CP v2

Blog

  • Tik 3 balsai gali pakeisti Marijampolę: „Kurk Marijampolei“ finale – 12 idėjų

    Tik 3 balsai gali pakeisti Marijampolę: „Kurk Marijampolei“ finale – 12 idėjų

    Bendruomenės iniciatyvų programa „Kurk Marijampolei“ kasmet vis aiškiau įrodo: stipriausi pokyčiai prasideda nuo pačių žmonių – jų pastebėjimų, idėjų ir noro kurti aplinką, kurioje gera gyventi.

    Šiemet sulaukta dar daugiau pasiūlymų, o į viešą balsavimą po paraiškų vertinimo pateko 12 idėjų, atitikusių visus reikalavimus. Nors projektai skirti skirtingoms vietoms ir skirtingiems poreikiams, visus juos vienija bendras tikslas – kurti gyvesnes, patogesnes ir bendruomeniškesnes erdves. Programos principas išlieka paprastas: gyventojai siūlo idėjas, jas palaiko, o savivaldybė pasirūpina įgyvendinimu.

    „Kasmet matome, kaip keičiasi pačios idėjos – jos tampa ne tik gausesnės, bet ir brandesnės. Bendruomenės vis aiškiau įvardija savo poreikius, siūlo konkrečius sprendimus ir vis dažniau imasi didesnės apimties projektų. Tai rodo, kad žmonėms rūpi jų aplinka ir jie nori būti jos kūrėjais, o ne tik stebėtojais. Ši iniciatyva svarbi tuo, kad leidžia sprendimus priartinti prie žmonių – ten, kur jie gyvena kasdien. Balsuodami gyventojai iš tikrųjų pasirenka, kokie pokyčiai įvyks jų bendruomenėse. Todėl kviečiu nelikti nuošalyje – susipažinti su idėjomis, palaikyti jas ir taip prisidėti prie bendro rezultato“, – sako Marijampolės savivaldybės vicemeras Valdas Tumelis.

    Šiemet balsavimui pateiktos iniciatyvos pasiskirstė taip:

    • 7 didelės apimties projektai, kurių vertė – iki 100 000 eurų;
    • 5 mažos apimties iniciatyvos, kurių vertė – iki 25 000 eurų.

    Tokia dinamika rodo aiškią tendenciją: bendruomenės vis drąsiau galvoja apie ilgalaikius sprendimus ir siekia ne vien nedidelių patobulinimų, bet ir reikšmingesnių pokyčių savo aplinkoje.

    Tarp siūlomų idėjų – sporto erdvių atnaujinimas, vaikų žaidimų aikštelės, poilsio zonos prie vandens, bendruomenių susibūrimo vietos ir kitos iniciatyvos, prisidedančios prie kasdienio gyvenimo kokybės, jaukumo ir vietos gyvybės.

    Kur ir kaip balsuoti?

    Balsuoti galima dviem būdais:

    • internetu, prisijungus per Elektroninius valdžios vartus;
    • atvykus į Marijampolės savivaldybės administraciją (J. Basanavičiaus a. 1) ir užpildžius balsavimo kortelę prie 3 arba 4 langelio.

    Svarbu:

    • balsuoti galima vieną kartą, pasirenkant tris labiausiai patikusias idėjas;
    • balsavimas vyksta iki gegužės 8 d. 15:45 val.;
    • balsuoti gali tik Marijampolės savivaldybės gyventojai.

    Kilus klausimams ar nepavykus prisijungti, kviečiama kreiptis el. paštu info@marijampole.lt

    Kiekviena idėja prasideda nuo paprasto dalyko – žmogaus noro, kad jo aplinka būtų geresnė. O kiekvienas balsas padeda šį norą paversti realybe.

