CP v2

Blog

  • Europa ir Lenkija praranda tempą: pramonė prašo pigesnės energijos, bet problemų daugiau

    Europa ir Lenkija vis dažniau lyginamos su JAV ir Kinija ne tik pagal inovacijų spartą, bet ir pagal tai, kiek kainuoja gaminti. Pramonės konkurencingumą smarkiai veikia energijos kainos, tačiau vien jų nepakanka paaiškinti, kodėl dalis Europos gamintojų jaučiasi prarandantys pozicijas.

    Lenkijos tvarios ekonomikos instituto vadovas Marcin Korolec interviu pabrėžia, kad pigesnė, mažai tarši elektra būtų vienas svarbiausių svertų, leidžiančių išlaikyti gamybą regione. Kartu jis akcentuoja, kad transformacija turi būti derinama su pramonės politika, kitaip Europa rizikuoja tapti importuojamų technologijų rinka.

    Energetika: kaina ir saugumas

    Koroleco vertinimu, atsinaujinantys ištekliai ir branduolinė energetika ilguoju laikotarpiu gali mažinti elektros kainas, nes jų eksploatacinės sąnaudos paprastai yra mažesnės nei iškastinio kuro elektrinių. Tačiau trumpuoju laikotarpiu vartotojų sąskaitose svarbų vaidmenį vaidina ir tinklų mokesčiai, viešieji įsipareigojimai, bei mokesčių sistema.

    Pasak jo, energetinė transformacija nėra vien pažadas apie pigesnę elektrą ateityje. Tai ir saugumo klausimas, nes didesnė vietinė gamyba iš atsinaujinančių ar branduolinių šaltinių mažina priklausomybę nuo importuojamų iškastinių energijos išteklių ir jų kainų svyravimų geopolitinių krizių metu.

    „Jei turėtume pakankamai vietinės atsinaujinančios ar branduolinės energijos, būtume gerokai saugesni“, – sakė Marcin Korolec.

    Ką parodė ES taršos leidimų sistema

    Diskusijoje išskiriama ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kuri veikia jau daugiau nei du dešimtmečius ir buvo vienas pagrindinių dekarbonizacijos instrumentų. Korolecas tvirtina, kad Lenkija per tą laiką reikšmingai sumažino anglies dalį elektros gamyboje, tačiau galėjo efektyviau panaudoti iš sistemos gaunamas pajamas.

    Jo teigimu, dalis lėšų, gautų už taršos leidimus, buvo nukreipta į bendrą biudžetą, o ne į modernizavimą, tinklų plėtrą ar švarių technologijų diegimą. Tai, anot jo, lėtino pokyčius ir mažino galimybes pramonei greičiau gauti prieinamą mažai taršią energiją.

    „Jei pajamos iš taršos leidimų būtų labiau dirbusios transformacijai, šiandien būtume bent vienu ar dviem žingsniais priekyje“, – sakė Marcin Korolec.

    Made in Europe ir konkurencijos klausimas

    Korolecas argumentuoja, kad Europa sukūrė reguliacinę aplinką, kuri paskatino paklausą švarioms technologijoms, tačiau ne visada užtikrino, kad šią paklausą patenkintų Europos gamintojai. Dėl to dalis rinkos atiteko importui, ypač ten, kur gamybos mastas ir kaina konkurentams yra palankesni.

    Šiame kontekste aptariamas principas Made in Europe, kuris galėtų įgyti didesnę reikšmę viešuosiuose pirkimuose, kartu taikant mažo anglies pėdsako kriterijus. Tokie sprendimai, pasak jo, gali keisti ES transformacijos trajektoriją, ją pabranginti ir kai kuriuos tikslus nukelti, tačiau kartu sustiprinti pramonės bazę ir darbo vietas.

    Korolecas taip pat pabrėžia, kad Europa, turėdama vieną turtingiausių ir didžiausių vidaus rinkų, gali būti asertyvesnė prekybos ir investicijų politikoje. Jo teigimu, vien tik atvira rinka be papildomų sąlygų gali reikšti, kad pridėtinė vertė ir kompetencijos bus kuriamos ne Europoje, o Europos gamyklos taps surinkimo centrais.

    Pramonės perspektyvoje svarbiausia, anot jo, yra prognozuojamumas: stabilios taisyklės, patikimas tinklų vystymas ir energijos kainos, kurios būtų palyginamos su kaimyninių šalių lygiais. Tai leistų įmonėms planuoti investicijas, elektrifikuoti procesus ir konkuruoti dėl užsakymų Europos rinkoje.

