Blog

  • Miunchenas pradėjo ruoštis Oktoberfest 2026: statybos jau vyksta, bet rekordų miestas nebesiekia

    Miunchenas pradėjo ruoštis Oktoberfest 2026: statybos jau vyksta, bet rekordų miestas nebesiekia

    Statybos Theresienwiese jau prasidėjo

    Miunchene oficialiai prasidėjo pasiruošimas Oktoberfest 2026: į Theresienwiese aikštę sugrįžo ekskavatoriai, kranai ir sunkvežimiai. Nors dabar teritorija primena didžiulę statybvietę, po mažiau nei trijų mėnesių ji vėl taps pagrindine didžiausios pasaulyje liaudies šventės scena.

    Iki atidarymo, numatyto rugsėjo 19 dieną, čia bus pastatytos alaus palapinės, įrengti atrakcionai, prekybiniai paviljonai ir alaus sodai. Miesto teigimu, tai vienas didžiausių laikinų statybos projektų Europoje, kasmet reikalaujantis itin tikslaus grafiko.

    Didžiulė logistika ir ankstesnė pradžia

    Organizatoriams tenka suvaldyti tūkstančių tonų medžiagų atgabenimą ir montavimą, o didžiosioms alaus palapinėms prireikia dešimčių sunkvežimių reisų. Greta konstrukcijų įrengiamos virtuvės, tiekimo linijos, rūsiai, vandentiekio ir elektros infrastruktūra, ryšio bei saugumo sistemos.

    Miuncheno valdžia pažymi, kad pastaraisiais metais pasiruošimas pradedamas anksčiau nei anksčiau. Taip siekiama turėti daugiau laiko nenumatytiems vėlavimams, kuriuos gali lemti nepastovūs orai ir sudėtingesnės montavimo sąlygos.

    „Gerai, kad darbus pradedame anksčiau, nes orai vis dažniau pateikia staigmenų. Tai leidžia išvengti skubos finišo tiesiojoje“, – sakė Miuncheno ekonomikos reikalų vadovas Christianas Scharpfas.

    Teisinis ginčas sutrukdė startui

    Šių metų darbų pradžia buvo įmanoma tik po to, kai baigėsi teisinis ginčas dėl kelių alaus palapinių vietų ir koncesijų. Oktoberfest teritorijos sklypai laikomi itin vertingais, todėl konkursai dėl leidimų neretai perauga į ilgus konfliktus tarp pretendentų.

    Miestas nurodo, kad pradėti įrengimo darbus leido teismo sprendimas, atmetęs vieno iš nesėkmingų dalyvių skubų prašymą. Tik tuomet buvo galima laikytis numatyto grafiko ir pradėti montavimo etapą.

    Laukiama milijonų, bet rekordų negaudoma

    Rugsėjo 19 dieną, tradiciškai atidarius pirmąją statinę, Miunchenas vėl tikisi kelių milijonų svečių iš viso pasaulio. Ankstesniais metais į Oktoberfest atvykdavo milijoninės minios, o vienais iš pastarųjų metų lankytojų skaičius siekė apie 6 700 000.

    Vis dėlto miesto pozicija šiemet aiški: siekti naujų rekordų nėra tikslas. Savivaldybė pabrėžia norinti išlaikyti šventės komfortą, valdomus srautus ir ramesnę atmosferą, o ne bet kokia kaina didinti dalyvių skaičių.

  • San Fermín 2026 Pamplonoje startavo minios akivaizdoje: pirmasis bulių bėgimas vyks antradienį

    San Fermín 2026 Pamplonoje startavo minios akivaizdoje: pirmasis bulių bėgimas vyks antradienį

    Šventė prasidėjo nuo tradicinio signalo

    Pamplonoje liepos 6 dieną oficialiai prasidėjo San Fermín 2026 festivalis: šventę atidarė tradicinis chupinazo raketos šūvis miesto rotušės aikštėje. Nuo ankstyvo ryto čia būriavosi tūkstančiai žmonių, vilkinčių baltai ir užsirišusių raudonas skareles.

    San Fermín yra vienas žinomiausių Ispanijos vasaros renginių, kasmet pritraukiantis šimtus tūkstančių lankytojų iš šalies ir užsienio. Festivalis tradiciškai trunka devynias dienas ir baigiasi liepos 14 dieną.

    Atidarymo garbė – medikams ir gelbėtojams

    Šiemet raketą paleido Navaros skubios pagalbos ir greitosios medicinos tarnybų atstovai. Jie buvo pasirinkti viešu balsavimu, pabrėžiant sveikatos priežiūros darbuotojų vaidmenį festivalio metu, ypač per masinius renginius ir bulių bėgimus.

