CP v2

Blog

  • Kalėdos Lenkijoje: ką verta žinoti apie tradicijas, kūčių vakarienę ir šiandienos pokyčius

    Kalėdos Lenkijoje yra viena svarbiausių metų švenčių, kurioje susipina katalikiškos apeigos, šeimos tradicijos ir regioniniai papročiai. Pagrindinis akcentas tenka Kūčių vakarui, kai daugelis šeimų susėda prie vakarienės, o pati šventė dažnai laikoma intymiausia ir prasmingiausia viso laikotarpio dalimi.

    Įprasta, kad Kūčių vakarienė pradedama dalijantis plotkele, plonu vafliu, simbolizuojančiu susitaikymą ir palinkėjimus. Šeimos taip pat palieka papildomą vietą prie stalo netikėtam svečiui, o tai siejama su svetingumo ir atjautos idėja.

    Kūčių stalas ir papročiai

    Tradiciškai Kūčių vakarienė Lenkijoje yra pasninkinė, todėl vyrauja žuvies patiekalai, grybai, aguonos, kopūstai ir įvairūs miltiniai valgiai. Dažnai minimas dvylikos patiekalų paprotys, nors realybėje skaičius gali skirtis pagal regioną ir šeimos galimybes.

    Po vakarienės dalis šeimų vyksta į vidurnakčio mišias, vadinamas pasterka. Tai išlieka svarbi religinė tradicija, tačiau pastaraisiais metais, ypač miestuose, ryškėja ir labiau pasaulietinis šventės išgyvenimas.

    Dovanos, eglutės ir modernėjanti šventė

    Dovanų teikimo laikas Lenkijoje nėra vienodas visoje šalyje ir priklauso nuo vietos papročių bei šeimos tradicijų. Vienur dovanos atkeliauja Kūčių vakarą, kitur siejamos su Kalėdų pirmąja diena ar šv. Mikalojaus laikotarpiu.

    Šiuolaikinėje Lenkijoje Kalėdos vis labiau įgauna ir vartojimo bei kelionių sezono bruožų: intensyvėja prekyba, populiarėja trumpi išvykimai, o dalis šeimų ieško paprastesnių, tvaresnių sprendimų. Vis dėlto kertinis šventės elementas išlieka šeimos susitikimas ir tradicijų tęstinumas.

    Kuo tai svarbu keliaujantiems?

    Kelionę į Lenkiją šiuo laikotarpiu planuojantiems verta įvertinti, kad Kūčių vakarą ir per Kalėdas daugelis įstaigų dirba trumpiau, o dalis paslaugų būna neprieinamos. Didžiuosiuose miestuose veikia kalėdinės mugės, tačiau ramesnės šventinės dienos dažnai reiškia mažiau atvirų vietų spontaniškiems planams.

    Norint pajusti vietos atmosferą, dažniausiai pakanka paprastų dalykų: pasivaikščiojimo po šventiškai papuoštą senamiestį, tradicinių patiekalų paragavimo ir supratimo, kad svarbiausios akimirkos čia dažnai vyksta ne viešumoje, o namuose.

  • „Wirtualna Polska“ perspėja dėl turinio naudojimo: ką būtina žinoti portalams, kūrėjams ir DI

    „Wirtualna Polska“ perspėja dėl turinio naudojimo: ką būtina žinoti portalams, kūrėjams ir DI

    „Wirtualna Polska“ paskelbė aiškų perspėjimą dėl jos portaluose skelbiamo turinio naudojimo: be išankstinio ir vienareikšmio sutikimo draudžiama kopijuoti, dauginti, kaupti ar kitaip panaudoti publikacijas ir jose esančius duomenis.

    Įspėjime akcentuojama, kad ribojimai taikomi nepriklausomai nuo turinio pobūdžio ir formos: tekstams, vaizdams, garso ar vaizdo įrašams, grafikai, taip pat duomenims bei duomenų bazėms. Tai apima tiek žurnalistinius tekstus, tiek audiovizualinę medžiagą ar net atskirus informacijos fragmentus, jei jie sudaro publikacijos dalį.