    Jo išvada paprasta: pramonei reikia pigesnės, mažai taršios energijos, tačiau kartu reikalinga kryptinga Europos ir nacionalinė pramonės politika, kuri padėtų kurti technologijas ir darbo vietas vietoje. Priešingu atveju transformacija gali tapti socialiniu išbandymu, o ne konkurencingumo varikliu.

  • Sylwester 2025: ką rinktis šiemet ir kaip miestai bei rengėjai keičia Naujųjų metų šventimą

    Sylwester, arba Naujųjų metų sutikimas, kasmet keičiasi kartu su žmonių įpročiais, miestų taisyklėmis ir renginių rinka. Vis dažniau renkamasi ne vien masiniai koncertai aikštėse, o mažesni, teminiai renginiai, ankstyvesnės vakarienės su programa ir šventimas namuose su artimiausiais.

    Renginių organizatoriai šiemet daug dėmesio skiria saugumui ir patirčiai: ribojami srautai, aiškiau planuojamos įėjimo zonos, daugiau vietų siūlo išankstinę registraciją. Populiarėja ir sprendimai, skirti šeimoms bei vyresniems žmonėms, kai pagrindinė programa vyksta dar iki vidurnakčio.

    Kaip keičiasi miesto šventės

    Dalis miestų Europoje griežtina pirotechnikos naudojimą, todėl fejerverkus vis dažniau keičia lazerių, šviesų ir projekcijų šou. Tai leidžia sumažinti triukšmą, taršą ir riziką, o programą lengviau pritaikyti skirtingoms vietoms ir oro sąlygoms.

    Kartu auga ir alternatyvų paklausa: organizuojami vidurnakčio bėgimai, koncertai uždarose erdvėse, teminiai vakarėliai su ribotu bilietų kiekiu. Tokie formatai dažnai patrauklesni tiems, kurie nori aiškios logistikos ir mažiau netikėtumų.

    Ką rinktis planuojant Sylwester?

    Planuojant Naujųjų metų vakarą svarbiausia įsivertinti, ko tikitės iš šventės: ar norite didelės minios ir miesto atmosferos, ar komforto ir sėdimos vietos. Praktinis kriterijus tampa ir susisiekimas po vidurnakčio, nes ne visur viešasis transportas kursuoja dažnai, o taksi paslaugų kainos gali smarkiai išaugti.

    Jei svarstote apie restoraną ar klubą, verta iš anksto pasitikrinti, kas įskaičiuota į bilieto kainą: programa, vakarienė, gėrimai, staliuko rezervacija, drabužinės paslauga. Taip pat svarbu pasidomėti, ar yra aiškios taisyklės dėl įėjimo laiko ir ar bus galimybė grįžti, jei trumpam išeisite.

    Namų šventės populiarumas auga

    Namų šventės išlieka viena populiariausių alternatyvų, ypač kai žmonės nori sutaupyti ir patys kontroliuoti muziką, maistą bei svečių ratą. Tokiu atveju dažniausiai laimi paprastas planas: aiškus vakarienės laikas, keli užkandžiai visai nakčiai ir iš anksto sudarytas grojaraštis.

    Svarbu nepamiršti ir kaimynų ramybės bei saugumo: jei naudojama pirotechnika, būtina laikytis taisyklių ir rinktis saugias vietas. Vis dažniau vietoj fejerverkų renkamasi simboliniai sprendimai, pavyzdžiui, šaltos ugnelės ar dekoratyvinės šviesos.

    Sylwester šiandien vis rečiau yra vienas standartinis scenarijus visiems. Rinkdamiesi formatą, žmonės prioritetą teikia ne triukšmui, o patogumui, saugumui ir patirčiai, kuri tiktų konkrečiai kompanijai.

  • Protestas Biskupicuose paralyžiuos kelią DK12: eismas bus stabdomas kas 15 minučių

    Kas vyks DK12 ruože

    Lenkijoje, Biskupicuose, šeštadienį planuojamas protestas, dėl kurio valstybinio kelio DK12 ruože numatomi periodiniai eismo stabdymai. Organizatoriai skelbia, kad dalyviai kas 15 minučių eis per pėsčiųjų perėjas ir trumpam sustabdys automobilių srautą.

    Tokia taktika reiškia pasikartojančius sustojimus ir didelę spūsčių riziką viename svarbių maršrutų regione. Vairuotojams rekomenduojama iš anksto įsivertinti, kad kelionės laikas gali reikšmingai pailgėti.

    Kam tai aktualu

    Trukdžiai gali paliesti tiek važiuojančius Liublino kryptimi, tiek keliaujančius Chelmo link. Tarnybos ragina maršrutą suplanuoti iš anksto ir numatyti papildomą laiką, ypač jei kelionė susieta su konkrečiais terminais.

