Blog

  • Europos Komisija patvirtino Vengrijos 5,4 mlrd. eurų SAFE gynybos paskolą: kas toliau?

    Europos Komisija patvirtino Vengrijos 5,4 mlrd. eurų SAFE gynybos paskolą: kas toliau?

    Europos Komisija patvirtino Vengrijos paraišką gauti 5,4 mlrd. eurų gynybos paskolą pagal programą SAFE, taip užbaigdama pirmąjį šios iniciatyvos finansavimo etapą. Programa sukurta tam, kad Europos valstybės greičiau didintų karinius pajėgumus ir užpildytų kritines spragas, išryškėjusias po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą.

    Vengrijos prašoma suma prieš tai buvo gerokai didesnė, tačiau naujoji šalies Vyriausybė ją sumažino ir pateikė atnaujintą paraišką. Pasak viešai skelbtos informacijos, sprendimas koreguoti planus sietas su siekiu iš naujo įvertinti ankstesnius įsipareigojimus ir suvaldyti galimas skaidrumo rizikas.

    Vien Komisijos sprendimo dar nepakanka, kad lėšos pasiektų Budapeštą. Toliau reikės ES valstybių narių pritarimo, o po jo bus pasirašyta paskolos sutartis tarp Briuselio ir Vengrijos atstovų.

    Kiek pinigų liko kitam etapui

    Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier nurodė, kad iš viso 150 mlrd. eurų SAFE finansavimo voko po pirmojo etapo dar lieka kiek daugiau nei 21 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais gali startuoti naujas paraiškų ratas, o šalys bus kviečiamos pateikti naujus planus arba prašyti papildomų paskolų.

    Valstybės, kurios pirmame etape nedalyvavo, taip pat gali prisijungti vėliau. Tarp šalių, svarstančių galimybę dalyvauti kitame etape, minima Airija.

    „Savo ambiciją dalyvauti esu labai aiškiai įvardijusi“, – sakė Airijos gynybos ministrė Helen McEntee.

    Kas yra SAFE ir kam gali būti naudojamos lėšos

    SAFE yra vienas kertinių Europos Komisijos plano ReArm Europe 2030 elementų, kuriuo siekiama paspartinti bendrus užsakymus, užtikrinti tiekimo grandines ir didinti gamybos apimtis Europoje. Praktinis tikslas – kad šalys galėtų greičiau įsigyti tai, ko trūksta, o pramonė turėtų stabilesnį užsakymų srautą ir galėtų plėsti pajėgumus.

    Finansavimas orientuotas į prioritetines sritis: amuniciją, dronų ir antidronų sistemas, oro gynybą, karinį mobilumą, elektroninę kovą ir kitas panašias pajėgumų kategorijas. Programa taip pat skatina bendrus pirkimus, gilesnį pramoninį bendradarbiavimą ir didesnį skirtingų šalių pajėgų suderinamumą.

    Pagal SAFE taisykles bent 65 proc. komponentų kaštų turi būti susiję su Europos Sąjunga, Ukraina, taip pat tam tikromis Europos ekonominės erdvės ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalimis. Likę 35 proc. gali būti perkami iš bet kurios trečiosios šalies, priklausomai nuo projekto ir tiekimo galimybių.

    Iš viso pirmame etape SAFE paskolų paraiškas strateginėms gynybos investicijoms pateikė 19 ES valstybių narių, bendra prašoma suma siekė 129 mlrd. eurų. Didžiausią paskolą užsitikrino Lenkija, o mažiausia paskola teko Danijai.

  • Klinczas dėl Lenkijos centrinio banko NBP valdybos: sprendimas gali paveikti palūkanas ir paskolas

    Lenkijoje įstrigo sprendimai dėl centrinio banko Narodowy Bank Polski (NBP) valdybos sudėties, o tai, ekspertų vertinimu, gali turėti tiesioginės įtakos pinigų politikos įgyvendinimui. Politinis ginčas sukasi apie naujų valdybos narių skyrimą ir būtinas procedūras, be kurių kai kurios institucijos veiklos gali tapti sunkiau užtikrinamos.

    Pagal NBP veiklą reglamentuojančias nuostatas valdyboje dirba prezidentas ir keli nariai, tarp jų ir viceprezidentai, o kadencijos trunka šešerius metus. Šiuo metu valdybos sudėtis artėja prie minimalaus leistino dydžio, o vienam iš vadovų baigiant kadenciją artėja terminas, po kurio valdyba gali likti nepilnos sudėties.

