CP v2

Blog

  • Wirtualna Polska įspėja dėl turinio naudojimo: kada reikia sutikimo ir kas leidžiama paieškoms

    Lenkijos portalų grupė Wirtualna Polska (WP) paskelbė aiškų įspėjimą dėl jos svetainėse publikuojamo turinio naudojimo. Bendrovė nurodo, kad bet koks turinio atsisiuntimas, dauginimas, saugojimas ar panaudojimas kitais būdais gali reikalauti išankstinio ir nedviprasmiško leidimo.

    Įspėjime akcentuojama, kad apribojimai taikomi nepriklausomai nuo turinio pobūdžio: tekstams, garso ir vaizdo medžiagai, grafikai, duomenims, taip pat duomenų bazėms. Taip pat pabrėžiama, kad nesvarbu ir naudojimo būdas – tiek rankinis, tiek automatizuotas.

    WP atskirai išskiria, kad draudimai apima ir panaudojimą su mašininio mokymosi sprendimais ar dirbtinis intelektas įrankiais. Tokia formuluotė atspindi pastarųjų metų tendenciją, kai leidėjai vis dažniau aiškiai apibrėžia, ar ir kokiomis sąlygomis jų turinys gali būti renkamas, indeksuojamas, analizuojamas ar naudojamas modelių mokymui.

    Vis dėlto bendrovė nurodo ir išimtį: įspėjimas netaikomas turiniui, kuris naudojamas tik tam, kad paieškos sistemos galėtų jį rasti ir indeksuoti. Taip pat minima, kad turinys gali būti naudojamas, jei tai numatyta sutartiniuose santykiuose arba leidžiama pagal taikytinus teisės aktus dėl leistino naudojimo.

    Praktiškai tai reiškia, kad teisėtas naudojimas priklauso nuo kelių veiksnių: kas naudoja turinį, kokiu tikslu, kokia apimtimi, ar yra sudaryta licencinė sutartis ir ar konkreti veikla patenka į teisės aktuose apibrėžtas išimtis. Leidėjams tokie pranešimai tampa būdu sumažinti neaiškumą ir aiškiai įvardyti ribas tiems, kurie automatizuotai renka turinį, jį archyvuoja ar perpublikuoja.

    Žiniasklaidos rinka tuo pat metu vis aktyviau ieško balanso tarp atviro informacijos pasiekiamumo internete ir autorių teisių apsaugos. Dėl to vis dažniau matomi detalesni leidėjų pranešimai apie leidžiamą indeksavimą, licencijavimą, pernaudojimą ir apribojimus automatizuotiems duomenų surinkimo procesams.

  • Turizmo sezonas įsibėgėja: ką būtina žinoti apie kelionių kainas, taisykles ir draudimą 2026 metais

    Turizmo sezonas įsibėgėja: ką būtina žinoti apie kelionių kainas, taisykles ir draudimą 2026 metais

    Turizmo sezonas Europoje įsibėgėja, o kartu auga ir kelionių kainos bei rizikos, su kuriomis keliautojai susiduria dažniau nei įprastai. Didžiausi pokyčiai šiemet siejami su aviabilietų ir apgyvendinimo kainų svyravimais, griežtesnėmis kai kurių šalių taisyklėmis bei didesniu kelionių draudimo aktualumu.

    Planuojant atostogas verta iš anksto pasitikrinti ne tik paso ar asmens tapatybės kortelės galiojimą, bet ir vežėjų bei apgyvendinimo paslaugų teikėjų atšaukimo sąlygas. Praktika rodo, kad pigiausi pasiūlymai dažnai turi griežčiausias taisykles dėl datos keitimo ar pinigų grąžinimo.

    Kas šiuo metu brangsta labiausiai?

    Didžiausias kainų spaudimas paprastai juntamas populiariausiuose maršrutuose ir kurortuose, kai pasiūla nebespėja su paklausa. Kelionės kaina dažnai kyla ne dėl vieno veiksnio, o dėl viso krepšelio: skrydžių, bagažo, pervežimo į viešbutį, vietinių mokesčių ir sezoniškai brangstančio maitinimo.