    Prieš vykstant patariama pasitikrinti eismo situaciją navigacijos programėlėse ir stebėti vietos tarnybų pranešimus. Esant didesniam transporto srautui, trumpi sustabdymai gali virsti ilgesnėmis eilėmis.

    Apylankos ir ribojimai

    Dėl protesto parengtos apylankos, tačiau jos taikomos tik transporto priemonėms, kurių leistina bendra masė neviršija 3,5 tonos. Sunkesnių transporto priemonių vairuotojams gali tekti rinktis kitus, platesnius regioninius maršrutus.

    Važiuojant Chelmo kryptimi apylanka numatoma per Kolonia Struża, toliau vietiniu keliu iki kelio DW829 ir per Łęczna apylinkes. Vėliau siūloma sukti į kelią P2026L, važiuoti per Bonów ir Siostrzytów iki Pełczyn, kur vėl galima grįžti į DK12.

    Grįžtant į DK12 priešinga kryptimi siūloma iš Pełczyn važiuoti keliu P2026L per Siostrzytów ir Bonów iki DW829, tuomet sukti į vietinį kelią link Kolonia Struża ir vėl įsilieti į DK12. Maršrutas gali kisti pagal vietoje nustatytą eismo organizavimą.

    Policijos ir kelių tarnybų veiksmai

    Protesto vietoje dirbs policijos pareigūnai, kurie užtikrins dalyvių saugumą ir reguliuos eismą, nukreipdami transportą į numatytas apylankas. Vairuotojų prašoma laikytis pareigūnų nurodymų ir išlikti budriems, ypač artėjant prie pėsčiųjų perėjų.

    Taip pat Generalinė nacionalinių kelių ir greitkelių direkcija informuos apie situaciją kintamos informacijos švieslentėmis, įrengtomis prie S12 trasos. Tarnybos pabrėžia, kad geriausia priemonė išvengti ilgų vėlavimų yra pasirinkti alternatyvų maršrutą.

    Planuojantiems vykti DK12 šeštadienį rekomenduojama apsvarstyti kitą kelionės kryptį arba vykti anksčiau, nes net ir trumpi periodiniai stabdymai piko metu gali sukelti daug ilgesnius užlaikymus.

  • Genominis tyrimas: koalos beveik išnyko dar prieš žmonių atvykimą į Australiją

    Naujas genominis tyrimas rodo, kad koalos prieš maždaug 100 000 metų patyrė drastišką populiacijos sumažėjimą, o vėliau išgyveno genetinį „butelio kaklelį“, kai individų liko kritiškai mažai. Tai keičia ankstesnes versijas, siejusias didžiausią nuosmukį vien su žmonių atsikėlimu į žemyną.

    Tyrėjai analizavo 457 koalų genomus ir, svarbiausia, pirmą kartą tiesiogiai įvertino šios rūšies mutacijų greitį. Skaičiavimai parodė, kad koalų mutacijų greitis yra maždaug perpus mažesnis nei žmonių, todėl ankstesniuose modeliuose naudotos kitų žinduolių prielaidos galėjo klaidinti.

    „Šis tyrimas iš esmės perrašo koalų genetinės istorijos laiko juostą Australijoje“, – sakė tyrimui vadovavęs doktorantas Toby Kovacas.

    Pasak mokslininkų, šie genetiniai duomenys leidžia atkurti senųjų populiacijų dinamiką laikotarpiais, kai fosilijų įrašas yra per skurdus aiškioms išvadoms. Iš genomų signalų matyti, kad koalos išgyveno šaltus ir sausringus ledynmečio ciklus, kai Australijos aplinka darėsi vis labiau nepastovi ir mažiau palanki eukaliptų miškams.

    Koaloms itin svarbūs eukaliptai, todėl ilgalaikiai kritulių ir temperatūrų pokyčiai keičia ne tik miškų plotą, bet ir jų kokybę. Pleistoceno pabaigoje vykę sausrų ir vėsesnių periodų ciklai didino buveinių fragmentaciją, o augant gaisrų rizikai, tinkamų teritorijų mozaika dar labiau traukėsi.

    Tyrėjų teigimu, apie 60 000 metų prieš dabartį populiacija pasiekė ypač žemą tašką, o vėliau, klimatui švelnėjant, koalos pamažu atsigavo ir vėl išplito Rytų Australijoje. Vis dėlto genetinis „butelio kaklelis“ reiškia, kad dabartinių koalų genetinė įvairovė gali būti labiau ribota, nei būtų tikėtasi be tokio istorinio sukrėtimo.

