CP v2

Blog

  • Dolly Parton sesuo pratrūko dėl DI sukurto turinio po dainininkės mirties: spaudimas šeimai auga

    Dolly Parton sesuo pratrūko dėl DI sukurto turinio po dainininkės mirties: spaudimas šeimai auga

    Dainininkės Dolly Parton sesuo Stella Parton viešai pasmerkė socialiniuose tinkluose plintantį DI generuojamą turinį, pasirodžiusį po garsios kantri muzikos žvaigždės mirties. Pasak jos, šeima pastarosiomis savaitėmis patiria didelį spaudimą, o viešojoje erdvėje daugėja „šiukšlių“ ir klaidinančių įrašų.

    Stella Parton teigė, kad užuojauta ir palaikymas iš dalies visuomenės yra nuoširdūs, tačiau kartu šeima susiduria su nejautrumu iš nepažįstamų žmonių. Ji pabrėžė, kad gedėjimas kiekvienam artimajam yra asmeniškas procesas, kuriam trukdo nuolatinis triukšmas internete.

    „Pirmiausia noriu padėkoti tiems, kurie šiuo metu parodė nuoširdų palaikymą ir meilę mūsų šeimai“, – rašė Stella Parton.

    Ji taip pat atkreipė dėmesį į reiškinį, kuris pastaraisiais metais vis dažniau paliečia žinomų žmonių artimuosius: po mirties staiga suaktyvėja anoniminės paskyros, pradedami platinti išgalvoti pasakojimai, tariamos citatos ar net suklastotos nuotraukos ir vaizdo įrašai. Tokie įrašai neretai siekia išnaudoti emocijas, pritraukti peržiūras ir reklamos pajamas.

    „Dėl to, kad gyvenome viešumoje, esame priversti taikstytis su nepažįstamų žmonių spaudimu ir nejautrumu. Kasdien skelbiama daugybė DI sukurto ir beprasmio turinio, o tai sunku tiek priimti, tiek ignoruoti“, – pridūrė ji.

    Stella Parton kritikavo ir tuos, kurie, jos žodžiais, kasdien užsiima kitų žmonių netekčių ir tragedijų išnaudojimu. Ji perspėjo, kad dezinformacijos banga dažniausiai greitai persimeta prie kitos temos, tačiau artimiesiems palieka ilgalaikes pasekmes.

    Pastaruoju metu vis dažniau fiksuojama, kad DI įrankiais kuriami įtikinami klastojimai tampa lengvai pagaminami ir greitai išplatinami. Tai apima tiek suklastotas nuotraukas, tiek imituojamą balsą ar vaizdo įrašus, todėl visuomenei tampa sunkiau atskirti, kas yra autentiška, o kas sukurta dirbtinai.

    Stella Parton ragino gerbėjus išlaikyti pagarbą ir daugiau atjautos, primindama Dolly Parton palikimą ir jos darytą įtaką žmonėms. Anot jos, sesers gyvenimas gali būti pavyzdys tolerancijai ir pagarbiam elgesiui, o ne proga varžytis kandžiais komentarais ar dalintis suklastotu turiniu.

    „Naudokite mano sesers gyvenimą kaip tolerancijos ir pagarbos pavyzdį“, – rašė Stella Parton.

    Skelbiama, kad Dolly Parton mirė būdama 80 metų po trumpos kovos su vėžiu. Po dainininkės mirties pasipylė gerbėjų ir žinomų žmonių pagerbimai, tačiau kartu viešojoje erdvėje ėmė plisti ir klaidinantys, DI sugeneruoti įrašai bei spekuliacijos.

    Žiniasklaidoje taip pat aptartas atvejis, kai JAV politikas Donaldas Trumpas sulaukė kritikos dėl socialiniuose tinkluose paskelbto DI sukurto vaizdo, kuriame jis vaizduojamas šalia Dolly Parton. Kritikai tokį įrašą vertino kaip nederamą bandymą pasinaudoti mirusios atlikėjos vardu.

    Dolly Parton buvo palaidota privačioje ceremonijoje Nešvilyje, Woodlawn Memorial Park kapinėse, šalia vyro Carlo Deano, su kuriuo ji praleido apie 60 metų. Šeima pabrėžė, kad atsisveikinimas vyko artimųjų rate.

  • PiS planas angliai ir elektrinėms: siūlo keisti ETS ir žada iki 35 proc. pigesnę elektrą

    Per PiS ekonomikos kongresą Lenkijoje vėl įsiplieskė diskusija dėl anglies ateities ir elektros kainų. Partijos atstovai akcentavo, kad konkurencingai ekonomikai esą būtina pigi energija, o dabartinės rinkos taisyklės, jų vertinimu, šį tikslą apsunkina.

    Vienas ryškiausių pasisakymų nuskambėjo iš europarlamentaro Danielio Obajteko, anksčiau vadovavusio „Orlen“. Jis teigė, kad energetikos politikoje pirmiausia turi dominuoti saugumas ir kaina, o tam, jo manymu, reikia peržiūrėti svarbius Europos Sąjungos reguliavimo elementus.

    Taikinys – ETS ir kainodara

    D. Obajtek pasisakė už pasitraukimą iš ES apyvartinių taršos leidimų sistemos ETS, tačiau pripažino, kad staigus sprendimas būtų sudėtingas. Jo argumentas – taršos leidimai veikia kaip finansinis turtas, o jų įsigijimas įmonėms yra tapęs įsipareigojimų dalimi, todėl pokyčiai turėtų būti laipsniški.

