CP v2

Blog

  • JAVOS Didžioji druskos ežeras nustebino: prieš 240 000 metų jis buvo 10 kartų didesnis

    JAVOS Didžioji druskos ežeras nustebino: prieš 240 000 metų jis buvo 10 kartų didesnis

    Naujas mokslinis tyrimas atskleidė, kad Didysis druskos ežeras Jutos valstijoje per pastaruosius 240 000 metų patyrė dramatiškus virsmus: kai kuriais laikotarpiais jis buvo maždaug 10 kartų didesnis ir gerokai mažiau sūrus nei šiandien. Dabar tai vienas ryškiausių uždaro baseino ežero pavyzdžių, kur vanduo daugiausia prarandamas per garavimą, todėl druskingumas linkęs augti.

    Mokslininkai ežero dugne išgręžė apie 120 metrų ilgio nuosėdų gręžinį ir sluoksnius datavo pagal radioaktyvų mineralų skilimą. Papildomai buvo vertinami mikroorganizmų palikti cheminiai „parašai“, kurie leidžia spręsti, koks tuo metu buvo vandens druskingumas ir kokios sąlygos vyravo ekosistemoje.

    Du „gaivesni“ laikotarpiai istorijoje

    Tyrime išskirti du laikotarpiai, kai ežero vanduo buvo gerokai gėlesnis ir jis dengė daug platesnę teritoriją. Šie etapai siejami su dideliais senoviniais vandens telkiniais, žinomais kaip Bonneville ežeras, egzistavęs maždaug prieš 30 000–16 000 metų, ir Little Valley laikotarpis, datuojamas maždaug prieš 140 000–135 000 metų.

    Kalnų šlaituose aplink dabartinį ežerą išlikusios terasos ir lyg „laiptai“ žymi buvusias pakrantes ir rodo, kad anuomet vanduo galėjo siekti apie 300 metrų gylį. Nuosėdų analizė papildė šį vaizdą: Little Valley laikotarpiu vanduo, tikėtina, išliko kiek sūrokas, o Bonneville etapas labiau priminė tikrą gėlavandenį ežerą.

    Pokyčiai buvo staigūs geologiniu mastu

    Tyrėjai pabrėžė, kad druskingumo šuoliai grįžtant į sausesnes fazes vyko santykinai greitai, nors kalbama apie tūkstantmečius. Geologiniu mastu tai laikoma staigiu lūžiu, parodančiu, kaip trapios yra trumpalaikės gėlesnio vandens „langų“ fazės.

    „Nuosėdų gręžinys apima du su puse ledynmečio ciklo, todėl matome du perėjimus iš gėlesnio vandens į sūresnį ir galime palyginti, kiek ilgai truko šie epizodai“, – sakė Pietų Kalifornijos universiteto mokslininkė Sarah Feakins.

    Mokslininkų vertinimu, viena iš priežasčių, kodėl Bonneville etapas truko ilgiau ir buvo gėlesnis, galėjo būti didesnis įtekantis upių vandens kiekis. Tokiu atveju ežero baseinas ilgiau atsilaiko prieš garavimo poveikį ir druskų koncentracijos didėjimą.

    Pamokos šiandienos klimato sąlygoms

    Tyrimas taip pat sieja ežero susitraukimo epizodus su šiltėjančiomis sąlygomis ledynmečių pabaigose. Šylant klimatui, atmosfera gali „reikalauti“ daugiau drėgmės, o garavimas iš dirvožemio ir vandens telkinių spartėja, todėl uždaro baseino ežerai tampa ypač pažeidžiami.

    „Šiandien klimatą šildome precedento neturinčiu tempu, o tai didina garavimo džiovinimą visame regione“, – sakė mokslininkė Rachel So.

    Anot tyrėjų, panašūs šlapio ir sauso režimo svyravimai fiksuojami ir kituose istoriniuose ežerų įrašuose Nevadoje, Kalifornijoje bei Arizonoje. Tai padeda patikrinti, ar aptikti pokyčiai nėra vien lokali anomalija, o atspindi platesnio regiono klimato kaitą ir vandens balansą.

    Mokslininkai pabrėžia ir dar vieną aspektą: nors gamtiniai svyravimai vyko ir anksčiau, šiuolaikines rizikas stiprina žmogaus veikla ir vandens išteklių naudojimas. Todėl, jų teigimu, natūrali praeities kaita neturėtų tapti argumentu, jog šiandieninis ežerų traukimasis yra savaime normalus ir nereikalaujantis sprendimų.

  • Mezomorfo „dieta“ – mitas? Ką iš tiesų sako mokslas apie baltymus ir treniruotes

    Mezomorfo „dieta“ – mitas? Ką iš tiesų sako mokslas apie baltymus ir treniruotes

    Kas yra somatotipas?

    Klasikinė somatotipų sistema kūno sudėjimą apibūdina trimis komponentais: endomorfija, mezomorfija ir ektomorfija. Mezomorfiškas sudėjimas paprastai siejamas su didesne raumenų mase ir atletiškesne figūra.

    Moksliniuose tyrimuose dažniau taikoma Heath-Carter metodika, kai somatotipas nustatomas pagal antropometrinius matavimus: odos riebalų raukšlių storį, apimtis ir kaulų skersmenis. Rezultatas pateikiamas trimis skaičiais, atitinkančiais kiekvieną komponentą.

    Kodėl mezomorfo „dietos“ dažnai klaidina?

    Socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo patarimai valgyti pagal somatotipą, tačiau tai dažnai būna pernelyg supaprastinta. Vien tai, kad žmogui labiau būdingas mezomorfijos komponentas, nepasako, kiek jam reikia kalorijų ar kokios turėtų būti baltymų, riebalų ir angliavandenių proporcijos.

    Praktiškesni rodikliai yra kūno masė, kasdienio aktyvumo lygis, treniruočių tikslas, bendras energijos poreikis ir konkreti fizinio krūvio rūšis. Būtent šie veiksniai realiai padeda planuoti mitybą ir treniruotes, o ne etiketė mezomorfas.

    Baltymai: kiek jų iš tikrųjų reikia?

    Vienas dažniausių klausimų, ypač raumenis auginantiems ar formą palaikyti siekiantiems žmonėms, yra baltymų kiekis. International Society of Sports Nutrition pozicijoje nurodoma, kad daugeliui fiziškai aktyvių žmonių tinkamas baltymų kiekis dažniausiai patenka į 1,4–2,0 gramo kilogramui kūno masės per dieną intervalą.

    Mažinant svorį, ypač jei žmogus yra gerai treniruotas ir siekia išsaugoti raumenų masę, baltymų poreikis gali būti didesnis. Vis dėlto sprendimą verta grįsti ne somatotipu, o tikslu, krūviu ir realiais kūno sudėties pokyčiais.

    Renkantis baltymų šaltinius, esminis principas paprastas: reguliarumas ir kokybė. Praktikoje tam tinka žuvis, kiaušiniai, pieno produktai, liesa mėsa, ankštiniai, tofu ir kiti sojų produktai, o likusią raciono dalį turėtų sudaryti daržovės, vaisiai, grūdiniai produktai bei vertingi riebalų šaltiniai.

    Angliavandeniai ir energija: kodėl jų nereikia bijoti?

    Šiuolaikinėse dietų madose neretai siūloma didinti baltymų kiekį angliavandenių sąskaita, tačiau tai ne visada yra geriausias sprendimas. Angliavandeniai yra svarbus energijos šaltinis, ypač intensyviai sportuojant, todėl jų kiekį prasminga derinti prie treniruočių pobūdžio, intensyvumo ir tikslų.

    Raumenų auginimui, kūno riebalų mažinimui ar esamos formos palaikymui reikalingi skirtingi energijos režimai. Jei ilgą laiką suvartojama daugiau energijos, nei jos išnaudojama, kūno masė gali augti nepriklausomai nuo to, ar žmogus save laiko mezomorfu, ar ne.

    Treniruotės: kas iš tiesų veikia?

    Jei mezomorfą laikytume žmogumi, kuris natūraliai turi daugiau raumenų masės, logiška bazė būtų jėgos treniruotės. Svarbiausias jų elementas, kai norima auginti jėgą ir raumenis, yra treniruočių progresija: laipsniškas krūvio didinimas, pakartojimų ar bendros apimties korekcijos ir technikos gerinimas.

    Šiuolaikinės rekomendacijos pabrėžia pasipriešinimo treniruočių naudą raumenų funkcijai, hipertrofijai ir bendrai fizinei formai sveikiems suaugusiesiems. Vis dėlto tai nereiškia, kad būtina treniruotis kasdien: daugeliui žmonių pakanka kelių jėgos treniruočių per savaitę, papildant jas aerobine veikla, vaikščiojimu ir kokybiška regeneracija.

    Skirtingų sporto šakų atletų sudėjimas labai skiriasi: sprinterių profilis dažnai neprimena maratonininkų, o kovos sportų atletai paprastai turi kitokias kūno proporcijas nei gimnastai ar tenisininkai. Todėl vienas universalus mezomorfo planas realybėje tiesiog neveikia.

    Ką stebėti vietoj somatotipo?

    Norint objektyviai vertinti progresą, prasmingiau sekti kūno masę, apimtis, jėgos ir ištvermės rodiklius, savijautą bei miego kokybę. Prireikus galima įtraukti ir kūno sudėties vertinimą, tačiau svarbiausia išlaikyti nuoseklumą ir vertinti pokyčius laike.

    Somatotipas gali būti patogus terminas kūno sudėjimui apibūdinti, tačiau jo neverta laikyti organizmo instrukcija. Efektyviausia strategija yra ne valgyti ir sportuoti kaip mezomorfas, o susidaryti planą pagal savo tikslus, krūvį, realų energijos poreikį ir gyvenimo režimą.

    „Nevalgyk ir nesportuok kaip mezomorfas. Valgyk ir sportuok pagal savo tikslą ir realius kūno poreikius“, – teigiama šiuolaikiniuose sporto mitybos principuose, kuriuose akcentuojamas individualizavimas.

  • Geriausia vieta pensijai užsienyje nebe Europoje: reitingas parodė naują lyderį

    Geriausia vieta pensijai užsienyje nebe Europoje: reitingas parodė naują lyderį

    Reitingo viršūnėje – Urugvajus

    Naujausiame tarptautiniame pensijos užsienyje reitinge pirmą vietą užėmė Urugvajus, aplenkęs pernai lyderiavusią Portugaliją. Nors Europa išlieka dominuojantis regionas, šiemet geriausios krypties titulas atiteko ne europiečiams.

    Reitingą sudarė Global Citizen Solutions 2026 metų pensijos indeksas, kuriame lyginamos 46 pensinio amžiaus ir pasyvių pajamų rezidencijos programos. Vertinta gyvenimo kokybė, judumo galimybės ir kelias į pilietybę, apmokestinimas, paraiškų tvarka bei kaštai.