    Marijampolės savivaldybės administracijos
    Komunikacijos skyrius

  • Marijampolėje nuaidėjo 25-metis: „Bočiai“ jubiliejų pavertė bendrystės ir muzikos švente

    Marijampolėje nuaidėjo 25-metis: „Bočiai“ jubiliejų pavertė bendrystės ir muzikos švente

    Marijampolės kultūros centre surengta ypatinga šventė – senjorų choras „Bočiai“ paminėjo 25 metų kūrybinės veiklos jubiliejų. Vakaro programa buvo kupina muzikos, šiltų susitikimų ir prasmingų akimirkų, subūrusių bendruomenę kartu pasidžiaugti ilgamečiu kolektyvo keliu.

    Į koncertą susirinko gausus būrys svečių. Renginyje dalyvavo Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis, Savivaldybės tarybos nariai, Seimo nariai bei chorinės muzikos mylėtojai. Scenoje skambėjo ne tik dainos – vakarą papildė prisiminimai ir padėkos, liudijusios bendrystę bei meilę muzikai, kuri per ketvirtį amžiaus tapo neatsiejama kolektyvo tapatybės dalimi.

    Sveikindamas chorą jubiliejaus proga vicemeras Artūras Visockis pabrėžė, kad „Bočiai“ yra gyvas įrodymas, jog muzika ir bendruomeniškumas kuria ilgalaikes vertybes. Pasak jo, per 25 metus choras nuosekliai puoselėjo vokalinę muziką, telkė žmones ir įkvėpė aktyviai gyventi, o kūrybinė energija nepriklauso nuo amžiaus.

    Šia proga pagerbti ir ilgamečiai kolektyvo nariai bei vadovai. Marijampolės savivaldybės mero padėkos įteiktos choro vadovui Leonui Kiseliauskui už nuoširdų darbą, vokalinės muzikos puoselėjimą ir sklaidą, taip pat dainininkei Marijonai Zitai Zuikienei – už ilgametę koncertinę veiklą ir reikšmingą indėlį į chorinės muzikos puoselėjimą.

    Jubiliejinę programą praturtino svečiai – Punsko kapela „Klumpė“ bei Povilo Uznio ir Emilijos Mikučiauskaitės instrumentinis duetas, savo pasirodymais papildę vakarą spalvingais muzikiniais akcentais.

    Marijampolės savivaldybės administracijos
    Komunikacijos skyrius

  • Marijampolė siunčia aiškų signalą prieš „Sūduvos“ mačus – savivaldybė nušvis klubo spalvomis

    Marijampolė siunčia aiškų signalą prieš „Sūduvos“ mačus – savivaldybė nušvis klubo spalvomis

    Marijampolė dar tvirčiau stoja už savo futbolo komandą – nuo šiol kiekvienų Marijampolės „Sūduvos“ rungtynių išvakarėse savivaldybės administracijos pastatas bus apšviečiamas klubo spalvomis.

    Raudonai baltas apšvietimas taps ženklu, kad miestas gyvena futbolu: jog rytoj – rungtynių diena ir kad Marijampolė palaiko savus.

  • Marijampolėje atidaryta nauja poilsio oazė: smėlėtas paplūdimys, lieptelis ir gultai

    Marijampolėje atidaryta nauja poilsio oazė: smėlėtas paplūdimys, lieptelis ir gultai

    Pernai Bitikų kaimo bendruomenės pasiūlyta idėja iniciatyvai „Kurk Marijampolei“ šiemet virto apčiuopiama realybe. Aktyvių bendruomenių ir šios iniciatyvos dėka Marijampolės savivaldybėje kasmet atnaujinamos viešosios erdvės – įrengiamos vaikų žaidimų aikštelės, lauko sporto zonos, tvarkomi parkai ir skverai, kuriamos poilsio bei piknikų vietos, ramybės erdvės prie vandens telkinių, sodinami želdynai ir formuojamos bendruomeniškumą skatinančios susibūrimo vietos.

