CP v2

Blog

  • DI aukso karštinė kelia kainas: RAMaggedon smogia kompiuteriams, netrukus gali brangti ir automobiliai

    DI aukso karštinė kelia kainas: RAMaggedon smogia kompiuteriams, netrukus gali brangti ir automobiliai

    Spartėjanti dirbtinio intelekto plėtra vis labiau jaučiama ir paprastų pirkėjų piniginėse: brangsta nešiojamieji kompiuteriai, išmanieji telefonai, o gamintojai įspėja, kad spaudimas gali persikelti ir į automobilių rinką. Priežastis – aštrėjantis atminties lustų trūkumas, kurį rinkoje jau praminė RAMaggedon.

    Atminties kainas aukštyn stumia tai, kad lustų gamintojai vis daugiau pajėgumų nukreipia į didelės spartos HBM atmintį, reikalingą DI sistemoms mokyti ir paleisti duomenų centruose. Tuo pat metu tradicinės RAM ir DRAM pasiūla auga lėčiau, todėl įprasti kompiuterių komponentai tampa deficitu.

    „Kai kainos taip staiga šokteli, pirkėjams atsiranda psichologinis barjeras“, – sakė Honkonge individualius kompiuterius komplektuojančios parduotuvės vadovas Kenas Tamas.

    Jo teigimu, dalis klientų vis tiek perka, jei atnaujinimas būtinas, tačiau kiti laukia arba renkasi silpnesnius komponentus. Pasak pardavėjų, ši tendencija jau mažina surenkamų kompiuterių paklausą, o vartotojai dažniau ieško pigesnių alternatyvų arba atnaujina senesnius įrenginius.

    Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad DI bumas atnešė rekordinį pelningumą didžiausiems atminties gamintojams, tokiems kaip „Samsung Electronics“, SK hynix ir „Micron“, o jų investicijos pirmiausia keliauja į HBM. Dėl to įprastų atminties lustų segmentas kurį laiką gali išlikti įtemptas, ypač jei DI serverių paklausa ir toliau augs.

    „Jei pakanka atnaujinti atmintį, dažnas pirkėjas atideda naujo kompiuterio įsigijimą“, – pasakojo Honkonge kalbintas klientas Henry Wongas, pasirinkęs patobulinti senesnį nešiojamąjį kompiuterį.

    Augančias sąnaudas jau mini ir automobilių gamintojai: šiuolaikiniai automobiliai turi vis daugiau valdymo blokų bei informacijos ir pramogų sistemų, kurios remiasi atminties ir kitais puslaidininkių komponentais. Jei atminties trūkumas užsitęs, brangimas gali pasiekti ir naujų automobilių kainas, nes elektronikos dalis jų savikainoje nuolat didėja.

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad vartotojų elgesys keičiasi: dalis žmonių renkasi pigesnius nešiojamuosius kompiuterius vietoje stacionarių, nors pastarieji dažnai tarnauja ilgiau ir lengviau atnaujinami. Tai gali skatinti trumpesnį įrenginių gyvavimo ciklą ir didinti elektronikos atliekų problemą, kurią ES jau sieja su tvarumo politikos tikslais.

    Prognozės dėl pasiūlos išlieka atsargios. „Samsung Electronics“ finansų vadovas yra įspėjęs, kad atminties lustų trūkumas gali gilėti 2027 metais ir išlikti juntamas iki 2028 metų, jei pramonė nespės subalansuoti gamybos tarp DI reikalingų sprendimų ir masinių vartotojų įrenginių komponentų.

  • Antras Qataro SGD tanklaivis apšaudytas Hormuzo sąsiauryje: „QatarEnergy“ plečia force majeure

    Antras Qataro SGD tanklaivis apšaudytas Hormuzo sąsiauryje: „QatarEnergy“ plečia force majeure

    Antrasis per mažiau nei mėnesį incidentas Hormuzo sąsiauryje palietė suskystintų gamtinių dujų (SGD) tanklaivį, kuris krovinį buvo pakrovęs Katare. Tuo pat metu auga draudimo įmokos, o „QatarEnergy“ plečia force majeure apimtį, didindama neapibrėžtumą pasaulinėje dujų rinkoje.

    JK jūrų prekybos operacijų tarnyba (UKMTO) pranešė, kad prie Omano krantų nenustatytas laivas buvo pataikytas sviediniu. Saugumo bendrovės „Vanguard Tech“ ir „Marisks“ laivą įvardijo kaip „GasLog Shanghai“.

    „GasLog“ patvirtino, kad incidentas įvyko praėjusį penktadienį laivui paliekant sąsiaurį. Įgula nenukentėjo, visi žmonės rasti ir saugūs, o pats laivas liko stabilios būklės.

    Remiantis laivo judėjimo duomenimis, „GasLog Shanghai“ krovinį Katare pakrovė maždaug prieš savaitę, o ties vakarine Hormuzo sąsiaurio prieiga laivas buvo nustojęs perduoti buvimo vietą. Kam konkrečiai priklausė krovinys, viešai nebuvo patvirtinta.

