Blog

  • Kepta mėsa vis tiek kieta ir sausa? Pamirškite vandenį – išbandykite triuką su kiviu

    Kepti mėsą taip, kad ji būtų minkšta ir sultinga, ne visada paprasta. Ne vienam yra nutikę, kad iš orkaitės ištraukta mėsa atrodo gražiai, tačiau viduje būna kieta arba sausa.

    Norint to išvengti, pirmiausia verta įvertinti patį mėsos gabalą. Ne kiekviena mėsa orkaitėje elgiasi vienodai, todėl dažnai geriau rinktis gabalus, turinčius šiek tiek riebalų – jie paprastai lėčiau išsausėja.

    Didelę įtaką daro ir kepimo būdas. Per aukšta temperatūra – vienas greičiausių kelių į išsausėjusią mėsą, nes taip greitai prarandamos sultys. Dažnai geresnį rezultatą duoda lėtesnis kepimas žemesnėje temperatūroje: mėsa iškepa tolygiau ir netampa kieta viduje.

    Ištraukus mėsą iš orkaitės, pravartu leisti jai kelias minutes „pailsėti“. Tuomet pjaustant sultys neišbėga iš karto. Taip pat svarbu ir pasiruošimas prieš kepimą: net paprasti prieskoniai, lengvi įpjovimai ar trumpas paruošimas gali pagerinti mėsos tekstūrą.

    Sultinga kepta mėsa – tikslas, kurio siekia daugelis, tačiau ne visada pavyksta taip, kaip norėtųsi. Kartais mėsa iš išorės atrodo puikiai, o viduje būna sausa. Vis dėlto triukai, padedantys išsaugoti sultingumą, nebūtinai turi būti sudėtingi – neretai pakanka nedidelių priedų, kurie duoda ryškų skirtumą.

    Vienas paprastesnių būdų – kepant šalia mėsos naudoti vaisius, pavyzdžiui, obuolį. Kepdamas jis išskiria drėgmę, kuri švelniai persiduoda mėsai, todėl ši taip greitai neišsausėja. Be to, skonis vos pastebimai praturtėja, tačiau išlieka pakankamai klasikinis.

    Dar įdomesnis sprendimas – kivis. Jis veikia kiek kitaip, nes turi fermentų, padedančių skaidyti baltymus, todėl mėsa tampa minkštesnė. Svarbu nepadauginti: užtenka nedidelio kiekio, kad skirtumas būtų juntamas, o per didelis kiekis gali mėsą pernelyg suminkštinti.

    Praktiškai tai labai paprasta: kivi supjaustykite smulkiais gabalėliais ir jais apvoliokite mėsą. Tokia vaisinė „marinato“ idėja kainuos apie 0,47 euro. Šis triukas lengvai pritaikomas namų virtuvėje ir nereikalauja specialių pasiruošimų.

    Vis dėlto gerai paruoštas marinatas gali mėsą pakeisti iš esmės, ypač jei siekiate minkštumo. Minkštinantis marinatas veikia mėsos struktūrą dar prieš terminį apdorojimą, todėl tai vienas paprasčiausių būdų išvengti kietos kepsnės ar sausos kiaulienos.

    Puikus pavyzdys – marinatas pieno produktų pagrindu, pavyzdžiui, su pasukomis ar kefyru. Juose esančios medžiagos švelniai „atpalaiduoja“ mėsos skaidulas, todėl kepta ar keptuvėje ruošti gabalai būna trapesni ir sultingesni. Dažnai pakanka kelių valandų, kad rezultatas būtų akivaizdus, o efektas – gerokai geresnis nei vien pagardinus prieskoniais.

    Verta prisiminti, kad marinavimas neturi būti sudėtingas. Keli paprasti ingredientai ir šiek tiek laiko gali padėti pasiekti, kad paruošta mėsa būtų kur kas minkštesnė ir malonesnė valgyti.

    Kartais verta pasitelkti paprastus triukus, o ne kliautis įprastais metodais. Nedidelis pakeitimas ruošiant mėsą gali suteikti pastebimai geresnį rezultatą lėkštėje: kepsnys būna sultingesnis, o gaminimas – lengvesnis ir labiau nuspėjamas.