    Terminas artėja, sprendimo nėra

    Esminis terminas siejamas su lapkričio pradžia, kai baigiasi vieno iš NBP viceprezidentų kadencija. Jei iki tol nebus paskirtas bent vienas naujas valdybos narys, po termino banko valdyba gali dirbti mažesne sudėtimi, nei numatyta teisės aktuose, o tai didintų teisinę ir organizacinę riziką.

    Šioje situacijoje svarbus ne tik formalus skaičius, bet ir praktinis banko darbas. NBP valdyba dalyvauja įgyvendinant sprendimus, susijusius su pinigų politika, organizaciniais procesais, dokumentų tvirtinimu ir kitais klausimais, kurie metų pabaigoje dažnai įgauna papildomą tempą.

    Kodėl ginčas užsitęsė?

    Viešojoje erdvėje minimos kelios kandidatūros, kurios buvo teikiamos pakartotinai, tačiau sprendimai dėl jų patvirtinimo užstrigo politinėje grandinėje. Dėl to ginčas peraugo į platesnę diskusiją apie institucijų tarpusavio santykius ir tai, kaip užtikrinti centrinio banko valdymo tęstinumą.

    Diskusijas kaitina ir faktas, kad tarp minimų kandidatų yra ir aktyvių Pinigų politikos tarybos (RPP) narių. Dalis ekspertų tokį sprendimą vertina skeptiškai, argumentuodami, kad pinigų politikos formuotojų ir vykdytojų vaidmenys neturėtų pernelyg susipinti, nes tai gali kelti interesų konfliktų bei nepriklausomumo klausimų.

    „Jeigu nebus paskirti nauji nariai, iškils reali grėsmė, kad nebus kam operatyviai įgyvendinti RPP sprendimų dėl palūkanų normų“, – sakė buvęs NBP valdybos narys Eugeniusz Gatnar.

    Ką tai reiškia gyventojams ir rinkoms?

    Nors palūkanų normas nustato RPP, centrinio banko valdymo stabilumas rinkoms yra signalas apie institucijos patikimumą ir sprendimų įgyvendinimo sklandumą. Bet koks užsitęsęs neapibrėžtumas gali didinti nervingumą finansų rinkose, o tai ilgainiui atsispindi skolinimosi kaštuose, įskaitant būsto paskolų palūkanas.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad centrinio banko reputacija ypač svarbi laikotarpiu, kai ekonomika jautriai reaguoja į infliacijos, augimo ir geopolitinių rizikų signalus. Dėl to politinis klinczas, net jei formaliai yra vidaus procedūrų klausimas, gali turėti platesnį efektą investuotojų lūkesčiams ir šalies finansiniam įvaizdžiui.

    Artimiausias RPP posėdis numatytas lapkričio 3–4 dienomis, todėl laiko politiniam susitarimui lieka nedaug. Jei kompromisas bus pasiektas, sprendimai dėl valdybos sudėties galėtų būti priimti dar iki kritinio termino, tačiau kol kas aiškaus lūžio ženklų viešai nebuvo.

  • PGZ investicijos buvusio „Rafako“ teritorijose: mokesčių lengvatos iki 90 mln. eurų ir nauja gamyba

    Lenkijos gynybos pramonės grupė PGZ paskelbė apie planus buvusiose „Rafako“ teritorijose Racibórze plėtoti naujus gamybos pajėgumus, o investicijoms suteiktos reikšmingos mokesčių lengvatos. Katovicų specialioji ekonominė zona pranešė, kad bendra lengvatų suma gali siekti iki maždaug 90 mln. eurų, o planuojamų projektų vertė sudaro apie 300 mln. eurų.

    PGZ teigimu, Racibórze numatoma kurti naują gamyklą, siejamą su „Jelcz“ ir „Rosomak“ gamyba, maksimaliai panaudojant esamą infrastruktūrą ir specialistų kompetencijas. Ši kryptis pristatoma kaip reindustrializacijos žingsnis po „Rafako“ veiklos pabaigos ir bandymas grąžinti pramoninį užimtumą regione.