    Vienintelis kelias į rinkas

    Hormuzo sąsiauris yra pagrindinė ir iš esmės vienintelė Kataro jūrinė jungtis su tarptautinėmis SGD rinkomis. Kataras yra vienas didžiausių SGD eksportuotojų pasaulyje, o didžioji dalis jo krovinių keliauja būtent šiuo siauru vandens keliu, todėl bet koks saugumo pablogėjimas greitai persiduoda tiekėjams ir pirkėjams.

    Liepos 7 dieną netoli sąsiaurio buvo apgadintas Katarui priklausantis SGD tanklaivis „Al Rekayyat“, po kurio, kaip skelbta, kroviniai per šį maršrutą buvo pristabdyti kelioms savaitėms. Naujas smūgis sustiprina nuogąstavimus, kad rizika regione tapo sistemine, o ne pavienė.

    „Tai smūgis Kataro pastangoms suvaldyti krizės poveikį“, – sakė Šveicarijoje veikiančios konsultacijų bendrovės „Wideangle LNG“ vadovas Jeanas-Christianas Heintzas.

    Jo vertinimu, rizikos profilis iš esmės nesikeičia net ir tuomet, kai „QatarEnergy“ naudoja nuosavą flotilę ar trečiųjų šalių vežėjus, nes grėsmės šaltinis susijęs su pačiu maršrutu. Kiekvienas naujas incidentas, pasak eksperto, verčia laivų savininkus, krovinių prekiautojus ir draudikus pervertinti tranzito kainą.

    Force majeure plečiama iki rugsėjo

    „QatarEnergy“ force majeure daliai sutarčių taiko nuo kovo, kai po atakų ir sutrikimų regione buvo paveikta gamyba bei logistika. Didžiausias Kataro SGD gamybos mazgas Ras Laffan laikomas kertiniu šalies eksporto pajėgumų elementu, o bet kokie jo darbo trikdžiai tiesiogiai mažina tiekimo patikimumą.

    Italijos energetikos įmonė „Edison“ pranešė gavusi informaciją, kad dar trys SGD kroviniai nebus pristatyti, todėl force majeure jos tiekimui pratęsiama iki rugsėjo pabaigos. Iš viso force majeure dabar apima 24 krovinius, kurie turėjo būti pristatyti nuo balandžio iki rugsėjo pabaigos ir sudaro apie 3 milijardus kubinių metrų gamtinių dujų.

    „Edison“ teigė jau pakeitusi 17 paveiktų krovinių alternatyviais pirkimais ir galinti vykdyti įsipareigojimus klientams. Bendrovė turi 25 metų trukmės tiekimo sutartį su „QatarEnergy“, pasirašytą 2009 metais, pagal kurią numatytas 6,4 milijardo kubinių metrų dujų tiekimas per metus.

    Ką tai reiškia kainoms?

    Rinkos dalyviai atidžiai stebi, kaip dėl išaugusios rizikos keisis draudimo sąlygos ir laivybos kaštai, nes tai tiesiogiai įskaičiuojama į galutinę SGD kainą Europoje ir Azijoje. Kai tranzitas per Hormuzo sąsiaurį laikomas nesaugus, dalis laivų gali rinktis laukti, keisti maršrutus ar persiderėti dėl sutarčių, o tai mažina pasiūlos lankstumą.

    Pasak J.-Ch. Heintzo, pasaulinė dujų rinka jau buvo prisitaikiusi prie sutrikimų, tačiau nauji incidentai kartu su europiečių poreikiu papildyti saugyklas prieš žiemą didina kainų kilimo riziką. Kol saugumo situacija regione išlieka neaiški, tikėtina, kad force majeure atšaukimas bus atidėliojamas, o spaudimas draudimo ir frachto kainoms išliks.

  • Prancūzija įjungė saugiklių režimą: užsieniečiams – nauja riba perkant „jautrias“ įmones

    Prancūzija įjungė saugiklių režimą: užsieniečiams – nauja riba perkant „jautrias“ įmones

    Prancūzija sugriežtino taisykles, pagal kurias valstybė tikrina užsienio investuotojų sandorius su vadinamųjų jautrių sektorių įmonėmis. Pagal naują dekretą, valstybės leidimo prireiks gerokai anksčiau nei iki šiol.

    Iki šiol Ekonomikos ministerija privalomai vertindavo atvejus, kai ne Europos Sąjungos investuotojas įsigydavo bent 25 proc. Prancūzijos bendrovės akcijų, jei ši buvo kotiruojama reguliuojamoje rinkoje už Europos Sąjungos ribų. Nuo šiol ši riba sumažinta iki 10 proc., o tai reiškia platesnę patikrų apimtį ir daugiau sandorių, kurie gali būti stabdomi ar koreguojami.

    „Nuo šiol bet kokį ne Europos investuotojo įsigyjamą bent 10 proc. paketą valstybė turės autorizuoti“, – teigė ministras pirmininkas Sébastienas Lecornu.

    Vyriausybės teigimu, sprendimo tikslas – apsisaugoti nuo oportunistinių įsigijimų, galinčių kelti riziką nacionaliniam saugumui, ypač kai geopolitinė aplinka išlieka įtempta, o technologijos ir infrastruktūra tampa strategine konkurencijos ašimi. Prancūzija pabrėžia, kad siekia suderinti investicijų pritraukimą su suvereniteto ir kritinių kompetencijų apsauga.

