CP v2

Blog

  • Mažeikiuose startuoja paveldo savaitė: nuo senamiesčio iki baltų šventviečių su profesoriumi

    Balandžio 18-ąją minima Tarptautinė paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos diena. Šia proga mažeikiškiai ir miesto svečiai kviečiami iš naujo atrasti Mažeikių krašto paveldą.

    Balandžio 16–26 dienomis vyks įvairūs renginiai: „Mažeikių krašto paveldas“ „YouTube“ kanalo pristatymas Mažeikių Henriko Nagio viešojoje bibliotekoje, pažintinis pasivaikščiojimas po Mažeikių senamiestį bei išskirtinė ekskursija po baltų šventvietes kartu su profesoriumi Vykintu Vaitkevičiumi.

    Norintieji dalyvauti ekskursijoje po baltų šventvietes kviečiami iš anksto registruotis (registracijos nuoroda pateikiama renginio plakate).

    Kviečiama pažinti, išgirsti ir išsaugoti tai, kas svarbiausia – mūsų istoriją ir paveldą.

    Kultūros, sporto ir paveldosaugos skyrius

  • Mažeikių rajone išdalijo 20 tūkst. Eur kultūrai: kas gavo finansavimą, o kas liko už borto

    Mažeikių rajono savivaldybėje (toliau – Savivaldybė) įvyko Kultūros projektų dalinio finansavimo iš Savivaldybės biudžeto projektų atrankos konkursas. Kultūros projektams finansuoti iš Savivaldybės biudžeto skirta 20 tūkst. Eur. Lėšos paskirstytos 21 projekto vykdytojui.

    Projekto vertinimo komisijai buvo pateiktos 55 paraiškos. Dalinis finansavimas skirtas 21 projekto vykdytojui. Likusios 33 paraiškos finansavimo negaus: 5 paraiškos nesurinko minimalių 25 balų, o 28 paraiškoms pritrūko konkursui numatytų Savivaldybės biudžeto lėšų.

    Dar vienam paraiškos teikėjui rekomenduota ieškoti kitų finansavimo šaltinių.

    Finansuojamų projektų sąrašas skelbiamas Savivaldybės pateiktoje informacijoje.

  • Kur išmestum picos dėžę ir baterijas? „Atliekų kultūra“ egzaminas grįžta balandžio 30-ąją

    Į kurį konteinerį mestumėte pakuotę nuo traškučių ar saldainių, o į kurį – panaudotas baterijas? Iš pirmo žvilgsnio paprasti klausimai neretai virsta tikru galvosūkiu. Apklausos rodo, kad daugelis gyventojų tvirtina puikiai išmanantys atliekų rūšiavimo taisykles, tačiau praktika atskleidžia ką kita – klaidų vis dar pasitaiko dažnai.

    Dėl to visos Lietuvos gyventojai kviečiami pasitikrinti žinias „Atliekų kultūra“ egzamine 2026. Šiemet jis vyks jau septintą kartą. Iniciatyva tapo vienu žinomiausių nacionalinių atsakingo elgesio, tvarumo ir rūšiavimo edukacijos projektų, kasmet suburiančiu tūkstančius dalyvių – nuo moksleivių iki suaugusiųjų ir įmonių komandų.

    Organizatoriai pastebi, kad susidomėjimas egzaminu nuosekliai auga. Praėjusiais metais testą sprendė daugiau nei 17 tūkst. dalyvių, o didžiausią aktyvumą rodė švietimo bendruomenė – mokyklos, mokytojai ir mokiniai.

    Tai rodo, kad aplinkosaugos temos vis tvirčiau įsitvirtina kasdienybėje ir daugeliui tampa neatsiejama gyvenimo dalimi.

    Startas – jau balandžio 30-ąją

    Šiemet egzaminas vyks balandžio 30 dieną, o registracija prasidėjo balandžio 9-ąją. Specialių reikalavimų dalyviams nėra – prisijungti gali visi norintys. Pasiruošti galima sprendžiant ankstesnių metų klausimus ir įsivertinant, kur dar trūksta žinių.

