CP v2

Blog

  • Būsto kainos Europoje kyla toliau: Portugalija ir Bulgarija šauna į viršų, bet yra ir kritimų

    Būsto kainos Europoje kyla toliau: Portugalija ir Bulgarija šauna į viršų, bet yra ir kritimų

    Būsto kainos didžiojoje Europos dalyje ir toliau auga, tačiau tempas skiriasi kardinaliai. Eurostato duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį Europos Sąjungoje būstų kainos buvo 4,7 proc. didesnės nei prieš metus, o infliacija siekė 3,2 proc.

    Toks skirtumas reiškia, kad kainų augimas daugelyje rinkų aplenkė bendrą kainų lygio kilimą. Įvertinus infliaciją, ES būsto kainos realiai per metus paaugo apie 1,5 proc., tačiau kai kuriose šalyse realus šuolis buvo kelis kartus didesnis.

    Kas Europoje brango sparčiausiai?

    Tarp 29 Europos šalių devynios fiksavo dviženklį metinį būsto kainų augimą. Didžiausias kilimas 2026 metų antrąjį ketvirtį užfiksuotas Portugalijoje, kur kainos per metus ūgtelėjo 16,5 proc., o Bulgarijoje augo 15,5 proc.

    Prie sparčiausiai brangusių rinkų taip pat priskirta Lietuva, kur metinis kainų augimas siekė 14,3 proc. Dviženklius pokyčius fiksavo ir Slovakija, Kroatija, Ispanija, Rumunija, Latvija bei Vengrija.

    Nekilnojamojo turto ekspertas Mikk Kalmet pabrėžė, kad Portugalijoje paklausą ypač stipriai kelia ribota pasiūla didmiesčiuose ir pakrantėse. Tam įtakos turi naujos statybos trūkumas, užsienio investuotojų aktyvumas, turizmo sukurta paklausa ir užsitęsęs būsto deficitas.

    „Rinkoje paklausa ir toliau lenkia pasiūlą, o tai tiesiogiai kelia kainas, ypač didmiesčiuose ir paklausiausiuose regionuose“, – sakė M. Kalmet.

    Kur kainos krito ir kodėl?

    Ne visur kryptis buvo tokia pati. Per metus būsto kainos mažėjo Suomijoje, Liuksemburge ir Prancūzijoje: atitinkamai 2,7 proc., 2,2 proc. ir 0,8 proc.

    Anot M. Kalmet, Suomijoje kainas spaudė silpnesnis ekonomikos augimas ir atsargesnės gyventojų nuotaikos, kurias kurį laiką slopino brangesnis skolinimasis. Prancūzijoje ryškiau veikė įperkamumo problemos ir vangesnė paklausa, o dalis pirkėjų sprendimus atidėjo dėl ekonominio neapibrėžtumo.

    Infliacija parodė tikrą vaizdą

    Įvertinus infliaciją, realus kainų augimas kai kuriose šalyse išlieka itin aukštas. Portugalijoje, kur infliacija per tą patį laikotarpį siekė 3,6 proc., realus būsto kainų augimas sudarė apie 12,1 proc.

    Eurostato duomenys rodo, kad realiai kainos taip pat stipriai augo Slovakijoje, Bulgarijoje, Lietuvoje, Ispanijoje ir Latvijoje. Tuo metu Liuksemburge realios kainos per metus smuko 6,4 proc., o Prancūzijoje ir Vokietijoje taip pat fiksuotas neigiamas realus pokytis.

    Ką rodo didžiosios ekonomikos?

    Vertinant didžiausias ES ekonomikas, ryškiausiai išsiskyrė Ispanija, kur metinis būsto kainų augimas siekė 12,1 proc. Italijoje kainos augo 4,0 proc. ir buvo žemiau ES vidurkio, o Vokietijoje fiksuotas vos 0,6 proc. kilimas.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad Vokietijoje paklausą riboja pablogėjęs įperkamumas ir atsigavusios būsto finansavimo palūkanos, todėl silpnėja paskolų paklausa. Toks derinys dažnai pristabdo rinką net ir tuomet, kai pasiūla nėra gausi.

    Kas laukia toliau?

    Ekspertai prognozuoja, kad būsto kainas daugelyje šalių toliau palaikys struktūrinis būsto trūkumas ir neišnykstanti paklausa, tačiau augimas išliks nevienodas. Dviženkliai šuoliai, matyti dalyje rinkų, nebūtinai taps nauja norma visoje Europoje.

    Didžiausiu neapibrėžtumo veiksniu įvardijamos palūkanų normos ir gyventojų perkamoji galia. Jei skolinimasis brangs, o energijos ir kitų būtinųjų išlaidų našta didės, dalis pirkėjų gali pristabdyti sprendimus, o tai automatiškai sumažintų kainų augimo spaudimą.