    Kompanija taip pat išskiria, kad turinio panaudojimas gali būti draudžiamas nepriklausomai nuo naudojamo metodo. Kitaip tariant, skirtumo nėra, ar medžiaga kopijuojama rankiniu būdu, ar automatizuotai, įskaitant apdorojimą naudojant mašininį mokymąsi ir dirbtinis intelektas sprendimus.

    Tokie pareiškimai pastaraisiais metais tapo vis dažnesni, nes leidėjai siekia aiškiau apibrėžti, kaip jų turinys gali būti indeksuojamas, cituojamas, perpublikuojamas ar naudojamas mokymui. Praktikoje tai aktualu ne tik dideliems agregatoriams, bet ir mažesniems portalams, naujienlaiškiams, turinio perrašymo paslaugoms bei įrankiams, kurie automatiškai apdoroja straipsnius.

    „Wirtualna Polska“ nurodo ir išimtį, susijusią su paieškos sistemomis: išlyga netaikoma naudojimui vien tam, kad turinys būtų randamas per interneto paiešką. Tai atitinka įprastą leidėjų praktiką, kai leidžiama indeksuoti turinį, tačiau kartu ribojamas jo atgaminimas ar panaudojimas kitais tikslais.

    Be to, pabrėžiama, kad teisėtas naudojimas gali būti galimas pagal sutartinius santykius arba įstatymuose numatytą leistiną naudojimą. Kitaip tariant, turinio naudojimo ribas paprastai lemia licencijos sąlygos, autorinių teisių ir gretutinių teisių reguliavimas, taip pat išimtys, tokios kaip citavimas, jei jis atitinka teisės aktų reikalavimus.

    Leidėjų pozicija šioje srityje tampa vis griežtesnė ir dėl rinkos realijų: originalaus turinio kūrimas brangsta, o jo pernaudojimas kitose platformose neretai vyksta greičiau nei sugrįžta auditorija ar pajamos. Todėl tikėtina, kad panašūs įspėjimai ir papildomos techninės priemonės, skirtos kontroliuoti automatizuotą nuskaitymą, ateityje tik daugės.

    Jeigu portalai ar turinio kūrėjai nori teisėtai pernaudoti leidėjo medžiagą, saugiausias kelias yra aiškiai įsivertinti, ar pakanka citavimo teisės, ar reikalinga licencija, ir kokiomis sąlygomis leidžiama naudoti tekstus, vaizdus ar duomenis. Ypač tai svarbu tais atvejais, kai turinys apdorojamas automatizuotai arba integruojamas į produktus, kurių veikimas remiasi dirbtinis intelektas.

  • DI ir duomenų centrai Europoje gali kelti elektros kainas: tinklams teks nespėti su paklausa

    Europoje sparčiai augantis dirbtinio intelekto ir duomenų centrų sektorius didina elektros poreikį, o energetikos bendrovės perspėja: tai gali atsispindėti sąskaitose vartotojams. Didžiausia rizika siejama ne vien su papildomomis gamybos galiomis, bet ir su tinklų pralaidumu bei prijungimo terminais.

    Energetikos asociacija Eurelectric, vienijanti Europos elektros sektoriaus įmones, skelbia sieksianti iki 2026 metų pabaigos parengti bendras gaires, kaip derinti energetikos investicijas su DI ir duomenų centrų plėtra. Toks koordinavimas, pasak sektoriaus, reikalingas tam, kad nauji dideli vartotojai būtų prijungiami sparčiau ir nuspėjamiau.

    Paklausa auga greičiau nei tinklai

    Eurelectric vertinimu, iki 2030 metų duomenų centrai gali sudaryti reikšmingą dalį augančio elektros poreikio Europoje. Asociacijos analizėje minimas scenarijų intervalas siekia nuo 149 iki 287 TWh per metus, o tai prilygsta didelės valstybės metiniam suvartojimui.

    Problema ta, kad tinklų projektai juda lėčiau nei duomenų centrų statybos. Europos šalyse prijungimo ar tinklo modernizavimo laukimas kai kur gali trukti 7–10 metų, kai patys duomenų centrai įprastai pastatomi per 18–24 mėnesius.

    Kainų rizika ir kas už tai mokės

    Dideli, stabiliai elektrą vartojantys objektai energetikai yra patrauklūs, nes didina investicijų į generaciją ir tinklus atsiperkamumą. Savivaldybėms tai dažnai reiškia ir didesnes įplaukas iš nekilnojamojo turto mokesčių bei naujas investicijas regione.