  • Garsiausia fosilija sugriovė mitą: „seniausia aštuonkojė“ pasirodė esanti visai kas kita

    Garsiausia fosilija sugriovė mitą: „seniausia aštuonkojė“ pasirodė esanti visai kas kita

    Ilinojuje rasta fosilija daugelį metų turėjo tikros paleontologijos žvaigždės statusą. Pohlsepia mazonensis buvo laikoma seniausia žinoma aštuonkoje, o jos istorija peržengė mokslinių publikacijų ribas ir pateko net į rekordų suvestines. Tačiau šis įvaizdis ką tik subyrėjo: naujas tyrimas, paremtas sinchrotroniniu vaizdinimu, rodo, kad radinys nėra aštuonkojė, o priklauso nautiloidams – galvakojų linijai, artimesnei šiuolaikiniams laiveliams. Tyrimo autoriai taip pat aiškiai pažymi, kad jų rezultatai nepalaiko paleozojinės aštuonkojams artimų galvakojų (octobrachianų) kilmės idėjos.

    Tai nėra menka korekcija, prilygstanti muziejaus eksponato užrašo pataisymui. Šis radinys buvo svarbus todėl, kad atrodė smarkiai „atgal“ laike nustumiantis aštuonkojams artimų galvakojų istoriją. Kai 2000 m. fosilija buvo aprašyta, ji interpretuota kaip itin senas, minkštakūnis koleoidas iš Mazon Creek telkinio, turintis bruožų, tinkančių ankstyvajai aštuonkojų evoliucijos istorijai. Toks atradimas atrodė ypač reikšmingas, nes šios grupės fosilijų įrašas yra skurdus, o kiekvienas gerai išsilaikęs organizmas iš tokios senos epochos tampa lyg trūkstama didesnės dėlionės dalis.

    Pagrindinė problema ta, kad minkštieji audiniai po šimtų milijonų metų dažnai palieka ne tiek aiškų, kiek klaidinantį pėdsaką. Šiuo atveju, kaip pabrėžia mokslininkai, organizmas pradėjo irti dar iki fosilizacijos, o irimo procesas „išplovė“ ir perstatė dalį anatominių požymių. Dėl to fosilija ilgą laiką atrodė panaši į tai, kuo, tikėtina, niekada nebuvo. Tai klasikiniai tafonomijos spąstai: uoliena rodo ne patį organizmą, o organizmą, perėjusį mirties, irimo ir geologinių pokyčių „filtrą“.

    Ne paviršius, o fosilijos vidus pakeitė visą istoriją

    Pirmajame Pohlsepia mazonensis aprašyme buvo akcentuojama, kad nėra aiškiai matomos vidinės kriauklės, o galūnių išsidėstymas leido lyginti radinį su senoviniais koleoidais. Būtent šis požymių derinys ir sukūrė įspūdį, jog aptikta kažkas sensacingo: labai senas, gana gerai išsilaikęs organizmas, galintis gerokai praplėsti žinomą aštuonkojų kilmės laiko juostą.

    Vis dėlto naujoji analizė neapsiribojo tuo, ką galima pamatyti plika akimi ar įprastose nuotraukose. Tyrėjai pasitelkė sinchrotroninį vaizdinimą – itin jautrią rentgeno techniką, leidžiančią išryškinti uolienoje paslėptas smulkias struktūras. Būtent fosilijos viduje aptiktas elementas, apvertęs interpretaciją: radula – burnos aparatas su daugybe smulkių dantukų. Ji ir tapo lemiamu įrodymu.

    Remiantis naujo tyrimo duomenimis, kiekvienoje radulos eilėje buvo po 11 dantukų, kai aštuonkojams labiau būdingas 7–9 dantukų išsidėstymas. Nors toks skirtumas gali pasirodyti menkas, būtent tokios detalės dažnai ir lemia tikslią lyginamąją anatomiją. Praktikoje tai reiškė, kad garsusis radinys daug geriau atitinka nautiloidų, o ne aštuonkojų požymius. Taip viena labiausiai išpopuliarėjusių istorijų apie itin senovines aštuonkojes pralaimėjo prieš skaičių mažų dantukų, pasislėpusių uolienoje.

