja gavus daugiau faktų.

  • Lenkijos „PKP Intercity“ traukiniai lėtėja: beveik pusė reisų vėluoja, paaiškėjo priežastis

    Lenkijos „PKP Intercity“ traukiniai lėtėja: beveik pusė reisų vėluoja, paaiškėjo priežastis

    Lenkijos keleivinių vežimų bendrovė „PKP Intercity“ šią vasarą susiduria su punktualumo iššūkiais: beveik pusė kasdien vykdomų reisų fiksuoja vėlavimus. Situacija ypač juntama populiariausiu atostogų laikotarpiu, kai keleivių srautai didžiausi, o tvarkaraščiai – įtempti.

    Vėlavimų foną sustiprina rekordinė pasiūla: bendrovė kasdien paleidžia šimtus reisų, todėl net ir nedideli greičio ribojimai ar infrastruktūros trikdžiai greitai persiduoda visai sistemai. Dalis vėlavimų tenka pigesnėms IC ir TLK kategorijų paslaugoms, kuriose dažniau naudojami tam tikri vagonai su papildomais techniniais apribojimais.

    Kas lėmė greičio ribojimus

    Pagrindinė priežastis – techniniai apribojimai daliai vagonų važiuoklės mazgų, po kurių buvo nuspręsta sumažinti leistiną greitį. Po incidento, kai viename vagone trūko rato lankas, atlikus ekspertizes pasirinktam vagonų tipui nustatytas mažesnis maksimalus greitis.

    Šiuo metu dalis vagonų su konkretaus tipo važiuoklėmis gali važiuoti lėčiau nei įprasta, o tai tiesiogiai veikia kelionės laiką ir tvarkaraščių laikymąsi. Bendrovė nurodo, kad vien greičio sumažinimas, esant kelių šimtų kilometrų maršrutui, teoriškai kelionę pailgina tik keliomis minutėmis, tačiau praktikoje vėlavimai didėja, kai prisideda kiti eismo sutrikimai.

    Kodėl vėlavimai tapo masiniai

    Problemos mastą lemia ir tai, kad tokių vagonų bendrovės parke yra daug: kasdien į reisus išvažiuoja apie 1 650 vagonų, o daugiau nei 680 turi ribojimus lemiančius važiuoklės sprendimus. Dėl to suplanuoti sąstatus taip, kad lėtesni vagonai nepaveiktų viso traukinio grafiko, tampa sudėtinga.

    Vežėjas teigia koreguojantis sąstatų formavimą, kad viename traukinyje būtų kuo mažiau ribojimų turinčių vagonų, maišant juos su galinčiais važiuoti įprastu greičiu. Vis dėlto vasaros tvarkaraščio korekcija jau buvo įsigaliojusi, tad operatyviai perplanuoti visus reisus taip, kad vėlavimai išnyktų, praktiškai nebuvo įmanoma.

    Kaip „PKP Intercity“ planuoja spręsti problemą

    Ilgalaikė išeitis siejama su parko atnaujinimu ir modernizacija, tačiau tai užtruks. Naujų vagonų pristatymai vėluoja, o pirmųjų vienetų perdavimas planuojamas tik 2027 metų antrąjį ketvirtį.

    Tuo pat metu bendrovė ieško tarpinių sprendimų: įsigyja naudotus vagonus iš Vokietijos, pritaikytus iki 200 kilometrų per valandą greičiui, ir tikisi iki kitų metų pabaigos gauti apie 100 modernizuotų vienetų. Artimiausiu metu greičio ribojimų poveikis turėtų būti įvertintas rengiant kitus tvarkaraščius, kad realūs kelionės laikai labiau atitiktų keleivių lūkesčius.

  • Pagaliau paaiškėjo: Ukrainoje dirba per 100 JAV robotų – jų misijos pavojingiausios fronte

    Pagaliau paaiškėjo: Ukrainoje dirba per 100 JAV robotų – jų misijos pavojingiausios fronte

    Ukrainoje jau naudojama daugiau nei 100 JAV pagamintų bepilotės antžeminės technikos vienetų, kurie į frontą pateko per JAV finansuojamas paramos programas. Nors viešojoje erdvėje jie dažnai vadinami koviniais robotais, pagrindinė jų paskirtis – pavojingiausios logistinės užduotys ten, kur žmogui rizika tampa per didelė.