    Šiemet džiugina dar vienas pokytis – atnaujinta poilsio erdvė Sasnavos seniūnijoje, Bitikų kaime, šalia Sasnos tvenkinio. Lankytojus čia pasitinka smėlėtas paplūdimys, o į tvenkinį nutiestas pontoninis lieptelis kviečia stabtelėti ir pasigrožėti ramiai banguojančiu vandens paviršiumi. Pakrantėje sustatyti patogūs gultai leidžia įsitaisyti saulėje, netoliese įrengti suoleliai tinka ramiems pokalbiams, o sūpynės – lengvam, nerūpestingam poilsiui. Sutvarkyta aplinka alsuoja tvarka ir jaukumu – tai vieta, kur natūraliai norisi sulėtinti tempą ir trumpam atsitraukti nuo kasdienio skubėjimo.

    Poilsiavietė šiandien simboliškai atidaryta. Pasidžiaugti nuveiktais darbais, pasveikinti idėjos autorių ir pabūti kartu su bendruomene atvyko Marijampolės savivaldybės vicemerai Artūras Visockis ir Ričardas Bagdanavičius. Renginį jaukiai suorganizavo Sasnavos seniūnė Ramona Šilerytė-Cvirkienė, subūrusi vietos gyventojus bendram pasibuvimui.

    „Labai džiugu matyti, kaip bendruomenės idėjos virsta realiais pokyčiais. Šis projektas – puikus pavyzdys, ką galime pasiekti veikdami kartu. Bitikų bendruomenė pasiūlė viziją, gyventojai ją palaikė, o savivaldybė prisidėjo prie įgyvendinimo – ir šiandien turime gražią, visiems atvirą poilsio erdvę“, – sakė vicemeras Artūras Visockis.

    Ši idėja buvo viena iš trijų daugiausia marijampoliečių palaikymo sulaukusių dalomojo biudžeto iniciatyvos „Kurk Marijampolei“ projektų. Įgyvendinimą visiškai finansavo Marijampolės savivaldybė – darbams skirta kiek daugiau nei 23 tūkst. eurų.

    Marijampolės savivaldybės administracijos Komunikacijos skyrius

  • Lenkiška Šyras? Pietų Šventokšys slepia milžinišką Wišlanų tvirtovę ir legendinę sostinę

    Lenkiška Šyras? Pietų Šventokšys slepia milžinišką Wišlanų tvirtovę ir legendinę sostinę

    Pietinėje Šventokšio vaivadijos dalyje slypi išskirtinė vieta, turinti didžiulę istorinę ir archeologinę vertę – Stradovo piliakalnių kompleksas. Tai laikoma didžiausiu ankstyvųjų viduramžių gynybiniu įtvirtinimu Lenkijoje. Tyrėjai pabrėžia, kad ši gyvenvietė buvo svarbus Wišlanų genties valdžios ir administracijos centras, o jos ištakos siekia VIII–IX amžius.

    Klestėjimo laikotarpiu įtvirtinimų teritorija apėmė apie 45 ha ir pasižymėjo strategiškai itin palankia padėtimi. Pagrindinė tvirtovės dalis vadinta Zamczysku ir užėmė maždaug 1,5 ha, o greta buvę priemiesčiai – Barzyńskiego, Mieściska ir Walików – atliko ūkinę ir gyvenamąją funkciją. Archeologinių tyrimų metu Stradove aptikta 211 su Wišlanais siejamų objektų liekanų bei keturi kapinynai. Tai leidžia manyti, kad čia gyveno mažiausiai keli šimtai žmonių. Vis dėlto komplekso „aukso amžius“ baigėsi XI amžiuje – vietovė nebuvo atstatyta ir pamažu prarado svarbą netoliese esančios Wišlicos naudai.

    Ši vieta įdomi ne tik ikikrikščioniškosios epochos istorija – ji taip pat traukia kaip įspūdingas apžvalgos taškas. Iki šių dienų išlikę įtvirtinimų fragmentai: sienų atkarpos, medinių palisadų pėdsakai, žemių pylimai ir grioviai. Jų aukštis siekia nuo 12 iki 18 m, plotis – apie 20 m, o bendras ilgis – maždaug 500 m. Dėl vaizdingų apylinkių ir Ponidžio panoramos ši vieta ypač mėgstama gamtos bei fotografijos gerbėjų. Regionas dažnai siejamas su Nidos upe, dėl kurios apylinkės neretai vadinamos „lenkiška Amazonija“ ar net „lenkiška Toskana“.