    Mazon Creek vėl priminė: net išskirtinės radimvietės gali klaidinti

    Faktas, kad fosilija rasta Mazon Creek telkinyje, ilgą laiką veikė jos naudai. Ši vieta garsėja išskirtinai gerai išsilaikiusiais organizmais, įskaitant ir minkštakūnius. Dėl to Mazon Creek radiniai ypač vilioja paleontologus: juose dažnai galima įžvelgti daugiau nei tipinėse fosilijose, kurios paprastai išsaugo tik kietąsias kūno dalis. Kuo geriau išsilaikęs radinys, tuo lengviau patikėti, kad jis rodo beveik nepakitusią biologinę realybę.

    Tačiau net ir tokia išskirtinė radimvietė nepanaikina tafonomijos iššūkių – visko, kas vyksta su organizmu tarp mirties ir fosilizacijos. Mazon Creek gali išsaugoti retus ir vertingus dalykus, bet neveikia kaip ideali karbono laikotarpio „nuotrauka“. Organizmas gali suirti, deformuotis, chemiškai pakisti ir tik tuomet „užsifiksuoti“ uolienoje tokia forma, kuri atrodo įtikinamai, nors nebėra tikslus anatomijos atspindys. Dėl šios priežasties minkštakūnių gyvūnų interpretacijos beveik visada yra rizikingos.

    Gerai išsilaikiusi fosilija ne visada pasako tiesą tiesmukai. Kartais ji pasakoja labai įtikinamai, bet „neteisinga kalba“. Tuomet prireikia naujų metodų, kurie vertina ne vien bendrą siluetą, o leidžia išskirti mikrodetales. Šiuo atveju būtent toks požiūrio pokytis ir inicijavo esminę korekciją.

    Iš aštuonkojų kilmės istorijos dingsta patogus trumpinys

    Kai sugriūva toks plačiai aptarinėtas pavyzdys, aštuonkojų istorija akimirksniu tampa mažiau patogi. Nebelieka paprastos tezės, kad egzistuoja karbono laikotarpio aštuonkojė, nuo kurios galima gana užtikrintai „nubrėžti“ tolesnę liniją. Vietoje to lieka sudėtingesnė, bet tikslesnė išvada: šios grupės fosilijų įrašas vis dar fragmentiškas, o ankstyvieji aštuonkojams artimų galvakojų pėdsakai nesudaro tvarkingos ir aiškios sekos.

    Kaip nurodoma tyrimo interpretacijose, patikimiausias aštuonkojams artimos linijos fosilijų įrašas greičiau sietinas su juros, o ne karbono periodu. Tai reikšmingas skirtumas, nes kalbama ne apie nedidelį datų patikslinimą, o apie milžinišką laiko tarpą. Dar ryškiau matyti, kokios didelės spragos išlieka galvakojų, neturinčių aiškių kietųjų struktūrų, fosilijų istorijoje. Aštuonkojai ir toliau išlieka evoliuciškai itin įdomūs, tačiau jų seniausi giminaičiai paleontologijai vis dar „praslysta“ dažniau nei dauguma labiau „skeleto“ pėdsakus paliekančių gyvūnų.

    Paradoksalu, bet pats radinys dėl to nepraranda mokslinės vertės – jis tiesiog pakeičia kategoriją. Vietoje „seniausios aštuonkojės“ turime labai seną ir svarbų minkštųjų audinių išlikimo pavyzdį nautiloidų linijoje. Nors tai mažiau įspūdinga kaip antraštė, galvakojų evoliucijos tyrimams toks patikslinimas išlieka labai vertingas. Tokios korekcijos dažnai atima iš atradimo medialinį blizgesį, tačiau mainais suteikia tai, kas mokslui svarbiausia – didesnį tikslumą.