    Tačiau sektorius atkreipia dėmesį į kitą pusę: tinklų plėtra, naujos pastotės, prijungimo sprendimai ir sistemos patikimumo užtikrinimas kainuoja, o šios sąnaudos gali būti perkeltos į tarifus. Dėl to augant duomenų centrų koncentracijai tam tikruose regionuose gali didėti spaudimas galutinėms elektros kainoms.

    „Tai nėra nauja religija, tai verslo sprendimas“, – sakė energetikos sektoriaus atstovas, aiškindamas, kodėl įmonės DI plėtrą vertina kaip naują paklausos variklį.

    Eurelectric pabrėžia, kad aiškios taisyklės, kas ir kokia apimtimi finansuoja prijungimą bei tinklo stiprinimą, tampa kritiškai svarbios. Priešingu atveju, vartotojų interesų apsauga gali reikalauti aktyvesnio reguliuotojų ir viešojo sektoriaus įsitraukimo.

    Ko tikisi Europa ir verslas

    Diskusijos dėl energetikos ir DI sąveikos stiprėja ir dėl Europos Komisijos iniciatyvų, orientuotų į technologinį konkurencingumą, debesijos infrastruktūrą bei DI. Nors politiniuose dokumentuose daug dėmesio skiriama DI pritaikymui pačiuose elektros tinkluose, verslas pasigenda lygiagrečiai apibrėžtų principų, kaip praktiškai planuoti duomenų centrų plėtrą kartu su energetika.

    Energetikos įmonės tikisi, kad suderintos rekomendacijos padės sudaryti „matomumo“ principą: duomenų centrų vystytojai anksčiau atskleis planuojamas apkrovas, o tinklų operatoriai ir gamintojai galės tiksliau planuoti investicijas. Tai, sektoriaus vertinimu, būtų viena realiausių priemonių sumažinti kainų šuolių riziką ir trumpinti prijungimo eiles.

  • „Wirtualna Polska“ primena dėl turinio naudojimo: ką reiškia draudimas kopijuoti ir saugoti?

    „Wirtualna Polska“ portale paskelbtas pranešimas primena, kad be aiškaus leidimo draudžiama atsisiųsti, dauginti, saugoti ar kitaip naudoti svetainėje publikuojamą turinį. Akcentuojama, kad tai taikoma nepriklausomai nuo turinio formos ir išraiškos būdo.

    Tekste pabrėžiama, jog apribojimai apima tiek tekstus, tiek nuotraukas, garso ir vaizdo įrašus, duomenis bei duomenų bazes, taip pat kompiuterines programas. Leidimo reikalavimas siejamas ne tik su rankiniu kopijavimu, bet ir su automatizuotomis priemonėmis.

    Ypatingas dėmesys skiriamas tam, kad turinio naudojimas su automatizuotomis technologijomis, įskaitant mašininį mokymąsi ar dirbtinis intelektas sprendimus, taip pat gali būti laikomas naudojimu, kuriam reikalingas sutikimas. Tai atspindi pastarųjų metų tendenciją, kai leidėjai vis dažniau aiškiai apibrėžia turinio panaudojimo ribas skaitmeniniams įrankiams.

    Pranešime nurodoma išimtis, susijusi su turinio panaudojimu vien tam, kad interneto paieškos sistemos galėtų jį indeksuoti ir lengviau surasti. Taip pat minima, kad galioja įstatymuose numatytos išimtys, pavyzdžiui, leistinas naudojimas pagal sutartinius santykius ar kitas teisės aktuose nustatytas sąlygas.

    Praktikoje tokie priminimai aktualūs tiek verslui, tiek individualiems naudotojams, kurie perspausdina publikacijas, kuria apžvalgas ar automatizuotai renka turinį analizėms. Norint išvengti ginčų, įprastai rekomenduojama apsiriboti teisėtomis citavimo apimtimis, naudoti nuorodas vietoje turinio kopijavimo ir, kai reikia, kreiptis į leidėją dėl licencijos.