    „Pamploniečiai, tegyvuoja San Fermín“, – skelbė tradicinis šventės pradžios šūksnis, po kurio mieste prasidėjo koncertai, eisenos ir kiti renginiai. Organizatoriai akcentuoja, kad didžiausias dėmesys skiriamas saugumui, nes dalis programos susijusi su padidinta rizika.

    Artėja pirmasis bulių bėgimas ir karščio išbandymas

    Pirmasis bulių bėgimas numatytas antradienį 8 valandą ryto, kai bėgikai lydės bulius 848 metrų atkarpa nuo Santo Domingo aptvarų iki arenos. Tai viena garsiausių ir pavojingiausių San Fermín tradicijų, sutraukianti tiek dalyvius, tiek minias žiūrovų trasos pakraščiuose.

    Atidarymo dieną situaciją gali apsunkinti kaitra: Navaroje prognozuojama, kad temperatūra gali priartėti prie 40 laipsnių. Dėl to sustiprintos medicinos ir gelbėjimo pajėgos, o lankytojai raginami gerti daugiau vandens ir vengti perkaitimo.

  • „Sika“ baigia naują gamyklą Lenkijoje: 750 kWp saulės elektrinė ir startas numatytas 2026 metų pabaigoje

    Šveicarijos koncernas „Sika“ pranešė, kad naujos gamyklos statyba Machnače, Brzeščo Kujavskio savivaldybėje, įžengė į baigiamąją fazę. Objektas kyla Brzeščo ekonominėje zonoje, o gamybos pradžia planuojama 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Pagrindinė būsimos gamyklos užduotis – gaminti betono priedus ir įvairias statybines skiedinių sistemas, įskaitant cementinius techninius bei masinės paskirties mišinius. Bendrovė tikisi, kad naujas pajėgumas sustiprins „Sika“ pozicijas Vidurio Europoje ir taps atspirties tašku tolesnei plėtrai regione.

    Lygiagrečiai su apdailos darbais vyksta pasirengimas operacinei veiklai ir logistikos pertvarkos. Skelbiama, kad sandėlio perkėlimas numatytas 2026 metų spalio mėnesį – tai vienas iš etapų, reikalingų sklandžiam gamyklos paleidimui.

    Reikšminga projekto dalis – vietoje įrengiama saulės elektrinė, kurios nominali galia siekia 750 kWp. „Sika“ teigia, kad fiziniai elektrinės statybos darbai jau baigti, o iki pilno starto liko dokumentacijos ir privalomų patikrų procedūros.

    „Iki pilno saulės elektrinės paleidimo liko formalumai, susiję su dokumentacija ir būtinais priėmimais“, – sakė Pawełas Bąkas, Brzeščo Kujavskio gamybos padalinio vadovas.

    Gamyklos valdymui numatyti pažangūs automatizavimo sprendimai. Įmonė nurodo diegianti SCADA sistemą, kuri skirta technologinių procesų stebėsenai realiu laiku, jų valdymui ir duomenų rinkimui, taip pat BMS sistemą, leidžiančią centralizuotai prižiūrėti pastato inžinerines sistemas.

    Tokia integracija paprastai padeda tiksliau planuoti energijos poreikį, stebėti įrangos apkrovas ir mažinti prastovas. Gamybos pramonėje tai tampa vis svarbiau dėl energijos kainų svyravimų, griežtėjančių tvarumo reikalavimų ir didėjančio poreikio turėti aiškią, audituojamą procesų duomenų bazę.

    „Sika“ taip pat mini antrąjį plėtros etapą, kuriame numatyta įrengti mokymų centrą klientams bei tyrimų ir plėtros erdves. Skelbiama, kad bendra komplekso infrastruktūra sieks apie 11 000 kvadratinių metrų.

    „Sika“ yra tarptautinė bendrovė, įkurta 1910 metais Šveicarijoje. Įmonė skelbia veikianti daugiau nei 100 šalių ir visame pasaulyje turinti per 33 000 darbuotojų.

  • Keithas Richardsas prieš naują „Rolling Stones“ albumą: Amerika šiuo metu kiek nuvilia

    Keithas Richardsas prieš naują „Rolling Stones“ albumą: Amerika šiuo metu kiek nuvilia

    Prieš pasirodant 25-ajam studijiniam „Rolling Stones“ albumui „Foreign Tongues“, grupės gitaristas Keithas Richardsas interviu metu pripažino, kad dabartinė JAV nuotaika jam kelia nusivylimą. Muzikantas teigė, jog šalis, kuri daugelį dešimtmečių buvo rokenrolo ir laisvės simbolis, šiandien atrodo praradusi dalį ankstesnio žavesio.