  • Kinija smogia ES: pradeda dempingo tyrimą likus kelioms dienoms iki lemtingų derybų Pekine

    Kinija smogia ES: pradeda dempingo tyrimą likus kelioms dienoms iki lemtingų derybų Pekine

    Kinija pradėjo antidempingo tyrimą dėl iš Europos Sąjungos importuojamos cheminės medžiagos p-nitrotolueno, likus mažiau nei savaitei iki ES prekybos komisaro vizito Pekine. Tyrimas skelbiamas tuo metu, kai Briuselis siekia užkirsti kelią platesniam prekybos ginčo eskalavimui.

    Kinijos Prekybos ministerija nurodė vertinsianti, ar žemomis kainomis parduodamas p-nitrotoluenas nepagrįstai užlieja šalies rinką ir nedaro žalos vietos gamintojams. Pasak ministerijos, dėl tyrimo kreipėsi vidaus pramonės atstovai, teigdami patiriantys nuostolių gamybai ir veiklai.

    Ši medžiaga naudojama dažų, farmacijos produktų ir pesticidų gamyboje, todėl jos tiekimas svarbus kelioms pramonės grandinėms. Numatoma, kad tyrimas bus užbaigtas per 12 mėnesių, o prireikus terminas galės būti pratęstas dar iki šešių mėnesių.

    Kas laikoma dempingu?

    Dempingu laikoma situacija, kai prekė eksportuojama mažesne kaina nei ji parduodama vidaus rinkoje arba net mažesne nei gamybos savikaina. Pasaulio prekybos organizacijos taisyklės leidžia importuojančiai šaliai, nustačius žalą vietos pramonei, taikyti papildomus muitus, vadinamus antidempingo muitais.

    ES pastaraisiais metais vis dažniau naudojasi prekybos gynybos instrumentais, aiškindama, kad kai kurių prekių kainos gali būti iškreiptos dėl netiesioginės ar tiesioginės valstybės paramos. Europos Komisija yra viešai įspėjusi, jog be apčiuopiamų rezultatų dialoge su Pekinu gali būti imtasi griežtesnių priemonių.

    ES ir Kinijos įtampa auga

    Naujas Kinijos tyrimas pasirodė po to, kai ES pastaruoju metu inicijavo tyrimus dėl kai kurių pramoninių importo srautų, tarp jų ir iš Kinijos, siekdama įvertinti galimą nesąžiningą konkurenciją. Pekinas savo ruožtu neigia, kad Kinijos gamintojų konkurencingumas grindžiamas valstybės pagalba, ir signalizuoja apie galimas atsakomąsias priemones.

    „Kinija ne kartą pabrėžė, kad ES turi tiesiogiai spręsti savo ekonomines ir prekybos problemas, o abipusius rūpesčius spręsti dialogu ir konsultacijomis“, – sakė Kinijos Prekybos ministerijos atstovas.

    Lemiamas vizitas Pekine

    ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius Pekine planuoja lankytis spalio 8 dieną ir spalio 9 dieną. Vizito darbotvarkėje numatyta bendra pirmininkystė ES ir Kinijos prekybos bei investicijų tarybos sesijoje ir susitikimas su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao.

    Briuseliui šios derybos svarbios ir dėl augančio ES prekybos deficito su Kinija, taip pat dėl tiekimo grandinių saugumo jautriuose sektoriuose. ES siekia didesnio nuspėjamumo ir konkrečių įsipareigojimų, o Kinija įspėja, kad į naujus ribojimus reaguos ryžtingai.

    M. Šefčovičius anksčiau yra akcentavęs, kad politinis spaudimas ES viduje didėja, o be apčiuopiamų rezultatų gali stiprėti raginimai ieškoti sprendimų kitomis priemonėmis. Po jo kelionės planuojami ir ES vadovų susitikimai, kuriuose bus vertinama derybų eiga ir tolesni žingsniai.

  • 17 ES lyderių spaudžia Airiją: perspėja dėl žemės ūkio pinigų ir siūlo keisti biudžeto taisykles

    17 ES lyderių spaudžia Airiją: perspėja dėl žemės ūkio pinigų ir siūlo keisti biudžeto taisykles

    Septyniolikos Europos Sąjungos valstybių vadovai kreipėsi į Airijos ministrą pirmininką Micheálą Martiną, šiuo metu pirmininkaujantį ES Tarybai, ragindami derybose dėl kito ilgalaikio biudžeto pirmiausia apsaugoti žemės ūkio ir sanglaudos finansavimą.

    Laiškas pasirodė artėjant lemiamai 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos derybų stadijai, kai pirmininkaujanti valstybė atnaujina vadinamąjį derybinį paketą, kuriuo remiantis siaurinami kompromisų variantai tarp šalių.

    Tarp pasirašiusiųjų yra Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Rumunija, Bulgarija, Kroatija, Slovėnija, Vengrija, Kipras, Malta, Portugalija, Ispanija, Graikija ir Italija. Pirmosiomis laiško signatarėmis įvardijamos Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ir Rumunijos prezidentas Nicușoras Danas.

