CP v2

Blog

  • Mikrobiologė įspėja: šie likučiai šaldytuve dažniausiai baigiasi apsinuodijimu maistu

    Mikrobiologė įspėja: šie likučiai šaldytuve dažniausiai baigiasi apsinuodijimu maistu

    Šaltas picos gabalėlis pusryčiams daugeliui atrodo vienas didžiausių mažų gyvenimo malonumų. Tačiau net ir toks nekaltas pasirinkimas gali baigtis apsinuodijimu maistu, jei likučiai laikomi netinkamai.

    Apsinuodijimą maistu sukelia užterštas maistas – jame gali daugintis ligas sukeliantys bakterijos, grybeliai ar virusai. Nors dažniausiai kalbama apie prastai termiškai apdorotą maistą ar netinkamus gaminimo įpročius, didelė rizika kyla ir tuomet, kai likučiai laikomi neteisingai.

    Klinikinės mikrobiologijos specialistė dalijasi patarimais, kaip saugiau valgyti šaltus likučius ir kokie produktai kelia didžiausią pavojų.

    Pica

    Apsinuodyti galima ir nuo jau iškeptos picos. Taip nutinka, jei dalis ingredientų buvo žali, nepakankamai iškepti ar sugedę, taip pat jei pica turėjo kontaktą su užterštu paviršiumi arba ją lietė neplautomis rankomis maistą tvarkęs žmogus.

    Mažiau akivaizdi rizika – džiovintos žolelės ir prieskoniai, kuriuos žmonės dažnai beria ant picos (pavyzdžiui, bazilikas, pipirai ar raudonėliai). Jie gali būti užteršti dar derliaus nuėmimo, gamybos metu arba dėl netinkamo laikymo namuose. Ant tokių prieskonių kartais gali išlikti ir ligas sukeliančių bakterijų, tarp jų Salmonella, Bacillus cereus ar Clostridium perfringens.

    Nors ką tik iškeptos picos karštis gali sumažinti mikroorganizmų kiekį, problema kyla tuomet, kai pica po kepimo per ilgai laikoma kambario temperatūroje. Tokios sąlygos tampa palankios bakterijoms daugintis.

    Norint sumažinti riziką, picos likučius reikėtų padėti į šaldytuvą ne vėliau kaip per dvi valandas nuo pagaminimo ar pristatymo. Šaldytuve pica turėtų būti laikoma uždengta, kad ant jos nepatektų ore esančių mikroorganizmų, ir suvalgoma per dvi dienas. Svarbu suprasti, kad šaldytuvas tik sulėtina bakterijų dauginimąsi, bet jo nesustabdo.

    Jei pica kambario temperatūroje stovėjo ilgiau nei kelias valandas, bakterijos gali sparčiai daugintis – tuomet ji gali būti nesaugi kitą dieną, net jei vis dar atrodo ir kvepia gerai.

    Virta ar kepta vištiena

    Iškepta vištiena greitai genda, kai atvėsta. Dėl didesnio drėgmės ir maistinių medžiagų kiekio bei mažesnio rūgštingumo ji ypač palanki bakterijoms daugintis, jei nėra laikoma tinkamai.

    Likučiams reikėtų pasilikti tik tinkamai iškeptą vištieną. Jei iš vištienos teka sultys su kraujo pėdsakais, jos valgyti nereikėtų ir juo labiau – nepalikti vėlesniam laikui. Žalia vištiena gali būti užteršta Campylobacter, Salmonella ar Clostridium perfringens, todėl kruopštus terminis apdorojimas yra būtinas.

    Net ir menkai nepakankamai iškepus, mėsoje likę mikroorganizmai gali pradėti daugintis net šaldytuve, o jų ne visada įmanoma atpažinti pagal kvapą ar išvaizdą.

    Specialistė pataria: išėmus vištieną iš orkaitės ar pakuotės, tą dalį, kurios neplanuojama valgyti iš karto, reikėtų kuo greičiau uždengti ir, atvėsus, dėti į šaldytuvą. Kambario temperatūroje ji neturėtų būti laikoma ilgiau nei dvi valandas.

    Šaldytuve virtą ar keptą vištieną paprastai galima laikyti iki trijų dienų. Vis dėlto, jei pastebite kraujo požymių ar įtariate, kad mėsa buvo nepakankamai iškepusi, jos nevalgykite nei šaltos, nei pakartotinai pašildytos.

    Ryžių patiekalai

    Didelę riziką kelia įvairūs ryžių likučiai – nuo keptų ryžių iki rizoto ar ryžių patiekalų su įdarais. Nevirti ryžiai gali turėti Bacillus cereus sporų. Virimo metu bakterijos žūsta, tačiau sporos yra atsparios karščiui ir gali išlikti.

    Jei virti ryžiai paliekami kambario temperatūroje ilgiau nei dvi valandas, sporos gali „atgyti“, virsti bakterijomis ir pradėti daugintis. Be to, jos gali išskirti toksinus, kurie sukelia stiprų vėmimą ir viduriavimą, neretai trunkantį iki 24 valandų.

    Jei ryžius būtina pasilikti, juos reikėtų uždengti, greitai atvėsinti ir laikyti šaldytuve ne ilgiau kaip 24 valandas. Šaltus ryžius galima valgyti tik tuo atveju, jei jie buvo greitai atvėsinti ir kuo skubiau padėti į šaldytuvą – ilgiau laikant, sporų dygimo rizika didėja.

    Atidarytų konservų likučiai

    Atidarius konservus, likučius būtina uždengti ir laikyti šaldytuve, kad jie nebūtų užteršti ore esančiais mikroorganizmais. Maistą dažnai laikoma saugu palikti originalioje skardinėje, nes ji būna sterilizuota gamybos metu, tačiau dėl skonio gali būti patogiau produktą perkelti į uždaromą stiklinį ar plastikinį indą.