    Mokslininkai pabrėžia, kad dabartinės grėsmės koaloms dažnai yra tiesiogiai susijusios su žmogaus veikla: buveinių naikinimu, miestų plėtra, kelių infrastruktūra, ligomis ir vis intensyvesniais miškų gaisrais. Australijoje koalos kai kuriuose regionuose jau priskiriamos nykstančioms, o atskirų populiacijų būklė vertinama kaip ypač pažeidžiama.

    Genominiai duomenys gali padėti tiksliau planuoti apsaugą: nustatyti, kurios populiacijos yra labiausiai genetiškai izoliuotos, kur reikėtų atkurti ekologinius koridorius, ir kaip pasirinkti perkėlimo ar veisimo programas, kad būtų išlaikyta kuo didesnė genetinė įvairovė.

    „Genomų tyrimai rodo, kad koalos jau anksčiau patyrė didelį populiacijos sumažėjimą dėl klimato kaitos ir buveinių praradimo“, – sakė Toby Kovacas.

    Tyrėjai taip pat pažymi, kad šis metodas gali būti pritaikytas ir kitoms Australijos rūšims, siekiant suprasti, ar panašūs nuosmukiai vyko dar iki žmonių įtakos. Toks kontekstas padeda atskirti natūralių klimato svyravimų pasekmes nuo šiuolaikinių, žmogaus sukeltų veiksnių, kurie daugeliui rūšių šiandien tampa lemiami.

  • X perspėja: išjungtas „JavaScript“ gali blokuoti prieigą prie x.com ir kai kurių paskyrų funkcijų

    Socialinis tinklas X (x.com) įspėja vartotojus, kad naršyklėje išjungtas „JavaScript“ gali neleisti pasiekti svetainės arba riboti dalį jos funkcijų. Tokiu atveju vietoje įprasto turinio rodomas pranešimas, jog „JavaScript“ šiame naršyklės lange neveikia.

    „JavaScript“ yra viena pagrindinių šiuolaikinių svetainių technologijų, atsakinga už interaktyvumą ir dinamiškai įkeliamą turinį. X didelę dalį puslapio elementų, prisijungimo ir turinio atvaizdavimo procesų vykdo būtent per šią technologiją, todėl jos išjungimas dažnai reiškia, kad platforma paprasčiausiai nebeužsikrauna.

    Pranešime vartotojams rekomenduojama įjungti „JavaScript“ arba naudoti palaikomą naršyklę. Taip pat nukreipiama į X pagalbos centrą, kuriame pateikiamas palaikomų naršyklių sąrašas ir bendros trikčių šalinimo rekomendacijos.

    „Aptikome, kad šiame naršyklės lange „JavaScript“ yra išjungtas. Įjunkite „JavaScript“ arba pereikite prie palaikomos naršyklės, kad galėtumėte toliau naudotis x.com“, – rašoma X pranešime.

    Dažniausios tokio perspėjimo priežastys yra naršyklės privatumo nustatymai, plėtiniai, blokuojantys scenarijus, arba organizacijose taikomos saugumo politikos. Kai kuriems vartotojams „JavaScript“ gali būti išjungtas ir sąmoningai, siekiant sumažinti sekimą ar reklamos scenarijų veikimą, tačiau tai vis dažniau tampa kompromisu, kainuojančiu dalies paslaugų pasiekiamumą.

    Jeigu vartotojas nenori įjungti „JavaScript“ visur, praktiškas sprendimas gali būti leidimas tik konkrečiai svetainei arba laikinas įjungimas prisijungimui. Vis dėlto X atvejis rodo bendrą tendenciją: didžiosios platformos vis labiau remiasi naršyklės scenarijais, todėl visiškas jų blokavimas tampa sudėtingai suderinamas su kasdieniu naudojimu.

  • Pramonės elektrifikacija per partnerystes: „Power Couples“ modelis žada didesnę investicijų grąžą

    Europos pramonės elektrifikacija vėl atsidūrė darbotvarkės viršuje, o šįkart ją į priekį stumia ne tik klimato tikslai. Ekspertai vis dažniau pabrėžia energetinio saugumo, nepriklausomybės ir konkurencingumo argumentus, kurie ypač išryškėja kainų šokų laikotarpiais.

    Paneuropinė elektros sektorių vienijanti organizacija Eurelectric kartu su konsultacijų bendrove „Accenture“ siūlo modelį, kuris elektrifikaciją siūlo spartinti per glaudesnį pramonės ir energetikos bendradarbiavimą. Jų siūloma kryptis vadinama „Power Couples“ ir iš esmės remiasi bendrai valdomomis investicijomis bei rizikų pasidalijimu.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad didžiausia problema šiandien nebėra technologijų trūkumas. Daugelyje sričių elektrifikacijai reikalingos technologijos jau prieinamos ir komerciškai taikomos, tačiau pažangą stabdo ekonominiai ir instituciniai veiksniai.