    Kaip pereinamąjį sprendimą jis siūlė vadinamąjį kainų koridorių, kuris ribotų staigius taršos leidimų kainos šuolius. Taip pat jis kėlė idėją iš šios rinkos eliminuoti finansines institucijas, kurios, kritikuojančiųjų teigimu, didina svyravimus ir prisideda prie brangstančios elektros galutiniams vartotojams.

    „Pirmas atskaitos taškas turi būti saugumas ir kaina“, – sakė Danielis Obajtek.

    Rinkos padalijimas ir valstybinė agentūra

    Kita D. Obajteko įvardyta kryptis – vadinamasis split market, arba elektros rinkos padalijimas. Jis aiškino, kad elektros iš atsinaujinančių išteklių kaina neturėtų būti nustatoma pagal brangiausių šaltinių, tokių kaip dujos ar anglis, ribines sąnaudas, nes tuomet pigesnės gamybos pranašumas neišnaudojamas.

    Jo teigimu, atskyrus kainodarą atsinaujinantiems ištekliams būtų galima pasiekti maždaug 35 proc. elektros kainos sumažėjimą. Tokie vertinimai politinėje retorikoje skamba patraukliai, tačiau realus efektas priklausytų nuo to, kaip būtų perbraižytos rinkos taisyklės, kaip būtų kompensuojami pokyčiai dalyviams ir kaip tai derėtų su ES vidaus rinkos nuostatomis.

    Dar viena idėja – įsteigti valstybinę agentūrą, į kurią būtų perkelti anglies kasybos ir anglimi kūrenamų elektrinių aktyvai. Tokia institucija, pasak pasiūlymo autoriaus, galėtų veikti ne kaip pelno siekianti bendrovė, o kaip energetinio saugumo priemonė, orientuota į patikimo tiekimo užtikrinimą.

    Siūlyta, kad agentūros finansavimas būtų siejamas su 20 proc. dividendų, kuriuos išmoka valstybės valdomos įmonės. Lėšos, kaip teigta, būtų skiriamos anglies blokų remontui, modernizacijai, kasybos infrastruktūrai ir, jei prireiktų, naujų pajėgumų plėtrai.

    Įspėjimas dėl 2030 metų

    D. Obajtek taip pat perspėjo, kad apie 2030 metus Lenkijoje gali pradėti trūkti stabilių elektros gamybos pajėgumų. Ši tema regione aktuali dėl senstančių šiluminių elektrinių, augančio elektros poreikio ir to, kad atsinaujinantys ištekliai, nors sparčiai plečiami, ne visada sutampa su paklausos piku.

    Kaip vieną organizacinį sprendimą jis įvardijo siūlymą sukoncentruoti atsakomybę už energetiką vienoje ministerijoje. Tokiu būdu, pasak jo, būtų lengviau išvengti situacijų, kai sprendimai išsiskaido tarp kelių institucijų, o atsakomybė už rezultatą tampa neaiški.

  • Portugalijos festivalyje dėl Jerry Seinfeldo kilęs boikotas: vietos atlikėjai masiškai traukiasi

    Portugalijos festivalyje dėl Jerry Seinfeldo kilęs boikotas: vietos atlikėjai masiškai traukiasi

    Portugalijoje startuojantis Lisabonos tarptautinis humoro festivalis „Commedia a La Carte Fest“ prieš pirmąjį renginį atsidūrė skandalo centre: dalis vietos kūrėjų paskelbė atsisakantys pasirodymų ir dalyvavimo. Protesto taikiniu tapo festivalio pagrindinė žvaigždė, JAV komikas Jerry Seinfeldas, viešai reiškiantis paramą Izraeliui kare Gazos Ruože.

    Apie pasitraukimą socialiniuose tinkluose pranešė aktorė Inês Aires Pereira, kurios pasirodymas „Namastê“ buvo išbrauktas iš programos. Ji teigė, kad vienas iš festivalio vardų „nuosekliai gina idėjas ir veiksmus, kuriuos laikau nepateisinamais“, taip pat pabrėžė, kad, jos vertinimu, „negalima relativizuoti ar normalizuoti genocido“.

    „Negalime relativizuoti ar normalizuoti genocido“, – sakė Inês Aires Pereira.

    Šeštadienį pasitraukimą paskelbė ir komikų duetas „Cebola Mol“, kurį sudaro Eduardo Madeira ir Filipe Homem Fonseca. Nors jų įrašuose taip pat nebuvo tiesiogiai įvardytas Jerry Seinfeldas, iš konteksto buvo aišku, kad sprendimas siejamas su tuo pačiu ginču.

    „Teisingumą, laisvę ir džiaugsmą su jumis švęsime kitą kartą“, – sakė „Cebola Mol“.

    Organizatorių paskelbtuose pranešimuose matyti, kad be minėtų vardų dalyvavimo atsisakė ir daugiau Portugalijos scenos atstovų. Tarp jų įvardijami grupė Conjunto Cuca Monga, komikas Pedro Tochas bei vizualiojo meno kūrėjas Vhils (Alexandre Farto), kurio teigimu, jo vardas buvo panaudotas festivalio plakatuose, tačiau po prašymo pašalintas.

    Festivalis planuojamas 2026 metų spalio 29 dieną – lapkričio 1 dieną, o Jerry Seinfeldo pasirodymas numatytas lapkričio 1 dieną MEO arenoje Lisabonoje. Bilietų kainos, skelbiama, prasideda nuo 60 eurų ir siekia apie 250 eurų, dalis vietų jau išparduota.

    Kas kursto boikotą?

    Šio ginčo šaknys siejamos su Jerry Seinfeldo viešais pasisakymais po 2023 metų spalio 7 dienos išpuolių Izraelyje, kai „Hamas“ užpuolė civilius, o dalis žmonių buvo paimti įkaitais. Vėliau komikas viešai susitiko su pagrobtųjų artimaisiais ir aiškiai stojo Izraelio pusėn, nors anksčiau dešimtmečius vengdavo politinių pareiškimų.