    Kodėl Europa vis dar tarp lyderių

    Europos šalys indekse išsiskiria aukšta gyvenimo kokybe, saugumu, sveikatos apsaugos ir infrastruktūros lygiu, taip pat stipriais kelionės dokumentais. Vis dėlto aukštesni mokesčiai daugeliui programų tampa pagrindiniu minusu, kuris mažina bendrą balą.

    Tarp dešimties geriausių šiemet pateko šešios Europos kryptys: Ispanija, Portugalija, Latvija, Andora, Italija ir Graikija. Portugalija, buvusi reitingo viršūnėje, nusileido į penktą poziciją.

    Kas lemia pasirinkimą

    Indeksas pabrėžia, kad vieno universaliai geriausio sprendimo nėra, nes skirtingi žmonės skirtingai vertina mokesčius, klimatą, sveikatos paslaugas ar galimybes keliauti. Pirmą ir dešimtą vietas skyrė mažiau nei keturi balai, todėl lyderiai pagal bendrą rezultatą yra labai arti.

    Didžiausias svoris indekse suteikiamas gyvenimo kokybei, po to vertinamas mobilumas ir pilietybės perspektyvos. Toliau rikiuojasi apmokestinimas, procedūrų paprastumas ir programos kaina.

    Mokesčiai ir terminai – didžiausios „žirklės“

    Europoje gerus mokesčių balus dažniau gauna tokios kryptys kaip Malta, Andora ar Kipras, tačiau ten paprastai keliami aukštesni pajamų reikalavimai, prašoma reikšmingų investicijų arba tenka ilgiau laukti sprendimų. Tuo metu kai kurios šalys siūlo pasirenkamus režimus, pavyzdžiui, fiksuotą 7 proc. mokestį užsienio pensijoms Graikijoje ir pietų Italijoje.

    Skiriasi ir procedūrų trukmė: Latvijoje leidimų išdavimas gali užtrukti nuo dviejų iki keturių mėnesių, o kai kuriose kitose šalyse procesas užsitęsia ilgiau nei dvejus metus. Dalis krypčių vilioja mažesniais mokesčiais, tačiau mainais prašo didesnių garantijų dėl pajamų ar turto.

    Pajamų kartelė: nuo šimtų iki tūkstančių eurų

    Indekse nurodoma, kad mėnesinių pajamų reikalavimai pasaulyje labai nevienodi: nuo mažiau nei 600 eurų kai kuriose Amerikos šalyse iki daugiau nei 9 000 eurų brangiausiose programose. Europoje kai kuriais atvejais gali pakakti mažesnių nei 800 eurų pajamų, tačiau kitur reikalavimai gerokai aukštesni.

    Praktikoje svarbu ne tik suma, bet ir pajamų kilmė: vienur būtinos pasyvios pajamos ar pensija, kitur gali tikti santaupos ar dividendai. Net ir esant žemai pajamų ribai, kai kurios programos papildomai numato indėlius, investicijas ar kitus pradinius įsipareigojimus.

    Kada įmanoma gauti pilietybę

    Kelias į pilietybę daugeliu atvejų egzistuoja, tačiau jis nėra garantuotas ir dažnai priklauso nuo šalies taisyklių bei individualios situacijos. Kai kurios programos numato natūralizaciją per penkerius metus, kitos reikalauja gerokai ilgesnio laikotarpio, o dalis krypčių standartinės pilietybės trajektorijos apskritai nesiūlo.

    Taip pat svarbu dvigubos pilietybės klausimas: kai kurios valstybės jos neleidžia, todėl žmogui gali tekti rinktis tarp naujos pilietybės ir turimos. Tais atvejais, kai atsisakyti pilietybės nepriimtina, realiausia alternatyva lieka nuolatinė gyvenamoji vieta.

    Indekso sudarytojai išvadai pateikia aiškią žinutę: Europa ir toliau siūlo vieną stipriausių gyvenimo kokybės paketų, tačiau augant mokesčių naštai ir kintant pilietybės taisyklėms dalis žmonių vis dažniau žvalgo alternatyvas už Europos ribų. Būtent todėl reitingo viršūnėje šiemet atsidūrė Urugvajus, o antrą vietą užėmė Mauricijus.

  • 3 500 karių, dronų spiečiai ir kibernetinės atakos: Azerbaidžanas, Turkija ir Uzbekistanas telkiasi

    3 500 karių, dronų spiečiai ir kibernetinės atakos: Azerbaidžanas, Turkija ir Uzbekistanas telkiasi

    Azerbaidžanas, Turkija ir Uzbekistanas pirmą kartą surengė bendras didelio masto pratybas „Power of Unity – 2026“ Azerbaidžano Kalnų Karabacho regione, Hojavendo rajone. Jose buvo modeliuojami scenarijai, kurie pastaraisiais metais tapo šiuolaikinių konfliktų kasdienybe: masiniai dronų smūgiai, elektroninė kova, kibernetinės atakos ir dezinformacijos kampanijos.

    Pratybose dalyvavo daugiau nei 3 500 karių, o stebėtojų teisėmis jas sekė ir kitų šalių atstovai, tarp jų ir Iranas. Organizatorių teigimu, mokymai buvo skirti įvertinti, kaip greitai skirtingų valstybių pajėgos gali veikti kaip vienas vienetas, kai grėsmės kyla vienu metu keliuose frontuose.