  • Sibiro amžinas įšalas atvėrė šiurpų radinį: šunys palaidoti po kūdikių lopšiais

    Sibiro amžinas įšalas atvėrė šiurpų radinį: šunys palaidoti po kūdikių lopšiais

    Rusijos archeologai pranešė Jakutijoje aptikę neįprastą laidojimo vietą. Tyrinėdami tai, ką slepia amžino įšalo sukaustyta žemė, jie rado du šunų kapus. Pats faktas nebūtų išskirtinis, tačiau mokslininkus sukrėtė detalė: gyvūnų palaikus dengė apversti mediniai kūdikių lopšiai.

    Nors radinys buvo aptiktas anksčiau, tik dabar jis detaliai ištirtas ir pristatytas visuomenei. Laidojimas aptiktas Sibiro gilumoje, nedideliame kape, vos 25–30 centimetrų gylyje. Jame buvo kruopščiai, itin tiksliai sudėti dviejų šunų palaikai.

    Gyvūnai gulėjo ant kairiojo šono, galvomis į šiaurę, o jų galūnės buvo sudėtos aiškiai apgalvotu būdu. Vis dėlto labiausiai į akis krito tai, kad kiekvieną šunį dengė apverstas medinis lopšys, skirtas kūdikiui. Šis elementas iš karto išdavė stiprų ritualinį viso laidojimo pobūdį.

    Ekspertų teigimu, atradimas yra materialus įrodymas praktikų, kurios iki šiol daugiausia buvo žinomos iš etnografinių šaltinių. Jakutijoje gyvenusių tautų tikėjimuose buvo manoma, kad vaikų ligas ir mirtį gali sukelti piktosios dvasios, vadintos abaahy. Siekiant jas atbaidyti, buvo atliekami ritualai, kurių metu aukojami gyvūnai – dažniausiai šunys.

    Šiame kontekste aptiktas laidojimas įgauna ypatingą prasmę. Tikėtina, kad šunys buvo simboliniai vaikų „pakaitalai“, skirti apsaugoti mažuosius bendruomenės narius. Buvo tikima, kad auka nukreips nelaimę nuo vaikų. Lopšiai, po kuriais paguldyti gyvūnai, taip pat nebuvo atsitiktinis pasirinkimas: jie tiesiogiai siejo ritualą su vaikais ir jų pažeidžiamumu, paversdami jį dar labiau dramatišku.

    Tyrėjai primena, kad daugelyje Eurazijos kultūrų šunys užėmė ypatingą vietą – tarsi tarp žmonių ir dvasių pasaulio. Jiems neretai priskirdavo sargų, sielų vedlių ar tarpininkų vaidmenį. Sibiro kultūrose ši simbolika buvo ypač stipri, todėl šunų dalyvavimas apsauginiuose ritualuose laikomas suprantamu.

    Vis dėlto šis radinys išsiskiria iš kitų panašių atvejų aiškia koncentracija į vaikus, kurią pabrėžia panaudoti lopšiai. Pasak mokslininkų, tai buvo ne bendro pobūdžio aukojimo apeigos, o labai konkretus veiksmas, skirtas apsaugoti vaikus nuo mirties pasaulyje, kuriame didelis kūdikių ir vaikų mirtingumas buvo kasdienybė.

    Dar viena svarbi detalė – laidojimo vieta aptikta buvusios gyvenamosios erdvės viduje. Tai leidžia daryti išvadą, kad ritualas buvo glaudžiai susijęs su kasdieniu gyvenimu ir nebuvo atskira, nuo bendruomenės buities nutolusi ceremonija.

    Šaltinis: „Yakut Museum“

  • Prie Bulgarijos autostrados aptiko romėnų karo stovyklą – ji gali slėpti Pidnos mūšio pėdsakus

    Prie Bulgarijos autostrados aptiko romėnų karo stovyklą – ji gali slėpti Pidnos mūšio pėdsakus

    Atliekant gelbėjamuosius archeologinius tyrimus, susijusius su autostrados statybomis, aptikti romėnų karinės stovyklos pėdsakai. Archeologų teigimu, radiniai gali būti tiesiogiai susiję su Pidnos mūšio padariniais.

