CP v2

Blog

  • Mokslininkas įvardijo, kaip galėtų veikti ateivių megastruktūros: stabilios ir matomos iš toli

    Mokslininkas įvardijo, kaip galėtų veikti ateivių megastruktūros: stabilios ir matomos iš toli

    Nauja analizė rodo, kad hipotetinės ateivių megastruktūros, skirtos rinkti žvaigždžių energiją ar net keisti žvaigždžių orbitas, gali būti fiziškai įmanomos. Pasak tyrimo autoriaus, tinkamai suprojektuotos tokios konstrukcijos galėtų išlikti stabilios neįsivaizduojamai ilgą laiką.

    Dar daugiau – tokios milžiniškos konstrukcijos galėtų skleisti atpažįstamus technosignatūrų požymius. Tai leistų astronomams kryptingiau ieškoti civilizacijų, kurios per savo evoliuciją priartėjo prie aukščiausių vadinamosios Kardaševo skalės lygių (ši skalė civilizacijas skirsto pagal jų gebėjimą įsisavinti energiją).

    Šią idėją matematiškai pagrindė Glazgo universiteto inžinerijos mokslininkas Colinas McInnesas. Jis anksčiau modeliuodavo itin didelio masto astronominių projektų įgyvendinamumą, pavyzdžiui, galimą planetų orbitų keitimą. Naujausiame darbe mokslininkas pateikia supaprastintą planą, kaip būtų galima suprojektuoti pasyviai stabilias megastruktūras, tokias kaip žvaigždžių varikliai ar vadinamieji Dysono burbulai.

    Žvaigždžių variklis mokslinėje fantastikoje ir teoriniuose svarstymuose apibūdinamas kaip didžiulė atspindinti konstrukcija, gravitaciškai susieta su žvaigžde. Paprasčiausias įsivaizduojamas variantas – plokščias diskas, tačiau, anot C. McInneso, stabilesnė galėtų būti žiedu paremta konstrukcija.

    Tokių variklių veikimo principas remiasi žvaigždės spinduliuotės slėgiu: jis galėtų būti panaudotas tam, kad būtų nežymiai pakeista pačios žvaigždės orbita ir ilgainiui perkelta visa planetinė sistema. Teoriškai tai galėtų tapti būdu išvengti civilizacijai lemtingos kosminės katastrofos.

    Tuo metu Dysono burbulas – kitokio tipo idėja. Ji numato žvaigždę apsupti tankiu atspindinčių elementų spiečiumi, kad būtų surenkama kuo daugiau jos skleidžiamos energijos. Tokiu būdu būtų galima gauti nepalyginamai daugiau energijos, nei gali suteikti planetiniai procesai.

    Tyrime primenama, kad bet kuri civilizacija anksčiau ar vėliau susiduria su ribotais ištekliais ar laiko stoka. Pavyzdžiui, Saulė palaipsniui ryškės ir ilgainiui Žemė taps netinkama gyventi. Todėl itin pažengusioms civilizacijoms teoriškai galėtų prireikti sunkiai suvokiamų energijos kiekių – kitų planetų terraformavimui, dangaus kūnų orbitų keitimui ar tarpžvaigždinėms kelionėms.

    Tačiau esminis klausimas – ar tokio masto megastruktūros galėtų būti stabilios be nuolatinės aktyvios kontrolės, kuri neleistų joms nukristi į savo žvaigždę?

    Siekdamas tai įvertinti, C. McInnesas atliko skaičiavimus, kuriuose megastruktūros nagrinėjamos kaip trimatės konstrukcijos, o ne kaip taškinės masės be matmenų. Skaičiavimai rodo, kad žvaigždžių varikliai su tolygiai pasiskirsčiusia mase iš esmės būtų nestabilūs. Vis dėlto pasyvus stabilumas galėtų būti pasiekiamas, jei didžioji masės dalis būtų sutelkta žiede, o atspindintis elementas būtų tarsi jo „membrana“ – labiau primenantis tamburiną nei lėkštę.

    Panašiai ir statiški Dysono burbulai, kaip teigiama, galėtų būti iš prigimties nestabilūs. Vis dėlto stabilumo galimybė atsirastų tuo atveju, jei burbulas būtų sudarytas iš milžiniško kiekio mažos masės atspindžių, sudarančių labai didelį, tačiau pakankamai tankų „debesį“. Tokiu atveju debesies savoji gravitacija galėtų būti subalansuota su žvaigždės veikiančiomis jėgomis.

    „Žvaigždžių variklis iš principo gali būti stabilizuotas naudojant žiedinę konfigūraciją, o Dysono burbulas – jei tankiame debesyje būtų išdėstytas milžiniškas skaičius atspindžių“, – rašo C. McInnesas.

    Ilgalaikio stabilumo galimybė taip pat leidžia svarstyti apie seniai apleistas relikvines megastruktūras. Visata yra sena ir nenuspėjama, todėl net pažangiausios būtybės teoriškai galėtų būti „pergyventos“ savo kūrinių, kurie be priežiūros išliktų kaip įspūdingi technologinių gebėjimų (ar klaidų) paminklai.

    Nors tokios idėjos skamba neįprastai, mokslininko skaičiavimai remiasi fizikos dėsniais, todėl gali pasiūlyti užuominų, ko ieškoti bandant aptikti nežemiškas civilizacijas.

    C. McInnesas svarsto, kad žvaigždines megastruktūras būtų galima atpažinti pagal infraraudonosios spinduliuotės perteklių – netikėtą infraraudonųjų bangų ruožo signalą, neatitinkantį įprastų žvaigždės savybių. Taip pat jos galėtų sukelti kitokius neįprastus pokyčius žvaigždės spektriniame „piršto atspaude“.

    „Nors tokie projektai akivaizdžiai yra spekuliatyvūs, itin didelių struktūrų orbitinės dinamikos supratimas, ypač pasyvaus stabilumo sąlygos, gali suteikti įžvalgų apie galimų technosignatūrų savybes SETI tyrimuose“, – daro išvadą C. McInnesas.

    Tyrimas paskelbtas žurnale Monthly Notices of the Royal Astronomical Society.

  • Atliktas proveržis: APOE4 genas keičia smegenis dar jaunystėje, bet žalą gali pavykti atsukti

    Atliktas proveržis: APOE4 genas keičia smegenis dar jaunystėje, bet žalą gali pavykti atsukti

    Turint vieną ar dvi APOE4 geno varianto kopijas, Alzheimerio ligos rizika gerokai išauga. Naujas tyrimas parodė, kad APOE4 gali pakeisti neuronų veiklą dar gerokai anksčiau, nei pasireiškia tokie simptomai kaip atminties sutrikimai.

    Mokslininkai, tyrę jaunas peles, kurių genome buvo APOE4, nustatė, kad tam tikri neuronai smegenų atminties centre – hipokampe – buvo mažesni ir kartu pernelyg aktyvūs.

    Be to, tyrėjai išskyrė baltymą Nell2, kuris, jų manymu, prisideda prie šių sutrikimų. Tai atveria galimą kelią ne tik suprasti pokyčių mechanizmą, bet ir ieškoti būdų, kaip pažengusiais atvejais žalą sumažinti ar net dalinai atstatyti.

    „Kiek mums žinoma, tai pirmasis tyrimas, kuris tiesiogiai nagrinėjo, ką APOE4 daro neuronų funkcijai skirtingais amžiaus tarpsniais“, – teigė vyresnysis darbo autorius Misha Zilberter, JAV „Gladstone Institute of Neurological Disease“ neuromokslininkas.

    „Nustatėme esminius smegenų grandinių pokyčius jauname amžiuje, kai mokymasis ir atmintis dar buvo normalūs, ir, svarbiausia, šie pokyčiai prognozavo pažintinių funkcijų silpnėjimą vyresniame amžiuje“, – pridūrė jis.

    Ankstesni žmonių smegenų vaizdinimo tyrimai jau buvo susieję APOE4 su hipokampo hiperaktyvumu asmenims, turintiems lengvą pažintinį sutrikimą arba didesnę Alzheimerio ligos riziką. Šįkart ryšį pavyko išnagrinėti daug detaliau, pasitelkus gyvūnų modelius.

    Taikydami įvairius analizės metodus, mokslininkai užfiksavo per daug sužadintus neuronus jaunose APOE4 pelėse. Kai kuriuose hipokampo regionuose neuronai buvo susitraukę, todėl tapo lengviau dirginami ir greičiau aktyvuojami.

    Tyrėjai taip pat lygino APOE4 pelių neuronus su pelių, turinčių APOE3 geno variantą, neuronais. APOE3 siejamas su mažesne Alzheimerio ligos rizika.

    Paaiškėjo, kad APOE3 pelėse neuronų aktyvumas didėjo taip pat, tačiau tik senatvėje. Be to, APOE3 pelės, priešingai nei APOE4 pelės, nepatyrė panašių pažinimo sutrikimų.

    Toliau tiriant nustatyta, kad APOE4 pelių neuronuose gausiai aptinkamas baltymas Nell2. Mokslininkai mano, jog tai gali būti molekulinis mechanizmas, per kurį APOE4 skatina smegenų senėjimą anksčiau laiko.