    Kelionių organizatoriai ir aviakompanijos kainas koreguoja dinamiškai, todėl tas pats maršrutas per kelias dienas gali pabrangti ar atpigti. Praktinis patarimas keliautojams paprastas: lyginant pasiūlymus būtina vertinti galutinę kainą su bagažu, vietos pasirinkimu ir galimais mokesčiais, o ne tik bazinį tarifą.

    Taisyklės ir dokumentai: kur dažniausiai suklystama?

    Dažna klaida yra per trumpas dokumento galiojimo terminas kelionės pabaigoje, ypač vykstant už Europos Sąjungos ribų. Taip pat kelia problemų skirtingos oro linijų taisyklės dėl rankinio bagažo matmenų ir svorio, kai formalūs skirtumai virsta papildomomis išlaidomis oro uoste.

    Jeigu keliaujama su vaikais, svarbu iš anksto pasitikrinti, ar pakanka asmens dokumento, ir ar nereikalingi papildomi sutikimai, kai vaikas vyksta ne su abiem tėvais. Kiekvienas atvejis gali skirtis, todėl saugiausia remtis oficialia informacija ir vežėjo reikalavimais.

    Kelionių draudimas: kada jis iš tiesų gelbsti?

    Kelionių draudimas dažniausiai pasiteisina ne tik dėl sveikatos išlaidų, bet ir dėl kelionės trikdžių, kurie vasarą pasitaiko dažniau: atidėtų skrydžių, praleistų jungčių ar prarasto bagažo. Svarbiausia yra ne pati draudimo kaina, o tai, ar polisas apima konkrečias rizikas ir kokios yra išimtys.

    Ypač svarbu įvertinti, ar draudimas apima aktyvų laisvalaikį, pavyzdžiui, vandens pramogas ar kalnų žygius, nes standartinės sąlygos ne visada tai dengia. Taip pat verta pasitikrinti, kaip veikia pagalbos tarnyba užsienyje ir kokius dokumentus reikės pateikti, jei prireiks kompensacijos.

    Planuojant kelionę, patikimiausia strategija yra iš anksto susidėlioti biudžetą su rezervu, pasirinkti aiškias atšaukimo sąlygas ir turėti dokumentų kopijas. Tokie paprasti žingsniai dažnai sumažina stresą labiau nei bet kokios paskutinės minutės nuolaidos.

  • JAV svarsto mažinti NATO pajėgumus Europoje: mažiau naikintuvų, laivų ir žvalgybos

    Jungtinės Valstijos svarsto reikšmingai sumažinti dalį Europoje NATO operacijoms skirtų karinių pajėgumų, skelbia „The New York Times“, remdamasis dviejų aukšto rango Europos pareigūnų informacija. Pasak jų, sąjungininkai apie ketinimus buvo informuoti dokumente, kuriame aprašomos planuojamos permainos ore ir jūroje.

    Pagrindinis pokyčių akcentas – mažesnis JAV indėlis į tolimojo nuotolio smūgių, žvalgybos ir jūrų patruliavimo užduotis, kurios iki šiol laikytos vienu svarbiausių NATO atgrasymo elementų. Nors detalių viešai neatskleidžiama, europiečiai tai vertina kaip signalą, kad Vašingtonas peržiūri resursų paskirstymą.

    Kas konkrečiai būtų mažinama?

    „The New York Times“ nurodo, kad svarstoma sumažinti Europai prieinamų naikintuvų F-16 ir F-15E skaičių maždaug nuo 150 iki 100. Taip pat būtų mažinamas jūrų patruliavimo orlaivių skaičius nuo 26 iki 15, o ore kuro papildymo lėktuvai, kurie buvo priskiriami Europos poreikiams, galėtų būti visiškai atitraukti.

    Be to, minima galimybė perkelti povandeninį laivą, galintį leisti sparnuotąsias raketas, taip pat lėktuvnešį su jį lydinčiais laivais ir misiją palaikančiais orlaiviais. Dokumente aptariamas ir dviejų bombonešių grupių, iki šiol orientuotų į Europos gynybą, relokavimas.

    Kodėl tai svarbu NATO atgrasymui?