    Tokios mašinos gabena šaudmenis, maistą ir įrangą į pirmąsias linijas, o prireikus padeda evakuoti sužeistuosius. Praktikoje tai reiškia, kad dalis maršrutų, kurie anksčiau reikalavo vairuotojų ir palydos, dabar gali būti vykdomi nuotoliniu būdu, mažinant karių netektis.

    Kodėl logistika tapo mirtinai pavojinga

    Pastaraisiais metais sparčiai išaugęs žvalgybinių ir smogiamųjų dronų skaičius pakeitė karo logiką: judėjimas atvirose vietovėse tapo lengvai pastebimas iš oro. Net trumpas važiavimas į pozicijas gali būti aptiktas ir apšaudytas FPV dronais, artilerija ar minosvaidžiais.

    Dėl to kariuomenės vis dažniau investuoja į bepilotes antžemines platformas, kurios gali perimti dalį tiekimo ir evakuacijos grandinės. Idėja paprasta: kai kelią dengia nuolatinė žvalgyba, geriau prarasti techniką nei žmones.

    Amerikietiški UGV ir jų rezultatai fronte

    Vienas ryškiau minimų sprendimų – „Forterra“ kuriami antžeminiai robotai, tarp jų ir „Lancer“, kurių bazė siejama su „Polaris“ visureigių platformomis. Skirtingai nei dalis Ukrainoje kuriamų akumuliatorinių sprendimų, šie UGV naudoja vidaus degimo variklį ir gali gabenti iki 750 kilogramų krovinį.

    Skelbiama, kad nuo įdiegimo pradžios šios mašinos nuvažiavo daugiau nei 4 000 kilometrų, atliko per 1 100 misijų ir pervežė apie 353 tonas atsargų. Taip pat fiksuota 52 sužeistųjų evakuacijos, tačiau dalis technikos fronte prarasta – įstrigusi purve ar sudėtingame reljefe ji tampa lengvu taikiniu.

    Autonomija dar ribota, bet kryptis aiški

    Patirtis Ukrainoje rodo, kad visiškai autonominiai sprendimai dar nėra pasirengę savarankiškai veikti dinamiškoje mūšio aplinkoje. Nors mašinos geba važiuoti maršrutu ir apvažiuoti kliūtis, realiomis sąlygomis jos dažniausiai valdomos nuotoliniu būdu, nes situacija keičiasi per greitai.

    Tokia technika turi spręsti ir elektroninės kovos iššūkius: ryšio trikdymą, navigacijos klaidinimą, staigius maršruto pokyčius. Gamintojai akcentuoja atsparumą trikdžiams, nuotolinius programinės įrangos atnaujinimus ir patikimumą ekstremaliomis sąlygomis kaip kritinius reikalavimus.

    „Forterra“ nurodo dirbanti su naujos kartos programine įranga, kuri tradicinę autonominę navigaciją jungtų su DI sprendimais, kad platformos geriau reaguotų į netikėtumus. Vis dėlto karių vertinimu, didžiausia tokių robotų problema išlieka kaina: prarasti antžeminę platformą fronte paprastai brangiau nei netekti daugumos oro dronų.

  • „Plus“ įjungė šimtus naujų 5G stočių: patikrinkite, ar jūsų vietovėje ryšys jau stipresnis

    „Plus“ įjungė šimtus naujų 5G stočių: patikrinkite, ar jūsų vietovėje ryšys jau stipresnis

    Lenkijos mobiliojo ryšio operatorius „Plus“ paskelbė apie naują 5G tinklo plėtros etapą: modernizacija apėmė 492 bazines stotis. Iš jų 313 yra nauji 5G siųstuvai, o dar 179 stotys atnaujintos, kad pagerėtų ryšio kokybė ir tinklo talpa.

    Operatoriaus teigimu, 5G paslaugomis dabar gali naudotis beveik 28 000 000 Lenkijos gyventojų, tai sudaro apie 75 proc. šalies populiacijos. Skelbiama, kad 5G ryšys apima ir maždaug 36 proc. Lenkijos teritorijos, tačiau kaimiškose vietovėse aprėptis dažniausiai plečiama lėčiau nei miestuose.

    Kur plėtra buvo didžiausia?