    Rūgštesni produktai, pavyzdžiui, konservuoti pomidorai, šaldytuve paprastai išsilaiko 5–7 dienas. Mažai rūgštūs konservai (mėsa, žuvis, vaisiai, daržovės, makaronai) šaldytuve turėtų būti laikomi trumpiau – iki trijų dienų. Rūgštis lėtina bakterijų dauginimąsi, todėl rūgštesni produktai išsilaiko ilgiau.

    Šaltus likučius valgyti galima, tačiau svarbiausia taisyklė išlieka ta pati: juos reikia kuo greičiau atšaldyti, laikyti uždengtus ir suvartoti per artimiausią dieną ar dvi, o kai kuriais atvejais – per 24 valandas.

  • Švedai sustabdė sankcionuotą „šešėlinį“ tanklaivį po naftos dėmės Baltijos jūroje

    Švedai sustabdė sankcionuotą „šešėlinį“ tanklaivį po naftos dėmės Baltijos jūroje

    Švedijos pareigūnai penktadienį prie šalies pietinės pakrantės įlipo į Europos Sąjungos sankcijų sąraše esantį naftos tanklaivį, kai buvo užfiksuotas galimas naftos išsiliejimas.

    Kamerūno vėliava plaukiojantis laivas „Flora 1“ buvo stebimas nuo ketvirtadienio ryto, kai į rytus nuo Gotlando salos centrinėje Baltijos jūroje aptikta maždaug 12 kilometrų ilgio naftos dėmė. Laivą palydėjus į Švedijos uostą Ystadą, policijos ir pakrančių apsaugos pareigūnai penktadienį atliko patikrinimą. Šie veiksmai vykdomi pradėto ikiteisminio tyrimo dėl įtariamų aplinkosaugos pažeidimų rėmuose.

    Duomenų bazės „Vesselfinder“ informacija, tanklaivis kovo 27 d. išplaukė iš Rusijos uosto Ust-Luga ir nurodė, kad plaukia į Brazilijos uostą Santusą. Vis dėlto Švedijos pakrančių apsaugos atstovas teigė, kad pareigūnai gavo prieštaringos informacijos apie tikrąją laivo kelionės kryptį.

    Švedijos institucijos įtaria, kad „Flora 1“ gali būti vadinamojo Rusijos „šešėlinio laivyno“ dalis – tai slaptas, dažniausiai senesnių naftos tanklaivių tinklas, siejamas su sankcijų apėjimu po Maskvos invazijos į Ukrainą. Civilinės gynybos ministras Carl-Oskar Bohlin socialiniame tinkle „X“ pabrėžė, kad senesni ir nepakankamai apdrausti tanklaiviai, apeinantys sankcijas, kelia reikšmingą saugumo ir aplinkosaugos grėsmę Švedijai.

    „Vyriausybė šį incidentą vertina labai rimtai, nors šį kartą nekalbame apie didelio masto naftos išsiliejimą“, – pridūrė ministras.

    Šiemet tai jau trečias atvejis, kai Švedijos pareigūnai įlipa į įtartiną, galimai suklastotos vėliavos laivą. Praėjusių metų kovą Švedijos vandenyse netoli Trelleborgo buvo patikrintas krovininis laivas, plaukiojęs su Gvinėjos vėliava, kai pakrančių apsauga nustatė, jog pagal nacionalinę ir tarptautinę teisę jis laikytinas neturinčiu valstybės.

    Pakrančių apsauga nurodė, kad tai pirmas kartas, kai naftos išsiliejimas susietas su sankcionuotu laivu, ir pridūrė, jog kitu atveju tanklaivis nebūtų buvęs sulaikytas. Laivas „Flora 1“ liks prišvartuotas, kol Švedijos prokurorai užbaigs tyrimą.

  • Pakeiskite vieną riebalą ir pievagrybiai nebeišleis vandens: bus kvapnūs ir traškūs

    Pievagrybiai dažnai nuvertinami, ypač lyginant su miško grybais. Vis dėlto jie gali būti vertingas kasdienės mitybos papildas: pievagrybiuose yra baltymų, B grupės vitaminų, taip pat mineralų, tokių kaip kalis ir selenas. Jie prisideda prie virškinimo, nervų ir kraujotakos sistemų veiklos, be to, yra nekaloringi, todėl juos galima įtraukti į racioną dažniau.

    Šie grybai ne tik naudingi, bet ir labai skanūs, jei paruošiami tinkamai. Vienas paprastas būdas išgauti ryškų aromatą, traškią tekstūrą ir išvengti vandens išsiskyrimo – kepti juos ant ghi, kitaip tariant, lydyto sviesto.

    Lydytas sviestas vertinamas dėl aukštos dūmų temperatūros – apie 250 laipsnių. Dėl to sumažėja rizika patiekalą prideginti, taip pat mažiau susidaro sveikatai nepalankių junginių, galinčių atsirasti kaitinant riebalus.

    Lydytas sviestas gaminamas palaipsniui kaitinant įprastą sviestą: iš jo pašalinamas vanduo, pieno baltymai (kazeinas) ir pieno cukrus (laktozė). Kaitinant nuo paviršiaus nugraibomos putos, kol lieka beveik vien tik riebalai. Dar vienas privalumas – toks produktas šaldytuve gali išsilaikyti gerokai ilgiau nei įprastas sviestas.