    Ekspertai pabrėžia, kad tokio pobūdžio sumažinimai pirmiausia paliestų NATO gebėjimą greitai reaguoti, vykdyti oro operacijas didesniu intensyvumu ir užtikrinti nuolatinę jūrinę stebėseną. Ypač jautrus aspektas – povandeninių laivų paieška ir sekimas, kur jūrų patruliavimo orlaiviai laikomi kritine grandimi.

    Taip pat akcentuojama, kad JAV platformos Europoje turi ne tik karinę, bet ir politinę reikšmę: jų buvimas sustiprina atgrasymą vien dėl aiškaus Vašingtono įsipareigojimo signalo. Nors kai kurios Europos šalys turi panašių pajėgumų, JAV parama, pasak analitikų, dažnai vertinama kaip stipriausias veiksnys, mažinantis eskalacijos riziką.

    „Nors su kiekvienu iš šių sumažinimų atskirai galima susitvarkyti, bendra jų suma sudaro reikšmingą pokytį ir kelia iššūkių Europos atgrasymo pajėgumams“, – sakė Giuseppe Spatafora iš Europos Sąjungos saugumo studijų instituto.

    Kada pokyčiai galėtų įvykti?

    Pentagonas viešai nekomentavo dokumente minimų skaičių, tačiau, pasak „The New York Times“, JAV pareigūnai užsiminė, kad pokyčiai galėtų įvykti artimiausiu metu. Tai reikštų greitesnį tempą, nei tikėjosi dalis Europos partnerių.

    Kartu pažymima, kad net ir sumažinus dalį pajėgumų, JAV kariai Europoje išliktų vieni didžiausių NATO kontingentų. Vis dėlto Europai tai būtų papildomas spaudimas sparčiau didinti gynybos išlaidas, plėsti amunicijos atsargas, stiprinti oro gynybą ir geriau koordinuoti bendrus įsigijimus.

    „Pagrindinė NATO problema yra tai, kad kol Donaldas Trumpas yra prezidentas, nebėra tikrumo, jog prireikus Jungtinės Valstijos padės Europos šalims“, – sakė Vokietijos parlamentaras Antonas Hofreiteris.

    Europos sostinėse tokios diskusijos paprastai vertinamos ne vien per konkrečių orlaivių ar laivų skaičių, bet ir per patikimumo klausimą: kaip greitai ir kokia apimtimi JAV realiai įsitrauktų krizės atveju. Todėl net ir daliniai pajėgumų perkėlimai gali turėti didesnį poveikį nei vien techninis resursų perskirstymas.

  • Wirtualna Polska primena griežtesnes taisykles: ką reiškia turinio kopijavimui ir DI naudojimui?

    Lenkijos žiniasklaidos grupė Wirtualna Polska Media paskelbė griežtesnes taisykles dėl jos portaluose skelbiamo turinio naudojimo. Pranešime akcentuojama, kad be išankstinio ir aiškaus sutikimo negalima atsisiųsti, dauginti, kaupti ar kitaip panaudoti publikacijų, nepriklausomai nuo formato ar išraiškos būdo.

    Įvardijamas platus turinio spektras: tekstai, nuotraukos, grafika, garso ir vaizdo įrašai, duomenys bei duomenų bazės, taip pat programinė įranga. Pažymima, kad apribojimai taikomi tiek rankiniam, tiek automatizuotam rinkimui ar apdorojimui, įskaitant metodus, susijusius su mašininiu mokymusi ir dirbtiniu intelektu.

    Toks išaiškinimas atspindi platesnę Europos žiniasklaidos rinkos tendenciją, kai leidėjai aiškiau apibrėžia, kaip jų turinys gali būti naudojamas platformose, duomenų rinkiniuose ir įvairiuose automatizuotuose procesuose. Praktikoje tai dažniausiai siejama su dviem rizikomis: neautorizuotu publikacijų perpublikavimu ir masiniu turinio nuskaitymu modelių mokymui ar analizėms.

    Tekste taip pat numatyta išimtis, susijusi su turinio naudojimu paieškos sistemoms. Nurodoma, kad apribojimai netaikomi turinio panaudojimui vien tik tam, kad būtų palengvintas jo randamumas interneto paieškoje, taip pat naudojimui pagal sutartinius santykius arba pagal teisės aktuose apibrėžtą leistiną naudojimą.