  • Australijoje plečiasi plūduriuojančios saulės elektrinės: mažina vandens garavimą ir gamina energiją

    Australijoje vis dažniau diegiamos plūduriuojančios saulės elektrinės, įrengiamos ant užtvankų ir vandens telkinių. Tokia technologija vienu metu sprendžia dvi problemas: padeda gaminti atsinaujinančią elektrą ir mažina vandens netekimą dėl garavimo.

    Šalies vandens ištekliai yra nuolat spaudžiami sausros ciklų, klimato kaitos ir augančio vartojimo, o didžiausia vandens dalis tenka žemės ūkiui. Dėl to sprendimai, leidžiantys išsaugoti rezervuarų atsargas, tampa strategiškai svarbūs tiek ūkiams, tiek miestų vandentvarkai.

    Plūduriuojantys saulės moduliai montuojami ant plūdurų ir sudaro dalinį paviršiaus „stogą“, kuris sumažina tiesioginių saulės spindulių ir vėjo poveikį vandeniui. Mažesnis paviršiaus įkaitimas ir vėdinimas reiškia lėtesnį garavimą, todėl vandens telkiniai gali ilgiau išlaikyti tūrį.

    Tuo pat metu elektrinė tiekia energiją į tinklą panašiai kaip įprastos ant žemės ar stogų montuojamos saulės elektrinės. Papildomas privalumas tas, kad vandens paviršius gali kiek atvėsinti modulius, o žemesnė temperatūra paprastai padeda išlaikyti geresnį fotoelektrinių elementų efektyvumą.

    Skaičiuojama, kad per metus iš Australijos užtvankų ir rezervuarų dėl garavimo prarandami apie 1 400 gigalitrų vandens. Tai labai didelis kiekis, todėl net dalinis garavimo sumažinimas gali turėti apčiuopiamą poveikį regionams, kuriuose vanduo riboja žemės ūkį ir miestų augimą.

    Technologiją vystančios įmonės teigia, kad tinkamai suprojektuotos sistemos kai kuriais atvejais gali sumažinti garavimą daugiau nei perpus. Dėl šios priežasties Australijos atsinaujinančios energijos agentūra yra rėmusi iniciatyvas, kurios skatina plūduriuojančių elektrinių diegimą, ypač ūkiuose, kur vanduo naudojamas drėkinimui.

    Viena didesnių plūduriuojančių saulės elektrinių Australijoje priklauso vandentvarkos bendrovei Wannon Water. Skelbiama, kad sistema per metus pagamina daugiau nei 600 000 kilovatvalandžių elektros, o ją sudaro 1 260 modulių, kurie elektrą generuoja iš tiesioginės ir nuo vandens atsispindėjusios šviesos.

    Taip pat nurodoma, kad tokios elektrinės prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, nes dalį tinklo elektros pakeičia vietoje pagaminta atsinaujinančia energija. Kitas pavyzdys, siejamas su Gippsland Water, rodo, kad plūduriuojantys moduliai piko metu gali pagaminti tiek energijos, kad jos užtektų kelioms dešimtims namų ūkių.

    Svarbi detalė ta, kad plūduriuojančios saulės elektrinės dažniausiai neuždengia viso telkinio paviršiaus. Paliekant atvirus plotus galima geriau subalansuoti vandens apykaitą ir sumažinti riziką, kad prastės vandens kokybė, pavyzdžiui, dėl per didelio dumblių suvešėjimo.

    Australijos patirtis rodo, kad plūduriuojantys saulės moduliai gali tapti praktišku sprendimu regionams, kuriuose susiduria energijos poreikis ir vandens trūkumas. Tolimesnė plėtra priklausys nuo investicijų, tinklų prijungimo galimybių bei to, kaip projektai bus pritaikomi konkrečių telkinių ekologinėms sąlygoms.

  • „Wirtualna Polska“ primena apie autorių teises: ką tai reiškia skaitytojams ir turinio naudotojams

    „Wirtualna Polska“ primena apie autorių teises: ką tai reiškia skaitytojams ir turinio naudotojams

    „Wirtualna Polska“ portale paskelbtas pranešimas primena, kad be aiškaus leidimo draudžiama atsisiųsti, dauginti, kaupti ar kitaip naudoti svetainėje skelbiamą turinį. Akcentuojama, jog taisyklė taikoma nepriklausomai nuo turinio formos ar pateikimo būdo.