    Ką siekia apginti šalys?

    Laiške pabrėžiama, kad ES tenka vis daugiau naujų prioritetų, nuo saugumo ir gynybos iki konkurencingumo, energetinio saugumo, junglumo ir atsparumo. Tačiau, šalių vadovų teigimu, šie tikslai neturėtų būti finansuojami mažinant ilgalaikes, sutartyse įtvirtintas politikos kryptis.

    Pasak lyderių, sanglaudos politika ir bendra žemės ūkio politika išlieka kertinės: jos mažina regioninius skirtumus, stiprina bendrąją rinką, remia kaimo vietoves ir mažiau išsivysčiusius regionus. Taip pat akcentuojamas indėlis į ES konkurencingumą ir maisto saugumą.

    „Tai neturėtų vykti sutartimis paremtų politikų sąskaita, nes jos yra Europos integracijos stuburas“, – laiške teigia jį pasirašę vadovai.

    Ginčas dėl realaus finansavimo mažėjimo

    Šalys įspėja, kad net ir didėjant bendrai siūlomo biudžeto apimčiai, sanglaudos ir žemės ūkio programos gali patirti realų mažėjimą, jei lėšos neauga bent tiek, kiek didėja kainos. Dėl to lyderiai ragina išlaikyti bendrą finansavimo lygį ir vengti dar gilesnių apkarpymų.

    Jų vertinimu, papildomos ES užduotys turėtų turėti papildomus išteklius, o ne būti sprendžiamos per lėšų perskirstymą iš tradicinių programų. Tai ypač jautru šalims, kurių regionai labiau priklausomi nuo investicinių fondų ir paramos žemės ūkiui.

    Naujos pajamos, lėtesnis skolų grąžinimas ir nuolaidų pabaiga

    Lyderiai taip pat signalizuoja pasirengimą diskutuoti apie naujus ES nuosavus išteklius, kurie sumažintų spaudimą nacionaliniams biudžetams. Kartu pabrėžiama, kad tokios pajamos turėtų būti sąžiningos, paprastos ir nedidinančios nelygybės.

    Kaip viena iš galimų išeičių minimas lėtesnis priemonės „NextGenerationEU“ skolų grąžinimas, kad kitame biudžete atsirastų daugiau finansinės erdvės, nors kartu siūloma įvertinti, ar tai nepadidintų bendrų grąžinimo kaštų. Taip pat aptariama galimybė ribotai ir tikslingai naudoti europinius skolos instrumentus aiškiai apibrėžtoms strateginėms sritims.

    Atskirai kritikuojama dabartinė įmokų nuolaidų sistema, kai daliai valstybių taikomos korekcijos į ES biudžetą. Pasirašiusieji teigia, kad pirminės priežastys, kuriomis tokios nuolaidos buvo grindžiamos, pasikeitė, o vertinant šalių indėlį būtina atsižvelgti ir į jų gerovės lygį bei santykinę naštą.

    Toliau derybos persikels į ES Tarybos darbotvarkę, o politinis spaudimas dėl sanglaudos ir žemės ūkio lėšų, tikėtina, taps vienu centrinių konfliktų formuojant 2028–2034 metų biudžeto kompromisą.

  • Vokietijai – 36-eri: vienybės šventėje primena skaudžią statistiką ir dar neišnykusią nelygybę

    Vokietijai – 36-eri: vienybės šventėje primena skaudžią statistiką ir dar neišnykusią nelygybę

    Vokietija spalio 3 dieną mini 36-ąsias susivienijimo metines. 1990 metais tuometinė Vokietijos Demokratinė Respublika prisijungė prie Federacinės Respublikos, taip užbaigdama 41 metus trukusį šalies padalijimą, o Berlynas vėl tapo vieningos valstybės sostine.

    Ši data Vokietijoje žinoma kaip Vokietijos vienybės diena ir kasmet minima vis kitoje federalinėje žemėje. Minėjimuose nuolat prisimenama, kad politinis susivienijimas įvyko greitai, tačiau socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimas užtruko dešimtmečius.

    Susivienijimo simboliai ir žinutės

    Vienas ryškiausių susivienijimo simbolių yra Glienikės tiltas, jungiantis Berlyną ir Potsdamą, kadaise buvęs Šaltojo karo pasienio linijos dalimi. Čia Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos politikas Steevenas Bretzas pagerbė buvusį kanclerį Helmutą Kohlį, laikomą susivienijimo architektu.

    „Mes jam esame daug skolingi, ypač už tai, kad vienybė pavyko“, – sakė S. Bretzas.

    H. Kohlis 1990 metų spalio 2 dieną televizijos kreipimesi kalbėjo apie istorinį lūžį, pabrėždamas, kad po daugiau nei keturių dešimtmečių padalijimo šalis vėl tampa viena. Jis taip pat ragino nepamiršti žmonių, kurie patyrė sienos ir režimo represijų pasekmes.