    Nauja tvarka numato ir greitesnį procesą, kad bendrovėms nebūtų nepagrįstai apsunkintas kapitalo pritraukimas rinkose. Investuotojai turės apie sandorį pranešti Iždo generalinei direkcijai, o ekonomikos ministras per 10 dienų spręs, ar reikalingas išsamus tyrimas.

    Šis žingsnis dera su Prancūzijos parlamento ataskaitoje išsakytomis rekomendacijomis stiprinti ekonominį saugumą ir atsisakyti naivumo vertinant strateginių įmonių pažeidžiamumą. Parlamentarai akcentuoja, kad vien „apsaugoti“ įmonių nepakanka – svarbu ir užtikrinti jų finansavimo galimybes, kad jos galėtų augti ir išlaikyti konkurencingumą.

    „Mūsų suverenitetas priklauso ir nuo to, ar sugebėsime finansuoti strategines įmones. Apsaugoti nepakanka – turime suteikti joms priemones augti“, – sakė Jeanas-Louis Thiériot.

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja bendra kryptis: valstybės vis aktyviau tikrina užsienio investicijas į gynybos, energetikos, telekomunikacijų, kritinės infrastruktūros, pažangiųjų technologijų ir kitus jautrius sektorius. Prancūzijos sprendimas mažinti ribą iki 10 proc. signalizuoja, kad dėmesys persikelia ne tik į kontrolinių paketų pirkimus, bet ir į mažesnes, tačiau įtaką suteikiančias dalis.

  • JAV ir Irano karas pakėlė naftos kainas: „Exxon Mobil“ ir „Chevron“ pelnai šoktelėjo

    JAV ir Irano karas pakėlė naftos kainas: „Exxon Mobil“ ir „Chevron“ pelnai šoktelėjo

    JAV ir Irano konfliktui įžengus į šeštą mėnesį, energijos rinkose įsivyravo įtampa, kuri tiesiogiai smogė degalų kainoms ir tiekimui. Dėl sutrikusios laivybos Hormūzo sąsiauryje, per kurį įprastai keliauja reikšminga pasaulio naftos ir dujų dalis, rinka susidūrė su pasiūlos trūkumu.

    „Brent“ etaloninės naftos kaina per pavasario mėnesius kilo nuo maždaug 60 eurų iki daugiau nei 86 eurų už barelį, o piko metu buvo pasiekusi apie 108 eurus. Dėl šio šuolio brango benzinas, dyzelinas ir reaktyviniai degalai, o kai kuriose šalyse fiksuotos ir tiekimo spragos.

    Su kainų banga atėjo ir rekordiniai pelnai didžiausioms naftos bendrovėms, ypač toms, kurios valdo ir gavybą, ir perdirbimą. JAV milžinė „Exxon Mobil“ pranešė, kad antrąjį ketvirtį jos pelnas išaugo iki maždaug 12,5 mlrd. eurų, o pajamos pasiekė apie 99,8 mlrd. eurų.

    „Chevron“ rezultatai taip pat šoktelėjo: bendrovė nurodė uždirbusi apie 10,4 mlrd. eurų pelno, o pajamos paaugo iki maždaug 60,3 mlrd. eurų. Pagrindinis impulsas – brangesni degalai ir išaugusios perdirbimo maržos, ypač dyzelino segmente.

    Tuo pat metu Europoje šešios didžiausios naftos bendrovės pirmąjį ketvirtį iš viso uždirbo apie 18,9 mlrd. eurų, tai yra daugiau nei 40 proc. daugiau nei prieš metus. Tokie skaičiai atgaivino diskusijas, ar šiuo laikotarpiu gauti pelnai neturėtų būti papildomai apmokestinti.

    „Pasaulyje yra grupių, kurioms krizė labai palanki, o naftos gamintojai yra viena iš jų“, – sakė Patrickas Galey iš organizacijos „Global Witness“.

    JAV Kongrese demokratai pristatė siūlymus nuo 2026 metų papildomai apmokestinti didžiuosius gamintojus už išskirtinį pelną, o surinktas lėšas nukreipti vartotojams. Idėja grindžiama tuo, kad degalų brangimas tampa didele našta namų ūkiams ir verslams, ypač tais laikotarpiais, kai dalis ekonomikos tiesiogiai priklausoma nuo transporto sąnaudų.

    Viena pagrindinių rinkos priežasčių, kodėl pelnai auga greičiau nei gavybos apimtys, yra perdirbimo sektorius. Perdirbimo gamyklos naftą paverčia benzinu, dyzelinu, reaktyviniais degalais ir šildymo kuru, o būtent šių produktų kainos karo fone kilo sparčiausiai.

    Ekspertai pabrėžia, kad perdirbimo pajėgumų pasaulyje trūksta, todėl turintys modernias gamyklas ir stabilias žaliavos tiekimo grandines uždirba daugiausia. Kai kuriuose regionuose perdirbimą ribojo logistikos sutrikimai, saugumo rizikos bei pažeista infrastruktūra, todėl JAV perdirbėjai tapo vienais pagrindinių laimėtojų.

    Vis dėlto ne visos naftos ir dujų bendrovės išlošia vienodai. Įmonės, kurios yra arčiau konflikto zonos ir negali išgabenti produkcijos, patiria didesnes transportavimo bei apsaugos išlaidas, o pardavimo apimtys mažėja, tad net ir aukštos kainos ne visada kompensuoja praradimus.