    Naujos kartos karas – be aiškios fronto linijos

    Pratybų scenarijuose dėmesys sutelktas į dronų karo taktiką: kariai treniravosi atremti dronų spiečių atakas, dengti judančias šarvuotas kolonas, vykdyti žvalgybą ir logistines užduotis, įskaitant šaudmenų bei atsargų pristatymą. Tokie epizodai atspindi tendenciją, kad bepiločiai orlaiviai tampa ne tik žvalgybos, bet ir artilerijos bei aviacijos veiksmus papildančia smogiamąja priemone.

    Mokymai vyko Qızılqaya karinio rengimo poligone, kur buvo naudojama daugiau nei 130 bepilčių platformų, per 70 šarvuotų mašinų, daugiau nei 90 artilerijos sistemų ir per 20 aviacijos priemonių. Pratybose taip pat derinti bepiločiai sprendimai su elektroninės kovos priemonėmis, siekiant imituoti aplinką, kai ryšys ir navigacija yra trikdomi.

    Kariai repetavo gynybinių pozicijų pralaužimą, prieš tankus skirtų griovių įveikimą, minų laukų išvalymą ir šarvuotos technikos veržimąsi į priekį. Tokie epizodai rodo, kad, nepaisant technologinių pokyčių, sausumos manevras išlieka kritiškai svarbus, tačiau vis dažniau remiasi sensoriais, dronais ir realaus laiko duomenų mainais.

    Kibernetinės atakos ir dezinformacija – pratybų dalis

    Atskira pratybų dalis buvo skirta grėsmėms, kurios anksčiau į karinius planus patekdavo rečiau: kibernetinėms atakoms ir informacinėms operacijoms. Kariai treniravosi reaguoti į imituotus išpuolius prieš skaitmenines sistemas, taip pat į situacijas, kai socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje plinta klaidinanti informacija, galinti paveikti sprendimų priėmimą ir visuomenės nuotaikas.

    Be to, buvo vykdomos operacijos kalnuotoje vietovėje prieš imituotas teroristų pozicijas, gyvenviečių valymo veiksmai ir kontrolės punktų įrengimas. Pratybų programoje numatyta ir sienos incidentų valdymo praktika, įskaitant bandymų neteisėtai kirsti sieną aptikimą pasitelkiant dronus.

    Nuo sausumos iki Kaspijos jūros

    Scenarijai apėmė ir veiksmus jūroje: daliniai treniravosi perimti užgrobtą laivą, užtikrinti jūrinės infrastruktūros apsaugą, išlaisvinti įkaitus bei vykdyti išsilaipinimo operacijas, nukreiptas prieš imituotą ginkluotą bazę. Pratybos vyko keliuose Azerbaidžano regionuose, įskaitant Baku, Nachičevanę ir Azerbaidžanui priklausančią Kaspijos jūros dalį.

    Turkijos gynybos ministras Yaşaras Güleris pabrėžė, kad kariuomenės pasirengimas turi eiti greta siekio išlaikyti stabilumą regione.

    „Turime pasirengti geriausiu įmanomu būdu, tačiau norime gyventi taikoje“, – sakė Yaşaras Güleris.

    Azerbaidžanas ir Turkija gynybos ryšius grindžia 2021 metais pasirašyta Šušos deklaracija, o Baku ir Taškentas pastaraisiais metais plečia bendradarbiavimą karinių technologijų ir karinio švietimo srityse. Organizatorių vertinimu, tokio pobūdžio pratybos tampa būdu ne tik demonstruoti politinį artumą, bet ir praktiškai suderinti procedūras, ryšio standartus bei bendro reagavimo planus.

    Po pratybų Šušoje įvyko trišalis Azerbaidžano, Turkijos ir Sakartvelo gynybos ministrų susitikimas, kuriame aptarti regioninio saugumo klausimai ir tolesnis karinis bendradarbiavimas. Azerbaidžano gynybos ministras Zakiras Hasanovas šį formatą įvardijo kaip svarbią platformą stabilumui ir saugumui regione stiprinti.

  • Rutte atvirai apie branduolinius grasinimus ir Trumpą: štai ką išgirdo NATO užkulisiuose

    Rutte atvirai apie branduolinius grasinimus ir Trumpą: štai ką išgirdo NATO užkulisiuose

    NATO vadovo misija

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pastarosiomis savaitėmis daug dėmesio skiria vienam tikslui – išlaikyti Aljansą vieningą, kai Europoje daugėja įtampos, o JAV politika vėl tampa lemiamu veiksniu. Interviu su juo Briuselyje daugiausia sukosi apie Rusijos grasinimus, paramą Ukrainai ir Europos atsakomybę.

    Rutte, keturias kadencijas vadovavęs Nyderlandų Vyriausybei, Briuselyje seniai žinomas kaip politikas, nuo kurio skandalai tarsi „neprilimpa“. Ši reputacija, pasak apžvalgininkų, dabar praverčia ir naujame poste, kai tenka gesinti nervingumą rytiniame NATO sparne.

    Kaliningradas, Baltijos šalys ir grasinimai

    Viešojoje erdvėje aptarta Rusijos retorika, kurioje minimas Kaliningradas ir užuominos apie viso arsenalo panaudojimą, įskaitant branduolinius ginklus, jei esą būtų keliama grėsmė Rusijos teritorijai. NATO vadovas pabrėžė, kad tokių pareiškimų ignoruoti negalima, tačiau svarbiausia yra šaltas vertinimas ir atgrasymo priemonės.

    Rutte akcentavo, kad geriausias kelias mažinti įtampą yra vienas: Rusija turi nutraukti karą Ukrainoje ir liautis grasinusi branduoliniais scenarijais. Tuo pat metu jis kartojo Aljanso liniją, kad šiuo metu nėra požymių apie neišvengiamą tiesioginę ataką prieš NATO teritoriją.

