CP v2

Blog

  • „Tesla“ plečia robotaksi: Teksase jau 169 „Cybercab“, kitas iššūkis – plėtra už Ostino ribų

    „Tesla“ toliau stiprina robotaksi kryptį ir Teksase didina komerciniam naudojimui patvirtintų autonominių automobilių parką. Praėjus maždaug mėnesiui po „Cybercab“ paslaugos starto Ostine, valstijoje jau registruota 169 tokio tipo transporto priemonės, skirtos komercinei veiklai.

    Šis pagreitis investuotojams yra svarbus signalas, nes tradicinis bendrovės automobilių verslas patiria vis didesnį spaudimą. Elektromobilių rinkoje auga konkurencija, ypač iš Kinijos gamintojų, kurie agresyviai plečia pasiūlą ir eksporto apimtis Europos bei Azijos rinkose.

    Investuotojų lūkesčiai ir spaudimas rinkoje

    Robotaksi ir autonominio vairavimo sprendimai „Tesla“ yra vienas esminių augimo pasakojimų, kuriais grindžiami lūkesčiai dėl įmonės ateities pajamų. Pastaruoju metu bendrovės akcijų kaina svyravo, o rinkos dalyviai atidžiai stebi, ar „Tesla“ sugebės technologiją paversti masiškai veikiančia paslauga, o ne vien demonstraciniu projektu.

    Tekste minėta, kad per metus „Tesla“ akcijos buvo kritusios 18 proc., o tai atspindi ir didesnį investuotojų jautrumą naujienoms apie pristatymų tempus bei maržų spaudimą. Bendrovė buvo paskelbusi ir geresnius, nei tikėtasi, ketvirčio pristatymo rezultatus, tačiau bendras pristatymų pokytis, lyginant su praėjusiais metais, išliko neigiamas.

    „Cybercab“ patirtis Ostine – ne vien sėkmės istorija

    „Cybercab“ idėja traukia dėmesį ne tik dėl paslaugos formato, bet ir dėl paties automobilio koncepcijos. Aprašoma, kad tai nestandartinės autonominės transporto priemonės, kurios projektuojamos be vairo ir pedalų, o kai kurie tradiciniai elementai, tokie kaip veidrodėliai ar išorinės rankenėlės, taip pat nėra numatyti.

    Vis dėlto pirmųjų keleivių įspūdžiai Ostine – nevienareikšmiai. Kritika siejama su ilgesniu laukimo laiku, keleivių išlaipinimu ne visada patogiose vietose, taip pat pasitaikančiais techniniais nesklandumais, pavyzdžiui, su durų mechanizmu ar bagažinės uždarymu.

    Didžiausia užduotis – plėtra už Ostino

    Ostinas šiuo metu išlieka vienintelis miestas, kuriame „Cybercab“ veikia kaip užsakomo pavežėjimo paslauga be vairuotojo. Viešai skelbiamais Teksaso motorinių transporto priemonių departamento duomenimis, starto metu komercinei veiklai buvo patvirtinta 45 „Cybercab“, o vėliau skaičius išaugo iki 169.

    „Tesla“ robotaksi parką Teksase, be „Cybercab“, dar sudaro ir 420 „Model Y“ automobilių su autonominio vairavimo sistemomis. Vis dėlto esminis klausimas lieka tas pats: ar bendrovė sugebės išlaikyti paslaugos kokybę ir patikimumą, kai reikės plėstis į kitus miestus ir valstybas, kur skiriasi taisyklės, eismo aplinka ir konkurencinė situacija.

    Plėtra už Ostino ribų taps testu ne tik technologijai, bet ir gebėjimui veikti reguliuojamoje rinkoje bei užtikrinti stabilų paslaugos lygį didesniu mastu. Būtent tai artimiausiu metu gali lemti, ar robotaksi išliks pažadu investuotojams, ar taps apčiuopiamu „Tesla“ pajamų šaltiniu.

  • Latvijos rinkimus laimi premjero Kulbergso „Vieningoji sąrašas“: rekordinis rezultatas, bet mažiausias aktyvumas nuo 1990 metų

    Latvijoje paaiškėjo parlamento rinkimų lyderis: centristinis aljansas Vieningoji sąrašas, vadovaujamas premjero Andrio Kulbergso, surinko 35,34 proc. balsų, suskaičiavus daugiau nei 95 proc. biuletenių.

    Pagal skelbiamus preliminarius skaičiavimus ši jėga galėtų gauti apie 42 iš 100 vietų Saeimoje. Tai būtų vienas stipriausių vienos politinės jėgos pasirodymų per visą Latvijos parlamento rinkimų istoriją.

    Rinkimų aktyvumas siekė 51,8 proc. ir tapo mažiausiu nuo 1990 metų, kai Latvija atkūrė nepriklausomybę. Galutiniai rezultatai dar gali nežymiai kisti, nes dalyje komisijų tęsiamas paštu atsiųstų balsų skaičiavimas.

    Kas rikiuojasi už nugalėtojų?

    Antroje vietoje liko dešiniojo populizmo krypties partija Latvija pirmoje vietoje, surinkusi 13,08 proc. Treti – su rusakalbe mažuma siejamas politinis blokas Suvereni valdžia ir Nauji latviai, gavęs 11,69 proc. balsų.