    „Laikomės įsipareigojimų, kuriuos prisiėmėme įsitraukdami į šį projektą. Artimiausiomis dienomis pasirašysime investicinę sutartį su partneriais, o iki mėnesio pabaigos teismui pateiksime prašymą dėl „Jelcz“ ir RFK sujungimo“, – sakė PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius.

    Grupė nurodo, kad su buvusiomis „Rafako“ valdomis susiję teisiniai ir turto įsigijimo klausimai išlieka vienu pagrindinių tempo ribojimų. PGZ akcentuoja, kad pilnam investicijų mastui būtini sprendimai dėl turto įsigijimo, nes kol kas dalis infrastruktūros valdoma ir naudojama kitais teisiniais pagrindais.

    PGZ įmonė „Jelcz“ jau yra gavusi teisinį pagrindą naudotis dalimi turto ir vykdo patalpų pritaikymo darbus planuojamai gamybai. Įmonės vadovybė pabrėžia, kad mokesčių lengvatos yra strategiškai svarbios, nes leidžia daugiau lėšų nukreipti į tolesnius plėtros etapus ir vietos tiekimo grandinę.

    „Galimybė reinvestuoti sutaupytas lėšas leis mums finansuoti kitus projekto etapus ir didinti gamybos pajėgumus. Tai taip pat investicija į regioninę ir vietos tiekimo grandinę“, – sakė „Jelcz“ vadovas Mateuszas Ptakas.

    Planuojama, kad Racibórze artimiausiu metu startuos ir konkreti gamybinė veikla, įskaitant specialiosios paskirties transporto priemonių surinkimą Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms. „Rosomak“ vadovybė šį etapą įvardija kaip pereinamąjį tašką iš pasirengimo į realią plėtrą, kuri apims ir jau veikiančius pajėgumus Siemianowice Śląskie, ir naują kryptį Racibórze.

    Mokesčių paskatos apima ne tik Racibórzo projektą. Panašios lengvatos numatytos ir Gliwicų projektui, kur „Bumar-Łabędy“ ketina plėsti šarvuotos technikos gamybos centrą, taip didinant nacionalinės gynybos pramonės gamybinius pajėgumus.

    PGZ komunikacijoje pabrėžiama ir platesnė tendencija: didėjant gynybos finansavimui, vis daugiau dėmesio skiriama pramoniniam pajėgumui, gamybos lokalizavimui ir tiekimo grandinių atsparumui. Grupė taip pat akcentuoja siekį didesnę plėtros dalį finansuoti nuosavomis lėšomis, mažinant priklausomybę nuo tiesioginio biudžeto finansavimo.

    Be investicinių planų, PGZ pranešė apie artėjančią socialinę kampaniją, kuri turėtų skatinti užsakymus nukreipti į Lenkijos gynybos pramonę ir stiprinti visuomenės pasitikėjimą, kad į saugumą investuojami mokesčių mokėtojų pinigai kuria ilgalaikę ekonominę grąžą. PGZ šiuos projektus pristato kaip praktinį pavyzdį, kaip saugumo poreikiai persipina su pramonės atgaivinimu.

  • 18-mečio Piotro kūnas rastas Vysloje: atmetus savižudybę, šeima laukia lemiamų kamerų įrašų

    Lenkijoje iš Vyslos upės ištrauktas 18-mečio Piotro G. kūnas. Vaikinas dingo spalio 10 dieną, o palaikai rasti spalio 27 dieną, kai paieškose dalyvavę ugniagesiai atliko žvalgybą upėje. Tyrimą vykdo policija ir prokuratūra, aiškindamosi tikslias jaunuolio mirties aplinkybes.

    Pasak viešai skelbiamos informacijos, pirminė tyrimo kryptis savižudybės versiją linksta atmesti. Tai reiškia, kad pareigūnai ieško kitų galimų paaiškinimų, įskaitant nelaimingo atsitikimo scenarijų, taip pat vertina, ar galėjo būti trečiųjų asmenų įsikišimas.

    Šeima tikisi, kad atsakymus padės rasti vaizdo stebėjimo kamerų medžiaga. Artimieji įsitikinę, jog įrašai gali užfiksuoti paskutines vaikino judėjimo kryptis ir aplinkybes prieš jam dingstant, o tai leistų atkurti tikslesnę įvykių chronologiją.