    „Rusija turėtų baigti karą Ukrainoje ir nutraukti branduolinius grasinimus“, – sakė Markas Rutte.

    Rytinio sparno šalims, įskaitant Baltijos valstybes, papildomą nerimą kelia hibridinių incidentų banga Europoje: nuo sabotažo ir kibernetinių atakų iki dezinformacijos kampanijų. NATO ir atskirų valstybių institucijos tokius veiksmus vis dažniau sieja su Rusijos interesais ir siekiu kelti chaosą bei politinį spaudimą.

    Ukrainos oro gynybos dilema

    Interviu metu daug dėmesio skirta Ukrainos oro gynybai, ypač artėjant žiemai, kai atakos prieš energetikos infrastruktūrą paprastai intensyvėja. Pastaraisiais mėnesiais Ukrainai itin svarbūs „Patriot“ ir kiti modernūs kompleksai, galintys numušti balistines ir sparnuotąsias raketas.

    Klausiamas apie galimus sprendimus dėl „Patriot“ sistemų gamybos ar licencijavimo Ukrainai, Rutte konkrečių įsipareigojimų nepateikė. Tačiau NATO pozicija išlieka tokia pati: Ukrainos oro gynyba yra kritinė sritis, o didžiausias iššūkis – ne vien finansai, bet ir gamybos pajėgumai, atsargų kiekiai bei pristatymo terminai.

    Trumpas, gynybos pinigai ir ką pirks Europa

    Kalbėdamas apie JAV politiką, Rutte vengė kritikuoti prezidentą Donaldą Trumpą ir akcentavo, kad NATO turi išlaikyti Vašingtoną įsitraukusį. Jo logika paprasta: jei Aljansas bus geriau finansuojamas, o JAV išliks jo dalimi, tai bus pagrindinis sėkmės matas.

    NATO šalys jau yra sutarusios didinti gynybos finansavimą iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto, iš kurių 3,5 proc. turėtų tekti kariniams pajėgumams. Vis dėlto vis garsiau keliama dilema, ką už tuos pinigus pirks Europa: investuoti į Europos pramonę ar didelę dalį užsakymų ir toliau nukreipti JAV gamintojams.

    Rutte tokią diskusiją vadino prabanga, tačiau gynybos ekspertai pabrėžia, kad klausimas tampa strateginis: jei JAV mažintų karinį pėdsaką Europoje ir daugiau dėmesio skirtų Indijos ir Ramiojo vandenynų regionui, Europos gebėjimas greitai pasigaminti amunicijos, oro gynybos ir logistikos priemonių taptų lemiamas.

    „Aljansas yra daug stipresnis už Rusiją. Ji negalėtų mūsų įveikti“, – sakė Markas Rutte.

    Vis dėlto NATO vadovybė pripažįsta, kad net jei konvencinis konfliktas būtų nenaudingas Maskvai, Rusija gali daryti didelę žalą ribotomis priemonėmis, ypač hibridinėje erdvėje. Todėl pagrindinė Rutte žinia – vienybė, pasirengimas ir ilgalaikės investicijos, kurios turi atgrasyti nuo bet kokios pagundos tikrinti NATO 5-ojo straipsnio ribas.

  • Latvijoje rinkimus laimėjo proeuropietiška valdžia, bet populistai stiprėja: kas laukia toliau

    Latvijoje rinkimus laimėjo proeuropietiška valdžia, bet populistai stiprėja: kas laukia toliau

    Latvijos parlamento rinkimuose pergalę iškovojo ministro pirmininko Andrio Kulbergo vadovaujama centro dešinės partija „United List“. Preliminariais duomenimis, suskaičiavus daugiau nei 99,9 proc. balsų, ši politinė jėga surinko 35,4 proc. ir užsitikrino 42 vietas 100 vietų Saeimoje.

    Toks rezultatas reiškia, kad Latvija greičiausiai tęs aiškią proeuropietišką ir proukrainietišką kryptį. Vis dėlto rinkimų vakaras parodė ir kitą tendenciją: populistinės partijos sustiprino pozicijas, o būsimos koalicijos dėlionė taps sudėtingesnė nei iki šiol.

    Saugumas ir kainos nustelbė viską

    Rinkimų kampanijos centre dominavo saugumo klausimai, kuriuos sustiprino tęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą ir Baltijos regiono įtampa. Latvija, būdama NATO ir Europos Sąjungos narė nuo 2004 metais, Rusiją įvardija kaip pagrindinę grėsmę ir pastaraisiais metais ryškiai didino gynybos finansavimą.

    Ne mažiau svarbios buvo ir kasdienės problemos: augančios pragyvenimo išlaidos, santykinai žemi atlyginimai, įtampos patirianti sveikatos sistema bei ilgalaikis gyventojų skaičiaus mažėjimas. Būtent šis derinys dažnai tampa palankia terpe protesto balsams, o tai atsispindėjo populistinių jėgų rezultatuose.

    Kulbergs: rinkėjai nori permainų

    Premjeras, pareigas einantis nuo gegužės, teigė, kad pergalė pranoko lūkesčius ir atitiko išankstinių apklausų signalus. Jis akcentavo, kad rinkėjų sprendimą sieja su lūkesčiu spartinti ekonomikos augimą ir stiprinti valstybės atsparumą.

    „Tai reiškia, kad žmonės iš tiesų nori permainų: ekonomikos augimo ir ateities Latvijos vaikams“, – sakė Andris Kulbergs.