    Radimvietė užfiksuota netoli Polenicos kaimo. Archeologų komanda, dirbusi kartu su Bulgarijos mokslų akademijos atstovais, atidengė laikinos legionierių stovyklos likučius. Rasta itin daug artefaktų: monetų, strėlių antgalių, geležinių palapinių kuoliukų bei asmeninės karių ekipuotės detalių, pavyzdžiui, metalinių batraiščių sutvirtinimų.

    Ankstesni tyrimai šiame regione taip pat atskleidė konstrukcijų iš upės akmenų ir molio fragmentus bei ugnies naudojimo pėdsakus. Tai rodo, kad vietovėje buvo vykdoma intensyvi karinė veikla.

    Svarbiausia – šios vietos interpretacija. Tyrėjai mano, kad tai nebuvo nuolatinis fortas, o vadinamoji žygio stovykla – laikina bazė, kurią romėnų legionai įsirengdavo žygių ar karinių operacijų metu. Tokios stovyklos buvo būdingos romėnų kariuomenei, garsėjusiai disciplina ir gebėjimu greitai įtvirtinti pozicijas įvairiomis sąlygomis. Šių objektų atradimai leidžia archeologams tiksliau atkurti legionų judėjimo maršrutus ir kampanijų metu taikytas strategijas.

    Ypatingą svorį atradimui suteikia jo siejimas su II amžiumi prieš mūsų erą. Pidnos mūšis laikomas vienu svarbiausių Antikos susirėmimų: romėnų kariuomenė, vadovaujama Lucijaus Emilijaus Pauliaus, nugalėjo Makedonijos karaliaus Persėjo pajėgas. Ši pergalė užbaigė Trečiąjį Makedonijos karą, faktiškai užantspaudavo Makedonijos kaip nepriklausomos valstybės žlugimą ir atvėrė Romai kelią į dominavimą helenistiniame pasaulyje.

    Naujai aptikta stovykla gali būti įrengta netrukus po šio mūšio, kai romėnų legionai tvirtino kontrolę regione, persekiojo išblaškytus priešo dalinius ar ruošėsi tolesnėms operacijoms. Jei tokia versija pasitvirtins, tai būtų vienas iš nedaugelio materialių karo veiksmų pėdsakų, tiesiogiai sietinų su šiuo istoriniu lūžiu.

    Net ir nepriklausomai nuo sąsajų su konkrečiu mūšiu, radiniai suteikia apčiuopiamų įrodymų apie romėnų kariuomenės kasdienybę lauko sąlygomis. Palapinių kuoliukai, ginklų dalys ir kiti daiktai atskleidžia karių logistiką, organizaciją bei gyvenimo sąlygas žygiuose. Tai ypač vertinga, nes rašytiniai to meto šaltiniai dažniausiai dėmesį sutelkia į vadus ir mūšių eigą, o eilinių legionierių kasdienybės detales mini retai.

    Archeologai pabrėžia, kad tyrimai dar tęsiasi ir gali atnešti naujų radinių, kurie padėtų tiksliau nustatyti šios vietos paskirtį ir vaidmenį istoriniame kontekste.

    Šaltinis: „Heritage Daily“.

  • Europarlamentas pritarė „vegetariškos šoninės“ draudimui: „burgeriai“ dar išsisuko

    Europarlamentas pritarė „vegetariškos šoninės“ draudimui: „burgeriai“ dar išsisuko

    Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas (AGRI) balsavo už kompromisinį susitarimą, kurį bendrai parengė ES teisėkūros institucijos, dėl tikslinių pataisų ES Bendros rinkos organizavimo taisyklėms, taikomoms žemės ūkio produktams.

    Pagrindiniai pakeitimai daugiausia susiję su sutarčių reguliavimu – siekiama sustiprinti ūkininkų pozicijas tiekimo grandinėje. Vis dėlto didžiausio dėmesio sulaukė ne techninės dokumento dalys, o į kompromisą įtrauktas draudimas naudoti kai kuriuos su mėsa siejamus terminus reklamuojant augalinės kilmės produktus ar laboratorijoje užaugintą mėsą.