    Galiausiai kainų šoką labiausiai jaučia vartotojai: mokama daugiau už degalus, brangsta kelionės, o energijos sąnaudos persikelia į platesnį prekių ir paslaugų krepšelį. Ekonomistai įspėja, kad užsitęsę tiekimo sutrikimai Hormūzo sąsiauryje gali ilgiau išlaikyti aukštą infliacinį spaudimą ir didinti riziką pasaulio augimui.

  • Europos darbuotojai nebeatsijungia po darbo: kas penktą vis dar pasiekia žinutės ir laiškai

    Europos darbuotojai nebeatsijungia po darbo: kas penktą vis dar pasiekia žinutės ir laiškai

    Vėlyvi darbo laiškai, žinutės ir skambučiai po oficialių darbo valandų Europoje tampa nebe išimtimi, o rutina. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo Eurofound tyrimai rodo, kad maždaug kas penktas Europos Sąjungos darbuotojas su darbu susijusių kontaktų už įprastų valandų sulaukia daug kartų per mėnesį.

    Tokia nuolatinio pasiekiamumo kultūra sustiprėjo išplitus nuotoliniam ir hibridiniam darbui, taip pat dėl įtampos darbo rinkoje ir reorganizacijų. Kai darbas persikelia į telefoną, riba tarp laisvalaikio ir pareigų nyksta, o atsigauti tampa sunkiau net po darbo dienos.

    Eurofound fiksuoja aiškią sąsają tarp kontaktų po darbo ir patiriamo streso. Tyrime nurodoma, kad apie 59 proc. apklaustų Europos darbuotojų darbovietėje visada arba beveik visada jaučia stresą, o dažnesni pranešimai po darbo šiuos rodiklius dar padidina.

    Skirtumas ryškus ir pagal darbo organizavimą. Lankstų darbo pradžios ir pabaigos laiką turintys darbuotojai dažniau sulaukia kontaktų už įprastų valandų, kaip ir dirbantieji nuotoliu: tokių atvejų dalis didesnė nei tarp dirbančiųjų tik darbdavio patalpose.

    Jungtinėje Karalystėje situacija taip pat kelia nerimą: personalo dokumentų paslaugas teikiančios bendrovės „MyPerfectCV“ 2026 metais paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad daugiau nei pusė darbuotojų kasdien dirba ilgiau nei numatyta. Nors tai nėra ES statistika, ji atspindi bendrą tendenciją Vakarų darbo rinkose, kur skaitmeninės priemonės prailgina darbo dieną.

    Įtampą didina ir neapmokamas viršvalandinis darbas. Jungtinės Karalystės profesinių sąjungų konfederacija TUC, remdamasi šalies darbo jėgos tyrimo duomenimis, skaičiuoja, kad apie 3,5 milijono darbuotojų reguliariai dirbo neapmokamus viršvalandžius, o jų vertė siekė maždaug 39 milijardus eurų per metus.

    Eurofound įvardija ir pagrindinę priežastį, kodėl darbuotojai pasiekiami po darbo: dideli darbo krūviai. Nuotolinis darbas papildomai skatina nereguliarų grafiką, trumpas reakcijos trukmes ir lūkestį būti pasiekiamam, net jei formaliai tai nėra įrašyta pareigybėje.

    „Lankstų darbo laiką turintys darbuotojai ir dirbantieji nuotoliu dažniau sulaukia kontaktų už įprastų darbo valandų, o tai didina streso riziką“, – teigiama Eurofound tyrimo išvadose.

    Europos šalys bando ieškoti atsakų per teisines ir kolektyvines priemones. Prancūzija, Italija, Belgija, Ispanija, Portugalija, Airija, Graikija ir Liuksemburgas yra įvedusios teisines nuostatas ar praktikos kodeksus, kurie riboja darbdavio kontaktus po darbo ir stiprina darbuotojų teisę į poilsį.

    Vis dėlto praktinis įgyvendinimas išlieka sudėtingas: skirtingose šalyse galioja nevienodos taisyklės, o tarptautinės komandos, darbas skirtingose laiko juostose ir hibridinis modelis apsunkina vienodų ribų nustatymą. Kai kur apsauga labiau taikoma didesnėms įmonėms, todėl mažesnių organizacijų darbuotojai ne visada gauna tokį patį aiškumą.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien teisės aktų nepakanka, jei organizacijose išlieka nerašyta norma atsakyti nedelsiant. Tam įtakos turi baimė atrodyti mažiau įsitraukusiam, nerimas dėl pakeičiamumo, darbo programėlės telefone ir vadovų lūkesčiai, todėl reali kultūros kaita dažnai tampa ilgesniu procesu nei formalūs pokyčiai dokumentuose.

  • Būsto kainų šokas Portugalijoje: vidurkis jau 430 500 eurų, o 400 000 dažnai nebepadeda

    Būsto kainų šokas Portugalijoje: vidurkis jau 430 500 eurų, o 400 000 dažnai nebepadeda

    Portugalijoje rasti būstą už mažiau nei 400 000 eurų darosi vis sunkiau, o kai kuriuose regionuose tai jau tampa beveik neįmanoma. Nekilnojamojo turto portalo „Imovirtual“ barometras rodo, kad 2026 metų pavasarį vidutinė prašoma būsto kaina šalyje pasiekė 430 500 eurų, apimdama tiek naujos, tiek senos statybos objektus.