    Jis taip pat pabrėžė, kad šaliai, esančiai Europos išorinėje sienoje, būtina derinti ekonominį stiprėjimą su tvirta sienų apsauga. Tokia retorika rodo, kad naujos kadencijos prioritetuose saugumo politika ir ekonomika bus glaudžiai susietos.

    Koalicija keisis, o populistai spaudžia

    Nors „United List“ pasiekė įspūdingą rezultatą, iki rinkimų ją rėmusi koalicija, panašu, dabartiniu pavidalu neišliks. Bent viena partnerė rizikavo neperžengti patekimo į parlamentą ribos, o kitų rezultatai buvo silpnesni, nei tikėtasi.

    Stiprų pasirodymą fiksavo ir populistinės partijos, kurioms dalį palaikymo suteikė rusakalbiai rinkėjai, sudarantys reikšmingą Latvijos visuomenės dalį. Vietos žiniasklaida skelbė, kad dėl pasikeitusių balsavimo įpročių dalis šio elektorato persiorientavo nuo anksčiau dominavusios „Harmony“ partijos, kuri po ankstesnių rinkimų liko be atstovavimo Saeimoje.

    Tarp ryškesnių konkurentų minima konservatyvi „Latvia First“, o taip pat suverenumo retoriką akcentuojanti „Sovereign Power“, kuri nepritaria karinei paramai Ukrainai ir gynybos išlaidų didinimui. Dėl pastarosios dauguma pagrindinių politinių jėgų viešai signalizavo, kad bendradarbiavimas mažai tikėtinas, todėl koalicijų derybos gali užtrukti.

    Artimiausiu metu ryškės, ar pergalę šventusi partija rinksis platesnę proeuropietišką koaliciją, ar bandys formuoti siauresnį susitarimą, kuris lengviau spręstų ekonominius klausimus, tačiau būtų trapesnis parlamente. Bet kuriuo atveju, rinkimų rezultatai rodo dvigubą Latvijos kryptį: tvirtą geopolitiškai ir labiau fragmentuotą vidaus politikoje.

  • Merzo netikėtas vizitas Kyjive: Vokietija žada milijardus ir dronus, bet namuose – smūgis

    Merzo netikėtas vizitas Kyjive: Vokietija žada milijardus ir dronus, bet namuose – smūgis

    Netikėtas kanclerio vizitas

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį specialiu traukiniu atvyko į Kyjivą, apie kelionę iš anksto viešai nepranešus. Kartu vyko ekonomikos ministrė Katherina Reiche ir maždaug dešimt Vokietijos gynybos bei energetikos sektorių įmonių atstovų.

    Vizito tikslas – sustiprinti karinę ir finansinę paramą Ukrainai, kuri tęsia gynybą nuo Rusijos plataus masto invazijos. Derybose Kyjive daug dėmesio skiriama ir energetikos infrastruktūros apsaugai, ypač artėjant dar vienai karo žiemai.

    Dronai, ginklų gamyba ir energetika

    Vokietijos vyriausybės šaltiniai nurodo, kad artimiausiais mėnesiais Ukrainos kariuomenei numatoma perduoti tūkstančius perėmėjų dronų. Tokios sistemos orientuotos į grėsmę, kurią kelia dideliu greičiu skrendantys reaktyviniai dronai, kuriuos perimti sudėtingiau.

    Taip pat ketinama plėsti bendrą Vokietijos ir Ukrainos toliašaudės ginkluotės gamybą. Šiam tikslui planuojama skirti apie 1 milijardą eurų iš jau patvirtintų biudžeto lėšų.

    Atskirai numatyta dar 350 milijonų eurų parama Ukrainos energetikos objektų remontui ir atstatymui po atakų. Pastaraisiais metais energetikos infrastruktūra tapo vienu svarbiausių Rusijos smūgių taikinių, o sistemingas tinklų alinimas didina rizikas žiemą.

    Žinutė Putinui ir įtempta padėtis

    Kyjive kanclerį pasitiko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, o pokalbiuose laukiama sprendimų ne tik dėl ginkluotės, bet ir dėl energijos tiekimo bei pramoninio bendradarbiavimo. Vizitas vyko įtemptomis saugumo sąlygomis, Rusijai viešai perspėjus užsieniečius dėl galimų smūgių.

    Miesto meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad rytą rusų dronai pataikė į kelio atkarpą ant šiaurinio tilto per Dniprą. Tokie incidentai parodo, kad net ir aukšto lygio vizitai Kyjive vyksta nuolatinės oro pavojaus grėsmės fone.

    „Pone Putinai, sustabdykite šį beprasmišką karą. Mes pasirengę kalbėtis ir ieškoti, kaip jį užbaigti, tačiau barbariškos atakos prieš civilius turi liautis“, – sakė Friedrichas Merzas.

    Kancleris pabrėžė, kad Rusija esą supranta tik jėgos kalbą, todėl spaudimas ir parama Ukrainai turi būti didinama. Jo teigimu, artimiausios savaitės Ukrainai bus ypač svarbios, nes šalies miestai ir infrastruktūra patiria nuolatinį apšaudymą.

    Vidaus politika: reitingų signalai

    Lygiagrečiai su vizitu Kyjive Vokietijoje aptariami ir naujausių apklausų rezultatai, rodantys augantį politinį spaudimą kancleriui. INSA sekmadienio tendencijoje CDU ir CSU aljansas smuko iki 18 proc., o AfD pakilo iki 30 proc., didindama atotrūkį iki 12 procentinių punktų.