    Tradicinėje Indijos medicinoje, Ajurvedoje, lydytas sviestas laikomas gydomuoju produktu. Jame yra vitaminų ir mineralų, pavyzdžiui, B grupės vitaminų, D, E, K, taip pat kalio, cinko, fosforo ir vario. Be to, jame aptinkama trumpųjų ir vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių bei CLA, kuriam priskiriamas metabolizmą skatinantis poveikis. Taip pat teigiama, kad jis palankiai veikia virškinimą, imunitetą ir odos būklę.

    Vis dėlto svarbu nepersistengti: lydytas sviestas yra kaloringas (100 g – apie 900 kcal), o dideli jo kiekiai mityboje gali prisidėti prie cholesterolio didėjimo. Taip pat verta prisiminti, kad kepimas nėra pati sveikiausia maisto gaminimo technika, todėl ją geriau rinktis retkarčiais, dažniau teikiant pirmenybę virimui ar kepimui orkaitėje.

    Taip paruoštus pievagrybius galima patiekti prie keptos, orkaitėje keptos ar ant grotelių ruoštos vištienos krūtinėlės. Jie taip pat tinka pusryčiams – kaip priedas prie kiaušinienės ir šviežios duonos. Dar viena idėja – naudoti juos kaip įdarą blyneliams, bulviniams plokštainiams ar omletams.

  • Pavasarinis organizmo eliksyras: šis gėrimas stiprina imunitetą ir gerina žarnyno darbą

    Gerti raugintų kopūstų sultis – dar ne itin įprastas įprotis, ir visai be reikalo. Dažniausiai suvalgome pačius raugintus kopūstus, o likusį skystį išpilame. Nors jo skonis gali pasirodyti specifinis, verta prie jo priprasti dėl teigiamo poveikio organizmui.

    Raugintų kopūstų sultys laikomos vitaminų šaltiniu: jose yra vitamino C, A, E, K, taip pat B grupės vitaminų. Be to, jos papildo organizmą mineralais – cinku, fosforu, kaliu, geležimi, magniu ir variu. Šis gėrimas taip pat yra probiotikų ir antioksidantų šaltinis.

    Tokia sudėtis siejama su palankiu poveikiu žarnynui. Probiotikai padeda palaikyti normalią žarnyno mikroflorą, o tai svarbu ir imunitetui. Dėl to gali mažėti infekcijų ir uždegiminių procesų rizika.

    Taip pat teigiama, kad raugintų kopūstų sultys gali pagerinti virškinimą, sumažinti vidurių užkietėjimo epizodų dažnį ir paskatinti medžiagų apykaitą. Jos gali prisidėti prie organizmo valymo nuo susikaupusių medžiagų bei padėti stiprinti žarnyno apsauginį barjerą.

    Gėrimas siejamas ir su teigiamu poveikiu kepenų, blužnies bei skrandžio veiklai. Manoma, kad jis gali padėti mažinti šių organų uždegiminius procesus, o taip pat neutralizuoti skrandžio rūgštis, todėl neretai minimas tarp produktų, kuriuos renkasi su refliuksu susiduriantys žmonės.

    Raugintų kopūstų sultyse yra nemažai geležies, todėl jos kartais įvardijamos kaip pagalbinė priemonė esant geležies trūkumui ar mažakraujystei. Vis dėlto, prieš įtraukiant šį gėrimą į racioną, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

    Šį gėrimą patariama vartoti saikingai. Teigiama, kad naudingą poveikį galima pajusti, jei kas 3 dienas, bet kuriuo paros metu, išgeriama maždaug pusė stiklinės. Didesni kiekiai gali sukelti nepageidaujamų reakcijų.

    Nors tai natūralus probiotikų šaltinis, jis tinka ne visiems. Raugintų kopūstų sulčių rekomenduojama vengti žmonėms, sergantiems hipertenzija ar turintiems kitų širdies ligų. Prieš pradedant vartoti, ypač turint lėtinių sveikatos sutrikimų, verta pasitarti su gydytoju.

    Raugintų kopūstų sulčių galima nusipirkti parduotuvėse – jos dažnai būna didžiuosiuose prekybos centruose, taip pat sveiko ar ekologiško maisto parduotuvėse. Norint, jų galima pasigaminti ir namuose.

    Pasigaminti jas nesudėtinga, tačiau svarbiausia – kokybiški ingredientai. Pirmiausia reikėtų turėti gerų raugintų kopūstų, geriausia – neraugintų pramoniniu būdu.

    Kopūstai užpilami vandeniu su druska ir kelioms dienoms paliekami kambario temperatūroje. Maždaug po 5 dienų kopūstai nukošiami, o skystis supilamas į stiklinius butelius. Paruoštas sultis rekomenduojama laikyti vėsioje, nuo šviesos apsaugotoje vietoje.

  • Miestelis, po kuriuo dega ugnis: šis košmaras tęsiasi nuo 1962-ųjų, grįžti bijo visi

    Miestelis, po kuriuo dega ugnis: šis košmaras tęsiasi nuo 1962-ųjų, grįžti bijo visi

    Pensilvanijos valstijoje, JAV, yra viena neįprasčiausių ir kartu bauginančių vietų pasaulyje – beveik visiškai apleistas Centralijos miestelis. Po juo jau daugiau nei šešis dešimtmečius nenutrūkstamai dega požeminis gaisras. Šios istorijos pradžia atrodė visai nekalta, tačiau pasekmės pavertė kadaise klestėjusią bendruomenę beveik tuščia teritorija, primenančia postapokaliptinį peizažą.

    Nesibaigiantis gaisras, trunkantis nuo 1962 metų

    Daugelį metų Centralija buvo tipiškas kasyklų miestelis, kurio gyvenimas sukosi apie antracito anglies gavybą. XX amžiaus viduryje čia gyveno daugiau nei tūkstantis žmonių, o vietos ekonomika beveik visiškai rėmėsi anglies kasyklomis.