    Tokie skaičiai daugeliui Portugalijos gyventojų reiškia paprastą realybę: būsto įperkamumas sparčiai prastėja. Kainas kelia ne vien paklausa, bet ir struktūrinis pasiūlos trūkumas, kai į rinką nepatenka pakankamai naujų objektų, o laisvų būstų pasirinkimas išlieka ribotas.

    „Be naujų būstų pasiūlos ir esant itin dinamiškai paklausai, jaunimui ir šeimoms darosi labai sunku įsigyti nuosavą būstą“, – sakė Portugalijos nekilnojamojo turto tarpininkų asociacijos APEMIP vadovė Patrícia Barão.

    Ekspertai pabrėžia, kad kainų spiralę maitina keli tarpusavyje susiję veiksniai: žemės sklypų brangimas, statybų savikaina, darbo jėgos stoka, projektavimo ir specialistų paslaugų įkainiai, taip pat mokesčiai bei planavimo procedūrų kaštai. Kuo ilgiau užtrunka leidimų ir derinimų procesai, tuo daugiau kapitalo lieka įšaldyta, o ši rizika galiausiai persikelia į galutinę būsto kainą.

    Valstybės garantijos efektas

    Papildomą įtaką, pasak statybų sektoriaus atstovų, turėjo ir valstybės skatinamosios priemonės jaunimui. Portugalijoje taikoma schema, leidžianti 18–35 metų pirmajam nuolatiniam būstui gauti finansavimą, kai valstybės garantija gali padengti iki 15 proc. būsto vertės, o bendra finansavimo dalis siekia nuo 85 iki 100 proc.

    Ši priemonė taikoma būstui, kurio kaina neviršija 450 000 eurų, o pareiškėjų pajamos negali peržengti nustatytos mokesčių kategorijos ribos. Rinkoje tai, pasak kai kurių dalyvių, sukūrė naują psichologinę kainų lubų kartelę, nuo kurios pardavėjai ir plėtotojai pradėjo orientuotis formuodami pasiūlą.

    „Susidarė įspūdis, kad atsirado naujas slenkstis pagal tai, ką valstybė leido jaunimui: iki 450 000 eurų. Tai paskatino kainas stumti aukštyn ir antrinėje, ir naujos statybos rinkoje, nes pirkėjai mato, kad toks finansavimas įmanomas“, – sakė statybų bendrovės „MomentVM“ vadovas Ricardo Vagarinho.

    Tarptautinis valiutos fondas, vertindamas Portugalijos ekonomiką, yra atkreipęs dėmesį, kad dalis priemonių gali didinti rinkos disbalansą, jei paklausa skatinama greičiau nei auga pasiūla. Kitaip tariant, daugiau pirkėjų ateina į rinką, tačiau realus būstų skaičius reikšmingai nepadidėja.

    Statybų sektoriaus trūkumai

    Būsto kainų spaudimą didina ir statybų sektoriaus pajėgumų ribos. Portugalijoje kalbama apie ryškų kvalifikuotų darbininkų stygių, ypač mūrininkų, elektrikų, santechnikų, klojinių specialistų ir subrangovų, o tai kelia atlygius ir ilgina projektų terminus.

    Pasak rinkos dalyvių, dalis šios problemos siejama su ankstesniais metais sumažėjusiomis investicijomis ir įmonių bankrotais, kai po ekonominių sukrėtimų daug darbuotojų paliko sektorių arba išvyko dirbti į užsienį. Prie konkurencijos dėl darbo jėgos prisideda ir stambūs infrastruktūros projektai, kurie „nusiurbia“ dalį specialistų iš gyvenamosios statybos.

    Statybinių medžiagų kainos taip pat išlieka reikšmingas veiksnys. Portugalijos statistikos tarnybos INE duomenimis, 2026 metų kovą statybinių medžiagų sąnaudos per metus augo 3,7 proc., o kainas labiausiai veikė su energetika susiję komponentai ir energijai imlios medžiagos.

    Kur būstas brangiausias?

    Regioniniai skirtumai Portugalijoje išlieka labai ryškūs. Nekilnojamojo turto rinkos stebėsenos duomenimis, 2026 metų pradžioje vidutinė prašoma kaina šalyje siekė apie 3 693 eurus už kvadratinį metrą, tačiau sostinės regione šie skaičiai gerokai didesni.

    Lisabonos apylinkėse prašoma apie 5 796 eurus už kvadratinį metrą, Faro regione apie 4 804 eurus, Madeiroje apie 4 333 eurus, o Setúbale maždaug 4 000 eurų. Tuo metu kai kuriuose rajonuose vidutinės kainos išlieka žemiau 1 000 eurų už kvadratinį metrą, pavyzdžiui, Guardoje apie 739 eurus.

    Ekspertų vertinimu, vien statyti daugiau neužtenka, nes nauji projektai rinką pasiekia lėtai. Todėl vis dažniau kalbama apie būtinybę greitinti leidimų išdavimą ir aktyvinti nenaudojamą būsto fondą, kad į rinką sugrįžtų tušti ar apleisti objektai, pasitelkiant ir viešojo bei privataus sektoriaus bendradarbiavimą.