    Į parlamentą taip pat patenka Nacionalinis susivienijimas su 8,95 proc., socialdemokratiški Pažangieji su 7,73 proc. ir proeuropietiška Naujoji vienybė su 6,35 proc. Tuo metu Žaliųjų ir ūkininkų sąjunga liko žemiau 5 proc. barjero, surinkusi 4,46 proc.

    Pagal dabartines projekcijas Vieningajai sąrašui tektų 42 mandatai, Latvijai pirmoje vietoje – 17, Suverenia valdžia ir Naujiems latviams – 14, Nacionaliniam susivienijimui – 11, Pažangiesiems – 9, Naująjai vienybei – 7.

    Ką reiškia rekordinis mandatas?

    Jei šis rezultatas išliks po galutinio suskaičiavimo, Vieningoji sąrašas priartėtų prie istorinės kartelės, kuri iki šiol siejama su 1993 metais parlamento rinkimuose daugiausia mandatų laimėjusia Latvijos kelio partija.

    Tokio masto persvara suteikia premjero stovyklai tvirtesnes derybines pozicijas formuojant valdančiąją daugumą. Tačiau mažas rinkėjų aktyvumas signalizuoja ir kitą tendenciją – augantį rinkėjų nuovargį bei didesnį visuomenės susiskaldymą, kuris gali lemti sudėtingesnę politinę darbotvarkę naujai Saeimai.

    Galutinis jėgų išsidėstymas paaiškės paskelbus visų apylinkių ir korespondencinių balsų suvestines. Tuomet bus aiškiau, ar vienos jėgos dominavimas taps ilgalaike politine kryptimi, ar tik vienų rinkimų išimtimi.

  • Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas Kijive paskelbė paramą Ukrainai: dronai, tolimoji ginkluotė

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį Kijive pranešė apie naują karinės paramos Ukrainai paketą, kurio vertė viršija 1 mlrd. eurų. Pasak jo, sprendimas apima kelias kryptis – nuo dronų gamybos finansavimo iki tolimojo nuotolio ginkluotės ir palydovinės įrangos.

    Paramą kancleris pristatė per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Merzas akcentavo, kad dalis lėšų bus skirta bendriems projektams, kurie leistų greičiau perkelti technologinius sprendimus į serijinę gamybą ir taip sustiprinti Ukrainos oro gynybą.

    „Šias lėšas skiriame bendrai dronų gamybai, kad būtų galima efektyviau kovoti su reaktyviniais dronais. Pastarosiomis savaitėmis šioje srityje pasiektas reikšmingas technologinis proveržis, todėl dabar greitai pradedame serijinę gamybą“, – sakė Friedrichas Merzas.

    Kanclerio teigimu, Vokietija taip pat ketina perduoti Ukrainai tolimojo nuotolio ginklų, kovinių dronų ir palydovinės įrangos. Šie pajėgumai, kaip pabrėžiama, turi padėti tiksliau aptikti ir naikinti Rusijos paleidimo įrenginius, taip sumažinant smūgių Ukrainos teritorijai intensyvumą.

    Atskirai Merzas pranešė, kad iki žiemos Vokietija suteiks paramą Ukrainos energetikos sektoriui, kurios vertė sieks apie 350 mln. eurų. Lėšos būtų nukreiptos generatoriams, transformatorių pastotėms ir remonto komplektams, reikalingiems atkurti apgadintą infrastruktūrą, kuri ypač pažeidžiama šaltuoju metų laiku.

    Vokietijos kancleris taip pat nurodė, kad Vokietija kartu su Prancūzija ir Jungtine Karalyste planuoja žiemą Berlyne surengti vadinamosios norinčiųjų koalicijos susitikimą. Tokie formatai pastaraisiais metais naudojami koordinuoti praktinę paramą Ukrainai, derinti tiekimo prioritetus ir suderinti tolesnius sprendimus dėl saugumo.

    Savo ruožtu Volodymyras Zelenskis teigė, kad antroje spalio pusėje tikimasi rezultatų iš darbų, susijusių su reaktyvinių dronų neutralizavimu mažomis raketomis. Pasak jo, tai būtų vienas iš atsakų į pastaruoju metu išaugusį sudėtingesnių oro taikinių keliamą grėsmę.

  • DI keičia energetiką: nuo gedimų prognozavimo iki klientų aptarnavimo, bet viską lemia saugumas

    DI energetikos sektoriuje sparčiai pereina nuo bandomųjų projektų prie kasdienio naudojimo: padeda analizuoti duomenis, prognozuoti gedimus, automatizuoti pasikartojančias užduotis ir greitinti klientų aptarnavimą. Tačiau įmonės pabrėžia, kad tikrą proveržį lems ne vien algoritmai, o duomenų kokybė, darbuotojų kompetencijos ir aiškios taisyklės.

    Energetika yra griežtai reguliuojama ir priskiriama kritinei infrastruktūrai, todėl DI čia vertinamas atsargiau nei daugelyje kitų sričių. Diskusijose su sektoriaus atstovais dažniausiai kartojama mintis paprasta: technologija gali padėti priimti sprendimus, bet atsakomybės už tinklo stabilumą ir duomenų apsaugą nepakeis.