    Kai tyrėjai pelėms sumažino Nell2 gamybą, neuronai atsistatė: grįžo į įprastą dydį ir vėl pradėjo veikti pagal normalų aktyvumo ritmą. Tai laikoma perspektyviu ženklu, jog ateityje gali atsirasti gydymo strategijų.

    „Įdomiausia tai, kad sumažinus Nell2 kiekį pavyko pakeisti ligos pasireiškimus suaugusiose pelėse“, – sakė Yadong Huang, „Gladstone“ neuromokslininkas.

    „Tai rodo, kad žala nėra negrįžtama, ir gali egzistuoti intervencijos langas net po to, kai ligos procesai jau būna įsijungę“, – pridūrė jis.

    Šie rezultatai dera ir su ankstesniais Alzheimerio ligos tyrimais: didelis Nell2 kiekis anksčiau jau buvo aptiktas Alzheimerio pacientų smegenyse, tačiau tai pirmas kartas, kai jis gyvūnų modeliuose tiesiogiai susietas su APOE4.

    Alzheimerio liga yra sudėtinga būklė, turinti daug rizikos veiksnių. Mokslininkams išlieka sudėtinga tiksliai nustatyti, kaip šie veiksniai sąveikauja tarpusavyje, ir atskirti, kas yra ligos progresavimą skatinančios priežastys, o kas – jau ligos pasekmės.

    APOE4 nešiotojai, kaip nurodoma, gali sudaryti iki trijų ketvirtadalių visų Alzheimerio ligos atvejų, todėl genetinis aspektas išlieka viena svarbiausių krypčių, siekiant suprasti, kas tiksliai pradeda „gesti“, kai liga ima formuotis.

    „Šis tyrimas atveria galimybes geriau suprasti, kaip APOE4 jauname amžiuje pakeičia neuronų funkciją ir didina pažintinio nuosmukio riziką, taip pat kurti terapijas, galinčias anksti blokuoti žalingą APOE4 poveikį“, – teigė Huang.

    Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale Nature Aging.

  • Moterims atsispaudimai taps lengvesni: paprastas rankų pasukimas keičia viską – štai kodėl

    Moterims atsispaudimai taps lengvesni: paprastas rankų pasukimas keičia viską – štai kodėl

    Atsispaudimai daugeliui nėra lengvas pratimas. Tačiau nemažai moterų su jais kovoja net ir po kelių mėnesių treniruočių sporto salėje.

    Dėl to socialiniuose tinkluose išpopuliarėjęs vadinamasis moterų atsispaudimų triukas greitai sulaukė didelio dėmesio ir tapo virusinis. Jo esmė – nedidelė, bet svarbi rankų padėties korekcija.

    Siūloma rankų nelaikyti nukreiptų tiesiai į priekį, lygiagrečiai kūnui. Vietoje to delnus patariama pasukti į šonus taip, kad pirštai būtų labiau nukreipti nuo kūno.

    Anatomija gali paaiškinti, kodėl toks pakeitimas kai kurioms moterims padeda lengviau atlikti atsispaudimus. Ir tai susiję su kūno dalimi, kurios dažnas nesusietų su rankų darbu – dubeniu.

    Dubens sandara veikia rankos padėtį kūno atžvilgiu. Moterims kampas ties alkūne, kur susijungia dilbis ir žastas (vadinamasis nešimo kampas), vidutiniškai siekia apie 15 laipsnių, o vyrams – apie 10 laipsnių. Moterims šis kampas didesnis, nes judant reikia daugiau „tarpelio“ ties dubeniu.

    Šis kampas lemia ne tik tai, kaip kaulai jungiasi tarpusavyje ir su liemeniu, bet ir tai, kokia kryptimi efektyviausiai susitraukia raumenys.

    Dėl to moterims gali būti sunkiau atlikti atsispaudimus „klasikiniu“ būdu. Šiek tiek platesnė rankų padėtis ir nežymiai į išorę pasukti delnai leidžia kaulams bei raumenims judėti labiau natūraliu modeliu.

    Be to, moterų raiščiai ir sausgyslės dažniau būna elastingesni, o sąnariai – judresni, todėl judesių amplitudė neretai didesnė. Jei pratimo biomechanika nėra suderinta su kūno ypatumais, sąnariai gali labiau įsitempti arba imti skaudėti.

    Skiriasi ir liemens proporcijos: vyrų liemuo, jungiantis peties juostą su ranka, vidutiniškai yra apie 12,4 proc. didesnis nei moterų. Tai prisideda prie biomechaninių skirtumų, pavyzdžiui, svorio centro, taip pat prie to, kurie raumenys tam tikruose pratimuose dirba efektyviausiai.

    Atsispaudimai – ne vienintelis pratimas, kurį moterys gali pritaikyti pagal savo anatomiją. Verta peržiūrėti ir kitus rankų pratimus, ypač tuos, kuriuose rankos keliamos virš galvos.

    Moterims dažniau pasitaiko peties traumų dėl per didelio krūvio ar pasikartojančių judesių. Viena priežasčių – mažesni ir judresni peties sąnariai, todėl judesių amplitudė gali būti didesnė.

    Tačiau kuo sąnarys judresnis, tuo jis mažiau stabilus. Dėl to peties sąnarys labiau priklauso nuo sukamųjų manžetės raumenų, kurie padeda išlaikyti sąnarį vietoje.

    Riziką didina ir kiti veiksniai: vidutiniškai mažesnė raumenų masė, kitokia peties sąnario kaulų sąlyčio forma, taip pat trumpesni ir plonesni raktikauliai. Visa tai kartu gali lemti didesnę traumų tikimybę atliekant pratimus, kuriuose yra vidinė peties rotacija arba judesiai virš galvos.

    Prie tokių pratimų priskiriami pečių spaudimai, tricepso atsispaudimai nuo lygiagrečių atramų, šoniniai kėlimai, vertikalios traukos ir spaudimai virš galvos.

    Saugesnėmis alternatyvomis gali tapti tricepso pratimai gulint, šoniniai kėlimai neutralia padėtimi (kai nykščiai nukreipti į viršų) ir sėdimi spaudimai su hanteliais.

    Jei mėgstami atsispaudimai nuo lygiagrečių atramų, mažesnę apkrovą petims gali suteikti liemens laikymas statmenai žemei. Taip pat galima rinktis pasvirusias atramas vietoje lygiagrečių: jos leidžia riešui išlikti natūralesnėje padėtyje.

    Dubens ypatumai turi įtakos ir apatinei kūno daliai. Dubenį sudaro dvi pusės, o kiekviena jų augant susiformuoja susijungus trims atskiriems kaulams. Moterų dubuo vidutiniškai yra apie 25 proc. platesnis nei vyrų, nes anatomiškai pritaikytas gimdymui. Šis skirtumas keičia ir kojų padėtį.

    Platesnis dubuo dažniau lemia didesnį vadinamąjį Q kampą (keturgalvio šlaunies raumens kampą). Jis susidaro iš linijų, kurios kerta viena kitą tarp girnelės ir dubens bei girnelės ir blauzdikaulio. Q kampo padėtis veikia, kaip kojų raumenys valdo judesį.

    Dėl to atliekant pritūpimus, įtūpstus, mirties trauką ar šuolius ant dėžės svarbu atidžiai stebėti techniką, nes anatominių skirtumų ir netinkamo judesio derinys gali padidinti traumų riziką.

    Apskritai moterims kelio priekinio kryžminio raiščio trauma pasitaiko gerokai dažniau nei vyrams, o Q kampas laikomas vienu iš rizikos veiksnių. Todėl pratimai, kurie stipriai apkrauna sąnarius, kartais gali reikalauti tam tikrų korekcijų.

    Platesnis dubuo taip pat gali lemti, kad keliai judėdami linksta į vidų (vadinamasis „sukritimas“). Tai gali reikšmingai padidinti traumų tikimybę nusileidžiant po šuolių ar pritūpiant. Teigiama, kad pėdų pasukimas maždaug 30 laipsnių į išorę gali sumažinti kelių „sukritimą“ iki 50 proc. ir taip mažinti kelio traumų riziką.

    Atliekant pritūpimus, verta užtikrinti, kad dubuo išliktų lygus (lygiagretus žemei), o keliai „nepabėgtų“ į vidų. Taip pat rekomenduojama, kad keliai per daug neišeitų į priekį už pirštų, o pėda visą laiką išliktų prispausta prie žemės. Kai kurioms moterims dėl platesnio dubens gali būti patogesnė kiek platesnė stovėsena – pėdos šiek tiek plačiau nei pečių plotis.

    Nedideli judesio pakeitimai, pritaikyti individualiems anatominiams skirtumams, gali padėti sumažinti traumų riziką ir padidinti treniruočių efektyvumą.

    Tekstas parengtas pagal anatomo, profesoriaus Adam Taylor įžvalgas.

  • Von der Leyen stumia megasusijungimus: „Europos čempionai“ ar triukas apeiti konkurenciją?

    Von der Leyen stumia megasusijungimus: „Europos čempionai“ ar triukas apeiti konkurenciją?

    Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen siekis kurti dideles Europos bendroves, galinčias konkuruoti su JAV ir Kinijos milžinais, kelia nerimą konkurencijos sargams. Kritikai baiminasi, kad vadovai naują politinę kryptį išnaudos kaip argumentą sandoriams, kurie anksčiau greičiausiai būtų buvę užblokuoti.