    Tarp pagrindinių kliūčių įvardijamas elektros kainų neprognozuojamumas, kuris pramonei dažnai yra didesnis iššūkis nei pati kainų reikšmė. Taip pat minimos ribotos elektros tinklų galimybės, nevieninga politika ir praktiniai diegimo sunkumai, kai reikia keisti procesus, valdymą bei tiekimo grandines.

    „Power Couples“ idėja siūlo pereiti nuo situacijos, kai atskira gamykla ar įmonė elektrifikaciją planuoja viena, prie partnerystės, kurioje dalyvauja energijos gamintojai, tinklų operatoriai, technologijų tiekėjai ir pramonės vartotojai. Tokios partnerystės galėtų kartu planuoti projektus, dalytis infrastruktūra ir suderinti ilgalaikį energijos poreikį.

    Vienas iš praktinių pavyzdžių – bendros investicijos į saulės elektrinę ir energijos kaupimo sistemas. Skaičiuojama, kad kai tokius projektus įgyvendina du skirtingi dalyviai, investicijų grąža gali didėti nuo kelių iki keliolikos proc., nes geriau išnaudojama įrenginių galia ir sumažinamos sistemos sąnaudos.

    Ataskaitoje taip pat akcentuojama, kad daliai įmonių sunkiausia yra didelės pradinės investicijos. Todėl siūloma dažniau naudoti paslaugų modelius, kai energijos sprendimai perkami kaip paslauga, o ne statomi nuosavomis lėšomis, taip pat sudaryti ilgalaikes elektros pirkimo sutartis, kurios padeda stabilizuoti kainą.

    Didelė atsakomybė, pasak ekspertų, tenka valstybės institucijoms ir reguliuotojams. Pirmas signalas pramonei turi būti aiškus – Europa siekia mažiau taršios pramonės, tačiau kartu būtinos ir saugiklius primenančios priemonės, kurios padėtų, kai elektros kainos staiga šokteli.

    Antrasis signalas yra sudėtingesnis: siūloma kurti zonas, kuriose būtų sudarytos palankiausios sąlygos sparčiai elektrifikuoti pramonę. Tai reikštų kryptingą planavimą, kur tinklai turi pakankamai pajėgumų, kur galima greičiau prijungti naujus vartotojus ir gamybos šaltinius, o projektai nebūtų įstrigę dėl ilgų procedūrų.

    Šioje vietoje svarbus vaidmuo numatomas elektros tinklų operatoriams, kuriems rekomenduojama rengti aiškius tinklo pajėgumų žemėlapius. Tokie žemėlapiai padėtų pramonei ir investuotojams matyti, kur realiai įmanoma plėtra, ir sumažintų riziką, kad projektai bus sustabdyti dėl prijungimo apribojimų.

    Kartu keičiama ir energetikos įmonių rolė: jos raginamos tapti ne vien elektros pardavėjomis, o kompleksinių sprendimų koordinatorėmis. Tai reikštų daugiau atsakomybės už planavimą, lankstumo paslaugas, balansavimą bei sprendimų paketą, kurį pramonės įmonė galėtų gauti iš vienų rankų.

    „Europos konkurencingumas priklausys nuo gebėjimo elektrifikaciją sisteminti dideliu mastu, o ne vien nuo pavienių įdiegimų“, – teigiama ataskaitoje.

    Artimiausiu metu daugiau aiškumo turėtų suteikti Europos Komisijos planuojamas Electrification Action Plan, kurį numatyta pristatyti antroje birželio pusėje. Nors strategijos gali nubrėžti kryptį, ataskaitos autoriai pabrėžia, kad lemiamas veiksnys bus reali koordinacija tarp sektorių ir greitesnis projektų įgyvendinimas.

  • „Grill“: ką reikia žinoti apie teisėtą turinio naudojimą ir DI mokymą žiniasklaidoje 2026 metais

    Pateiktame originale nėra straipsnio turinio apie „Grill“ ar konkretų įvykį. Matomas tik autorinių teisių ir turinio naudojimo apribojimų pranešimas, būdingas žiniasklaidos grupėms, kurios riboja publikacijų kopijavimą, dauginimą, saugojimą ir automatizuotą nuskaitymą.

    Toks tekstas paprastai akcentuoja, kad be aiškaus leidimo negalima perpublikuoti ar kitaip panaudoti portalo turinio, įskaitant tekstus, nuotraukas, vaizdo ir garso įrašus bei duomenų bazes. Dažnai atskirai pabrėžiama, kad draudimas taikomas ir automatizuotoms priemonėms, įskaitant sistemų naudojimą su mašininio mokymosi ar dirbtinis intelektas technologijomis.