    Reguliacijos ir saugumas

    Energetikos įmonės akcentuoja, kad DI diegimas turi vykti aiškiai apibrėžtose ribose, kurios saugo klientus, infrastruktūrą ir duomenis. Praktikoje tai reiškia vidines duomenų valdymo taisykles, prieigos kontrolę, nuolatinį rizikų vertinimą ir sprendimų audituojamumą.

    Europos Sąjungoje papildomą kryptį suteikia DI aktas, o kibernetinio saugumo srityje aktualūs reikalavimai, susiję su NIS2. Dėl to technologijų tiekėjai, norintys dirbti Europoje, turi pritaikyti produktus taip, kad organizacijos galėtų įrodyti atitiktį ir saugų naudojimą.

    „Energetikoje negalime atsisakyti formalių ir teisinių reikalavimų, nes tai būtų nesaugu sektoriui“, – sakė viena iš diskusijoje dalyvavusių energetikos bendrovių atstovių.

    Nuo pilotų prie realių sprendimų

    Pasak įmonių, pirmasis etapas dažnai būna skirtas išbandyti skirtingus modelius, įrankius ir naudojimo scenarijus, o vėliau pereinama prie sprendimų, kurie integruojami į kasdienes sistemas. Svarbiausia tampa ne „paleisti“ įrankį, o pasiekti, kad darbuotojai juo naudotųsi prasmingai ir suprastų jo ribas.

    Vienas iš praktinių pavyzdžių, minimų sektoriuje, yra skaitmeniniai asistentai, padedantys klientui įsivertinti, ar pasirinktas tarifas atitinka jo vartojimo profilį. Kitas dažnai minimas prioritetas yra gedimų prevencija, kai modeliai vertina įrenginių būklės, eksploatacinius ir orų duomenis, kad techninės priežiūros komandos gautų signalą dar iki sutrikimo.

    Diegiant tokias sistemas dažnai taikomas principas, kai saugumas įtraukiamas nuo pat projektavimo pradžios. Tai reiškia etapinius bandymus, konservatyvesnius sprendimus kritinėse vietose ir aiškų žmogaus vaidmenį priimant galutinį sprendimą.

    Duomenys ir kompetencijos lemia rezultatą

    Sektoriaus atstovai pabrėžia, kad DI projektų sėkmė prasideda nuo duomenų: jų prieinamumo, kokybės ir patikimumo. Energijos vartojimo ir tinklo duomenų apimtis auga, ypač plečiantis nuotoliniams skaitikliams ir didėjant gaminančių vartotojų skaičiui, todėl organizacijoms tenka spręsti ne tik saugojimo, bet ir skirtingų duomenų versijų bei korekcijų valdymą.

    „Vien įrankio neužtenka: projektui reikia skirtingų sričių ekspertų, nes be domeno žinių energetikoje DI sprendimas nebus patikimas“, – pabrėžė diskusijoje dalyvavęs technologijų vadovas.

    Darbuotojų parengimas įvardijamas kaip atskira užduotis: reikia ne tik duomenų analitikų ar programuotojų, bet ir žmonių, galinčių aiškiai paaiškinti DI veikimą, jo rizikas ir tinkamą pritaikymą. Įmonės vis dažniau investuoja į vidinius mokymus, bendruomenes ir „ambasadorių“ tinklus, kad įrankiai taptų kasdiene praktika, o ne pavieniais eksperimentais.

    Klientai tikisi greičio ir paprastumo

    Energetikos įmonės mato, kad vartotojų lūkesčius formuoja skaitmeninės paslaugos, kuriose atsakymai pateikiami čia ir dabar. Dėl to DI dažniausiai nukreipiamas į problemas, kurios tiesiogiai matomos klientui: sąskaitų patikra, netikslumų aptikimas, greitesnis užklausų nagrinėjimas ir paprastesnė savitarna.

    Įmonės tikina, kad DI gali sumažinti pasikartojančio darbo dalį kontaktų centruose ir sutrumpinti sprendimo laiką nuo dienų iki minučių, tačiau pabrėžia priežiūros būtinybę. Kritinėse situacijose prioritetas teikiamas patikimumui ir nuspėjamumui, todėl kai kur labiau tinka klasikiniai mašininio mokymosi metodai, o ne generatyviniai modeliai.

    Energetikos sektoriuje ryškėja bendras požiūris: DI turi būti praktiškas, pamatuojamas ir valdomas. Jei duomenų pagrindas tvirtas, o saugumas ir reguliacijos įgyvendintos, technologija gali tapti realiu įrankiu tiek tinklo patikimumui, tiek klientų patirčiai gerinti.

  • Sąskaitos už elektrą neramina lenkus: 34 proc. baiminasi sunkumų per metus, rodo EY tyrimas

    Augančios energijos kainos Lenkijoje vis dažniau tampa ne tik buitiniu rūpesčiu, bet ir finansinio saugumo klausimu. Naujausias EY Global Energy Consumer Research 2026 tyrimas rodo, kad 34 proc. Lenkijos vartotojų per artimiausius 12 mėnesių tikisi iššūkių apmokant sąskaitas už energiją.