    Po buvusio Italijos ministro pirmininko Mario Draghi rekomendacijų, kaip sustiprinti Europos konkurencingumą, U. von der Leyen paragino už konkurenciją atsakingą Komisijos narę Teresą Riberą jau šį mėnesį pateikti siūlymą, kaip keisti įmonių susijungimų vertinimo tvarką.

    Komisijos vadovė signalizuoja, kad vertinant susijungimus lygiaverčiu kriterijumi turėtų tapti „atsparumas“ – gebėjimas atlaikyti tiekimo sutrikimus. Iki šiol pagrindinis dėmesys buvo skiriamas poveikiui konkurencijai ir inovacijoms.

    Tuo metu įmonių vadovai, svarstantys susijungimus, jau samdo brangiai apmokamus konsultantus, kad šie sukurtų įtikinamas istorijas apie „atsparumą“. Ši sąvoka patogiai siejasi ir su kitais politiniais prioritetais – ekonominiu saugumu bei siekiu mažinti priklausomybę nuo brangių, nepatikimų ir klimatui žalingų iškastinio kuro importo.

    Vis dėlto dalis ekspertų perspėja, kad „atsparumo“ kriterijus gali tapti pernelyg plačiu skydeliu, pridengiančiu konkurencijai žalingus sandorius.

    „Yra reali rizika, kad bus užsiimama atsparumo plovimu“, – teigė buvęs Europos Sąjungos vyriausiasis konkurencijos ekonomistas Tommaso Valletti. Jo teigimu, ši sąvoka gali būti naudojama „pagražinti“ susijungimus, kurie kenkia konkurencijai.

    „Atsparumas atsiranda dėl diversifikacijos ir perteklinių pajėgumų: mažiau rinkos dalyvių reiškia didesnę priklausomybę, o ne mažesnę“, – sakė T. Valletti, 2016–2019 m. vadovavęs Europos Komisijos susijungimų ekonominei analizei.

    „Jei po susijungimo tampate priklausomi nuo vieno didelio tiekėjo kritinėms žaliavoms ar komponentams, tai yra trapumas, o ne atsparumas“, – pridūrė jis, nekomentuodamas konkrečių sandorių.

    ES susijungimų taisyklės skirtos užkirsti kelią situacijoms, kai įmonių gigantai įgyja tokią rinkos galią, kad gali kelti kainas vartotojams ir spausti mažesnius rinkos dalyvius visoje tiekimo grandinėje.

    Net Prancūzijos ir Vokietijos politinis palaikymas nepadėjo pakeisti Europos Komisijos sprendimo 2019 m., kai buvo užblokuotas „Siemens“ ir „Alstom“ geležinkelių verslo megasusijungimas. Tuomet argumentuota, kad sandoris pakenktų konkurencijai geležinkelių signalizacijos sistemų ir greitųjų traukinių rinkose.

    Vis dėlto dabartinė Europos Komisija teigia esanti atviresnė argumentams, kad kai kurie sandoriai gali prisidėti prie inovacijų ar sustiprinti ES tiekimo grandines. Šis požiūris turėtų atsispindėti naujose susijungimų gairėse – neįpareigojančiame „instrukcijų vadove“, aiškinančiame, kaip vertinti tokius sandorius.

    Prancūzijos konkurencijos institucijos vadovas Benoît Cœuré įspėja, kad įmonės gali bandyti pasinaudoti „atsparumo“ skėčiu teigdamos tai, kas neturi tiesioginio ryšio su antimonopoliniu vertinimu. „Atsparumas nėra atviras baras“, – pabrėžė jis.

    Europos Komisijos konkurencijos generalinis direktoratas kol kas nėra aiškiai apibrėžęs, kaip konkrečiai „atsparumas“ būtų įvertinamas susijungimų analizėje, ir kviečia teikti pastabas. Atsargumą rodo ir institucijos atstovų komentarai: susijungimų klausimus kuruojantis generalinio direktoriaus pavaduotojas Guillaume Loriot vasarį vykusiame renginyje Paryžiuje pažymėjo, kad „kol kas klausimų daugiau nei atsakymų“.

    G. Loriot – vienas pagrindinių sprendimų priėmėjų, vertinant susijungimus Europos Komisijoje. Jis taip pat patiria spaudimą iki balandžio parengti pirmąjį atnaujintų gairių projektą po to, kai U. von der Leyen paragino spartinti procesą.

    U. von der Leyen pozicija atitinka Berlyno ir Paryžiaus siekius švelninti susijungimų taisykles. Praėjusių metų spalį 46 Prancūzijos ir Vokietijos įmonių vadovai kreipėsi į savo valstybių vadovus, ragindami skubiai keisti taisykles, kad būtų galima kurti „Europos čempionus“. Neseniai panašiai pasisakė ir dalies Portugalijos didžiųjų bendrovių vadovai, teigdami, kad konkurencijos politika trukdo Europai užauginti žemyno lyderius.

    Tačiau kitose ES valstybėse daugėja skeptikų, manančių, jog po „Europos čempionų“ idėja iš tiesų gali slėptis Prancūzijos ir Vokietijos interesai.

    Suomijos inicijuotame ir aštuonių mažesnių, atviresnių ES ekonomikų paremtame bendrame pozicijos dokumente pabrėžiama, kad Europos pasaulinė stiprybė kyla iš atviros ir ginčijamos vidaus rinkos, o ne iš bendrovių, kurioms leidžiama koncentruoti nacionalines ar ES rinkas konkurencijos sąskaita.

    T. Ribera yra pareiškusi, kad sandoriams, kenkiantiems konkurencijai ir vartotojams, „laisvo leidimo“ nebus. Kartu ji susiaurino situacijų, kuriose „atsparumo“ argumentai galėtų būti pagrįsti, ratą.

    Pasak jos, susijungimas galėtų stiprinti atsparumą tada, kai jis padeda sukurti europinį konkurentą pasaulinėje rinkoje, kurioje dominuoja ne ES žaidėjas. Tokiu atveju „susijungimas gali suteikti europinę alternatyvą arba padidinti Europos įmonių derybinę galią ne ES tiekėjų atžvilgiu“, – sakė ji neseniai vykusioje konferencijoje Berlyne.

    Šį apibrėžimą galėtų atitikti „Airbus“ ir jos žemyninių partnerių „Leonardo“ bei „Thales“ planai sukurti apie 6 mlrd. eurų vertės palydovų „čempioną“, ypač augant „SpaceX“ pranašumui.

    Šios trys bendrovės teigia siekiančios sukurti „vieningą, integruotą ir atsparų Europos kosmoso žaidėją“, turintį kritinę masę konkuruoti pasauliniu mastu ir augti eksporto rinkose. Vis dėlto jos vis dar derasi su ES konkurencijos pareigūnais, o išlikęs konkurentas Vokietijoje – „OHB“ – šį planą kritikuoja.

    Teisininkas Oliveris Bretzas iš „Euclid Law“ mano, kad gynybos sektoriaus sandoriai gali turėti daugiau šansų, jei gebės pagrįstai remtis atsparumo argumentu. Pasak jo, įmonėms gali pasisekti, jei jos įrodys, kad susijungimas užtikrins nepertraukiamą kritinių pajėgumų tiekimą.

  • „Drax“ traukiasi iš JK žaliųjų planų: milijardai subsidijų, o anglies surinkimo pažadai subliūško

    „Drax“ traukiasi iš JK žaliųjų planų: milijardai subsidijų, o anglies surinkimo pažadai subliūško

    Jau ne vienerius metus energetikos milžinė „Drax“ žadėjo Jungtinės Karalystės ministrams, kad padės užtikrinti stabilų elektros tiekimą ir kartu mažins žalą klimatui. Tačiau šie pažadai dabar kelia vis daugiau abejonių.

    Biomasę naudojanti bendrovė elektrą gamina degindama medienos granules, importuojamas į jos jėgainę Jorkšyre. Nuo 2014 metų „Drax“ rėmė kelios iš eilės Jungtinės Karalystės vyriausybės.

    Bendrovė teigė, kad artimiausiu metu įrengs didžiules anglies dioksido surinkimo sistemas, kurios „pagautų“ ir palaidotų kenksmingas emisijas dar prieš joms patenkant į atmosferą.

    Subsidijos „Drax“ yra vienas ryškiausių Jungtinės Karalystės valdžios paramos „žaliajai“ energetikai pavyzdžių. O anglies dioksido surinkimo technologijos pridėjimas – bioenergija su anglies dioksido surinkimu ir saugojimu (BECCS) – buvo laikomas būtinu, siekiant įgyvendinti teisiškai įpareigojančius tikslus iki 2050 metų pasiekti „nulines“ grynąsias emisijas.

    Vis dėlto vasarį „Drax“ davė suprasti, kad tokių planų atsisako. Tai palieka didelę spragą ministro pirmininko Keiro Starmerio žaliuosiuose siekiuose ir kelia klausimų, ar vyriausybė pajėgi užfiksuoti energetikos įmonių pažadus konkrečiais įsipareigojimais.

    Įmonės finansiniuose rezultatuose pažymėta, kad sumažėjo tikimybė, jog BECCS projektas artimu ar vidutiniu laikotarpiu bus įgyvendintas. Dokumentuose nurodoma, kad „Drax“ „artimiausioje ateityje“ tikisi skirti ribotus išteklius anglies dioksido surinkimui.