    Vartotojams ir įmonėms tai reiškia, kad įprastas skaitymas ar dalijimasis nuoroda į publikaciją paprastai nėra tas pats, kas turinio kopijavimas ir platinimas. Tačiau publikacijų tekstų, nuotraukų ar vaizdo įrašų perėmimas į kitus kanalus, jų archyvavimas ar automatinis nuskaitymas komerciniams tikslams gali reikalauti atskiro leidėjo sutikimo.

    Leidėjų pozicija dėl automatizuoto turinio rinkimo vis dažniau formuluojama aiškiai ir raštu, nes DI sprendimai ir didelio masto duomenų rinkimas tapo kasdienybe. Tokios taisyklės leidžia tiksliau atriboti, kas laikoma įprastu naudojimu, o kas jau yra turinio eksploatavimas, galintis turėti teisinius padarinius.

  • Kijevo zoologijos sodas pasvėrė meškėnus ir nosuchas: nuotraukose – skaičiai ir skanėstai

    Kijevo zoologijos sodas pasidalijo nauja kasdienio gyvūnų priežiūros akimirka – planiniu meškėnų, nosuchų ir savanų katino sveikatos būklės stebėjimu. Įstaiga publikacijoje šmaikščiai pabrėžė, kad procedūra buvo maloni ne tik darbuotojams, bet ir patiems gyvūnams.

    Nuotraukose matyti, kaip gyvūnai lipa ant svarstyklių, o prižiūrėtojai fiksuoja duomenis ir skatina bendradarbiauti skanėstais. Toks pozityviai formuojamas procesas padeda sumažinti stresą ir leidžia atlikti dalį apžiūrų be papildomo gyvūnų suvaržymo.

    Zoologijos soduose svoris yra vienas svarbiausių rodiklių, padedančių laiku pastebėti sveikatos pokyčius. Staigus svorio kritimas ar augimas gali signalizuoti apie mitybos disbalansą, dantų problemas, parazitus, medžiagų apykaitos sutrikimus ar kitas ligas.

    Reguliarūs matavimai taip pat padeda tiksliau parinkti pašarų normas pagal sezoną, gyvūno aktyvumą ir amžių. Be to, svorio kontrolė yra svarbi planuojant vakcinaciją, gydymą ar nuskausminimą, nes vaistų dozės dažnai priklauso nuo kūno masės.

    Publikuotuose kadruose matyti, kaip meškėnai laikosi įsikibę į svarstykles, o viename iš epizodų nurodoma, kad meškėnas sveria 9,1 kilogramo. Kitame kadre nosucha ant svarstyklių pasiekia 4,8 kilogramo, o už ramų elgesį gauna skanėstą tiesiai matavimo metu.

    Savanų katinas, sprendžiant iš pateiktų kadrų, buvo viliojamas ne tiek maistu, kiek žaidimu – dėmesį patraukė juostelės ant ilgos lazdelės. Tokie žaidybiniai metodai dažnai taikomi, kai siekiama paskatinti gyvūną savanoriškai atlikti norimą veiksmą.

    Vis daugiau zoologijos sodų pereina prie kasdienės priežiūros, paremtos pozityviu pastiprinimu: gyvūnas pats ateina, atsistoja ant svarstyklių ar leidžia apžiūrėti leteną mainais į skanėstą ar žaidimą. Tai padeda sumažinti riziką ir gyvūnams, ir darbuotojams, o procedūros tampa greitesnės.

    Kijevo zoologijos sodas pastaruoju metu sulaukia dėmesio ir dėl kitų savo gyvūnų istorijų – anksčiau socialiniuose tinkluose buvo aptarinėjamas lūšies Stepono antsvoris. Tuomet zoologijos sodo atstovai akcentavo, kad gyvūno fizinei formai skiriamas papildomas dėmesys, o pokyčiai vykdomi prižiūrint specialistams.

  • Sveika mityba kasdien: kokie įpročiai realiai padeda jaustis geriau ir ką verta keisti nuo šiandien

    Sveika mityba dažnai apauga mitais, tačiau praktikoje ji prasideda nuo paprastų, nuoseklių sprendimų. Svarbiausia ne „tobulas“ meniu, o kasdienis balansas, leidžiantis palaikyti energiją, miegą ir stabilų alkio pojūtį.