    Egzaminas vyks internetu, specialioje egzamino svetainėje. Prisijungimas paprastas: pakanka užsiregistruoti ir pasirinktu metu atlikti testą.

    „Kaip ir kasmet, egzamine klausimai apims ne tik atliekų rūšiavimą, bet ir platesnes temas: atliekų mažinimą, perdirbimą, antrinį panaudojimą bei atsakingą vartojimą. Kad dalyvavimas būtų įdomus ir prasmingas kiekvienam, egzaminas suskirstytas pagal amžiaus grupes. Jaunesniųjų klasių mokiniams parengti trumpesni testai, o vyresniems – išsamesni klausimai, reikalaujantys platesnio supratimo. Prie iniciatyvos kviečiame jungtis ir įmones – tai puiki galimybė ne tik pasitikrinti žinias, bet ir stiprinti komandinę dvasią“, – teigia „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro“ (VAATC), kuris yra šio egzamino organizatorius, vadovė Elida Drapienė.

    Organizatoriai kviečia pabandyti sau atsakyti:

    • Į kurį konteinerį mestumėte dėžę nuo picos?
    • Kur dėtumėte sudužusį veidrodį?
    • Ar visi plastikai gali būti perdirbami?

    Jei bent vienas klausimas sukėlė abejonių, šis egzaminas gali būti kaip tik jums. Tokios iniciatyvos padeda ne tik pasitikrinti žinias, bet ir formuoti kasdienius įpročius, kurie ilgainiui prisideda prie švaresnės aplinkos.

    Geriausių rezultatų pasiekę dalyviai bus paskatinti prizais.

    Skirtingos užduotys – kiekvienam pagal amžių

    Egzaminas pritaikytas skirtingoms amžiaus grupėms: 1–4 klasių mokiniams, 5–10 klasių mokiniams ir 11 klasių bei vyresniems dalyviams. Toks suskirstymas leidžia užtikrinti, kad klausimai būtų suprantami, bet kartu pakankamai iššūkių keliantys kiekvienai grupei.

    Testą sudaro uždaro tipo klausimai. Jauniausiųjų laukia 15 klausimų, vyresniųjų – po 20. Nors apimtis skiriasi, tikslas tas pats – padėti geriau suprasti rūšiavimo principus ir tvaraus gyvenimo būdo pagrindus.

    Dalyvių žinios bus įvertintos diplomais. Jauniausiems „Pažengusiojo“ diplomas skiriamas surinkus bent 6 teisingus atsakymus, „Žinovo“ – nuo 9 iki 12, o „Eksperto“ – už dar aukštesnius rezultatus.

    Vyresniems kartelė aukštesnė: „Pažengusiojo“ diplomas skiriamas surinkus 11–13 teisingų atsakymų, „Žinovo“ – 13–17, o „Eksperto“ – už geriausius rezultatus.

    Vos 45 minutės, galinčios pakeisti įpročius

    Egzaminas vyks balandžio 30 dieną nuo 9 iki 20 valandos, o jo trukmė – 45 minutės. Organizatorių teigimu, tai nedidelė laiko investicija, galinti padėti atrasti žinių spragas, peržiūrėti kasdienius įpročius ir prisidėti prie švaresnės Lietuvos kūrimo.

    „Atliekų kultūra“ egzaminą organizuoja „VAATC“. Projektą globoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Projekto partneriai – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei šalies regioniniai atliekų tvarkymo centrai: „Utenos RATC“, „Panevėžio RATC“, „Klaipėdos RATC“, „Alytaus RATC“, „Marijampolės AATC“, „Kauno RATC“, „Šiaulių RATC“, „Tauragės RATC“ ir „Telšių RATC“.

  • Mažeikiuose sužydo geltona banga: pasodins 1 tūkst. našlaičių ir 170 vėdrynų

    Mažeikiuose tęsiami pavasarinių gėlių sodinimo darbai ir tvarkomi gėlynai. Gėlinėse, greta jau pasodintų kiparisų, sodinamos našlaitės ir vėdrynai. Šiuo metu vyrauja geltona spalva.