    Viskas dramatiškai pasikeitė 1962 metų gegužę. Rutininio šiukšlių deginimo metu miesto sąvartyne ugnis, kaip manoma, dėl nepakankamų saugumo priemonių persimetė į požeminius anglies klodus ir pateko į apleistų šachtų bei tunelių tinklą.

    Iš pradžių nedidelis gaisras greitai virto sunkiai suvaldomu reiškiniu. Po žeme išsidėsčiusios kasyklų galerijos per dešimtmečius sudarė sudėtingą koridorių sistemą, kurioje liepsnos gavo beveik neribotą kuro ir deguonies kiekį. Dėl to ugnis ėmė plisti taip, kad ją sustabdyti tapo praktiškai neįmanoma. Teigiama, kad temperatūra po žeme siekė apie 700 laipsnių Celsijaus, o gaisro apimama teritorija nuolat didėjo.

    Vėlesniais metais bandyta imtis įvairių gesinimo priemonių: tunelius lieti vandeniu, užpilti smėliu, riboti oro patekimą. Vis dėlto nė vienas būdas nedavė ilgalaikio rezultato. Jau 9-ajame dešimtmetyje ekspertai vertino, kad visiškai užgesinti gaisrą kainuotų milžiniškas sumas – šimtus milijonų JAV dolerių, todėl tai buvo pripažinta ekonomiškai neapsimokančiu sprendimu.

    Liūdnas Centralijos gyventojų likimas

    Tuo pat metu miestelio gyventojų padėtis darėsi vis dramatiškesnė. Iš žemės ėmė skverbtis toksiškos dujos, tarp jų ir anglies monoksidas, o gruntas tapo nestabilus. Vienas labiausiai sukrėtusių įvykių nutiko 1981 metais, kai po 12 metų berniuku staiga įgriuvo žemė – susidarė gili duobė, iš kurios veržėsi karšti, nuodingi garai. Vaiką stebuklingai pavyko išgelbėti, tačiau šis incidentas tapo augančios grėsmės simboliu.

    Didėjant pavojui, JAV valdžia nusprendė gyventojus iškeldinti. 9-ajame dešimtmetyje pradėta nekilnojamojo turto išpirkimo ir žmonių perkėlimo programa. Ilgainiui dauguma pastatų buvo nugriauta, o miesto infrastruktūra – panaikinta. Net valstybinės reikšmės kelias Route 61 buvo uždarytas dėl įtrūkimų ir deformacijų, kurias sukėlė požeminė ugnis.

    Šiandien Centralija yra beveik visiškai apleista. Iš buvusio miesto liko pavieniai namai, gatvių fragmentai ir būdingos žemės properšos, iš kurių vis dar rūksta dūmai. Požeminis gaisras tebedega kelių kvadratinių kilometrų plote ir lėtai slenka vis naujomis kryptimis. Mokslininkai skaičiuoja, kad jis gali tęstis dar 200–250 metų, kol galiausiai visiškai užges.

    Šaltiniai: „Business Insider“, „Britannica“.

  • Mokslininkai pažvelgė po Didžiuoju Druskos ežeru ir rado tai, ko niekas nesitikėjo

    Mokslininkai pažvelgė po Didžiuoju Druskos ežeru ir rado tai, ko niekas nesitikėjo

    Didysis Druskos ežeras Jutos valstijoje jau ne vienerius metus tapo sparčiai traukiančios ekosistemos simboliu. Kranto linija vis labiau tolsta, dugnas atsiveria didėjančiais plotais, o kartu su tuo sugrįžta ir sena problema – vėjo keliamos, sveikatai pavojingos dulkės. Todėl žinia, kad po vienu sūriausių JAV ežerų gali slėptis didelė gėlo vandens zona, skamba beveik paradoksaliai: po druskos ikona – visiška priešingybė.

    Vis dėlto sensaciją verta pristabdyti. Mokslininkai neatrado „paslėpto baseino“ tiesiogine prasme – tokio, kurį užtektų pragręžti ir pradėti siurbti. Tyrimų duomenys rodo, kad po itin laidžiu sūrymu ir nuosėdų sluoksniais gali būti plati gėlu vandeniu prisotinta zona, tikėtina, uždaryta giliai nuosėdose arba pamatinėje uolienoje.

    Prie šio pėdsako tyrėjus atvedė neįprasti, nendrynais apaugę kauburiai išdžiūvusioje Farmington Bay dalyje. Tokios formos leidžia įtarti, kad iš požemio veržiasi slėgio veikiamas gruntinis vanduo. Kitaip tariant, ežeras savo paslaptį pradėjo išduoti augalija ir dugno reljefu dar anksčiau, nei ją patvirtino geofiziniai matavimai.

    Ne ežeras ežere, o po dugnu pasislėpusi sistema

    Jutos universiteto mokslininkų komanda, pasitelkusi orinius elektromagnetinius matavimus, „pažvelgė“ po ežero paviršiumi ir atskyrė zonas, kuriose vanduo yra sūresnis, nuo tų, kurios prasčiau praleidžia elektros srovę – tai gali reikšti gėlo vandens buvimą. Pilotiniame tyrime, apėmusiame dalį Didžiojo Druskos ežero, trimatė duomenų analizė atskleidė plačią didelio elektrinio varžumo „juostą“ po labai laidžiu ežero sūrymu. Būtent šį signalą mokslininkai interpretuoja kaip gėlavandenį rezervuarą.