    Tekste išvardijama, kad apribojimai apima tekstus, vaizdus, garso ir vaizdo įrašus, taip pat duomenis ir duomenų bazes. Pabrėžiama, kad leidimo reikalavimas galioja ir tuomet, kai turinys naudojamas automatizuotai, įskaitant sprendimus, paremtus mašininiu mokymusi ar dirbtiniu intelektu.

    Toks pareiškimas atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai žiniasklaidos grupės aiškiau apibrėžia, kokiomis sąlygomis galima pernaudoti jų publikacijas. Leidėjams tai svarbu dėl turinio licencijavimo, prenumeratų ir reklamos pajamų, o taip pat dėl rizikų, kai publikacijos masiškai kopijuojamos ar naudojamos modelių mokymui.

    Kartu pranešime nurodoma išimtis: turinį leidžiama naudoti tiek, kiek būtina interneto paieškos sistemoms indeksuoti ir rezultatams pateikti. Tai reiškia, kad įprastas paieškos sistemų darbas, kai sukuriamos nuorodos ir trumpos ištraukos, paprastai laikomas teisėtu, jei neperžengiamos įprastos citavimo ir indeksavimo ribos.

    Praktikoje tokie įspėjimai aktualūs ne tik kitiems portalams ar socialinių tinklų administratoriams, bet ir įmonėms, kurios kaupia straipsnius vidinėms bazėms, žiniasklaidos stebėsenai ar automatizuotai analizei. Jei turinys naudojamas komerciniais tikslais, perpublikuojamas, verčiamas ar sistemingai archyvuojamas, dažniausiai reikia atskiro susitarimo su teisių turėtoju.

    Skaitytojams tai pirmiausia yra priminimas, kad dalintis nuoroda į publikaciją ir cituoti trumpas ištraukas paprastai nėra tas pats, kas perkelti visą tekstą ar jo didelę dalį į kitą platformą. Jei kyla abejonių, saugiausia remtis nuorodomis, o platesniam pernaudojimui ieškoti licencijos ar rašytinio leidimo.

  • „Wypieki“: ką žinoti apie alergines odos reakcijas, jų priežastis ir kada būtina kreiptis į gydytoją

    Internete dažnai pasirodantis žodis Wypieki lenkų kalboje paprastai reiškia odos išbėrimus ar paraudimus, kurie gali atsirasti dėl alergijos, dirginimo ar kitų sveikatos sutrikimų. Nors pats terminas nėra medicininė diagnozė, jis dažnai vartojamas apibūdinti staiga atsiradusius odos pokyčius, keliančius nerimą.

    Dažniausios priežastys yra kontaktinis dermatitas, dilgėlinė, atopinio dermatito paūmėjimas, reakcijos į kosmetiką, buitines chemines priemones ar metalus, pavyzdžiui, nikelį. Taip pat išbėrimus gali provokuoti infekcijos, kai kurie vaistai, temperatūros pokyčiai, prakaitavimas ar stresas.

    Lengvesniais atvejais simptomai apsiriboja paraudimu, niežėjimu ar smulkiais bėrimais, kurie praeina pašalinus dirgiklį. Tačiau jei bėrimas plinta, atsiranda veido, lūpų ar vokų tinimas, dusulys, švokštimas, galvos svaigimas ar silpnumas, tai gali būti rimta alerginė reakcija, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos.

    Svarbu atskirti, ar bėrimas atsirado po naujo kremo, skalbiklio, maisto produkto, vaisto ar vabzdžio įkandimo, ir fiksuoti laiką bei aplinkybes. Tokia informacija gydytojui padeda greičiau nustatyti tikėtiną priežastį ir parinkti tinkamą gydymą, ypač jei simptomai kartojasi.

    Įprastai gydymas priklauso nuo priežasties: kontaktinio dermatito atveju svarbiausia vengti dirgiklio, o alerginių reakcijų atveju gali būti skiriami antihistamininiai vaistai ar vietinio poveikio priemonės. Jei bėrimai užsitęsia ilgiau nei kelias dienas, kartu yra karščiavimas, pūslės, šlapiuojančios žaizdelės ar stiprus skausmas, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją ar dermatologą.