    Richardsas ypač išskyrė politinį susipriešinimą ir ekonominius kasdienybės spaudimus, kurie, anot jo, juntami aplinkiniams. Jis sakė girdintis žmones besiskundžiančius išaugusiomis degalų kainomis ir pabrėžė, kad būtent tokie dalykai skaudžiausiai paliečia daugumą.

    Nauja daina ir politinės užuominos

    Daugiausia dėmesio sulaukė albumo kūrinys „Ringing Hollow“, kurį dalis gerbėjų ir komentatorių jau spėjo pakrikštyti daina su aiškia politine potekste. Pats Richardsas ją apibūdino kaip nostalgišką prisirišimą prie Amerikos, tačiau kartu pridūrė, kad šiuo metu ši šalis jam yra tarsi nusivylimas.

    Grupės lyderis Mickas Jaggeris atskirame interviu aiškino, kad kūrinys nėra skirtas vien konkrečiam politikui ar vienam laikotarpiui. Jo teigimu, daina labiau apie pačią Ameriką ir asmenines patirtis, kurios per metus keitėsi, o kartu keitėsi ir visuomenės nuotaikos.

    „Amerikietiška svajonė kai kuriems vis dar veikia, bet kartu vis dažniau kalbame apie imperijos nuosmukį ir įtakos grupių galią“, – sakė Mickas Jaggeris.

    Seni konfliktai su Donaldu Trumpu

    Nors grupė tiesiogiai nesako, kad „Ringing Hollow“ yra daina prieš Donaldą Trumpą, „Rolling Stones“ su juo viešai konfliktavo ne kartą. Daugiausia ginčų kilo dėl to, kad politiniuose renginiuose buvo naudojami grupės kūriniai be leidimo, o tai muzikos industrijoje dažnai tampa ir teisinių ginčų priežastimi.

    Dar 2016 metais grupė viešai pareiškė, kad Trumpas neturi teisės naudoti dainos „You Can’t Always Get What You Want“, o vėliau buvo kartojami raginimai nutraukti tokį naudojimą. 2020 metais, pasikartojus panašioms situacijoms, grupė kartu su teisių administravimo organizacijomis buvo užsiminusi apie galimus teisinius veiksmus.

    Ką žinome apie albumą „Foreign Tongues“

    „Foreign Tongues“ yra 25-asis „Rolling Stones“ studijinis albumas, o jo pristatymas sutapo su nauja diskusijų banga apie tai, kiek roko muzika šiandien dar gali būti politinio komentaro forma. Pastaraisiais metais vis daugiau atlikėjų į dainas grąžina socialines ir politines temas, tačiau didieji klasikinio roko vardai tai daro atsargiau, palikdami daugiau vietos interpretacijoms.

    Skelbiama, kad albume bus ir ryškių svečių, tarp jų Paulas McCartney bei „The Cure“ narys Robertas Smithas. Taip pat numatytas Amy Winehouse dainos „You Know I’m No Good“ perdirbinys, kuris gali tapti vienu labiausiai aptariamų albumo momentų.

    Albumo pasirodymas numatytas 2026 metų birželio 10 dieną. Iki tol „Rolling Stones“ išlaiko intrigą, o gerbėjams belieka spėlioti, ar „Ringing Hollow“ bus tik nostalgiškas kūrinys apie šalį, ar ir subtili žinutė apie tai, kas, muzikantų akimis, Amerikoje pasikeitė.

  • „Microsoft“ planuoja mažinti apie 4 800 darbo vietų: DI keičia taisykles, skaudžiausia – „Xbox“ padaliniui

    JAV technologijų bendrovė „Microsoft“ paskelbė per artimiausius mėnesius planuojanti panaikinti mažiausiai apie 4 800 darbo vietų. Bendrovė nurodo, kad sprendimas susijęs su išlaidų optimizavimu ir didesniu dirbtinio intelekto bei susijusios infrastruktūros panaudojimu, o ne vien tik su pavienių pozicijų pakeitimu automatizacija.

    „Microsoft“ visame pasaulyje dirba apie 219 000 žmonių, todėl šis žingsnis signalizuoja platesnę tendenciją: didžiosios technologijų įmonės vis dažniau perskirsto biudžetus iš personalo ir įprastų projektų į duomenų centrus, skaičiavimo pajėgumus ir DI produktų kūrimą. Rinkos spaudimas didinti pelningumą ir efektyvumą tokius sprendimus tik stiprina.