    Jo pozicija ypač išryškėjo po pastaraisiais metais nuskambėjusių palyginimų, kurie sukėlė pasipiktinimą pro palestinietiškose bendruomenėse. Dėl to socialiniuose tinkluose ėmė daugėti raginimų boikotuoti renginį ir spaudimo festivalio organizatoriams peržiūrėti programą.

    Gazos Ruože besitęsiantis karas yra vienas labiausiai kultūros ir pramogų pasaulį poliarizuojančių konfliktų: menininkai vis dažniau renkasi viešas pozicijas, o festivaliai bei salės atsiduria tarp dviejų ugnių. Tokiose situacijose sprendimai neretai tampa ne vien reputacijos, bet ir saugumo bei komercinės rizikos klausimu.

    Organizatorių pozicija ir programa

    Kol kas festivalio organizatoriai viešai nepaskelbė, kad keistų pagrindinę sudėtį ar persvarstytų Jerry Seinfeldo dalyvavimą. Programoje toliau minimi ir kiti žinomi vardai, o oficialių pranešimų apie atšaukimų bangos pasekmes renginio planams nepateikta.

    Ekspertai pastebi, kad tokie boikotai dažnai turi dvi kryptis: viena vertus, jie gali paskatinti organizatorius peržiūrėti komunikaciją ir vertybines gaires, kita vertus, didina dėmesį pačiam renginiui ir gali suaktyvinti bilietų paklausą tarp publikos, kuri boikotui nepritaria. Artėjant festivalio datai lemiamu veiksniu taps tai, ar pasitraukimų daugės ir ar bus pateikta aiški organizatorių reakcija.

  • Ką skirtingoms kartoms davė „Disney“ pasakos: SWPS tyrimas atskleidė, kas išlieka iki suaugystės

    Ką skirtingoms kartoms davė „Disney“ pasakos: SWPS tyrimas atskleidė, kas išlieka iki suaugystės

    „Disney“ pasakos dažnai laikomos vaikams skirtu turiniu, tačiau jų perteikiamos idėjos neretai „keliauja“ kartu su žiūrovu iki pat suaugystės. Lenkijos SWPS universiteto atliktas tyrimas rodo, kad tai, ką vėliau prisimename, dažniausiai nėra siužeto detalės, o emocijos ir vertybės.

    Tyrimo duomenimis, 84 proc. suaugusių lenkų vaikystėje reguliariai žiūrėjo „Disney“ filmus ir animaciją, o 82 proc. prisipažino iki šiol jiems jaučiantys simpatiją. Tai reiškia, kad šis prekės ženklas Lenkijoje tapo bendra kelių kartų patirtimi, nepaisant skirtingų laikmečių ir medijų įpročių.

    Kokias vertybes žmonės įvardija?

    Dažniausiai su „Disney“ siejamos vertybės – draugystė ir ištikimybė: jas paminėjo 46 proc. respondentų. Toliau rikiavosi gėrio pergalė prieš blogį (43 proc.), sunkumų įveikimas (32 proc.) ir šeima (31 proc.).

    Įdomu tai, kad tokie tikslai kaip pinigai, šlovė ar prestižas tarp dažniausiai minimų asociacijų beveik neatsirado. Tyrimas leidžia daryti išvadą, kad daugeliui „Disney“ istorijos pirmiausia siejasi su santykiais, gerumu, asmeniniu augimu ir atsakomybe.

    Kodėl kartoms svarbūs skirtingi akcentai?

    Nors pagrindinės vertybės panašios, skirtingos kartos iš tų pačių istorijų išsineša nevienodus akcentus. Kūdikių bumo karta dažniau pabrėžė teisingumo jausmą ir aiškią moralinę tvarką: 54 proc. jų kaip svarbią vertybę įvardijo gėrio pergalę prieš blogį.

    X karta dažniau siejo „Disney“ su branda, atsakomybe ir gebėjimu susidoroti su sunkumais, o daliai šios kartos žiūrovų filmai tapo ir langu į Vakarų kultūrą. Tuo metu tūkstantmečio karta labiau išskyrė autentiškumą, savęs priėmimą ir laisvę gyventi pagal savo taisykles.

    Ryškiausias lūžis matomas Z kartos atsakymuose. Savęs priėmimą paminėjo 29 proc. Z kartos respondentų, kai tarp vyriausiųjų tai darė tik 12 proc., o svajonių siekimą Z karta įvardijo gerokai dažniau nei kūdikių bumo karta – atitinkamai 38 proc. ir 14 proc.

    Tuo pačiu jauniausi dalyviai rečiau akcentavo tradicinę schemą, kad gėris visada nugali blogį: tai paminėjo 24 proc. Z kartos atstovų, palyginti su 54 proc. vyriausių respondentų. Tyrimo interpretacija paprasta: herojaus pergalė šiandien vis dažniau siejama ne su „tvarkos atkūrimu“, o su teise pasirinkti savo tapatybę ir kelią.

    Ar klasika praranda reikšmę?

    Tyrimas rodo, kad net ir turėdami beveik neribotą turinio pasirinkimą, jauniausi žiūrovai neskuba atsisakyti klasikos. 87 proc. visų respondentų norėtų, kad „Disney“ puoselėjamos vertybės išliktų: 45 proc. pasisako už jų išsaugojimą be pokyčių, o 42 proc. norėtų klasikinį vertybių rinkinį derinti su šiuolaikiniais akcentais.