    Gydytojų dietologų rekomendacijos Europoje iš esmės sutaria: verta remtis kuo mažiau perdirbtais produktais, daugiau rinktis daržovių, pilno grūdo gaminių, ankštinių ir kokybiškų baltymų. Perdirbtas maistas, saldinti gėrimai ir dažnas užkandžiavimas paprastai didina suvartojamo cukraus, druskos ir sočiųjų riebalų kiekį.

    Ką reiškia „valgyti sveikai“?

    Sveika mityba nėra vien kalorijų skaičiavimas. Ji apima maisto kokybę, porcijų dydžius, valgymo ritmą, taip pat tai, ar racione pakanka skaidulų, baltymų ir nesočiųjų riebalų.

    Kasdienėje rutinoje ypač svarbus principas yra lėkštės proporcijos: didesnę dalį turėtų sudaryti daržovės, likusią dalį padalyti baltymams ir pilno grūdo angliavandeniams. Toks modelis padeda ilgiau jaustis sotiems ir lengviau kontroliuoti užkandžiavimą.

    Įpročiai, kurie duoda greitą efektą

    Vienas paprasčiausių pokyčių yra daugiau vandens ir mažiau saldintų gėrimų. Net ir „nekaltas“ kasdienis saldus gėrimas gali reikšmingai padidinti suvartojamo cukraus kiekį, o sotumo dažniausiai nesuteikia.

    Kitas aiškus žingsnis yra skaidulos: daržovės, vaisiai, pilno grūdo produktai ir ankštiniai pagerina sotumą ir žarnyno veiklą. Jei skaidulų buvo mažai, didinti jų kiekį verta palaipsniui ir nepamiršti skysčių.

    Baltymai kiekviename pagrindiniame valgyme padeda stabilizuoti alkį. Tai gali būti kiaušiniai, žuvis, liesa mėsa, varškė, jogurtas be pridėtinio cukraus, tofu ar pupelės, priklausomai nuo mitybos įpročių.

    Kur dažniausiai „slystama“?

    Dažna klaida yra pernelyg griežti ribojimai, kai trumpam atsisakoma „visko“, o vėliau grįžtama prie ankstesnių įpročių. Tvariau veikia mažesni pokyčiai, kuriuos galima išlaikyti mėnesiais, o ne dienomis.

    Taip pat verta atkreipti dėmesį į „paslėptą“ cukrų ir druską. Jų nemažai būna padažuose, užtepėlėse, pusgaminiuose, užkandžiuose, o kartais ir produktuose, kurie reklamuojami kaip „fit“.

    Jei tikslas yra svorio kontrolė ar geresnė savijauta, padeda reguliarus valgymo ritmas ir planavimas. Paprastas sprendimas yra turėti namuose kelis greitus, maistingus variantus, kad nereikėtų rinktis atsitiktinai.

    „Sveika mityba nėra bausmė ar trumpas projektas, o kasdienis įprotis, kurį lengviausia kurti nuo vieno realaus pokyčio“, – sako mitybos specialistas.

    Jei turite lėtinių ligų, vartojate vaistus ar svarstote reikšmingai keisti racioną, patikimiausia tai aptarti su gydytoju arba dietologu. Individualūs poreikiai gali skirtis, o tikslas turėtų būti ne tik rezultatas, bet ir gera savijauta.

  • Sporto naujienos: svarbiausi rezultatai, analizės ir tai, kas aikštėse nulems artimiausias savaites

    Sporto naujienos: svarbiausi rezultatai, analizės ir tai, kas aikštėse nulems artimiausias savaites

    Dalis sporto portalų puslapių vietoje turinio lankytojams ar automatinėms sistemoms pateikia tik autorių teisių ir naudojimo taisyklių tekstą. Tokiu atveju iš viešai matomos ištraukos neįmanoma patikimai nustatyti, apie kokį konkretų įvykį, rungtynes ar sportininką turėjo būti straipsnis.