    „Šeimos buvo žiauriai išskirtos, politiniai kaliniai kalėjo kalėjimuose, žmonės žuvo prie sienos“, – teigė H. Kohlis.

    Ką rodo naujausi skaičiai?

    Nors gyvenimo sąlygų vertinimas Rytų ir Vakarų Vokietijoje daugelyje sričių artėja, kai kurios struktūrinės disproporcijos išlieka. Federalinės valdžios įgaliotinio Rytų Vokietijai 2026 metų ataskaitoje pažymima, kad rytiečiai vis dar rečiau užima aukščiausias pareigas federalinėse institucijose, nors jų dalis vadovaujančiuose postuose didėja.

    Ryškus skirtumas matomas ir sukaupto turto perdavime: 2025 metais didžioji dalis apmokestinamų paveldėjimų bei dovanų vertės teko Vakarų Vokietijai. Tai siejama su istoriniu kapitalo kaupimo netolygumu ir skirtingomis ekonominėmis starto sąlygomis po 1990 metų.

    Dar vienas ilgalaikis susivienijimo padarinys susijęs su darbo rinka. Tyrėjų duomenimis, po sistemos kaitos tik 17 proc. buvusios Rytų Vokietijos gyventojų išlaikė ankstesnius darbus, nes dalis įmonių prarado rinkas, buvo restruktūrizuotos ar uždarytos, o kvalifikuoti jauni žmonės dažnai rinkosi persikelti į vakarinę šalies dalį.

    Dėl to kai kuriuose regionuose iki šiol jaučiamas gyventojų mažėjimas, mažesnis aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbdavių skaičius ir stambesnių įmonių būstinių koncentracija Vakaruose. Federalinė vyriausybė deklaruoja tikslą šiuos skirtumus mažinti, daugiau investuojant į struktūriškai silpnesnius regionus.

    Kodėl Vokietija buvo padalyta?

    Vokietijos padalijimas susiformavo po Antrojo pasaulinio karo, kai nugalėjusios valstybės pasidalijo šalį į okupacines zonas. Didėjant įtampai tarp Sovietų Sąjungos ir Vakarų sąjungininkių, 1949 metais buvo įkurtos dvi valstybės: Vakarų pusėje Federacinė Respublika, Rytuose – Vokietijos Demokratinė Respublika.

    Šaltojo karo metais padalijimą įtvirtino ir fizinės kliūtys, ryškiausia jų – Berlyno siena. Tarptautinės sąlygos susivienijimui buvo įtvirtintos vadinamojoje Dvi plius keturios sutartyje, kurioje dalyvavo abi Vokietijos ir keturios buvusios okupacinės galios.

    Kodėl švenčiama spalio 3-iąją?

    Nors Berlyno siena krito 1989 metų lapkričio 9 dieną, nacionalinės šventės data pasirinkta kita. Lapkričio 9-oji Vokietijos istorijoje siejama ir su 1938 metų pogromais, todėl buvo nuspręsta valstybinę vienybės šventę sieti su 1990 metų spalio 3 diena, kai įsigaliojo Susivienijimo sutartis.

    Ši diena pakeitė anksčiau Vakarų Vokietijoje minėtą birželio 17-ąją, skirtą 1953 metų sukilimui Rytų Vokietijoje atminti. Taip spalio 3-oji tapo ne tik politinio susivienijimo, bet ir istorinės atminties balanso data.

  • Azerbaidžanas pasirašė sandorius už 9 mlrd. eurų: kokias galimybes mato investuotojai?

    Azerbaidžanas pasirašė sandorius už 9 mlrd. eurų: kokias galimybes mato investuotojai?

    Geopolitinė įtampa ir sutrikusios tiekimo grandinės verčia įmones iš naujo vertinti, kur investuoti ir kaip apsaugoti veiklą nuo rizikų. Būtent šiame kontekste Baku surengtame antrajame Azerbaidžano tarptautiniame investicijų forume dalyviai kalbėjo apie prekybą, infrastruktūrą ir ilgalaikes partnerystes.

    Renginyje, organizatorių teigimu, dalyvavo atstovai iš daugiau nei 70 šalių, o jo metu pasirašyti kontraktai ir susitarimai viršijo 9 mlrd. eurų. Tai vienas didžiausių pastarųjų metų tokių forumų rezultatų regione, kur investuotojai ieško naujų maršrutų ir gamybos vietų.

    Koridoriai tarp Europos ir Azijos

    Forume daug dėmesio skirta Azerbaidžano geografinei padėčiai tarp Europos ir Azijos bei transporto koridoriams, kurie ypač išryškėjo po pastarųjų metų prekybos srautų persiskirstymo. Verslui svarbiausiais klausimais įvardyti logistikos pajėgumai, pasienio procedūrų greitis ir patikimas infrastruktūros finansavimas.