    Tokiose bylose svarbiausia tampa laiko linija: kada ir kur jaunuolis buvo matytas paskutinį kartą, kaip judėjo, su kuo bendravo ir ar nebuvo ženklų, rodančių galimą pavojų. Tyrėjai paprastai lygina liudytojų parodymus su skaitmeniniais duomenimis, įskaitant stebėjimo kamerų įrašus, telefonų ryšio informaciją ir kitus galimus pėdsakus.

    Teisėsaugos institucijos dažniausiai laukia ir teismo medicinos ekspertų išvadų, kurios gali patikslinti mirties priežastį bei laiką. Kol nėra galutinių išvadų, pareigūnai paprastai vengia kategoriškų pareiškimų, tačiau artimiesiems esminė išlieka aiški žinia: kas tiksliai nutiko ir ar buvo įmanoma tragedijos išvengti.

  • Stellantis pardavimai smuktelėjo, pelnas krito: koncernas ruošia naujus modelius ir fabrikų pokyčius

    Koncernas Stellantis trečiąjį ketvirtį pardavė 1 286 000 automobilių, tai yra 1 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Daugiausia pardavimų fiksuota Europoje, o bendros ketvirčio grynosios pajamos siekė 37,6 mlrd. eurų.

    Įmonė skelbė, kad pakoreguotas veiklos pelnas per ketvirtį sudarė 244 mln. eurų, o laisvieji pinigų srautai buvo apie 1 mlrd. eurų. Tuo pat metu per pirmuosius devynis metų mėnesius grupės grynasis pelnas siekė 217 mln. eurų, kai prieš metus buvo 6,8 mlrd. eurų.

    Europa išlieka pagrindinis ramstis

    Stellantis rezultatai Europoje išliko santykinai tvirtesni, nes čia sparčiau auga elektrifikuotų modelių paklausa. Pirkėjai vis aktyviau renkasi tiek elektromobilius, tiek įkraunamus hibridus, o gamintojai stengiasi atitikti griežtėjančius Europos Sąjungos taršos reikalavimus.

    Ši kryptis svarbi ir Stellantis, nes pereinamuoju laikotarpiu elektrifikuoti modeliai leidžia išlaikyti pardavimų apimtis bei geriau suvaldyti išmetamųjų teršalų vidurkius. Vis dėlto bendras pelningumas per laikotarpį smuko, o tai rodo, kad perėjimas prie naujų technologijų brangiai kainuoja visam sektoriui.

    Skirtingos rinkos, skirtingi iššūkiai

    Šiaurės Amerikoje, ypač Jungtinėse Valstijose, pardavimai siekė 357 000 automobilių ir buvo 12 proc. mažesni nei prieš metus. Pietų Amerikoje pardavimai išliko panašiame lygyje ir sudarė 251 000 vienetų.

    Skirtingos dinamikos rinkos verčia gamintoją koreguoti modelių portfelį ir kainodarą, o taip pat ieškoti efektyvesnių gamybos sprendimų. Pastaraisiais metais automobilių gamintojams spaudimą daro ir žaliavų bei komponentų kainos, tiekimo grandinių svyravimai bei konkurencija iš Kinijos.

    „Grupė yra gerame kelyje pasiekti ne mažiau kaip 40 proc. metinį efektyvumo augimą, kurio bendra vertė siekia 6 mlrd. eurų. Dėl to patvirtiname savo finansines prognozes 2026 metams“, – sakė Stellantis vadovas Antonio Filosa.

    Nauji modeliai ir gamybos pertvarkos

    Stellantis tęsia anksčiau pradėtą FaSTLAne 2030 programą, kuri orientuota į kaštų mažinimą, veiklos supaprastinimą ir sinergijų paiešką. Bendrovė skelbia supaprastinusi valdymo struktūrą ir daugiau dėmesio skirianti modeliams, pritaikytiems atskiroms rinkoms.

    Tarp numatomų pokyčių minima automobilių surinkimo sutartis Alžyre, o daliai gamyklų Prancūzijoje planuojamas mažesnis gamybos krūvis. Koncernas taip pat stiprina strateginę partnerystę su Kinijos bendrove Leapmotor, siekdamas greičiau pasiūlyti konkurencingų elektrinių modelių ir efektyviau išnaudoti technologijų bei gamybos masto privalumus.