    Žiniasklaidos leidėjams tai svarbu dėl dviejų priežasčių: turinio kūrimo kaštų ir pajamų apsaugos, taip pat kontrolės, kur ir kokiame kontekste jų publikacijos atsiranda. Pastaraisiais metais šis klausimas tapo dar aktualesnis dėl DI modelių mokymo duomenų, kurie neretai surenkami automatizuotai iš viešai prieinamų puslapių.

    Europos Sąjungoje turinio naudojimą, įskaitant teksto ir duomenų gavybą, reguliuoja autorių teisių ir susijusių teisių taisyklės bei jų išimtys. Praktikoje tai reiškia, kad leidėjai gali nustatyti aiškias naudojimo sąlygas, o naudotojai ir įmonės turi vertinti, ar jų veiksmai patenka į teisėto naudojimo rėmus, ar reikalingos licencijos ir sutartys.

    Jei tikslas yra sukurti naujienų straipsnį apie konkrečią temą „Grill“, reikia turėti faktinį originalo turinį: aprašą, įvykių kontekstą, citatas, skaičius ar oficialius pranešimus. Dabar pateiktas tekstas nėra naujienų medžiaga, todėl jos perrašyti į informacinį straipsnį neįmanoma neįvedant naujų, nepatikrintų faktų.

    Jeigu atsiųsite tikrąjį straipsnio tekstą arba bent jau santrauką, pagrindinius faktus, datą, vietą ir dalyvius, parengsiu pilną perrašytą publikaciją pagal jūsų formatavimo ir kalbos reikalavimus, išlaikydamas patikimumą ir E-E-A-T principus.

  • Šveicarija po Alpėmis išrausė 1 400 tunelių: kaip „antra šalis“ padeda saugoti gamtą

    Šveicarija jau ne vieną dešimtmetį nuosekliai plečia tunelių ir požeminių galerijų tinklą, kuris šiandien apima daugiau kaip 1 400 objektų. Jų bendra trasa viršija 2 000 kilometrų ir apima geležinkelio tunelius po Alpėmis, automobilių tunelius magistralėse bei inžinerines galerijas vandens ir elektros tiekimui.

    Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip patogumo infrastruktūra, tačiau svarbi dalis sprendimų buvo priimta dėl aplinkosaugos. Šalies strategija siekia mažinti sunkiojo transporto srautus jautriuose Alpių slėniuose, o didesnę krovinių dalį perkelti nuo kelių į geležinkelius.

    Ryškiausias šio „požeminio pasaulio“ elementas yra Naujoji geležinkelio jungtis per Alpes (NEAT), sujungianti kelis bazinius tunelius į palyginti lygų geležinkelio koridorių po kalnais. Tokia koncepcija leidžia traukiniams išvengti stačių įkalnių, todėl mažėja energijos sąnaudos ir didėja krovininių sąstatų našumas.

    Didžiausias dėmesys paprastai tenka Gotardo bazinei linijai, kurios tunelis driekiasi maždaug 57 kilometrus. Tai vienas ilgiausių geležinkelio tunelių pasaulyje, o keleiviniai traukiniai šį atstumą įveikia per maždaug 20 minučių.

    Šveicarijos transporto politika ilgą laiką rėmėsi idėja saugoti Alpes nuo intensyvaus tranzito keliuose. XX amžiaus pabaigoje šalyje stiprėjo visuomenės spaudimas riboti taršą ir triukšmą slėniuose, o geležinkelių plėtra tapo praktiniu būdu perkelti tarptautinius krovinius į mažiau aplinką veikiančią sistemą.

    Skaičiai rodo kryptį: didelė dalis transalpinio krovinių vežimo Šveicarijoje atliekama geležinkeliu, o vilkikų srautas per dešimtmečius yra sumažėjęs. Toks perėjimas svarbus ne tik dėl CO2, bet ir dėl smulkiosios taršos bei triukšmo, kurie kalnų slėniuose juntami itin aštriai.

    Tunelių statyba neišvengiamai palieka pėdsaką: vien bazinio Gotardo tunelio įrengimas pareikalavo iškasti milžiniškus kiekius uolienų ir panaudoti daug betono. Tokie projektai kelia klausimų dėl statybos metu susidarančių emisijų, išteklių naudojimo ir poveikio vietos ekosistemoms.

    Šveicarijos projektuotojai ir rangovai taikė priemones, skirtas sumažinti poveikį aplinkai. Dalis medžiagų buvo gabenama geležinkeliu, o technika aprūpinta filtrais, mažinančiais kietųjų dalelių emisijas statybų aikštelėse.