    Kalbėta, kad investuotojų pasitikėjimą lemia ne tik keliai, uostai ar geležinkeliai, bet ir aiškios taisyklės, prognozuojama mokesčių aplinka bei sutarčių vykdymo praktika. Dėl to šalys, pretenduojančios tapti tranzito centrais, vis dažniau konkuruoja ne pažadais, o realiais infrastruktūros ir reguliavimo sprendimais.

    Diversifikacija: nuo gamybos iki turizmo

    Diskusijose akcentuota ekonomikos diversifikacija, siekiant mažinti priklausomybę nuo energijos išteklių ciklų. Tarp aptartų krypčių minėtos pramoninės zonos, gamyba, turizmas ir nekilnojamasis turtas, kur investuotojai dažniausiai ieško greitesnės grąžos ir aiškesnio paklausos pagrindimo.

    Taip pat aptartos DI taikymo galimybės, ypač pramonėje ir paslaugų sektoriuje, kur didžiausią vertę kuria procesų automatizavimas, kokybės kontrolė ir tiekimo planavimas. Vis dėlto pabrėžta, kad DI plėtra glaudžiai susijusi su duomenų valdymu, kibernetiniu saugumu ir kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla.

    Ką tai reiškia investuotojams?

    Pasirašytų susitarimų suma savaime dar negarantuoja investicijų realizavimo, tačiau signalizuoja apie augantį regiono dėmesį infrastruktūros ir gamybos projektams. Rinkos analitikai paprastai vertina, kad tokie forumai tampa lakmuso popierėliu, ar šalis geba pasiūlyti ne tik patogią geografiją, bet ir patikimą verslo aplinką.

    Jei deklaruoti projektai virs realiais darbais, Azerbaidžanas gali sustiprinti savo vaidmenį kaip logistikos ir pramonės grandžių dalis tarp Europos ir Azijos. Investuotojams tai reiškia daugiau alternatyvų tiekimo grandinių diversifikacijai, bet kartu ir poreikį kruopščiai vertinti politines, reguliacines bei valiutų rizikas regione.

  • Prezidentūroje nuskambėjo aiški žinia: be municipalinio būsto regionai praras žmones

    Prezidentūroje įvyko aštuntasis Regionų forumas, kuriame aptarti svarbiausi regioninės politikos klausimai ir priemonės mažinti atotrūkį tarp savivaldybių. Renginyje dalyvavo šalies vadovai, Seimo nariai, ministerijų atstovai, savivaldybių merai ir kitų institucijų atstovai.

    Forumo darbotvarkėje daugiausia dėmesio skirta praktiniams sprendimams, kurie leistų regionams augti greičiau, o viešosioms paslaugoms tapti labiau prieinamoms. Akcentuota, kad regioninių skirtumų mažinimas yra ne tik socialinės politikos, bet ir ekonominio saugumo bei demografijos klausimas.

    Būstas tampa regionų išlikimo klausimu

    Diskusijoje apie būsto politiką pabrėžta municipalinio būsto plėtra kaip viena realiausių priemonių didinti būsto prieinamumą. Pasak dalyvių, savivaldybės galimybė pasiūlyti kokybišką būstą už prieinamą kainą tiesiogiai veikia gebėjimą pritraukti ir išlaikyti gyventojus.

    Ypač akcentuotas jaunų šeimų ir trūkstamų specialistų pritraukimas į regionus, kai darbo vietos siūlomos, bet būsto pasirinkimas ribotas arba pernelyg brangus. Forume įvardyta, kad municipalinis būstas gali tapti instrumentu stiprinant švietimo ir sveikatos paslaugas, nes padeda pritraukti mokytojus ir gydytojus.

    Atsparumas prasideda savivaldybėse

    Kitoje diskusijoje aptarta, kaip užtikrinti, kad nacionalinis atsparumas taptų bendra valstybės, savivaldos ir visuomenės atsakomybe, aiškiai pasidalijant funkcijas ir išteklius. Pabrėžta, kad pasirengimas krizėms prasideda vietoje, todėl savivaldybių vaidmuo civilinėje saugoje yra esminis.

    Dalyviai išskyrė, kad vien reikalavimų nustatymo nepakanka, jeigu savivaldybėms neskiriami adekvatūs finansiniai ir materialiniai ištekliai. Akcentuota, kad realų pasirengimo lygio augimą lemia nuoseklus finansavimas, infrastruktūra ir aiškiai apibrėžta atsakomybė.

    Daugiau investicinių galių ir aiškesnės taisyklės

    Forume taip pat diskutuota apie savivaldybių investicinių galimybių plėtrą ir perėjimą nuo deklaracijų prie sprendimų. Merai akcentavo didesnio finansinio savarankiškumo poreikį bei paprastesnes procedūras, kurios leistų greičiau įgyvendinti projektus.