    Stellantis yra viena didžiausių pasaulio automobilių grupių, valdanti kelis gerai žinomus prekės ženklus ir turinti gamyklų Europoje, Jungtinėse Valstijose bei Afrikoje. Rinkai pereinant prie elektrifikacijos, koncernui tenka vienu metu spręsti pelningumo, investicijų ir gamybos geografijos klausimus.

  • Vengrijos spaudos fotografijos paroda Budapešte: politiniai lūžiai ir DI iššūkiai autentiškumui

    Vengrijos spaudos fotografijos paroda Budapešte: politiniai lūžiai ir DI iššūkiai autentiškumui

    Budapešte, Roberto Capa šiuolaikinės fotografijos centre, atidaryta 44-oji Vengrijos spaudos fotografijos paroda, kurioje ryškiausiai skamba politinių lūžių ir technologijų keliami klausimai. Renginio organizatoriai pabrėžia, kad šiemet konkursiniuose darbuose daugėja istorijų apie visuomenės įtampas, protestus ir tai, kaip nauji įrankiai keičia pačią vizualios informacijos prasmę.

    Parodos atidaryme centro vadovė Orsolya Kőrösi atkreipė dėmesį, kad fotožurnalisto darbas šiandien tampa dar svarbesnis nei anksčiau. Pasak jos, fotožurnalistas ne tik fiksuoja kadrą, bet ir būna įvykių vietoje, liudija, atsirenka, interpretuoja ir prisiima atsakomybę savo vardu patvirtindamas, jog rodomas vaizdas yra kiek įmanoma artimas realybei.

    „Fotožurnalistas ne tik fotografuoja, bet ir yra šalia, liudija, atsirenka ir interpretuoja, kartu pasirašydamas po teiginiu, kad tai, ką jis rodo, yra arti tikrovės“, – sakė Orsolya Kőrösi.

    Organizatorių teigimu, DI epochoje, kai vis sunkiau atskirti tikrą vaizdą nuo dirbtinai sukurto turinio, tokios parodos įgyja papildomą svorį. Jose viešai pristatomi darbai, už kuriuos autorius atsako savo reputacija, o žiūrovas gauna progą matyti patikrintą, konkurso taisyklių saugomą fotožurnalistiką.

    Šių metų konkursui pateikta daugiau nei 6 200 darbų, juos atsiuntė 258 fotografai. Parodoje rodomi kiekvienos iš 16 kategorijų trys geriausi darbai ir specialiųjų prizų laimėtojai, taip pat dalis komisijos atrinktų serijų, kurios, anot organizatorių, išsiskyrė svarba ar netikėtu pasakojimu.

    Vienas svarbiausių principų, kurį akcentuoja parodą kuruojanti Vengrijos žurnalistų asociacijos (MÚOSZ) fotožurnalistų sekcija, yra minimalus kišimasis į vaizdą. Skyriaus vadovas ir komisijos pirmininkas András Bánkuti pabrėžia, kad net ir nedidelis retušavimas gali būti laikomas manipuliacija, o tai reiškia automatinį pašalinimą iš konkurso.

    „Pas mus negalima retušuoti nuotraukos net ir tada, jei, pavyzdžiui, politiko veide matyti dėmė. Vos tik tai padarote, tai laikoma įsikišimu ir darbas iš karto iškrenta iš konkurso“, – sakė András Bánkuti.

    Šiemet MÚOSZ didysis prizas atiteko laisvai samdomai fotografei Dianai Nemeh už seriją „Nimród“. André Kertészo didžiuoju prizu įvertinta portalo „Telex“ fotografė Noémi Napsugár Melegh, kurios darbai siejami ne tik su protestų dokumentavimu, bet ir su itin asmeniška istorija.

    Fotografė didelio pripažinimo sulaukė už seriją, kurioje įamžino savo šeimos gedulą po 18 metų brolio mirties. Ji kelerius metus fotografavo artimuosius ir brolio bendraklasius, fiksuodama ne tik netekties skausmą, bet ir lėtą kasdienybės grįžimą, kai tuo pat metu keičiasi šeimos tarpusavio ryšiai.

    „Buvo labai sunku daryti šias nuotraukas, ypač situacijose, kuriose mano brolis turėjo būti. Aš mokiausi toje pačioje vidurinėje mokykloje, ir buvo keista po 15 metų atsidurti tose pačiose vietose, toje pačioje pirmakursių stovykloje, kur jis turėjo būti“, – sakė Noémi Napsugár Melegh.