    Šiandien planuojama pasodinti apie 170 vėdrynų ir apie 1 tūkst. našlaičių. Visos pasodintos gėlės bus palaistytos. Darbai bus tęsiami pirmadienį.

    Aikštėje prie Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios pertvarkomas daugiametis gėlynas: gėlės išliks tos pačios, tačiau kereliai bus suskirstyti į mažesnes dalis ir persodinti atgal. Pirmadienį čia taip pat bus sodinamos našlaitės.

    Tvarkomi ir kiti viešosiose miesto erdvėse esantys gėlynai.

  • Jonavos švietimo vadovai suvažiavo į Panerio pradinę: nuo rudens laukia pokyčiai visame rajone

    Jonavos švietimo vadovai suvažiavo į Panerio pradinę: nuo rudens laukia pokyčiai visame rajone

    Jonavos rajono švietimo įstaigų vadovai kas mėnesį renkasi vis kitoje mokykloje ar darželyje. Šių susitikimų tikslas – aptarti aktualius klausimus, perimti gerąsias praktikas ir stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą.

    Šį kartą susitikimas vyko Jonavos Panerio pradinėje mokykloje. Įstaigos vadovė Irma Karnusevičienė pristatė nuo rugsėjo čia įgyvendinamą visos dienos mokyklos modelį (VDM). Pasak jos, tai nėra vien ilgesnis mokinių buvimas mokykloje – kartu keičiasi požiūris į ugdymo procesą, dienos ritmą ir sudaromos platesnės galimybės vaikų augimui.

    Susitikime dalyvavo Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė, Švietimo skyriaus vedėja Violeta Kolesnikienė bei Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkė Vijolė Šadauskienė.

    „Sistemingas vadovų bendradarbiavimas, dalijimasis realiomis praktikomis ir sprendimų testavimas skirtingose įstaigose leidžia greičiau diegti reikiamus pokyčius visame rajone ir užtikrinti jų kokybę“, – sakė vicemerė.

    Planuojama, kad nuo šių metų rugsėjo visos dienos mokyklos modelis bus diegiamas ir kitose rajono mokyklose. Vizito metu vadovai apžiūrėjo mokyklos erdves, susipažino su kasdienėmis veiklomis ir jų organizavimu.

  • Panevėžyje iki gegužės 10-osios išjungiamos dalis įkrovimo stotelių: kur krautis dabar

    Nuo balandžio 10 dienos Panevėžyje laikinai neveiks dalis elektromobilių įkrovimo stotelių. Jos bus išvežamos modernizuoti, siekiant padidinti įrangos patikimumą ir užtikrinti patogesnį bei kokybiškesnį paslaugų teikimą gyventojams ir miesto svečiams.

    Laikinai neveiks įkrovimo stotelės šiais adresais: Projektuotojų g. 12, Respublikos g. 25, Skaistakalnio parke, Nepriklausomybės a. 8, Kranto g. 28, Ukmergės g. 26 ir Ramygalos g. 14.

    Numatoma darbų trukmė – iki šių metų gegužės 10 dienos. Atnaujintos stotelės bus grąžintos į eksploataciją iškart po darbų užbaigimo.

    Šiuo laikotarpiu gyventojai kviečiami naudotis artimiausiomis veikiančiomis savivaldybės įkrovimo stotelėmis kituose miesto taškuose:

    • Parko g. 14
    • Laisvės a. 16
    • Elektros g. 9

    Taip pat elektromobilį galima įkrauti ir kitose viešai prieinamose stotelėse.

    Panevėžio miesto savivaldybė dėkoja gyventojams už supratingumą ir pabrėžia, kad atnaujinimo darbai padės užtikrinti patikimesnį ir patogesnį elektromobilių įkrovimą mieste.