    „Planuojami atleidimai nėra tiesioginis darbuotojų pakeitimo dirbtiniu intelektu rezultatas, tačiau dirbtinis intelektas keičia darbo metodus automatizuodamas dalį užduočių. Esminis dalykas – naujų įgūdžių įgijimas, kad galėtume geriau padėti klientams“, – sakė „Microsoft“ komunikate cituojama žmogiškųjų išteklių vadovė Amy Coleman.

    Bendrovė pripažįsta, kad daugiausia iššūkių kelia „Xbox“ padalinys, apimantis konsolės ir žaidimų ekosistemą bei internetines paslaugas. Ši rinka išlieka itin konkurencinga, o didelės investicijos ne visada užtikrina tokį pelningumą, kokio tikisi akcininkai.

    Kas keičiasi „Xbox“ kryptimi

    „Microsoft“ nurodo svarstanti kelias kryptis, kaip didinti žaidimų verslo efektyvumą: nuo kai kurių projektų peržiūros iki partnerių paieškos ir dalies veiklų atsisakymo. Tokie sprendimai dažnai reiškia ne tik konkrečių komandų mažinimą, bet ir prioritetų perskirstymą tarp kūrimo, leidybos, platformos plėtros bei internetinių paslaugų.

    Pranešime taip pat minima, kad bendrovė planuoja parduoti kelias žaidimų kūrimu užsiimančias įmones ir ieškoti investuotojų partnerystei daliai projektų. Be to, neatmetama galimybė, kad „Xbox“ verslas gali būti giliau restruktūrizuojamas, o tai teoriškai gali lemti ir papildomų mažinimų ateityje.

    DI daro įtaką ne tik produktams

    Pastaraisiais metais DI technologijos tampa neatsiejama strategijos dalimi: jos naudojamos tiek programavimo ir testavimo procesų automatizavimui, tiek klientų aptarnavimo, pardavimų ir vidinių procesų efektyvinimui. Tai keičia ir reikalavimus darbuotojams: dažniau akcentuojami duomenų analizės, produktų valdymo, saugumo, debesijos ir DI įrankių taikymo gebėjimai.

    Tuo pat metu technologijų sektoriuje formuojasi aiški kryptis: investicijos į skaičiavimo pajėgumus ir DI sprendimus tampa prioritetu, o tradicinės veiklos sritys vis dažniau audituojamos pagal grąžą ir augimo perspektyvas. „Microsoft“ žingsnis šį balansą parodo praktiškai: didesnės investicijos į DI reiškia ir griežtesnę discipliną kitose grandyse.

  • Kazachstane išskirtinės spalvos Achaltekės žirgas tapo nauju simboliu: kuo ypatinga kumelė Akžal

    Kazachstane išskirtinės spalvos Achaltekės žirgas tapo nauju simboliu: kuo ypatinga kumelė Akžal

    Kumelė, patraukusi visos šalies dėmesį

    Kazachstane vis daugiau dėmesio sulaukia itin reto atspalvio Achaltekės veislės kumelė Akžal, kurios šviesus, tarsi satininis kailis socialiniuose tinkluose tapo diskusijų tema. Žirgas pristatomas ne tik kaip grožio išskirtinumas, bet ir kaip tradicinis klestėjimo bei galios simbolis stepės kultūroje.

    Akžal siejama su vadinamuoju izabeliniu atspalviu, kuris Achaltekės veislėje pasitaiko retai. Dėl specifinės plauko struktūros šviesa lūžta taip, kad kailis įgauna blizgesį, primenantį atlasą, todėl toks žirgas laikomas itin išskirtiniu net patyrusiems augintojams.

    Žirgai Kazachstane: istorija ir tapatybė

    Kazachstanas dažnai minimas kaip vienas svarbiausių Eurazijos regionų, susijusių su ankstyvąja žmogaus ir žirgo istorija. Archeologiniai radiniai siejami su Botajaus kultūra rodo, kad žmonių ryšys su arkliais šiose stepėse formavosi labai anksti, o mokslininkų diskusijos dėl tikslaus prijaukinimo laikotarpio tęsiasi iki šiol.

    Klajoklių visuomenėse žirgas šimtmečius buvo neatsiejamas nuo prekybos, migracijos ir karo žygių, o taip pat nuo kasdienės buities. Ši tradicija išliko ir šiandien: šalyje populiarios žirgų lenktynės, o istorijos muziejuose žirgų tematika užima ryškią vietą.

    Prezidento vizitas ir žinutė visuomenei

    Platesnį Akžal žinomumą paskatino Kazachstano prezidento Kasymo Žomarto Tokajevo įrašas socialiniuose tinkluose po apsilankymo prezidento žirgynuose. Pasak jo, jis skyrė laiko asmeniškai apžiūrėti, kokiomis sąlygomis laikomi ir prižiūrimi per metus dovanoti ar išveisti žirgai.