    Tik 4 proc. apklaustųjų mano, kad „Disney“ turėtų visiškai prisitaikyti prie dabartinių socialinių tendencijų. Tai leidžia suprasti, kad auditorija labiau tikisi atnaujinto pasakojimo būdo, bet ne vertybių „perkrovimo“.

    Galiausiai, pasak tyrimo, būtent dėl šio universalumo „Disney“ ir sujungia kartas: vieni prisimena teisingumą, kiti – atsakomybę, dar kiti – autentiškumą ar savirealizaciją. Tačiau po skirtingais žodžiais dažniausiai slypi tas pats branduolys – draugystė, šeima, drąsa, gerumas ir atkaklumas.

  • Mitsotakis apie Partenono skulptūras: Graikija nesutiks „skolintis“ savo lobynų iš Britų muziejaus

    Mitsotakis apie Partenono skulptūras: Graikija nesutiks „skolintis“ savo lobynų iš Britų muziejaus

    Graikijos ministras pirmininkas Kyriakosas Mitsotakis pareiškė, kad Atėnai nesvarstys jokių susitarimų, kurie reikštų užsienio nuosavybės pripažinimą Partenono skulptūroms. Jo teigimu, Graikija „neskolinsis“ to, kas, jos įsitikinimu, yra neatskiriama šalies kultūros paveldo dalis.

    Apie tai Mitsotakis kalbėjo Salonikuose, dalyvaudamas Graikijos ir Bulgarijos istorinių relikvijų apsikeitimo ceremonijoje. Renginio kontekstas, anot jo, primena esminį principą: paminklai ir istoriniai artefaktai neturėtų būti vertinami kaip karo grobis ar atsitiktinių istorinių aplinkybių įkaitai.

    „Mano šalis nesutiks su susitarimais, kurie reikštų svetimos nuosavybės pripažinimą, ir neskolinsis tariamai savo pačios lobynų“, – sakė Kyriakosas Mitsotakis.

    Premjeras pabrėžė, kad Partenono skulptūros nėra vien muziejiniai objektai, o gyvas ryšys su kultūriniu kraštovaizdžiu, kuriame jos atsirado. Jo teigimu, Partenono atvejis yra išskirtinis, nes kalbama apie vientiso kūrinio estetinį ir prasminį integralumą.

    Partenono skulptūrų klausimas daugiau kaip du šimtmečius išlieka viena aštriausių kultūros paveldo grąžinimo temų Europoje. Dalis skulptūrų, XIX amžiaus pradžioje išgabentų iš Atėnų, saugoma Londone Britų muziejuje, o Graikija nuosekliai siekia jų sugrąžinimo ir eksponavimo Akropolio muziejuje.

    Relikvijų apsikeitimas su Bulgarija

    Salonikuose vykusi ceremonija buvo skirta Graikijos ir Bulgarijos susitarimui dėl abipusio istorinių artefaktų ir antropologinės medžiagos perdavimo įgyvendinti. Dokumentai pasirašyti dalyvaujant Graikijos premjerui ir Bulgarijos prezidentui Rumenui Radevui, įforminant perdavimo ir priėmimo protokolus.

    Bulgarijos vadovas renginyje akcentavo, kad abi šalys per pastaruosius dešimtmečius sustiprino politinį, ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą. Pasak Radevo, susitarimai padeda „palikti praeities šešėlius“ ir kurti abipuse pagarba paremtą partnerystę.

    „Bendros pastangos leido mums palikti praeities šešėlius ir sukurti abipusės pagarbos bei draugystės santykius“, – sakė Rumenas Radevas.

    Pagal susitarimą Bulgarijai perduodami palaikai, priskiriami carui Samueliui, vienam ryškiausių Pirmosios Bulgarijos imperijos valdovų. Jie siejami su archeologiniais radiniais Prespos regione ir pastaraisiais metais buvo saugomi Salonikuose, Bizantijos kultūros muziejuje.

    Tuo pat metu Graikija atgauna 48 bažnytinius artefaktus, kurie, kaip skelbiama, Pirmojo pasaulinio karo metais buvo išvežti Bulgarijos kariuomenės iš šiaurės Graikijos vienuolynų ir bažnytinių institucijų. Nurodoma, kad šie objektai buvo paimti 1917 metais ir daugiau nei šimtmetį laikyti Bulgarijoje, taip pat eksponuoti Nacionaliniame istorijos muziejuje Sofijoje.

    Graikijoje grįžtantys artefaktai laikinai pristatomi Bizantijos kultūros muziejuje iki 2026 metų lapkričio 5 dienos, o vėliau turėtų būti sugrąžinti į vietas, iš kurių buvo paimti. Šis etapas laikomas ilgų derybų rezultatu, kurį vainikavo abiejų šalių kultūros ministerijų pasirašytas susitarimo memorandumas.

    Kodėl šis precedentas svarbus

    Kultūros paveldo grąžinimas pastaraisiais metais vis dažniau tampa tarptautinės politikos ir muziejų praktikos tema. Valstybės ir institucijos ieško modelių, kaip spręsti istorinių neteisybių klausimus: nuo nuolatinio grąžinimo iki ilgalaikių paskolų ar bendrų ekspozicijų.

    Mitsotakio pasisakymai rodo, kad Graikija siekia sprendimo, kuris būtų grindžiamas ne techniniais kompromisais, o nuosavybės ir vientisumo pripažinimu. Atėnų pozicija išlieka aiški: Partenono skulptūrų klausimas, jų vertinimu, yra ne tik teisinis ginčas, bet ir moralinis bei kultūrinis įsipareigojimas.