    Komunikacijos skyrius

  • „Atliekų kultūros“ egzaminas sugrįžta: pasitikrink žinias apie rūšiavimą balandžio 30-ąją

    Balandžio 30 dieną visos Lietuvos gyventojai kviečiami dalyvauti jau septintą kartą rengiamame „Atliekų kultūros“ egzamine. Ši iniciatyva tapo vienu geriausiai žinomų projektų šalyje, skatinančių atsakingą elgesį, tvarų požiūrį ir atliekų rūšiavimo įpročius.

    Kasmet augantis susidomėjimas rodo, kad visuomenė vis aktyviau įsitraukia į aplinkosaugines temas. Praėjusiais metais egzamine dalyvavo daugiau nei 17 tūkstančių žmonių, o didžiausią aktyvumą demonstravo švietimo bendruomenė – mokyklos, mokytojai ir mokiniai.

    Šių metų egzaminas vyks internetu balandžio 30 d. nuo 9.00 iki 20.00 val., o jo trukmė – 45 minutės. Dalyviai testą galės atlikti jiems patogiu metu, prisijungę prie specialios egzamino platformos. Registracija jau prasidėjo.

    Organizatoriai ragina pasiruošti iš anksto – spręsti ankstesnių metų klausimus ir taip įsivertinti savo žinias.

    Egzamino klausimai apims ne tik atliekų rūšiavimą, bet ir platesnes temas: atliekų mažinimą, perdirbimą, antrinį panaudojimą bei atsakingą vartojimą. Dalyviai turės galimybę atsakyti į praktinius klausimus, su kuriais susiduriama kasdien, pavyzdžiui:

    Į kurį konteinerį mesti picos dėžę?
    Kur išmesti sudužusį veidrodį?
    Ar visi plastikai yra perdirbami?

    Egzaminas suskirstytas pagal dalyvių amžių: 1–4 klasių mokiniams, 5–10 klasių mokiniams bei 11 klasių ir vyresniems dalyviams. Jaunesniųjų laukia 15 klausimų, vyresniųjų – 20.

    Dalyvių rezultatai bus įvertinti diplomais. Jauniausiems „Pažengusiojo“ diplomas skiriamas surinkus bent 6 teisingus atsakymus, „Žinovo“ – nuo 9 iki 12, o „Eksperto“ – už dar aukštesnius rezultatus. Vyresniems „Pažengusiojo“ diplomas skiriamas surinkus 11–13 teisingų atsakymų, „Žinovo“ – 13–17, o „Eksperto“ – už geriausius rezultatus.

    Geriausiai pasirodę dalyviai bus apdovanoti prizais.

    Organizatoriai kviečia prisijungti ne tik moksleivius, bet ir suaugusiuosius bei įmonių komandas. Pasak jų, tokios iniciatyvos padeda formuoti atsakingus kasdienius įpročius, kurie ilgainiui tampa svarbia švaresnės aplinkos kūrimo dalimi.

    Parengė Komunikacijos skyrius

  • Nauja NVO tarybų platforma atvėrė viską: kurios savivaldybės aktyvios, o kurios atsilieka

    Nauja NVO tarybų platforma atvėrė viską: kurios savivaldybės aktyvios, o kurios atsilieka

    Kaip iš tikrųjų veikia savivaldybių nevyriausybinių organizacijų (NVO) tarybos, kur bendradarbiavimas su savivalda vyksta sklandžiai, o kur dar yra erdvės pokyčiams? Atsakymus į šiuos klausimus nuo šiol galima rasti naujoje platformoje nvotarybos.lt. Joje vienoje vietoje skelbiamas interaktyvus savivaldybių NVO tarybų efektyvumo indeksas, o Zarasų rajono savivaldybė šiame žemėlapyje priskiriama prie aktyviai veikiančių.

    „Savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų veikla dažnai lieka nematoma, nors jų vaidmuo stiprinant bendradarbiavimą tarp NVO ir savivaldos yra itin svarbus. Šie duomenys parodo NVO tarybų veiklos stiprybes ir tobulintinas sritis, sudaro galimybes mokytis vieniems iš kitų“, – sako „Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro“ vadovė Jolita Petraitienė.