    Kol pasiūla augs lėčiau nei paklausa, o statybų savikaina ir darbo jėgos trūkumas išliks, būsto įperkamumo klausimas Portugalijoje, tikėtina, liks vienu opiausių tiek jaunimui, tiek viduriniajai klasei.

  • Naftos kainos krinta: OPEC+ didina gavybą, Donaldas Trumpas kalba apie derybas su Iranu

    Naftos kainos krinta: OPEC+ didina gavybą, Donaldas Trumpas kalba apie derybas su Iranu

    Pirmadienio rytą pasaulio naftos rinkose fiksuotas ryškus kainų kritimas, investuotojams sureagavus į dvi žinutes: OPEC+ sprendimą didinti gavybą ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą apie atnaujinamas derybas su Iranu. Šie veiksniai sumažino baimę dėl galimų tiekimo sutrikimų Artimuosiuose Rytuose.

    „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina smuko apie 5,16 proc., iki maždaug 71,3 euro už barelį. JAV WTI ateities sandoriai krito beveik 6 proc., iki maždaug 68,2 euro už barelį.

    Rinkos dalyviai įprastai jautriai reaguoja į bet kokius signalus, susijusius su Iranu, nes šalis yra svarbi tiekimo grandinės dalis, o įtampa regione dažnai kelia riziką laivybai. Šįkart kainas žemyn stūmė viltys, kad derybos sumažins eskalacijos tikimybę ir palengvins eksporto srautus.

    Prie spaudimo prisidėjo ir OPEC+ sprendimas nuo rugsėjo didinti naftos gavybą 188 000 barelių per dieną. Susitarimą nuotoliniame posėdyje priėmė Saudo Arabija, Rusija, Irakas, Kuveitas, Kazachstanas, Alžyras ir Omanas.

    „Septynios dalyvaujančios šalys nusprendė įgyvendinti 188 tūkstančių barelių per dieną gamybos koregavimą“, – teigiama bendrame pareiškime.

    Analitikai pabrėžia, kad šis sprendimas iš esmės buvo tikėtas, tačiau svarbiausias klausimas lieka praktinis: ar šalys realiai pajėgs greitai padidinti fizinius tiekimus. Rinkoje jau anksčiau skambėjo vertinimai, kad dalis narių susiduria su ribotu pajėgumu ar infrastruktūros suvaržymais, todėl oficialių kvotų didinimas ne visada reiškia tokio pat masto eksporto augimą.

    Situaciją komplikuoja ir geopolitika. Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose ir įtampos aplink Hormūzo sąsiaurį transportavimo grandinės išlieka jautrios, o bet koks laivybos sutrikimas gali staigiai pakeisti kainų kryptį. Būtent todėl rinkoje akcentuojama, kad didesnis OPEC+ pasiūlos poveikis labiausiai išryškėtų tuomet, kai eksporto srautai grįžtų į įprastesnį ritmą.

    OPEC+ pastaraisiais metais kelis kartus koregavo strategiją, siekdamas stabilizuoti kainas: kai 2022 metais ir 2023 metais kainos silpo, grupė ėmėsi kelių gavybos mažinimo etapų. Vėliau kai kurios valstybės perėjo prie laipsniško gavybos atkūrimo, o artėjant naujoms kvotų deryboms didėja rizika, kad vidiniai interesai taps sunkiau suderinami.

    Energetikos rinkos ekspertai atkreipia dėmesį, kad kainų dinamiką artimiausiais mėnesiais lems ne vien OPEC+ sprendimai, bet ir JAV dolerio kursas, pasaulio ekonomikos augimo tempai, naftos paklausa Azijoje bei žiemos sezonui svarbios naftos produktų atsargos. Dėl to nafta gali išlikti itin svyruojanti, net jei trumpuoju laikotarpiu kainas spaudžia didesnės pasiūlos lūkesčiai.

  • Madingas baltymų persivalgymas gali kainuoti sveikatą: tyrėjai siūlo netikėtą ribą

    Madingas baltymų persivalgymas gali kainuoti sveikatą: tyrėjai siūlo netikėtą ribą

    Socialiniuose tinkluose išpopuliarėjusi „baltymų maksimalizavimo“ mada skatina vartoti baltymų miltelius, batonėlius ir kitus itin baltymingus produktus. Tačiau nauja mokslininkų apžvalga kelia klausimą, ar daugeliui žmonių tokia kryptis iš tiesų naudinga, ypač ilgalaikėje perspektyvoje.

    JAV Viskonsino universiteto Madisono tyrėjai išanalizavo daugiau kaip 300 ankstesnių tyrimų ir padarė išvadą, kad daliai suaugusiųjų mažesnis baltymų kiekis gali būti siejamas su geresniais sveiko senėjimo rodikliais. Anot jų, per didelis baltymų vartojimas, ypač sėsliai gyvenant, gali didinti kai kurių su amžiumi susijusių ligų riziką.

    „Visiškai akivaizdu, kad baltymai padeda auginti raumenis ir gerina atsaką į treniruotes aktyviems žmonėms“, – sakė tyrimo autorius Dudley Lammingas.

    „Tačiau kadangi dauguma žmonių yra gana sėslūs, tikėtina, jog dalis jų suvartoja daugiau baltymų, nei iš tiesų reikia, ir tai gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai“, – pridūrė jis.