    „Per gegužės šventines dienas radau laiko užsukti ir savo akimis pamatyti, kaip prižiūrimi per įvairius metus dovanoti žirgai. Iš išvaizdos iškart matyti veislės bruožai: aukštas, grakštaus kaklo, tvarkingų ausų, liekno sudėjimo ir aiškaus žvilgsnio. Jis juda užtikrintai, atrodo protingas ir kilnus“, – sakė Kasymas Žomartas Tokajevas.

    Valstybės vadovas pabrėžė, kad žirgai Kazachstano žmonių gyvenime tradiciškai turi ypatingą vietą, todėl žirgininkystės ir jojimo sporto plėtrai, jo teigimu, verta skirti daugiau dėmesio. Tokios žinutės dažnai pristatomos ne vien kaip kultūrinė tema, bet ir kaip paskata atsakingesniam elgesiui su gyvūnais.

    Pastaraisiais metais šalyje matomos ir laukinės gamtos atkūrimo iniciatyvos, tarp jų – Prževalskio žirgo sugrąžinimo į stepes projektai, kurių tikslas kurti gyvybingas populiacijas saugomose teritorijose. Tai papildo platesnę kryptį, kai žirgas Kazachstane tampa ne tik istorijos ženklu, bet ir modernios gamtosaugos politikos dalimi.

  • Europos Komisija vėl spaudžia dėl Serbijos narystės: kodėl derybų 3 klasteris stringa iki šiol

    Europos Komisija vėl spaudžia dėl Serbijos narystės: kodėl derybų 3 klasteris stringa iki šiol

    Komisija ragina judėti pirmyn

    Europos Komisija atnaujino pastangas įtikinti ES valstybes nares pritarti Serbijos stojimo derybose naujam žingsniui ir atverti vadinamąjį 3 klasterį. Briuselis teigia, kad Belgradas pastaruoju metu padarė pakankamai pažangos, kad procesas galėtų pajudėti iš vietos.

    Šis klausimas vėl keliamas prieš ES ambasadorių diskusijas, kuriose Komisija pateikė argumentus, kodėl sprendimą būtų galima priimti 2026 metų liepą. Vis dėlto realus proveržis priklausys ne nuo Komisijos, o nuo vieningo visų valstybių narių pritarimo.

    Kodėl 3 klasteris buvo įšaldytas?

    Komisijos siūlymas atverti 3 klasterį pirmą kartą nuskambėjo dar 2021 metais, tačiau nuo tada jis įstrigęs dėl nuolat kartojamų abejonių. Tarp pagrindinių priežasčių nurodomi teisės viršenybės, žiniasklaidos laisvės, teismų nepriklausomumo ir demokratinių standartų klausimai.

    Prie jų prisideda ir Serbijos užsienio bei saugumo politikos suderinamumas su ES, taip pat santykių su Kosovu normalizavimo tema, kuri daugelio sostinių akimis išlieka kertine. Dėl to net ir fiksuojant pavienius patobulinimus, kai kurios šalys nenori skubėti.

    Kokius pokyčius akcentuoja Briuselis?

    Komisijos vertinime pabrėžiama, kad Serbija atsisakė dalies prieštaringai vertintų teismų sistemos pakeitimų ir ėmėsi žingsnių, kurie, Briuselio vertinimu, mažina ankstesnį nuosmukį šioje srityje. Taip pat išskiriami tam tikri judesiai dėl rinkimų teisės aktų ir žiniasklaidos reguliavimo.

    Dokumente nurodoma, kad Serbija esą įgyvendino reikšmingą dalį įsipareigojimų, kuriais siekta atsakyti į valstybių narių keliamas pastabas. Kartu pabrėžiama, kad dar reikalingas papildomas darbas tiek teismų reformos, tiek prokuratūros sistemos stiprinimo srityse.

    „Komisijos vertinimu, 2026 metų liepą 3 klasteris turėtų būti atvertas, nes šiuo metu užtikrinama bendra pusiausvyra, būtina šiam žingsniui“, – teigiama Komisijos informaciniame dokumente.

    Rusijos sankcijos ir politiniai signalai

    Vienas jautriausių klausimų išlieka Serbijos pozicija Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste. Komisija pažymi, kad Serbija iki šiol nėra suderinusi savo politikos su ES sankcijomis Rusijai, tačiau akcentuoja bendradarbiavimą užkardant sankcijų apėjimą ir tam tikrą paramą Ukrainai.