    Archeologai čia rado ir gausios keramikos, įskaitant keltų kilmės dirbinius, liudijančius šios vietovės reikšmę. Ne vienas literatūros gerbėjas Stradovą lygina su J. R. R. Tolkieno aprašytu Šyru, žinomu iš „Hobito“ ir „Žiedų valdovo“.

    Stradovo kompleksas laikomas unikalia Wišlanų palikimo dalimi, kurią verta prisiminti ir saugoti. Turistams įrengti takai, lentiniai takeliai, lieptai ir pavėsinės, palengvinančios pažintį su vietove ir padedančios pajusti ankstyvųjų viduramžių atmosferą. Ypač ši vieta patinka tiems, kurie mėgsta keliauti vaizduote – pasivaikščiojimo metu čia nesunku bandyti atkurti kasdienį anuometinių Wišlanų gyvenimą.

    Neatsitiktinai Stradovo piliakalnių kompleksas tapo konkurso „Cuda Polski 2025“ laureatu, o legenda apie galimą tuometinės valstybės sostinę tik dar labiau skatina užsukti ir pamatyti šį įspūdingą istorijos pėdsaką gyvai.

  • Bocianai nebėra varlių gurmanai: štai kuo jie iš tiesų minta ir kiek suėda per dieną

    Bocianai nebėra varlių gurmanai: štai kuo jie iš tiesų minta ir kiek suėda per dieną

    Plačiai paplitęs įsitikinimas, kad gandrai daugiausia minta varlėmis, kilo iš senesnių laikų kaimo kraštovaizdžio. Tuomet šie paukščiai dažnai būdavo matomi prie tvenkinių ir šlapynių. Iš tiesų varliagyviai yra gandrų raciono dalis, tačiau jie nėra pagrindinis maisto šaltinis.

    Šiandien gandrai varles gaudo gerokai rečiau nei prieš kelis dešimtmečius. Tam didelę įtaką padarė smarkiai sumažėjusios varliagyvių populiacijos, kurias lėmė aplinkos pokyčiai: šlapynių sausinimas, upių vagų reguliavimas ir vandens tarša. Vis dėlto, jei gandrai aptinka varlių, dažniausiai renkasi rudas varles (paprastąją ir pelkinę). Žaliosios varlės, tokios kaip juokio varlė ar vandens varlė, jų meniu atsiduria rečiau.

    Baltasis gandras yra mažai specializuotas plėšrūnas, todėl medžioja įvairius gyvūnus. Jo mityba kinta priklausomai nuo to, kas tuo metu lengviausiai prieinama, nuo sezono ir oro sąlygų.

    Ieškodami maisto gandrai gali praleisti net iki 10 valandų per parą, ypač kai maitina jauniklius. Pora, auginanti keturis gandriukus, per dieną turi atnešti maždaug 3 kg maisto.

    Įdomus būdas nustatyti, kuo minta gandrai, yra išspjautų nesuvirškintų maisto likučių analizė. Tokiuose likučiuose aptinkama kaulų, kailio, vabzdžių šarvų fragmentų ar sraigių kriauklių. Remdamiesi šiais duomenimis mokslininkai gali tiksliau įvertinti gandrų mitybos įpročius.

    Šaltiniai: hub.pl, bocianopedia.pl, zielona.interia.pl

  • Pavasarinis grybas, kurį Lietuvoje dažnas praleidžia: pasaulyje jis laikomas delikatesu

    Pavasarinis grybas, kurį Lietuvoje dažnas praleidžia: pasaulyje jis laikomas delikatesu

    Šis grybas vadinamas šeivamedžio ausūniu (lot. Auricularia auricula-judae) – pavadinimas neatsitiktinis: jis nusako vaisiakūnio formą ir medį, ant kurio grybas dažniausiai aptinkamas. Literatūroje ir tarp grybautojų galima išgirsti ir kitų jo pavadinimų.