    Kaip skelbiama žurnale „Scientific Reports“ publikuotame darbe, ši gėlo vandens zona gali siekti maždaug 4 kilometrų gylį. Tačiau tai nereiškia, kad po ežeru slypi vientisas požeminis telkinys, tarsi milžiniška vandens talpykla. Greičiau tai panašu į didelį, vandeniu prisotintų nuosėdų ar uolienų kompleksą, į kurį per labai ilgą laiką patekdavo tirpstančio sniego ir kritulių vanduo iš netoliese esančių kalnų. Autorių teigimu, toks procesas galėjo vykti tūkstančius ar net milijonus metų.

    Svarbu ir tai, kad gėlas vanduo, panašu, lengvai nesimaišo su ežero sūrymu. Duomenys leidžia įtarti, jog yra sandarinantys uolienų ar nuosėdų sluoksniai, veikiantys tarsi kamštis, atskiriantis gėlesnį vandenį nuo itin sūraus viršuje esančio sluoksnio. Jei tokios izoliacijos nebūtų, ši sistema tikriausiai jau seniai būtų uždruskėjusi ir geofiziniai kontrastai nebebūtų tokie ryškūs.

    Didžiausia pagunda šioje istorijoje – iškart nupiešti laimingą pabaigą: jei po ežeru yra gėlo vandens, vadinasi, galima išgelbėti ežerą ir regioną. Tačiau mokslininkai yra daug atsargesni. Kol kas kalbama apie pilotinį tyrimą ribotoje teritorijoje – daugiausia Farmington Bay ir Antelope Island apylinkėse – o ne apie viso ežero dugno išsamią „žemėlapio“ analizę. Todėl dar reikia patikrinti, kaip plačiai ši sistema iš tikrųjų driekiasi.

    Vis dėlto galimas atradimo mastas – reikšmingas. Viena didžiausių Didžiojo Druskos ežero problemų šiandien yra dugno atsivėrimas ir su tuo susijęs dulkių kilimas. Vėjui pakėlus smulkias daleles nuo džiūstančio ežero, į atmosferą gali patekti ne tik druskos, bet ir metalai bei kiti nepageidaujami junginiai. Jei dalis požeminio vandens padėtų išlaikyti drėgmę ežero grunte, tai bent lokaliai galėtų sumažinti dulkėjimą. Tai viena priežasčių, kodėl mokslininkai į šiuos rezultatus žiūri rimtai.

    Tačiau tai nereiškia, kad šį vandenį reikėtų paprasčiausiai išgauti. Tai jautri aplinkos sistema, o bet koks didesnis poveikis gruntinių vandenų balansui galėtų duoti priešingą efektą, nei tikimasi. Kol kas svarbiau ne eksploatacija, o supratimas, kaip ši sistema veikia ir ar ji iš tiesų gali prisidėti prie ežero dugno stabilumo bei vietinių ekosistemų išsaugojimo. Tai veikiau pasakojimas apie paslėptą regiono hidrologiją, o ne apie naują vandens šaltinį žmonėms.

    Druskos ežeras dažniausiai asocijuojasi su džiūvimu, druskos pluta ir vis atšiauresniu kraštovaizdžiu. O po juo gali veikti senas, ramus gėlo vandens papildymo iš kalnų mechanizmas – pasislėpęs giliai po paviršiumi ir beveik nematomas plika akimi. Tai savotiška geologinė pamoka: tai, ką matome paviršiuje, kartais tėra plona, daug sudėtingesnės istorijos danga.

    Šiame atradime yra ir simbolikos. Didysis Druskos ežeras viešojoje erdvėje jau seniai tapo praradimo istorija: mažėjančio vandens, nykstančių buveinių ir augančios dulkių rizikos. Paslėptos gėlavandenės sistemos aptikimas šios istorijos neapverčia, tačiau prideda naują skyrių. Ne apie stebuklingą išsigelbėjimą, o apie tai, kad gamta retai būna vienmatis reiškinys, kaip kartais atrodo žvelgiant į palydovines nuotraukas ar gąsdinančią statistiką. Po krizės sluoksniu kartais slypi rezervas, kurio iki šiol niekas aiškiai nematė.

  • Kinijos kova su smogu netikėtai pakeitė ciklonus: atgarsiai pasiekė net Arkties ledą

    Kinijos kova su smogu netikėtai pakeitė ciklonus: atgarsiai pasiekė net Arkties ledą

    Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad kova su oro tarša ir Arkties ledo tirpsmas – du visai nesusiję pasauliai. Vienas siejasi su kaminų dūmais, elektrinėmis ir miestų smogu, kitas – su jūros ledu, pūgomis ir šaltu vandenynu kitame planetos gale. Tačiau klimato sistema nemėgsta tokių aiškių ribų: ji sujungia tolimus žemėlapio taškus plonomis, bet atkakliomis priklausomybių gijomis.

    Būtent todėl naujos analizės sulaukė daug dėmesio. Jose teigiama, kad didelės aerozolių emisijos virš Rytų Azijos daugelį metų galėjo paveikti žiemines ciklonų trajektorijas virš šiaurinės Ramiojo vandenyno dalies. Dalis audrų buvo tarsi pastumiamos šiauriau – Beringo jūros ir Arkties kryptimi. Tai savo ruožtu didino šilto ir drėgno oro priplūdimą į regionus, kuriuose jūros ledas ir taip patiria vis didesnį spaudimą.

    Įdomiausia tai, kad oro kokybės gerėjimas Kinijoje po 2013 metų, tikėtina, pradėjo silpninti būtent šį mechanizmą. Tai nereiškia, kad švaresnis oras „išgelbėjo Arktį“. Greičiau – vienas aplinkosauginis laimėjimas pakeitė atmosferinės dėlionės eigą už tūkstančių kilometrų, tačiau didesnės problemos nepanaikino. Mažėjant aerozolių, silpnėja ir jų maskuojantis, trumpalaikį vėsinimą suteikiantis poveikis klimatui.