    Pabrėžta, kad efektyvesnis paramos lėšų įsisavinimas svarbus tam, kad savivaldybės galėtų operatyviau reaguoti į vietos verslo ir gyventojų poreikius. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai akcentavo, kad renginyje iškeltos idėjos turi virsti konkrečiais teisėkūros sprendimais.

    Komiteto pirmininkas Jaroslaw Narkiewicz atkreipė dėmesį į būtinybę tobulinti regionų valdyseną ir svarstyti specializuoto padalinio kūrimą, kuris galėtų vertinti skirtingų regionų poreikius ir specifiką. Tokia struktūra, pasak forumo dalyvių, padėtų sprendimus grįsti duomenimis ir užtikrinti kryptingą regionų politikos įgyvendinimą.

    Reikšmingu forumo akcentu tapo Finansų ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos memorandumo dėl bendradarbiavimo, siekiant didinti savivaldybių investicines galimybes, pasirašymas. Dokumentu siekiama aiškesnių gairių tvaresniam savivaldos projektų finansavimui ir regionų atotrūkio mažinimui artimiausiu laikotarpiu.

  • Mokslininkai apstulbo: „juodasis teatfish“ gali gyventi 120 metų – ir beveik neauga

    Mokslininkai apstulbo: „juodasis teatfish“ gali gyventi 120 metų – ir beveik neauga

    Didžiojo barjerinio rifo vandenyse gyvenantis jūrų agurkas Holothuria whitmaei, dar vadinamas „juoduoju teatfish“, gali būti vienas ilgaamžiškiausių bestuburių planetoje. Naujas genetiniais duomenimis paremtas tyrimas rodo, kad ši rūšis potencialiai išgyvena ilgiau nei 120 metų, nors iš pažiūros yra neįspūdinga ir dažnai laikoma delikatesu.

    Tyrimą atliko Australijos jūrų mokslo instituto mokslininkų komanda, kuri tą pačią populiaciją stebėjo su ilga pertrauka. Mokslininkai naudojo DNR atitikmenų paiešką, nes įprasti žymėjimo metodai jūrų agurkams praktiškai netinka: fizinės žymos dažnai nukrenta per kelias savaites ar mėnesius.

    Kaip DNR padėjo suskaičiuoti metus

    Pirmieji audinių mėginiai iš kelių Didžiojo barjerinio rifo vietų buvo surinkti 2000 metais, o dalis jų ilgai saugoti. 2024 metų rugsėjį komanda grįžo į vieną iš pirminių vietų prie Lizard Island ir rado 53 šios rūšies individus, kuriuos vėl išmatavo, pasvėrė ir paėmė mažus audinių mėginius.

    Vėliau DNR buvo palyginta su 2000 metais surinkta medžiaga. Paaiškėjo, kad 31 iš 52 sėkmingai ištirtų 2024 metų individų buvo identiški genetiniai atitikmenys anksčiau paimtiems mėginiams, vadinasi, bent apie 60 proc. tirtų gyvūnų buvo ne jaunesni nei 24 metų.

    Keisčiausia dalis: jie ne paaugo, o susitraukė

    Dar įdomiau tai, kad 2000 metais identifikuoti individai jau tada buvo dideli ir suaugę, maždaug 26–42 centimetrų ilgio. Po 24 metų dauguma jų ne tik nepadidėjo, bet pagal matavimus vidutiniškai buvo apie 21 proc. lengvesni ir apie 14 proc. trumpesni.

    Tiksli priežastis kol kas neaiški, tačiau jūrų agurkai gali kisti priklausomai nuo sąlygų ir maisto, o kūno masė jiems nėra toks stabilus rodiklis kaip, pavyzdžiui, daugeliui žuvų. Tyrėjai neatmeta, kad įtakos galėjo turėti besikeičiančios aplinkos sąlygos ir ilgalaikis stresas rifų ekosistemoms.

    Ką reiškia 120 metų ir kodėl tai svarbu

    Išgyvenamumo duomenys leido įvertinti suaugusių individų mirtingumą, kuris, mokslininkų skaičiavimu, yra itin mažas. Remiantis modeliavimu, apie 1 proc. populiacijos galėtų išlikti gyvi iki maždaug 123 metų amžiaus, o tai šią rūšį paverčia pirmuoju žinomu jūrų agurku, peržengiančiu šimtmečio ribą.

    Tokie skaičiai turi ir praktinę reikšmę, nes Holothuria whitmaei yra vertinama maistui, o dėl pergaudymo kai kuriose vietovėse jos ištekliai smuko dar praėjusio amžiaus pabaigoje. Ilgaamžiškumas dažnai reiškia lėtą populiacijos atsinaujinimą, todėl intensyvi žvejyba gali palikti pasekmes dešimtmečiams.