  • Madride į gatves išėjo iki 500 000: būsto krizė Ispanijoje kursto protestus ir streiko idėją

    Madride į gatves išėjo iki 500 000: būsto krizė Ispanijoje kursto protestus ir streiko idėją

    Madride šeštadienį į gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių, protestuojančių dėl gilėjančios būsto krizės ir nuomos kainų. Organizatorių teigimu, sostinėje dalyvavo apie 500 000 žmonių, tačiau institucijos skaičių vertino gerokai mažesnį – apie 70 000.

    Protestai vyko ir kituose Ispanijos miestuose, o nuomininkų judėjimai ragino svarstyti visuotinį streiką. Demonstracijos kilo po to, kai parlamentas atmetė du Vyriausybės dekretus, kuriais buvo siekiama sustiprinti nuomininkų apsaugą.

    Puerta del Sol aikštėje Madride aktyvistai buvo įsirengę stovyklą maždaug savaitę. Protestuotojai nešė plakatus su raginimu skelbti visuotinį streiką ir skandavo šūkius, nukreiptus prieš spekuliaciją būstu bei vadinamąjį nuomos verslą.

    Nuomininkų sąjunga pareiškė, kad politiniai sprendimai prasilenkia su visuomenės lūkesčiais. „Tarp to, ko nori žmonės, ir to, kaip balsuoja partijos, atsirado sunkiai pataisomas atotrūkis“, – teigiama organizatorių pareiškime.

    Judėjimo keliami reikalavimai apima nuomos mažinimą perpus, neterminuotų sutarčių plėtrą ir griežtesnius ribojimus investiciniams fondams, kurie masiškai superka būstą. Sąjungos atstovė Valeria Racu sakė, kad konkreti visuotinės akcijos data dar nenustatyta, o sprendimas derinamas su kitomis organizacijomis.

    Madride protestas daugiausia išliko taikus, nors policijos pajėgos buvo aiškiai matomos. Darbdavių konfederacijos CEOE vadovas Antonio Garamendi teigė gerbiantis žmonių teisę protestuoti, tačiau perspėjo, kad paskelbus visuotinį streiką, jo vertinimu, būtų imamasi teisinių veiksmų.

    Įtampa Valensijoje ir akcijos miestuose

    Valensijoje protestuotojai žygiavo link Palau de les Arts Reina Sofía, kur tuo metu vyko nekilnojamojo turto investicijų konferencija. Pranešta, kad dalis demonstrantų bandė prasiveržti pro užtvaras, kilo susistumdymų, o policija panaudojo ašarines dujas ir gumines kulkas.

    Protestai tęsėsi ir kituose miestuose, įskaitant Donostiją, Kadisą, Las Palmas de Gran Canaria bei Barseloną. Kai kur akcentuota, kad miestų centruose nuoma tapo neadekvati pajamoms, o būsto įsigijimas jaunoms šeimoms tolsta dėl aukštų kainų ir ribotos pasiūlos.

    Atmesti dekretai ir politinė įtampa

    Du būsto politikos dekretai parlamente buvo atmesti opozicijai ir daliai kitų frakcijų atsisakius juos paremti. Balsavimų rezultatai parodė, kad Vyriausybei trūksta stabilios daugumos, o būsto tema tapo dar vienu politinės trinties židiniu.

    Premjeras Pedro Sánchez po balsavimo perspėjo oponentus, kad politinius sprendimus įvertins visuomenė. „Istorija jus teis greičiau, nei manote, ir griežčiau, nei įsivaizduojate“, – sakė Pedro Sánchez.

    Įtampa sustiprėjo ir dėl socialinio fono: protestų banga siejama su rezonansinėmis iškeldinimo istorijomis, kurios išryškino nuomininkų pažeidžiamumą. Aktyvistai pabrėžia, kad būsto klausimas Ispanijoje tampa ne tik ekonomine, bet ir socialinio teisingumo problema.

    Ekspertai jau kurį laiką atkreipia dėmesį, kad didžiųjų miestų nuomos rinką veikia keli veiksniai: ribota naujų būstų pasiūla, turizmo ir trumpalaikės nuomos spaudimas, taip pat didėjantis institucinės investicijos mastas. Dėl to visuomenės nepasitenkinimas, sprendžiant iš protestų geografijos ir masto, gali tęstis ir artimiausiais mėnesiais.

  • Marškinėliai „Remiame Seutą“: dalis kainos keliauja judėjimui Save Europe Act ir jo „remigracijai“

    Marškinėliai „Remiame Seutą“: dalis kainos keliauja judėjimui Save Europe Act ir jo „remigracijai“

    Marškinėliai su šūkiu We are all caballas, pristatomi kaip solidarumo ženklas Ispanijai priklausančiai Seutos autonominei teritorijai, tapo diskusijų objektu dėl to, kur nukeliauja dalis surinktų pinigų. Viešojoje erdvėje išplatinta informacija rodo, kad pirkėjams žadama parama Seutai realiai virsta finansavimu politinę darbotvarkę turinčiam judėjimui.

    Marškinėlius platina Prancūzijos prekės ženklas Terre de France, reklamuojantis „patriotišką ir solidarumu grįstą“ produkciją. Ant prekės puslapio nurodoma, kad iš vienų marškinėlių kainos dalis skiriama organizacijoms ar iniciatyvoms, tačiau šiuo atveju akcentas atsiduria ne vietos bendruomenėje Seutoje.

    Skelbiama, kad marškinėliai kainuoja 35 eurus, o 10 eurų nuo kiekvieno pardavimo skiriama judėjimui Save Europe Act. Tai sudaro apie 28,6 proc. galutinės kainos, todėl pirkėjams svarbiausias klausimas tampa ne pats šūkis, o finansavimo kryptis.