    Tyrime taip pat išskiriama, kad 21 proc. respondentų Lenkijoje energijai skiria daugiau nei 10 proc. savo pajamų. Tuo pat metu tik 45 proc. apklaustųjų teigia jaučiantys visišką energetinį saugumą, o tai reiškia, kad beveik pusei gyventojų situacija atrodo neapibrėžta.

    Ne tik sąskaitų dydis

    Pasak EY atstovų, vartotojus slegia ne vien dabartinės sąskaitos, bet ir neaiškumas, kokios jos bus artimiausiais mėnesiais. Kai trūksta kainų prognozuojamumo, šeimoms sudėtingiau planuoti biudžetą, o sprendimai dėl taupymo ar investicijų į efektyvumą atidedami.

    „Vartotojų neapibrėžtumas šiandien susijęs ne tik su sąskaitų dydžiu, bet ir su tuo, kaip jos keisis ateinančiais mėnesiais“, – sakė EY Polska energetikos praktikos partneris Jarosławas Wajeris.

    Globaliame kontekste skaičiai panašūs: 23 proc. vartotojų pasaulyje energijai skiria daugiau nei 10 proc. pajamų, o 32 proc. baiminasi, kad ateityje gali kilti sunkumų mokant sąskaitas. Energetiškai saugiai besijaučiančių dalis, kaip ir Lenkijoje, siekia 45 proc.

    Kas, žmonių manymu, kelia kainas?

    Lenkijoje vartotojai energijos brangimą dažniausiai sieja su infliacija ir tiekėjų maržomis. EY duomenimis, infliaciją kaip vieną pagrindinių veiksnių įvardija 71 proc. respondentų, o tiekėjų maržas – 49 proc., panašiai kaip ir pasaulinėje imtyje.

    Ryškiausias skirtumas nuo pasaulinio vidurkio matomas vertinant politiką, susijusią su atsinaujinančia energetika. Lenkijoje net 46 proc. apklaustųjų mano, kad atsinaujinančių išteklių plėtrą skatinančios priemonės yra reikšmingas veiksnys, didinantis sąskaitas, kai pasaulyje taip mano 34 proc.

    Kita vertus, lenkai rečiau nei pasaulio respondentai brangimą sieja su ilgalaikiais energetikos sistemos iššūkiais. Ekstremalius orus ir stichines nelaimes kaip kainų veiksnį nurodo 17 proc. apklaustųjų Lenkijoje, kai pasauliniu mastu šis rodiklis siekia 27 proc.

    Panaši tendencija matoma ir vertinant augantį elektros poreikį dėl duomenų centrų: Lenkijoje tai mini 16 proc. respondentų, o pasaulyje – 23 proc. Tokia perspektyva leidžia manyti, kad dalis vartotojų pirmiausia vertina tai, kas greičiausiai ir tiesiogiai matosi sąskaitoje.

    Ko žmonės tikisi iš tiekėjų ir valdžios?

    Didėjant kainoms, vartotojai aktyviai ieško būdų mažinti energijos vartojimą, tačiau vis dažniau jaučia pasiekę ribą. Tyrimas rodo, kad 74 proc. lenkų labiau domisi savo suvartojimo stebėjimu, 73 proc. – sąskaitų analize, tačiau tik 68 proc. ieško sprendimų, kurie realiai sumažintų išlaidas, kai pasaulinis vidurkis siekia 77 proc.

    Šį skirtumą EY sieja su nuovargiu ir įsitikinimu, kad lengviausi taupymo žingsniai jau atlikti: 74 proc. respondentų Lenkijoje sako, jog jau daro viską, ką gali, kad sumažintų išlaidas energijai. Tai signalizuoja apie augantį poreikį ne vien patarimams, bet ir konkrečioms priemonėms, kurios duotų apčiuopiamą rezultatą.

    Lenkai taip pat aiškiai parodo, kad sprendimų nenori palikti vien savo pečiams. Pagrindiniais partneriais mažinant energijos kaštus jie įvardija energijos tiekėjus (65 proc.), valdžią (63 proc.) ir savivaldybes (47 proc.).

    Vis dėlto pasitikėjimas realiai gaunama pagalba iš tiekėjų yra menkas: tik 9 proc. respondentų mano šiuo metu sulaukiantys pakankamo palaikymo. Pasaulyje tokią paramą iš tiekėjų jaučiantys vartotojai sudaro 31 proc., nors lūkesčiai abiem atvejais panašūs.

    „Didžiausias iššūkis energetikos sektoriui šiandien yra atotrūkis tarp klientų lūkesčių ir realios patirties. Žmonės tikisi ne tik energijos pardavimo, bet ir patarimų bei pagalbos susigaudyti tarifų, technologijų ir paramos programų gausoje“, – sakė Jarosławas Wajeris.

    Ekspertų vertinimu, ši įtampa gali stiprėti, jei kainų nepastovumas išliks, o energetikos transformacija gyventojams ir toliau atrodys pirmiausia kaip papildoma eilutė sąskaitoje. Todėl vis svarbesni tampa aiškūs tarifų paaiškinimai, tikslinės paramos priemonės ir sprendimai, padedantys vartotojams valdyti suvartojimą.