    Pasak autorės, iš pradžių tai buvo fotografijos, skirtos tik jai pačiai, tačiau vėliau sprendimas pasidalyti jomis su artimiausiais profesiniais kolegomis tapo lūžio tašku gedėjimo procese. Tokios serijos parodoje išryškina tendenciją, kad fotožurnalistika vis dažniau jungia didžiuosius politinius įvykius ir asmeninę patirtį, o žiūrovui leidžia geriau suprasti, kaip viešos krizės persikelia į privačią erdvę.

    Paroda Roberto Capa centre Budapešte veiks iki lapkričio 8 dienos. Organizatoriai tikisi, kad ji taps ne tik metų fotožurnalistikos apžvalga, bet ir diskusijų erdve apie tai, kaip, DI aplinkoje daugėjant sintetinio turinio, keisis visuomenės pasitikėjimas fotografija kaip įrodymu.

  • ToruńCAMERIMAGE grįžta su 34-ąja edicija: paaiškėjo tikslios festivalio datos ir programa

    Tarptautinis kino festivalis ToruńCAMERIMAGE, laikomas vienu svarbiausių operatorių ir kino vaizdo kūrėjų renginių Europoje, artėja prie savo 34-osios edicijos. Organizatoriai paskelbė oficialų šių metų festivalio kalendorių ir patvirtino, kad renginys truks savaitę, kaip įprasta, derindamas seansus, meistriškumo pamokas ir susitikimus su kūrėjais.

    Festivalis Torunėje kasmet išskirtinai daug dėmesio skiria kino vaizdo menui, todėl programoje paprastai ryški konkurso dalis, specialios peržiūros ir renginiai, skirti profesinei bendruomenei. Tai renginys, į kurį atvyksta ne tik operatoriai, bet ir režisieriai, prodiuseriai, kino mokyklų atstovai bei techninės kino industrijos lyderiai.

    Šių metų ToruńCAMERIMAGE datos skelbiamos oficialiame festivalio tvarkaraštyje, kuriame taip pat nurodomi pagrindiniai programos blokai. Įprastai festivalio savaitė suplanuojama taip, kad žiūrovai galėtų rinktis iš kelių skirtingų linijų: konkursinių filmų, specialių seansų ir industrinių renginių.

    Pastaraisiais metais kino festivaliai vis dažniau akcentuoja ne tik raudonojo kilimo premjeras, bet ir profesinį turinį, padedantį suprasti, kaip kuriamas filmo vaizdas. Dėl to ToruńCAMERIMAGE reputacija auga ir tarp jaunų kūrėjų, ieškančių galimybių mokytis iš pripažintų meistrų, užmegzti ryšius bei pristatyti savo darbus.

    Organizatoriai ragina norinčius iš anksto susiplanuoti kelionę ir bilietus į populiariausius seansus bei susitikimus, nes dalis renginių gali būti greitai išgraibstoma. Išsami programa ir visi atnaujinimai skelbiami festivalio kanaluose, o tvarkaraštis gali būti tikslinamas artėjant renginiui.

  • „Dino“ keičia darbo laiką prieš Vėlines: parduotuvės dirbs iki vėlaus vakaro

    Lenkijos prekybos tinklas „Dino“ prieš Vėlines prailgina dalies parduotuvių darbo laiką, kad pirkėjai spėtų pasirūpinti šventinėmis prekėmis. Skelbiama, kad šeštadienį, spalio 31 dieną, daug kur bus dirbama gerokai ilgiau nei įprastai.

    Pagal tinklo pateikiamą informaciją, šeštadienį parduotuvės planuojamos atidaryti nuo 6 valandos ryto ir aptarnauti klientus iki 23 valandos vakaro. Toks grafikas dažniausiai taikomas prieš didžiuosius apsipirkimo pikus, kai srautas išauga kelis kartus.

    Taip pat nurodoma, kad sekmadienį, lapkričio 1 dieną, „Dino“ parduotuvės nedirbs. Tai siejama su Lenkijoje galiojančiais prekybos ribojimais šventinėmis dienomis ir įprasta praktika, kai tinklai iš anksto informuoja klientus apie uždarymą.