    Ši tema daugeliui ES šalių yra lakmuso popierėlis, rodantis, kiek kandidatė realiai artėja prie Bendrijos užsienio ir saugumo politikos. Papildomų klausimų kelia ir Belgrado ryšiai su Kinija, kuriuos Serbijos vadovybė viešai gynė aukšto lygio vizitų metu.

    Sprendimas priklausys nuo vienybės

    Nors Komisija bando suteikti politinį postūmį, ji negali apeiti taisyklės, kad stojimo derybų etapams reikalingas vieningas valstybių narių sprendimas. Dalis sostinių skeptiškai vertina, ar paskutiniai Serbijos žingsniai iš tiesų atsveria platesnes pastabas dėl demokratijos ir teisės viršenybės.

    Komisija signalizuoja, kad ir toliau aktyviai spaustų dėl reformų įgyvendinimo, tačiau kartu pripažįsta, kad nebaigtų darbų sąrašas išlieka. Tai reiškia, kad 3 klasterio atvėrimas gali tapti ne tik techniniu, bet ir aiškiu politiniu testu ES viduje.

  • Sudane RSF Darfūre degina kaimus: žuvo dešimtys, tūkstančiai bėga, JT įspėja dėl vaikų

    Sudane RSF Darfūre degina kaimus: žuvo dešimtys, tūkstančiai bėga, JT įspėja dėl vaikų

    Sudano vakaruose, netoli sienos su Čadu, suintensyvėjo sukarintų Greitosios paramos pajėgų (RSF) išpuoliai: liudininkai ir Jungtinės Tautos praneša apie sudegintus kaimus, dešimtis žuvusiųjų ir tūkstančius iš namų išvarytų žmonių. Humanitarinės agentūros įspėja, kad smurtas ypač smarkiai smogia civiliams bendruomenėms Šiaurės Darfūre.

    Pasak JT migracijos agentūros, vien iš Wadi Fungo kaimo Um Baru apylinkėse per vieną dieną pasitraukė daugiau kaip 3 500 žmonių. Vietos gyventojai pasakoja, kad dalis gyvenviečių buvo padegtos, o į žmonių namus ir gatves apšaudymas atėjo be jokio perspėjimo.

    „Jie apšaudė namus artilerija, degino iki pamatų, o žmonės mirė gatvėse, nes nebuvo kam jų palaidoti“, – sakė Issa Ibrahim.

    „Pakeliui matėme du kaimus, Oruwa ir Ana Baji, visiškai sudegintus. Kūnai gulėjo ant žemės“, – pridūrė jis.

    Kitas Šiaurės Darfūro gyventojas Mohamedas Adamas teigė, kad per atakas žuvo du jo broliai, o užpuolikai, anot jo, „deginio namus ir žudė tuos, kurie nespėjo pabėgti“. Tokie liudijimai dera su ankstesniais tarptautinių organizacijų vertinimais, kad šiame konflikte vis dažniau taikiniais tampa civiliai ir jų infrastruktūra.

    Karas tęsiasi nuo 2023 metų

    RSF su Sudano kariuomene kariauja nuo 2023 metų balandžio, o Darfūro regione konfliktas įgavo ir etninio smurto bruožų. JT ir žmogaus teisių organizacijos ne kartą kaltino RSF masinėmis žudynėmis, prievartavimais, priverstiniais perkėlimais ir pabėgėlių stovyklų niokojimu.

    Pastaruoju metu RSF, kaip nurodo tarptautiniai stebėtojai, stumia į vakarus ir atakuoja teritorijas, kurias kontroliuoja vadinamosios Jungtinės pajėgos, kariuomenės sąjungininkų ginkluotų grupių koalicija. Šiose teritorijose gyvena ir Zaghawa bendruomenės, todėl smurtas vėl kelia didžiulę priverstinio išvarymo bangą link Čado.

    JT: vaikai tampa pagrindinėmis aukomis

    Atskirame perspėjime JT vaikų agentūra UNICEF nurodė, kad per pirmuosius 2026 metų šešis mėnesius Sudane nužudyta arba sužeista mažiausiai 330 vaikų. Daugiausia aukų fiksuota Darfūro ir Kordofano regionuose, kur kovos ir civilių apšaudymai yra intensyviausi.

    „Vaikai žudomi ir sužeidžiami savo namuose, keliuose, turguose ir bandydami pasiekti būtinas paslaugas, tokias kaip švietimas ir sveikatos priežiūra“, – sakė UNICEF atstovas Sudane Sheldonas Yettas.