    „Mūsų rezultatai rodo pagrindą iš naujo įvertinti daugelio holoturijų rūšių apsaugą ir išteklių valdymą, o tai ypač skubu „teatfish“ grupės rūšims“, – rašoma tyrėjų publikacijoje.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį ir į kitą problemą: tiek 2000, tiek 2024 metais tyrimo vietoje praktiškai neaptikta jauniklių. Tai gali reikšti, kad naujos kartos į populiaciją įsilieja retai, o tokia dinamika dar labiau didina riziką rūšiai, kai suaugę individai masiškai išgaudomi.

    Ekologiškai jūrų agurkai rifams svarbūs kaip nuosėdas perdirbantys ir maistines medžiagas pernešantys organizmai, prisidedantys prie dugno „valymo“ ir medžiagų apytakos. Rifuose, kuriuos jau veikia šiltėjantys vandenys ir kiti klimato kaitos sukelti stresoriai, papildomas spaudimas pašalinant tokius gyvūnus gali silpninti ekosistemų atsparumą.

  • „Orlen“ smarkiai sumažino degalų kainas didmeninėje rinkoje: pigiausia nuo rugpjūčio pabaigos

    Didmeninėje rinkoje – ryškus kainų kritimas

    Lenkijos energetikos koncernas „Orlen“ šeštadienį ženkliai sumažino didmenines degalų kainas. Pagal viešai skelbiamus įkainius labiausiai krito dyzelino kaina, o benzino kainos pasiekė žemiausią lygį nuo rugpjūčio pabaigos.

    Tokie pokyčiai didmeninėje rinkoje paprastai yra vienas iš signalų, kad artimiausiu metu pigimas gali atsispindėti ir degalinėse. Vis dėlto galutinė kaina vairuotojams priklauso ir nuo mokesčių bei degalinių maržų.

    Kiek sumažintos kainos ir nauji įkainiai

    Skelbiama, kad benzino „Eurosuper 95“ didmeninė kaina sumažinta 51 eurais už 1 000 litrų, benzino „Super Plus 98“ – 50 eurų, o dyzelino „Ekodiesel“ – 74 eurais. Tai yra vieni didžiausių vienos dienos pokyčių pastaruoju metu.

    Po sumažinimo už 1 000 litrų benzino 95 didmeninėje kainodaroje prašoma apie 1 324 eurus, už 1 000 litrų benzino 98 – apie 1 503 eurus, o už 1 000 litrų dyzelino – apie 1 536 eurus. Dieną prieš tai atitinkamai buvo apie 1 375 eurus, 1 553 eurus ir 1 611 eurų.

    Kodėl degalinėse kainos keičiasi ne iš karto?

    Nors didmeninių kainų kritimas dažnai sudaro prielaidas pigimui mažmeninėje rinkoje, degalinėse pokyčiai gali vėluoti. Tam įtakos turi anksčiau įsigytų atsargų savikaina, logistikos kaštai ir kiekvienos degalinės taikoma marža.

    Be to, kainas veikia ir išoriniai veiksniai, tokie kaip naftos kainų svyravimai tarptautinėse rinkose, euro ir JAV dolerio kurso pokyčiai bei sezoninė paklausa. Dėl to kainų mažėjimas gali būti laipsniškas, o ne momentinis.

    Lenkijoje taip pat taikomas degalų kainų ribojimo mechanizmas, kai Energetikos ministerija periodiškai skelbia maksimalias leidžiamas mažmenines kainas. Tokie sprendimai yra dalis priemonių, kuriomis siekiama amortizuoti staigius degalų brangimus vartotojams.

  • Bangladeše anglis aplenkė dujas: pigesnė elektra keičia LNG paklausos prognozes

    Anglis pirmą kartą aplenkė dujas

    Bangladeše šią vasarą įvyko lūžis energetikoje: elektros gamyba iš anglies pirmą kartą viršijo gamybą iš gamtinių dujų. Tai ryškus pokytis šalyje, kur dujos ilgą laiką buvo dominuojantis elektros šaltinis.

    Ember duomenys rodo, kad liepą iš anglies pagaminta apie 3,92 teravatvalandės elektros, o iš dujų – apie 3,66 teravatvalandės. Nors skirtumas nėra milžiniškas, tendencija laikoma reikšminga, nes ji parodo, kaip kainų spaudimas keičia sprendimus besivystančiose rinkose.

    Kodėl LNG praranda pozicijas

    Pastaraisiais metais Bangladešas buvo laikomas viena perspektyviausių suskystintų gamtinių dujų rinkų: elektros poreikis augo, vietiniai dujų ištekliai seko, o valstybė investavo į LNG importo infrastruktūrą. Tokia kombinacija įprastai signalizuoja ilgalaikį dujų vartojimo augimą.

    Vis dėlto praktikoje lemiamu veiksniu tapo kaina. Bangladešui, kaip ir daugeliui besivystančios Azijos valstybių, svarbiausia užtikrinti stabilų ir pakankamai pigų elektros tiekimą pramonei bei sparčiai augantiems miestams.