    Prieš Vėlines „Dino“ taip pat žada specialius pasiūlymus prekėms, kurios tradiciškai perkamos kapų lankymui, tarp jų žvakėms ir chrizantemoms. Tinklas pirkėjus ragina planuoti apsipirkimą iš anksto, kad paskutinę dieną išvengtų eilių ir prekių trūkumo.

    Prekybininkai kasmet atkreipia dėmesį, kad Vėlinių laikotarpis išsiskiria išaugusiu srautu ne tik dėl gėlių ir žvakių, bet ir dėl dažnesnių kelionių, susitikimų bei apsipirkimo maisto prekėmis. Dėl to tokiais savaitgaliais dažniau koreguojami darbo laikai ir stiprinamas darbuotojų pamainų planavimas.

  • Europos dujų kainos vėl perkopė 100 eurų už MWh: atsargos menkos, žiema gali pakurstyti naują bangą

    Europos gamtinių dujų kainos vėl šoktelėjo ir pirmą kartą nuo 2022 metų pabaigos peržengė 100 eurų už megavatvalandę ribą. Toks lygis rinkoje laikomas psichologiniu slenksčiu, o jo pasiekimas sustiprino nuotaikas, kad artėjant šildymo sezonui kainų svyravimai gali tapti aštresni.

    Pagrindiniu atskaitos tašku Europoje laikomi Nyderlandų TTF biržos kontraktai brango apie 4,1 proc. ir kilo iki maždaug 100 eurų už MWh. Tai reikšmingas pokytis, turint omenyje, kad pastaraisiais mėnesiais rinka daugiausia gyveno lūkesčiais dėl stabilizuoto tiekimo ir pakankamų importo srautų.

    Vienas svarbiausių įtampos veiksnių yra nepakankamai pripildytos saugyklos. Europos Sąjungos dujų saugyklos šiuo metu užpildytos apie 75 proc., kai pastarųjų penkerių metų vidurkis šiuo laikotarpiu siekia apie 89,5 proc., rodo Gas Infrastructure Europe skaičiavimai.

    Didžiausią dėmesį rinka kreipia į Vokietiją, kuri yra didžiausia dujų vartotoja Europoje. Šios šalies saugyklų užpildymas siekia apie 61,55 proc., kai penkerių metų vidurkis panašiu metu sudaro apie 88,3 proc., todėl bet koks šaltesnio oro epizodas gali greičiau išauginti poreikį pirkti dujas rinkoje.

    Kodėl 100 eurų riba svarbi?

    100 eurų už MWh riba dažnai veikia kaip signalas tiekėjams, pramonei ir politikos formuotojams, kad energijos sąnaudos vėl gali tapti jautria tema. Nors dabartiniai lygiai tebėra gerokai žemiau ankstesnės krizės pikų, aukštesnės kainos greitai persiduoda į elektros gamybos savikainą ir dalies verslų kaštus.

    „100 eurų lygis yra aiški psichologinė riba, kuri trumpuoju laikotarpiu gali pristabdyti tolesnį brangimą“, – sakė Wood Mackenzie Europos dujų ir SGD rinkos vadovas Tomas Marzec-Manser.

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad kainas aukštyn stumia ne vien atsargų klausimas. Šaltesnė orų prognozė šiaurės vakarų Europoje gali padidinti šildymo poreikį, o silpnesnis vėjo elektrinių generacijos potencialas reikštų didesnį dujų naudojimą elektros gamyboje.

    Geopolitika ir SGD konkurencija

    Riziką didina ir geopolitinis neapibrėžtumas Artimuosiuose Rytuose. Ilgiau trunkantys sutrikimai šiame regione didina tikimybę, kad Europa turės mokėti daugiau, kad pritrauktų suskystintų gamtinių dujų krovinius, ypač jei tuo pat metu augs paklausa Azijoje.

    Rinka taip pat vertina, kad žiemos pradžioje paprastai sustiprėja konkurencija tarp pirkėjų skirtinguose regionuose. Jei Europoje ir Azijoje vienu metu pasitaikytų šaltesnių orų periodai, kainų spaudimas galėtų išlikti ilgiau, o atsargų atkūrimas taptų brangesnis.