    JT duomenimis, šalyje yra apie 5 milijonai šalies viduje perkeltų vaikų, o humanitarinė padėtis sparčiai blogėja. Milijonams gyventojų trūksta maisto, o daugiau kaip 825 000 vaikų iki penkerių metų susiduria su sunkiu ūmiu nepakankamu maitinimusi, kuris didina mirtingumo ir negrįžtamų sveikatos pasekmių riziką.

    Tarptautinės organizacijos pabrėžia, kad be saugių humanitarinių koridorių ir veiksmingo civilių apsaugos mechanizmo Darfūro krizė gali dar labiau plėstis už Sudano ribų. Didėjant pabėgėlių srautams į Čadą ir kitus kaimyninius regionus, auga spaudimas tiek vietos bendruomenėms, tiek pagalbos sistemai, kuri jau dabar veikia ties galimybių riba.

  • „Microsoft“ mažina 4 800 darbo vietų: „Xbox“ laukia didžiausia pertvarka, uždaromos studijos

    „Microsoft“ mažina 4 800 darbo vietų: „Xbox“ laukia didžiausia pertvarka, uždaromos studijos

    Masiniai atleidimai ir pokyčiai

    „Microsoft“ paskelbė mažinanti apie 4 800 darbo vietų visame pasaulyje, tai sudaro maždaug 2 proc. bendrovės darbuotojų. Didžiausias smūgis tenka žaidimų ir skaitmeninės pramogos padaliniui „Xbox“, kuriam numatyta reikšminga reorganizacija.

    Skelbiama, kad per artimiausius finansinius metus „Xbox“ segmente bus atsisakyta apie 3 200 pareigybių, dalis atleidimų įsigalios nedelsiant. Pokyčiai siejami su išlaidų peržiūra, augimo lūkesčių korekcijomis ir bandymu pritaikyti verslą prie besikeičiančios rinkos.

    Ką darbuotojams sakė vadovai

    „Microsoft“ vadovė Amy Coleman darbuotojams išsiųstame pranešime akcentavo, kad įmonės aplinka keičiasi, todėl keičiasi ir pats verslas. Pasak jos, daugiausia atleidimų numatyta komercinėje veikloje ir „Xbox“ padalinyje.

    „Mūsų verslas keičiasi, nes keičiasi pasaulis aplink jį“, – sakė Amy Coleman.

    Ji taip pat pabrėžė, kad atleidžiami darbuotojai nėra „pakeičiami“ dirbtiniu intelektu, nors automatizavimas įmonėje keičia kai kuriuos procesus. Tokia formuluotė atspindi platesnę technologijų sektoriaus tendenciją: DI diegimas dažnai sutampa su kaštų optimizavimu, tačiau viešojoje komunikacijoje įmonės vengia tiesioginio priežastinio ryšio.

    „Xbox“ skaičiai ir studijų ateitis

    „Xbox“ vadovė Asha Sharma darbuotojams nurodė, kad iki kitų finansinių metų planuojama panaikinti 3 200 pozicijų, iš jų apie 1 600 atleidimų vykdoma iš karto. Ji pripažino, kad dalies strateginių krypčių plėtra nepasiekė tikėto tempo.

    „Mūsų verslas šiandien nėra sveikas“, – sakė Asha Sharma.

    Jos teigimu, į „Game Pass“, daugiaplatformį modelį ir platesnį turinio portfelį buvo investuota daug, tačiau augimas atsiliko nuo prognozių, o veiklos maržos liko gerokai mažesnės nei kitose platformose. Tai didina spaudimą peržiūrėti kaštus, turinio planavimą ir aparatūros strategiją.

    Be darbo vietų mažinimo, „Xbox“ neteks keturių studijų. Skelbiama, kad „Compulsion Games“ ir „Double Fine Productions“ turėtų pereiti į nepriklausomų studijų statusą, o „Ninja Theory“ ir „Undead Labs“ derasi dėl perėjimo naujiems savininkams.

    Prancūzijoje „Arkane“ vadovybė pradeda privalomas konsultacijas su darbuotojų atstovybe, vertinant galimus sprendimus. Tai rodo, kad pokyčiai palies ne tik JAV, bet ir Europos rinkas, kur darbo santykių procedūros paprastai yra griežčiau reglamentuotos.

    „Microsoft“ pastaraisiais metais ne kartą ėmėsi masinių atleidimų, tuo pat metu didindama investicijas į DI infrastruktūrą, produktų kūrimą ir debesijos pajėgumus. Dabar „Xbox“ pertvarka tampa ryškiausiu pavyzdžiu, kaip technologijų milžinės mėgina subalansuoti augimo pažadus, dideles investicijas ir realų pelningumą.