    Platformoje pateikiamas šviesoforo principu sudarytas NVO tarybų efektyvumo indeksas – interaktyvus žemėlapis, kuriame savivaldybės suskirstytos į tris grupes: aktyviai veikiančias, sudarytas, bet nevykdančias aktyvios veiklos, ir neturinčias veikiančios NVO tarybos. Žemėlapis atspindi bendrą NVO tarybų situaciją Lietuvoje ir leidžia stebėti atskirų savivaldybių pažangą.

    Indeksas parengtas analizuojant viešai prieinamą informaciją apie savivaldybių NVO tarybų veiklą pagal patvirtintą Savivaldybių NVO tarybų veiklos vertinimo metodiką.

    Pasak platformos kūrėjų, indeksas nėra skirtas savivaldybėms vertinti tik per „gerai“ ar „blogai“ prizmę.

    „Raudona spalva nereiškia kritinės situacijos, ji pirmiausia rodo, kad tam tikroje savivaldybėje yra erdvės stiprinti NVO tarybos veiklą, ieškoti aktyvesnio suinteresuotų šalių įsitraukimo ir glaudesnio bendradarbiavimo. Priežastys, kodėl savivaldybė patenka į šią grupę, gali būti labai įvairios: nuo neseniai pasikeitusios tarybos sudėties ar organizacinių iššūkių iki ribotų žmogiškųjų išteklių, nepakankamo institucinio dėmesio ar neaktyvių pačių NVO. Svarbiausia, kad indeksas padėtų objektyviai įvertinti situaciją ir skatintų pokyčius“, – paaiškina J. Petraitienė.

    Viena iš aktyviausiai nevyriausybinį sektorių į vietos savivaldą įtraukianti savivaldybė – Klaipėdos rajonas. Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės mero Broniaus Markausko, efektyvų bendradarbiavimą tarp savivaldybės ir NVO tarybos dažniausiai lemia ne formalus tarybos sudarymas, o nuoseklus darbas ir dialogas, paremtas konkrečiais sprendimais ir finansavimu.

    „Mums svarbiausia užtikrinti, kad NVO taryba reguliariai rinktųsi, keltų aktualius klausimus, realiai atspindėtų organizacijų bei visuomenės poreikius, lūkesčius ir siūlytų sprendimus. Bendradarbiavimas atsiranda tada, kai savivalda ir nevyriausybinis sektorius vieni kitus vertina kaip partnerius, o ne formalius proceso dalyvius. Tam reikia pasitikėjimo, aiškios komunikacijos ir noro ieškoti bendrų sprendimų. Džiaugiuosi, kad Klaipėdos rajone pavyksta puoselėti ryšį su nevyriausybinėmis organizacijomis – tam tikrai skiriame didelį dėmesį“, – sako B. Markauskas.

    NVO tarybų efektyvumo indeksas yra pirmoji tyrimo dalis, parodanti savivaldybių NVO tarybų aktyvumą ir pažangą. Antroji dalis – NVO tarybų narių nuomonės apklausa – atskleidžia, kaip tarybų veiklą vertina patys jų nariai ir kokias galimybes jie mato stiprinti tarybų veiklą bei bendradarbiavimą su savivaldybių institucijomis. 2025 m. apklausoje dalyvavo 140 tarybų narių iš įvairių Lietuvos savivaldybių.

    Pasak J. Petraitienės, siekiama, kad kasmet atnaujinama platforma veiktų ir kaip informacijos šaltinis, ir kaip pagrindas platesnei diskusijai apie savivaldybių NVO tarybų vaidmenį bei jų stiprinimą.

    Platforma sukurta įgyvendinant tarptautinį projektą „NVO vaidmens stiprinimas ir jų skaidrumo didinimas“. Projekto metu kartu su keturiomis nacionalinėmis NVO skėtinėmis organizacijomis – „Nacionaline NVO koalicija“, „Nacionaliniu skurdo mažinimo organizacijų tinklu“, „Nacionaliniu švietimo NVO tinklu“ ir „Lietuvos socialinio verslo asociacija“ – atnaujinta savivaldybių NVO tarybų tyrimo metodika, o tyrimų rezultatai pateikiami patogesne forma.