    Šeivamedžio ausūnis – lengvai atpažįstamas grybas, augantis beveik ištisus metus. Jis paplitęs daugelyje žemynų ir, kaip teigiama, neaptinkamas tik Antarktidoje. Lietuvoje šį grybą galima rasti miškuose, parkuose ir soduose.

    Ausies formos vaisiakūnių, kurių spalva gali būti ruda, violetinė ar pilkšva, dažniausiai ieškoma ant laukinio juodojo šeivamedžio. Taip pat jis neretai auga ir ant kitų lapuočių – tai nėra neįprasta.

    Šeivamedžio ausūnis yra saprotrofinis grybas, vadinasi, minta negyva organine medžiaga. Dėl to jis svarbus ekosistemai: prisideda prie medienos ir kitų augalinių liekanų irimo.

    Laikui bėgant keičiasi ir šio grybo išvaizda. Iš pradžių vaisiakūniai gali priminti nedidelius dubenėlius ar taureles, vėliau tampa labiau banguoti, išsiskleidę ir mažiau taisyklingos formos. Jų dydis paprastai siekia apie 2–10 cm. Drėgnu oru jie tampa želė pavidalo ir gali būti labiau permatomi.

    Renkant šiuos grybus verta būti atidiems, ypač neturint daug patirties: egzistuoja nevalgomas ir gerokai retesnis panašus grybas, kurį galima supainioti su ausūniu.

    Šeivamedžio ausūnis yra valgomas, tačiau jo skonis nėra itin ryškus. Jį galima džiovinti, taip pat naudoti kaip priedą rytietiškos virtuvės patiekaluose. Šis grybas tinka virti, troškinti, kepti ar marinuoti.

    Nors Lietuvoje jis nėra plačiai naudojamas, teigiama, kad gali turėti ir naudingų savybių žmogaus organizmui. Apie tai viešai kalba ir grybais besidomintys specialistai bei mikologų bendruomenės atstovai.

    Taip pat vaistinėse galima rasti kapsulių su šeivamedžio ausūnio ekstraktu. Paprastai tokie papildai skirti suaugusiesiems: jų nerekomenduojama vartoti vaikams ir paaugliams, taip pat nėščiosioms bei žindančioms moterims.

    Šaltiniai: „hub.pl“, „ekologia.pl“, „browsk.bialystok.lasy.gov.pl“, „ziolana.pl“, „pieprznik.pl“, „doz.pl“.

  • Lenkijos kaime sugalvojo triuką: metaliniai krepšiai gelbsti nykstančių paukščių lizdus

    Lenkijos kaime sugalvojo triuką: metaliniai krepšiai gelbsti nykstančių paukščių lizdus

    Czajka (Vanellus vanellus) – atvirų erdvių paukštis, dažniausiai įsikuriantis pievose, ganyklose ir dirbamuose laukuose netoli upių. Tačiau per pastaruosius dešimtmečius toks kraštovaizdis smarkiai pasikeitė: intensyvus žemės ūkis, šlapynių sausinimas ir cheminių priemonių naudojimas sumažino tiek tinkamų buveinių, tiek maisto išteklių.

    Papildomą grėsmę čajkoms kelia plėšrūnai ir mechanizuotas ūkininkavimas. Šie paukščiai kiaušinius deda tiesiai ant žemės, todėl perėjimo vietos nuolat atsiduria pavojuje. Lizdai ir juose esantys kiaušiniai neretai sunaikinami tiek žemės ūkio technikos, tiek plėšrūnų. Dėl to čajkų skaičius Lenkijoje kasmet pastebimai mažėja, o visos Europos mastu per kelis pastaruosius dešimtmečius populiacija sumenko net keliasdešimt proc.