    Gydytojai taip pat primena, kad savarankiškai eksperimentuoti su daugeliu naujų priemonių vienu metu nepatartina, nes tuomet sunkiau nustatyti tikrąjį kaltininką. Jei įtariama alergija, gali būti atliekami alerginiai mėginiai, o esant lėtinėms odos problemoms svarbus ilgalaikis odos barjero stiprinimas ir nuosekli priežiūra.

  • Europos automobilių gamintojams vėl gresia prastovos: sankcijos Kinijos lustams kelia riziką

    Europos automobilių pramonei vėl kyla rizika patirti priverstinių gamybos prastovų dėl sutrikusių puslaidininkių tiekimo grandinių iš Kinijos. Apie tai įspėja Lenkijos Automobilių dalių platintojų ir gamintojų asociacijos vadovas Tomasz Bęben, taip pat dirbantis Europos automobilių dalių gamintojų asociacijoje CLEPA.

    Jo teigimu, tai jau trečias rimtas puslaidininkių sukrėtimas per pastaruosius penkerius metus. Ankstesni epizodai parodė, kad užtenka pradingti net smulkiausiam elektronikos elementui, ir sustoja visa automobilio surinkimo linija.

    Trečias smūgis per penkerius metus

    Pirmasis krizės etapas prasidėjo per COVID-19 pandemiją, kai sutrūkinėjus logistikai ir staigiai išaugus elektronikos paklausai pasaulyje pritrūko lustų. Tuomet gamintojai mažino apimtis ne dėl vieno brangaus procesoriaus, o dėl masiškai naudojamų valdiklių ir kitų bazinių komponentų stokos.

    Antrasis sukrėtimas, pasak T. Bębено, siejamas su atvejais, kai Europos valstybės ėmėsi griežtesnės kontrolės dėl jautrių tiekimo grandinių, o tai lėmė staigius tiekimo pokyčius. Tokie sprendimai automobilių sektoriuje ypač skausmingi, nes tiekėjų pakeitimai užtrunka.

    Dabartinė rizika siejama su sankcijomis ir jų poveikiu kiniškų komponentų prieinamumui. Automobilių pramonė pabrėžia, kad net ir turint alternatyvų rinkoje, realus perėjimas prie kitų tiekėjų dažnai nėra greitas.

    Kritiniai ne tik pažangūs lustai

    Šį kartą problema, anot pramonės atstovų, daugiausia susijusi ne su pažangiais sprendimais, skirtais dirbtinis intelektas sistemoms, o su palyginti paprastais puslaidininkiniais komponentais. Tai diodai, tranzistoriai, apsaugos grandinės ir energijos valdymo elementai, kurių vieneto kaina gali būti nedidelė, tačiau jų automobilyje naudojama šimtais ar net tūkstančiais.

    Tokie komponentai integruoti į variklio valdymo modulius, stabdžių ir saugos sistemas, baterijos valdymą, salono elektroniką. Trūkstant vienos detalės, kuri pati savaime atrodo nereikšminga, gali būti neįmanoma surinkti ir išleisti iš gamyklos viso automobilio.

    Kodėl tiekėjo nepavyksta pakeisti per savaitę?

    Automobilių sektoriuje tiekėjų keitimas nėra vien logistikos klausimas. Kiekviena nauja detalė turi pereiti kvalifikavimo procedūras, bandymus, atitikti saugos ir patikimumo reikalavimus, o tai susiję ir su teisine gamintojų atsakomybe.

    „Net išoriškai identiškas komponentas iš kito gamintojo turi būti ištestuotas, sertifikuotas ir suderintas su esamu projektu, nes gedimas gali sugadinti visą modulį ar paveikti saugos sistemas“, – sakė Tomasz Bęben.

    Pasak jo, perėjimas prie kito gamintojo realiomis sąlygomis gali užtrukti iki devynių mėnesių. Be to, alternatyvių tiekėjų pajėgumai dažnai jau būna rezervuoti, o naujų užsakymų laukimo laikas skaičiuojamas mėnesiais.