  • Trumpas kuria Superintelekto pajėgas: DI politiką koordinuos Nacionalinės žvalgybos vadovas Jay Clayton

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė kuriantis vadinamąsias Superintelekto pajėgas – federalinės valdžios pareigūnų komandą, kuri turėtų koordinuoti valstybės politiką dirbtinio intelekto srityje. Skelbiama, kad komandai vadovaus Nacionalinės žvalgybos direktorius Jay Clayton.

    Naujojo darinio tikslas – suderinti skirtingų institucijų veiksmus, susijusius su DI plėtra, jo diegimu ir saugumu. Pasak Trumpo, iniciatyva turi padėti išlaikyti JAV lyderystę technologijų lenktynėse ir kartu geriau apsaugoti nacionalinius interesus.

    Kas slypi už naujo pavadinimo?

    Trumpas pastaruoju metu viešojoje komunikacijoje DI vis dažniau vadina superintelektu ir ragina šį terminą vartoti oficialiuose dokumentuose. Toks pervadinimas gali būti suvokiamas kaip bandymas pabrėžti technologijos strateginę svarbą ir perkelti diskusiją nuo kasdienio DI taikymo prie pažangesnių, didesnės rizikos sistemų.

    Ekspertai įspėja, kad terminų kaita savaime neišsprendžia esminių klausimų: kas atsako už modelių saugumą, kaip užkertamas kelias piktnaudžiavimui ir kaip užtikrinama, kad DI sprendimai nepažeistų teisių. Pastaraisiais metais JAV institucijos vis dažniau akcentuoja poreikį derinti inovacijas su kontrolės mechanizmais, ypač kai DI taikomas kritinėje infrastruktūroje ar gynyboje.

    Kas bus komandoje ir kam ji atsiskaitys?

    Pranešta, kad Superintelekto pajėgoms priklausys ir Federalinės prekybos komisijos vadovas Andrew Ferguson, Pentagonui atstovaujantis pareigūnas, atsakingas už mokslinius tyrimus ir inžineriją, taip pat Personalo valdymo biuro direktorius Scott Kupor. Tokia sudėtis rodo, kad akcentas bus dedamas ne tik į technologijas, bet ir į reguliavimą, viešąjį administravimą bei nacionalinį saugumą.

    Skelbiama, kad komanda bus pavaldi tiesiogiai prezidentui ir Baltųjų rūmų personalo vadovei Susie Wiles. Tai suteikia politinį svorį, tačiau kartu kelia klausimų, kaip bus užtikrintas sprendimų tęstinumas ir institucinis stabilumas, jei DI politika taps priklausoma nuo politinio ciklo.

    Reguliavimas, saugumas ir konkurencija su Kinija

    Trumpas ne kartą kritikavo griežtesnį DI sektoriaus reguliavimą, argumentuodamas, kad pernelyg daug taisyklių gali pristabdyti JAV konkurencingumą prieš Kiniją. Tuo pat metu jo administracija kalba apie būtinybę stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms ir užkirsti kelią DI panaudojimui neteisėtais tikslais.

    Ši įtampa tarp greitesnių inovacijų ir saugumo užtikrinimo pastaruoju metu tapo centrine tema visame pasaulyje. Technologijų bendrovės diegia savanoriškus testavimo ir audito principus, tačiau kritikai pabrėžia, kad vien savireguliacijos gali nepakakti, ypač kai kalbama apie modelių gebėjimą generuoti žalingą turinį ar padėti vykdyti kibernetines atakas.

    „Turime koordinuoti federalinės valdžios veiksmus taip, kad Amerika išliktų pasauline lydere superintelekto srityje ir tai tarnautų žmonių gerovei“, – sakė Donaldas Trumpas.

  • Sibire po laboratorijos darbuotojos mirties kilo baimė dėl maro: ką skelbia Rospotrebnadzor

    Sibire po laboratorijos darbuotojos mirties kilo baimė dėl maro: ką skelbia Rospotrebnadzor

    Rusijos Irkutsko srityje pastarosiomis dienomis išplito kalbos apie galimą plaučių maro protrūkį. Nerimą įplieskė žinia apie Irkutsko mokslinio tyrimų priešmarinio instituto darbuotojos mirtį ir vietos bendruomenėje pasirodę pranešimai apie sugriežtintas saugumo priemones.

    Vietos žiniasklaida skelbė, kad 28 metų laboratorijos darbuotoja Darja Šipilova mirė spalio 2 dieną Šelechovo rajono ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje. Tarp aptarinėjamų versijų minėta, jog laboratorijoje galėjo sudužti mėgintuvėlis su pavojingu sukėlėju, o po kelių dienų moters būklė staiga ėmė blogėti.

    Pasak pranešimų iš regiono, po incidento dalis su darbu ir kontaktais susijusių žmonių buvo paimti į medicininę stebėseną, kai kur įvestos papildomos infekcijų kontrolės priemonės. Gyventojai teigė matę žmones su apsauginiais kostiumais, o kai kuriose įstaigose dalytos kaukės.

    Kas yra plaučių maras?

    Marą sukelia bakterija Yersinia pestis, o plaučių maro forma laikoma pavojingiausia, nes gali plisti oro lašeliniu būdu artimo kontakto metu. Negydoma ši forma progresuoja labai greitai, tačiau laiku pradėtas tikslinis gydymas antibiotikais paprastai ženkliai sumažina komplikacijų ir mirties riziką.