    Kramsk savivaldybėje prie Vartos upės pritaikytas paprastas, bet netikėtai veiksmingas sprendimas, paremtas paukščių elgsenos stebėjimais. Skirtingai nei dauguma paukščių, čajkos prie lizdo dažniausiai ne priskrenda, o pribėga ir į jį patenka pėsčiomis. Dėl šios priežasties pievose pradėti naudoti metaliniai apsauginiai krepšiai, kuriais uždengiami lizdai. Konstrukcija sukurta taip, kad čajka galėtų lengvai praeiti tarp strypų, tačiau tarpai yra per siauri, kad į vidų patektų lapė ar plėšrus paukštis.

    Tokie metaliniai krepšiai veikia ir kaip fizinis barjeras, padedantis apsaugoti lizdus nuo atsitiktinio žmogaus veiksmų, pavyzdžiui, netyčinio sutrypimo.

    Pirmosios stebėsenos Vartos regione – viltingos. Paukščiai palyginti greitai priima naują objektą savo aplinkoje, o kartais į apsaugotą lizdą sugrįžta jau po kelių valandų nuo krepšio įrengimo. Praktikoje tai reiškia, kad sprendimas reikšmingai netrikdo natūralaus perėjimo elgesio. Kai kuriais atvejais pavyko sėkmingai išauginti jauniklius, nors anksčiau tam trukdė plėšrūnų spaudimas ir žmogaus veikla.

    Vis dėlto metodas nėra idealus. Metaliniai krepšiai iš tolo gana gerai matomi, todėl gali patraukti tiek žmonių, tiek plėšrūnų dėmesį. Viena vertus, jie suteikia apsaugą, kita vertus, gali išduoti lizdo vietą ir padidinti susidomėjimą juo. Be to, suaugusiam paukščiui gali būti sudėtingiau staigiai pasišalinti. Nepaisant to, remiantis pirmaisiais stebėjimais, bendras šių priemonių efektas išlieka teigiamas ir suteikia vilčių pagerinti čajkų situaciją Lenkijoje.

    Kramsk pavyzdys parodo, kokią reikšmę gali turėti vietos iniciatyva. Pirmieji apsauginiai krepšiai atsirado dėl vieno savivaldybės gyventojo, besidominčio ornitologija, idėjos ir įsitraukimo. Vėliau prisidėjo savivaldybė, finansuodama daugiau konstrukcijų. Čajkų apsaugoje prie Vartos dalyvauja ir savanoriai iš „Ogólnopolskie Towarzystwo Ochrony Ptaków“ (OTOP), kurie padeda ieškoti lizdų ir juos apsaugoti.

    Tai geras praktinės gamtosaugos pavyzdys, kai apsiribojama ne vien teorija. Tokios iniciatyvos primena, kad svarbiausia – veikti: net ir paprasti, tačiau apgalvoti sprendimai gali realiai padėti gamtai ir nykstančioms gyvūnų rūšims.

    Žinoma, metaliniai apsauginiai krepšiai neišsprendžia visų problemų, su kuriomis susiduria čajkos. Jie nesustabdys klimato kaitos, žemės ūkio intensyvėjimo ar kraštovaizdžio transformacijų. Tačiau konkrečiose vietovėse tai gali būti pakankamai veiksminga priemonė, didinanti čajkų perėjimo sėkmę.

  • Lenkijos geriausių miestų gyventi reitingas 2026-iesiems pribloškė: ne Varšuva ir ne Krokuva

    Lenkijos geriausių miestų gyventi reitingas 2026-iesiems pribloškė: ne Varšuva ir ne Krokuva

    „Business Insider“ parengtame reitinge, sudarytame remiantis ekonominiais duomenimis ir kasdienio gyvenimo patogumu, išrinktas geriausias miestas gyventi Lenkijoje 2026 metais. Vertinime atsižvelgta į nedarbo lygį, atlyginimų dydį, būsto kainas antrinėje rinkoje, socialinius ir aplinkosauginius rodiklius, taip pat oro kokybę.

    Į sąrašą pateko 16 Lenkijos miestų – po vieną iš kiekvienos vaivadijos. Palyginti su 2025 metų rezultatais, reitingas pasikeitė: ant prizininkų pakylos šįkart nebeliko Katovicų.