    Pačioje komunikacijoje apie marškinėlius teigiama, kad Seutos gyventojai esą susiduria su „migracijos invazija“, kuri kelia grėsmę miesto ateičiai. Socialiniuose tinkluose šią prekę aktyviai reklamavo ir kraštutinių dešiniųjų pažiūrų veikėjai, turintys dideles auditorijas, taip didindami kampanijos pasiekiamumą.

    Papildomų klausimų sukėlė ir reklaminis vaizdas, kuriame žmogus su marškinėliais matomas tarsi paplūdimio fone. Skaitmeninės analizės įrankiai viešai buvo įvardyti kaip rodantys, kad vaizdas galėjo būti sugeneruotas naudojant dirbtinis intelektas, todėl reklamos autentiškumas tapo dar viena diskusijų ašimi.

    Kas yra Save Europe Act?

    Save Europe Act save pristato kaip „patriotinį“ judėjimą, raginantį griežtinti migracijos politiką ir saugoti Europos valstybių „etnokultūrinę tapatybę“. Judėjimo retorikoje dažnai kartojamos tezės apie būtinybę stabdyti tam tikrus migracijos srautus ir atkurti „socialinę sanglaudą“.

    Viena ryškiausių idėjų, siejamų su šiuo judėjimu, yra „remigracija“: tai siūlymas skatinti arba taikyti priverstinį išvykimą žmonėms, kurie šalyje gyvena neteisėtai, padarė nusikaltimų arba, judėjimo vertinimu, „nesiintegravo“. Tokios formuluotės Europoje vertinamos itin kontraversiškai dėl galimų diskriminacijos ir žmogaus teisių pažeidimų rizikų.

    Judėjimas bandė pasinaudoti Europos piliečių iniciatyvos mechanizmu ir rinkti parašus, kad pasiūlymas būtų svarstomas Europos Komisijoje. Vis dėlto Europos Komisija atsisakė registruoti iniciatyvą, motyvuodama, kad ji akivaizdžiai prieštarauja ES sutartyse ir ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintoms vertybėms.

    Seuta kaip kraštutinių dešiniųjų simbolis

    Seuta pastaraisiais metais tapo vienu iš simbolinių taškų Europos migracijos diskusijose, ypač po staigių migrantų atvykimo bangų. Tokiose situacijose miestas neretai išnaudojamas politinėms kampanijoms, kuriose migracija pateikiama kaip egzistencinė grėsmė.

    Po vienos iš didesnių migrantų atvykimo bangų Seutoje lankėsi įvairių Europos kraštutinių dešiniųjų grupių atstovai, siekę pritraukti dėmesį ir stiprinti savo žinutes socialiniuose tinkluose. Vietos valdžios ir teisėsaugos veiksmai tokiais atvejais dažnai nukreipiami į viešosios tvarkos užtikrinimą ir provokacijų prevenciją.

    Ši istorija išryškina, kaip greitai solidarumo simboliai gali tapti politinių tikslų įrankiu, o aukojimo ar paramos žinutė persipina su skaitmeninėmis kampanijomis. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokiose kampanijose vis dažniau naudojamas dirbtinis intelektas, automatizuotos paskyros ir tikslinė komunikacija, kuri sustiprina emocines reakcijas ir apsunkina faktų patikrą.

  • Dešimtys tūkstančių Paryžiuje žygiavo „Pride“ eisenoje: augant kraštutinių dešiniųjų įtakai

    Dešimtys tūkstančių Paryžiuje žygiavo „Pride“ eisenoje: augant kraštutinių dešiniųjų įtakai

    Paryžiaus „Pride“ eisena nukelta

    Paryžiuje į gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių, dalyvavusių „Pride“ eisenoje ir raginusių ginti LGBTQ+ bendruomenės teises. Renginys vyko politinių įtampų fone, kai Prancūzijoje viešojoje erdvėje vis dažniau aptariamas kraštutinių dešiniųjų populiarėjimas ir jo įtaka žmogaus teisėms.

    Ši Paryžiaus „Pride“ eisena, paprastai rengiama birželį, šiemet perkelta į spalį dėl vasaros karščio bangos. Organizatoriai pabrėžė, kad toks sprendimas susijęs su saugumu ir dalyvių sveikata, o pati eitynių žinutė dėl to nesikeičia.

    Raginimai mobilizuotis prieš rinkimus

    Eiseną organizuojančios asociacijų platformos „Inter-LGBT“ vienas vadovų Alexandre’as Schon teigė, kad artėjant prezidento rinkimams bendruomenė ir jos rėmėjai raginami aktyviau mobilizuotis. Pasak jo, esminis tikslas yra ateitis, paremta solidarumu ir vienodomis teisėmis visiems.

    „Iki prezidento rinkimų liko vos keli mėnesiai, todėl kviečiame LGBT+ žmones ir sąjungininkus telktis dėl solidarumu paremtos ateities“, – sakė Alexandre’as Schon.

    Jis taip pat perspėjo, kad politiniai vėjai Europoje ir už jos ribų gali lemti spaudimą žmogaus teisėms bei mažumų apsaugai. Organizatorių retorikoje skambėjo aiški žinia, kad demokratinėse visuomenėse teisių užtikrinimas nėra savaime suprantamas ir reikalauja nuolatinio politinio dėmesio.

    Maršrutas, dalyviai ir saugumo akcentai

    Eisena startavo Place d’Italie pietinėje Paryžiaus dalyje ir baigėsi Place de la Bastille, kur planuotas koncertas. Organizatorių teigimu, renginyje dalyvavo apie 50 asociacijų, o eitynėse buvo matyti ir kairiųjų pažiūrų politikų.

    Tarp dalyvių minėti Prancūzijos politinės jėgos France Unbowed (LFI) lyderis Jean-Lucas Mélenchonas ir žaliųjų atstovė Sandrine Rousseau. Viešuose pasisakymuose akcentuota, kad lytinė orientacija ar lytinės tapatybės pajauta nėra pasirinkimas, o teisinė apsauga turi atliepti realias žmonių gyvenimo situacijas.