    Daugiausia naujų 5G vietų „Plus“ įjungė keliuose regionuose, tarp jų – Didžiosios Lenkijos, Pakarpatės, Žemutinės Silezijos, Lodzės ir Mazovijos vaivadijose. Praktikoje tai reiškia, kad 5G stiprinamas tiek didmiesčiuose, tiek mažesnėse gyvenvietėse ir prie pagrindinių kelių.

    Vien Varšuvoje, kaip skelbiama, įjungta 11 naujų stočių, o kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Radome ar Naujajame Sonče, tinklas stiprintas keliomis papildomomis stotimis. Atnaujintos stotys diegiamos ir didžiausiuose miestuose, nes būtent ten dažniausiai susiduriama su didžiausiomis duomenų srauto apkrovomis.

    Ką vartotojams duoda modernizuotos stotys?

    „Plus“ pabrėžia, kad lygiagrečiai su naujų stočių įjungimu intensyviai atnaujinama esama infrastruktūra. Modernizuojant bazines stotis dažniausiai siekiama didinti tinklo pralaidumą ir stabilumą, kad ryšys būtų patikimesnis piko valandomis, renginiuose ar tankiai apgyvendintuose rajonuose.

    Vartotojams tai paprastai reiškia spartesnį mobilųjį internetą, mažesnę delsą ir mažiau ryšio svyravimų. Vis dėlto realus greitis priklauso nuo daugelio veiksnių: atstumo iki bazinės stoties, pastatų tankio, įrenginio palaikomų dažnių, tinklo apkrovos ir to, ar telefone įjungta 5G paslauga.

    5G plėtra Europoje spartėja

    5G tinklų plėtra visoje Europoje išlieka viena svarbiausių telekomunikacijų sektoriaus krypčių, nes duomenų vartojimas kasmet auga. Operatoriai investuoja ne tik į naujas bazines stotis, bet ir į branduolinės tinklo dalies atnaujinimus, optines jungtis bei energijos vartojimo efektyvumą, kad infrastruktūra atlaikytų didėjančią paklausą.

    „Plus“ nurodo, kad šios investicijos yra ilgalaikės strategijos dalis, orientuotos į aprėpties didinimą ir paslaugų kokybės gerinimą tiek didmiesčiuose, tiek mažesnėse vietovėse. Operatorius savo kanaluose taip pat skelbia atnaujintus miestų ir gyvenviečių sąrašus, kuriose įjungtos naujos 5G stotys ar modernizuota įranga.

  • Vokietija meta iššūkį Muskui: kurs savo „Starlink“ su 1 200 palydovų ir karine žvalgyba

    Vokietija meta iššūkį Muskui: kurs savo „Starlink“ su 1 200 palydovų ir karine žvalgyba

    Vokietija rengiasi kurti nuosavą didelės apimties palydovinę infrastruktūrą, kuri turėtų sumažinti priklausomybę nuo komercinių ryšio tiekėjų ir sustiprinti Bundesvero gebėjimą veikti krizių bei karo metu. Pagal dabartinę koncepciją numatoma dviejų segmentų sistema, apjungianti ryšį ir žvalgybą.

    Pirmasis segmentas būtų karinio ryšio tinklas, kurį sudarytų apie 200 palydovų žemojoje Žemės orbitoje. Vokietijos žiniasklaida šį sprendimą apibūdina kaip Bundesverui skirtą „Starlink“ analogą, nes tokia architektūra užtikrina didesnį atsparumą sutrikimams ir greitesnį duomenų perdavimą.

    Antrasis segmentas, žinomas kaip SPOCK 2, galėtų apimti iki 1 000 palydovų, skirtų nuolatiniam mūšio lauko stebėjimui. Planuojama, kad konstelacija remsis pažangiais vaizdinimo sprendimais, įskaitant radarinius jutiklius, leidžiančius matyti situaciją ir tada, kai trukdo debesuotumas ar tamsa.

    Sprendimą spartinti tokio tipo pajėgumus stipriai paveikė karo Ukrainoje patirtys, kai palydovinis ryšys tapo kritiškai svarbus koordinuojant padalinius, perduodant žvalgybos informaciją ir valdant bepiločius orlaivius. Berlynas vis dažniau akcentuoja, kad strateginė komunikacija neturėtų priklausyti vien nuo privačių bendrovių sprendimų ar geopolitinių rizikų.