    Specialistai pabrėžia, kad pavienis įtarimas dar nereiškia protrūkio, o sprendžiant riziką svarbiausia yra laboratorinių tyrimų atsakymai, kontaktų atsekimas ir izoliavimo priemonės. Tokiais atvejais visuomenės sveikatos institucijos paprastai taiko prevencinius protokolus net ir tuomet, kai galutinė diagnozė dar nėra patvirtinta.

    Ką sako Rusijos institucijos?

    Rusijos vartotojų teisių apsaugos ir visuomenės gerovės tarnyba Rospotrebnadzor pranešė, kad sanitarinė ir epidemiologinė situacija Irkutsko srityje esą yra stabili. Tarnyba nurodė, jog mirusiai darbuotojai nustatyta nežinomos kilmės pneumonija, o vėlesni tyrimai esą neatskleidė mikroorganizmų, susijusių su jos profesine veikla.

    „Sanitarinė ir epidemiologinė situacija Irkutsko srityje, Irkutske ir Šelechove, yra stabili“, – teigiama Rospotrebnadzor pranešime.

    Tuo pat metu viešojoje erdvėje kilusios diskusijos dėl informacijos trūkumo ir skirtingų pareiškimų formuluočių sustiprino gyventojų nerimą. Epidemiologai atkreipia dėmesį, kad pasitikėjimui kritiškai svarbus aiškus, nuoseklus institucijų komunikavimas: visuomenei turi būti paaiškinta, kokie tyrimai atlikti, ką reiškia jų rezultatai ir kokios priemonės taikomos kontaktams bei rizikos grupėms.

    Kol kas viešai pateikiama informacija leidžia kalbėti apie incidentą, kuris tiriamas pagal ypač pavojingų infekcijų protokolus, tačiau oficialiai protrūkis nėra patvirtintas. Dėl to aktualiausia išlieka laboratorinių tyrimų skaidrumas ir nuolatinis situacijos stebėjimas, ypač jei regione taikomos karantino ar ribojamosios priemonės.

  • Lenkijos kosmoso įmonės jau kuria palydovus, bet trūksta vieno dalyko: stabilios vidaus rinkos

    Nuo prototipų prie serijinės gamybos

    Lenkijoje jau veikia įmonės, galinčios kurti palydovų sistemas, tiekti komponentus ir apdoroti iš orbitos gaunamus duomenis. Vis dėlto sektorius dažnai apsiriboja pavieniais projektiniais užsakymais, o tai neleidžia peržengti ribos į nuolatinę, serijinę gamybą.

    Europos kosmoso fondo vadovas Łukaszas Wilczyńskis pabrėžia, kad didžiausia kliūtis šiandien yra mastas ir nuoseklaus pirkėjo trūkumas. Be pasikartojančių užsakymų įmonėms sunku pagrįsti investicijas į gamybos linijas, kokybės užtikrinimą, ilgalaikius tiekimo kontraktus ir naujas darbo vietas.

    „Pramonė atsiranda tada, kai įmonės turi serijinę gamybą ir pasikartojančius užsakymus. Tik tada apsimoka paleisti gamybą ir nuosekliai gaminti palydovus ar jų komponentus“, – sakė Łukaszas Wilczyńskis.

    Kodėl ekosistema svarbesnė už vieną gamyklą

    Pasak pašnekovo, vienos stiprios įmonės nepakanka: reikalinga tiekėjų, inžinerinių biurų, testavimo laboratorijų, programinės įrangos kūrėjų ir duomenų analitikos bendrovių grandinė. Tokia ekosistema leidžia didelį kontraktą išskaidyti į daugybę specializuotų darbų, o sukuriama vertė plačiau pasilieka šalies viduje.

    Vakarų Europoje kosmoso pramonė augo būtent taip: aplink didžiuosius rangovus susiformavo platūs tiekėjų tinklai, o miestai tapo specializuotais centrais. Lenkija, anot jo, tik kuria panašų modelį, tačiau jau turi įmonių, kurios sugeba laimėti reikšmingus tarptautinius užsakymus, tarp jų minimos „Creotech Instruments“, „Sener“ ir „CloudFerro“.

    „Reikia pagrindinio rangovo, kuris laimi didelį kontraktą, o aplink jį užauga tiekėjų ir verslo paslaugų įmonių ekosistema“, – sakė Łukaszas Wilczyńskis.

    Kas pirks kosmoso technologijas?

    Didžiausias klausimas, pasak Wilczyńskio, yra paprastas: kas bus stabilus klientas, leidžiantis planuoti kelerius metus į priekį. Privačioje rinkoje kosmoso sprendimai dažnai perkami epizodiškai, todėl svarbiu augimo varikliu gali tapti valstybės užsakymų politika ir ilgalaikės programos.

    Valstybė tokiais atvejais veikia kaip pirmasis stambus pirkėjas, padedantis įmonėms sukurti produktą, įrodyti jo patikimumą ir tada konkuruoti tarptautiniu mastu. Kosmoso sektoriuje tai ypač aktualu, nes sertifikavimas, bandymai ir patikimumo reikalavimai yra brangūs, o įėjimas į rinką užtrunka.