    Galutiniame variante nebuvo įtraukti patys ginčytiniausi terminai, tokie kaip „burgeris“ ar „dešra“. Tačiau labiau specifinių pavadinimų, pavyzdžiui, „šoninė“ ir „kepsnys“, vartojimas augaliniams produktams pagal naują tvarką būtų ribojamas.

    Komitete už susitarimą balsavo 39 nariai, prieš buvo 4, vienas susilaikė. Toliau dokumentas bus teikiamas balsuoti Europos Parlamento plenariniame posėdyje.

    Susitarimui jau pritarė ir Specialusis žemės ūkio komitetas – institucija, vienijanti valstybių narių žemės ūkio ekspertus. Tikimasi, kad ES Taryba susitarimą oficialiai patvirtins vasarą.

    Šis kompromisas, palikęs galimybę rinkoje naudoti pavadinimą „augalinis burgeris“, bet ribojantis kitus su mėsa siejamus terminus, užbaigė įtemptą diskusiją tarp tradicinių mitybos šalininkų ir maisto inovacijų atstovų.

  • Klaipėda kviečia į Nacionalinį diktantą 2026: dalyvauti gali visi, tačiau vietų skaičius ribotas

    Klaipėda kviečia į Nacionalinį diktantą 2026: dalyvauti gali visi, tačiau vietų skaičius ribotas

    Klaipėdos miesto savivaldybė prisijungia prie visoje Lietuvoje ir už jos ribų didelio susidomėjimo sulaukiančio Nacionalinio diktanto 2026 konkurso.

    Kasmet diktantą rašo beveik 30 tūkstančių žmonių Lietuvoje ir pasaulyje – prisijungti kviečiami visi norintieji.

    Diktantas bus rašomas savivaldybės tarybos posėdžių salėje, Liepų g. 11, Klaipėda.

    Balandžio 16 d., ketvirtadienį, 11:00 val.

    Šiemet 16-ą kartą vyksiantis Nacionalinis diktantas – tarptautinis suaugusiųjų ir moksleivių raštingumą skatinantis konkursas. Vieniems tai galimybė pasitikrinti rašybos įgūdžius, kitiems – proga pasivaržyti, tačiau visiems tai kvietimas puoselėti lietuvių kalbą ir, net padarius klaidų, išmokti ko nors naujo.

    Nuo 2006 metų diktantą organizuoja VšĮ „Pilietinės minties institutas“ ir jo direktorė Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė.

    Diktantas bus transliuojamas per LRT radiją.

  • Vairuotojai įspėjami: Švitrigailos gatvėje uždaro juostą, srautus kreips autobusų juosta

    Vairuotojai įspėjami: Švitrigailos gatvėje uždaro juostą, srautus kreips autobusų juosta

    Balandžio 8–17 d. Švitrigailos gatvės atkarpoje tarp Kauno ir Naugarduko gatvių laikinai keičiasi eismo organizavimas. Dėl avarinių vandentiekio remonto darbų uždaroma viena eismo juosta Naujininkų kryptimi, o visas šia kryptimi judantis transporto srautas bus nukreiptas autobusų juosta.

    Viešojo transporto maršrutai nesikeičia, tačiau dėl laikinų eismo pakeitimų galimi vėlavimai. Eismo ribojimai gali turėti įtakos 3G, 54 ir 73 maršrutų autobusams bei 10 ir 17 maršrutų troleibusams.

    Planuojama, kad vandentiekio remonto darbai tęsis iki kitos savaitės pabaigos. Keleiviams ir vairuotojams rekomenduojama keliones planuoti iš anksto, įvertinti pasikeitimus ir prireikus rinktis alternatyvius maršrutus. Atsiprašoma už laikinus nepatogumus ir dėkojama už supratingumą.