    Tuo metu Europos Sąjungoje svarstomos priemonės, kurios galėtų sumažinti kai kurių reguliacinių pakeitimų trumpalaikį poveikį importui, tačiau tai nėra greitas būdas stabilizuoti kainas. Todėl artimiausiomis savaitėmis didžiausią įtaką rinkai darys orai, saugyklų pildymo tempas ir SGD krovinių prieinamumas.

  • Spektaklis „Mirusių poetų draugija“ Lisabonoje muša rekordus: bilietų nėra iki metų pabaigos

    Spektaklis „Mirusių poetų draugija“ Lisabonoje muša rekordus: bilietų nėra iki metų pabaigos

    Spektaklio pagal 1989 metais pasirodžiusį filmą Mirusių poetų draugija rodymas Lisabonoje virto netikėtu teatro fenomenu. Teatro da Trindade salėje žiūrovų eilės nesibaigia jau aštuonis mėnesius iš eilės, o visi seansai iki metų pabaigos yra išparduoti.

    Pastatymas startavo balandį ir iš pradžių turėjo baigtis rugpjūtį, tačiau dėl paklausos jo rodymas pratęstas jau du kartus. Organizatoriai skelbia, kad bilietų į likusius metų pasirodymus praktiškai neįmanoma gauti.

    Nuo 2027 metų pradžios trupė planuoja leistis į gastroles po Portugaliją. Skelbiama, kad dalis pasirodymų kituose miestuose taip pat buvo išparduoti iš anksto, o vėliau neatmetama ir sugrįžimo į Lisaboną galimybė.

    Kodėl salės pilnos?

    Pastatymo kūrėjai sėkmę aiškina keliomis priežastimis, tačiau viena ryškiausių yra nostalgija. Žiūrovai į teatrą ateina šeimomis, o kartais ir trimis kartomis, nes filmas per dešimtmečius tapo atpažįstamu kultūros simboliu.

    „Matome senelius, atsivedančius anūkus, kurie filmo galbūt net nėra matę. Matome tėvus, kurie kadaise žiūrėjo filmą su vaikais, o dabar atveda juos į teatrą“, – sakė režisierius Hélderis Gamboa.

    Pasak jo, auditoriją traukia ir pati pjesės idėja, šiandienos kontekste vėl skambanti aktualiai: drąsa mąstyti savarankiškai, nepasiduoti miniai ir ieškoti savo kelio. Kūrėjai pabrėžia, kad tai istorija, kuri vienodai „užkabina“ tiek jaunus, tiek vyresnius žiūrovus.

    „Tai tekstas, kurio mums reikėjo būtent dabar. Jis suteikia vilties ir skatina būti daugiau nei tiesiog bandos dalimi“, – sakė Hélderis Gamboa.

    Diogo Infante ir Robino Williamso šešėlis

    Pagrindinį mokytojo Džono Kitino vaidmenį atlieka vienas ryškiausių Portugalijos aktorių Diogo Infante, kartu einantis ir Teatro da Trindade meno vadovo pareigas. Jo vaidmuo neišvengiamai lyginamas su Robinu Williamsu, kuris filme šį personažą pavertė ikoniniu.

    Aktorius pripažįsta, kad tokia užduotis reikalauja jautrumo: gerbėjai puikiai prisimena originalą, tačiau teatro scena diktuoja kitą tempą ir kitus emocinius akcentus. Infante teigia, kad jam svarbiausia išlaikyti kūrinio esmę ir kartu sukurti savitą, teatrui pritaikytą interpretaciją.

    „Tai iššūkis, nes tenka susidurti su neišdildomu Robino Williamso pasirodymo prisiminimu. Tačiau kartu tai didelis malonumas, nes tekstas yra nepaprastai gerai parašytas ir šiandien labai aktualus“, – sakė Diogo Infante.

    Pastatyme kartu su Infante vaidina ir patyrę scenos profesionalai, o dalį trupės sudaro jaunieji aktoriai, atrinkti iš įvairių teatro mokyklų. Kūrėjai pabrėžia, kad ši versija gali tapti svarbiu startu naujai Portugalijos teatro kartai.

    Spektaklis Teatro da Trindade rodomas iki gruodžio 20 dienos, tačiau bilietų į likusius pasirodymus šiuo metu nebelikę. Teatras ragina sekti informaciją apie gastroles ir galimus papildomus rodymus, jei jie būtų paskelbti.