    Aerozoliai ne tik teršia dangų – jie gali perstumti ir orus

    Aerozoliai – vieni nepatogiausių klimato istorijos „herojų“. Viena vertus, jie kenkia sveikatai, blogina oro kokybę ir skatina smogą. Kita vertus, dalis aerozolių atspindi Saulės spinduliuotę ir laikinai sumažina dalį šiltnamio dujų sukeliamo atšilimo. Dėl to aerozolių mažinimas klimato požiūriu beveik visada yra sudėtingesnis, nei sufleruoja paprasta intuicija: mažiau taršos reiškia geriau.

    Naujame tyrime mokslininkai parodė dar vieną šio sudėtingumo sluoksnį. Jų teigimu, aerozoliai virš Rytų Azijos veikė žieminius ciklonus virš šiaurinio Ramiojo vandenyno ne vien per spinduliuotės balansą. Svarbus buvo ir kritulių pasiskirstymas bei vadinamosios latentinės (slaptosios) šilumos išsiskyrimas pačiose audrų sistemose. Kitaip tariant, tarša keitė ne tik tai, kiek energijos pasiekia Žemės paviršių, bet ir tai, kaip „dirba“ pats ciklono variklis.

    Jei vienoje audros dalyje krituliai nuslopinami, o kitoje – sustiprėja, pasikeičia energijos pasiskirstymas visoje sistemoje. Dėl to ciklonas gali būti nežymiai nukreiptas į kitą maršrutą. Tam nereikia jokio staigaus „jungiklio“ – pakanka subtiliai pakeisti, kur ir kaip atmosfera atiduoda šilumą.

    Arktis šilumą gaudavo tarsi „per galines duris“

    Čia istorija tampa ypač įdomi. Kai daugiau žieminių ciklonų slenka Beringo jūros link ir toliau į šiaurę, Arktis gauna papildomų šilumos ir drėgmės „porcijų“. O tai regionas, kuris ir be to šyla greičiau nei likusi planeta. Kiekvienas papildomas šilto oro pliūpsnis veikia kaip dar vienas spaudimas jau ir taip silpnėjančiam jūros ledui.

    Apžvelgiant rezultatus teigiama, kad toks mechanizmas pastaraisiais dešimtmečiais galėjo prisidėti prie didesnių šilumos srautų į Arktį iš šiaurinio Ramiojo vandenyno pusės. Praktikoje tai reiškia, jog dalis jūros ledo pokyčių nebūtinai yra vien tik „foninio“ pasaulinio atšilimo pasekmė – juos gali stiprinti ir konkrečios audrų trajektorijų bei atmosferos cirkuliacijos permainos. Svarbu tai, kad ledas tirpsta ne vien nuo vidutinės temperatūros. Jis tirpsta ir nuo to, kaip atmosfera per konkrečius orų epizodus atgabena šilumą.

    Arktis dažnai vaizduojama kaip tolimo CO2 emisijų šaltinių auka. Tai tiesa, bet ne visa. Kartais šiluma ją pasiekia ir „šoniniu kanalu“: per persitvarkiusius orus, audras, pasikeitusius žemo slėgio sričių kelius. Klimato sistema čia veikia ne kaip orkaitė, tiesiog pakėlusi temperatūrą, o labiau kaip kanalų tinklas, kuris gali staiga nukreipti energiją ten, kur anksčiau ji tekėjo kitaip.

    Švaresnis oras nereiškia paprastos laimingos pabaigos

    Šioje vietoje būtų lengva suformuluoti patogų moralą: Kinija sumažino taršą, todėl Arktis gavo atokvėpį. Tačiau klimato sistema taip paprastai „apdovanojimų“ nedalina. Taip, aerozolių emisijų mažėjimas Rytų Azijoje galėjo silpninti minėtą ciklonų stūmimo į šiaurę mechanizmą. Tačiau kartu mažiau aerozolių reiškia ir mažiau Saulės spinduliuotės atspindėjimo, t. y. mažiau „paslėpto vėsinimo“, kuris ilgą laiką iš dalies slopino šiltnamio dujų sukeltą atšilimą.

    Dėl to pastarųjų metų analizėse vis dažniau aptariama mintis, kad oro valymas Rytų Azijoje galėjo prisidėti prie spartesnio šiuolaikinio atšilimo globaliu mastu ir ryškesnio šiaurinio Ramiojo vandenyno šilimo. Ne todėl, kad švaresnis oras yra klaida, o todėl, kad anksčiau purvinas oras užmaskuodavo dalį problemos. Kai ši tarša nyksta, atmosfera tarsi nustoja „apsimesti“, jog yra kiek vėsiau, nei turėtų būti.

    Tai viena nepatogiausių šiuolaikinės klimatologijos tiesų: galima gerinti visuomenės sveikatą ir kartu atidengti papildomą atšilimą. Galima sumažinti smogą ir negauti paprasto klimatinio „bonuso“. Pasaulis čia nėra moralinė pasaka – tai susisiejančių procesų sistema. Todėl klimato politika negali baigtis vien oro valymu. Be lygiagretaus CO2 emisijų mažinimo tokia pažanga kartais tėra purvinos užuolaidos nuėmimas nuo didesnės problemos.

    Šaltiniai: „Live Science“; „Nature“.