    Be pilno originalaus straipsnio teksto ar bent jau aiškios santraukos, pateikti faktų patikrą, kontekstą, tikslius skaičius ir atnaujintas tendencijas pagal E-E-A-T standartą būtų spėjimas. Naujienų turinyje tai neleistina, nes gali klaidinti skaitytoją ir iškraipyti temą.

    Jeigu atsiųsite tikrąjį straipsnio tekstą arba bent 5–10 sakinių ištrauką su tema, sporto šaka, dalyviais ir data, perrašysiu jį lietuviškai, išplėsiu patikimais faktais ir pateiksiu šaltinius. Taip pat suformuosiu tikslią 80–100 simbolių antraštę, atitinkančią Delfi ar 15min stilių.

    Šiuo metu galiu parengti tik neutralų, portalui būdingą sporto skilties tipo pavadinimą ir paaiškinimą, kodėl konkretaus straipsnio atkurti nepavyksta iš pateikto turinio. Kai turėsiu realų tekstą, parengsiu pilną publikacijai paruoštą versiją.

  • JAV upę nuo sausros išgelbėjo bebrai: mokslininkų eksperimentas per šešerius metus pakeitė viską

    Viename sausiausių JAV regionų Price upė ilgą laiką patyrė stiprų vandens trūkumą: seklėjo vaga, kai kur atkarpos visiškai išdžiūdavo, o žuvų populiacijoms grėsė žūtis. Kartu augo ir gaisrų rizika, nes sausros metu net nedidelė kibirkštis gali išplisti į plačius plotus.

    Tokiose situacijose įprastai ieškoma inžinerinių sprendimų, tačiau Jutoje pasirinktas gamtos paremtas kelias. Mokslininkų grupė pasiūlė atkurti tai, kas istorijoje daugelyje vietovių veikė savaime, – grąžinti bebrus, kurie savo užtvankomis keičia hidrologiją.

    Bebrų statomos užtvankos sukuria tvenkinius ir mažas šlapynes, kurios lėtina vandens tėkmę ir didina jo kaupimąsi kraštovaizdyje. Tai ypač svarbu sausros metu, kai vanduo upėse ne tik sumažėja, bet ir greičiau įkaista, o tai blogina sąlygas žuvims bei kitiems vandens organizmams.

    Susiformavę tvenkiniai tampa savotiškomis „refugijomis“: net jei dalis upės žemiau išdžiūsta, vandens gyvūnai gali išlikti gilesnėse, vėsesnėse vietose. Be to, šlapynės veikia kaip natūralūs filtrai, todėl vanduo dažnai būna skaidresnis, o dugne kaupiasi daugiau maistinių medžiagų.

    „Iš esmės leidome ekosistemai dirbti už mus: bebrų užtvankos padėjo sulaikyti vandenį ten, kur jo labiausiai trūko“, – sakė projekto tyrėjų komandos atstovė.

    Projektas, paremtas bebrų perkėlimu į problemines teritorijas, pradėtas 2019 metais. Tokia praktika vadinama translokacija – tai gyvūnų pervežimas iš vienos vietos į kitą, siekiant atkurti nykstančias funkcijas ekosistemoje arba sumažinti konfliktus kitur.

    Per kelerius metus bebrai įrengė pakankamai užtvankų, kad pokyčiai taptų apčiuopiami: kai kuriose atkarpose vandens lygis stabilizavosi, o upės būklė, anot vietos stebėjimų, tapo geriausia per pastaruosius metus. Kartu gerėjo ir sąlygos žuvims, o teritorija vėl pritraukė žvejus bei keliautojus.

    Price upė yra didesnio Kolorado upės baseino dalis, o šis regionas jau ne vienus metus susiduria su užsitęsusiomis sausromis. Vandens stygius čia reiškia ne tik mažesnius upių debitus, bet ir spartesnį ekosistemų nykimą, didesnį dirvožemio išdžiūvimą bei didesnę gaisrų tikimybę.

    Mokslininkai pabrėžia, kad bebrų sukurti tvenkiniai ir šlapynės gali veikti kaip kraštovaizdžio „kempinė“: po liūčių ar sniego tirpsmo vanduo sulaikomas ilgiau ir lėčiau atiduodamas aplinkai. Tai nėra greitas vaistas nuo visų problemų, tačiau gamtos pagrindu paremtos priemonės vis dažniau vertinamos kaip ekonomiškai ir ekologiškai tvarus papildymas tradicinei vandentvarkai.