    Apklausoje SPD ir Žalieji surinko po 14 proc., Kairiųjų partija – 10 proc., o FDP ir BSW liko ties 4 proc. riba, žemiau penkių procentų patekimo į parlamentą slenksčio.

    Duomenys taip pat rodo prastą vertinimą vyriausybei ir kancleriui: atskirame matavime patenkinti Merzo darbu buvo 15 proc., o nepatenkinti – 79 proc. Ši dinamika stiprina diskusijas, kiek ilgai Vokietijos visuomenė palaikys didelės apimties paramą Ukrainai.

    Kita apklausa, viešojo transliuotojo ARD Deutschlandtrend, anksčiau fiksavo augantį skepticizmą, ypač rytinėje Vokietijos dalyje, kur dažniau manoma, kad parama Ukrainai nuėjo per toli. Vis dėlto federalinė valdžia signalizuoja, kad karinė pagalba bus vis labiau siejama su bendra gynybos pramonės plėtra ir gamyba Ukrainoje.

  • Pilnos tribūnos Vilkaviškyje: startavo „Perlas-GO“ sezonas, pristatytas naujas komandos himnas

    Pilnos tribūnos Vilkaviškyje: startavo „Perlas-GO“ sezonas, pristatytas naujas komandos himnas

    Vilkaviškio sporto centre oficialiai atidarytas naujasis Vilkaviškio „Perlas-GO“ sezonas. Renginyje netrūko krepšinio emocijų, o tribūnose susirinko gausus būrys sirgalių, atėjusių palaikyti savo krašto komandos.

    Sezono pradžios šventėje dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka ir Savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas. Jie kartu su bendruomene stebėjo rungtynes ir akcentavo vietos sporto reikšmę rajono tapatybei bei jaunimo užimtumui.

    Šventinę atmosferą kūrė Vilkaviškio jaunimo pučiamųjų instrumentų orkestras. Taip pat pirmą kartą pristatytas naujasis „Perlas-GO“ himnas, kurį atliko grupė „Projektas“.

    „Smagu matyti pilnas tribūnas ir tiek daug žmonių, palaikančių savo komandą. Linkiu sėkmingo sezono ir kuo daugiau pergalių, kuriomis galėtume džiaugtis visi kartu“, – sakė Algirdas Neiberka.

    Renginio metu meras Mero padėkos raštu apdovanojo klubo prezidentą Roką Šlivinską. Padėka skirta už 10 metų lyderystę telkiant krepšinio bendruomenę, aktyvią veiklą puoselėjant krepšinio tradicijas ir siekiant sportinių rezultatų.

    Sezono startas komandai buvo sėkmingas: „Perlas-GO“ atidarymo rungtynes pradėjo pergale. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie renginiai svarbūs ne tik rezultatams, bet ir ryšiui su sirgaliais, todėl sezono metu planuojama daugiau iniciatyvų, skirtų bendruomenės įtraukimui.

  • Nesėkminga Polimerų Police investicija smaugia „Grupa Azoty“: vis daugiau vilčių dėl Orlen sandorio

    Lenkijos chemijos pramonės milžinė „Grupa Azoty“ ir jai priklausantys Zakłady Chemiczne Police vis aiškiau jaučia vieno projekto kainą: daug metų vykdyta Polimerų Police investicija tapo finansine našta, kuri stabdo atnaujinimus ir kelia įtampą tarp vadovybės bei darbuotojų. Nors pagrindinė trąšų ir chemijos gamyba veikia, bendrovės manevro laisvė ribota dėl skolų ir didelių veiklos kaštų.

    Police gamykla istoriškai buvo kuriama kaip svarbus kompleksinių trąšų ir kitų chemijos produktų centras, todėl jos stabilumas svarbus ne tik regionui, bet ir žemės ūkiui. Pastaraisiais metais, svyruojant trąšų paklausai ir energijos kainoms, Europos gamintojai apskritai dirba sudėtingesnėje aplinkoje, o papildomos skolų naštos tokiose įmonėse ypač skaudžios.

    Kas spaudžia įmonę šiandien?

    Didžiausi iššūkiai susideda iš kelių dalių: didelis įsiskolinimas, senstantis įrenginių parkas ir ribotos investicijos į modernizaciją. Kartu auga socialinė įtampa, nes darbuotojai tikisi greitesnių pokyčių ir atlyginimų augimo, tačiau vadovybė pabrėžia, kad galimybės didinti algas yra smarkiai apribotos.

    Įmonės vadovybė akcentuoja, kad restruktūrizavimo diskusijos labiausiai susijusios su Polimerų Police projektu, o ne su pačiais chemijos cechais. Kitaip tariant, gamyba nėra sustojusi, tačiau bendras finansinis spaudimas verčia taupyti ir nukreipti lėšas į būtiniausius remontus bei veiklos stabilumą.

    „Jeigu nebūtų Polimerų Police, šiandien turėtume gerokai geresnę finansinę situaciją, bet šios investicijos našta labiausiai smogia mums“, – sakė Zakłady Chemiczne Police vadovė Małgorzata Królak.

    Polimerų Police kaina išaugo iki milijardų

    Polimerų Police projektas, pradėtas kaip ambicingas plėtros planas, ilgainiui tapo vienu didžiausių galvos skausmų. Pradinės sąmatos augo, o galutinė investicijos kaina, viešai minimais vertinimais, pasiekė apie 1 800 000 000 eurų, nors gamykla ilgą laiką buvo laikoma nebaigta arba nepasiekusia planuotos apimties.