    Baigus darbus, daug dėmesio skirta aplinkos atkūrimui: kai kur buvo tvarkomi upių krantai, natūralinamos vagos, atstatomos akmeninės atraminės sienos. Tokie sprendimai svarbūs kalnuotose vietovėse, kur nedideli hidrologiniai pokyčiai gali turėti didelį poveikį šlaitų stabilumui ir biologinei įvairovei.

    Požeminė infrastruktūra Šveicarijoje siejama ne tik su transportu. Šalyje taip pat vystomi stambūs energijos kaupimo projektai, įskaitant didelio masto srautinių redoks baterijų sprendimus, kurių tikslas yra stabilizuoti elektros sistemą ir geriau išnaudoti atsinaujinančių šaltinių gamybą.

    Vienas iš plačiau aptariamų projektų numato didelės talpos energijos kaupiklį, kurį planuojama derinti su vandeniu aušinamu DI duomenų centru, laboratorijomis ir biurais. Tokia kombinacija atspindi naują tendenciją Europoje: energijos kaupimą ir skaitmeninę infrastruktūrą vystyti greta, kad būtų lengviau valdyti apkrovas, aušinimą ir elektros tiekimo patikimumą.

    Šveicarijos pavyzdys rodo, kad tuneliai gali būti ne tik inžinerinis pasiekimas, bet ir politinis pasirinkimas: daugiau krovinių perkelti į geležinkelius, mažinti slėnių taršą ir kartu kurti atsparią energetikos bei skaitmeninę infrastruktūrą. Tai brangu ir sudėtinga, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje leidžia suderinti tranzitą, ekonomiką ir gamtos apsaugą.

  • „Wirtualna Polska“ perspėjimas dėl turinio naudojimo: kada leidžiama, o kada būtinas atskiras sutikimas

    „Wirtualna Polska“ perspėjimas dėl turinio naudojimo: kada leidžiama, o kada būtinas atskiras sutikimas

    „Wirtualna Polska“ paskelbė teisinį perspėjimą, kuriame primena, kad portale skelbiamo turinio atsisiuntimas, dauginimas, saugojimas ar kitoks panaudojimas be aiškaus sutikimo gali būti laikomas pažeidimu. Įspėjime akcentuojama, kad ribojimai taikomi nepriklausomai nuo turinio formato ar išraiškos būdo.

    Dokumente išvardijama, kad apsauga apima tekstus, grafiką, garso ir vaizdo medžiagą, duomenis bei duomenų bazes, taip pat įvairių rūšių kūrinius, įskaitant publicistiką, fotografiją ar kompiuterių programas. Kitaip tariant, kalbama ne tik apie straipsnių perpublikavimą, bet ir apie platesnį turinio panaudojimą kitose sistemose ar produktuose.

    Ypatingas dėmesys skirtas turinio eksploatavimo būdams: nurodoma, kad draudimas siejamas tiek su rankiniu kopijavimu, tiek su automatizuotais metodais. Atskirai pabrėžiama, kad tai apima ir technologijas, susijusias su mašininiu mokymusi bei dirbtinis intelektas, kai turinys naudojamas kaip duomenų šaltinis ar mokymo medžiaga.

    Kartu pateikiama ir išimtis: perspėjimas netaikomas turinio naudojimui vien tam, kad jis būtų lengviau randamas interneto paieškos sistemose. Taip pat nurodoma, kad galimas naudojimas pagal sutartinius santykius arba kai tai leidžia įstatymuose numatytas leistinas naudojimas.

    Tokio pobūdžio pranešimai atspindi platesnę Europos skaitmeninės rinkos tendenciją, kai leidėjai siekia aiškiau apibrėžti, kas laikoma teisėtu turinio panaudojimu internete. Praktikoje tai reiškia, kad verslui, turinio agregatoriams ar duomenų rinkimo sprendimams dažniau prireikia aiškios licencijos, jei medžiaga naudojama už paieškos indeksavimo ribų.

    Norint išvengti rizikų, įprasta vertinti du klausimus: ar turinys naudojamas tik paieškos matomumui (indeksavimui), ar jis kopijuojamas, saugomas, analizuojamas ir panaudojamas kitam tikslui. Antruoju atveju, ypač kai turinys tampa komercinio produkto dalimi ar duomenų rinkinio pagrindu, dažniausiai būtinas atskiras teisių turėtojo sutikimas.