    „Norime, kad kuo didesnė kosmoso sektoriaus kuriamos vertės dalis liktų Lenkijoje. Todėl svarbu, kad mūsų valstybė taptų Lenkijos įmonių kliente“, – sakė Łukaszas Wilczyńskis.

    Kalbama ne tik apie centrinę valdžią ar gynybos poreikius. Palydoviniai duomenys vis dažniau reikalingi savivaldybėms ir infrastruktūros valdytojams: nuo teritorijų stebėsenos ir planavimo iki transporto, energetikos tinklų, aplinkos būklės ar ekstremalių situacijų valdymo.

    Dėl šių priežasčių kosmoso technologijos vis dažniau traktuojamos kaip horizontali sritis, persmelkianti daugelį kitų sektorių. Toks pritaikomumas didina potencialią paklausą, tačiau be aiškių, tęstinių programų ir biudžetų įmonėms vis tiek sudėtinga pereiti nuo vienkartinių projektų prie stabilios pramonės.

    Kompetencijos, kurių neišveši per naktį

    Wilczyńskis taip pat akcentuoja, kad ilgalaikė nauda slypi ne vien naujose gamybinėse patalpose. Svarbiausia yra išlaikyti inžinierių ir mokslininkų komandas, kurios kuria technologijas, nes tokie gebėjimai formuojasi metų metus ir vėliau tampa pagrindu naujiems produktams bei startuoliams.

    Jo teigimu, surinkimo ar paprastos gamybos modelis yra lengvai perkeliamas į kitą regioną, tačiau aukštos kvalifikacijos komandų ir jų sukauptos patirties „perkėlimas“ yra daug sudėtingesnis. Todėl investicijos į kompetencijas, mokslinių tyrimų bazę ir ilgalaikius užsakymus gali turėti didesnį poveikį ekonomikai nei trumpalaikė kaina pagrįsta konkurencija.

    „Surinkimo liniją galima uždaryti vienu sprendimu ir perkelti gamybą į Aziją ar kitur. Inžinierių komandos, kuri pati kuria technologijas, taip paprastai neperkelsi“, – sakė Łukaszas Wilczyńskis.

  • Prancūziją apėmę mokinių protestai: pirmadienį uždaromos 400–500 mokyklų, daugėja sužeistųjų

    Prancūziją apėmę mokinių protestai: pirmadienį uždaromos 400–500 mokyklų, daugėja sužeistųjų

    Prancūzijoje pirmadienį dėl besitęsiančių mokinių protestų visiškai arba iš dalies uždaromos 400–500 vidurinių mokyklų. Šalies švietimo ministerija teigia, kad dalyje ugdymo įstaigų negalima užtikrinti saugumo, o situacija kai kur peraugo į vandalizmą.

    Pastarosiomis dienomis protestai išplito per kelis didžiuosius miestus ir lydimi susirėmimų su policija. Pranešama apie deginamus atliekų konteinerius, mėtomas įvairias priemones į pareigūnus, apgadintus mokyklų pastatus ir viešąją infrastruktūrą.

    Švietimo ministerijos duomenimis, 24 iš 735 su neramumais siejamų mokyklų buvo padegtos arba nuniokotos. Taip pat skelbiama, kad nuo judėjimo pradžios sužeisti 78 švietimo sistemos darbuotojai.

    Policijos veiksmai ir sulaikymai

    Vidaus reikalų ministerija nurodo, kad nuo praėjusios savaitės pradžios šalyje sulaikyta beveik 5 000 žmonių. Policija protestų metu naudojo ašarines dujas, gumines kulkas, vadinamuosius gynybinius kamuolinius šovinius ir lazdas, siekdama išvaikyti dalį minios.

    Vidaus reikalų ministras Laurentas Nuñez viešai gynė pareigūnų veiksmus ir atmetė kaltinimus dėl neproporcingos jėgos. Jis tvirtino, kad policija esą ne „slopina jaunimą“, o saugo tuos, kurie nori reikalavimus reikšti taikiai.

    „Policija jaunimo nerepresuoja, ji užtikrina saugumą ir gina tuos, kurie nori protestuoti taikiai“, – sakė Laurentas Nuñez.

    Kas įžiebė protestus?

    Judėjimas prasidėjo prieš dvi savaites Saint-Exupéry mokykloje Kreteilyje, Paryžiaus priemiestyje, kaip parama streikavusiems mokytojams. Pedagogai ir mokiniai kalba apie darbuotojų trūkumą, ribotus išteklius ir tai, kad pamokos dažnai neįvyksta dėl nepakeičiamų mokytojų.

    Mokiniai taip pat kelia klausimus dėl nesaugių ir nehigieniškų pastatų, perpildytų klasių bei, jų teigimu, nepakeliamų tvarkaraščių. Tarp reikalavimų minimas ir nepasitenkinimas mobiliųjų telefonų draudimu mokyklose.

    Švietimo ministras Édouard Geffray penktadienį susitiko su mokinių atstovais, tačiau šie po pokalbio teigė negavę konkrečių sprendimų. Dėl to protestus ketinama tęsti, o antradieniui planuojama dar viena visos šalies mobilizacijos diena.