    Šiuo metu Bundesveras daugiausia remiasi keliais dideliais geostacionarios orbitos palydovais, veikiančiais maždaug 36 000 kilometrų aukštyje. Toks modelis turi privalumų dėl ilgaamžiškumo, tačiau yra labiau pažeidžiamas ir suteikia mažiau lankstumo, o signalo delsa paprastai didesnė nei žemojoje orbitoje veikiančiose sistemose.

    Žemojoje orbitoje esantys palydovai leidžia sumažinti delsą ir didinti tinklo patikimumą, nes ryšys gali būti perskirstomas tarp daugybės mazgų. Vis dėlto tai reiškia trumpesnį palydovų tarnavimo laiką ir būtinybę reguliariai papildyti konstelaciją, todėl ilgalaikės eksploatacijos kaštai tampa itin svarbia projekto dalimi.

    Dėl ryšio segmento įgyvendinimo varžosi konsorciumas, kuriame minimos „Airbus Defence and Space“, OHB ir „Rheinmetall“. Pastarajai dalyvavimas reikštų platesnį žingsnį į kosmoso technologijų sritį, greta tradiciškai dominuojančių sausumos ginkluotės ir amunicijos projektų.

    Vokietijoje viešai aptariama, kad karinių kosmoso pajėgumų plėtra gali kainuoti dešimtis milijardų eurų, o vien konstelacijos palaikymas ir nuolatinis atnaujinimas kasmet gali atsieiti apie 1 000 000 000 eurų ar daugiau. Toks mastas atspindi bendrą Europos kryptį investuoti į suverenius ryšio, žvalgybos ir atsparumo sprendimus, kurie tampa neatsiejami nuo šiuolaikinės gynybos planavimo.

  • Lenkija ruošia naują K2 tankų sandorį: paaiškėjo, kiek jų bus ir kiek gamins vietoje

    Lenkija ruošia naują K2 tankų sandorį: paaiškėjo, kiek jų bus ir kiek gamins vietoje

    Lenkija rengiasi dar vienam vykdomajam susitarimui dėl Pietų Korėjoje sukurto pagrindinio kovos tanko K2. Gynybos sektoriuje svarstoma, kad šiais metais pasirašius naują sutartį bendras įsigyjamų K2PL skaičius galėtų pasiekti 210 vienetų, o kartu planuojama ir 35 specializuotos platformos.

    K2 šeimos tankus gamina Pietų Korėjos bendrovė „Hyundai Rotem“, o bazinė K2GF (Gap Filler) versija Lenkijoje vertinama kaip tarpinis sprendimas greitai stiprinti šarvuotąsias pajėgas. Tankas turi 120 mm lygiavamzdę patranką, automatinį užtaisymo mechanizmą, trijų žmonių įgulą ir dyzelinį variklį, kurio galia siekia apie 1 500 arklio galių.

    Programos tikslas yra kur kas platesnis nei kelių šimtų vienetų pirkimas. Lenkija yra paskelbusi siekį pagal bendrąją programą pasiekti iki 1 000 K2 tankų ribą, o tam prireiktų kelių atskirų vykdomųjų sutarčių, kurios apibrėžtų kiekius, pristatymo grafikus, vietinės pramonės įtraukimą ir techninių versijų apimtį.

    Iki šiol Lenkija jau buvo pasirašiusi dvi vykdomąsias sutartis. Pirmoji, sudaryta 2022 metais, apėmė 180 K2GF tankų įsigijimą, kurie, skelbiama, jau perduoti Lenkijos kariuomenei ir paskirstyti keliems mechanizuotiems bei šarvuotiesiems daliniams.

    Antroji vykdomoji sutartis apėmė dar 180 tankų, iš jų dalis turėtų būti modernizuotos K2PL versijos. K2PL laikomas Lenkijos poreikiams pritaikytu variantu, kuriame numatomi svarbūs patobulinimai, įskaitant aktyvios apsaugos sprendimus ir papildomas priemones prieš bepilotes grėsmes, kurios tapo vienu pagrindinių šiuolaikinio mūšio lauko veiksnių.