    Pirmąją vietą užėmė Rzeszów ir Poznanė – abu miestai surinko po 41 tašką. Toks rezultatas daug kam tapo netikėtumu, nes Pakarpatės sostinė iki šiol nebuvo taip aukštai vertinama geriausių gyventi miestų sąrašuose.

    Poznanė išsiskyrė mažiausiu nedarbu tarp visų 16 vertintų miestų, o tai tiesiogiai siejama su geresne gyvenimo kokybe. Vis dėlto oro kokybės kategorijoje miestas pasirodė silpniau nei kiti didžiausi šalies miestai.

    Rzeszów į pirmąją vietą pakilo dėl žemo nusikalstamumo lygio ir geros medicinos paslaugų prieigos. Be to, miestas stiprus ekonomiškai – tam įtakos turi modernių technologijų sektorius ir aviacijos pramonė. Tačiau pažymima, kad Rzeszów trūksta būsto, o darbo rinkos situacija nėra tokia palanki kaip reitingo lyderiams norėtųsi.

    Po Rzeszów ir Poznanės rikiuojasi Katovicai ir Liublinas, surinkę po 43 taškus. Katovicai išsiskyrė geriausiu būsto prieinamumu iš visų 16 miestų, tačiau oro kokybės rodikliai čia vertinami prasčiau.

    Liubline fiksuojamos trumpiausios eilės pas gydytojus specialistus, tačiau mieste didesnis nedarbas, o vidutiniai atlyginimai – mažesni nei daugelyje kitų reitingo miestų.

    Penktoje vietoje atsidūrė Varšuva (46 taškai). Sostinė aukštesnę poziciją užsitikrino dėl atlyginimų lygio ir palyginti žemo nedarbo. Iškart už jos reitinge įsitvirtino Lodzė ir Olštynas.

    Tuo metu Krokuva reitinge liko tik penkioliktoje vietoje. Tai siejama su aukštomis būsto kainomis, prastesne oro kokybe ir didesniu nusikalstamumu nei kituose vertintuose Lenkijos miestuose.

  • Nacionalinis diktantas grįžta: balandžio 16-ąją rašyti galėsite ir Mažeikiuose

    Šiemet jau 16-ąjį kartą vyksiantis Nacionalinis diktantas – tarptautinis suaugusiųjų ir moksleivių raštingumą skatinantis konkursas. Diktanto tekstas per LRT RADIJĄ skambės balandžio 16 d. 11.00 val.

    Prie šios pilietinės iniciatyvos prisideda ir Mažeikių rajono savivaldybė. Diktantą bus galima rašyti atvykus į Savivaldybės posėdžių salę balandžio 16 d. 10.40 val. (204 kab., Laisvės g. 8, Mažeikiai). Atvykstant būtina turėti rašymo priemonę.

    Diktanto koordinatorė – Savivaldybės administracijos kalbos tvarkytoja Eglė Ereminė. Informacija teikiama telefonu (0 443) 41 219 ir mobiliuoju telefonu 0 642 15 462.

    Nacionalinį diktantą nuo 2006 m. organizuoja VšĮ „Pilietinės minties institutas“, o rėmėjas – AB „Artea“ bankas. Diktantą galima rašyti artimiausioje bibliotekoje, mokykloje, savivaldybėje, taip pat darbo vietoje ar namuose.

    100 geriausiai parašiusiųjų bus pakviesti į Nacionalinio diktanto finalą, kuris vyks birželio 6 d. Vilniuje. Finale bus išrinktas raštingiausias moksleivis, suaugusysis ir užsienio lietuvis.

    Mokyklos, bibliotekos, bendruomenės ir įvairios organizacijos kviečiamos prisijungti prie Nacionalinio diktanto ir balandžio 16 d. pakviesti žmones rašyti diktantą kartu savo mieste, mokykloje ar bendruomenėje, klausantis tiesioginės transliacijos per LRT RADIJĄ.

    Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja) Eglė Ereminė