    Pramonės atstovai pabrėžia, kad palaiko sankcijų tikslus, ypač susijusius su eksporto kontrolės apėjimo ribojimu ir dvejopo naudojimo prekių srautų priežiūra. Vis dėlto jų vertinimu, įgyvendinimo tempas ir pereinamieji laikotarpiai gali lemti, ar sankcijų kaštai nepersikels į Europos gamybą, darbo vietas ir konkurencingumą.

    Diskusija Briuselyje apie strateginę priklausomybę nuo Kinijos vyksta ne vienus metus, tačiau automobilių sektorius primena, kad rizika slypi ne tik pažangiausiose technologijose. Didžiausia priklausomybė dažnai susijusi su dideliais kiekių srautais paprastesnių komponentų, be kurių neveikia nei automobilių gamyba, nei pramoninė įranga, nei energetikos infrastruktūra.

    Lenkijos Automobilių dalių platintojų ir gamintojų asociacija nurodo, kad jos atstovaujamas sektorius Lenkijoje siejamas su daugiau nei 330 000 darbo vietų. Organizacijos skaičiavimu, metinė su tuo susijusi ekonominė apyvarta siekia apie 32 000 000 000 eurų.

  • Projektas Tianhe Tibete: kaip Kinija bandė didinti kritulius ir kodėl „dangaus upė“ nunyko

    Kinija kelerius metus vystė ambicingą orų modifikavimo programą Tianhe, dar vadintą „dangaus upe“, kurios tikslas buvo padidinti kritulių kiekį virš Tibeto plynaukštės. Idėja buvo paprasta: paskatinti lietų ir sniegą ten, kur formuojasi svarbiausių Azijos upių ištakos, ir taip sustiprinti vandens tiekimą sausesniems šalies regionams.

    Ši programa rėmėsi debesų sėjos technologija, kai į atmosferą paleidžiamos dalelės, galinčios padėti vandens garams lengviau kondensuotis. Dažniausiai tam naudojami sidabro jodidas ar panašios medžiagos, o dalelės išsklaidomos raketomis, artilerijos įrenginiais ar specialiais generatoriais ant žemės.

    Tibeto plynaukštė dažnai vadinama Azijos vandens bokštu, nes čia prasideda upės, nuo kurių priklauso milžiniškos teritorijos ir šimtai milijonų žmonių. Tuo pat metu regionas jautriai reaguoja į klimato kaitą: tirpstantys ledynai, besikeičiantys musonų režimai ir dykumėjimo procesai didina vandens trūkumo riziką.

    Kinijos planuota schema siekė „pasiskolinti“ dalį drėgmės, kurią atneša pietų musonai, ir paskatinti kritulius virš didelės plynaukštės dalies. Tikėtasi, kad taip būtų galima didinti Geltonosios upės baseino vandeningumą ir ilgainiui mažinti spaudimą vandens ištekliams šiauriniuose ir vakariniuose regionuose.

    Debesų sėja pasaulyje taikoma jau dešimtmečius, tačiau mokslininkai nuolat pabrėžia pagrindinę sąlygą: metodas neveikia, jei nėra tinkamų debesų ir drėgmės. Kitaip tariant, technologija gali padidinti tikimybę, kad krituliai iškris, bet ji negali „sukurti“ lietaus iš giedro dangaus ar stabiliai valdyti atmosferos procesų milžinišku mastu.

    Oficialiose Kinijos komunikacijose anksčiau buvo skelbiami labai dideli lūkesčiai dėl galimo papildomo vandens kiekio. Vis dėlto tokie teiginiai sulaukė kritikos, nes regioninė meteorologija ir oro masių dinamika yra pernelyg sudėtinga, kad būtų galima patikimai garantuoti rezultatą, ypač kalnuotose vietovėse, kur orai keičiasi greitai.

    „Atmosferos procesai yra chaotiški, todėl net ir sėkmingai paskatinus kritulius vienoje vietoje, sunku įrodyti, kokia dalis pokyčio įvyko būtent dėl intervencijos“, – sakė klimato ir hidrologijos tyrėjas.

    Viešojoje erdvėje pastaraisiais metais vis dažniau pastebėta, kad programa Tianhe minima rečiau, o jos apimtis, sprendžiant iš oficialių signalų, galėjo būti sumažinta. Kai kuriuose vertinimuose keliama prielaida, kad projektas galėjo būti tyliai pristabdytas arba perorientuotas į mažesnio masto priemones.