    Apžvalgoje nurodoma, kad mažesnis baltymų kiekis mityboje kai kuriuose žmonių ir gyvūnų tyrimuose buvo susijęs su geresne medžiagų apykaita: mažesniu riebalinio audinio kiekiu, didesnėmis energijos sąnaudomis ir stabilesniu cukraus kiekiu kraujyje. Tyrėjai pabrėžia, kad šie pokyčiai kai kuriais atvejais fiksuoti net tada, kai bendras suvartojamų kalorijų kiekis nebuvo mažinamas.

    Vienas galimų mechanizmų siejamas su hormonu FGF21, kurio koncentracija didėja, kai mityboje trūksta baltymų, ir gali padėti efektyviau naudoti energiją. Taip pat aptariamas autofagijos procesas, kai ląstelės intensyviau šalina pažeistas struktūras ir nereikalingus baltymus, o tai laikoma svarbiu ląstelių „apsivalymo“ mechanizmu senėjimo kontekste.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad baltymų ribojimas nėra universali rekomendacija. Mažesnis baltymų kiekis gali būti netinkamas nėščiosioms, augantiems vaikams, žmonėms po didelių traumų ar operacijų, taip pat vyresnio amžiaus asmenims, kuriems svarbu išlaikyti raumenų masę ir jėgą.

    Kiek baltymų laikoma norma?

    Europos maisto saugos tarnyba ir Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems nurodo orientacinę normą – 0,83 gramo baltymų kilogramui kūno svorio per parą. Tai reiškia, kad 70 kilogramų sveriančiam žmogui per dieną būtų apie 58 gramai baltymų.

    Institucijos taip pat pažymi, kad iki dvigubai didesnis kiekis daugumai žmonių laikomas saugiu, tačiau labai didelio baltymų vartojimo poveikis vertinamas nevienareikšmiškai. EFSA atkreipia dėmesį, kad duomenų, leidžiančių nustatyti tikslias baltymų normas vyresniems suaugusiesiems, vis dar nepakanka.

    Kodėl svarbus individualizavimas?

    Mokslininkai akcentuoja, kad baltymų poreikis smarkiai priklauso nuo fizinio aktyvumo, sveikatos būklės ir tikslų, pavyzdžiui, svorio mažinimo ar raumenų stiprinimo. Jei žmogus reguliariai sportuoja ir siekia didinti raumenų masę, didesnis baltymų kiekis gali būti pagrįstas, tačiau sėsliai gyvenantiems žmonėms jis nebūtinai duos naudos.

    Apžvalgos autoriai ragina baltymų rekomendacijas labiau personalizuoti, vertinant ne tik amžių, bet ir judėjimo įpročius bei bendrą mitybos struktūrą. Praktikoje tai reikštų dėmesį ne tik baltymų kiekiui, bet ir jų šaltiniams, bendram kalorijų balansui bei kitų maistinių medžiagų kokybei.

  • Japoniją supurtė 7,1 balo drebėjimas: be vandens 46 000 namų, karštis artėja prie 40 laipsnių

    Japoniją supurtė 7,1 balo drebėjimas: be vandens 46 000 namų, karštis artėja prie 40 laipsnių

    Valymas prasidėjo karštyje

    Pietvakarių Japonijos Kumamoto prefektūroje gyventojai į gatves tempia griuvėsius, sulūžusius baldus ir buitinę techniką, kad atliekos būtų surinktos. Darbus apsunkina ne tik sugriuvusi infrastruktūra, bet ir alinantis karštis.

    Japonijos meteorologijos agentūra skelbė, kad temperatūra regione gali kilti beveik iki 40 laipsnių. Tokiomis sąlygomis didėja šilumos smūgio ir dehidratacijos rizika, ypač evakuacijos centruose ir vietovėse, kur sutrikęs vandens tiekimas.

    Be vandens ir su kuro stygiumi

    Po 7,1 balo žemės drebėjimo Kyushu saloje daugiau nei 46 000 namų ūkių liko be vandens. Vietos valdžia taip pat praneša apie kuro trūkumą, kuris gali stabdyti tiek gelbėjimo, tiek valymo bei logistikos darbus.

    Laikinas apgyvendinimas plečiamas Ukyje ir Hikawoje, kur pradėta statyti laikinuosius būstus. Dalis viešbučių ir užeigų pasiūlė kambarius žmonėms, kurie neteko namų arba bijo grįžti į pažeistus pastatus.

    Aukos, sužeistieji ir apgriovimai

    Per nelaimę žuvo 38 žmonės, o tarp aukų yra ir asmuo, kuris, kaip skelbiama, mirė nuo šilumos smūgio slėpdamasis automobilyje. Dar vienos mirties priežastis tiriama, o sužeistųjų skaičius, prefektūros duomenimis, siekia 114.

    Kumamoto prefektūra nurodė, kad apie 700 namų buvo sunaikinta, o daugiau nei 11 300 pastatų patyrė įvairaus masto žalą. Dėl pažeistų kelių, ryšių ir komunalinių tinklų dalyje teritorijų atstatymo darbai vyksta lėčiau.