    „Drax“ sprendimą aiškina Jungtinės Karalystės reguliavimo aplinka.

    „2023 metų kovą pristabdėme investicijas į BECCS projektą Jungtinėje Karalystėje dėl neapibrėžtumo, susijusio su būtina politikos parama“, – teigė „Drax“ atstovas. Pasak jo, problema apima tinkamų komercinių ir reguliavimo susitarimų dėl anglies šalinimo nebuvimą bei anglies dioksido surinkimo infrastruktūros vystymą Hambero regione.

    „Drax“ elektrinė yra svarbi nacionalinio tinklo dalis – ji pagamina apie 5 proc. visos šalies elektros.

    Vyriausybė biomasę laiko klimatui palankesne, nes medienos granulių deginimo metu išskiriamos emisijos, kaip teigiama, per dešimtmečius yra kompensuojamos atsodinant naujus medžius.

    Pastarąjį dešimtmetį „Drax“ biomasę rėmė įvairių politinių pažiūrų britų politikai, argumentuodami, kad patikimai tiekiama energija yra būtina šalies poreikiams. „„Drax“ elektrinė atlieka kritinį vaidmenį Jungtinės Karalystės energetiniam saugumui“, – sakė bendrovės atstovas.

    Praėjusių metų spalį energetikos sekretorius Edas Milibandas gavo rekomendacijas dėl biomasės subsidijų. Alanas Whiteheadas, ilgus metus buvęs šešėliniu energetikos ministru, o vėliau tapęs ministru Milibando vadovaujamame departamente, paskelbė ataskaitą, kurioje nurodė, kad tęsti valstybės paramą biomasės sektoriui „prasminga“ tik tuo atveju, jei įmonės modernizuos veiklą įdiegdamos anglies dioksido surinkimą, atsižvelgiant į šiltnamio efektą sukeliančias emisijas. Ataskaitoje pažymėta, kad „Drax“ buvo vienintelė įmonė, bandžiusi šią technologiją dideliu mastu.

    BECCS įgyvendinimo svarbą pabrėžė ir kiti ekspertai. Praėjusiais metais Jeremy Pocklingtonas, tuo metu buvęs aukščiausio rango pareigūnas Energetinio saugumo ir „nulinių“ emisijų departamente (DESNZ), parlamentarams sakė, kad BECCS yra „galimybė suteikti ‘net’ žodžiui ‘net zero’ dideliu mastu“, kartu su kitomis šiltnamio efektą sukeliančių dujų šalinimo technologijomis.

    Dabartinė Leiboristų vyriausybė pernai vasarį sudarė susitarimą su „Drax“, kuriuo sutarta subsidijuoti jėgainės veiklos tęsimą 2027–2031 metais. Skelbiama, kad tai mokesčių mokėtojams galėtų kainuoti apie 470 mln. svarų per metus.

    Tuo metu energetikos ministras Michaelas Shanksas tvirtino, kad susitarimas būtinas, nes, anot jo, „aiškūs įrodymai rodo, jog „Drax“ yra svarbi užtikrinant saugią ir už priimtiną kainą veikiančią energetikos sistemą 2027–2031 metais“.

    Tačiau nepriklausomi vyriausybės patarėjai iš Klimato kaitos komiteto perspėjo, kad be BECCS ministrams bus gerokai sunkiau pasiekti „nulinių“ emisijų tikslus.

    „Drax“ jau seniai kritikuoja Jungtinės Karalystės aplinkosauginės organizacijos. Klimato analitikos centras „Ember“ teigia, kad „Drax“ yra didžiausias pavienis teršėjas šalyje (bendrovė tai neigia). „Ember“ skaičiuoja, kad 2012–2027 metais „Drax“ galėjo gauti daugiau nei 10 mlrd. svarų subsidijų.

    Vienas „Drax“ atsakų į kritiką buvo aktyviai akcentuojamos BECCS ambicijos – siekiant parodyti, kad naujos technologijos ateityje pažabotų emisijas.

    Bendrovė ir dabar savo interneto svetainėje nurodo, kad BECCS galėtų pradėti veikti jau 2027 metais. 2023 metais „Drax“ vadovas Willas Gardineris, remdamasis tuometinės konservatorių administracijos ataskaita, BECCS vadino aiškiu signalu, jog Jungtinė Karalystė siekia tapti lydere anglies šalinimo srityje, o „Drax“ esą pasirengusi tai įgyvendinti.

    Vis dėlto pernai Milibando departamentas buvo raginamas pasitelkti sutartines priemones, kad bendrovės pažadai būtų aiškiai įtvirtinti. 2025 metų balandį Viešųjų sąskaitų komiteto ataskaitoje teigta, kad vyriausybė praleido progą paskatinti tolesnes investicijas į BECCS, nes pereinamajame susitarime su „Drax“ ši technologija net nebuvo paminėta. Komitetas rekomendavo DESNZ apsvarstyti galimybę įtraukti nuostatas, kurios paskatintų „Drax“ pradėti perėjimą prie BECCS. Tačiau tokios sąlygos taip ir nebuvo įtrauktos.

    Leiboristų parlamentaras Alexas Sobelis teigė, kad „Drax“ dar 2018 metais, kai buvo klausinėjama apie anglies dioksido surinkimą, žadėjo „reikšmingą pažangą“ iki 2023 metų, tačiau ji esą taip ir neįvyko.

    „Todėl nenuostabu, kad jie tai atideda į šalį“, – sakė jis. „Dabar jie degina medieną, gautą iš miškų naikinimo Amerikoje, ir taip pat nesurenka to anglies dioksido. Laikas ne tik nutraukti subsidijų susitarimą, bet ir uždaryti labiausiai anglies dioksidą išmetančią elektrinę Jungtinėje Karalystėje.“

    Sudarydamas naują susitarimą, M. Shanksas menkino galimybes tiesiogiai susieti paramą „Drax“ su anglies dioksido surinkimo modernizacija. Jo teigimu, realiai tam reikės laiko, todėl tai negalėjo tapti pagrindiniu sprendimo pagrindu.

    Jis taip pat paskelbė apie „nepriklausomą peržiūrą“ dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų šalinimo, įskaitant BECCS, kuri ir baigėsi A. Whiteheado ataskaita.

    „Nors didelio masto biomasės elektrinės artimiausiu laikotarpiu gali prisidėti prie mažai anglies dioksido išskiriančios, pagal poreikį reguliuojamos elektros gamybos, jų išlaikymas vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu yra prasmingas tik tuo atveju, jei jos bus konvertuotos į BECCS“, – rašė A. Whiteheadas.

    „Drax“ atsitraukimas nuo BECCS – naujausia sudėtingų santykių su Londono valdžios institucijomis dalis. Konservatorių šešėlinė energetikos sekretorė Claire Coutinho, anksčiau būdama energetikos sekretore Rishi Sunako vyriausybėje, pritarė planuojamiems „Drax“ patobulinimams ir teigė, kad naujos subsidijos buvo suderintos tam, kad BECCS išliktų „darbotvarkėje“.

    Buvęs aukšto rango DESNZ pareigūnas, kalbėjęs anonimiškai, tvirtino, kad derybose su „Drax“ visada egzistavo ryšys tarp nuolatinių subsidijų už patikimą biomasės energiją ir pažado ateityje įgyvendinti BECCS modernizaciją. Pasak jo, BECCS buvo patrauklus įrašas vyriausybės skaičiuoklėse, nes mažino riziką, jog klimato aktyvistai vėliau teismuose ginčys valdžios planus.

    „Realiame gyvenime tai – visiška nesąmonė. Viskas daugiausia buvo apie bandymą užpildyti anglies biudžetus. Tai vienintelė priežastis, kodėl apskritai norėtumėte BECCS“, – teigė šaltinis.

    „Drax“ ir DESNZ tiesiogiai neatsakė į teiginius, kad subsidijos buvo skirtos išlaikyti būsimus BECCS planus.

    Atsisakiusi BECCS tikslų, „Drax“ dabar tvirtina persiorientuosianti į švarios energijos investicijas. Pagal vasario finansinius dokumentus, 2 mlrd. svarų, kurie iš pradžių buvo numatyti anglies dioksido surinkimo modernizacijai, bus nukreipti į baterijų energijos kaupimą ir sistemų valdymo technologijas. Tuo pat metu bendrovė sprendimą dėl BECCS aiškina politikos formuotojų veiksmais.

    Akcininkams „Drax“ nurodė, kad dabartinė reguliavimo aplinka Jungtinėje Karalystėje ir JAV mažina tokių anglies šalinimo projektų patrauklumą rizikos ir grąžos požiūriu trumpuoju laikotarpiu, o problemą esą lemia „tinkamos reguliavimo sistemos nebuvimas“.

    Tai palieka DESNZ sudėtingoje situacijoje. Klimato kaitos komitetas įspėjo, kad be BECCS vyriausybei teks ieškoti kitų būdų sparčiau mažinti emisijas, įskaitant politiškai nepopuliarias priemones: dar didesnes viešąsias investicijas į spekuliatyvias technologijas arba aviacijos paklausos mažinimą, kitaip tariant – priemones, dėl kurių britai skraidytų rečiau.