  • Nuolatinė JAV karių bazė Lenkijoje: Kongrese palankios nuotaikos, rengiami svarbūs gynybos biudžeto įrašai

    Lenkijos parlamento Užsienio reikalų komisijos vadovas Pawełas Kowalas po trijų dienų vizito Vašingtone sako matantis palankų foną JAV Kongrese dėl nuolatinės JAV karių bazės Lenkijoje. Pasak jo, idėja įgauna papildomą pagreitį, nes rengiamame JAV gynybos biudžete numatytos nuostatos, susijusios su ilgalaikiu pajėgų dislokavimu Europoje.

    Politikas teigė, kad apie JAV karinių pajėgų buvimą Lenkijoje kalbėjosi tiek su respublikonų, tiek su demokratų senatoriais ir Atstovų Rūmų nariais. Jo vertinimu, Vašingtone juntama mažiau abejonių dėl rotacinės schemos ribotumo ir daugiau erdvės diskusijai, kaip pereiti prie stabilesnio modelio.

    Gynybos biudžetas gali tapti lūžiu

    Kowalas atkreipė dėmesį į Nacionalinės gynybos įgaliojimų aktą (NDAA), kuris JAV yra pagrindinis dokumentas, apibrėžiantis gynybos politikos kryptis ir finansavimo prioritetus. Jo dabartinėse nuostatose numatyta, kad JAV pajėgų Europoje vadas turėtų pateikti ataskaitą apie galimybes ilgalaikiau dislokuoti JAV karius Europoje.

    Tokio pobūdžio ataskaitos dažnai tampa pagrindu tolesniems sprendimams dėl infrastruktūros, logistikos ir pajėgų struktūros, todėl Varšuva tikisi, kad tai sustiprins jos argumentus. Lenkija ne kartą pabrėžė, jog nuolatinis dislokavimas būtų efektyvesnis nei periodiškos rotacijos, ypač saugumo situacijai regione išliekant įtemptai.

    „Kongrese turime daug draugų, bet parlamentinis darbas reikalauja kantrybės: čia reikia ateiti ir tą patį pakartoti 10 ar 20 kartų“, – sakė Pawełas Kowalas.

    Varšuva rengiasi teikti oficialų prašymą

    Pasak Kowalo, Lenkijos vyriausybė artimiausiu metu ketina pateikti formalų prašymą dėl nuolatinės JAV bazės. Jis palankiai įvertino ir gynybos ministro Władysławo Kosiniako-Kamyszo viešus signalus, kad šis klausimas taps oficialios darbotvarkės dalimi.

    Kowalas taip pat pabrėžė, kad Lenkija Vašingtone vis dažniau pristatoma kaip teigiamo ekonominio vystymosi pavyzdys, o tai, jo teigimu, padeda kuriant politinį pasitikėjimą. Tarp dažniausiai minimų argumentų – gynybos finansavimas ir pasirengimas prisidėti prie NATO atgrasymo priemonių rytiniame flange.

    NATO ir Rusijos akto klausimas grįžta į diskusijas

    Klausiamas, ar 1997 metais pasirašytas NATO ir Rusijos steigiamasis aktas tebėra kliūtis didesniam nuolatiniam JAV pajėgų buvimui Lenkijoje, Kowalas teigė, kad šis dokumentas yra politinio, o ne tarptautinės teisės pobūdžio. Jo vertinimu, Rusijos veiksmai pastaraisiais metais suteikia papildomų argumentų stiprinti NATO ir JAV laikyseną regione.

    Jis taip pat patvirtino, kad Vašingtone ekspertų diskusijose vėl pasirodo tema apie galimą didesnį Lenkijos vaidmenį NATO branduolinio atgrasymo architektūroje, tačiau detalių apie konkrečias derybas neatskleidė.

    „Šiandien Lenkijos interesas nėra aštrinti santykius su Ukraina, o net ir krizių metu ieškoti sprendimų, kurie leistų iš jų išeiti“, – sakė Pawełas Kowalas.

    Vizito metu buvo paliesti ir istorinės atminties klausimai, tarp jų – diskusijos dėl Ukrainoje priimtų simbolinių sprendimų, susijusių su UPA. Kowalas teigė esantis tokios krypties sprendimų kritikas, tačiau kartu pabrėžė, kad Lenkijai svarbu išlaikyti darbingus santykius su Ukraina, ieškant sprendimų per dialogą.

    Lenkijos pareigūnų siunčiama žinia Vašingtone – siekis užtikrinti aiškesnę, labiau nuspėjamą JAV karinio buvimo struktūrą, kuri sustiprintų atgrasymą ir sumažintų neapibrėžtumą dėl rotacinių pajėgų ateities. Ar tai virs konkrečiu sprendimu, priklausys nuo politinių susitarimų JAV ir platesnės NATO planavimo logikos.