    Premjerės vizitas ir kritika

    Premjerė Sanae Takaichi pirmą kartą po žemės drebėjimo trumpam apsilankė nukentėjusiose teritorijose: iš karinio sraigtasparnio apžvelgė situaciją ir užsuko į geriau įrengtą evakuacijos centrą. Viešojoje erdvėje pasirodė kritikos, esą toks vizitas neparodo realių sąlygų, su kuriomis susiduria didžioji dalis evakuotųjų.

    Kumamoto gubernatorius Takashi Kimura susitikime pabrėžė neįprasto karščio poveikį žmonių kasdienybei ir paprašė papildomos valstybės paramos evakuacijos centrams. Jis akcentavo, kad dalyje jų trūksta švaraus vandens, o medicininė pagalba ne visur pasiekiama.

    „Atsižvelgdami į gubernatoriaus prašymus, greitai įvertinsime, ką Vyriausybė gali padaryti nukentėjusiam regionui ir žmonėms, ir veiksime aktyviai“, – sakė Sanae Takaichi.

    Tragedija prekybos centre

    Tuo pat metu vietos bendrovė „Habita“, turėjusi parduotuvę sugriuvusiame „Aeon Mall“ prekybos centre Kašimos mieste, pripažino davusi nurodymą dviem darbuotojams grįžti į pastatą. Bendrovės atstovas teigė, kad jiems buvo liepta, jei įmanoma, įdėti pardavimo pajamas į seifą.

    Po evakuacijos iš prekybos centro, kaip skelbta, įvyko sprogimas, kurį operatorius siejo su galimu dujų nuotėkiu. Gelbėtojai iš pastato ištraukė penkis žmones, o dar septynių kūnai buvo rasti po griuvėsiais.

    „Norėčiau, kad kas nors būtų ją sustabdęs. Mano dukra nebegrįš“, – sakė žuvusios 22 metų Kurumi Otake mama.

    Specialistai jau seniai įspėja, kad po didelių nelaimių perpildyti evakuacijos centrai ir nepakankamos sanitarijos bei privatumo sąlygos didina papildomų sveikatos problemų riziką. Kumamoto atveju šias grėsmes sustiprina karščio banga ir sutrikęs vandens tiekimas.

  • Dvi JK aukštosios susijungė į superuniversitetą: 50 000 studentų ir aiški žinutė sektoriui

    Dvi JK aukštosios susijungė į superuniversitetą: 50 000 studentų ir aiški žinutė sektoriui

    Dvi Jungtinės Karalystės aukštosios mokyklos paskelbė užbaigusios susijungimą ir įkūrusios tai, ką pačios vadina pirmuoju šalies superuniversitetu. Londono Grinvičo universitetas ir Kento universitetas suformavo naują darinį London and South East University Group, sutrumpintai LASE.

    Naujasis universitetų grupės modelis nuo pat pradžių kuriamas taip, kad ateityje prie jo galėtų prisijungti ir kitos aukštosios mokyklos. Skelbiama, kad LASE vienys daugiau nei 50 000 studentų ir pagal dydį taps trečia didžiausia universiteto struktūra Jungtinėje Karalystėje.

    Nors įsteigta bendra grupė, abu universitetai ir toliau veiks savo pavadinimais bei išlaikys atskirus akademinius padalinius. Studentai galės stoti, studijuoti ir baigti pasirinktą instituciją, o LASE turės kanclerį, valdymo organus ir aukščiausio lygio vykdomąją komandą.

    Oficialus LASE startas numatytas rugsėjo 7 dieną. Ta proga renginiai planuojami keturiuose miesteliuose: Greenwich, Avery Hill, Medway ir Canterbury.

    „Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie prisidėjo, nes per pastaruosius metus nuveiktas milžiniškas darbas pagal ambicingą grafiką, kuriant iki šiol neregėtą universiteto modelį“, – sakė steigiamoji LASE vicekanclerė ir vadovė profesorė Jane Harrington.

    „Tai leidžia pradėti sklandžiai, turint stiprią vadovų komandą ir aiškią kryptį, kad galėtume įgyvendinti potencialą kaip pirmasis JK superuniversitetas“, – pridūrė ji.

    Šis susijungimas vyksta Jungtinės Karalystės aukštojo mokslo sektoriui patiriant vis didesnį ekonominį spaudimą. Pastaraisiais metais universitetai vis dažniau kalba apie struktūrinių reformų būtinybę: nuo didėjančių veiklos kaštų iki sudėtingesnio finansavimo ir konkurencijos dėl studentų.

    Jungtinės Karalystės parlamentarai šią riziką yra įvardiję tiesiai: Švietimo komitetas perspėjo, kad Anglijos aukštojo mokslo sektorius susiduria su finansine krize, kuri gali realiai baigtis instituciniu nemokumu. Komiteto vertinimu, be skubių ir suderintų sprendimų atsiranda aiški tikimybė, kad viena iš aukštųjų mokyklų gali būti priversta užsidaryti, o pasekmės paliestų studentus, darbuotojus, vietos ekonomiką ir šalies akademinę reputaciją.

    Tokiame kontekste LASE modelis siunčia signalą, kad universitetai ieško masto ekonomijos ir bendrų administracinių sprendimų, kartu stengdamiesi išlaikyti akademinį savitumą. Jei projektas pasiteisins, jis gali tapti precedentu, kaip Jungtinėje Karalystėje ateityje būtų konsoliduojamas aukštasis mokslas.