  • Briuselyje skambantys kaltinimai verčia permainas Atėnuose: „Naujoji demokratija“ dreba

    Briuselyje skambantys kaltinimai verčia permainas Atėnuose: „Naujoji demokratija“ dreba

    Atėnai. Buvęs Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Margaritis Schinas turėtų perimti Graikijos žemės ūkio ministro pareigas. Šis sprendimas priimtas plečiantis ūkininkų paramos lėšų sukčiavimo skandalui, dėl kurio atsistatydino trys aukšto rango valdžios atstovai.

    Penktadienį iš pareigų pasitraukė žemės ūkio ministras Konstantinos Tsiaras, civilinės saugos ministras Ioannis Kefalogiannis ir sveikatos viceministras Dimitris Vartzopoulos. Jie atsistatydino po to, kai šią savaitę Europos prokuratūra (EPPO) pateikė naujų įtarimų, susijusių su galimu piktnaudžiavimu Europos Sąjungos žemės ūkio parama.

    Europos tyrimai vis labiau paliečia ministro pirmininko Kyriakoso Mitsotakio vadovaujamą centro dešinės partiją „Naujoji demokratija“. Tyrimų dėmesio centre – dešimtys atvejų, kai, kaip įtariama, Graikijos gyventojai gavo ES žemės ūkio lėšų už ganyklas, kurių nevaldė ir nenuomojosi, arba už žemės ūkio darbus, kurių neatliko. Dėl to paramos galėjo negauti tie ūkininkai, kuriems ji teisėtai priklausė. Skandalas tęsiasi ne vienus metus ir apima milijonus eurų.

    Trečiadienį Europos prokuratūra kreipėsi į Graikijos parlamentą, prašydama panaikinti ministrų ir dar aštuonių pareigas einančių parlamentarų imunitetą. Ketvirtadienį prokurorai į įtariamųjų sąrašą papildomai įtraukė dar du aktyvius parlamentarus – visi jie yra iš „Naujosios demokratijos“ gretų.

    Vyriausybės atstovas spaudai Pavlos Marinakis pranešė, kad M. Schinui perėmus žemės ūkio ministro portfelį, Evangelos Tournas, anksčiau ėjęs klimato krizės ir civilinės saugos viceministro pareigas, pakeis I. Kefalogiannį civilinės saugos ministro poste. Tuo metu D. Vartzopoulo kuruotos psichikos sveikatos srities atsakomybės bus perskirstytos Sveikatos apsaugos ministerijos viduje.

    Skandalas nėra naujas – dar praėjusią vasarą jis sukėlė daugiau aukšto lygio atsistatydinimų. Šiuo metu įtarimų šešėlyje atsidūrė daugiau nei 20 parlamentarų. Teigiama, kad nagrinėjami atvejai susiję su 2021 metais galimai padarytais pažeidimais, o tyrimas gali tęstis dar ne vienerius metus.

    „Vyriausybė muša rekordus po rekordo, kai ministrų kabinetas pertvarkomas ne Mitsotakio, o EPPO sprendimais“, – pareiškė pagrindinės opozicinės partijos „Pasok“ atstovas spaudai Kostas Tsoukalas.

    „Joks pertvarkymas neišgelbės vyriausybės, kuri remiasi dauguma ministrų, esančių teisėsaugos akiratyje. Vienintelė išeitis – pirmalaikiai rinkimai, kad būtų pradėta nuo švaraus lapo“, – pridūrė jis.

    Opozicija taip pat ragina ministrą pirmininką Kyriaką Mitsotakį imtis griežtesnių sprendimų ir šalinti atsakingus pareigūnus, skandalui toliau plečiantis.

    Tuo pat metu pranešama ir apie kitus pokyčius Europos politinėje darbotvarkėje: buvęs Europos Komisijos narys Johannesas Hahnas pasitraukė iš su Kipru susijusio vaidmens.

    „Dėl įvykių regione kilo sunkumų arba buvo atšaukti skrydžiai ne tik į Kiprą, bet ir į kitas regiono šalis, todėl turėjome būti lankstūs“, – teigė vienas Kipro pareigūnas.

    Kipras siekia, kad Europos partneriai aktyviau prisidėtų prie Viduržemio jūros salos gynybos, regionui patiriant vis didesnę įtampą ir grėsmes, įskaitant ir Irano dronų keliamą pavojų.

  • Nuo balandžio 4-osios Klaipėdos rajone – viešojo transporto pokyčiai: svarbu visiems

    Nuo balandžio 4-osios Klaipėdos rajone – viešojo transporto pokyčiai: svarbu visiems

    Nuo balandžio 4-osios Klaipėdos rajone ir Klaipėdoje keičiasi viešojo transporto tvarkaraščiai bei maršrutai. Keleivių laukia sezoniniai pakeitimai vykstantiems į sodus, taip pat aktualūs pokyčiai Gargždų maršrutuose. Daugiausia dėmesio skiriama patogesnėms kelionėms: didinama autobusų talpa, grąžinami šiltojo sezono reisai ir sudaromos palankesnės sąlygos vyresnio amžiaus keleiviams.

    Maršruto Nr. 25 autobusai šeštadieniais 9.00 ir 14.00 val. nebevažiuos į Rasos sodus – šie reisai bus nukreipiami į Vaitelių sodus.

    Maršrute Nr. 27 savaitgaliais bus didinamas autobuso dydis: vietoje mažo (7 metrų) kursuos didesnis (12 metrų) autobusas. Taip pat darbo dienomis nuo balandžio 7-osios grąžinamas reisas 10.10 val. į Tolupio sodus.

    Šiltajam sezonui sugrąžinami maršrutų Nr. 40 ir Nr. 42 reisai. Siekiant pagerinti paslaugų prieinamumą keleiviams, artimiausiu metu bus pateiktas papildomas reisų tvarkaraštis.