    „Lytinė orientacija ar priklausymo lyčiai pajauta nėra pasirinkimas. Teisės privalo sekti paskui, o procedūros turi būti paprastesnės“, – sakė Jean-Lucas Mélenchonas.

    Eitynių metu nuskambėjo ir perspėjimai dėl smurto bei diskriminacijos. Paryžiaus meras Emmanuelis Grégoire’as pabrėžė, kad LGBTQIA+ erdvės vis dar patiria grasinimus ir išpuolius, todėl, jo teigimu, būtina stiprinti tiek prevenciją, tiek praktinę paramą žmogaus teisių organizacijoms.

    „LGBTQIA+ erdvėms vis dar grasinama, jos puolamos, diskriminuojamos, patiria smurtą ir bauginimą“, – sakė Emmanuelis Grégoire’as.

    Paryžiaus „Pride“ data simboliškai siejama su Stonewall riaušėmis Niujorke, kurios 1969 metais tapo vienu svarbiausių šiuolaikinio LGBTQ+ judėjimo atskaitos taškų. Pernai organizatoriai Paryžiaus eitynių dalyvių skaičių vertino apie 500 000, tuo metu policija skelbė mažesnį, mažiau nei 100 000, įvertį.

  • Vaikas pas močiutę atsiveria labiau nei namuose? Psichologė paaiškina, ką tai išduoda

    Vaikas pas močiutę atsiveria labiau nei namuose? Psichologė paaiškina, ką tai išduoda

    Kodėl pas senelius vaikai dažnai kitokie?

    Ne vieni tėvai pastebi, kad vaikas pas močiutę ar senelį būna ramesnis, atviresnis ir noriau kalba apie jausmus. Psichologai šį reiškinį dažnai sieja su aplinkos tempu, lūkesčiais ir tuo, kokį vaidmenį šeimoje atlieka suaugusieji.

    Tėvų kasdienybėje paprastai daugiau taisyklių, laiko kontrolės ir atsakomybės, todėl vaikas natūraliai patiria daugiau įtampos. Seneliai dažniau tampa emocine užuovėja, kur svarbiausia yra bendravimas, žaidimas ir neskubėjimas.

    Prieraišumas: tėvai ir seneliai papildo vieni kitus

    Vaiko ryšys su tėvais paprastai yra pagrindinė saugumo atrama: būtent tėvų pareiga užtikrinti ribas, rutiną ir saugumą. Dėl to vaikas su tėvais neretai išleidžia ir stipriausias emocijas, nes jaučiasi pakankamai saugus jas parodyti.

    Ryšys su seneliais veikia kaip papildomas saugumo tinklas, kuris praplečia vaiko patirtį, kad patikimų suaugusiųjų yra daugiau nei vienas ar du. Toks tinklas, anot prieraišumo teorijos, didina vaiko emocinį atsparumą ir padeda lengviau reguliuoti jausmus skirtingose situacijose.

    „Visiškai natūralu kartais pajusti pavydą, kai atrodo, kad vaikas seneliams atsiveria labiau nei jums“, – sako vaikų psichologė.

    Kaip suaugusiųjų stresas veikia vaiko savijautą

    Suaugusiojo emocinė būsena tiesiogiai persiduoda vaikui: kai namuose vyrauja skubėjimas, nuolatinis planavimas ir įtampa, vaikas tai „nuskaito“ iš balso tono, mimikų ir reakcijų. Tokiais momentais vaikui sunkiau nusiraminti, nes jo nervų sistema prisitaiko prie aplinkos ritmo.

    Senelių namuose tempas dažnai lėtesnis, mažiau konfliktinių situacijų dėl pareigų ar taisyklių, todėl vaikui paprasčiau patirti vadinamąją koreguliaciją, kai nusiraminimą „pasiskolina“ iš ramaus suaugusiojo. Ilgainiui tai padeda vaikui geriau išmokti savireguliacijos.

    Kada senelių įtaka tampa problema?

    Įtampa šeimoje kyla tuomet, kai seneliai nepaiso tėvų nustatytų taisyklių, tampa pernelyg globėjiški arba menkina tėvų autoritetą. Vaikui aiškumas ir nuoseklumas yra svarbūs, nes jie kuria nuspėjamumą ir saugumo jausmą.

    Jei suaugusieji nuolat ginčijasi dėl ribų, vaikas gali pasimesti, o vėliau imti „testuoti“, kur taisyklės galioja, o kur ne. Tokiose situacijose svarbiausia ne bausmės ar griežtumas, o tėvų ir senelių susitarimas dėl kelių esminių saugumo ir elgesio principų.

    „Kai seneliai nepaiso tėvų taisyklių ar tampa per daug saugantys, įtampa šeimoje kyla greitai, o vaikas ją pajunta iškart“, – sako psichologė.

    Ką daryti tėvams, kurie jaučiasi įskaudinti?

    Jei matote, kad vaikas pas senelius atrodo laimingesnis ar ramesnis, pirmas žingsnis yra pripažinti savo jausmus jų nesmerkiant. Pavydas ar nusivylimas dažniausiai signalizuoja ne apie blogą tėvystę, o apie nuovargį, per didelę atsakomybės naštą ar baimę būti „nepakankamam“.

    Psichologai pataria keisti perspektyvą: vaiko artumas seneliams nereiškia, kad ryšys su tėvais silpnėja. Dažnai tai rodo, kad vaikas turi tvirtą pagrindą namuose ir dėl to drąsiai plečia savo pasaulį, o seneliai gali tapti ne konkurentais, o sąjungininkais.