    „Visa tai kelia reikšmingų praktinių iššūkių ir kainos lieka neaiškios“, – teigė komitetas.

    DESNZ atstovas sakė: „Jokių galutinių sprendimų dėl didelio masto bioenergijos su anglies dioksido surinkimu ir saugojimu projektų įgyvendinimo nepriimta, o bet kokia parama turėtų užtikrinti vertę mokesčių mokėtojams.“

  • Federalinės agentūros perspėja: Irano įsilaužėliai taikosi į JAV vandenį ir energetiką

    JAV federalinės kibernetinio saugumo ir teisėsaugos institucijos perspėja, kad su Iranu siejami įsilaužėliai išnaudoja programinių loginių valdiklių (PLC) spragas ir taikosi į JAV energetikos, vandens tiekimo bei valdžios paslaugų sektorius.

    Apie tai antradienį paskelbtame naujame „Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūros“ (CISA) įspėjime nurodoma, kad kibernetiniai pažeidžiamumai aktyviai išnaudojami svarbiose JAV vandens ir energetikos tiekėjų naudojamose programinėse sistemose.

    Gairėse pabrėžiama, jog taikomasi į prie interneto prijungtus programinius loginius valdiklius – pramoninius kompiuterius, kurie naudojami valdyti ir užtikrinti kritinės infrastruktūros tinklų veikimą visoje šalyje.

    Įspėjimą parengė bendromis pastangomis: „CISA“, „Nacionalinė saugumo agentūra“ (NSA), „Federalinis tyrimų biuras“ (FBI), JAV kibernetinė vadavietė, JAV Energetikos departamentas, JAV Aplinkos apsaugos agentūra ir „Cyber National Mission Force“.

    Pasak įspėjimo, aktyviai išnaudojami programiniai loginiai valdikliai, kuriuos sukūrė gamintojas „Rockwell Automation“/„Allen-Bradley“. Taip pat neatmetama, kad taikiniais gali tapti ir kitų bendrovių PLC įrenginiai.

    Institucijos pataria visoms JAV organizacijoms pašalinti valdymo programinę įrangą iš tiesioginės interneto prieigos ir patikrinti turimus žurnalus (logus), ieškant „įtartino srauto“. Jei organizacija naudoja „Rockwell Automation“ įrenginius, rekomenduojama susisiekti su bendrove, jei yra požymių, kad organizacija galėjo tapti taikiniu.

    Įspėjime neįvardijama konkreti Irano įsilaužėlių grupuotė – tik pažymima, kad JAV kritinę infrastruktūrą atakuoja „su Iranu susiję pažangūs nuolatinės grėsmės (APT) veikėjai“, siekiantys „sukelti trikdančius padarinius“.

    Taip pat nurodoma, jog šios atakos panašios į 2023 metais vykdytas Irano įsilaužėlių grupės „CyberAv3ngers“ atakas.

    Ši grupė, siejama su Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusu, įsilaužė į Izraelyje pagamintus skaitmeninius valdymo pultus ir juos išniekino keliose JAV vandens valymo įstaigose Pensilvanijoje. Incidentai įvyko netrukus po 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ smogikų išpuolio prieš Izraelį ir po vėlesnių Izraelio pajėgų smūgių Gazos Ruože.

    Įspėjime pažymima, kad atakų intensyvėjimas greičiausiai susijęs su besitęsiančiu konfliktu, teigiant, jog „pastaruoju metu su Iranu siejamos APT kampanijos prieš JAV organizacijas suintensyvėjo, tikėtina, reaguojant į priešiškus veiksmus“.

    „Šiaurės Amerikos elektros patikimumo korporacijos“ (NERC), kuri administruoja „Electricity Information Sharing and Analysis Center“, viceprezidentė Kimberly Mielcarek teigė, kad antradienį organizacija energetikos sektoriaus nariams išsiuntė perspėjimą visiems padaliniams, ragindama išlaikyti „sektoriaus budrumą“.

    „Mūsų stebėsenos operacijų komanda aktyviai stebi tinklą, o mes ir toliau glaudžiai koordinuojame veiksmus su Energetikos departamentu, Elektros subsektoriaus koordinavimo taryba bei federaliniais ir provincijų partneriais“, – sakė K. Mielcarek.

    Vienas su incidentais susipažinęs pramonės šaltinis, sutikęs kalbėti anonimiškai dėl neviešos informacijos, teigė, kad dvi federalinės agentūros įmones apie grėsmę informavo dar prieš paskelbiant įspėjimą. Pasak šaltinio, į reagavimą į įsilaužimus buvo įtrauktas Energetikos departamentas.

    „Amerikos kritinės energetikos infrastruktūros apsauga yra vienas svarbiausių JAV Energetikos departamento prioritetų“, – teigiama departamento atstovo pareiškime, priduriant, kad departamentas glaudžiai dirbo su kitomis federalinėmis institucijomis rengiant „esmines rekomendacijas JAV organizacijoms, kaip įgyvendinti konkrečias mažinimo priemones ir sustiprinti kibernetinę laikyseną prieš kibernetinius veikėjus“.

    Kol kas neaišku, į kokius konkrečius taikinius buvo nukreiptos atakos.

    Kovo pradžioje „CISA“ į įsilaužėlių aktyviai išnaudojamų pažeidžiamumų sąrašą įtraukė reikšmingą „Rockwell“ pramoninių valdymo sistemų spragą, kuri tiesiogiai veikia PLC įrenginius.

    „Rockwell Automation“ vyriausybės ryšių ir korporatyvinės komunikacijos viceprezidentas Edas Morelandas pareiškime nurodė, kad bendrovė „rimtai vertina savo produktų ir sprendimų saugumą“ ir glaudžiai koordinavo veiksmus su valdžios institucijomis rengiant įspėjimą.

    Laikinai CISA vadovo pareigas einantis Nickas Andersenas praėjusį mėnesį žurnalistams sakė, kad agentūra „nepastebėjo su Iranu siejamų grėsmių veikėjų aktyvumo augimo“ nuo karo pradžios, tačiau kartu su pramone toliau stebi situaciją.

  • 4 D. Trumpo planai atverti Hormuzo sąsiaurį: kainos kyla, bet sprendimai stringa

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastarosiomis savaitėmis pateikė kelis – kartais tarpusavyje prieštaringus – scenarijus, kaip būtų galima vėl atverti Hormuzo sąsiaurį. Tuo pat metu Irano vykdoma blokada jau kelia energijos kainas ir spaudžia ekonomikas, o ateities perspektyvos išlieka miglotos.

    Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad Irano žmonių ir jų civilizacijos likimas esą priklauso nuo jo sprendimų, kartu grasindamas smogti taip, kad šalis būtų nublokšta į „akmens amžių“.

    Tačiau Irano režimas turi ir savo svertą – tęsiamą Hormuzo sąsiaurio blokadą. Tai vienas svarbiausių pasaulio energijos „butelio kaklelių“, todėl šiandien priimami sprendimai gali nulemti pasaulio ekonomiką mėnesiams ar net metams. Dėl blokados kylantys naftos ir dujų trūkumai jau sukėlė krizę dalyje Azijos ir Europos, o tokios šalys kaip Japonija, Pietų Korėja ir Jungtinė Karalystė priartėjo prie recesijos ribos.

    D. Trumpas nustatė terminą – iki 20 val. Iranas turi sutikti atverti sąsiaurį, kitaip, pasak jo, prasidės plataus masto smūgiai, pirmiausia nukreipti į elektros tinklus, energetikos infrastruktūrą ir gėlinimo įrenginius, kurie yra kritiškai svarbūs geriamajam vandeniui tiekti milijonams žmonių. Iranas savo ruožtu žada atsakyti sunaikindamas regiono energetikos infrastruktūrą, iš kurios gaunama apie 20 proc. pasaulio naftos ir dujų, ir faktiškai palikdamas sąsiaurį uždarytą neribotam laikui.

    Artėjant terminui abi pusės viešai rodė ryžtą neatsitraukti.

    Nepriklausomai nuo to, kas įvyks antradienio vakarą, kelias į Hormuzo sąsiaurio atvėrimą išlieka neaiškus. Naftos kainos jau perkopė 110 JAV dolerių ribą. Vidutinė benzino kaina JAV, remiantis „AAA“ duomenimis, pasiekė 4,14 JAV dolerio už galoną ir, jei sprendimas nebus rastas, tikėtina, dar kils.

    Baltųjų rūmų atstovas, atsakydamas į klausimus, nurodė į pirmadienio D. Trumpo spaudos konferenciją, kurioje jis sakė: „Turime turėti man priimtiną susitarimą, o jo dalis – laisvas naftos ir viso kito judėjimas.“

    Nuo tada, kai vasario pabaigoje prasidėjo D. Trumpo karas prieš Iraną, prezidentas siūlė kelis scenarijus, kaip, jo teigimu, būtų galima atverti sąsiaurį. Dalis jų prieštarauja vienas kitam, o daugumą įgyvendinti būtų labai sudėtinga. Toliau – keturi variantai, kuriuos jis pats yra minėjęs.

    1. Eskalacija ir intensyvesni smūgiai

    D. Trumpas ne kartą grasino stiprinti bombardavimą, tačiau pastarosiomis dienomis grasinimai išsiplėtė ir iki jautrios civilinės bei energetikos infrastruktūros. Naujausia jo pozicija – reikalavimas iki 20 val. sudaryti susitarimą, kitaip esą lauks „sunaikinimo banga“ – yra pati griežčiausia iki šiol.