  • Vengrijos parlamentas jau kitą savaitę gali balsuoti dėl prezidento nušalinimo: ką tai reikštų

    Vengrijos parlamentas jau kitą savaitę gali balsuoti dėl prezidento nušalinimo: ką tai reikštų

    Kodėl kilo konfliktas?

    Vengrijoje bręsta itin aštri politinė konfrontacija: premjeras Péter Magyar pateikė konstitucijos pataisą, kuri numatytų prezidento Tamáso Sulyoko mandato nutraukimą. Opozicinė „Fidesz“ į tai sureagavo kviesdama į protestą ir teigdama, kad šalis stumiama į „tironiją“.

    Pataisa buvo pateikta šeštadienį, o Vengrijos parlamento šaltiniai nurodo, kad balsavimas galėtų įvykti jau kitą savaitę, nors oficialaus patvirtinimo dėl datos kol kas nėra. Situaciją stebi ir Europos Komisija, vertinanti, kaip vyksta konstitucinio keitimo procedūros.

    Ką numato konstitucijos pataisa?

    Pateiktame tekste nurodoma, kad dabartinio prezidento įgaliojimai baigtųsi kitą dieną po to, kai įsigaliotų atitinkama Pagrindinio įstatymo pataisa. Tokia formuluotė reikštų greitą ir teisiškai aiškiai apibrėžtą mandato nutraukimą be įprasto politinio proceso, siejamo su apkaltos procedūromis.

    Be prezidento klausimo, pataisa apimtų ir platesnius pakeitimus: numatoma įvesti 70 metų pensinį amžių Konstitucinio Teismo teisėjams, dėl ko pareigas netektų keturi konstituciniai teisėjai. Taip pat siūloma riboti parlamento narių kadencijas iki 12 metų.

    Prezidento ir partijų pozicijos

    Prezidentas T. Sulyok viešai pareiškė neketinantis atsistatydinti ir pateiktą iniciatyvą pavadino grėsme demokratijai. Jo teigimu, esminis klausimas yra tai, ar politinė dauguma nepaneigs tarptautiniu mastu pripažįstamų teisinės valstybės principų ir realios atstovaujamosios demokratijos.

    „Klausimas yra, ar ši jėga nušluos tarptautiniu mastu pripažįstamus ir reikalaujamus teisinės valstybės principus bei tikrą atstovaujamąją demokratiją“, – sakė Tamásas Sulyokas.

    P. Magyar aiškina, kad prezidentas esą tinkamai nevykdė konstitucinių pareigų ir ankstesnės valdžios laikotarpiu neapgynė opozicijos šalininkų. Premjeras rinkimų kampanijos metu ne kartą žadėjo inicijuoti prezidento pakeitimą, o birželio mėnesį teigė, kad V. Orbánas nuvylė Vengrijos žmones, o jo paskirtas prezidentas – Vengrijos Respubliką.

    „Fidesz“ argumentuoja, kad prezidentas buvo išrinktas pagal galiojančią konstituciją, todėl jo nušalinimas pataisa atrodytų kaip personalizuotas teisėkūros sprendimas. Partija tvirtina, kad taip atveriamas kelias valdžios savivalei, ir kviečia į demonstraciją palaikyti prezidentą.

    „Tisza“ partija peržengia visas ribas – žmogiškas, moralines ir teisines. Vengrijos rinkėjai tam nesuteikė įgaliojimų“, – sakė Viktoras Orbánas.

    Esminė praktinė aplinkybė – valdančioji Tisza partija parlamente turi konstitucinę daugumą, todėl pataisos priėmimas laikomas tikėtinu. Tokiais atvejais pagrindinis politinis ginčas dažniausiai persikelia iš aritmetikos į legitimumo ir procedūrų lauką: ar pakeitimai neprieštarauja konstitucinės valdžios pusiausvyrai ir ar nėra skirti konkretiems asmenims.

    Į Vengriją praėjusią savaitę buvo atvykusi Europos Tarybos Venecijos komisijos delegacija, kuri susitiko tiek su prezidentu, tiek su valdžios atstovais. Komisija specializuojasi konstitucinės teisės klausimuose ir dažnai vertina, ar siūlomos reformos atitinka demokratijos bei teisinės valstybės standartus, tačiau šios misijos išvados dar nepaskelbtos.

    Tuo pat metu Europos Komisija pranešė stebinti konstitucijos pataisos procesą. Tokia formuluotė paprastai reiškia, kad Briuselis vertins ne tik pataisų turinį, bet ir tai, ar nepažeidžiami ES teisinės valstybės principai, ypač jei keitimai galėtų turėti poveikį teismų nepriklausomumui ar valdžių atskyrimui.