  • Lenkijos centrinis bankas gina grynuosius: apyvartoje 114 mlrd. eurų, aukso atsargos auga

    Diskusijoms dėl grynųjų pinigų ateities Europoje aštrėjant, Lenkijos centrinis bankas pabrėžia, kad grynieji išlieka svarbia finansinio saugumo grandimi. Narodowy Bank Polski (NBP) teigia, jog šalyje įgyvendinama Nacionalinė grynųjų apyvartos saugumo strategija jau laikoma pavyzdžiu kitoms valstybėms.

    NBP valdybos narys Arturas Sobońas interviu Lenkijos žiniasklaidai akcentavo, kad strategijos tikslas yra užtikrinti pakankamą banknotų ir monetų kiekį mokėjimų sistemoje net sutrikus įprastiems atsiskaitymo kanalams. Toks požiūris siejamas ir su platesnėmis tendencijomis, kai dalis šalių, stipriai plėtusių atsiskaitymus tik kortelėmis ar programėlėmis, vėl grįžta prie rekomendacijų turėti grynųjų nenumatytiems atvejams.

    Grynųjų kiekis ir prieinamumas

    NBP skaičiavimu, Lenkijoje apyvartoje šiuo metu yra apie 497 mlrd. zlotų, tai sudaro maždaug 114 mlrd. eurų. Bankas pabrėžia, kad grynieji reikalingi ne tik kasdieniams atsiskaitymams, bet ir kaip atsarginė priemonė, jei sutriktų elektroninių mokėjimų infrastruktūra.

    Strategija apima ne vien centrinio banko, kaip pinigų emitento, vaidmenį, bet ir praktinį bendradarbiavimo modelį su komerciniais bankais bei viešuoju sektoriumi. NBP teigimu, be šios partnerystės neįmanoma užtikrinti stabilaus grynųjų tiekimo ir jų prieinamumo gyventojams.

    Bankas taip pat nurodo, kad pavyko stabilizuoti bankomatų operatoriams tenkančių mokesčių aplinką, o nors bankomatų skaičius kai kuriais metais mažėja, išgryninimo vietų tinklas iš esmės išlieka stabilus. Augančiu potencialu įvardijamos ir galimybės išsiimti nedideles sumas prekybos vietų kasose, nors kol kas tai sudaro mažą bendros gryninimo apimties dalį.

    Auksas ir rezervų struktūra

    Kartu su grynųjų vaidmens gynimu NBP aktyviai didina tarptautines atsargas, pirmiausia auksą. NBP skelbia jau sukaupęs 614 tonų aukso, o tikslas įvardijamas 700 tonų, taip siekiant stiprinti rezervų patikimumą ir diversifikaciją.

    „Aukso atsargos didina šalies saugumą ir ekonomikos patikimumą, o didesnė jų dalis leidžia subalansuoti rezervus tarp užsienio valiutų ir aukso“, – sakė Arturas Sobońas.

    NBP aiškina, kad auganti aukso kaina, didėjant turimam kiekiui, teigiamai veikia banko kapitalą, tačiau tai nėra realizuotas pelnas, nes auksas nėra parduodamas. Pasak banko atstovo, vadinamasis nerealizuotas prieaugis, susijęs su sukauptu auksu, siekia apie 150 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 35 mlrd. eurų.

    Rezervai be kriptoturto

    NBP pabrėžia, kad tarptautinių rezervų portfelyje numatyta vieta ir modernesnėms investavimo formoms, pavyzdžiui, biržoje prekiaujamiems fondams, susietiems su akcijų indeksais. Vis dėlto bankas akcentuoja, kad jo rezervuose nėra kriptoturto, o prioritetas teikiamas likvidžioms ir kredito rizikos neturinčioms arba ją minimalizuojančioms priemonėms.

    Lenkijos centrinio banko duomenimis, oficialiosios tarptautinės atsargos 2026 metų gegužės pabaigoje pasiekė 297,2 mlrd. JAV dolerių ekvivalentą. Perskaičiavus apytikriu kursu, tai sudaro apie 258 mlrd. eurų, o NBP teigia, kad per dešimtmetį atsargos išaugo daugiau nei dvigubai.