    Vienas esminių programos aspektų yra gamybos ir surinkimo perkėlimas į Lenkiją, kad šalis įgytų ne tik techniką, bet ir ilgalaikius pajėgumus ją prižiūrėti, modernizuoti bei užtikrinti atsarginių dalių tiekimą. Viešai aptariama, kad dalis K2PL turėtų būti surenkami Lenkijos gamyklose, o lygiagrečiai planuojami ir specializuoti šarvuoti inžineriniai bei paramos variantai, reikalingi pilnaverčiam tankų dalinių veikimui.

    Tolesnės derybos ir sprendimai dėl naujų sutarčių bus svarbūs ne tik skaičiams, bet ir galutinei K2PL konfigūracijai, gamybos lokalizacijos apimčiai bei pristatymų tempui. Ši tema išlieka jautri ir dėl regiono saugumo situacijos, kai NATO rytinio sparno valstybės spartina šarvuotųjų pajėgų modernizavimą ir didina atsparumą tiek klasikinėms, tiek dronų ir elektroninės kovos grėsmėms.

  • Švedija atvėrė kelią Ukrainai smogti Rusijai: „Gripen“ gaus „Meteor“ raketas be apribojimų

    Švedija atvėrė kelią Ukrainai smogti Rusijai: „Gripen“ gaus „Meteor“ raketas be apribojimų

    Švedija pranešė suteikusi Ukrainai leidimą be papildomų apribojimų naudoti ilgojo nuotolio oras–oras raketas „Meteor“, kai šios bus perduotos kartu su naikintuvais JAS 39 „Gripen“. Tai reikštų, kad gynybinėse operacijose Ukraina galėtų atakuoti taikinius ore ir virš Rusijos teritorijos, jei tai būtina smūgiams atremti.

    Švedijos sprendimas siejamas su planuojamu „Gripen“ perdavimu Ukrainai ir ginkluotės paketu, kuriame numatytos „MBDA“ konsorciumo gaminamos „Meteor“ raketos. Viešai skelbta, kad dalis raketų galėtų būti imamos iš Švedijos atsargų, todėl jų perdavimo terminas būtų trumpesnis nei gaminant nuo nulio.

    Kas daro „Meteor“ išskirtinę

    „Meteor“ laikoma viena pažangiausių ilgojo nuotolio oras–oras raketų Europoje. Skirtingai nei dauguma analogų, ji naudoja reaktyvinį tiesiasrautinį variklį, todėl didelį greitį išlaiko didesnę skrydžio dalį ir taikinį gali pasiekti efektyviau dideliu atstumu.

    Raketoje naudojamas aktyvus radaras ir dvipusis duomenų ryšys, leidžiantis skrydžio metu atnaujinti taikinio duomenis. Tokia architektūra ypač svarbi kovojant su manevruojančiais orlaiviais, kai perėmimo langas trumpas, o situacija ore nuolat kinta.

    Kokį poveikį tai gali turėti fronte

    Vienas pagrindinių Ukrainos tikslų ore yra apriboti Rusijos taktinės aviacijos veikimą, ypač orlaivių, kurie iš palyginti saugių atstumų atakuoja valdomomis sklendžiančiomis bombomis. Ilgesnis perėmimo nuotolis potencialiai verčia priešininką laikytis toliau nuo fronto linijos ir mažina smūgių intensyvumą.

    Papildomą reikšmę čia turi ir ankstyvojo perspėjimo bei oro erdvės stebėsenos pajėgumai, nes didelio nuotolio perėmimui kritiškai svarbu laiku aptikti taikinį ir perduoti tikslius duomenis naikintuvams. Švediškos kilmės sprendimai šioje srityje jau minimi kaip galintys sustiprinti Ukrainos situacijos suvokimą ore.

    Kada tai gali tapti realybe

    Pagal viešai aptariamus planus, pirmieji „Gripen“ Ukrainą galėtų pasiekti ne anksčiau kaip 2027 metais, todėl „Meteor“ poveikis būtų labiau vidutinės trukmės perspektyvos veiksnys. Vis dėlto vien politinis signalas, kad ginkluotė nebus apribota tik taikiniais Ukrainos teritorijoje, jau dabar keičia Rusijos planavimo prielaidas.