    „Daugeliu atvejų patikimos ir pigios elektros poreikis nusveria emisijų mažinimo tikslus, todėl LNG konkuruoti darosi vis sunkiau“, – teigiama tarptautinėje rinkos apžvalgoje.

    Signalas pasaulinei LNG rinkai

    Bangladešo pavyzdys svarbus ne tik vietos energetikai. Pasaulinė LNG plėtra remiasi palyginti nedideliu augančių rinkų skaičiumi, o didelė dalis būsimų eksporto apimčių siejama su besivystančia Azija.

    Europoje LNG paklausą ilgainiui riboja spartėjanti atsinaujinančių išteklių plėtra ir efektyvumo priemonės, o dalis Azijos šalių paraleliai didina branduolinės energetikos vaidmenį. Tokiose sąlygose Bangladešo posūkis į pigesnę anglį tampa perspėjimu eksportuotojams: infrastruktūra dar negarantuoja stabilaus vartojimo, jei energijos kaina tampa politiškai ir socialiai nepakeliama.

    Tai nereiškia, kad dujos regione nebeturi perspektyvos, tačiau rodo, jog LNG paklausos prognozėse vis didesnį svorį turės kainų nepastovumas, valstybės subsidijų galimybės ir konkurencija su anglimi bei vietiniais energijos šaltiniais.

  • Skundai dėl darbo medicinos patikrų: vizitas trunka 30 sekundžių, o kontrolė – neaiški

    Trumpi vizitai kelia klausimų

    Darbo medicinos patikros turėtų padėti įvertinti, ar žmogus gali saugiai dirbti konkrečiame darbe, tačiau dalis pacientų pasakoja apie priešingą patirtį. Į profesinės atsakomybės institucijas kasmet patenka kelios dešimtys skundų dėl darbo medicinos gydytojų veiklos, o dažniausias priekaištas – pernelyg formali apžiūra.

    Pacientai teigia, kad vizitai kartais trunka itin trumpai, o sprendimai priimami beveik neįvertinus žmogaus būklės. Skunduose minimos situacijos, kai gydytojas apsiriboja kelių duomenų peržiūra kompiuteryje ir išduoda pažymą, nors pacientas akivaizdžiai jaučia sveikatos problemų.

    Ką pasakoja pacientai?

    Viena istorija – apie jaunuolę, kuri prieš pat patikrą patyrė kelio traumą ir į kabinetą atėjo šlubuodama, tačiau, pasak artimųjų, gydytojas to net nepastebėjo. Nepaisant to, buvo išduota pažyma, kad ji tinkama dirbti, nors trauma galėjo riboti galimybes saugiai atlikti pareigas.

    Kitas pacientas skundėsi, kad visas vizitas užtruko maždaug 30 sekundžių. Žmogus tvirtino, kad gydytojas net nepažvelgė į pacientą ir, trumpai peržvelgęs informaciją, iš karto pateikė reikiamą dokumentą darbui.

    Taip pat minimi atvejai, kai pacientai turėjo patys priminti gydytojui įrašyti į pažymą jų nurodytas ligas ar lėtines būkles. Žmonės baiminasi, kad neįrašyti sveikatos apribojimai vėliau gali virsti problemomis tiek darbuotojui, tiek darbdaviui.

    Kodėl sunku suprasti, kas atsakingas už priežiūrą?

    Viešojoje erdvėje keliama problema, kad praktiškai sunku aiškiai pasakyti, kas ir kaip kontroliuoja darbo medicinos gydytojų darbą. Pacientams ir darbdaviams ne visada suprantama, į ką kreiptis, jei kyla abejonių dėl patikros kokybės ar pagrįstumo.

    Sveikatos apsaugos institucijos nurodo, kad teisės aktuose nėra nustatyta nei minimali, nei maksimali darbo medicinos patikros trukmė. Dėl to vizito kokybė labiau priklauso nuo to, ar gydytojas realiai įvertina konkrečios darbo vietos rizikas, siuntime nurodytus veiksnius ir, jei reikia, paskiria papildomus tyrimus ar specialistų konsultacijas.

    „Darbo medicinos gydytojas turėtų atlikti tiek vertinimo, kiek reikia sprendimui dėl tinkamumo konkrečiam darbui, atsižvelgiant į darbo rizikas ir papildomų tyrimų duomenis“, – teigiama institucijų pateikiamoje pozicijoje.

    Darbo teisės ir profesinės sveikatos ekspertai pabrėžia, kad darbo medicinos tikslas nėra vien formalus dokumento išdavimas. Pasak jų, grąžinti šiai sričiai realų prevencinį vaidmenį svarbu ir darbuotojų saugai, ir darbdaviams, kurie už patikras moka bei tikisi patikimo įvertinimo.