    Tam yra kelios tikėtinos priežastys: sunkiau išmatuojamas efektas, didelės infrastruktūros ir operacijų sąnaudos, taip pat rizikų vertinimas, kai kalbama apie tarpregioninius vandens balansus. Krituliai yra ne tik vandens šaltinis, bet ir sudėtingos sistemos dalis, todėl bet kokie bandymai daryti įtaką orams kelia diskusijas dėl ilgalaikių pasekmių.

    Kinijos pastangos didinti vandens saugumą sutampa su platesnėmis tendencijomis, kai valstybės investuoja į infrastruktūrą, rezervuarus, vandens nukreipimo projektus ir tikslesnę meteorologiją. Vandens trūkumas ir sausrų dažnėjimas tampa vienu svarbiausių ekonomikos ir saugumo veiksnių, ypač regionuose, priklausomuose nuo sezoninių musonų.

    Tibeto plynaukštė šioje diskusijoje užima ypatingą vietą, nes ji yra svarbi ne tik Kinijai, bet ir kaimyninėms šalims, žemiau upių vagų. Dėl to bet kokios iniciatyvos, susijusios su vandens ištekliais, paprastai vertinamos ne vien kaip technologinis eksperimentas, bet ir kaip ilgalaikės strategijos dalis.

  • Wirtualna Polska griežtina turinio naudojimą: ką reiškia nauja tvarka DI ir automatiniams įrankiams

    Wirtualna Polska griežtina turinio naudojimą: ką reiškia nauja tvarka DI ir automatiniams įrankiams

    Lenkijos žiniasklaidos grupė Wirtualna Polska paskelbė sugriežtinanti taisykles, susijusias su jos portaluose skelbiamo turinio kopijavimu, saugojimu ir kitu panaudojimu. Bendrovė nurodo, kad bet koks turinio naudojimas be aiškaus išankstinio sutikimo gali būti laikomas pažeidimu, nepriklausomai nuo turinio formos ar pateikimo būdo.

    Pranešime akcentuojama, kad ribojimai taikomi tekstui, vaizdams, garso ir vaizdo įrašams, duomenims bei duomenų bazėms. Taip pat pabrėžiama, jog nesvarbu, ar turinys apdorojamas rankiniu būdu, ar automatizuotai, įskaitant naudojimą su mašininio mokymosi sprendimais ir dirbtiniu intelektu.

    Toks sugriežtinimas atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai leidėjai siekia aiškiau apibrėžti, kaip jų medžiaga gali būti naudojama mokant modelius, kuriant santraukas ar automatizuotai perpublikuojant turinį. Leidėjams svarbu išlaikyti kontrolę dėl autorinių teisių, pajamų iš reklamos ir prenumeratų, taip pat dėl turinio konteksto, kai jis pateikiamas trečiųjų šalių sistemose.

    Wirtualna Polska atskirai išskiria, kad išimtis gali būti taikoma tik tiek, kiek turinys naudojamas paieškos sistemų indeksavimui ir paieškos rezultatų pateikimui. Taip pat minima, kad galimas naudojimas pagal sutartinius santykius arba įstatymuose numatytas leidžiamas naudojimas, tačiau konkrečios ribos priklauso nuo taikomų teisės aktų ir situacijos.

    Praktikoje tai reiškia, kad įmonėms, kuriančioms naujienų agregatorius, turinio stebėsenos sistemas, automatines santraukų priemones ar DI pagrįstus sprendimus, gali tekti peržiūrėti duomenų rinkimo ir saugojimo procesus. Jei turinys naudojamas komerciniais tikslais, dažniausiai reikalingas aiškus leidimas, licencija arba kitas teisinis pagrindas, ypač kai turinys saugomas ir vėliau pakartotinai panaudojamas.

    Leidėjų pozicija ypač griežtėja dėl to, kad automatizuotos sistemos gali masiškai nuskaityti puslapius, atkurti straipsnius ar jų dalis, sukurti konkuruojančias santraukas ir taip sumažinti srautą į pirminį šaltinį. Dėl to vis dažniau akcentuojama ne tik autorių teisių apsauga, bet ir duomenų bazių apsaugos principai bei atsakomybė už neteisėtą pernaudojimą.