    Rizikas nuo pat pradžių įvardijo ne vienas pramonės ekspertas: kompetencijų trūkumas valdant tokio masto statybas, silpnesnė finansinė bazė ir ne iki galo įvertinta polimerų rinkos specifika. Tokiose situacijose bet koks vėlavimas ar biudžeto didėjimas tiesiogiai persikelia į skolas ir mažina visos grupės investicines galimybes.

    Viešojoje erdvėje taip pat pasirodė informacijos apie teisinius vertinimus ir institucijoms teikiamus pranešimus dėl projekto įgyvendinimo sprendimų. Tai dar labiau didina neapibrėžtumą, nes šalia finansinių klausimų atsiranda ir galimos atsakomybės tema.

    Darbuotojų spaudimas ir taupymo režimas

    Įtampa juntama ne tik Police, bet ir platesniu mastu visoje „Grupa Azoty“. Profesinės sąjungos siekia reikšmingesnių algų didinimo sprendimų, tačiau bendrovės finansinė padėtis riboja galimybes, todėl derybos tampa jautrios ir politiškai, ir socialiai.

    Taupymas jau palietė ir „minkštąsias“ išlaidas: mažinamas rėmimas, atsisakoma dalies renginių, griežčiau vertinamos nebūtinos sąnaudos. Įmonės logika paprasta: prioritetas teikiamas įrenginių patikimumui, saugai, remontams ir baziniam konkurencingumui, nes be jų trąšų ir chemijos gamyba ilgainiui praranda stabilumą.

    Viltis siejama su Orlen sandoriu

    Pagrindinis šiuo metu aptariamas kelias, galintis sumažinti spaudimą, yra sandoris, kuriuo „Orlen“ galėtų perimti Polimerų Police projektą ar jo kontrolę. Tokia išeitis leistų dalį rizikos ir finansinės naštos perkelti didesniam, stipresnį balansą turinčiam rinkos žaidėjui.

    Police įmonė pabrėžia, kad net ir pasikeitus projekto savininkams ji galėtų uždirbti iš paslaugų aplink Polimerų Police veiklą: tiekti energiją, garą, vandenį, teikti logistikos sprendimus per savo infrastruktūrą. Tai reikštų, kad projektas iš „inkaro“ teoriškai galėtų virsti papildomu pajamų šaltiniu, jei būtų užtikrintas stabilus veikimas.

    „Kai Polimerų Police pagaliau pradės veikti pilna apimtimi, mes galėsime uždirbti teikdami energijos ir logistikos paslaugas, o daugiau dėmesio grįš į pačius cechus ir žmones“, – sakė Małgorzata Królak.

    Kol kas daug lems sandorio sąlygos, terminai ir tai, kaip „Orlen“ vertins projekto užbaigimo bei pelningumo perspektyvas. Regionui tai kritinis klausimas, nes didelė dalis darbo vietų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su chemijos kompleksu, o bet koks ilgalaikis nestabilumas smogtų ir vietos paslaugų sektoriui.

  • Latvijos rinkimai: suskaičiavus 90 proc. balsų pirmauja premjero Kulbergso „Vieningasis sąrašas“

    Latvijoje tęsiamas parlamento rinkimų balsų skaičiavimas, o suskaičiavus apie 90 proc. biuletenių pirmauja premjero Andrio Kulbergso vedamas „Vieningasis sąrašas“. Centrinės rinkimų komisijos skelbiami tarpiniai duomenys rodo, kad ši politinė jėga surinko 35,44 proc. balsų.

    Antroje vietoje rikiuojasi dešinioji populistinė partija „Latvija pirmoje vietoje“, kuriai tenka 13,22 proc. balsų. Trečia – aljansas „Suvereni valdžia“ ir „Naujieji latviai“ su 11,73 proc., o toliau seka Nacionalinis susivienijimas (9,09 proc.), „Progresyvieji“ (7,24 proc.) ir „Naujoji vienybė“ (6,18 proc.).

    Pagal šiuo metu matomą mandatų pasiskirstymą „Vieningasis sąrašas“ galėtų gauti 41 vietą 100 narių Saeimoje. „Latvija pirmoje vietoje“ pretenduotų į 17 mandatų, „Suvereni valdžia“ ir „Naujieji latviai“ – į 15, Nacionalinis susivienijimas – į 11, „Progresyvieji“ – į 9, o „Naujoji vienybė“ – į 7.

    Daug dėmesio sulaukia situacija dėl 5 proc. barjero: Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, priklausiusi iki šiol valdžiusiai koalicijai, kol kas turi 4,62 proc. ir rizikuoja likti už parlamento borto. Dabartinėje valdančiojoje daugumoje taip pat yra „Vieningasis sąrašas“, Nacionalinis susivienijimas ir „Naujoji vienybė“.

    Jei rezultatai reikšmingai nepasikeis, trys koalicijos partneriai be Žaliųjų ir valstiečių sąjungos galėtų išlaikyti daugumą – iš viso apie 59 mandatus. Vien „Vieningajam sąrašui“ susivienijus su Nacionaliniu susivienijimu, skaičiuojama apie 52 vietas, o tai taip pat sudarytų aritmetinę daugumą.

    Galutinių išvadų skubėti daryti nereikėtų, nes balsai dar skaičiuojami, įskaitant Rygą ir Vidžemės regioną, o tai gali paveikti mandatų pasiskirstymą. Tuo metu Kuržemėje ir Latgaloje balsų skaičiavimas jau baigtas, tačiau dalyje apylinkių dar tikslinami atskirų kandidatų rezultatai.