    Ribos, kurios padeda visiems

    Sveikiausiai veikia paprastas principas: tėvai priima galutinius sprendimus dėl auklėjimo ir saugumo, o seneliai padeda taip, kad palengvintų kasdienybę, o ne ją komplikuotų. Kai suaugusieji susitaria iš anksto, mažėja konfliktų, o vaikas jaučiasi stabiliai.

    Praktikoje tai reiškia aiškius susitarimus dėl miego, ekranų, saldumynų, saugumo automobilyje ir pagarbos vieni kitiems. Seneliai tuo pat metu gali kurti savo tradicijas, kurios vaikui tampa šiltu emociniu prisiminimu ir papildomu saugumo šaltiniu.

  • Trumpo ultimatumas Prancūzijai: grasina 200 proc. tarifu vynui, Europa ragina veikti vieningai

    Trumpo ultimatumas Prancūzijai: grasina 200 proc. tarifu vynui, Europa ragina veikti vieningai

    Europos vyno ir stipriųjų gėrimų sektorius vėl atsidūrė JAV ir Europos Sąjungos prekybinių ginčų centre. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė svarstantis įvesti 200 proc. muitą Prancūzijos vynui ir šampanui, jei Paryžius nepritars jo siūlomai Gazos „Taikos tarybai“.

    Europos gamintojai pabrėžia, kad tokie pareiškimai yra ne vien apie gėrimų pramonę. Pasak jų, tai geopolitinis spaudimas, galintis sukelti grandininį poveikį eksportui, investicijoms ir kainoms tiek JAV, tiek Europoje.

    „Tai geopolitiniai klausimai, kurie peržengia vyno ir stipriųjų gėrimų sektoriaus interesus“, – teigiama Prancūzijos vyno ir stipriųjų gėrimų eksportuotojų federacijos FEVS pareiškime.

    FEVS taip pat akcentuoja, kad prekybos politika yra išimtinė Europos Sąjungos kompetencija, todėl reakcija turėtų būti koordinuota Briuselyje. Pramonės atstovai ragina ES kalbėti vienu balsu ir derėtis dėl sprendimų, kurie apsaugotų eksportuotojus nuo staigių tarifų šuolių.

    JAV išlieka svarbiausia Europos vyno ir stipriųjų gėrimų eksporto rinka, todėl bet koks papildomas muito didinimas smogtų ne tik didiesiems gamintojams, bet ir mažesniems ūkiams. Ekspertai primena, kad tarifai dažniausiai didina kainas vartotojams, o verslui reiškia neapibrėžtumą dėl užsakymų ir logistikos.

    Viltis dėl proveržio Davose

    Prancūzijos gamintojai šią savaitę daug vilčių sieja su Pasaulio ekonomikos forumu Davose, kur planuojami JAV, Prancūzijos ir Europos politikų pokalbiai. Sektorius tikisi, kad aukšto lygio kontaktai padės sumažinti įtampą ir užkirsti kelią naujam tarifų etapui.

    „Šiuos JAV prezidento pareiškimus reikia vertinti rimtai, bet su ramybe“, – sakė FEVS prezidentas Gabrielis Picardas.

    Europos vyno kompanijų komiteto generalinis sekretorius Ignacio Sánchez Recarte pabrėžia, kad vynas yra išskirtinis, su regionais ir kilmės nuorodomis siejamas produktas, todėl dažnai tampa simboliniu taikiniu politiniuose ginčuose. Jo teigimu, vyno tema JAV ir ES santykiuose kartojasi todėl, kad tai lengvai atpažįstama ir ekonomiškai reikšminga kategorija.

    Kas jau padaryta ir ką rodo statistika

    Pastaraisiais metais ES ir JAV buvo pasiekusios susitarimų, kurie įtvirtino 15 proc. JAV tarifą daliai Europos prekių, o vynui ir stipriesiems gėrimams išimčių užsitikrinti nepavyko. Europos Komisija siekė specialaus režimo, tačiau sektorius liko bendrojo tarifo rėmuose.

    Pramonės atstovai atkreipia dėmesį, kad eksporto dinamika tapo nepastovi: dalis JAV įmonių didino atsargas prieš galimus papildomus muitus, tačiau vėliau rodikliai ėmė prastėti. Eurostato duomenys rodo, kad ES stipriųjų gėrimų eksportas 2025 metų rugpjūčio–lapkričio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais, sumažėjo 25 proc.

    Įmonės perspėja, kad 200 proc. tarifas būtų išskirtinai agresyvus žingsnis, galintis praktiškai sustabdyti dalies produktų konkurencingumą JAV rinkoje. Tokiu atveju nuostoliai tikėtini ne tik gamintojams, bet ir importuotojams bei restoranų sektoriui, o vartotojams tai reikštų ryškiai didesnes kainas arba siauresnį pasirinkimą.

    Kaip gali reaguoti Europos Sąjunga

    Europos vyno ir stipriųjų gėrimų asociacijos ragina sprendimus priimti europiniu lygiu, nes pavienės valstybės narės tarifų politikoje turi ribotas galimybes. Tikėtina, kad diskusijose bus svarstomi tiek diplomatiniai kanalai, tiek galimi atsakomieji prekybos instrumentai, jei grasinimai virstų realiais sprendimais.

    Tuo pat metu sektorius siekia išvengti eskalacijos, nes ilgalaikė tarifų spiralė paprastai baigiasi prekybos mažėjimu abiejose Atlanto pusėse. Gamintojai tikisi, kad artimiausios savaitės parodys, ar įtampą pavyks suvaldyti derybomis, ar Europa turės ruoštis naujam spaudimo etapui.