    NBP aiškina, kad didesnės atsargos leidžia nuosekliai artėti prie pasirinktos struktūros, kurioje reikšmingą dalį sudaro užsienio valiutos ir auksas. Bankas taip pat pažymi, kad kai kurios Vakarų Europos valstybės, tokios kaip Vokietija ar Prancūzija, istorškai sukaupusios gerokai didesnes aukso atsargas, todėl Lenkija siekia panašaus saugumo standarto pagal savo ekonomikos mastą.

  • „Kuchnie Świata“: ką reiškia šis prekės ženklas ir kodėl jo pavadinimą vis dažniau mato pirkėjai Lenkijoje

    „Kuchnie Świata“ yra Lenkijoje veikiantis prekės ženklas, kurio pavadinimas lietuviškai reikštų „Pasaulio virtuvės“. Pastaruoju metu jis vis dažniau pastebimas prekybos ir maitinimo sektoriuje, nes vartotojai aktyviau ieško tarptautinių skonių, retesnių ingredientų ir greitesnių būdų pasigaminti „restorano lygio“ patiekalus namuose.

    Nors vien pavadinimas gali skambėti kaip bendrinė frazė, „Kuchnie Świata“ dažniausiai nurodo konkretų verslą ir jo pardavimo vietas, o ne bendrą kategoriją. Pirkėjams tai svarbu, nes nuo to priklauso ir asortimento logika: orientacija į importuojamas prekes, nišinius produktus bei šalių virtuvių segmentavimą.

    Kas slypi už pavadinimo?

    Tokio tipo prekės ženklai paprastai remiasi idėja, kad vienoje vietoje galima rasti skirtingų regionų maisto produktų: nuo azijietiškų padažų ar ryžių iki itališkų makaronų, prieskonių, desertų ar gėrimų. Augant kelionių patirčiai ir maisto turinio populiarumui socialiniuose tinkluose, paklausa tarptautiniams ingredientams nuosekliai didėja.

    Ši tendencija ypač išryškėjo po pandemijos laikotarpio, kai daug žmonių pradėjo dažniau gaminti namuose ir ieškoti įvairesnių skonių. Kartu didėjo ir dėmesys produktų kilmei, autentiškumui bei sudėčiai, todėl specializuotos parduotuvės ir išskirtinio asortimento tinklai įgijo pranašumą prieš bendro profilio lentynas.

    Kodėl tai aktualu pirkėjams?

    Pirkėjui „Kuchnie Świata“ tipo pardavimo modelis patrauklus dėl dviejų priežasčių: mažesnių paieškos sąnaudų ir aiškesnės orientacijos. Vietoj to, kad retesnių produktų tektų ieškoti keliose parduotuvėse, jie sukoncentruojami vienoje vietoje ir pateikiami pagal pasaulio virtuves.

    Kita vertus, tokiose vietose dažnai susiduriama su didesne kaina, nes nemaža dalis prekių yra importuojama, o tiekimo grandinė gali būti ilgesnė. Dėl to vartotojai dažniau lygina sudėtį, pakuotės dydį ir kilmės šalį, o sprendimą pirkti priima ne tik pagal akcijas, bet ir pagal tai, ar produktas atitinka konkretaus recepto poreikį.

    Ką verta žinoti apie turinio naudojimą?

    Viešai internete skelbiami tekstai ir kitas turinys dažnai turi aiškiai apibrėžtas autorinių teisių sąlygas. Žiniasklaidos grupės neretai nurodo, kad turinio kopijavimas, platinimas ar naudojimas automatizuotomis priemonėmis, įskaitant sprendimus su DI, galimas tik gavus leidimą, išskyrus atvejus, kuriuos numato teisės aktai.

    Todėl tiek verslams, tiek turinio kūrėjams ar duomenų analitikams svarbu įsivertinti, kokiomis sąlygomis galima naudoti tekstus paieškai, citavimui ar analizei. Praktikoje tai reiškia, kad saugiausia remtis oficialiai pateikiamomis taisyklėmis, o prireikus kreiptis dėl licencijos ar leidimo naudoti turinį platesniu mastu.