    Neramumai ir politinės pasekmės

    Protestų metu fiksuota ir sunkių incidentų. Tūro mieste per susirėmimus su policija sužeistas jaunuolis neteko regėjimo viena akimi, o La Ciotat mieste per demonstraciją užpultas mokytojas; įtariamasis nepilnametis buvo sulaikytas Marselyje.

    Taip pat pranešta apie išpuolį prieš policijos pareigūną Belforte, po kurio keli asmenys atsidūrė areštinėje. Didėjant žalai prie mokyklų ir viešose erdvėse, valdžia svarsto paspartinti įstatymo, vadinamo „casseurs-payeurs“, svarstymą, kad smurtiniuose susibūrimuose dalyvavę asmenys prisidėtų prie remonto išlaidų net ir nebūdami tiesioginiai niokojimo vykdytojai.

    Senate šį projektą planuojama nagrinėti spalio pabaigoje, o tuo metu profesinės sąjungos signalizuoja, kad ketina prisijungti prie mokinių protestų. Jos pabrėžia, kad mokinių keliamos problemos atitinka ilgametes švietimo sektoriaus pretenzijas dėl nepakankamo finansavimo ir žmonių trūkumo.

  • Jemenas skelbia puolimą prieš husius: smūgiai „Aramco“ objektams ir nauja Saudo Arabijos parama

    Jemeno tarptautiniu mastu pripažįstama vyriausybė paskelbė pradedanti karinę operaciją prieš Irano remiamus husių sukilėlius. Apie tai viešame kreipimesi pranešė Jemeno prezidentinės tarybos vadovas Rašadas al Alimis, pabrėžęs tikslą susigrąžinti teritorijas, kurias kontroliuoja husių pajėgos.

    Pasak jo, husių vadovybė į raginimus mažinti įtampą esą atsako mobilizacija ir eskalacija. Ši retorika rodo, kad po santykinio fronto apramimo pastaraisiais metais konfliktas vėl gali pereiti į aktyvesnę fazę.

    Atakos prieš „Aramco“ ir smūgiai iš oro

    Tuo pat metu husiai pranešė surengę atakas balistinėmis raketomis ir dronais, nukreiptas į Saudo Arabijos naftos bendrovės „Aramco“ objektus Rijade ir rytinėje šalies dalyje esančiame Churaiso regione. Husių atstovas teigė, kad tai buvęs atsakas į Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos smūgius jų kontroliuojamose Jemeno teritorijose.

    Husių teigimu, per ankstesnes 12 valandų koalicija esą sudavė apie 50 smūgių iš oro ir raketinių atakų. Saudo Arabijos institucijos šių pareiškimų detaliai nepatvirtino, o husių skelbiama informacija apie didelius gaisrus objektuose viešai nebuvo nepriklausomai patikrinta.

    Tarptautinėje žiniasklaidoje anksčiau skelbta, kad Saudo Arabija ir Jemeno sąjungininkai rengia platesnę operaciją, kurioje Rijadas galėtų remtis oro pajėgomis, o Jemeno vyriausybei lojalios pajėgos vykdytų sausumos veiksmus. Tokia schema atitinka ankstesnių konflikto etapų praktiką, kai lemiamą vaidmenį dažnai atlikdavo oro smūgiai ir logistika.

    Parama Jemeno vyriausybei ir karo kontekstas

    Saudo Arabija taip pat pranešė skirianti naują finansinės paramos paketą Jemeno vyriausybei, kurio vertė siekia apie 50 milijonų eurų. Skelbiama, kad lėšos turėtų prisidėti prie viešųjų finansų stabilizavimo ir padėti užtikrinti reguliarias išmokas, kurios karo alinamoje ekonomikoje tampa kritiniu veiksniu.

    Saudo Arabijos valstybinė naujienų agentūra yra skelbusi, kad nuo 2012 iki 2026 metų karalystės parama Jemenui viršijo apie 10,8 milijardo eurų. Nors tokia pagalba dažnai pristatoma kaip humanitarinė ir finansinė, ji taip pat turi aiškų geopolitinį matmenį, susijusį su Irano įtaka regione ir saugumo interesais prie Saudo Arabijos sienų.

    Jemeno pilietinis karas prasidėjo 2014 metais, kai husiai užėmė sostinę Saną, o 2015 metais Saudo Arabija subūrė koaliciją, kuri įsitraukė į konfliktą tarptautiniu mastu pripažintos vyriausybės pusėje. Nors po 2022 metais pasiektų susitarimų kovų intensyvumas buvo sumažėjęs, padėtį vėl aštrina tiek teritoriniai judėjimai, tiek atakos prieš energetikos ir infrastruktūros objektus.

    Pastarųjų metų įtampa išaugo ir dėl strateginės Bab al Mandebo sąsiaurio zonos, per kurią eina vienas svarbiausių pasaulio jūrų prekybos maršrutų. Bet koks eskalacijos šuolis šiame regione paprastai kelia papildomą riziką laivybai, energijos išteklių tiekimui ir draudimo kaštams, todėl įvykius atidžiai stebi ne tik regiono valstybės, bet ir tarptautiniai partneriai.