    Prezidentas viešai argumentavo, kad tęsiami smūgiai esą taip susilpnins Iraną, kad sąsiaurio atvėrimas taptų tik laiko klausimu. Jo logika – jei šalies karinė galia bus sutriuškinta, režimas nebegalės atakuoti laivybos. Vis dėlto jis yra pripažinęs ir kitą realybę: norint uždaryti sąsiaurį, nebūtina didžiulė karinė galia – gali pakakti ginkluotos grupuotės krante.

    Tarptautinės krizių grupės Irano projekto direktorius Ali Vaezas teigia, kad vien karinėmis priemonėmis šio iššūkio išspręsti neįmanoma.

    „Šiam iššūkiui nėra karinio sprendimo. Vienintelis kelias – abiem pusėms naudingas diplomatinis susitarimas“, – sakė A. Vaezas.

    Vis dėlto diplomatija, panašu, yra toli. Iranas pabrėžia, kad Hormuzas yra pagrindinis jo spaudimo instrumentas, kuriuo siekiama didinti energijos sąnaudas ir taip atgrasyti JAV bei Izraelį nuo tolesnių smūgių.

    Buvęs aukšto rango D. Trumpo Baltųjų rūmų energetikos patarėjas Richas Goldbergas tvirtino, kad reali režimo padėtis šalies viduje gali būti prastesnė, nei rodoma viešai, o pasikartojantys smūgiai esą silpnina jo kontrolę.

    „Tam tikru momentu ekonominis spaudimas ir jo kaina sugrius jų valdžios kontrolę. Todėl jie tikriausiai yra suinteresuoti pasiekti susitarimą“, – sakė R. Goldbergas.

    2. Spaudimas sąjungininkams: „tegul Azija ir Europa perima iniciatyvą“

    D. Trumpas yra užsiminęs, kad JAV esą mažiau priklausomos nuo naftos tiekimo per Hormuzo sąsiaurį nei Azija ar Europa, todėl būtent šių regionų šalys, jo manymu, turėtų imtis veiksmų ir priversti Iraną atsitraukti.

    Nors kai kurios pasaulio dalys iš tiesų labiau priklausomos nuo šio maršruto, tai nekeičia fakto, kad naftos kainas nustato pasaulinė rinka. Ji jau reagavo šuoliu virš 110 JAV dolerių. JAV degalinių kainos vidutiniškai perkopė 4 JAV dolerius, o dyzelino kaina priartėjo prie 5 JAV dolerių ribos.

    Kol kas viešai nematyti aiškių žingsnių, kad galinčių veikti valstybių koalicija būtų pasirengusi priverstinai atverti sąsiaurį.

    Antradienį Kinija ir Rusija blokavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuria siekta atverti Hormuzą. Tai buvo susilpninta ankstesnės rezoliucijos versija – Persijos įlankos arabų šalių iniciatyva būtų numatyta ir galimybė naudoti jėgą.

    R. Goldbergas teigė, kad vis dar galimas diplomatinis „vidurio kelias“: JAV galėtų žengti žingsnį atgal mainais į bombardavimo pabaigą ir Irano įsipareigojimą netaikyti mokesčių už praplaukimą. Tokiu atveju regiono ir Azijos šalys galėtų gana greitai atnaujinti tanklaivių srautus.

    „Vidurio kelias yra toks, kai iranai nevaldo sąsiaurio. Jie nerenka mokesčių, JAV neteikia karinės eskorto apsaugos, nėra aktyvios grėsmės vandenyje, nėra aktyvios grėsmės ore, o tanklaivių srautas atsinaujina susitarimu“, – sakė R. Goldbergas.

    3. „Kai konfliktas baigsis, sąsiauris atsivers savaime“

    Viename televiziniame kreipimesi D. Trumpas teigė, kad pasibaigus konfliktui sąsiauris esą atsivers natūraliai. Tačiau kritikai pabrėžia, kad toks scenarijus iš esmės reikštų, jog Iranas įgyja teisę elgtis su sąsiauriu kaip su nuosavu „muitinės punktu“.

    Jau dabar Iranas, kaip skelbiama, leidžia praplaukti kai kurių sąjungininkų laivams, o kiti, tikėtina, moka už prieigą. Tokia praktika, ekspertų vertinimu, galėtų sukurti pavojingą precedentą.

    Buvęs Kataro gynybos pareigūnas Nawaf Bin Mubarak Al-Thani perspėjo, kad leidus taikyti mokesčius už praplaukimą, šį precedentą atidžiai studijuotų visos valstybės, kontroliuojančios strateginius jūrinius „butelio kaklelius“.

    „Problema nebebūtų vienas sąsiauris viename regione. Tai taptų šablonu prievartinei jūrų tranzito monetizacijai per jautriausias pasaulio prekybos arterijas. Tai nėra regioninis prisitaikymas. Tai – sisteminis destabilizavimas“, – teigė jis.

    4. Bendras valdymas ar net mokesčiai JAV naudai

    Dar vienas D. Trumpo minėtas variantas – idėja apie „bendrą kontrolę“, tarsi sąsiaurio valdymą būtų galima dalintis su Irano vadovybe. Tačiau toks scenarijus laikomas menkai tikėtinu, nes vargu ar Irano režimo lyderis ryžtųsi partnerystei su valstybe, kuri ką tik smogė jo vadovybei, ir juo labiau – be aiškių signalų, kad Teheranas tuo suinteresuotas.

    Pirmadienį D. Trumpas užsiminė ir apie kitą idėją – kad JAV pačios galėtų pradėti rinkti mokesčius už tranzitą.

    Ekspertai sako, kad Irano požiūriu tokia iniciatyva būtų iš karto atmesta. Be to, pasak energijos rinkų sutrikimų eksperto Grego Priddy, Iranas siekia ne vien karo pabaigos. Teheranas kalba apie reparacijas ir tvirtina turintis teisę kontroliuoti Hormuzo sąsiaurį.

    „Jei mes nustotume bombarduoti, jie nebūtinai mus paliktų ramybėje. Jie turi daugiau reikalavimų nei vien tai“, – sakė G. Priddy.

  • Trumpo paliaubos su Iranu dar ne pabaiga: Europa įstrigo pavojaus zonoje dėl kainų ir tiekimo

    Trumpo paliaubos su Iranu dar ne pabaiga: Europa įstrigo pavojaus zonoje dėl kainų ir tiekimo

    Nors finansų rinkos sureagavo optimistiškai, Europos ekonomikai dar per anksti švęsti. Analitikų teigimu, Artimuosiuose Rytuose kilęs karas jau padarė tiek fizinės, tiek psichologinės žalos, kurios padarinius teks jausti dar ne vieną mėnesį.

    Trečiadienį investuotojai džiugiai sutiko pranešimą, kad JAV ir Iranas per naktį paskelbė dviejų savaičių paliaubas. Reaguodami į tai, rinkų dalyviai ėmė mažinti lūkesčius dėl „košmariško scenarijaus“, kuriame šoktelėjusios energijos kainos smogtų ekonomikos augimui ir dar labiau pakurstytų infliaciją.

    Euras ir svaras sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu, o obligacijų pajamingumai krito, nes prislopo baimė, kad Europos Centrinis Bankas ir Anglijos bankas gali kelti palūkanų normas. Spekuliacijos, jog Europos Centrinis Bankas galėtų didinti palūkanas jau balandžio 30 d., beveik išnyko.

    Vis dėlto analitikai įspėja: net jei paliaubos išsilaikys, pasaulinėms tiekimo grandinėms, ypač energetikos sektoriuje, padaryta žala niekur nedings per vieną naktį.

    „Laikina pauzė tėra laikina pauzė – o abi konflikto pusės jau įtvirtino atsinaujinusią nenuspėjamumo reputaciją“, – socialiniame tinkle „X“ teigė Londono investicinio banko „PanmureLiberum“ vyriausiasis ekonomistas Simonas Frenchas.

    „Net jei šios paliaubos iš tiesų reikštų kovų pabaigą, dalis ekonominės žalos jau yra užprogramuota“, – perspėjo vyriausiasis ekonomistas Kallumas Pickeringas iš „Peel Hunt“. Jo teigimu, kad ir kas vyktų toliau, šių metų antrąją pusę infliacija bus didesnė, o augimas – lėtesnis, nei buvo tikėtasi vasarį, prieš prasidedant karui.

    Nors abi pusės sutiko penktadienį Pakistane pradėti taikos derybas, jos, panašu, vis dar gerokai skiriasi dėl esminių klausimų. Tarp svarbiausių – sąlygos, kuriomis nafta, dujos ir chemijos produktai galėtų patekti į Persijos įlanką ir iš jos, mat tai yra svarbiausias pasaulinės energijos tiekimo laivybos kelias. Taip pat skirtingai vertinama, ar Iranas galės toliau sodrinti uraną savo branduolinei programai.