    Kaip ir kasmet, šiltajam sezonui bus grąžinami keli maršruto Nr. 41 reisai dienos metu. Kad vyresnio amžiaus keleiviams, taip pat sodininkams, kelionės būtų patogesnės, autobusai važiuos per Klaipėdos centrą: Liepų gatve, per senamiestį Tiltų gatve, toliau – Sausio 15-osios ir Tilžės gatvėmis. Taip pat bus didinama autobusų talpa – vietoje 12 metrų autobusų kursuos 18 metrų ilgio autobusai.

    Įvertinus praėjusių metų vasaros sezono tvarkaraštį, sugrąžinamas maršrutas Nr. 42. Kasdien bus vykdomi du reisai – iki Vaitelių ir Rasos sodų.

    Pokyčiai numatomi ir Gargžduose. Atidarius eismą Gargždų Tilto gatvėje, nuo balandžio 4-osios sugrąžinami maršrutai Nr. 101, 102, 104, 106, 108 ir 112. Jie vėl kursuos įprastomis, trumpesnėmis trasomis, nebevažiuodami apylanka per autostradą.

    Pažymima, kad eismas dar nėra visiškai atnaujintas: remonto darbai tebėra vykdomi, todėl darbų zonoje viena eismo juosta lieka užtverta. Likusia juosta eismas vyksta abiem kryptimis ir yra reguliuojamas šviesoforu.

    Sugrąžinus maršrutus į įprastas trasas, daugiausia pasikeitimų numatoma maršrute Nr. 101. Keleiviai raginami atkreipti dėmesį ir į kitų maršrutų laikus, nes dalyje reisų galimi nedideli, kelių minučių, pokyčiai.

    Atnaujintus tvarkaraščius keleiviai kviečiami pasitikrinti viešojo transporto tvarkaraščių sistemoje.

  • Taikos prospekto rekonstrukcija startuoja: Klaipėda pasirašė sutartis už daugiau nei 16 mln. eurų

    Taikos prospekto rekonstrukcija startuoja: Klaipėda pasirašė sutartis už daugiau nei 16 mln. eurų

    Klaipėdos miesto savivaldybė imasi vieno didžiausių pastarųjų metų infrastruktūros darbų – projekto „Darnaus judumo priemonių įgyvendinimas“. Projekto startas numatytas pietinėje miesto dalyje: jau pasirašytos rangos sutartys dėl Taikos prospekto atnaujinimo.

    „Taikos prospektas daugeliui klaipėdiečių yra kasdienis maršrutas – važiuojant į darbą, vežant vaikus į mokyklą ar grįžtant namo. Visi matome, kad jam seniai reikėjo ne laikino pataisymo, o rimto atnaujinimo. Todėl džiaugiuosi, kad šių darbų imamės iš esmės. Visu darnaus judumo projektu siekiame, kad Klaipėdoje būtų patogu judėti visiems: ir vairuotojams, ir viešajam transportui, ir dviratininkams, ir pėstiesiems. Suprantu, kad darbai kuriam laikui sukels nepatogumų, bet prašau kantrybės – darbai vyks etapais, o rezultatu, tikiu, kasdien džiaugsimės“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Siekiant kuo mažiau trikdyti eismą, rekonstrukcija bus vykdoma etapais. Pirmiausia darbai bus atliekami Smiltelės gatvės ruože nuo Vingio gatvės iki Taikos prospekto: numatytas kapitalinis remontas ir naujų lietaus nuotekų tinklų įrengimas.

    Vėliau rangovai persikels į Taikos prospektą. Atkarpose nuo Smiltelės iki Statybininkų prospekto bei nuo Statybininkų iki Baltijos prospekto bus atnaujinta važiuojamoji danga, taip pat statomos ir rekonstruojamos lietaus vandens surinkimo sistemos.

    Ketvirtajame etape kapitalinis remontas ir naujų lietaus nuotekų tinklų įrengimas numatytas ruože nuo Baltijos prospekto iki Sausio 15-osios gatvės. Penktajame etape darbai pasieks Kūlių Vartų gatvę, kur bus užbaigti suplanuoti kapitalinio remonto darbai.

    Už pirmuosius tris etapus (nuo Smiltelės gatvės iki Baltijos prospekto) atsakinga UAB „Inkmosta & Co“. Sutarties vertė – apie 10,5 mln. eurų, darbus planuojama atlikti per 15 mėnesių. Likusią projekto dalį – ketvirtąjį ir penktąjį etapus nuo Baltijos prospekto iki Kūlių Vartų gatvės – įgyvendins UAB „Plungės lagūna“. Šių darbų vertė siekia apie 5,7 mln. eurų, o įgyvendinimo terminas – vieneri metai.

    Taikos prospekto rekonstrukcija yra platesnio projekto „Darnaus judumo priemonių įgyvendinimas“ dalis. Šiuo projektu siekiama iš esmės atnaujinti centrinę Klaipėdos transporto ašį nuo Smiltelės gatvės iki Liepojos gatvės, neapimant senamiesčio dalies.

    Planuojama ne tik pakloti naują kelio dangą. Numatyta modernizuoti šviesoforų valdymą, įrengti naujus dviračių ir pėsčiųjų takus, atnaujinti apšvietimą bei diegti papildomas eismo saugumo priemones. Tikslas – sudaryti geresnes sąlygas visiems eismo dalyviams: keliaujantiems automobiliais, viešuoju transportu, dviračiais ar pėsčiomis.

    Bendra projekto vertė viršija 20 mln. eurų, iš jų apie 15 mln. eurų planuojama finansuoti Europos Sąjungos lėšomis. Visa centrinė Klaipėdos transporto ašis turėtų būti atnaujinta per artimiausius ketverius metus.