    Karo ekspertai pabrėžia, kad tokios sistemos efektas priklauso ne tik nuo pačios raketos, bet ir nuo pilotų parengimo, logistikos, techninės priežiūros ir suderinamumo su kitomis oro gynybos bei žvalgybos priemonėmis. Tačiau ilgojo nuotolio oras–oras ginkluotė, integruota su moderniais naikintuvais, gali tapti vienu ryškiausių Ukrainos oro gynybos stiprinimo elementų.

  • Prancūzija prisidėjo prie Ukrainos superraketos: „Safran“ padėjo su FP-5 „Flamingo“ taikymu

    Prancūzija prisidėjo prie Ukrainos superraketos: „Safran“ padėjo su FP-5 „Flamingo“ taikymu

    Ukrainos gynybos pramonės bendrovės Fire Point vadovas Denys Sztilliermanas patvirtino, kad tolimojo nuotolio sparnuotoji raketa FP-5 „Flamingo“ naudoja taikymo sistemą, sukurtą Prancūzijos koncerno „Safran“. Apie šią technologinę grandį anksčiau buvo pranešęs ir Prancūzijos dienraštis „Le Monde“, remdamasis informacija iš parodos „Eurosatory 2026“ Paryžiuje.

    Pasak Ukrainos gamintojo, „Safran“ sprendimas į raketą buvo integruotas daugiau nei prieš metus ir nuo tada tapo nuolatine FP-5 „Flamingo“ konfigūracijos dalimi. Tokia detalė svarbi, nes taikymo ir navigacijos technologijos yra vienas jautriausių ir labiausiai karo eigą keičiančių modernios ginkluotės komponentų.

    Bendradarbiavimas peržengia vieną projektą

    Šaltiniuose teigiama, kad „Safran“ vaidmuo neapsiriboja vien taikymo įrangos tiekimu. Koncernas taip pat dalyvauja keliuose kituose projektuose, kuriuos vysto kartu su Ukrainos gamintoju, o per dukterinę įmonę Preligens Ukrainai tiekia sprendimus, susijusius su navigacija, optoelektronika ir duomenų analizės įrankiais.

    Tokia partnerystė atspindi platesnę Europos tendenciją stiprinti Ukrainos gynybos pramonės pajėgumus ne vien tiekiant ginkluotę, bet ir plečiant technologijų bei gamybos grandines. Karo metu svarbia tampa ne tik vienkartinė parama, bet ir gebėjimas greitai didinti vietinę gamybą bei tobulinti sistemas pagal fronto patirtį.

    Ką žinoma apie FP-5 „Flamingo“

    FP-5 „Flamingo“ įvardijama kaip viena sunkiausių Ukrainos sparnuotųjų raketų. Skelbiama, kad jos nuotolis gali siekti iki 3 000 kilometrų, o kovinės galvutės masė gali būti iki 1 150 kilogramų, todėl ji priskiriama strateginio smūgio priemonėms.

    Nurodoma, kad raketa varoma turboreaktyviniu varikliu Ivchenko AI-25, o gamintojas esą dirba ir prie vietinio, Ukrainoje sukurto variklio sprendimo. Žemas skrydžio aukštis ir palyginti paprasta konstrukcija įvardijami kaip veiksniai, leidžiantys lengviau didinti gamybos apimtis.

    Gamyba ir kovinis panaudojimas

    Skelbiama, kad FP-5 „Flamingo“ jau buvo panaudota kovinėse operacijose smogiant Rusijos gynybos pramonės objektams. Tarp minimų taikinių įvardijami „Titan-Barrikady“ kompleksas Volgograde ir VNIIR-Progress gamykla Čeboksaruose, siejama su komponentų gamyba.

    Taip pat teigiama, kad serijinė „Flamingo“ gamyba vyksta nuo 2025 metų rugpjūčio, o Fire Point planuoja palaipsniui didinti tempą. Ilgo nuotolio preciziniai ginklai Ukrainai yra kritiškai svarbūs, nes leidžia atakuoti svarbią infrastruktūrą ir logistiką nekeliant rizikos aviacijai virš fronto linijos.

    Prancūzijos technologijų dalyvavimas tokiame projekte pabrėžia gilėjančią Prancūzijos ir Ukrainos gynybos pramonės integraciją. Kartu „Le Monde“ atkreipia dėmesį, kad dalis Europos partnerių į tokią integraciją žiūri atsargiai dėl jautrių technologijų apsaugos ir konkurencijos ginkluotės rinkoje.