    Praėjus vos kelioms valandoms po žinios apie derybas, Iranas surengė naujus smūgius pagrindinei naftos eksporto infrastruktūrai Saudo Arabijoje ir Kuveite – JAV sąjungininkėse. Tuo pat metu „The Wall Street Journal“ pranešė, kad Irano karinis jūrų laivynas ir toliau grasina paskandinti bet kurį laivą, bandantį įplaukti į Hormūzo sąsiaurį – vartus į Persijos įlanką – be derybų dėl sąlygų. Izraelis savo ruožtu tęsė oro smūgius Libane prieš įtariamus „Hezbollah“ taikinius, o tai lėmė didelę šalutinę žalą.

    Analitikų teigimu, ryškėja viena esminė problema: net jei laivybai bus leidžiama vykti santykinai laisvai, pati infrastruktūra, kurioje išgaunama ir į laivus pakraunama nafta bei dujos, jau patyrė realios žalos, kurios mastas dar nėra iki galo aiškus.

    Bendrovė „QatarEnergy“ pranešė, kad Belgijai ir Italijai teks laukti trejus metus ar ilgiau, kol bus atnaujintas pažadėtų suskystintų gamtinių dujų tiekimas iš Ras Laffan komplekso. Šis objektas kovą buvo apgadintas Irano dronų atakos metu.

    Smūgis Ras Laffan buvo viena iš daugelio Irano atakų regione, kuriomis siekta padidinti karo ekonominę kainą JAV ir Persijos įlankos sąjungininkėms. Kiti smūgiai kliudė milžinišką Saudo Arabijos naftos chemijos kompleksą Jubailyje. Žalos vertinimas ten dar tęsiasi, tačiau bendra JAV chemijos milžinės „Dow“ ir „Saudi Aramco“ įmonė „Sadara“, tiekusi plastiką ir kitus komponentus pramonei, gamybą sustabdė neribotam laikui.

    „Tiekimo linijų, susijusių su žalia nafta, dujomis, naftos chemija ir kitomis svarbiomis žaliavomis, atstatymas užtruks daug mėnesių“, – klientams skirtame komentare teigė strategas Marcas Ostwaldas iš „ADM ISI“.

    Dėl to žaliavų kainos – ne tik energijos, bet ir metalų bei tokių produktų kaip helis (būtina žaliava silicio lustų gamybai) – tikėtina, išliks aukštesnės ilgiau. Tai papildys bendrą infliacinį spaudimą, kuris ekonomikoje buvo matomas dar iki karo, pažymėjo S. Frenchas. Nerimą kelia ir tai, kad pagrindinių ateities sandorių kainos Europoje vasaros laikotarpiui, kai reikia pildyti dujų saugyklas, vis dar yra daugiau kaip 40 proc. didesnės nei vasarį.

    Šis signalas neliko nepastebėtas Briuselyje.

    „Ką jau dabar galime numatyti, tai kad ši krizė nebus trumpalaikė“, – trečiadienį žurnalistams sakė Europos Komisijos atstovė spaudai Anna-Kaisa Itkonen.

    Tuo metu Europos Centrinio Banko pareigūnai ir ES lyderiai svarstys, kaip reaguoti, kai nauji duomenys rodys kainų augimą. Ilgiau trunkantis energetikos sukrėtimas gali sužlugdyti vartotojų, verslo ir investuotojų viltis šiemet sulaukti palūkanų mažinimo. Kuo ilgiau tęsis karas, tuo didesnis bus neigiamas poveikis ekonomikai, perspėja ir Vokietijos centrinio banko vadovas.

  • G. Meloni po skaudaus pralaimėjimo keičia kursą: energija, Briuselis ir atsitraukimas nuo D. Trumpo

    G. Meloni po skaudaus pralaimėjimo keičia kursą: energija, Briuselis ir atsitraukimas nuo D. Trumpo

    Roma – Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketvirtadienį sieks iš naujo sustiprinti savo politinę darbotvarkę po praėjusį mėnesį patirto skaudaus pralaimėjimo referendume. Prie nepalankių rezultatų, pasak jos koalicijos atstovų, prisidėjo augančios energijos kainos ir visuomenės reakcija į jos ryšius su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

    „Karas sukėlė neapibrėžtumą, o tarp žmonių, kuriuos gąsdina augančios degalų kainos, įsigalėjo baimės jausmas“, – po rinkiminės nesėkmės teigė Paolo Barelli, dešiniųjų centro partijos „Forza Italia“ frakcijos seniūnas ir valdančiosios koalicijos narys.

    Kalbėdama parlamente G. Meloni planuoja pristatyti politinį „perkrovimą“: jos darbotvarkės centre turėtų atsidurti energetinis saugumas, o retorikoje – aiškesnis atsiribojimas nuo D. Trumpo.

    Praėjusį savaitgalį įvykęs jos ryškus vizitas Persijos įlankos šalyse tapo pirmuoju ženklu, kad energetinis saugumas tampa esmine politinės strategijos ašimi. Ši kryptis įvardijama kaip nacionalinio intereso klausimas.

    Kalboje taip pat turėtų būti paliestos jos rinkėjams svarbios temos – saugumas ir migracija. Be to, tikimasi, kad bus akcentuojamos jau įgyvendintos priemonės, pavyzdžiui, mažinti degalų akcizai, kuriais siekiama sušvelninti kainų šuolio poveikį gyventojams ir verslui. Šios žinutės skelbiamos po Italijos banko penktadienį publikuotos ataskaitos, kurioje ekonomikos augimo prognozės buvo mažinamos dėl išskirtinai didelio neapibrėžtumo.

    Energetikos tema neišvengiamai palies ir Italijos santykius su Briuseliu.

    G. Meloni vadovaujama vyriausybė argumentuoja, kad Europos Sąjunga turėtų lanksčiau taikyti fiskalines taisykles, o energetikos krizė esą yra pagrindas sušvelninti su energijos saugumu susijusius išlaidų ribojimus.

    Trečiadienį ministras pirmininko pavaduotojas Matteo Salvini pareiškė, jog tai – vyriausybės „prioritetas“, o ES skolos taisykles palygino su „tramdomaisiais marškiniais“. Tuo pat metu Europoje pasigirsta ir atsargesnių signalų apie galimą lankstumą: Prancūzijos atstovas Europos Komisijoje Stéphane Séjourné teigė, kad Bendrija, atsižvelgdama į krizę, neatmeta didesnio taisyklių pritaikomumo.

    G. Meloni pozicijos korekcijos apima ir užsienio politiką: po referendumo jos tonas D. Trumpo atžvilgiu tapo griežtesnis. Praėjusią savaitę interviu valstybinei televizijai „RAI“ ji pabrėžė, kad nors iš sudėtingų transatlantinių santykių yra „mažai naudos“, jos prioritetas – „ginti nacionalinius interesus“.

    „Kai nesutinkame, tai ir pasakome – ir šį kartą mes nesutinkame“, – teigė G. Meloni.

    Antradienį jos biuras dar kartą sustiprino šią žinutę, pabrėždamas suderinamumą su Europos partneriais dėl būtinybės „saugoti civilinę infrastruktūrą“. Tai nuskambėjo po pakartotinių D. Trumpo grasinimų taikytis į Irano elektrines ir tiltus.

    Kovo pabaigoje Italija atsisakė leisti JAV bombonešių misijai leistis Sicilijoje esančioje bazėje pakeliui į Artimuosius Rytus, nors G. Meloni tvirtino, kad tai nereiškia konflikto su Vašingtonu.

    Vis dėlto nedidelė įtampa su Vašingtonu, kai kurių jos sąjungininkų nuomone, galėtų net padėti. Koalicijos viduje teigiama, kad anksčiau itin šilti premjerės santykiai su D. Trumpu tapo politine našta ir prisidėjo prie referendumo pralaimėjimo.

    „Iki tol, kol prasidėjo karas su Iranu, buvome priekyje, o tada įvyko dramatiškas kritimas“, – leidiniui „POLITICO“ sakė vienas koalicijos įstatymų leidėjas, referendumo pralaimėjimą siedamas su karu Artimuosiuose Rytuose. „Gerai ar blogai, kolektyvinėje vaizduotėje dešinieji buvo siejami su Donaldu Trumpu“, – pridūrė jis.

    LUISS universiteto viešosios teisės profesorius Nicola Lupo teigė, kad referendumo rezultatai ir apklausos rodo: pernelyg artimas siejimas su D. Trumpu turi politinę kainą. Pasak jo, visoje Europoje tapo „toksiška – net ir dešinėje – būti laikomam artimu Trumpui“.

    Vyriausybė atmetė galimybę rengti pirmalaikius rinkimus, motyvuodama pasauliniu nestabilumu ir energetiniais sukrėtimais. Vis dėlto G. Meloni politinė ateitis priklausys nuo to, kaip vystysis tarptautinė krizė ir kaip bus vertinamas jos artumas tiems, kurie laikomi šios krizės architektais. Ne mažiau svarbu ir tai, ar jai pavyks išlaikyti koalicijos vienybę bei įgyvendinti planuojamus rinkimų sistemos pakeitimus, kurie laimėjusiai partijai suteiktų didesnę parlamentinę daugumą.

    Italijos vyriausybė neleidusi lėktuvams, dalyvaujantiems kare su Iranu, naudotis baze, tačiau Roma tvirtina, kad tai nereiškia, jog bazės uždaromos kitoms JAV reikmėms.