    „Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro“ inf.

  • Po dešimtmečių tylos atveriamas Stelmužės baronų mauzoliejus: kas rasta viduje?

    Po dešimtmečių tylos atveriamas Stelmužės baronų mauzoliejus: kas rasta viduje?

    Stelmužės dvaro sodyboje (u. k. 939) esantis mauzoliejus – iki šiol menkai tyrinėtas kultūros paveldo objektas. Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre jis įvardijamas kaip Stelmužės dvaro sodybos vertingoji savybė.

    1914 metų duomenimis, Stelmužės mauzoliejuje buvo palaidota mažiausiai 14 šeimos narių. 1924 metais čia atgulė paskutinis dvarą valdžiusios šeimos atstovas. Taigi, mauzoliejuje ilsėjosi ne mažiau kaip 15 asmenų. Dar 5 žmonės – baronų Folkerzambų giminaičiai grafai Valujevai – buvo palaidoti priešais mauzoliejų.

    Į mauzoliejų anksčiau buvo patenkama pro masyvius grotuotus vartus, už kurių buvo dvivėrės durys. Pro jas nusileidžiama į įgilintą požeminę patalpą. Jos sienose, grindų lygyje, buvo įrengtos nišos karstams, o dalis karstų stovėjo pačioje patalpoje.

    1940 metais sovietams okupavus Lietuvą, baronų Folkerzambų mauzoliejus buvo apiplėštas ir suniokotas. Apie 1965–1967 metus buvo pavogti priešais mauzoliejų stovėję antkapiniai paminklai. Vėliau įėjimas į mauzoliejų buvo užmūrytas, tačiau laikui bėgant vėl pragraužtas ir praardytas.

    2025 metų rudenį Zarasų rajono savivaldybė nusprendė mauzoliejų atverti ir pritaikyti lankytojams. 2025 metų gruodžio 2 dieną savivaldybės atstovams kartu su archeologais apžiūrėjus statinį, konstatuota, kad būtina atlikti tvarkybos darbus ir išsamius tyrimus.

    Istoriniai archyviniai tyrimai leido nustatyti mauzoliejaus statybos laikotarpį ir jame palaidotų asmenų tapatybes. Archeologinių tyrimų metu surinkti patalpoje išmėtyti kaulai bei karstų liekanos. Taip pat rasti senųjų mauzoliejaus vartų fragmentai ir puošnus varinis vainikas.

    Vykdant tvarkybos darbus planuojama atkurti sunykusią durų sąramą ir duris, o išvalytą patalpą pritaikyti lankymui. Po antropologinių tyrimų Stelmužės dvarininkų šeimos palaikai bus sugrąžinti į mauzoliejų.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija. Šarūno Subatavičiaus nuotraukos.

  • Zarasų gyventojai sujudino savivaldybę: dalyvaujamojo biudžeto idėjų – net 11

    Zarasų gyventojai sujudino savivaldybę: dalyvaujamojo biudžeto idėjų – net 11

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos inicijuotas dalyvaujamasis biudžetas šiemet sulaukė ypač aktyvaus gyventojų įsitraukimo – pateikta 11 mažos apimties projektų idėjų, kurių vertė siekia iki 10 000 Eur.

    Gyventojai teikė iniciatyvas, orientuotas į viešųjų erdvių tvarkymą ir infrastruktūros kūrimą. Daugiausia dėmesio skirta sprendimams, kurie prisidėtų prie laisvalaikio, poilsio, sporto ir kultūrinių veiklų plėtros.

    Šiuo metu vyksta pateiktų idėjų administracinės atitikties vertinimas ir atranka. Šį etapą sėkmingai įveikusios iniciatyvos bus teikiamos viešam balsavimui.

    Artimiausiu metu rajono gyventojai galės balsuoti ir išrinkti dvi idėjas, kurios vėliau bus įgyvendintos.

    Investicijų ir plėtros skyriaus inf.