    Viešojo transporto eismo tvarkaraščius galima rasti „JUDU“ ir „STOPS“ svetainėse. Viešojo transporto judėjimą realiu laiku siūloma stebėti „JUDU“ virtualioje švieslentėje, taip pat programėlėse „m.Ticket“, „Trafi“ ir „Google Maps“.

  • Vilniuje keičia sklypo paskirtį: Daugėliškio g. 14 vietoje namų gali atsirasti daugiabučiai

    Vilniuje keičia sklypo paskirtį: Daugėliškio g. 14 vietoje namų gali atsirasti daugiabučiai

    Vilniaus miesto savivaldybė, būdama valstybinio žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0032:0381), esančio Daugėliškio g. 14, Vilniuje, patikėtinė, inicijuoja šio sklypo naudojimo būdo keitimą.

    Numatoma sklypo naudojimo būdą pakeisti iš gyvenamosios teritorijos (pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritoriją.

    Skelbimas viešinamas 10 darbo dienų – nuo 2026 m. balandžio 9 d. iki 2026 m. balandžio 22 d.

    Viešinimo laikotarpiu pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui galima teikti raštu adresu Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, taip pat el. paštu savivaldybe@vilnius.lt. Pasiūlymai gali būti teikiami ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo bei teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, nagrinėjant žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimą ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimą ar nustatymą.

    Daugiau informacijos teikiama telefonu +370 5211 2137 arba el. paštu agnija.ciz@vilnius.lt.

  • Vilniaus rajone – svarbus balsavimas dėl namo Ateities g. 37 administratoriaus: ką būtina žinoti

    Vilniaus rajone – svarbus balsavimas dėl namo Ateities g. 37 administratoriaus: ką būtina žinoti

    Vilniaus rajono savivaldybės administracija nuo 2026 m. balandžio 22 d. iki 2026 m. gegužės 6 d. organizuoja balsavimą raštu dėl daugiabučio namo, esančio Mickūnų seniūnijoje, Skaisterių kaime, Ateities g. 37, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo.

    Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai artimiausiu metu paštu gaus balsavimo raštu biuletenius ir išsamią informaciją apie balsavimo tvarką.

    Užpildytus biuletenius iki 2026 m. gegužės 6 d. galima pateikti dviem būdais: išsiunčiant paštu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Energetikos ir inžinerinių tinklų skyriui (Rinktinės g. 50, 317 kab., LT-09318 Vilnius) arba atsiunčiant elektroniniu paštu. Elektroniniu būdu pateikiamas biuletenis turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba gali būti nuskenuotas ar nufotografuotas įprastu būdu pasirašytas dokumentas.

    Balsų skaičiavimas vyks 2026 m. gegužės 7 d. adresu Rinktinės g. 50, 317 kab., LT-09318 Vilnius. Balsus skaičiuos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2025 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. A27-1104 sudaryta Balsų skaičiavimo komisija.

    Komisija kviečia patalpų savininkų atstovą, išrinktą teisės aktų nustatyta tvarka, arba kitą patalpų savininką dalyvauti balsų skaičiavime. Norint dalyvauti, prašymą raštu iki 2026 m. balandžio 15 d. reikia pateikti paštu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Energetikos ir inžinerinių tinklų skyriui (Rinktinės g. 50, LT-09318 Vilnius) arba atsiųsti elektroniniu paštu.

  • Vilniaus rajone – svarbus Kontrolės komiteto posėdis: aišku, kada ir kaip jį stebėti gyvai

    Vilniaus rajone – svarbus Kontrolės komiteto posėdis: aišku, kada ir kaip jį stebėti gyvai

    Informuojama, kad balandžio 15 d. 9.30 val. vyks Kontrolės komiteto posėdis.

    Posėdis bus rengiamas nuotoliniu būdu.

    Komiteto darbotvarkė ir posėdžio dokumentai skelbiami Vilniaus rajono savivaldybės interneto svetainėje.

    Komitetų posėdžiai transliuojami tiesiogiai – juos galima stebėti Vilniaus rajono savivaldybės „YouTube“ paskyroje.