    Pralaimėjimas referendume parodė, kad ministrė pirmininkė nėra nepažeidžiama. Tačiau opozicijai, norint perimti iniciatyvą ir išstumti ją iš valdžios, reikės susivienyti.

    Antradienį atsistatydino du aukšto rango Teisingumo ministerijos pareigūnai, kurie yra tiriami baudžiamosiose bylose. Tuo pat metu premjerė esą spaudė pasitraukti ir vieną ministrą.

    Opozicija jaučia, kad anksčiau itin populiari ministrė pirmininkė dabar gali būti įveikiama rinkimuose, kurie numatomi kitais metais.

  • Trumpo planas suerzino naftos sektorių: Iranas nori 2 mln. dolerių už laivą per Hormuzą

    Naftos sektorius vis garsiau priešinasi Donaldo Trumpo taikos planui su Iranu – ypač idėjai leisti Teheranui apmokestinti laivus, plaukiančius per strategiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį. Naftos bendrovių vadovai, remdamiesi tarptautinėmis sutartimis, sankcijų režimu ir galimai milžiniškomis papildomomis išlaidomis, teigia nematantys pagrindo sutikti su tokia schema.

    Vienas su pramonės ir administracijos ryšiais susipažinęs konsultantas, kalbėjęs anonimiškai, sakė, kad bendrovių atstovai kreipiasi į Baltuosius rūmus, valstybės sekretorių Marco Rubio ir viceprezidentą J. D. Vance’ą, siekdami užkirsti kelią planui, pagal kurį Iranui būtų leista rinkti mokesčius už tranzitą per sąsiaurį.

    „Taip, po velnių“, – paklaustas, ar vadovai iš tiesų spaudžia Baltuosius rūmus dėl Hormuzo mokesčio, teigė konsultantas. „Anksčiau to nereikėjo daryti – o aš maniau, kad mes laimėjome karą. Bet kai tik turi priėjimą prie administracijos, klausi: ką jūs galvojate?“

    Pasak jo, administracijos reakcija nėra atstumianti, tačiau ir neįpareigojanti: „Tai ne šaltas pečius. Labiau panašu į: ‘Gerai, užsirašysime’.“

    Kitas šaltinis nurodė, kad trečiadienio rytą naftos pramonės atstovai susitiko su aukšto rango administracijos darbuotojais Valstybės departamente ir tiesiogiai išdėstė savo argumentus.

    Tarp svarbiausių pramonės įvardytų rizikų – išaugusios išlaidos. Skaičiuojama, kad nusileidimas Irano reikalavimui vienai siuntai galėtų pridėti apie 2,5 mln. JAV dolerių: tai sudarytų ir tranzito mokestis, ir išaugusios draudimo įmokos. Šios sąnaudos, anot pramonės atstovų, galiausiai būtų perkeltos vartotojams.

    Taip pat pabrėžiama precedento grėsmė: jei Iranui būtų leista apmokestinti Hormuzą, panašaus modelio galėtų imtis ir kitos valstybės, kontroliuojančios svarbius prekybos maršrutus, pavyzdžiui, Singapūras ar Turkija, susiedami mokesčius su Malakos sąsiauriu ar Bosforo sąsiauriu. Be to, mokėjimai Iranui gali sukurti teisinę riziką bendrovėms, jei būtų laikoma, kad taip pažeidžiamos sankcijos Irano pareigūnams.

    Anonimiškai kalbėjęs konsultantas teigė, kad bendrovės savo poziciją bando išsakyti ir pačiam D. Trumpui, tačiau atsargiai, nes prezidentui itin svarbus šio konflikto baigties vertinimas istorijoje.

    „Prezidentas labai jautriai reaguoja į palikimą ir vertinimą, ar šis karas buvo sėkmingas, todėl spausti jį dabar laikoma rizikinga“, – aiškino jis. „Tačiau Baltieji rūmai vis tiek girdi pramonę, nors pokalbiai vyksta itin atsargiai.“

    Baltųjų rūmų atstovas tiesiogiai neatsakė, ar administracija sulaukia pramonės spaudimo ir kaip ketina spręsti jų keliamas problemas. Vietoj to buvo nukreipta į trečiadienio spaudos konferenciją, kurioje Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt teigė, kad administracija dirba su „labiau pagrįstų“ Irano siūlymų paketu.

    „Iranas prezidentui ir jo komandai pateikė labiau pagrįstą, visiškai kitokį ir sutrumpintą planą“, – spaudos konferencijoje sakė K. Leavitt, nepatikslindama, kas konkrečiai pasikeitė. „Prezidento raudonosios linijos, visų pirma – urano sodrinimo Irane pabaiga, nepasikeitė. O mintis, kad prezidentas Trumpas kada nors priimtų Irano norų sąrašą kaip susitarimą, yra visiškai absurdiška.“

    J. D. Vance’o biuras ir Valstybės departamentas iš karto neatsakė į prašymus pakomentuoti. K. Leavitt teigė, kad J. D. Vance’as vyksta į Islamabadą prisidėti prie derybų.

    Hormuzo sąsiauris yra kritinis pasaulinei energijos rinkai: maždaug penktadalis pasaulinės naftos pasiūlos priklauso nuo šio maršruto. Todėl bet kokia schema, suteikianti Iranui galimybę spręsti, kurie laivai gali įplaukti ir išplaukti, pramonei reikštų didesnes sąnaudas ir papildomą teisinę atsakomybę.

    Žiniasklaidos pranešimų duomenimis, Iranas jau reikalauja, kad tanklaiviai, kertantys sąsiaurį, mokėtų juaniais arba kriptovaliuta. D. Trumpas antradienį sakė, kad Jungtinės Valstijos kaip pagrindą nuolatinėms paliauboms naudos Irano 10 punktų planą, kuriame numatytas 2 mln. JAV dolerių mokestis už laivą.

    „Tikiuosi rimto pasipriešinimo – ir ne tik iš naftos pramonės“, – sakė teisininkas Jasonas Bennettas, dirbantis energetikos ir tarptautinės teisės srityje. „Hormuzas yra atviri tarptautiniai vandenys. Iki šiol nebuvo pripažinta Irano teisinė teisė kontroliuoti Hormuzo sąsiaurį. Nemanau, kad kas nors su tuo sutiks.“

    D. Trumpas antradienį teigė, kad JAV yra „labai pažengusios“ link ilgalaikės taikos susitarimo su Iranu ir taikos Artimuosiuose Rytuose, pridurdamas, jog gavo 10 punktų pasiūlymą, kuris, jo manymu, gali būti „tinkamas pagrindas deryboms“.

    Negana to, D. Trumpas viešai svarstė, kad JAV galėtų su Iranu sukurti savotišką „bendrą įmonę“ sąsiaurio operavimui. K. Leavitt trečiadienį sakė, kad tai „idėja, kurią prezidentas iškėlė“, ir ji bus svarstoma artimiausias dvi savaites. Vis dėlto ji pabrėžė, kad artimiausias prioritetas – atverti sąsiaurį be jokių apribojimų, įskaitant ir mokesčius.

    Nors antradienio vakarą buvo paskelbtos paliaubos, pasak žaliavų ir laivų sekimo bendrovės „Kpler“ analitiko Matto Smitho, eismas Hormuzo sąsiauriu iš esmės tebėra sustojęs. Trečiadienį Iranas sąsiaurį vėl uždarė po to, kai Izraelis smogė savo priešininko sąjungininkui Libanui.

    Susirūpinimą reiškia ir diplomatai, nors, jų teigimu, Baltieji rūmai iki šiol nebuvo linkę aktyviai įsiklausyti į jų pozicijas.

    „Kas toliau – rusiški mokesčiai Arktyje? Kiniški mokesčiai Pietų Kinijos jūroje?“ – svarstė vienas Vašingtone dirbantis Azijos diplomatas. Anot jo, tikėtinas tarptautinis protestas, ypač iš valstybių ir įmonių, kurios naudojasi šiuo maršrutu.

    Kiti diplomatai baiminasi, kad, gavęs galimybę nustatyti mokesčius, Iranas galėtų taikyti selektyvią praktiką – vieniems laivams leisti plaukti pigiau ar visai nemokamai, o kitiems taikyti papildomus reikalavimus, priklausomai nuo politinių nuolaidų.

    Vienas Vašingtone dirbantis diplomatas teigė, kad „septyni ar daugiau laivų“, plaukusių su Malaizijos vėliava, esą galėjo kirsti sąsiaurį „nemokamai“. Jo vertinimu, tai gali būti susiję su Malaizijos ankstesne pozicija Izraelio atžvilgiu ir neutralumu dėl JAV ir Izraelio smūgių.

    Malaizijos ambasada į prašymą pakomentuoti neatsakė.

    Tuo metu dauguma laivybos bendrovių, anot šaltinių, nėra linkusios mokėti tokio mokesčio, nes tai būtų sunkiai tvaru ilguoju laikotarpiu.

    Berlyne veikiančio analitinio centro „Jacques Delors Center“ tyrėjas Arthuras Leichthammeris sakė, kad 2 mln. JAV dolerių tranzito mokestis už laivą, numatytas Irano plane, „didina šantažo potencialą“.

    „Tai būtų itin brangi nuolaida – tiek politiškai, tiek ekonomiškai“, – teigė jis.

    Prie šios publikacijos prisidėjo Tomas Schmidtgenas.